Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.7.2009, 10:08   21

Shkrim i cituar Luginė: Aksion i policisė serbe nė shtėpitė e shqiptarėve


Policia e Serbisė ka nisur sot nė mėngjes nė Preshevė njė aksion kundėr shqiptarėve pėr, sipas terminologjisė sė tyre "ndėprerjen e kanaleve tė armatimit ilegal tė grupeve terroriste shqiptare". Nė Preshevė ndodhet edhe ministri i Punėve tė Brendhsme tė Serbisė, Ivica Daēiē bashkė me drejtorin e policisė Milorad Veloviē dhe komandantin e xhandarmėrisė, Bratislav Dikiē.

http://www.kosova.com/artikulli/54954
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2009, 14:12   22
Citim:
Lugina e Preshevės: Detonim i fuqishėm, dy shqiptarė tė plagosur, bastisje e xhandarmėrisė serbe

Preshevė, 14 korrik 2009.- Njė grua dhe njė djalosh i moshės trembėdhjet vjeē, qė tė dy shqiptarė, janė plagosur si rezultat i njė detonimi tė fuqishėm nė orėt e para tė ditės sė sotme nė paralagjen e Preshevės, tė njohur si Stacioni Hekurudhorė. Ndėrkohė, ka filluar aksioni i bastisjeve tė xhandarmėrisė serbe nė shtėpitė e pjestarėve tė OVL-sė.

Shpėrthimi kishte ndodhur nė afėrsi tė ndėrtesės e cila ėshtė pronė e Ushtrisė dhe Policisė e nė tė cilėn jetojnė kryesishtė familjet e pjestarėve tė organeve tė sigurisė serbe.

Fill pas shpėrthimit, forca tė mėdha tė policisė dhe xhandarmėrisė serbe, bashkė me organet e hetuesisė sė Gjykatės sė Qarkut tė Vranjės, pasi kanė bllokuar hyrje- daljet e njė pjese tė qytetit, kanė filluar hetimet, tė cilat kanė vazhduar pėr gati tėrė ditėn e sotme.

Ndėrkoh, rreth orės pesė tė mėngjesit, ka filluar aksioni i bastisjeve nė shtėpitė e tre pjestrėve tė Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒPMB-sė, nė Preshevė , nė Norcė dhe nė fshatin Geraj, me ē'rast kanė kėrkuar Lulėzim Ibushin, ish kryetar I OVL-sė, Sadat Nuhiun gjithashtu ish kryetar I OVL-sė dhe Gafurr Dalipin.

Nė orėt e paraditės, ndėrtesėn ku kishte ndodhur shpėrthimi e ka vizituar zv/kryeministri dhe njėkohėsisht Ministri serb i Punėve tė Brendshme Ivica Daēiq, i cili nė njė konferenc pėr media nė ndėrtesėn e policisė nė Vranjė, e ka cilėsuar shpėrthimin “akt klasik terrorist” i cili patjetėr do tė duhet tė merr njė, sic ėshtė shprehur ai, "pėrgjegjije tė fortė".

Ndėrkohė, lidhur me bastisjet, kryepolici serb ka deklaruar se nė disa pika kontrolli xhandarmėria ka zbuluar sasi tė mėdha tė bombave, mekanizma me orė dhe disa pushkė e revolver.

Familjarėt e veteranėve kanė mohuar tė jetė gjetur ndonjė lloj armatimi nė shtėpit e tyre.Hajrush Nuhiu – vėllau i Sedat Nuhiut, ka deklaruar se xhandarėt para pėrfundimit tė aksionit, ia kanė dorėzuar atij njė dokument tė firmosur nga dy dėshmitarė okular pėrmes sė cilit dėshmojnė se nuk janė gjetur armė.

Nga ana tjetėr, lidhur me shpėrthimin dhe aksionin e bastisjeve tė sotėme, ka reaguar Kėshilli pėr tė Drejtat e Njeriut i Luginės.

Belgėzim Kamberi, kryetar I KDNJ-sė, ngjarjet e sotme i ka vlerėsuar rezultat tė paaftėsisė sė organeve tė rendit pėr ruajtjen e rendit dhe sigurisė nė kėtė rajon. Derisa njė gjė e tillė sipas tij bėhet me qėllim tė rritjes sė dinamikės sė shpėrnguljes sė shqiptarėve nga kėto troje.

Shpėrthimi dhe bastisjet e sotme nė Preshevė, vinė disa ditė pas incidentit nė Lluqanė tė Bujanocit me ē'rast ishin plagosur dy pjestarė tė xhandarmėrisė serbe, nga, deri tash, persona tė panjohur. Ai incident i nga zyrtarėt mė tė lartė shtetėrorė serb ishte vlerėsuar si sulm terrorist i ekstremistėve shqiptarė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=37928
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 20:15   23
Citim:
Preshevė: Bastisen tri shtėpi

Sipas agjencisė INA, tė mėrkurėn, me pretekst tė kėrkimit tė armėve, janė bastisur shtėpitė e dy ish-komandantėve tė UĒPMB, Lulzim Ibishit dhe Sadat Nuhiut, nė mungesė tė tė cilėve nė biseda informative janė marrė anėtarėt e familjeve tė tyre, nėna 70-vjeēare e Lulzim Ibishit, dhe disa familjarė tė Sadat Nuhiut.

Njoftohet se ėshtė bastisur edhe familja e Gafurr Dalipit, nė fshatin Geraj, ndėrsa nė tė tri bastisjet kanė marrė pjesė mbi 300 xhandarė.

Organizata e Veteranėve tė Luftės e UĒPMB i apeloi OKB, OSBE, Kėshillit tė Sigurimit dhe partive politike shqiptare nė Luginė, nė Kosovė, Maqedoni dhe Shqipėri, qė tė jenė mė aktivė ndaj situatės nė Luginėn e Preshevės.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../11381/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 20:20   24
Citim:
Preshevė: Vazhdon bastisja e shtėpive tė shqiptarėve nga xhandarmeria serbe

Kanė vazhduar bastisjet nė shtėpitė e shqiptarėve tė ish pjesėtarėve tė UĒPMB-sė nė Luginė tė Preshevės. Subjektet e atjeshme politike dhe institucionale tė shqiptarėve, kanė reaguar ashpėr kundėr kėtij akti qė po e ushtron xhandarmėria serbe, i cili po vazhdon edhe sot.

Subjektet politike kanė kėrkuar nga organet shtetėrore ndėrprerjen e kėtij aksioni sepse veprimet e tilla nuk i kontribuojnė paqės nė Luginė tė Preshevės. Ato kanė kėrkuar nga popullata shqiptare qė tė mos iu pėrgjigjen provokimeve, me qėllim tė shmangies sė konflikteve duke shtuar se problemet duhet tė zgjidhen me mjete paqėsore.

Lidhur me kėtė prefekti i Preshevės Ragmi Mustafa ka deklaruar se qėllimi i kėtyre aksioneve ėshtė qė t’i frikėsojnė shqiptarėt dhe kėshtu tė shpėrngulen ata nga Lugina e Preshevės.

Ndėrkaq, kryetari i kuvendit komunal, Skėnder Destani ka demantuar organet shtetėrore serbe se nė banesėn ku ėshtė kryer detonimi banojnė edhe shqiptarė e jo vetėm serbė dhe ka kėrkuar nga organet e drejtėsisė zbardhjen e kėtyre rasteve.

Theksojmė se gjatė aksionit tė xhandarmerisė ėshtė arrestuar Qenan Mehmeti, nga Miratoci, me pretekst se ėshtė marrė me trafikim tė armėve, ndėrsa organet policore thonė pėr pjesėtarėt e UĒPMB-sė se i pėrkasin grupit tė Gjilanit.

Ndėrkaq nė anėn tjetėr, kreu mė i lartė i policisė Ivica Daēiq, eksplodimin nė Preshevės e ka quajtur akt terrorist klasik.

http://www.rtklive.com/?categoryId=3&newsId=37967
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 20:21   25
Citim:
Mustafa, sulmi nė Preshevė montim i policisė serbe
15/07/2009 15:54:00

Autoritet e Komunės sė Preshevės shpėrthimin e mbrėmshėm e kanė cilėsuar si proces tė montuar nga autoritet serbe, tė cilėt vazhdojnė politikat e Millosheviēit qė kanė pėr qėllim pastrimin etnik tė Luginės sė Preshevės.

Janė bastisur katėr familje shqiptare nė kėtė Komunė me ē'rast ėshtė arrestuar nje person. Kryetari i Komunės Ragmi Mustafa i ka bėrė thirrje popullatės qė tė ruaj gjakftohėsinė dhe tė mos bie pre e provokimeve tė kėtilla tė autoriteteve serbe.

Ky ėshtė incidenti i dytė i tillė nė pesė ditėt e fundit nė Luginėn e Preshevės. Nė incidentin, qė ndodhi tė enjen e kaluar, ishin plagosur dy pjestarė tė xhandarmerisė nė fshatin Lucanė tė komunės sė Bujanocit. Xhandarėt janė plagosur nga njė predhė e shkrehur me mortajė dore dhe nė momentin e sulmit ndodheshin nė njė makinė. Ministri serb i policisė Ivica Daēiq edhe kėtė sulm e cilėsoi si "terrorist".

http://alsat-m.tv/rajoni/16640.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 20:25   26
Citim:
LB dėnon ngjarjet nė Luginė

Lėvizja pėr Bashkim ka reaguar me indinjatė si ndaj veprimeve agresive tė pushtuesit serb mbi popullatėn shqiptare, po ashtu edhe ndaj heshtjes institucionale tė Qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Republikės sė Shqipėrisė pėr zhvillimin e ngjarjeve nė Luginėn e Preshevės, respektivisht Kosovės Lindore (Preshevė, Bujanoc e Medvegjė), siē e quan kjo parti atė zonė.

