Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.5.2011, 22:04   61
Citim:
Patatja e Kosovės humb tregun nė Shqipėri pėr shkak tė Serbisė

Prishtinė, 25 maj - Bedri Kosumi, prodhues dhe pėrpunues i patates, nga Vushtrria, ankohet se e kanė humbur njė pjesė tė madhe tė tregut nė Shqipėri, pėr shkak tė ngarkesave tė mėdha doganore qė i aplikon kjo e fundit ndaj prodhimeve kosovare, shkruan “Zėri”. “Sivjet e kemi humbur 30-40 pėr qind tė tregut nė Shqipėri dhe kjo ėshtė njė goditje e rėndė pėr fermerėt kosovarė”, shprehet Kosumi.

Sipas tij, njė kilogram patate nė tregun e Kosovės shitet prej 12-15 centė, pėrderisa doganat shqiptare tė njėjtėn e vlerėsojnė 28 centė dhe e ngarkojnė me 20 pėr qind obligime doganore. Ai sqaron se Kosova eksporton rreth 50 mijė tonė patate, pėr tė cilat ėshtė dashur tė gjenden tregje tjera, pėrpos Shqipėrisė.

Derisa prodhuesit kosovarė ankohen pėr diskriminim nga autoritetet e Shqipėrisė, kėto tė fundit kanė arritur njė marrėveshje reciproke me Serbinė pėr heqjen e taksės doganore pėr tė gjitha produktet bujqėsore.

Zėvendėsministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės i Shqipėrisė, Enno Bozdo, ka thėnė pėr mediet shqiptare se "me anė tė kėsaj marrėveshjeje synohet tė rriten mė shumė shkėmbimet tregtare mes dy vendeve. Kjo masė ėshtė pjesė e marrėveshjes tregtare CEFTA, pėr krijimin e njė tregu tė pėrbashkėt me vendet e rajonit".

Sipas Bozdos, qėllimi i kėtyre marrėveshjeve ėshtė krijimi i njė tregu tė pėrbashkėt ekonomik pėr tėrheqjen e mė shumė investimeve tė huaja, pasi vendet e rajonit janė tė penalizuara nga hapėsirat e vogla qė ofrojnė si tė vetme.

Mirėpo, Kosumi vlerėson se pas arritjes sė marrėveshjes me Serbinė pėr heqjen e taksės doganore, prodhimet kosovare do tė dalin shumė mė tė shtrenjta nė tregun e Shqipėrisė.

“Prodhimet e Serbisė po i favorizon Shqipėria, ndėrsa prodhimet e Kosovės, nė mungesė tė njė favorizimi tė tillė, do tė dalin mė tė shtrenjtat nė treg”, shprehet Kosumi.

Pėr pėrfaqėsuesit e komunitetit kosovar tė biznesit, prodhimet kosovare pėrpos qė po ballafaqohen me embargo tregtare nga Serbia dhe Bosnja, ato po kanė vėshtirėsi tė depėrtojnė edhe nė tregun e Shqipėrisė.

“Kėto vėshtirėsi qė po i hasin prodhimet kosovare pėr tė depėrtuar nė tregun e Shqipėrisė nuk janė tė pėrshtatshme pėr njė popull, i cili po e humb besimin edhe karshi institucioneve evropiane”, shprehet kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrxhaliu.

Sipas Gėrxhaliut, me kėtė mėnyrė tė favorizimit tė prodhimeve serbe do tė ndodhė, siē thotė ai, edhe njė okupim ekonomik i Shqipėrisė nga Serbia, ashtu siē ka ndodhur me Kosovėn.

“Serbia shumė shpejt do ta okupojė ekonomikisht edhe Shqipėrinė, ashtu siē e ka okupuar edhe Kosovėn”, pohon Gėrxhaliu, duke shtuar se autoritetet e Shqipėrisė nuk duhet ta shohin Kosovėn si njė fshat mes tyre dhe Serbisė, por si njė shtet tė pavarur.

Pėr tė zgjidhur kėto probleme tė prodhuesve kosovarė, Gėrxhaliu thotė se ka pasur takime edhe me ministrat e Qeverisė sė Shqipėrisė Ridvan Bode dhe Genc Ruli, mirėpo, sipas tij, deri mė tani nuk ka ndodhur asnjė lėvizje pozitive nė kėtė drejtim.

Autoritetet e Shqipėrisė i kanė arsyetuar taksat e larta doganore ndaj prodhimeve kosovare, duke thėnė se Kosova ka hyrė mė vonė nė marrėveshjen CEFTA dhe se duhen vite qė tė arrihet eliminimi i tarifave.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,60153
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2011, 18:20   62
Citim:
Kosova, jo e diskriminuar ekonomikisht nga Shqipėria

Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, ėshtė takuar tė enjten me ambasadorin e Shqipėrisė nė vendin tonė, Islam Lauka. Ata dy kanė diskutuar pėr marrėdhėniet ekonomike Kosovė- Shqipėri si edhe ato politike tė cilat i kanė vlerėsuar tė jenė nė nivel tė avancuar, ndėrsa ėshtė thėnė se nuk ka kurrfarė diskriminimi fiskal tė Kosovės nga ana e Shqipėrisė.

“Kosova dhe Shqipėria kanė njė marrėdhėnie tė avancuara nė aspektin e bashkėpunimin ekonomik tė cilat ne nuk i kemi me vendet e tjera dhe nė kėtė drejtim falėnderoj ambasadorin qė ka mbėshtetur kėtė bashkėpunim”, tha Beqaj.

Beqaj tha se Kosova po ndėrton njė infrastrukturė qė do tė iniciojė edhe shumė mė shumė aktivitete tjera shtesė nė fushėn e ekonomisė, ndėrsa shtoi se me diplomatin Lauka ka biseduar edhe pėr forma tjera tė bashkėpunimit konkret nė fushėn e energjisė dhe fusha tjera, tė cilat mundėsojnė qė dy vendet tona tė mos jene vetėm si dy vende te rajonit pot u qasen tregjeve nė mėnyrė tė pėrbashkėt.

Duke iu referuar njoftimeve tė fundit se Tirana po aplikon taksa diskriminuese ndaj produkteve tė Kosovės, Beqaj tha se kėmbimi tregtar ndėrmjet dy vendeve ėshtė duke u zhvilluar konform marrėveshjeve tė bashkėpunimit, tė cilat pėrjashtojnė diskriminimin.

Nga ana e tij, ambasadori shqiptar, Islam Lauka tha se me kėnaqėsi me bashkėbiseduesin kanė konstatuar qė nė mes tė Shqipėrisė dhe Kosovės ka njė bazė tė fuqishme ligjore dhe se nuk ka problem nė bashkėpunimin shtetėror.

“Pavarėsisht se ndonjė kėrkon tė ushtrojė mendimin e lirė dhe tė shprehet se ka problem, e vėrteta ėshtė se nuk ka problem. Janė marrėdhėnie tė konsoliduara dhe tė dy ndamė mendimin qė ekzistojnė shumė mundėsi pėr tė avancuar kėtė marrėdhėnie, derisa dėshira dhe vullneti politik i dy qeverive ėshtė qė ato t’i ēojmė mė tej”, tha Lauka.

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/2...nga-shqiperia/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2011, 18:23   63
Citim:
Futen nė treg prodhimet vendase, shkaktohet njė ulje e ēmimeve tė tyre

Futja e produkteve vendase ne tregjet bujqėsore ka sjellė njė ulje tė ēmimeve pėr kėto produkte.

Enver Ferizaj, kryetar i Kėshillit tė Agrobiznesit Shqiptar deklaron se aktualisht prodhimet e fermave vendase zėnė 80-90% tė produkteve qė tregtohen.

Sipas Ferizajt, fermerėt shqiptarė kanė rritur eksportet e prodhimeve tė tyre, dhe ajo qė ėshtė mė e rėndėsishmja ėshtė zgjeruar harta e vendeve ku eksportojmė, duke u shtuar nė tė shume nga vendet e Bashkimit Evropian.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=16507
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.6.2011, 20:47   64
Citim:
Urdhėroni perime nga Shqipėria e Maqedonia

Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci thotė se kryesisht importi i perimeve nė Kosovė bėhet nga kėto vende, si: Shqipėria, Maqedonia, Turqia, Holanda, Italia etj.

Vetėm gjatė vitit 2010, sasia e importi tė tė gjitha perimeve ka qenė 29 milionė kilogramė, kurse gjatė kėtij vitit kemi importuar deri mė tani 22 milionė kilogramė. Pra, vėrehet njė trend i rritjes sė importit tė perimeve”, thotė Adriatik Stavileci.

