Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.11.2009, 12:35   41
Citim:
‘Belgrade is Taking South Serbia’s Problems for Granted’
Bujanoc | 17 November 2009

South Serbia politician and former mayor of Bujanovac, Stojanca Arsic, says Belgrade is to blame for the deadlock in the Coordination Body, the body tasked with dealing with Serbia’s ethnically divided and underdeveloped southern borderland.

Q: Has the Coordination Body not worked better since March, when representatives of local Albanians and Serbs joined?


A: Since the reconstruction [of the Body] in March, when we expected something to finally move the logjam, the people in charge of the institution in Belgrade fell into complete apathy. For example, four working groups were formed – I am a member of the one for healthcare and social welfare policy. But we haven't held a single meeting since March. I haven't even had the opportunity to be introduced to my colleagues on my group. As far as I know, only the group for education met several times, as well as the Presidency of the Coordination Body. But I only found out about that in the media.

Q: What are the consequences of this passivity?

A: The Coordination Body hasn’t fulfilled the prerequisites for overcoming the crisis [in South Serbia], which are sustainable economic progress and a sustainable multi-ethnic society. …You cannot have economic progress without a multi-ethnic society, and there is no multi-ethnic society without multi-ethnic rule.

Q: For 17 months, the town of Bujanovac has not managed to form a multi-ethnic local authority. Who is responsible for this?

A: Multi-ethnic rule is one of the conditions for the region to overcome its crisis, which was one of the purposes of founding the Coordination Body in the first place. However, the stances of Serbian and Albanian politicians differ on the issue, which is why the Coordination Body must mediate in order to reach a compromise. Without stable multi-ethnic rule there is no economic progress or investment. No one wants to invest into an unstable region.

Q: Why doesn’t the Coordination Body work? Is it incompetent, or, as Albanians claim, is it lack of political will in Belgrade?

A: We have a case of taking the problems in South Serbia for granted, which cannot be a good thing. I am angry with the Serbian authorities, who behave as if Serbia was nothing more than the capital, Belgrade. This region is strategically significant, not only because it is close to Kosovo and is exposed all the time. If the [Serbian] authorities want to retain this territory, they must retain the people, provide them a good life – and for that, the prerequisites I was talking about must be met.

Q: Is the Coordination Body carrying out the task of mediating between the authorities and local government?

A: There is no cooperation whatever between the government and local community. For example, it was envisaged that people from crucial ministries – economy, justice, healthcare, education – be present all the time because you can only solve problems by being present in the field. Instead, only one of the Coordination Body vice-presidents is here and he can’t manage everything by himself.

Q: Should we change the concept of the Coordination Body or just disband it?

A: The Coordination Body should do what its job description states. The state must try harder and be present at all times. The government should see South Serbia as a priority and not delude itself that the crisis in the region is in the past.

Q: What could be the consequences of the lack of effort on the state’s part?

A: Underdevelopment can easily led to social unrest, which could easily turn into inter-ethnic unrest, although I would rule out large-scale conflicts of the type seen in 2000 and 2001. This is still a crisis area, which is why even the slightest problem can have unfortunate connotations.

Q: What are the economic consequences of the Coordination Body’s inactivity?

A: Two years ago, a company from Norway was interested in investing here, but they had no one to talk to. Instead of attracting potential investors, the Coordination Body boasts of organising theatre plays for children, which it organises only occasionally, and of distributing school bags… I have nothing against that, but it’s not what Coordination Body was assigned to do.

Q: Are the authorities alone responsible for this situation?

A: Local leaders are to blame too, both Serbs and Albanians in equal measure. You have individuals on both sides that don’t like the idea of multi-ethnic rule. These are people who enjoy the privileges of power. They are also those who use the fact that Albanians are alone in power [in Bujanovac] for the purposes of nationalist rhetoric, attractive to a certain number of citizens, thus collecting cheap points.

Q: As a local Serbian leader, have you talked about the problems with Milan Markovic, the head of the Coordination Body?