“Ditėve tė fundit, duke u marrė si pretekst incidentet e pasqaruara nė kėto tri komuna, policia dhe ushtria serbe ka ndėrmarrė atje njė fushatė tė egėr tė arrestimeve, bastisjeve e tė maltretimeve tė popullit shqiptar. Qėllimi i pushtuesit serb me kėtė fushatė ėshtė i qartė: vazhdimi i politikės sė egėr tė pushtuesit, frikėsimi i banorėve shqiptarė dhe intensifikimi i shpėrnguljes sė popullatės shqiptare nga trojet e veta stėrgjyshore”, theksohet nė reagimin e LB-ės.

Nė qoftė se Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė e ka obligim kushtetues tė kujdeset pėr popullsinė shqiptare edhe jashtė kufijve administrativė tė Shqipėrisė, Qeveria e Kosovės e ka obligim moral e historik mbrojtjen e popullatės sė Kosovės Lindore, vlerėson kjo parti.

“Prandaj, heshtja nė kėtė situatė ėshtė e pajustifikueshme dhe do tė ketė pasoja tepėr tė rėnda pėr tė ardhmen e popullatės tė kėtyre trevave, si dhe pėr ēėshtjen kombėtare nė pėrgjithėsi”, thuhet nė fund tė reagimit.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=4865
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.7.2009, 12:46   27

Shkrim i cituar Beogradi akuzon Prishtinėn e Tiranėn pėr mbėshtetje tė Luginės


"Ndėrprerja e korridorit E-10 si drejtim kryesor nėpėr Serbi, tentativa qė Serbia tė provokohet pėr pėrdorim tė tepruar tė forcės, hakmarrja pėr shkak tė arrestimit tė "grupit tė Gjilanit" dhe tentativa pėr vendosjen e autonomisė sė Luginės sė Peshevės - janė motivet kryesore tė organizatave "kriminale" shqiptare, tė cilat janė pėrgjegjėse pėr dy sulmet "terroriste" nė luginėn e Preshevės", citon shtypi serb njė raport tė BIA-s qė ka gjetur rrugėn e medias.

Sakaq shteti serb akuzon forcat ndėrkombėtare tė sigurimit pėr "mbėshtetje tė heshtur ndaj terroristėve shqiptarė", ndėrsa shtypi serb akuzon pėr "mbėshtetje tė hapur tė strukturave ilegale nga Kosova, nga shteti i Shqipėrisė, por edhe tė formacioneve tė armatosura nė veri tė Maqedonisė".

http://www.kosova.com/artikulli/55012
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2009, 23:23   28
Citim:
Shteti serb po zbaton njė politikė diskriminuese ndaj shqiptarėve

Kuvendi Komunal i Preshevės ka shprehur shqetėsimin ndaj veprimeve jodemokratike tė forcave tė xhandarmėrisė dhe tė forcave speciale serbe, gjatė bastisjeve nė familjet shqiptare, me ē’rast ėshtė pėrdorur forcė e tepruar ndaj anėtarėve tė familjeve tė bastisura.

Kjo komunė i ka shprehur kėto shqetėsime nėpėrmjet njė letre drejtuar Qeverisė sė Serbisė, ambasadave perėndimore nė Beograd dhe OSBE-sė, me rastin e bastisjeve dhe arrestimeve tė fundit pas shpėrthimeve qė ndodhėn nė kėtė komunė.

Kėshilltarėt e Komunės sė Preshevės kanė kėrkuar largimin e pakusht tė xhandarmėrisė.

Gjithashtu, ėshtė kėrkuar pėrgjegjėsi nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė pėr veprimet brutale tė xhandarmėrisė.

Nėpėrmjet kėsaj letre, Komuna e Preshevės ka kėrkuar lirimin e menjėhershėm tė tė arrestuarve nė Burgun Qendror tė Beogradit dhe nė atė tė Vranjės.

Edhe Organizata e Veteranėve tė Luftės sė ish-UĒPMB-sė nė Luginė tė Preshevės, ka dėnuar ashpėr arrestimet dhe bastisjet e shtėpive tė shqiptarėve, duke vlerėsuar se shteti serb po zbaton njė politikė diskriminuese, po mbjellė frikė dhe pasiguri me qėllim tė pastrimit etnik nga Lugina e Preshevės.

http://www.kohavision.net/index.php?...ac=0&Itemid=40
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2009, 23:48   29
Citim:
Serbia po e shtyn Luginėn e Preshevės drejt Kosovės

Kryetari i Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa ka akuzuar pjesėtarėt e xhandarmerisė serbe se, nė mėnyrė brutale po hyjnė nė shtėpitė e shqiptarėve nė Komunėn e Preshevės dhe po i maltretojnė madje edhe fėmijėt e vegjėl.

"Nėse vazhdojnė aksionet brutale tė xhandarmerisė, secili oborr dhe shtėpi nė Preshevė dhe rrethinė do tė jenė tė hapur, pasi nuk dėshirojmė qė ata tė thyejnė dyert dhe dritaret pėr tė hyrė. Ēdo gjė do tė jetė e hapur dhe nė disponim tė tyre”, ka thėnė Mustafa, transmeton agjencia Fonet.

Mustafa po ashtu ėshtė shprehur se, “nuk do tė ketė arsye qė pushteti lokal tė punojė, nėse vazhdon ky represion”. "Do tė hapim ndėrtesėn e Kuvendit dhe institucioneve tė tjera, dhe le ta vendosė policia dhe xhandarmeria pushtetin e vet. Ne nuk do tė jemi pjesė e kėsaj”, ėshtė shprehur ai.

“Nė situatėn kur xhandarmeria nė mėnyrė brutale futet nė shtėpitė e njerėzve, dhe maltreton madje edhe fėmijėt e vegjėl, nuk kemi ēfarė tė themi tjetėr pos qė - nėse vazhdon kjo gjė - do tė tėrhiqemi nga organet zyrtare tė pushtetit komunal”, ka thėnė Mustafa.

Sipas tij, gjėra tė tilla kanė ndodhur gjatė dekadės sė kaluar nė Kosovės. "Policia njėsoj ėshtė sjellė edhe nė Kosovė, dhe e dimė se ēfarė ka ndodhur atje. Serbia e ka humbur Kosovėn. Mos nė kėtė mėnyrė po e shtyn edhe Luginėn e Preshevės drejt Kosovės”, ka pyetur ai.

Mustafa po ashtu ka vlerėsuar se, ėshtė problem i madh qė pėrfaqėsuesit e pushtetit lokal nuk mund tė arrijnė deri tė pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Serbisė. "Askush nuk flet me ne – vetėm nė gazeta lexojmė deklaratat e tyre. Kėtu ekziston njė problem i madh dhe dikush duhet tė flasė me njerėzit, tė shohim si ta zgjidhim atė”, ėshtė shprehur ai.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=3385
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 12:34   30
Citim:
Nuk ka tėrheqje tė xhandarmerisė nga jugu i Serbisė, thotė ministri Daēiq

Liderėt lokal tė Preshevės dhe Bujanocit kanė shfaqur kundėrshtinė e tyre ndaj veprimeve tė xhandarmėrisė dhe forcave speciale serbe, gjatė bastisjeve nė familjet shqiptare, me ē’rast ėshtė pėrdorur forcė e tepruar ndaj anėtarėve tė familjeve tė bastisura.

Ata i kanė shprehur kėto shqetėsime nėpėrmjet njė letre drejtuar Qeverisė sė Serbisė, ambasadave perėndimore nė Beograd dhe OSBE-sė. Ndėrkohė ministri Daēiq tha se nuk do ketė tėrheqje tė xhandarmerisė nga rajoni i Luginės sė Preshevės.

Pėrkundėr reagimit dhe shqetėsimeve tė shprehura tė liderėve lokal tė Preshevės e Bujanocit, Shaip Kamberi dhe Jonuz Musliu, tė cilėt kanė vėnė nė pah se incidentet e fundit dėshmojnė se nė kėtė hapėsirė sėrish po manifestohet demonstrim i dhunės policore dhe injorim i pushtetit lokal, ministri serb i Punėve tė Brendshme, Ivica Daēiq, ka deklaruar se nuk do tė ketė tėrheqje tė forcave tė xhandarmerisė nga ky rajon.

Ministri Daēiq ka ftuar tė shtunėn liderėt e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės pėr bashkėpunim nė mbrojtje tė qetėsisė dhe sigurisė. Ai ka porositur se tėrheqja e xhandarmerisė nga ky rajon ėshtė e pamundur pėrderisa “ekziston rreziku nga sulmet terroriste”.


Kėtė komente tė ministrit Daēiq vijnė pas kėrkesave paraprake tė kėshilltarėve dhe udhėheqėsve komunalė pėr demilitarizimin e kėtij rajoni dhe pėrcaktimin e pėrgjegjėsisė sė Qeverisė serbe dhe Daēiqit “pėr shkak tė tejkalimit tė autorizimeve me rastin e arrestimeve tė fundit nė Preshevė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=3&newsId=38056
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 12:36   31
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ka 10 ditė qė kur filloi ofensiva dhe tė dy ministritė tona tė jashtme ende asnjė reagim apo masė. Apo dhe Lugina tani ėshtė "ēėshtje e brendshme e Serbisė"? Dhe ironia therėse nė tėrė kėtė ėshtė qė Serbia i akuzon gjithsesi se "po ndihmojnė". D.m.th. kėta plehrat shqipfolėse akuzat i hanė njėsoj nė tė dy rastet dhe ndihmė nuk japin.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 19:10   32
Citim:
Kuvendi i Preshevės: Po bastisen dhe dhunohen shqiptarėt

Kėshilltarėt e Kuvendit tė Komunės sė Preshevės, me rastin e bastisjeve dhe arrestimeve tė fundit pas shpėrthimeve qė kanė ndodhur, shprehin shqetėsimin e tyre ndaj veprimeve jodemokratike tė forcave tė xhandarmėrisė dhe atyre speciale gjatė bastisjeve nė familjet shqiptare, ku ėshtė pėrdorur edhe forcė e tepruar", thuhet nė dokumentin e miratuar nė mbledhjen e djeshme, qė iu dėrgua qeverisė sė Serbisė, ambasadave tė akreditura nė Beograd dhe OSBE-sė.