Nga ana tjetėr, zyrtarėt e Ministrisė sė Bujqėsisė thonė se, me gjithė kushtet e favorshme pėr zhvillimin e perimtarisė, ende nuk ka kapacitete tė mjaftueshme pėr t’i plotėsuar kėrkesat e tregut vendor.

“Vlen tė theksohet se nė sezonin veror, kur kėrkesa pėr perime ėshtė shumė e lartė, ne kemi edhe hiper-prodhim dhe eksportojmė, mirėpo pjesėn tjetėr tė vitit, kryesisht vetėm importojmė (gjatė stinėve tė tjera tė vitit, kėrkesa pėr perime ėshtė shumė mė e vogėl)”, pohon zėdhėnėsi i Ministrisė sė Bujqėsisė, Adil Behramaj.

Sipas tij, ekziston Strategjia pėr Zhvillimin e Hortikulturės 2009-2013, dhe politikat afatmesme tė bujqėsisė janė tė fokusuara nė ngritjen e kapaciteteve dhe nė rritjen e prodhimtarisė sė sektorit, me theks tė veēantė nė rritjen e prodhimtarisė nė nėnsektorin e perimtarisė, qė nė tė ardhmen tė mund ta zėvendėsojmė importin me prodhimet tona dhe tė mund edhe tė eksportojmė.

Megjithatė, Ministria e Bujqėsisė, me qėllim tė rritjes sė qėndrueshmėrisė dhe zgjatjes sė jetės sė perimeve planifikon ndėrtimin e depove pėr grumbullim, matje dhe klasifikim tė produkteve bujqėsore.

“Sivjet pėr herė tė parė do tė mbėshtesim edhe prodhimtarinė e perimeve nė fushė tė hapur dhe buxheti fillestar qė e kemi planifikuar pėr nėnsektorin e perimtarisė nė kėtė vit ėshtė 650 mijė euro. Pėr vitin 2012, sipas gjitha gjasave mbėshtetja e Ministrisė sė Bujqėsisė nėpėrmjet pagesave direkte, nė mėnyrė specifike pėr prodhimtarinė e perimeve do tė shumėfishohet dhe nė masė tė madhe shpresojmė se do tė rriten edhe sipėrfaqet e mbjella me perimekulturė”, tregon Behramaj.

Eksperti i ekonomisė, Isa Mulaj thotė se derisa nuk ka pėrkrahje nga ana e Ministrisė sė Bujqėsisė nuk pritet tė ulje tė importit tė perimeve nga vendet fqinje.

“Derisa nuk ka ndonjė pėrkrahje nga ana e Ministrisė Bujqėsisė pėr kėto shpenzime tė prodhuesve kosovarė, atėherė ėshtė vėshtirė tė pritet se varshmėria e Kosovės nga perimet e jashtme do tė jetė mė e vogėl. Problem tjetėr ėshtė edhe mungesa e kapaciteteve tė mjaftueshme pėr ruajtjen dhe pėrpunimin e kėtyre produkteve ose perimeve. Me kapacitet e ruajtjes kuptojmė qė kohėzgjatja e jetės sė perimeve nė treg tė jetė jo vetėm gjatė periudhės kur kultivohen, se atėherė do tė kishim mė shumė kapacitete tė ruajtjes. Dhe, perimet do t’i kishim nė dispozicion edhe gjatė dimrit. Andaj, vetėm nė njė afat mė tė gjatė Kosova mund tė bėhet mė pak e varur nga importi i perimeve dhe tė ketė mė shumė tė ketė produkte nga vendi”, potencon Mulaj.


Nuk konkurrojmė me fqinjėt

Mulaj thotė se edhe kur ėshtė sezoni i kultivimit tė perimeve nė Kosovė, ekziston problemi qė prodhuesit kosovarė nuk janė nė gjendje tė bėjnė konkurrencė me produktet e importuara.

“Edhe kur ka kapacitete pėr kultivimin e perimeve nė Kosovė, problemi ėshtė qė prodhuesit vendorė nuk janė nė gjendje qė tė bėjnė konkurrencė tė produkteve tė importuara dhe kėtu lidhen me politikėn shtetėrore ndaj sektorit tė bujqėsisė, pėr shkak se nė vendet tjera bujqit i gėzojnė disa subvencione nga shteti, tė cilat krijojnė pėrparėsi konkurruese nė tregun e Kosovės, pra produktet e tyre bėhen mė tė lira se produktet tona dhe kėsisoj ėshtė vėshtirė qė produktet vendore tė kenė mė shumė prezencė dhe tė shiten”, thotė Mulaj.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/u...ia-e-maqedonia
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 13:05   65
Citim:
Orientimi i qeverisė drejt drurėve frutorė e arrorė

Kryeministri Berisha ka deklaruar se pas infrastrukturės rrugore orientimi drejt drurėve frutorė dhe arrorė janė projektet mė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e bujqėsisė nė vend.

Gjatė vizitės nė njė serė me ullinj nė zonėn e Kodėr Kamzės nė kryeqytet, kryeministri Berisha theksoi se qeveria ėshtė duke lėvruar fondet pėr tė mbėshtetur kėto projekte.

“Nė kėtė proces tė rėndėsishėm ne supozojmė qė tė mbjellim 20 milionė ullinj pėr 4 vjet dhe kėshtu ne e shėnderrojmė Shqipėrinė nė njė prodhues tė pėrfillshėm tė vajit tė ullirit nė rajon” theksoi Berisha ndėrsa u ka bėrė apel qytetarėve tė mbjellin tė paktėn njė rrėnjė ulli si simbol i pėrjetėsisė.

Mė tej kryeministri Berisha duke iu referuar projektit tė arrorėve theksoi se ėshtė rritur shumė kėrkesa e fermerėve tė cilėt dėshirojnė tė kultivojnė arrorėt.

“Tė duket sikur ky projekt paska qėnė nė pritje tė njė apeli pasi ėshtė dėshmuar njė interes shumė i madh pėr arrorėt pasi kemi vėshtirėsi pėr tė pėrballuar kėrkesat e fermerėve pėr kultivimin e tyre” theksoi Berisha.

Mė tej kryeministri theksoi se vaditja do tė jetė njė tjetėr projekt i rėndėsishėm qė qeveria do tė ndėrmarrė pėr zhvillimin e bujqėsisė nė Shqipėri.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=19517&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 10:26   66
Citim:
Nisma pėr ullirin

Universiteti Bujqėsor i Kamzės, ka ndėrtuar nė Valias njė impiant modern pėr rritjen e tė gjithė varieteteve tė fidanėve tė ullirit autokton tė Shqipėrisė sė Mesme.

Ky impiant, me kapacitet prej 500 mijė fidanėsh nė vit, jo vetėm ndihmon nė mėnyrė tė pazėvendėsueshme qė varitetet e ullinjve, edhe njė mijė vjeēare, tė Shqipėrisė sė Mesme tė mos zhduken, por ėshtė edhe njė nga bazat kryesore pėr zgjerimin e projektit tė mbjelljes kombėtare tė ullinjve, njė nga projektet qė mbėshtet personalisht prej kryeministrit Berisha.

Brenda dy viteve nė tė gjithė vendin janė mbjellė 10 milionė rrėnjė ullinj, ku 1/3 e tyre ėshtė subvencionuar nga qeveria, gjė qė e bėn optimist kryeministrin Berisha pėr konsolidimin e kėtij tregu.

“Nė kėtė proēes, qė nė 4 vite, synojmė tė mbjellim 20 milionė rrėnjė, ne e shndėrrojmė Shqipėrinė nė njė prodhues tė pėrfillshėm tė vajit tė ullirit nė rajon dhe mė gjerė, vaj i cili ka njė treg tė pėrjetshėm”, ėshtė shprehur Berisha.

Pėr kryeministrin Berisha ka edhe njė projekt tjetėr shumė tė rėndėsishėm, nisja e mbjelljes nė tė gjithė vendin e plantacioneve me dru arrorė, gėshtenja, bajame, arra, lajthi dhe shegė.

Bashkė me nisjen sė shpejti tė projektit tė vaditjes, kryeministri Berisha e konsideroi mbjelljen e arrorėve si projektin me kryesor pėr zhvillimin e qendrueshėm rural nė vend.