A: No, because no one has ever called me when they visited, including Markovic. The problems that exist here are well known and Markovic promised he would resolve them when he accepted his post.


Nikola Lazic is journalist with Vranjske novine. This article is produced through training of journalists in South Serbia made possible by the support of the British Government.

http://www.balkaninsight.com/en/main/interviews/23757/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2009, 21:25   42
Citim:
Serbia hapė bazėn e saj mė tė madhe ushtarake nė kufi me Kosovėn

Nė Luginė tė Preshevės sot po qėndrojnė pėrfaqėsuesit mė tė lartė shtetėrorė e ushtarak tė Serbisė, si kryetari Boris Tadiē, kryeministri Cvetkoviē, ministri i Mbrojtjes Dragan Shutanovac etj., ku kanė bėrė pėrurimin e bazės ushtarake Cepotin, lokacioni i sė cilės ėshtė nė komunėn e Bujanocit, afėr kufirit me Kosovėn.

Sipas krerėve shtetėrorė tė Serbisė kjo bazė ushtarake ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė pėr ruajtjen e stabilitetit nė rajonin e Luginės sė Preshevės. Kjo bazė ushtarake pėrfshin njė hapėsirė tė madhe prej dhjetėra hektarėsh, e dislokuar vetėm nja 15 kilometra larg Bujanocit, nė drejtimi tė kufirit me Kosovėn.

Baza e quajtur "Jug" ėshtė ndėrtuar nė 35 hektarė sipėrfaqe, nė tė cilėn janė investuar 1 miliardė e 700 milion dinarė. Nė te janė 66 objekte me njė sipėrfaqe prej 22 mijė m2, ku do tė mund tė vendosen 1000 ushtarė profesional. Nė tė ardhmen planifikohet qė nė kėtė bazė tė ndėrtohen anekse nė njė sipėrfaqe prej 60 hektarėsh.

Lidhur me pėrurimin e sotėm tė kėsaj baze ushtarake, po edhe mė herėt, ka reaguar prefekti i komunės sė Preshevės Ragmi Mustafa, i cili ka deklaruar se me kėtė bazė ushtarake tani e tutje shqiptarėt e Luginės sė Preshevės janė tė okupuar nė shtėpitė e tyre dhe ka shtuar se ka kaluar koha e konflikteve tė armatosura dhe se ndėrtimi i kėsaj baze ėshtė e panevojshėm.

Ndėrkaq prefekti i Bujanocit Shaip Kamberi ka thėnė se ndėrtimi i kėsaj baze ushtarake nė Luginė tė Preshevės, paraqet militarizim tė kėtij rajoni dhe se me kėtė edhe mė shumė vihet nė pah gjendja e jashtėzakonshme nė Luginė tė Preshevės.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=33914
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 12:11   43
Citim:
Sejdiu: Kaluan kohėt e hegjemonizmit serb

“Baza ushtarake qė Serbia ka hapur kėto ditė, s’ėshtė tjetėr, pėrveē se njė shprehje e pėrpjekjeve tė saj pėr tė faktorizuar apetitet, ndjenjat, vizionin e saj pėr tė qenė diktues i rrjedhave nė Evropėn Juglindore, atė rol qė s’e ka dhe s’do ta ketė asnjėherė”, tha presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pas takimit me diplomatin austriak, Albert Rohan.

Sejdiu gjithashtu tha se “kanė kapėrcyer periudhat kur Serbia ka mbajtur njė rol hegjemonist ndaj vendeve tjera pėrreth sipas njė logjike irracionale qė ka pasur”.