Kuvendi i Komunės kėrkon "qė tė ndėrpriten veprime tė tilla brutale, largimin e pa kushte tė xhandarmėrisė, si dhe fillimin e bisedimeve ndėrmjet faktorit politik shqiptar dhe qeverisė serbe me ndėrmjetėsim ndėrkombėtar, pėr tejkalimin e situatės sė krijuar", bėhet e ditur nė njoftimet nga Presheva.

Kuvendi Komunal i Preshevės ka votuar unanimisht edhe pėr thirrjen e njė seance tė kėshilltarėve tė tri kuvendeve tė Luginės sė Preshevės (Preshevė, Bujanovc, Medvegjė) pėr javėn e ardhshme pėr tė diskutuar lidhur me situatėn aktuale nė rajon.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=24448
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2009, 21:43   33
Citim:
Liderėt e Luginės tė shqetėsuar pėr tensionimin e situatės

Autoritet lokale tė komunės sė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės njėzirėt kanė kėrkuar ndėrhyrej urgjente tė ndėrkombėtarėve pėr ndėrprerjen e vrasjeve, dhunės, aksioneve brutale dhe tė inskenuara nga pala serbe, largimin e xhandarmėrisė serbe si dhe fillimin e bisedimeve mes palės sė Preshevės dhe Beogradit pėr tejkalimin e situatės sė krijuar nė rajon, me q ėllim tė evitimit tė njė konflikti tė ri nė ballkan i cili ditėve tė fundit po provokohet nga regjimi i Beogradit


Preshevė, 20 korrik

Vrasjet, arrestimet, bastisjet, provikimet e ditėve tė fundit nga ana e policise serbe nė tri komunat etnike shqiptare nė Preshevė, Bjamoc dhe Medvegjė ka bėrė qė situata tė eskalohet edhe mė shunmė se ajo qė ishte deri mė tani e tensionuar, gjendje kjo e cila tek popullata ka krijuar frikė dhe panikė.

Analistėt e kėsaj ane thonė se, nga vrasja e deputetit tė Kuvendit tė Preshevės Isuf Azizit, situata si duket ėshtė rėnduar edhe mė shumė ku policia dhe ushtria serbe po vazhdon tė provokojė popullatėn e ketyre viseve pėrmes njė sėr arrestimesh dhe bastisjes nė shtėpitė e shqiptarėve me pretekst tė kėrkimit tė ish-lufėtarėve tė UCPMB-sė apo luftės "kundėr terrorsitėve " siq shprehen ata, politikė e ngjajshme si nė kohėn e regjimit tė Milosheviēit.

Tė shqetėsuar pėr situatėn e krijuar nė rajon, Skender Destani, kryetar i Kuvendit Komunal i Presheves i ka deklaruar sot gazetės "Bota Sot" se « pas shpėrthime tė fundit nė rajonin e Preshevės Kuvendi ka denoncuar veprimet e tilla tė dhunės nga ana e policisė serbe ».

Autoritet lokale tė komunės sė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės njėzėrit kanė kėrkuar ndėrhyrjen urgjente tė ndėrkombėtarėve pėr ndėrprerjen e vrasjeve, dhunės, aksionet brutale tė inskenuara nga pala serbe, largimin e xhandarmėrisė serbe si dhe fillimin e bisedimeve mes palės sė Preshevės dhe Beogradit pėr tejkalimin e situatės sė krijuar nė rajon, meqėllim tė evitimit tė njė konflikti tė ri nė ballkan i cili ditėve tė fundit po provokohet nga regjimi i Beogradit

Sipas, kryetarit tė komunės se Presheves Ragmi Mustafa, pas shpėthimeve tė fundit nė rajonin e Preshevės qėndrojnė strakturat shtėrore serbe tė cilat pėmes kėtyre provokimrve po dėshirojnė jo vetėm destablizimin e rajonit por edhe spasitmin etnik tė popullatės nga keto tri komuna etnike shqiptare. Ku sipas Preshevės, vetėm kėtyre muajve tė fundit afėr 200 tė rinj kanė lėshuar vendlindjen dhe janė strehur qoftė nė Kosovė apo vendet perendimore. Autrotet lokale thonė se para dy dekaldave krahina e Preshevės kishte mbi 200 mijė shqiptarė, ndėrsa sot kėto treva banohen vetėm me 120 mijė sish.

Edhe Kryetarėt e komunės dhe kuvendit tė Bujanocit, Shaip Kamberi dhe Jonuz Musliu, kanė dėnuar ēfardo forme tė dhunės nė Luginėn e Preshevės dhe kanė akuzuar policinė se po injoron institucionet dhe organet e pushtetit lokal. Nė njė letėr dėrguar OSBE-sė dhe ambasadorėve tė SHBA-ve, Britanisė sė Madhe, Francės, Gjermanisė ata kanė vėnė nė pah se incidentet e fundit dėshmojnė se nė kėtė hapėsirė sėrish po manifestohet demonstrim i dhunės policore.

Situaten e ditėve tė fundit nė Preshevė deputeti i vetėm shqiptar nė Beograd z.Riza Halimi e ka cilėsura tejet tė tensonuar dhe tė rrezikshme pėr rajonin. Sipas tij, vrasja e dupuetit isuf Azizi dhe vala e arrestimeve tė fundit tė ish-pjesėtarėve tė UCPMB-sė nuk ēon drejt stabilitetit tė gjendjes nė Luginėn e Preshevės". Halimi kėto provokimve tė palės serbe i ka cilėsuar si stragjedi tė regjimit tė Beogradit me qėllim tė justifikimit tė pranisė sė ushtrisė serbe nė ketė zonė kufitare me Kosovėn.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=24563
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2009, 20:51   34
Citim:
Serbia akuzon “grupin” e Lirim Jakupit pėr shpėrthimet nė Luginė

Organet e sigurisė nė Serbi janė duke e hetuar “grupin” e Lirim Jakupit pėr shpėrthimet qė kanė ngjarė kohė mė parė nė rrethinėn e Bujanocit dhe nė Preshevė.

Jakupi, i lindur nė Bujanoc, dhe anėtarėt e grupit tė tij – sipas mediave serbe - tė cilat i referohen organeve tė sigurisė tė kėtij vendi, gjenden nė Kosovė, nė rrethinėn e Gjilanit.

Sipas mediave serbe, ekzistojnė informatat e besueshme se kėto sulmet janė vepėr e Jakupit, por nuk dihet nėse ai vet ka marrė pjesė nė to – apo vetėm i ka dėrguar njerėzit e tij – kur mbi xhandarmerinė serbe ėshtė hedhur njė bombė, dhe njė tjetėr nė njė objekt banimi.

Nė tė dy kėto incidente janė lėnduar katėr persona, dy pjesėtarė tė xhandarmerisė serbe, dhe njė grua e njė djalosh i ri tė kombėsisė shqiptare.

Jakupi, sipas kėtyre burimeve, dyshohet se ka tentuar tė provokojė xhandarmerinė serbe dhe tė shkaktojė revoltė nė mesin e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės.

Organet e sigurisė nė Serbi tashmė kanė kėrkuar ndihmė edhe nga EULEX-i, respektivisht tė forcojė brezin kufitar mes Kosovės dhe Serbisė, por kanė bėrė tė ditur se ende nuk kanė marrė ndonjė pėrgjigje zyrtare rreth kėrkesės sė tyre.

Lirim Jakupi (1979), njihet si njėri nga shtatė tė arratisurit nga Burgu i Dubravės.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=3437
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.7.2009, 12:23   35
Citim:
Ragmi Mustafa, the Strong Voice from the South
Belgrade | 28 July 2009 | by Slobodan Georgijev

Demanding that the Serbian government withdraw its security police units from south Serbia, Mustafa has rekindled rhetoric that many thought had disappeared over the last couple of years.

Ragmi Mustafa, from the village of Zujnice near Presevo, south Serbia, has grown into a huge political figure among the ethnic-Albanian community in Serbia, since he overtook his political mentor, Riza Halimi and took control of the Presevo municipal government, in a coalition with two other Albanian political parties.

His consistent political stance is that he is looking for a special status for ethnic-Albanians in south Serbia and he demands that the Serbian government accepts Kosovo independence.

“We want Kosovo university degrees, signed by the Republic of Kosovo, to be recognized, since independent Kosovo is our reality, whether some like it or not,” Serbia’s media report him as saying recently.

Although this former high-school professor wasn’t actively involved in the conflicts in south Serbia in 2001, nowadays, he is viewed by many as one of the most radical among ethnic-Albanian politicians.

After recent incidents near Presevo and Bujanovac, which the Serbian government branded as terrorist attacks and the consequent dispatch of special police units to the region, Mustafa had demanded their withdrawal.

Mustafa claimed that police units had broken into houses “mistreating even small children”. The police have denied those accusations. Additionally, he has demanded that the Serbia’s Special Court trial against 10 ethnic Albanians accused of war crimes during the Kosovo war in 1999, be halted.

Along with his coalition partners, Mustafa enjoys by far the the biggest support in the area. His last election slogan “Presevska dolina sa…” (Presevo valley with…) has been interpreted by some as showing a desire to join the region to Kosovo.

For a long time he has stressed to the international community that the ethnic-Albanian view goes unreported in the Belgrade media, but recent events in the south have brought the Presevo issue to the forefront, giving him wider publicity.

His political opponents claim that while in Belgrade, Mustafa speaks of cooperation with the government, but that when in Presevo, he talks about South Serbia independence and independence secession.

http://www.balkaninsight.com/en/main/features/21308/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.8.2009, 16:42   36

Shkrim i cituar Luginė: KKSH, deklaratė politike pėr gjendjen


Kuvendi i kėshilltarėve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, nė njė seancė tė mbajtur tė shtunėn ka nxjerrė njė deklaratė politike, ku ndėr tė tjera ka kėrkuar parandalimin e pėrkeqėsimit tė situatės politike dhe tė sigurisė, ndėrprerjen e aksioneve tė policisė dhe ēmilitarizimin e rajonit.