“Nuk mund tė konkurojmė me grurė, misėr, por ne mund tė jemi shumė konkurures me arrorė, ne duhet tė mbjellim sa mė shumė qė tė pushtojmė tregun europian me arrorė. Pra jemi nė fillim tė ndėrtimit tė njė Shqipėrie tjetėr, qė dora dorės do tė bėhet kopshti mė i bukur, mė i madh i druve frutorė”, theksoi Berisha.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=212794
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2011, 06:35   67
Citim:
Ulen ēmimet e prodhimeve bujqėsore nė Shqipėri

Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit nė Shqipėri bėn tė ditur se kėtė javė ēmimet e prodhimeve bujqėsore vendase janė ulur me rreth 20-30%, kundrejt javės sė kaluar.

Sipas specialistėve tė bujqėsisė, ēmimet e fruta perimeve tė stinės janė ulur ndjeshėm, pasi ka hyrė prodhimi vendas, duke shėnuar nivelin mė tė ulėt tė ēmimit nė tregjet e Lushnjės dhe Fierit, ku 1 kg domate shitet 25 lekė dhe tranguj 10 lekė/kg.

Tregtarėt shprehen optimistė se ēmimet e fruta perimeve tė stinės do tė ulen edhe mė shumė gjatė verės, pasi do tė shtohet prodhimi vendas.

Sipas MBUMK-sė, ēmimet e prodhimeve bujqėsore vendase nė kėtė periudhė janė mė tė ulėta se vitin e kaluar, pasi fermerėt kanė rritur sipėrfaqet e mbjella mė kėto prodhime, duke plotėsuar 80% tė kėrkesa tė tregut vendas me produkte bujqėsore.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=124038

Citim:
Ulen ēmimet e fruta-perimeve me 50%

tregu-fruta-perimeBrenda njė muaji e gjysmė ēmimet e fruta-perimeve janė ulur ndjeshėm. Me furnizimin e tregjeve me prodhim vendas, ēmimet e fruta-perimeve kanė rėnė 50% dhe pritet qė kjo tendencė tė vazhdojė edhe gjatė muajve tė ardhshėm.

Pavarėsisht nga kjo rėnie, fuqia blerėse vazhdon tė jetė e njėjtė. Tregu pranė Ish-Uzinės “Dinamo” ėshtė mė i madhi i fruta-perimeve pėr Kryeqytetin dhe ēmimet janė mė tė ulėta krahasuar me tregjet e tjera. Pėr kėtė arsye, dhe numri i blerėsve ėshtė mė i lartė.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...eve-me-50.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2011, 07:08   68
Citim:
Buxheti i shtetit pėr bujqėsinė, rritje me 15% ēdo vit

USAID-bujqesiaBuxheti pėr sektorin e bujqėsisė do tė rritet ēdo vit me nga 15%. Kėtė e deklaroi Zv/ministri i Bujqėsisė, Ndoc Faslia, gjatė konferencės “Pėr nxitjen e sektorit bujqėsor nėpėrmjet resurseve tė vendit”.

Sipas z. Faslia, tė ardhurat nga buxheti i shtetit pėr bujqėsinė do tė rriten me 15% ēdo vit, duke arritur nė 100 milionė dollarė nė vitin 2013. Nė konferencė u diskutuan problematikat dhe zgjidhjet e mundshme tė kėtij sektori mjaft tė rėndėsishėm pėr ekonominė e vendit.

Nė konferencė ishte e pranishme dhe Ambasadorja e Gjermanisė nė Shqipėri, znj. Carola Mueller-Holtkemper, e cila kėrkoi nga qeveria qė tė mos pėrsėriten gabimet e bėra nga disa vende tė Bashkimit Europian, nė lidhje me politikat pėr zhvillimin bujqėsor.

“Zhvillimi bujqėsor ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr rritjen ekonomike tė vendit dhe pėr pėrshpejtimin e integrimit nė Europė. Por kjo s’do tė thotė se duhet tė frymėzoheni nga politikat bujqėsore qė kanė ndjekur disa vende europiane, pasi ato kanė qenė tė gabuara. Shqipėria ka mundėsinė tė ecė drejt njė zhvillimi tė qėndrueshėm bujqėsor.

Ekonomia shqiptare ka njohur rritje, dhe nė kėtė kuadėr edhe produktiviteti njeh rritje. Por fermerėt duhet tė kuptojnė se fermat vetjake japin njė rendimet mė tė ulėt dhe kjo sjell njė mospėrshtatje me tregjet europiane. Fermerėt duhet tė kuptojnė se nxjerrja e produkteve tė tyre nė tregje tė mirėfillta sjell mė shumė pėrfitime, dhe nevojiten ndryshime nė teknologji pėr t’u bėrė ballė kėrkesave tė kėtyre tregjeve”, u shpreh Holtkemper.

Gjatė konferencės foli edhe drejtori i USAID-it nė Shqipėri, Joseph Williams, i cili deklaroi se do tė vazhdojė mbėshtetja e SHBA-ve nė kėtė sektor, nėpėrmjet bashkėpunimit me institucionet financiare tė mikro-kredive.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...5-cdo-vit.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.6.2011, 21:36   69
Citim:
Ndahen 3.1 mln. euro pėr subvencionimin e mbjelljeve tė grurit

Fermerėt kanė aplikuar pėr 46 mijė hektarė sipėrfaqe, por pas kontrollimit nė terren, janė subvencionuar vetėm 31 mijė hektarė. Kėshtu thanė zyrtarėt e kėsaj ministrie nė njė konferencė pėr media nė Prishtinė.

Fermerėt qė merren me kultivimin e grurit kanė pėrfituar subvencione nga qeveria nė vlerė prej 3 milionė e 150 mijė euro. Avdullah Isufi, kėshilltar i ministrit tė bujqėsisė, tha se kanė hasur nė vėshtirėsi mjaft tė mėdha pėr shkak tė dokumenteve kadastralė tė tokave.

Ai thekson se inspektorėt megjithatė ia kanė dalė bėjnė monitorim qind pėr qindtė tė sipėrfaqeve. Ai u shpreh i kėnaqur pėr pėrmbylljen e procesit. “Prej 46 mijė hektarėve sa kanė aplikuar fermerėt pėr mbjelljen e grurit, nė fund ka dalė sipas shėnimeve dhe raporteve tė inspektorėve tanė nė terren 31 mijė e 500 hektarė, apo janė paguar 3 milionė e 150 mijė euro, d.t.th. pėr ēdo hektarė njė fermer ėshtė paguar 100 euro”.

Isufi theksoi se gjatė procesit ka pasur edhe kėrcėnime e shantazhe ndaj inspektorėve tė Ministrisė, ndėrkaq ndaj dy prej zyrtarėve qė kanė qenė tė pandėrgjegjshėm, janė marrė masa disiplinore.

Nga ana tjetėr, Agim Nuha, shef i njėsisė sė pagesave nė Ministri tha se kėtė vit ka rreth 40 pėr qind mė shumė pėrfitues sesa njė vit mė parė, kurse 25 pėr qind mė shumė sipėrfaqe tė mbėshtetura nga Ministria.

“Ky vit ka qenė i vėshtirė pėr zbatimin e kėtij projekti, por kėtė vit kemi marrė hapa pėr zhvillimin e kėtij projekti, jemi nė fazėn finale tė pėrgatitjes sė njė softueri dhe ėshtė blerė edhe serveri qė ta bėjmė digjitalizimin e parcelave, tė cilat do tė paraqiten pėr kėtė vit pėr procesin e subvencionimit”.

Subvencionimi i mbjelljes sė grurit sivjet ėshtė bėrė pėr herė tė dytė. Ndėrkohė sipas shifrave zyrtare kėtė vit janė rreth 70 mijė sipėrfaqe tė mbjella me grurė, kurse rendimentet pritet tė jenė mbi 4 tonė pėr hektarė.

http://www.rtklive.com/?cid=8,1&newsId=49585
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 15:38   70
Citim:
Rritet prodhimi vendas nė tregun e Vlorės

Prodhimi vendas i fruta-perimeve nė Vlorė ka shėnuar njė rritje prej tė paktėn 5 pėr qind, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar.

Aktualisht 80 pėr qind e fruta-perimeve qė tregtohen nė qytetin e Vlorės, janė prodhime vendase, pjesa mė e madhe e kėtyre prodhimeve nė treg vijnė nga zonat e Llakatundit dhe Myzeqesė sė Vlorės, si dhe nga Fieri e Lushnja.

Prodhimet vendase nga fermerėt vlonjatė kanė ardhur gjithnjė e nė rritje, gjė qė ėshtė reflektuar edhe nė dinamikėn e furnizimit tė tregut.