“Unė them se Kosova duhet tė jetė dhe ėshtė e qetė. Pėr ne ėshtė e papranueshme ēdo qasje qė nė njė formė apo tjetėr ka tendencė tė ngritjes sė tensioneve dhe pėr ne ėshtė e rėndėsishme qė Kosova tė ketė mbėshtetjen e vazhdueshme ndėrkombėtare pėr sigurinė dhe integritetin e vendit”, ka thėnė presidenti i Kosovės. /REL/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6373
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 12:17   44
reparti kimik
 
Serbia hap baza ushtarake dhe mbush burgjet duke spastruar territorin nga plehrat shqiptare, Mistėr Sexhdiu mban spiēe para uorlldit pėr avenirin multietnik.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 13:26   45
Citim:
Beogradi po remilitarizon Luginėn e Preshevės

Pėrfaqėsuesit politik tė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės kanė kundėrshtuar ashpėr hapjen e bazės ushtarake serbe ‘JUG’ nė Cepotin tė komunės sė Bujanocit, njofton korrespodenti i agjencisė sė lajmeve INA nė Preshevė.

Riza Halimi kryetari i Partisė pėr Veprim Demokratik dhe njėherit edhe deputet republikan thekson se ndėrtimi i kėsaj baze ushtarake pėr tė gjitha forcat politike nė Luginė tė Preshevės ka qenė i pa pranueshėm .

“Pėr ne ka qenė i pa pranueshėm jo vetėm si njė segment i militarizimit qė nuk pėrkon me kohėn dhe realiteitn por edhe si njė kėrcėnim, thjeshtė si njė qasje e gabuar e strukturave qeveritare qė kėtė rajon, tanė kohėn e shohin si tė destabilizuar duke e mbajtur peng tė interesave tė tyre”, theksoi Halimi.

Ndėrkaq, edhe kryetari i komunės sė Preshevės dhe njėherit edhe kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare Ragmi Mustafa u shpreh se kjo bazė ushtarake ėshtė bėrė pa pėlqimin e politikės shqiptare.

Sipas tij problemet duhet tė zgjidhen me anė tė bisedimeve duke shfrytėzuar edhe ndihmėn e faktorit ndėrkombėtar edhe jo me anė tė dhunės dhe formave tjera jo paqėsore.

Mustafa thotė se 10 milion eurot e harxhuara pėr kėtė bazė ushtarake po tė pėrdoreshin pėr ndėrtimin e infrastrukturės do tė ndihmonin zhvillimin ekonomik tė kėtij rajoni dhe komunave shqiptare tė cilat janė mė tė pa zhvilluarat nė Serbi.

Kryetari i Kuvendit tė komunės sė Preshevės Skėnder Destani tha se Serbia duhet tė punojė pėr tu bėrė pjesė e familjes evropiane e jo tė merret me ndėrtimin e bazave ushtarake tė panevojshme pėr kohėn.

“Marrėveshja e Konculit ėshtė e qartė, pra demilitarizimi i rajonit tė Luginės sė Preshevės. Tė gjitha partitė politike shqiptare nė luginė janė kundėr formimit tė bazave ushtarake dhe kundėr remilitarizimit tė rajonit. Serbia nuk duhet tė formoj baza ushtarake por duhet tė punoj pėr integrimet evropiane atje ku synojnė tė gjithė qytetarėt e saj”, theksoi Destani

Edhe Shaip Kamberi kryetari i komunės sė Bujanocit ka reaguar duke theksuar se baza ushtarake nė Cepotin do tė ketė reflektime negative pėr gjithė rajonin.

Kjo bazė ka sipėrfaqen prej 35 hektarėsh ku janė ndėrtuar 30 objekte qė mund tė vendosen rreth 1.000 ushtarė profesionist. Ndėrtimi i saj ka filluar prej vitit 2003 dhe konsiderohet se ėshtė baza mė moderne ushtarake nė rajon.

Rreth ndėrtimit tė kėsaj baze ushtarake nė mes tė komunave tė banuar me shumicė shqiptare njė zėrit ėshtė kundėrshtuar edhe nga udhėheqėsit politik por edhe ata edhe nga banorėt e kėtij rajoni.

http://www.ina-online.net/Default.as...563ac5824&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2009, 11:43   46
Citim:
Thaēi kritikoi ndėrtimin e bazės serbe nė Bujanovc

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka thėnė se ndėrtimi i bazės ushtarake tė Serbisė nė Luginėn e Preshevės nuk ėshtė nė pėrputhje me vlerat euroatlantike.