Citim:
Kuvendi i kėshilltarėve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės

Parimet e pėrgjithshme:

- Tė vetėdijshėm se mbrojtja e tė drejtave tė pakicave ėshtė pjesė pėrbėrėse e mbrojtjes ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut;

- Tė bindur se vetėm me veprim tė koordinuar politik tė pėrbashkėt mund tė luftojnė pėr mbrojtjen e identitetit kombėtar shqiptar;

- Tė vendosur qė realizimin e tė drejtave kolektive dhe individuale tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės ta bėjmė sipas standardeve mė tė avancuara rajonale dhe europiane;

- Duke rikonfirmuar mbėshtetjen pėr Referendumin e 1 dhe 2 Marsit 1992 dhe Platformėn Politike tė kėtij Kuvendi tė 14 janarit 2006 si dhe Deklaratėn Politike tė 27 shtatorit 2007 dhe atė tė 25 janarit 2009;

Nė seancėn e mbajtur mė 01 gusht 2009, nė Preshevė, miratoi kėtė: Deklaratė Politike

Kuvendi shpreh brengosjen mė tė thellė pėr tensionimet e vazhdueshme tė situatės politike dhe tė sigurisė nė Luginė tė Preshevės e cila vjen si pasojė e:
- incidenteve tė fundit nė rajon,
- arrestimeve tė dhunshme spektakolare tė shqiptarėve,
- deklaratave agresive dhe tė pabaza tė zyrtarėve shtetėrorė dhe fushatės antishqiptare tė mediave proshtetėrore;
- mungesės konstante tė vullnetit politik tė Qeverisė sė Serbisė pėr qasje mė serioze nė zgjidhjen e ēėshtjeve jetike tė shqiptarėve e rajonit sipas Programit tė vitit 2001, Marrėveshjes sė Konēulit dhe Marrėveshjes pėr riorganizimin e Trupit Koordinues (mars 2009);
- ekzistimit tė problemeve tė pazgjidhura nė sferėn politike, tė ekonomisė, arsimit, kulturės, informimit, integrimit, shėndetėsisė etj,

Meqė si pasojė pėrfundimtare e tė gjithė kėtyre ēėshtjeve tė pazgjidhura vjen zvoglimi i vazhdueshėm i substancės kombėtare shqiptare nė Luginė tė Preshevės, Kuvendi:

-Kundėrshton fuqishėm ēfarėdo lloj dhune qė sjell destabilizimin Luginės sė Preshevės, sikur dhe ndėrmarrjen e aksioneve tė dhunshme spektakulare tė xhandarmerisė dhe policisė speciale, por, edhe kėrcėnimet paushlle pėr arrestime tė reja tė ish pjesė tarė ve tė UĒPMB-sė , me pretekst tė futjes sė frikės nė popullatėn civile shqiptare

-Vlerėson se aksionet e fundit tė xhandarmerisė dhe policisė speciale janė nė vazhdėn e pėrpjekjeve tė pandėrprera pėr kriminalizimin e shqiptarėve si kolektivitet, me ē’rast, nė vazhdimėsi pėrmes manipulimit politik me ēėshtjen krimit dhe “ekzistimit tė terrorizmit” tentohet tė shmanget vėmendja e opinionit ndėrkombėtar nga mosrealizimi i obligimeve tė marra nga ana e shtetit me Marrėveshjen pėr riorganizimit tė Trupit koordinues tė marsit 2009; Programin qeveritar tė vitit 2001 dhe Marrėveshjen e Konēulit tė vitit 2001;

-Gjykon pėrpjekjet e politikės shtetėrore qė nė emėr tė “luftės kundėr krimit” ta legjitimojė praninė e shtuar tė xhandarmerisė dhe forcave speciale nė Luginė, si dhe ta kamuflojnė tendencėn pėr eliminimin e Zonės Tokėsore tė Sigurisė.

Duke i mbetur besnik parimit se “zgjidhja e drejtė dhe e qėndrueshme e ēėshtjes sė Luginės sė Preshevės nėnkupton respektimin e plotė tė tė drejtave individuale dhe kolektive tė shqiptarėve sipas standardeve mė tė avancuara rajonale dhe europiane nė suaza tė proceseve eurointegruese”

Kuvendi kėrkon:

- Parandalimin pėrkeqėsimit tė situatės politike dhe tė sigurisė nė Luginėn e Preshevės dhe ndėrprerjen e aksioneve tė policisė speciale si dhe ēmilitarizimin e rajonit;

- Pėrfaqėsimin proporcional tė shqiptarėve nė strukturat e organeve shtetėrore dhe institucioneve publike, veēanėrisht nė polici lokale dhe atė kufitare;

- Gjetjen e zgjidhjes sė pranueshme pėr njohjen e Diplomave tė Universitetit tė Prishtinės, tė lėshuara pas 17 shkurtit 2008;

- Lirimin e tė arrestuarve shqiptarė nė dhjetorin e vitit 2008, dhe procedimin e lėndės sė tyre nga ndonjė mekanizėm juridik ndėrkombėtar, meqė politizimi i skajshėm i kėsaj ēėshtje, dhe inkriminimi i tė gjithė pjesė tarė ve tė ish UCPMB-sė pa pėrjashtim, nuk i len kredibilitet sistemit gjyqėsor nė Serbi pėr procesim objektiv tė lėndės;

- Krijimin e kushteve pėr kthim tė tė zhvendosurve dhe kompenzimin e dėmeve materiale tė shkaktuara nė pasurinė e tyre, gjatė dhe pas konfliktit tė armatosur,

- Lejimin e frekuencave pėr TV Presheva dhe Radio Bujanoci, nga institucionet pėrgjegjėse republikane,

- Nisjen e iniciativės pėr krijimin e institucioneve rajonale tė shqiptarėve, por, dhe formimin e rajonit tė posaēėm tė Luginės sė Preshevės, nė frymėn e Platformės Politike tė janarit 2006;

- Nxitjen e bisedave ndėrkombėtarisht tė ndėrmjetėsuara mes Qeverisė sė Serbisė dhe pėrfaqėsuesve legjitim institucional dhe politik shqiptar tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės pėr ta dinamizuar ecurinė e procesit politik tė rifilluar nė marsin e kėtij viti, konform standardeve mė tė avancuara rajonale dhe evropiane.

Preshevė, 1 gusht, 2009
http://www.telegrafi.com/?id=3&a=3505
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2009, 19:46   37

Shkrim i cituar Luginė: Vazhdon shtypja ndaj shqiptarėve


Citim:
Diskriminimi ndaj shqiptarėve tė Kosovės Lindore, i njėjtė si nė regjimin e Milosheviēit

Riza Halimi, kryetari partisė mė tė madhe shqiptare (PVD) nė Kosovėn Lindore, nė njė interviste pėr kombėtaren"Bota sot" deklaron se politika diskriminuese e regjimit serb edhe mė tuje po vazhdon ndaj popullatės shqiptare nė Kosovėn Lindore, madje me tė njėjtin intensitet si gjatė regjimit tė kryekriminelit Milosheviē


Z. Halimi partia juaj, PVD, kėto ditė kremtoi jubileun e nėntėmbėdhjetė vjetorit tė funksionimit tė saj. A mendoni se ia keni dalė realizimit tė misionit tuaj?

Partia pėr Veprim Demokratik (PVD) ka filluar veprimin e saj nė vitin 1990 dhe me formimin e partisė sonė pėr herė tė parė shqiptarėt e kėsaj treve kishin mundėsin e tyre pėr veprimtari tė pavarur politike. Vetė shtrirja e funksionimit tė veprimtarisė sė partisė sonė nė gjithė territorin e Kosovės Lindore, flet pėr misionin themelor tė realizuar tė partisė.

Ne jemi i vetmi subjekt politik rajonal i cili ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm nė konstituimet dhe zhvillimin e pushteteve lokale nė Preshevė, Bujanovc dhe Medvegjė.


Duke pasur parasysh periudhėn prej dy deceniesh nė Kosovėn Lindore dhjetė vite para dhe dhjet pas lufte, cili ėshtė vlerėsimi juaj pėr gjendjen aktuale nė kėto tri komuna me shumicė shqiptare?

Edhe pse nė kėto dy decenie nga themelimi i PVD-sė kemi kaluar periudha dramatike tė pėrcjella me lufta tė pėrgjakshme shumė orientime programore tė paraqitura nė programin tonė themelues nė vitin 1990 vazhdojnė tė jenė edhe mė tutje tė jenė themelore pėr partinė tonė.

Fakti se vazhdon edhe mė tutje diskriminimi shtetėror ndaj popullatės shqiptare nė Kosovėn Lindore, madje me tė njėjtin intensitet si gjatė regjimit tė kriminelit Milosheviē, flet se angazhimi ynė vazhdon tė mbetet avancimi i ēėshtjes shqiptare nė Kosovėn Lindore.

Ky diskriminim vazhdon nė arsim, e posaēėrisht nė arsim tė lartė, meqė Qeveria serbe jo vetėm qė nuk ka mundėsuar krijimin e institucioneve tė arsimit tė lartė nė gjuhėn shqipe nė Kosovėn Lindore por edhe mė tutje vazhdon tė mos i pranojė diplomat e Universitetit tė Prishtinės.

Gjithashtu pėr shkak tė politikės ekonomike diskriminuese tė zbatuar me decenie tė tėra ky rajon vazhdon tė jetė nė varfėri tė skajshme me shkallė rekorde tė papunėsisė.