Krahas perimeve dhe frutave tradicionale, si domatja, patėllxhani, speci, barbunja, bamja, patatja, karota, rrushi etj, fermerėt kanė kultivuar edhe bokolin e finokun, me origjinė nga Italia, apo luleshtrydhen qė ėshtė tipike pėr zona tė tjera tė vendit.

Nė kėtė drejtim, ndikim tė veēantė ka patur edhe prodhimi i serave. Gjatė viteve tė fundit, nė rrethin e Vlorės ėshtė shtuar dukshėm sipėrfaqja e serave me ngrohje diellore dhe me avull, tė cilat shtrihen nė zona tė ndryshme.

Aktualisht, kjo sipėrfaqe llogaritet nė 22 hektarė, ose dy herė mė shumė krahasuar me vitin 2005. Vetėm kėtė vit, kjo sipėrfaqe ėshtė shtuar me 2 hektarė. Nė shtimin e kėsaj sipėrfaqeje ka ndikuar nxitja e fermerėve pėrmes skemave mbėshtetėse tė financuara nga qeveria. Gjatė kėtij viti, fondi pėrkatės pėr kėtė qėllim pėr Qarkun e Vlorės, ėshtė rreth 20 pėr qind mė i lartė krahasuar me atė tė 2010-ės.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=125195
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 12:55   71
Citim:
As sivjet Kosova nuk e gjen bukėn

Prishtinė, 8 korrik - Ministria e Bujqėsisė pret qė rendimentet mesatare tė grurit sivjet tė kalojnė masėn prej 4 tonė grurė pėr hektar, ndonėse tė dhėnat zyrtare tregojnė se as kėtė vit nuk do tė ketė grurė tė mjaftueshėm pėr nevojat e konsumit tė brendshėm. Mesatarisht brenda vitit Kosova shpenzon 410 mijė tonė grurė, ndėrsa prodhimi vendor mesatarisht arrin nė 250 mijė tonė grurė, shkruan “Koha Ditore”.

Adil Behramaj, zėdhėnės nė Ministrinė e Bujqėsisė, thekson se prodhimi qė pritet tė arrihet kėtė stinor nga gruri i mbjellė nė vjeshtė pritet tė pėrmbushė nevojat e afro 60 pėr qind tė konsumit tė pėrgjithshėm nė vend.

“Vitin e kaluar pėr shkak tė kushteve jo tė mira klimatike ėshtė penguar faza zhvillimore e grurit duke ndikuar qė prodhimi i brendshėm tė plotėsojė vetėm 53 pėr qind tė kėrkesave tė pėrgjithshme”, ka thėnė Behramaj.

Sipas tė dhėnave zyrtare tė kėsaj ministrie, kėtė sezon pritet tė korren 72 mijė hektarė grurė. Behramaj thekson se sipas analizave tė ministrisė, pas pėrfundimit tė sezonit tė korre-shirjeve ēmimi i bukės dhe miellit do tė vazhdojė tė bie. Aktualisht njė bukė nė masė prej 500 gramėve shitet me ēmim prej 0.40 eurove. Pėrfaqėsuesit e bujqve shprehėn skeptikė nėse do tė ketė zbritje tė ēmimit tė bukės dhe tė miellit pas pėrfundimit tė sezonit tė korre-shirjeve, meqė, sipas tyre, edhe kėtė vit nuk ka sipėrfaqe tė mjaftueshme tė grurit karshi kėrkesave tė konsumit. Tahir Tahiri, kryetar i Federatės Sindikale tė Bujqve tė Kosovės, thekson se ende nuk ka informacione tė sakta mbi rendimentet e sivjetme tė grurit.

“Besojmė qė kėtė sezon bazuar nė kushtet klimatike rendimentet pritet tė jenė mė tė mira, por nuk pritet tė ketė zbritje tė ēmimit tė bukės dhe miellit”, ka thėnė Tahiri.

Sipas tij, i tėrė prodhimi i grurit nuk do tė pėrmbushė as pėr 40 pėr qind kėrkesat pėr bukė nė nivel tė vendit.

“Nuk do tė ketė zbritje tė ēmimit tė miellit pa u siguruar rezervat shtetėrore. Tregu i bukės dhe miellit nė Kosovė ėshtė i ndikuar nga tregu serb. Tregtarėt tanė janė mirė tė organizuar dhe ju konvenon ta ruajnė kėtė ēmim tė miellit dhe bukės, derisa shteti hesht”, ka theksuar Tahiri.

Edhe pėrfaqėsuesit e industrisė sė prodhimit tė bukės nuk janė optimistė nė zbritjen e menjėhershme tė ēmimit tė bukės. Shefki Ostėrgllava nga Shoqata e Furrtarėve tė Kosovės ka theksuar se tek pasi tė dihet sasia e grurit qė do tė pėrfitohet nga sezoni i sivjetshėm i korre-shirjeve, do tė vendoset nėse do tė ketė apo jo zvogėlim tė ēmimit tė bukės.

“Rezultati i korre-shirjeve tė grurit do tė shihet tek pasi tė dihet sasia e plotė e drithit. Aktualisht njė kilogram miell shitet rreth 0.46 euro pėr kilogram. Nėse mielli bie nė 40 centė pėr kilogram, atėherė edhe ēmimi i bukės do tė bjerė”, ka thėnė Ostėrgllava.

Ai ka theksuar se nuk ka shumė shpresė pėr zbritje tė ēmimit edhe pas pėrfundimit tė sezonit tė korre-shirjeve pėr shkak se, sipas tij, tregu i jashtėm i miellit dhe grurit e dikton edhe ēmimin e bukės nė vend.

“Prodhimi i brendshėm nuk i plotėson kėrkesat e konsumit dhe se ēmimi i bukės do tė mbetet i njėjtė edhe pėr njė kohė”, ka theksuar Ostėrgllava.

Kėtė vit njė hektar grurė sipas ēmimeve qė ka pėrcaktuar Ministria e Bujqėsisė do tė korret pėr 90 euro. Sipas sindikalistėve tė bujqėsisė me kėtė ēmim nuk janė pajtuar kombajnerėt tė cilėt kanė kėrkuar qė ēmimi tė jetė 100 euro pėr hektar tė grurit. Ende nuk ėshtė dhėnė ndonjė sqarim i plotė nga Ministria e Bujqėsisė nėse ēmimi i korrjes sė njė hektari grurė do tė mbetet i njėjtė sikurse nė vitin e kaluar. Nė ndėrkohė, Qeveria ka ndarė 500 mijė euro pėr subvencionimin e kombajnerėve, tė cilėt do tė pėrfitojnė naftė me ēmimi mė tė lirė prej 25 deri nė 30 pėr qind tė ēmimit aktual nė treg pėr litėr.

http://www.koha.net/?page=1,3,61653
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2011, 16:49   72
Citim:
2700 fermerė pėrfitojnė subvencionim

Nė kuadėr tė vendimit tė qeverise shqiptare, pėr subvencionimin e fermerėve qė mbjellin fidanė, nė qarkun e Elbasanit ėshtė shtuar mbjellja e ullinjve dhe arrorėve

Nė Elbasan rreth 2700 fermerė kanė pėrfituar subvencionim prej 2 miliardė e 550 milionė lekė nga buxheti i shtetit.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=17509
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2011, 09:37   73
Citim:
Vaji i ullirit, rritet prodhimi gjatė 2010

Konsumi i vajit tė ullirit nė Shqipėri u rrit me 47 pėr qind nė vitin 2010, duke pėrfituar nga njė sezon i mbarė i prodhimit tė ullinjve. Lajmi bėhet i ditur nga raporti vjetor i Ministrisė sė Bujqėsisė. Prodhimi i vajit tė ullirit u rrit nė 7800 tonė, ndėrsa importi i vajit ishte 1200 tonė. Konsumi mesatar pėr frymė rezultoi 3.4 kilogramė.

Shqipėria pati 4.3 milionė rrėnjė ullinj nė prodhim nė vitin 2010, shifėr kjo pothuajse e barabartė me vitin 2009, por rendimenti i prodhimit pėr rrėnjė u rrit nga 11.4 kilogramė nė 16.3.

Rendimenti i ullinjve ėshtė shumė i luhatshėm nė varėsi tė kushteve atmosferike. Ndodh qė njė vit, rendimenti tė jetė 8 kilogramė pėr rrėnjė, ndėrsa njė vit tjetėr, dy herė mė shumė.