Pas njė takimi qė pati me diplomatin austriak dhe ish-zėvendėsin e kryenegociatorit pėr statusin e Kosovės, Alber Rohan, kryeministri Hashim Thaēi tha se, “siguria, paqja, stabiliteti nė rajon arrihen dhe garantohet vetėm me vlerat euro-atlantike dhe jo me angazhime apo mentalitete tė forcave tė armatosura njėnacionale”.

Serbia tė hėnėn ka pėruruar bazėn e vet mė tė madhe ushtarake pranė kufirit me Kosovėn dhe nė hapėsirėn e Luginės sė Preshevės, tė banuar me shqiptarė. /koha/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6382
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2009, 23:37   47
Citim:
Dell: Kosova dhe Serbia do tė jenė aleatė tė pėrbashkėt tė NATO-s

Ambasadori i SHBA-ve nė Prishtinė, Kristofer Dell ka thėnė se Kosova e ka njė program tė vet pėr ndėrtimin e Forcave tė Sigurisė tė Kosovės, por edhe Serbinė duhet ta lejomė qe tė ndėrtojė ushtrinė e vet, sepse Kosova dhe Serbia sigurisht pas njė kohe do tė jenė aleatė tė pėrbashkėt tė NATO-s.

Kjo deklaratė e ambasadorit Dell bėhet pas ndėrtimit tė bazės ushtarake tė ushtrisė serbe pranė kufirit me Kosovėn, e cila ėshtė baza mė e madhe e ushtrisė sė Serbisė, ndėrsa udhėheqėsit serbė nuk e kanė fshehur asnjėherė qėllimin qė kjo bazė ėshtė ndėrtuar pėr ta “mbrojtur” Kosovėn.


Kurse ministri i Forcės sė Sigurisė, Fehmi Mujota theksoi se Kosova po punon pėr ngritjen e Forcės sė Sigurisė nė bazė tė njė plani strategjik dhe tė analizuar mirė.

“Ne po punojmė nė ngritjen e kapacitete tė Forcės tė Sigurisė sė Kosovės, po punojmė nė bazėn e njė plani tė pėrbashkėt strategjitė dhe njė planit tė analizuar mirė politik dhe ushtarak, me Brukselin, me NATO-n, prandaj ne jemi fokusuar kryesisht tė ēėshtjet tona tė brendshme tė Kosovės”, tha Mujota dhe shtoi se nėse Serbia ka qėllime tė tjetra do tė ishte njė kthim koke nė kahun e gabuar.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/20766.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2009, 20:14   48
Citim:
Lugina po tkurret
Albin Kurti

Pas luftės sė UĒPMB-sė, shqiptarėt e Luginės sė Preshevės i gėzoheshin dy sukseseve: krijimit tė policisė multietnike dhe marrjes sė pushtetit nė Bujanoc. Nė kėto dy projekte faktori ndėrkombėtar kishte dhėnė pėrkrahjen e tij pėrmes OSBE-sė.

Serbia asnjėherė nuk e kishte tumirė kėtė ndryshim qė sadopak u kishte mundėsuar shqiptarėve tė frymonin mė lirshėm. Serbia i kishte minuar ato sa herė qė iu ishte dhėnė mundėsia, ashtu siē vazhdon t’i minojė edhe sot e kėsaj dite.

Projekti i parė vetėm quhej ‘polici multietnike’ por nė thelb nuk pėrfaqėsonte strukturėn etnike tė popullatės nė tri komunat e Luginės. Struktura etnike e tė punėsuarve nė stacionet policore ėshtė siē vijon:

Policė Preshevė Bujanoc Medvegjė
Shqiptarė 119 105 7
Serbė 99 180 128
Gjithsej 218 285 135

Ky numėr i policėve shqiptarė ėshtė pranuar nė vitin 2001.