Mirėpo ēėshtja mė dramatike ėshtė fakti se pas luftės nė Kosovė, posaēėrisht pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, Kosova Lindore gjithnjė e mė tepėr po getoizohet, duke i ruajtur nė terren nė vazhdimėsi forcat ushtarake dhe duke i pėrdorur forcat speciale tė policisė gjatė bastisjeve dhe arrestimeve tė tė rinjve shqiptarė dhe kėshtu po krijohet gjendja e pasigurisė dhe paperspektivės e qė po reflektohet me pastrim etnik tė heshtur tė Kosovėn Lindore.



Z.Halimi, mė 23 shtator nė Beograd pritet tė fillojė gjykimi i tė arrestuarve shqiptarė nga Kosova Lindore me akuzėn gjoja "pėr krime tė UĒPMB-sė kundėr serbėve nė Kosovė". Si e cilėsoni ju kėtė proces gjyqėsor?

Vetė shtyrja dhe zhargitja e fillimit tė kėtij ashtuquajturi proces ndaj tė rinjve tanė, flet qartė se Beogradi jo qė nuk pasur fakte, por ka pėrfituar kohė pėr tė pėrgatitur mirė njė proces tė montuar dhe arbitrar.

Vėrtetė ėshtė e stėrshtyrė koha e gjykimit tė kėtyre shqiptarėve sigurisht duke mos gjetur as edhe njė fakt pėr atė qė pretendohet qė kanė kryer, pasi qė nė fillim ishte paraparė qė gjykimi tė fillonte nė periudhė kohore prej tridhjetė ditėsh, pastaj tre mujore dhe tani sė fundmi ėshtė caktuar njė datė e qė ėshtė ajo e 23 shtatorit kur edhe pritet qė para "drejtėsisė" tė dalin tė akuzuarit dhe tė pėrballen me akuzat deri tani tė pabaza.

Sigurisht se arrestimi i tyre nė vete pėrmban prapavijė politike e qė ėshtė pjesė pėrmbushėse e asaj qė thashė pak mė lart, spastrimit etnik tė shqiptarėve, mbjelljes sė frikės pasi qė edhe pas kėtyre arrestimeve ministri i Punėve tė Brendshme i Serbisė Ivica Daciē para mediave u shpreh se "arrestimet nuk kanė pėrfunduar dhe se ato do tė vazhdojnė edhe mė tej..."

Unė shpresoj se edhe pas kėsaj seance gjyqėsore do tė fitojė drejtėsia duke kėrkuar ndihmė edhe nga faktori ndėrkombėtar pasi qė ndėr tė arrestuarit kemi edhe tė rinj tė cilėt gjatė periudhės sė luftės pėr tė mos thėnė kanė qenė tė mitur ata kanė qenė nė moshė shumė tė re.


Z.Halimi, kohėve tė fundit doli nė shesh ideja e ndėrrimit tė territoreve, madje kjo teme arriti edhe deri nė atė pikė sa u tha se stabiliteti I Ballkanit mund tė arrihej vetėm pas ndėrrimit tė territoreve tė Mitrovicė me Kosovėn Lindore. Si e komentoni ju kėtė ēėshtje?

Sigurisht qė idetė pėr kėmbimin e territoreve nuk janė reale dhe nuk i ndihmojnė nė radhė tė pare stabilitetit tė Kosovės por edhe tėrė Ballkanit. Me Platformėn politike tė vitit 2006 subjektet politike shqiptare tė Kosovės Lindore janė orientuar qė tė drejtat individuale dhe kolektive t’i realizojnė nė kuadėr tė institucioneve tė Republikės sė Serbisė.

Por ne natyrisht se do tė insistojmė qė tė drejtat qė me pakon e Ahtisarit, tė cilat janė paraprarė pėr serbėt nė Kosovė, t’i realizojmė edhe pėr shqiptarėt e Kosovės Lindore nė kuadėr tė Serbisė.

Ne jemi tė orientuar qė nė kuadėr tė rajonalizimit tė krijojmė rajonin pėr Preshevė-Bujanoc-Medvegjė, dhe kėshtu mė me lehtėsi t’i pėrfitojmė tė drejtat tona dhe tė krijojmė kushtet si ato ekonomike ashtu edhe ato sociale.



Ditėve tė fundit mediat vendore dhe ndėrkombėtare kanė shkruar se Kosova Lindore mund tė pėrdoret si “kartė” pėr njė konflikt tė ri, pėr tė mos thėnė pėr njė luftė tė re nė rajon. Ju si deputet i partisė mė tė madhe shqiptare, pritni ndonjė eskalim tė situatės apo mundėsisė sė daljes jashtė kontrollit tė situatės?

Nė situatėn kur nė vend tė realizimit tė programit qeveritar tė vitit 2001 tė pėrkrahur nga Bashkėsia Ndėrkombėtare, Qeveria aktuale serbe po orientohet gjithnjė e mė tepėr nė strategji militare dhe nė ngushtim tė hapėsirės jetėsore pėr shqiptarėt etnik, ky rajon sigurisht qė nuk do tė jetė stabil.

Vetėm protektorati ndėrkombėtar mund ta shpėtojė Kosovėn Lindore nga kjo politike diskriminuese e regjimit tė Beogradit. Prandaj, ėshtė e domosdoshme qė OSBE, BE dhe SHBA qė janė tėrė kohėn tė angazhuar pėr zgjidhjen e problemeve tė ndjeshme nė kėtė rajon, mė drejtpėrdrejtė tė ushtrojnė ndikimin e tyre dhe tė detyrojnė qeverinė serbe t’i plotėsojė obligimet ndaj shqiptarėve nė Kosovėn Lindore dhe tė respektojnė vendimin pėr amnisti pėr ish pjesėtarėt e UĒPMB-sė dhe tė ndėrpriten maltretimet qė u ushtruan nga xhandarmeria serbe me rastin e arrestimeve tė dhunshme qė ndodhėn mė 26 dhjetor 2008.

Gjithashtu ėshtė e domosdoshme qė popullatės shqiptare nė vend tė kėsaj dhune shtetėrore t’i ofrohet siguri dhe qetėsi. Nė kėtė drejtim ėshtė e domosdoshme tė ndėrpriten incidentet e rėnda nė tė cilat nė shumicėn e rasteve viktima janė shqiptarėt, siē ishte edhe vrasja e pronarit tė pompės sė benzinės, aktivistit dhe kėshilltarit tė Kuvendit komunal Isuf Azizi.

Ėshtė e domosdoshme qė kjo vrasje e rėndė sikur edhe shumė vrasje dhe kidnapime tė shqiptarėve nga viti 1999 tė zbardhen dhe kriminelėt tė marrin dėnimet e merituara.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=30&id=30467
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2009, 12:27   38
Citim:
Shteti serb ende me qėndrim tė vjetėrsuar ndaj shqiptarėve tė Luginės
Albinot Maloku

Lugina e Preshevės ose e njohurė edhe si Kosova Lindore, pėrfshinė teritorin e tri komunave tė cilat gjenden nė lindje tė Kosovės, e tė cilat momentalisht janė tė ngjitura me Republikėn e Serbisė. Komuna e Preshevės nė jug, e Bujanocit nė mes dhe e Medvegjės nė veri paraqesin teritorin e Luginės sė Preshevės. Sipas informatave, kėto tri komuna me shumicė autoktone shqiptare nė vitin 1945., administrativisht ju dhanė Serbisė.

Lugina e Preshevės ka njė hapsirė prej 1250 km², nė tė cilėn deri nė vitet e ’90 jetonin mbi 100 000 banorė shqiptar. Diskriminimi shtetrorė serb ndajė popullatės shqiptare nė kėto anė, ka rezultuar qė pėr mė se njė dekadė ky rajon tė zbrazet me njė shpejtėsi tė madhe. Aktualisht nė Luginėn e Preshevės jetojnė diku rreth 70 000 banorė, ku komuna e Medvegjės numron mė pak se 400 banorė autokton shqiptarė.

Nė vitin 1992, shqiptarėt autokton mbajtėn me 1 dhe 2 mars referendumin pėr njė autonomi teritoriale-politike e kulturore nė Luginėn e Preshevės, me tė drejtė bashkimi me Kosovėn. Nė kėtė referendum votuan 99% e popullatės sė kėti rajoni.

Lufta e vitit 2001, mes forcave militare e paramilitare tė shtetit serb dhe Ushtrisė Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegjė e Bujanoc, bėri qė tė ndodhė njė dyndje e madhe e shqiptarėve nga kėto anė. Lufta e ndėrkombtarizojė ēėshtjen e Luginės sė Preshevės.

Rrethė orės 15:15 min, me 12.02.2001 nė fshatinė Konēul tė Komunės sė Bujanocit, me intervenimin e bashkėsisė ndėrkombėtare u nėnshkrua Marrėveshja pėr armėpushim nė Luginė tė Preshevės. Nė emėr tė faktorit ndėrkombėtar, Marrėveshjen e nėnshkroi i dėrguari i NATO-sė Piter Feith, kurse nė emėr tė shqiptarėve komandanti i pėrgjithshėm i UĒPMB-sė, Shefket Musliu. Kėtė Marrėveshje nuk e nėnshkrojė kurr pala serbe. Dy ditė pas nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshje tinėzisht vritet Ridvan Qazimi, alias komandant Lleshi.

Lugina e Preshevės ka njė diasporė tė madhe. Shqiptarėt kanė njė pozicion mė tė volitshėm se sa para vitit 2001. Nė dy komuna vetėqeverisjen lokale e drejtojnė shqiptarėt, kurse nė Medvegjė jo. Sot nė Luginė ka shkolla tė mesme dhe fillore nė gjuhen shqipe, ka media nė gjuhen shqipe. Shqiptarėt janė tė organizuar nė disa parti politike, por ka pretendime qė tė formohet Kėshilli nacional i shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės.