Vlora, Fieri dhe Berati janė qarqet me numrin mė tė madh tė ullinjve nė prodhim nė vend. Fieri dhe Vlora kanė nga 1 milion rrėnjė, pasuar nga Berati me 779 mijė.

Shqipėria eksportoi vetėm 16 tonė vaj ulliri, ose 0.2 pėr qind tė prodhimit tė saj vitin e kaluar. Eksporti i kėtij produkti ėshtė nė kufijtė e sė pamundshmes pėr shkak tė standardeve shumė tė larta tė vendosura nga Bashkimi Europian, i cili ėshtė njėkohėsisht edhe konsumatori mė i madh nė botė.

Ndėrkohė, preferenca e konsumatorėve duket se anon nga prodhimi i vendit. Shqipėria importoi vetėm 1200 tonė vaj gjatė vitit 2010, ose 13 pėr qind tė konsumit.

Tregu botėror i vajit tė ullirit dominohet nga Greqia, Italia e Spanja, tė cilat pėrfitojnė nga rregullat e Bashkimit Europian mbi standardet dhe sigurinė ushqimore, por qė nė fakt nuk bėjnė gjė tjetėr veēse shmangin konkurrencėn e mundshme nga vendet e tjera tė Mesdheut, qė kanė traditė po kaq tė gjatė.

Ulliri ėshtė njė produkt qė ofron mundėsi pėr vlerė tė shtuar tė konsiderueshme, ndryshe nga shumė produkte bujqėsore, ēmimet e tė cilave me pakicė janė jo shumė mė tė larta se sa kostot e prodhimit.

Qė nga kontrolli mbi ullinjtė, tė cilat mund tė jenė mbjellė shekuj mė parė, te pėrpunimi nėpėr fabrika vaji, ambalazhimi dhe marketingu, tregu i vajit ėshtė sa joshės pėr nga fitimet, aq edhe i vėshtirė.

Nė Shqipėri ekzistojnė me mijėra fermerė qė kanė nėn pronėsi numėr tė kufizuar ullinjsh. Fermerėt shpesh parapėlqejnė ta mbajnė vajin pėr vete si njė konservues vlere ushqimore pėr periudhėn e dimrit, pėr shkak se ka mbi 8500 kilokalori pėr litėr (kilokaloritė e nevojshme pėr konsumin e njeriut pėr katėr ditė).

Grumbullimi i ullinjve, veēanėrisht nė vitet kur rendimenti pėr rrėnjė ėshtė shumė i ulėt, ėshtė njė proces i vėshtirė dhe i kushtueshėm.

Rregullat e Bashkimit Europian kėrkojnė qė vaji tė pėrpunohet sa mė shpejt. Nga ēasti i vjeljes deri te pėrpunimi duhet tė kalojnė 2-3 orė, pėrndryshe niveli i aciditetit rritet mė shumė se sa normat e lejuara. Kjo gjė detyron qė fabrikat e vajit tė ullirit tė jenė tė vogla dhe tė vendosura sa mė pranė ullishtave tė jetė e mundur.

Nė Shqipėri ka 133 fabrika tė vajit tė rafinuar, nga tė cilat 129 janė tė vogla dhe kanė njė apo dy punėtorė tė deklaruar. Fabrikat e vogla e bėjnė tė vėshtirė krijimin e markave dhe reklamimin e tyre, gjė qė e kthen vajin nė njė produkt pa shumė vlerė tė shtuar.


Lufta e vajit

Kompleksiteti i prodhimit tė vajit tė ullirit dhe vlera e madhe tregtare e tij ka bėrė qė historikisht nė kėtė aktivitet tė ketė tendencė pėr organizata tė dhunshme. Nė shekullin e parė p.e.s., mafia e prodhuesve spanjollė tė vajit arriti tė kontrollojė tė gjithė pushtetin e perandorisė romake pėrmes perandorit Adrian.

Nė shekullin e 19, tregtia e vajit ishte njė nga faktorėt qė krijoi grupimet kriminale tė Sicilisė e Italisė sė Jugut. Nė ditėt tona mashtrimet me kėtė produkt janė tė panumėrta.

Zhvillimi teknologjik ka bėrė qė manipuluesit e tregut tė jenė nė gjendje tė prodhojnė vaj ulliri, duke pėrdorur vaj kikiriku, por qė ėshtė aq pranė pėrmbajtjes sė vajit tė vėrtetė tė ullirit, sa ėshtė e vėshtirė tė dallohet edhe nga analizat biokimike.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...19801f42f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2011, 19:05   74
Citim:
Bie numri i fermave, INSTAT: Mė pak tė punėsuar nė bujqėsi

Numri i fermave nė Shqipėri ka ardhur nė ulje vit pas viti nė dekadėn e fundit. Tė dhėnat zyrtare tė Institutit tė Statistikave tregojnė se nė vitin 2002 ishin tė regjistruara rreth 388 mijė ferma tė tė gjitha llojeve, ndėrsa nė 2009, 7 vjet mė vonė numri i tyre ishte ulur me mbi 34 mijė. Tė dhėnat i INSTAT tregojnė se numri mė i madh i fermave ėshtė nė bujqėsi, ku mbjellja e bimėve tė arave zė vendin kryesor.

Duhet vėnė nė dukje qe me fermė nėnkuptohet dhe njė sipėrmarrje e vogėl qoftė dhe e njė personi, apo njė familje ku prodhohet. Tė dhėnat tregojnė se nė 2009, numri i fermave ishte rreth 353 mijė. Ndėrkohė, sektori i bujqėsisė prej vitesh nė Shqipėri regjistron dhe numrin mė tė madh tė tė punėsuarve. Kundrejt sektorit privat jobujqėsor dhe atij shtetėror, nė bujqėsi janė tė punėsuar mė shumė se 55 pėr qind e forcės sė punės.

Shifrat nga Instituti i Statistikave dhe ministria e Punės tregojnė se nė vitin 2010 nė tė gjithė vendin ishin tė punėsuar rrethj 917 mijė persona, prej tė cilėve mbi 506 mijė nė bujqėsi. Ajo ēka bie nė sy nė krahasim e tė dhėnave ėshtė se deri nė vitin 2000 tė punėsuarit nė bujqėsi zinin mbi 70 pėr qind tė tė punėsuarve, ndėrsa mė pas ky raport ndryshoi.

Qė prej 10 vitesh sektori privat jo bujqėsor, me njė ritėm tė ngadaltė po njeh vetėm rritje tė numrit tė tė punėsuarve, ndėrsa tendenca e kundėrt po vihet re nė sektorin bujqėsor.

http://www.alsat.tv/ekonomi/bie-numr...e-bujqesi.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2011, 19:51   75
Citim:
Fier, prodhimi bujqėsor vendas tejmbush tregun

Fier - Tė paktėn 54 000 ferma bujqėsore nė qarkun e Fierit, rreth 70% e tė cilave tė destinuara nė prodhimin e perimeve dhe zarzavateve, kane tejmbushur tregun vendas.

"Prodhimet janė mjaft cilėsore, bio dhe mė tė sigurta se prodhimet e importuara", siguron pėrgjegjėsi i sektorit kėshillimor nė Drejtorinė Rajonale tė Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit, Ethem Bitaj.

Toka bujqėsore e pėrshtatshme, kushtet atmosferike, (ngrohtėsia, drita, lagėshtia), prodhimi i pa pėrqendruar, por nė mėnyrė individuale, sipas Bitajt e pėrjashtojnė mundėsinė e pėrdorimit me shumicė tė simulantėve kimik, pasi pėrdorimi i tyre nė kėtė periudhė do tė ishte njė kosto e panevojshme pėr fermerin.

Statistikat e publikuara nga Dhoma rajonale e Tregtisė dhe DRBUMK nė Fier vėrtetojnė mė sė miri faktin e “ngopjes” sė tregut dhe kulmin e rritjes sė konsumit tė prodhimeve bujqėsore tė stinės.

Kryetari i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė Fier, Shezai Cobaj shprehet se "shkalla e konsumit tė fruta-perimeve ėshtė rritur 50% krahasuar me periudhėn kur tregu dominohej nga prodhimet e importit dhe rreth 12% me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar".

Muaji gusht vlerėsohet dhe si periudha e artė, si pėr fermerėt, tregtarėt dhe konsumatorėt.