Shteti serb edhe sot kur jemi nė shekullin XXI, ende mbanė qėndrim tė vjetėrsuarė ndajė popullatės shqiptare. Qytetarėt shqiptar tė Luginės nuk janė ende tė barabart me qytetarėt tjerė nė Republikėn e Serbisė. Pėr kėtė rajon tė populluar me shqiptar autokton, kėrkohet kujdesė mė i madhė edhe nga Republika e Shqipėris edhe nga Republika e Kosovės.


Nė Luginė tė Preshevės kėrcėnohet siguria dhe shkelen tė drejtat kolektive

Me 2001 nė fshatin Konēul tė Komunės sė Bujanocit me njė marrėveshje tė nėnshkruar nga UĒPMB nė njėren anė dhe nė anen tjetėr nga faktori ndėrkombėtar pozita e Luginės sė Preshevės ndryshojė!

Interesimi nga faktori ndėrkombėtar pėr kėtė rajon tė banuar me shqiptar arriti kulminacionin, sidomos gjatė konfliktit tė armatosur nė mesė tė popullatės shqiptare dhe shtetit tė Serbisė. Mirėpo ky interesim, varėsisht nga situatat, pėsojė njė ndryshueshmėri.

Lufta nė Luginė ndodhi si pasojė e diskriminimit dhe padrejtėsive tė bėra nga shteti serbė ndajė shqiptarėve autokton. Tė shtyrė nė njė pozicion mjaft tė palakmueshėm, shqiptarėt autoktonė tė udhėhequr nga Ushtria Ēlirimatre pėr Preshevė, Medvegjė e Bujanoc mė armė kėrkuan tė drejtat e tyre.

Situata reale dhe pozita e shqiptarėve sot nė Luginė tė Preshevės nuk mundė tė vlerėsohet si e kėnaqshme, edhe pėr kundėr faktit se shqiptarėt kanė njė pozicion mė tė volitshėm se sa para vitit 2001.

Komuna e Bujanocit dhe e Preshevės udhėhiqen nga parti politike shqiptare, por nė raport me qeverinė qendrore nė Beograd, tė dy komunat janė edhe opizitė politike edhe opozitė nacionale – ėshtė vlersimi i kryetarit tė Komunės sė Bujanocit z.Shaip Kamberi. Kėtė pozicion, kryetari i Komunės sė Preshevės z.Ragmi Mustafa e shpjegonė me qėndrimin e ngurtė tė Serbisė, e cila edhe mė tej nuk ka gatishmėri tė inkurajojė lėvizjet pozitive nė Luginė.

Jonuz Musliu, kryetar i Kuvendit Komunal tė Bujanocit pohon se nuk ka ndonjė ndryshim nė Serbi. Ne nuk jemi nė Kosovė, nuk jemi nė Maqedoni por jemi nė Luginė tė Preshevės. Jemi me ata tė cilėt kemi luftuar, me ata qė jemi pa pėrmes armės. Janė po tė njejtit njerėz. – ėshtė vlersim i z.Musliu.

Siguria dhe tė drejtat e qytetarėve shqiptarė tė Luginės nuk janė si tė qytetarėve tė tjerė nė Serbi – konstaton kryetari i Kuvendit Komunal tė Preshevės z.Skender Destani. Kushtetuta dhe ligjet tė cilat janė nė fuqi nė Republikėn e Serbisė ende bėjnė diskriminim ndajė shqiptarėve autokton tė Luginės.

Sigurinė nė Luginė tė Preshevės, pėrveq xhandarmėrisė e kėrcėnojnė edhe deklaratat e ministrit tė punėve tė brendėshme tė Serbisė Ivica Daēiq, pėr vazhdim tė arrestimeve. Presionet tė cilat nė mėnyra tė ndryshme vinė nga Beogradi, bėjnė qė shqiptarėt e shpėrngulur, sidomos nga komuna e Medvegjės, tė mos kthehen nė vatrat e tyre. Medvegja ėshtė tani njė vend i tjerrė, ka shumė pak shqiptarė, diku afėr 400.

Arrestimet spektakulare tė shqiptarėve tė bėra me 26.dhejtor tė vitit 2008 nga forcat e Ministrisė sė Brendėshme tė Serbisė, vėrtetuan qėndrimin e vjetėrsuar tė Serbisė ndajė shqiptarėve. Prokuroria pėr krime tė luftės akuzon Agush Memishin, Faton Hajdarin, Ahmet Hasanin, Nazif Hasanin, Samet Hajdarin, Ferat Hajdarin, Kamber Sahitin, Selimon Sadikun dhe Burim Fazliun pėr gjoja krime tė luftės kundėr civilėve serb dhe tė tjetėr nė rajonin e Gjilanit pas hyrjes sė trupave tė NATO-s nė Kosovė. Pas fillimit tė procesit gjyqėsor, vėrehet se procesi kundėr kėtyre shqiptarėve ėshtė i montuar. Kryetari i Kėshillit pėr tė Drejtat e Njėriut, z.Belgzim Kamberi pohon se i tėrė procesi i tė arrestuarėve ka dėshmuar qė ishte shumė i politizuar, pavarėsisht tė vėrtetės qė fshihet pas procesit tė cilin do ta shohim se si do tė rezultojė.

Xhandarmėria dhe forcat e ndryshme militare tė cilat janė stacionuara nė Luginė tė Preshevės, me tė madhe u ofrojnė qytetarėve pasiguri. Edhe pse marrėveshja e Konēulit parashihte demilitarizimin e Luginės, kjo gjė nuk ka ndodhur. Sot, prezenca enorme e forcave militare sjell shqetėsim te qytetarėt shqiptarė tė Luginės. Kėto forca kanė njė karakter tė frikėsimit tė shqiptarėve, tė krijimit tė kushteve tė pasigurisė.- vlerėson z.Ragmi Mustafa, kryetar i Komunės sė Preshevės.

Tė drejtat kolektive tė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės mund tė vlersohen se kanė ngecje ose nuk kanė lėvizur fare, prej pozicionit para vitit 2001. Nė tė drejtat kolektive tė njėriut tė cilat shkelen nė Luginė janė ato nė fushen e arsimit, tė pėrdorimit tė simboleve kombėtare, nė fushėn e pėrfaqėsimit nė institucionet shtetrore tė Serbisė etj. Shqiptarėt e Luginės ende nuk kanė tė drejtė nė arsimin sipėror nė gjuhen e tyre. E dyta, qė ėshtė edhe mė flagrante, shqiptarėt janė i vetmi komunitet nė Serbi qė nuk ka tė drejtė tė pėrdorė simbolet e saja kombėtare. – konstaton kryetri i KDNj-sė nė Luginė z.Belgzim Kamberi.


Nė Luginė tė Preshevės ka media, por mungon arsimi universitar nė gjuhen shqipe

Gjatė konfliktit tė armatosur Lugina e Preshevės ishte e pėrfshirė nga mediat rajonale dhe botėrore, ndėrsa pas vitit 2001., interesimi medial pėr kėtė rajon pati rėnje. Sot, Lugina e Preshevės ėshtė pak e prezentuar nė mediat qendrore tė Serbisė, kurse me njė intenzitet mė tė shtuar nė mediat shqiptare nė Kosovė, Shqipėri e Maqedoni.

Nė Luginė tė Preshevės prej pėrjudhės sė pas konfliktit janė themeluar disa media tė cilat pėrmbajnė program nė gjuhėn shqipe. Pėr Luginėn informojnė mediat lokale, siē janė radiot dhe televizionet, mė pas revista javore “Perspektiva”, por edhe mediat elektronike nė internet siē janė presheva.com, kosovalindore.com etj.

Imaxhinari kolektiv nė Serbi, duke ju falenderuar mediave republikane dhe politikės antishqiptare tė shtetit, pėr Luginėn e Preshevės apsorbon vetėm informata negative. Zėvėndės kryetari i Komunės sė Bujanocit z.Nagip Arifi e shpjegonė kėtė dukuri me faktin qė Lugina e Preshevės ėshtė pak e prezentuar nė mediat e Republikės sė Serbisė. Ai pohon se kur ndodhė ndonjė incident nė Luginė, atėherė mediat republikane me pompozitet e paraqesin atė, nėrsa pėr ngjarjet pozitive ka shumė pak informacion. Qytetarėt shqiptarė tė clatė e paguajnė televizionin shtetror serbė nuk kanė program nė gjuhėn e tyre, dhe pėr tė ndryshuar kėtė pozicion Beogradi zyrtar as qė qanė kokėn.

Komuna e Preshevės dhe ajo e Bujanocit janė themelues tė dy televizioneve publike lokale nė kėto komuna. Televizioni i Bujanocit dhe Televizioni i Preshevės janė transmetuesit tė cilėt si themeltar kanė komunėn dhe paraqesin program kryesisht nė gjuhėn shqipe. Nė tė dy kėto televizioni ka edhe program nė gjuhen serbe. Nė Luginė pėrveē televizioneve publike ekzistojnė edhe televizionet private. Ėshtė Televizioni Aldi nė Preshevė dhe Televizioni Spektri nė Bujanoc. Kėto televizione bėjnė program nė gjuhėn shqipe.

Drejtori i sapozgjedhur i Televizionit tė Preshevės z.Reshat Neziraj thotė se valėt e TVP kanė qasje nė komunė dhe nė komunat pėr rreth Preshevės, ndėrsa veēon se Televizioni i Preshevės punėn pa frekuenca nga se ato nuk i ka ndarė organi kompetent i shtetit. z.Neziraj gjykonė se mosndarja e frekuencave ėshtė pjesė e presionit tė Serbisė qė ky rajonė tė mbetet anashė pėr nga informacioni nė gjuhen shqipe.

Kurse nėse flasim pėr njė prezentim mė tė gjėrė tė Luginės sė Preshevės, pėr ata tė cilėt nuk jetojnė aty, atėherė pėr kėtė kujdeset portali presheva.com. Editori i kėti portali z.Driton Salihu deklaron se portali nė fjalė ka njė numėr tė madhė tė vizitorėve tė cilėt informohen me mė tė rejat nga rajoni i Luginės. Pėr ngjarjet e rėndėsishme tė cilat ndodhin nė Luginė tė Preshevės pėrmes korrespondentėve tė tyre mediat shqiptare, ēofshin ato vizive apo tė shkruara nė Kosovė, Shqipėri e Maqedoni informojnė audiencėn nė kėto shtete.

Nxėnėsit shqiptarė pas vitit 2002. kanė njė pozicion mė tė mirė, pėr faktin qė ata mėsojnė nė objekte shkollore nė gjuhen e tyre. Komunat e Luginės kanė shkolla fillore dhe tė mesme, nė tė cilat nxėnėsit shqiptar mėsojnė nė gjuhen shqipe, por problem ėshtė shkollimi sipėror.

Komuna e Bujanocit ka nė teritorin e saj 7 shkolla fillore dhe njė shkollė tė mesme me 10 profile arsimore. – pohon drejtori i shkollės fillore “Muharrem Kadriu” nė Tėrnoc, z.Vahidin Iseni. Drejtori Iseni shprehė edhe brengosjen e tij pėr kushtet nėn minimum nė tė cilat i zhvillojnė mėsimet nxėnėsit e kėsaj shkolle. Ndėrsa drejtori i shkollės sė mesme “Sezai Surroi” nė Bujanoc, z.Xhevat Fejzullahu konstaton se viti 2002., ishte vit kthesė pėr shkollėn e tyre nga se emri i saj nga “Mihailo Pupin” pas 13 viteve rikthehet nė “Sezai Surroi”. Nė kėtė shkollė nė vitin rrjedhės janė tė regjistruar 1381 nxėnės nė dhjetė profile arsimore sa ka shkolla. Ndėrkaq, Komuna e Preshevės ka 8 shkolla fillore dhe 2 shkolla tė mesme, pra gjimnazin dhe shkollėn e mesme teknike. Shkolla fillore “Ibrahim Kelmendi” nė Preshevė numronė 2250 nxėnės dhe konsiderohet shkolla me numrin mė tė madhe nė Serbi. Pėr veē gjuhės shqipe, nxėnėsit mėsojnė edhe gjuhen serbe e cila ka statusin e gjuhės sė shtetit, kurse si gjuhė tė huaja mėsohen anglishtja dhe frengjishta, por edhe gjermanishtja.

Ministria e arsmit e Republikės sė Serbisė nuk bėnė ndonjė interesim sikur pėr shkollat ku mėsojnė nxėnėsit serb, ndėrkaq furnizimi me tekste shkollore nga ministria nė fjalė ėshtė shumė i limituar. Drejtori i shkollės fillore “Muharrem Kelmendi” nė Tėrnoc z.Vahidin Iseni pėr kėtė mosinteresim tė mjaftueshėm tė shtetit serb shpjegon se – Ka ndodhė qė i kemi shkruar planet qė na i ka imponu Serbia, kurse mėsimet i kemi zhivlluar me literatur tė Kosovės.

Kur flasim pėr arsimin sipėror nė Luginė, janė dy faktor kryesor qė paraqesin problem pėr nxėnėsit tė cilet dėshirojnė tė vazhdojnė shkollimin nė vendin e tyre. Republika e Serbisė nuk ndihmon hapjen e njė universiteti pėr studentet shqiptarė tė Luginės, por edhe studentėve tė cilėt mbarojnė fakultetet nė Universitetin e Prishtinės nuk ua njehė diplomat. Kryetari i Kėshillit pėr tė Drejtat e Njėriut z.Belgzim Kamberi shpjegonė se diplomat nuk njihen pėr shkak se janė tė vulosura me vulėn e Republikės sė Kosovės. Mosnjohja e kėtyre diplomave nga shteti ku shqiptarėt e Luginės aktualisht jetojnė, paraqet problem pėr punėsimin e kėtyre tė diplomuarėve, ēoftė nė institucione lokale apo ato shtetrore. Edhe pse Universiteti i Prishtinės ka rezervuar vende pėr nxėnėsit e Luginės, ata prap janė tė limituar pėr tė ushtruar profesionin e tyre nė vendin e lindjes. Nxėnėsit dhe qytetarėt e Luginės janė tė kėnaqur qė pėr tė lehtėsuar jeten e tyre ėshtė kujdesurė, por siē thon ata edhe mė parė ėshtė kujdesur Universiteti i Tiranės duke ju rezervuar vende tė lira. Diplomat e arritura nė kėtė Universitet, pėr veē nostrifikimit nuk paraqesin problem pėr shqiptarėt e Luginės.

Biblotekat e komunave tė Luginės ofrojnė libra tė ndryshme pėr lexuesit shqiptar. Drejtori i Biblotekės “14. nėntori” nė Bujanoc, Galip Beqiri pohon se nė kohėn e Millosheviēit shumė libra ishin tė ndaluara, kurse prej vitit 2002., ka njė sasi tė mjaftueshme tė librave, por ende kjo biblotek ka nevojė pėr botime tė reja nga Kosova e Shqipėria.

Jeta kulturore nė kėto komuna zhvillohet edhe nėpėr shtėpit e kulturės. Sipas drejtorit tė shtėpisė sė kulturės nė Bujanoc, Musa Limani, shtėpia e kulturės ofronė aktivitete shumėetnike. Aktiviteti mė i veēant ėshtė “Vera kulturore” e cila mbahet nė muajn korrik. Edhe shtėpia e kulturės “Abdullah Krashnica” nė Preshevė i ofronė publikut preshevar aktivitete tė ndryshme. Naser Nuredini, drejtor i shtėpis sė kulturės nė Preshevė shpjegon se shumė shpesh kultura bėhet peng e politikės, me kėtė edhe shfaqen probleme tė cilat i hasim gjatė aktiviteteve tona.


Lugina e Preshevės me ekonomi tė papėrkrahur nga shteti

Lugina e Preshevės gjatė kohės sė Millosheviēit, sikur nė tė gjitha fushat e jetės edhe nė aspektin ekonomik kishte pėsuar njė kolaps. Masat e dhunshme kishin larguar shumė shqiptarė nga puna, por edhe diskriminimi i vazhdushėm kishte dhėnė efektin e vet. Tė rinjėt shqiptarė tė cilėt nuk shihnin pėrspektivė nė vendlindjen e tyre ia mėsynė perendimit. Ekonomia e ndrydhurė dhe diskriminimi antishqiptar bėri qė teritori i Luginės tė mos ketė asnjė zhvillim nė aspektin ekonomik. Pas vitit 2001., kur edhe u ndalė lufta, ekonomia e Luginės u kaplua nga njė ndryshim pozitivė.

Kryetari i Komunės sė Bujanocit z.Shaip Kamberi pohon se gjatė periudhave 2001. - 2004., ka njė zhvillim tė projekteve tė rėndėsishme tė infrastrukturės. Pėrkrahja mė e madhe erdhi nga donatorėt ndėrkombėtar qė ishin tė vendosur nė kėtė rajon. Nė kėtė fazė ėshtė realizuar ndėrtimi i shkollave, rrjetit tė ujėsjellsit, rrjeteve tė kanalizimeve, rrjetit tė rrugėve etj.

Nė vitin 2001., si pjesė e programit ishte po ashtu edhe integrimi i shqiptarėve nėpėr institucionet nga ku ata nė mėnyrė tė padrejtė ishin diskriminuar dhe larguar. Nė institucionet lokale njė numėr jo i madhe i shqiptarėve u punėsua, por qė kurr nuk ekzistojė vullneti i qeveritarėve serb pėr ta harmonizuar numri e tė punėsuarėve me numrin e popullatės. Kur flasim pėr punėsimin e shqiptarėve nė institucionet shtetrore tė Serbisė, mund tė themi se numri i tė punėsuarėve ėshtė shumė simbolik ose nuk ka fare. I vetmi ėshtė programi i pėrfshirjes sė shqiptarėve nė polici i cili ėshtė zhvilluar me hapa tė mirė, kurse as njė projekt tjetėr nuk ka arrit tė realizohet siē duhet, qoft nė sistemin e jurispodencės tė nivelit republikan ose rajonal.

Lugina e Preshevės edhe pse ka njė pozitė ekonomike shumė tė pa pėrkrahur nga shteti, ka njė diasporė e cila paran e saj e investonė nė Luginė. Pronari i restoranit “Evropa 2” nė Preshevė, z.Burhan Zejnullahu pohon se edhe pse nuk kemi pėrkrahje dhe lehtėsime nga shteti, paran e fituar largė vendėlindjes e kemi investuar kėtu. Pėrveē mos pėrkrahjes qeveria e Beogradit pėr mesė presioneve tė ndryshme mundohet tė dekurajojė biznesmenėt shqiptar, tė mos investojnė nė vendlindje, por edhe mundėsisht tė largohen nga Lugina.

Kryetari i Kėshillit pėr tė Drejtat e Njėriut z.Belgzim Kamberi vlerson se edhe prania e xhandarmėris ndikonė nė largimin e investitorėve nga rajoni i Luginės. Xhandarmėria, thot ai ėshtė problem i dyfisht. Ajo te shqiptarėt konceptohet si diēka qė kėrcėnon sigurinė, por tė serbėt vendor ajo konceptohet si diēka qė garanton sigurinė. Mirėpo problemi i pranisė sė xhandarmėris ėshtė nga se ajo krijonė njė farė imazhi, njė gjendje tė jashtzakonshme nė Preshevė dhe Bujanoc, pavarėsisht asaj nėse kjo e kėrcėnon apo garanton sigurinė. Vetė prania e saj e ngec ēdo zhvillim nė Luginė, e posaqėrisht pėrparimin ekonomik.