“Fermerėt i gėzohen frytit tė punės disamujore me daljen e prodhimit nė treg, tregtarėt fitimit, ndėrsa konsumatorėt ēmimeve tė arsyeshme si rezultat i pikut tė prodhimit dhe tejmbushjes sė tregut me prodhimin vėndas", shprehet Seit Aisllari, banues nė qytetin e Fierit.

"Toka nuk tė lė kurrė tė varfėr. Ajo ta shpėrblen 10 e 100-fish mundin nėse di si ta trajtosh", thotė fermeri Sotir Ēuko, banues nė fshatin Bishan, 15 km nė jug-perėndim tė qytetit tė Fierit, i cili pas ardhjes nga emigracioni i ėshtė pėrkushtuar plotėsisht fermės sė tij bujqėsore. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/40618/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2011, 12:50   76
Citim:
Rikthehen kulturat e braktisura, patatja po zė vend tė konsiderueshėm

Mbjellja e patates po zė njė vend tė konsiderueshėm nė kulturat bujqėsore tė rrethit tė Fierit, kulturė kjo e pakultivuar prej 20 vitesh.

Sipėrfaqja e mbjellė me patate nė rrethin e Fierit ėshtė afro 5000 ha pėr kėtė vit.

Sipas fermerėve, tokat janė tė pėrshtatshme dhe japin rendiment tė lartė nė kėtė kulturė.

http://www.abcnews.al//lajme/aktualitet/2/8415
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.10.2011, 21:22   77
Citim:
Skandali, shqiptarėt hanė zarzavate me hormone

Koha e produkteve bio ka mbaruar. Shqiptarėt denden nga produktet me hormone tė stimuluara. Pak pėr mungesė tė informacionit e mė shumė tė nxitur nga etja pėr tė fituar sa mė shumė, fermerėt tanė kanė abuzuar gjatė gjithė sezonit me produktet bujqėsore qė tė gjithė i kemi pasur nė tryezat tona.

Pėrveē asaj ēka dallohet me sy tė lirė dhe nė shije nga konsumatori, kėtė e konfirmoi dje edhe drejtori i Autoritetit tė Kontrollit Ushqimor, Genc Jukaj. Dje, gjatė njė konference pėr shtyp, ai se do tė ketė penalizime tė forta sezonin qė vjen.

“Kanė qenė preparate tė paautorizuara pėr tė hyrė nė Shqipėri, qė nuk qarkullojnė nė vendet e BE-sė dhe preparate me afate skandence tė kapėrcyera. Do t’i bėjmė njė kėrkesė ministrit tė Bujqėsisė qė tė revokojė licencėn e kėtyre importuesve”, tha Juka.

Sipas tij, tė gjithė fermerėt do tė kenė kodin e tyre, ēka tregon nga vjen njė produkt me cilėsi tė dobėt. Njė tjetėr problem madhor i bėrė publik dje ėshtė tregtimi nė kushte skandaloze i farėrave, plehrave kimike dhe bimėve nė farmacitė bujqėsore.

Drejtori i AKU-t sqaroi se nga kontrollet e ushtruara qė nga muaji korrik e deri tani, ka rezultuar se nė treg ka mjaft subjekte tė palicencuara qė ushtrojnė kėtė aktivitet. Por, nga ana tjetėr, edhe ata qė janė tė licencuar, tregtojnė nė tė njėjtat ambiente, si farėrat, ashtu dhe plehrat kimike, gjė qė ėshtė e ndaluar me ligj.

“Nuk plotėsohet nė rregull regjistri i magazinės sė tregtimit me shumicė, nė disa raste evidentohen preparate tė mbrojtjes sė bimėve qė janė jashtė listės sė miratuar nga Ministria e Bujqėsisė. Ekzistenca e preparateve tė mbrojtjes sė bimėve nė pikat e tregtimit me shumicė dhe pakicė janė jashtė afatit tė skadencės”, tha Juka.

Nė 10 subjekte tė tregtimit me pakicė ėshtė bllokuar njė sasi e konsiderueshme produkteve pėr mbrojtjen e bimėve qė janė tė paregjistruara ose qė u ka kaluar afati i skadencės. Sipas kreut tė AKU-t, do t’i paraqitet kėrkesa ministrit tė Bujqėsisė pėr pezullimin e licencės nė 3 subjekte tė tregtimit me shumicė, pasi janė gjetur preparate qė nuk janė tė regjistruara nė listėn e miratuar tė PMB-ve.

“Ėshtė bllokuar aktiviteti nė 8 fitofarmaci pėr mungesė dokumentacioni, masė kjo e cila ėshtė parashikuar nė legjislacionin nė fuqi”, tha Juka.

Sipas tij, janė evidentuar farmaci bujqėsore me sipėrfaqe jo tė pėrshtatshme, nė kundėrshtim me parametrat teknikė, pa ajrosje, pa akses nė ujė etj. Shitja e preparateve tė mbrojtjes sė bimėve dhe plehrave tė pėrdorimit pėr mbrojtje nė bujqėsi si farat, tregtohen nė tė njėjtin ambient.

“Tė gjitha rastet e tregtimit tė preparateve tė mbrojtjes sė bimėve nuk bėhet i shoqėruar me recetėn e lėshuar nga specialistė pėrkatės. Do t’i bėjmė kėrkesė ministrit tė Bujqėsisė pėr tė pezulluar licencėn e 3 subjekteve tė tregtimit me shumicė. Ėshtė bllokuar aktiviteti te fitofarmacia pėr mungesė dokumentacioni”, tha drejtor i AKU-t.


Kontrollet

Qė nga muaji korrik, Autoriteti Kombėtar i Ushqimit ka zhvilluar rreth 373 inspektime, nga tė cilat 265 janė zhvilluar nė fitofarmaci, 33 nė subjekte tė tregtimit me shumicė tė produkteve tė mbrojtjes sė bimėve dhe 6 inspektime nė subjekte qė tregtojnė plehra kimike. Kontrollet do tė vazhdojnė edhe nė muajt nė vazhdim.

Ato synojnė garantimin e tė gjithė zinxhirit tė prodhimit ushqimor nė vend, duke filluar nga importi i bimėve dhe farave bujqėsore, deri te pėrdoruesi i fundit, qė ėshtė fermeri. AKU, tashmė me funksione tė plota nė fushėn e mbrojtjes sė bimėve dhe inputeve bujqėsore.

http://www.panorama.com.al/sociale/s...ate-me-hormone
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2011, 18:03   78
Citim:
Patate dhe qepė nga Kosova eksportohen nė shtetet e rajonit

Nė Odėn Ekonomike tė Kosovės sot ėshtė nėnshkruar kontrata mbi eksportin e 23.000 tonė patateve dhe 7.000 tonė qepėve ne mes tė Kompanisė Agro Vin nga Vushtrria me partnerėt nga Shqipėria, si Sh.A. Myzyri, Frank PDA-07, Haliti dhe Dashi, si dhe kompani tė tjera nga Maqedonia, Mali i Zi dhe Serbia.

Kryetari i OEK-ut Safet Gėrxhaliu, me kėtė rast, ka thėnė se sot Kosova me prodhimin e kėtyre produkteve mund tė mburret qoftė nė aspektin kualitativ ashtu edhe atė kuantitativ.

“Vetė fakti qė njė kontratė e tillė nėnshkruhet mu nė lokalet e OEK-ut ėshtė dėshmia mė e mirė se sa ėshtė i forcuar sektori privat dhe ai publik dhe po ju garantoj se nė kėtė drejtim OEK-u do tė jetė gjithmonė njė zė i cili do tė pėrkrah procese tė tilla. Do tė jemi ata qė do tė lobojmė dhe tani e tutje do tė bėjmė edhe mė tepėr qė diplomacia ekonomike tė jetė prioritet i prioriteteve edhe i institucioneve por edhe nė pėrgjithėsi i Kosovės si njė shtet i ri”.

Emri:  verior-bujqesi-patate.jpg
Shikimet: 932
Madhėsia:  21,4 KB

Kryetari i OEK-ut falėnderoi kompaninė AGRO VIN e cila me punėn dhe angazhimin e vet ka arritur qė ta sensibilizojė bilancin tregtar dhe tė ndikojė nė pėrmirėsimin e kėtij bilanci.

“Vetė fakti qė i ka afėr 1500 hektarė tė mbjellura me partner tė kėtyre kulturave e dėshmon seriozitetin dhe qasjen profesionale. Fakti qė rendimentet janė pothuajse tė nivelit evropian, ku janė arrit 40- 45 tonė pėr njė hektar patate, ėshtė po ashtu njė dėshmi dhe pėrpara jush e pėrgėzojmė pėr punėn dhe angazhimin, me dėshirė qė nė tė ardhmen tė ketė nė Kosovė edhe shumė mė tepėr AGRO VIN-a tė kemi kompani tjera qė do ta shtrijnė numrin e kulturave nė Kosovė edhe nė sfera tė tjera dhe vėrtet Kosova tė jetė njė fuqi e agrobiznesit”, tha Gėrxhaliu.

Ėshtė e vėrtet qė Kosova nuk ka burime tė naftės, mirėpo e ka kėtė tokė pjellore, i ka fermerėt e vyeshėm dhe vetėm ky sektor mund tė ndikojė nė arritjen e qėllimeve dhe pretendimeve ekonomike, qoftė nė punėsim, qoftė nė pėrmirėsim tė bilancit, qoftė nė ndalimin e migrimit nga fshati nė qytet dhe mbi tė gjitha tė pėrmirėsojė imazhin e prodhimit kosovar dhe produkteve kosovare, tha kreu i OEK-ut .

http://www.gazetalajm.info/ekonomi/1...t-rajonit.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.10.2011, 20:15   79
Citim:
Gjirokastėr, ėshtė trefishuar sipėrfaqja e mbjellė me ullinj

Pema e ullirit qė ka nisur tė kultivohet masivisht nė Qarkun e Gjirokastrės. Ndėrsa, katėr-pesė vite mė parė ullinjtė nė rrethin e Gjirokastrės numėroheshin me gishta, tashmė kjo pemė kultivohet me shumicė nga mjaft fermerė tė kėtij rrethi.

Mihal Ciko, me profesion agronom, i cili prej dy vitesh ka hapur njė njėsi shitjeje pėr fidanėt e ullinjve, pohon se ky biznes pėr tė dhe familjen e tij ėshtė tepėr i leverdishėm. Nga njė pemė e pa preferuar, kultivimi i ullirit po kthehet nė njė traditė pėr disa komuna.

"Vitin e kaluar kam shitur nė dyqanin tim mė shumė se 10 mijė rrėnjė ullinj, ndėrsa sivjet mendoj tė shes dyfishin e tyre", thotė Ciko, ndėrsa sqaron se fidanėt, qė dikur silleshin nga Greqia, tashmė prodhohen nė Sarandė, Fier, Vlorė etj.

Fidanėt e eksportuar nga Greqia vinin me njė ēmim tė lartė dhe fermerėt detyroheshin tė blinin pak rrėnjė, pasi kostoja e kultivimit ishte e lartė. Ndėrkohė qė nė dy vitet e fundit ulliri qė prodhohet nė Vlorė, Sarandė apo Fier, veēanėrisht ai i Kaninės, po hyn nė treg me shpejtėsi tė madhe.

Shumica e fermerėve nė Gjirokastėr po kultivojnė ullinj tė Kaninės, i cili ėshtė i garantuar, pavarėsisht se hyn pak me vonesė nė prodhim, thotė agronomi Ciko. Nga asnjė njėsi e tregtimit tė fidanėve frutorė nė pėrgjithėsi dhe tė ullirit nė veēanti, aktualisht nė Gjirokastėr numėrohen katėr tė tilla, pa llogaritur blerjet qė bėhen pėr kėta fidanė nė rrethe tė tjera tė vendit.

Ndėrkohė, burime zyrtare nga Drejtoria e Bujqėsisė nė Gjirokastėr konfirmojnė trefishimin e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj nė dy vitet e fundit. Veē mbėshtetjes financiare, institucioni i Bujqėsisė nė Gjirokastėr jep falas edhe asistencė teknike pėr fermerėt.

"Fakti qė ulliri ėshtė njė pemė pak e njohur dhe nė kėtė zonė nuk ka njė traditė tė mirėfilltė pėr kultivimin dhe rritjen e kėsaj peme, ka detyruar Drejtorinė Rajonale tė Bujqėsisė nė Gjirokastėr tė japė udhėzime dhe kėshilla pėr mbarėvajtjen nė kultivim", thotė specialisti i Bujqėsisė, Balil Bineri.

Pėr Binerin, Komuna e Lunxhėrisė ėshtė njė ndėr komunat model pėr kultivimin e ullirit, pa harruar ato tė Dropullit, Antigonesė, Cepos, Odries, etj. Kryetari i Komunės sė Lunxhėrisė, Ilia Kuro, thotė se "veē tokave private qė kanė fermerėt e kėsaj komune, pushteti vendor atje u ka vėnė nė dispozicion toka me qera pėr t'i mbjellė ato me ullinj pėr njė afat tė gjatė", ndėrsa evidenton edhe mbėshtetjen qė shteti u jep atyre pėr kultivimin e ullinjve.

http://www.rilindjademokratike.com/R...0n%C3%AB%20det

Citim:
Ulliri, kultura mė e ēmuar nga fermerėt fierakė

Ulliri, kulturė e bekuar dhe e ēmuar ėshtė shndėrruar nė "mbret" tė drufrutorėve nė Qarkun e Fierit. Tashmė, ulliri nuk kultivohet vetėm nė Mallakastėr, e njohur nė shekuj si "vendi i ullirit", por ai po kultivohet nė tė gjithė hartėn gjeo-administrative tė Qarkut.

"Ulliri ėshtė kultura mė prioritare nė Qarkun e Fierit. Kėtu, ai ėshtė nė "shtratin" e vet, ndaj nuk ka asnjė cep tė territorit qė tė mos jetė mbjellė me ullinj", thotė pėrgjegjėsi i zyrės kėshillimore pranė DRBUMK Fier, Ethem Bitaj.

Statistikat zyrtare tregojnė se, numri i pėrgjithshėm i drurėve tė ullirit shkon nė rreth 1.750.000 rrėnjė, qė nė raport me popullsinė do tė thotė 3,5 rrėnjė ullinj pėr banor. Sipas Bitaj, nė 20 vitet e fundit numri i ullinjve ėshtė dyfishuar, ndėrkohė qė tendenca pėr mbjellje tė reja vjen nė rritje. Mbas vitit 2006, e veēanėrisht nga viti 2007 e nė vazhdim, ulliri u cilėsua si "mbreti" i drufrutorėve dhe nxitja pėr shtimin e sipėrfaqeve me mbjellje tė reja u shndėrrua nė njė aksion kombėtar, i shoqėruar me politika financiare subvencionimi", thotė Bitaj.

"Ēdo vit nė qarkun e Fierit mbillen mė shumė se 200.000 rrėnjė ullinj, ndėrsa numri i fermerėve qė kanė mbjellė ullinj pėr kėtė vit ėshtė dyfishuar. Sivjet kanė aplikuar rreth 1200 fermerė pėr subvencionim tė kulturės sė ullirit, nga 630 qė ishte ky numėr vitin e kaluar", tha ai, duke shtuar se, nga 96.965.000 lekė qė ėshtė vlera financiare e subvencionimit tė skemave bujqėsore-blegtorale nė Qarkun e Fierit, 76.000.000 lekė i faturohen vetėm kulturės sė ullirit. Bitaj bėn me dije se, kjo peridhė e artė pėr ullirin nuk duhet kuptuar vetėm me politikat favorizuese financiare tė qeverisė, por mė gjerė.

"Po vazhdojmė tė bėjmė njė punė sensibilizuese me fermerėt, po u japim atyre gjithė asistencėn e duhur teknike, po i orientojmė drejt varieteteve dhe kultivarėve mė tė mirė, me qėllim qė fermeri tė jetė i orientuar qartė nė lidhje me zhvillimin e kėsaj kulture", shton ai.

"Fidanėt qė dalin nė treg janė tė ēertifikuar dhe prioritet i kemi kushtuar varietetit "vajit", jo vetėm pėr leverdinė ekonomike, por me qėllim zhvillimin e industrisė ushqimore. Shtimi i fabrikave pėrpunuese tė vajit tė ullirit ēon nė shtimin e tė punėsuarve, i hap rrugė zhvillimit tė agrobiznesit, plotėson nevojat e tregut tė brendshėm dhe rrit shkallėn e eksportit pėr nė tregjet e huaja", tha Bitaj.