Ėshtė pėr tu cekur se Lugina e Preshevės me koridorin e dhjetė i cili kalon pėrmesė komunave shqiptare tė kėti rajoni, e shtonė shpresėn e lėvizjeve pozitive ekonomike edhe pse Serbia me ēdo kusht mundohet tė izolojė ndikimin pozitivė tė koridorit tek shqiptarėt. Liderėt e partive politike tė Luginės vlersojnė se edhe njė autorrugė e mundshme qė do tė lidhte Prishtinėn me Luginėn e Preshevės, do tė hapte pėrspektiva edhe ekonomike pėr shqiptarėt atje. Ata, propozimin e ish-kryeministrit Agim Ēeku pėr autorrugėn qė do tė lidhte Prishtinėn me Luginėn pėrmesė pikės kufitare “Dheu i Bardhė” e vlersojnė si shumė me vend. Trasa Bujanoc – Prishtinė - Prizren – Morinė – Durrės – Tiranė vlersohet si shumė produktive edhe nga aspekti ekonomik. Ajo do tė ofronte Luginėn jo vetėm me Prishtinėn por edhe me Tiranėn.

Njė pozitė e mirė ekonomike e Luginės sė Preshevės, do tė mbante popullatėn shqiptare nė trojet e tyre, pavarėsisht barrierave qė do tė mund ti shkaktonte shteti ku ata jetojn. Republika e Kosovės dhe Republika e Shqipėrisė do tė mund tė ipnin kontributin e tyre, nėse qeveritė e kėtyre shteteve do tė ndanin bugjete tė posaqme pėr shqiptarėt tė cilėt jetojnė nė shtetin i cili nuk kujdeset pėr ta.


Beogradi me incidente tenton tė prishė arritjet politike nė Luginė tė Preshevės

Prej pas mbarimit tė luftės e kėndej, faktorizimi politik i shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės kishte njė lėvizje nga pėrparimi. Tentimi i partive politike shqiptare pėr avancim dhe zgjidhje tė problemeve pėrmesė proceseve demokratike nė Luginė, haste shumė pak nė pėrkrahje tė qeveritarėve tė shtetit serb. Me incidente dhe aksione negative tė cilat i ndėrrmerte Serbia, synonte prishjen e ēdo tė arriture politike nė Luginė. Me intervenimin e faktorit ndėrkombėtar qeveria e Serbisė formojė njė organ tė ashtuquajtur Trupi koordinues, pėrmes tė cilit tentohet tė zgjidhen problemet nė Luginė tė Preshevės. Kėtė organ kohė pas kohe liderėt e partive politike shqiptare e bojkotonin, pėr shkak se vullneti politik i Beogradit nuk shkonte nė drejtimin e duhur.

Faktori nderkombėtar sygjeronte shqiptarėt tė ulnin tencionet, ndėrsa presionet qė shkonin nė drejtim tė Beogradit derdhėshin nė vesh tė shurdhur. Gjatė kėti viti shqiptarėt filluan njė dialogim tė ri me qeverinė e udhėhequrė nga Cvetkoviē pėrmesė riorganizimit tė Trupit koordinues, mirėpo ata nuk janė tė kėnaqur me tė arriturat e kėti organi.

Vullneti i shqiptarėve pėr integrim ėshtė pėr tu lavdruar, por qeveria e Beogradit ėshtė akoma largė plotėsimit tė standardeve demokratike pėr qytetarėt shqiptar tė Luginės.

Pėr njė pėrmirėsim tė pozitės sė shqiptarėve do tė ishte i domosdoshėm dhe shumė i nevojshėm unifikimi i faktorit politik shqiptar tė Luginės. Aktualisht nė Luginė nuk ka njė qė fletė nė emėr tė tė gjithė shqiptarėve, por flasin partit politike, qytetarėt e komunave, kryetarėt e kuvendeve, flasin OJQ-tė e ndryshme. – shprehet nėnkryetari i Bashkimit Demokratik tė Luginės z.Besim Abdulli. Ai vlerson se kjo ėshtė njė e met e madhe.

Qytetarėt shqiptarė dhe aktivistėt politikė e vlersojnė si detyrė parėsore dhe pėrgjegjėsi politike, tė partive shqiptarėt tė cilat kanė marr votėbesimin e qytetarėve qė sa mė parė tė formojnė Kėshillin Kombėtar Shqiptarė. Ky kėshillė do tė aktualizonte shumė ēėshtje me rėndėsi pėr shqiptarėt e Luginės, nė instancat mė tė larta shtetėrore dhe ndėrkombėtare.

Formimi i Kėshillit Kombėtar tė shqiptarėve duhet tė pasohet me pėrkrahejn e 3 mijė nėnshkrimeve tė qytetarėve tė verifikuara nė gjykatė. Ligjit pėr tė Drejtat dhe Liritė e Pakicave nė Serbi qė u miratua nė parlamentin e Sėrbisė mė 1 shtator, bashkėsive tė vogla kombėtare u mundėson formimin e njė organi pėrfshirės i quajtur Kėshilli kombėtar.

Kėshilli kombėtar duhet tė luajė rolin e njė mekanizmi politiko-juridik me qėllim tė pėrparimit tė tė drejtave tė shqiptarėve tė Luginės.

Kėto ditė, pas disa vitesh hamendjeje, partitė politike shqiptare (PVD, PDSH, LPD, BDL, UDSH dhe Grupi qytetar Rahmi Zulfiu), kanė arritur marrėveshje pėr nisjen e iniciativės pėr themelimin e Kėshillit Kombėtar tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Edhe faktori ndėrkombėtar i kurajonė liderėt shqiptarė pėr formimin e kėtij kėshilli. Gjithashtu edhe Beogradi zyrtar deklarativisht pėrkrahė themelimin e kėtij mekanizmi politiko-juridik.

Krejt nė fund do tė mund tė konkludonim se, lėvizjet pozitive politike qė kanė ndodhur e qė do tė mund tė ndodhnin, do tė mund tė mbaheshin nėse BE hapė zyre nė Luginė tė Preshevės me pėrfaqėsues tė posaēėm, sikur se nė veriun e Kosovės.

http://www.telegrafi.com/?id=26&a=1704
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 17:09   39

Shkrim i cituar Demilitarizimi i Luginės ėshtė "i papranueshėm"


"Kėrkesat pėr demilitarizimin nuk janė parimore dhe konsiderohen si diēka e tė shkuarės. Serbia i konsideron tė gjitha mbėshtetjet pėr formim forcash sigurie tė Kosovės (sic) dhe propozimet pėr demilitarizim tė rajonit tė Serbisė jugore (sic) tė papranueshme", ka deklaruar ministri serb i Mbrojtjes, Dragan Shutanovac, gjatė vizitės sė tij nė Qendrėn Stėrvitore 7 tė Ushtrisė Serbe nė Leskovc (Leshkuq).

Kėrkesat pėr demilitarizim kanė qenė tė vazhdueshme nga forcat politike shqiptare nė Luginė.

Ministri serb shtoi gjatė fjalimit se gjendja nė Zonėn e Sigurisė ėshtė "e qėndrueshme".

"Incidente tė vetmuara mund tė ndodhin nė ēdo ēast, por nuk mund tė themi se jemi nė pritje tė ndonjė veprimi tė organizuar, apo aksionesh terroriste nė shkallė tė gjerė apo tė ndonjė kėrcėnimi ushtarak," shtoi Shutanovaci.

Ministri shoqėrohej nga lt.gjen. Milloje Milletiē dhe vizitoi dhe bazėn e Cepotinės, e cila ėshtė nė ndėrtim e sipėr, duke bėrė tė ditur se do tė jetė operative nė fund tė kėtij viti.

"Aktualisht po e zgjerojmė bazėn. Duam ta rrisim sipėrfaqen nga 35 nė 65 hektarė dhe tė ndėrtojmė terrene stėrvitore pėr ushtarėt tanė qė do tė marrin pjesė nė misione paqeje (sic)," tha ministri.

Ai shtoi se pjesėmarrja e Serbisė nė "misione paqeje" pėrcaktohet me ligj "dhe nuk duhet kuptuar se do t'i bashkohemi NATO-s", duke theksuar se Cepotina ėshtė e rėndėsishme dhe pėr vetė sigurinė e Serbisė jugore (sic).

Kur u pyet pėr qendrėn e ardhshme tė emergjencave, tė cilėn Serbia po e ndėrton me Rusinė nė jug tė shtetit, Shutanovaci shpjegoi se ajo do tė jetė nėn kontrollin e plotė tė Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė.

Ngritja e qendrės nė fjalė u pėrmend gjatė vizitės sė fundit tė presidentit rus, Dmitri Medvedev, dhe ministrit rus tė Gjendjeve tė Emergjencės, Sergei Shoigu.

http://www.b92.net/eng/news/politics...8&nav_id=62640
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 16:01   40
Citim:
Preshevė: Interpoli tė ndriēojė 32 vrasjet e shqiptarėve

Autoritet e Luginės sė Preshevės javėn qė shkoi i kanė shkruar Organizmave mė larta ndėrkombėtare (INTERPOL, TPI-sė, OKB-sė, Amnesty Intrenational dhe Gjykatės Evropiane pėr tė Drjetat e Njeriut nė Stasburg) qė tė angazhohen pėr zbulimin dhe arrestimin e kriminelėve qė bėnė antentat nė deputetin dhe humanistin e Preshevės, Isuf Azizi.

Nėpėrmjet kėsaj letre gjithashtu ėshtė kėrkuar nga organizmat ndėrkombėtare tė bėjnė presion dhe te kėrkojnė pėrgjegjėsi nė regjimin e Beogradit pėr zhdukjen dhe vrasjen e 32 shqipatrėve nga Presheva dhe Bujanoci gjatė kėtyre tete viteve tė fundit, ku deri mė tash askush nuk ėshtė arrestuar apo dėnuar pėr kėto vepra kriminale.

Autoritet e Luginės sė Preshevės javėn qė shkoi i kanė shkruar Organizmave mė larta ndėrkombėtare qė tė angazhohen pėr zbulimin dhe arrestimin e kriminlėve qė bėnė antentat nė deputetin dhe humanistin e Preshevės, Isuf Azizi. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...c22a3431e&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:48.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.