Qarku i Fierit ka njė sipėrfaqe toke tė kultivueshme rreth 120 mijė ha dhe renditet si qarku i parė nė shkallė vendi pėrsa i pėrket prodhimeve bujqėsoro-blegtorale. Pozicioni dhe shtrirja gjeografike, si dhe kushtet e favorshme natyrore bėjnė qė ky qark tė jetė njė "shtrat" i favorshėm pėr kultivimin e tė gjitha kulturave bujqėsore.

http://www.rilindjademokratike.com/R...0n%C3%AB%20det

Citim:
Projekti i ullishteve dhe arrorėve, subvencione pėr 30 mijė fermerė

Mbi 30 mijė fermerė nė 9 qarqe tė vendit po mbėshteten me subvencione nga qeveria pėr shtimin e sipėrfaqeve tė mbjella me ullishta dhe arrore. Ministri i Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit, Genc Ruli, nė njė prononcim pėr ATSH-nė, theksoi se mbėshtetja e qeverisė pėr zhvillimin e prodhimit dhe pėrpunimit tė ullirit si dhe tė arrorėve, do tė jetė prioritet edhe pėr vitet nė vazhdim.

"Programi pėr kėto dy projekte kombėtare nė dy vitet e ardhshme do tė rrisė eficencėn e produktivitetit dhe teknologjisė sė prodhimit tė ullirit dhe pėrpunimit tė tij, si dhe do tė rrisė sipėrfaqet me arrore", tha Ruli. Financimi nga buxheti i shtetit pėr skemat e mbėshtetjes financiare tė drejtpėrdrejtė pėr fermerėt, sipas ministrit, ėshtė rritur me 15% -20% nė vit, duke shkuar nė dyfishim deri nė fund tė kėtij mandati. Ministri Ruli vuri nė dukje rėndėsinė ekonomike tė kultivimit dhe prodhimit tė vajit tė ullirit, i cili, sipas tij, kėrkon cilėsi e standarde nė ēdo stad tė kultivimit e pėrpunimit.

Nga ana tjetėr, kreu i bujqėsisė nėnvizoi se, "Shqipėria i ka tė gjitha potencialet pėr tė nxitur mbjelljen e kulturave arrore, tė cilat tashmė janė pėrfshirė nė njė projekt tė madh kombėtar, qė pason programet pėr shtimin e drufrutorėve e ullishtarisė nė vendin tonė", duke evidentuar se, fermerėt nė tė gjithė vendin po rrisin interesin pėr tė mbjellė kėto kultura.

Sipas tij, programi i arroreve dhe politika e mbėshtetjes pėr zhvillimin e kėtyre kulturave, ėshtė nė vazhdimėsi tė objektivave tė qeverisė pėr tė mbėshtetur zhvillimin e bujqėsisė nė vendin tonė, duke synuar nxitjen e atyre produkteve nė zona eficente qė sjellin pėrmirėsimin e ekonomisė fermere, bazur kjo edhe nė politikat evropiane tė zhvillimit tė sektorit agrar.

Duke e cilėsuar projektin e ullirit njė nga mė tė suksesshmit nė historinė e vendit, pasi sipas statistikave tė mbjelljes, ēertifikimit, importit dhe prodhimit tė fidanėve, rezulton se nė njė hark tė shkurtėr kohor, nga 4.8 milionė rrėnjė ullinj tė trashėguara, sot janė rreth 10 milionė rrėnjė ullinj, duke ēuar nė dyfishimin e kėsaj kulture. Ministri Ruli shprehet optimist pėr zbatimin edhe tė programit tė ri tė arroreve, i cili ėshtė nė vazhdėn e politikave tė qeverisė pėr zhvillimin e bujqėsisė edhe nė zonat malore tė vendit dhe pėrmirėsimin e ekonomisė fermere.

"Zhvillimi i kėtij programi ndihmon gjithashtu edhe nė diversifikimin e vendit, mbrojtjen nga erozioni dhe ruajtjen e resurseve ekologjike", thotė ai. Pėr kėtė program ėshtė ngritur njė Taks Forcė dhe grupi i ekspertėve nga fusha tė ndryshme qė po ndjek zbatimin e tij.

Aktualisht, shpjegon ministri, grupi i punės ka pėrgatitur metodikėn pėr zbatimin e kėtij programi me qėllim realizimin e njė studimi tė detajuar, i cili pritet tė prezantohet nė fillim tė muajit nėntor, ndėrkohė qė, theksoi ai, subvencioni pėr nxitjen e fermerėve qė tė kultivojnė bimėt arrore ka filluar qė kėtė vit.

"Pėrmes politikave subvencionuese synojmė tė nxisin fermerėt pėr tė aplikuar me projekte, tė cilat i paraqesin nė drejtoritė e bujqėsisė, duke pėrfituar financime pėr ēdo projekt tė tyre", thotė Ruli, duke nėnvizuar se, programi i arrorėve konsiderohet me mjaft leverdi ekonomike pėr vendin e fermerin.

"Nė mendimin edhe tė ekspertėve tė huaj, arroret do tė kenė shpėrndarje tė kultivimit tė tyre sipas kushteve klimaterike dhe gjeografike, duke bėrė tė vlefshėm ēdo pjesė tė kėtij territori", tha ai. Programi pėr mbjelljet e arrorėve po gjen zbatim intensiv nė Dibėr, Tropojė, Kukės, Fier, Durrės, etj., si zona tradicionale ku janė kultivuar edhe mė parė kėto kultura. Vitin e kaluar nė skemėn e ullirit kanė aplikuar 10 mijė fermerė, prej tė cilėve fituan 8 500. Ndėrkohė, qė edhe kėtė vit fondi i subvencionimit ėshtė 350 mijė lekė pėr hektarė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...0n%C3%AB%20det
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 15:00   80
Citim:
Projekt rajonal pėr Ullirin, krijohet zinxhiri Itali-Greqi-Shqipėri

Santarcangelo, 13 nėntor, NOA – Krijimi i njė zinxhiri pėr prodhimin e vajit tė ullirit ekstra tė virgjėr, nė pellgun e Adriatikut qė pėrfshin tre vendet Itali, Greqi dhe Shqipėri, ka qenė nė qendėr tė njė konference tė posaēme mbajtur nė Itali.

Lajmi i bėrė me dije nga mediat vendase, citon se tematika e konferencės ishte e fokusuar nė ēėshtjet qė lidhen me humbjen e identitetit dhe tė vlerave tė ndryshimeve tė territorit pėr kėto tre vende kyē nė territorin mesdhetar.

Konferenca, e bėrė nė kuadrin e Programit “IPA Adriatik”, konkretisht projektit “Adriatic Olive Grove”, ishte kushtuar “kujtesės sė fshatarėve” (njohjes sė muzeve dhe kujtesės sė terrenit mbi mjedisin, biodiversitetin dhe qėndrueshmėrinė e tij si njė burim pėr tė ardhmen).

Sipas tė dhėnave, prodhimi i vajit tė ullirit nė krahinėn e Rimini llogaritet pėr mė shumė se 50 pėr qind e prodhimit rajonal.

“Cilėsia, – u shpreh Kėshilltari pėr Bujqėsi i Provincės sė Riminit, Juri Magrini, ėshtė parakusht i njė politike qė synon promovimin jo vetėm produktit por edhe territorit ku ai rritet”. Magrini e ka pėrshkruar kėshtu qėllimin e projektit “Adriatik Olive Grove”, i cili ka filluar prej disa muajsh dhe do vazhdojė pėrgjatė tre viteve tė fundit.

Ai do tė shėrbejė pėr tė ndihmuar nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė vajit tė ullirit nė vendet e Mesdheut si Italia, Greqia dhe Shqipėria, duke mbajtur tė paprekur fshatrat dhe duke promovuar turizmin e qėndrueshėm”.

“Objektivat janė tė arritshme, – vazhdoi Magrini – nėse inkurajojmė zhvillimin e bujqėsisė organike dhe tė integruar, si edhe optimizmin e menaxhimit tė mbeturinave dhe nėnproduktet e ullinjve pėr energji, me qėllim qė tė zhvillojmė njė marketing tė prodhimeve dhe tė tė ardhurave pėr operatorėt e industrisė”.

Provinca e Riminit, si njė partner pėr tė marrė pjesė nė projektin “Adriatik Olive Grove”, ka si partnerė tė saj Universitetin e Korfuzit, si edhe atė tė Tiranės.

Nė fjalimet e ndryshme gjatė kėsaj konference, edhe pėrfaqėsuesit e Shqipėrisė, folėn mbi projektet e qeverisė shqiptare pėr mbėshtetjen e prodhimit tė vajit tė ullirit, duke dhėnė pėrvojėn e tyre nė kėtė fushė.

http://www.noa.al/2011/11/projekt-ra...reqi-shqiperi/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.