Nė vitin 2007, pėr t’u bėrė pjesėtarė tė MUP-it serb kanė aplikuar 3.850 kandidatė. Shqiptarė nga Presheva dhe Bujanoci, kanė qenė gjithsej 60, ndėrsa nga Medvegja, pėr shkak tė pastrimit etnik atje, asnjė. Vetėm dy shqiptarė nga Presheva mezi janė pranuar. Njėri nga ata pėr arsye personale ka hequr dorė. Nga Bujanoci asnjė.

Policėt shqiptarė gjatė nėntė viteve tė punės kanė vetėm rol dytėsor nė kėtė polici dhe asnjė nga ata nuk ėshtė avancuar nė hierarkinė e lartė policore nė nivel komunal: aty udhėheqin gjithmonė serbėt.

Policinė multietnike, me dy serbė e njė shqiptar, mund ta shohėsh vetėm nė vendbanimet shqiptare, kurse nė vendbanimet serbe patrullojnė vetėm policėt serbė pa asnjė polic shqiptar.

Nė vitin 2008 kanė aplikuar 1.900 kandidatė. Nė mesin e tyre kanė qenė vetėm 8 shqiptarė. 569 aplikantė, e nė mesin e tyre 40 kandidatė nga pakicat apo 7%, i kanė plotėsuar kriteret e rekrutimit, por asnjė shqiptar.

Sipas vendimit tė MUP-it serb, nė 4 vitet e ardhshme nuk do tė hapet konkursi pėr pranimin e policėve tė rinj, pasi qė me automatizėm do tė shfrytėzohet shifra e 569 kandidatėve tė lartpėrmendur.

Me kėtė nėnkuptohet se sė paku nė 4 vitet e ardhshme asnjė shqiptar i Preshevės, Bujanocit e Medvegjės nuk do tė mund tė bėhet polic.

Serbia ka marrur donacione tė majme nga bashkėsia ndėrkombėtare pėr reformimin e policisė por i ka lėnė shqiptarėt gjithmonė nė rangjet e ulta dhe mė tė pakėt proporcionalisht.

Nė anėn tjetėr, siē e dimė, Qeveria e Kosovės ua ka ruajtur pagat policėve serbė nė Kosovė pėr mė shumė se njė vit ndonėse ata e shkėpusnin zinxhirin komandues meqė gjithnjė dirigjoheshin nga Beogradi. Standardet e dyfishta kur janė nė pyetje MUP-i serb dhe (Sh)PK-ja tregojnė mė sė miri pėr asimetrinė diskriminuese ndaj shqiptarėve.

Nė kėtė ndėrmarrje Serbia e ka pasur pėrkrahjen e zyrtarėve rusė nė OSBE. Ėshtė interesante qysh OSBE-ja nė Luginė ka qenė fushėbetejė amerikano-ruse. Por, ajo tash po tėrhiqet nga Lugina.

OSBE-ja si sponsor i projektit tė policisė multietnike e ka shpallur nė heshtje si tė dėshtuar kėtė projekt gjatė muajit tetor duke e mbyllur zyrėn e saj qė ka tė bėjė me punėt e policisė nė Luginė. Me tėrheqjen e OSBE-sė nga projekti, asnjė shqiptar mė nuk do tė ketė mundėsi qė tė bėhet pjesėtar i policisė pėr shkak tė mosnjohjes sė mirė tė gjuhės serbe dhe konkurrencės nė nivel republikan.

Pėr dėshtimin e projektit faj kanė edhe liderėt e partive politike shqiptare, tė cilėt pas luftės sė UĒPMB-sė, nė vend se tė merren me hallet e popullatės, janė zhytur nė rivalitete tė pėrhershme mes veti, duke pėrfunduar nė garė pėr servilitet ndaj faktorėve ndėrkombėtarė por edhe ndaj Beogradit.

Disa nga kėta liderė shesin patriotizėm para popullit pėr mosbashkėpunim me policinė nė nivel lokal, kėrkojnė nga populli durim deri atėherė kur Serbia tė bėhet anėtare nė BE thuajse atje pozita e tyre do tė pėrmirėsohet vetvetiu, por nė anėn tjetėr nuk hezitojnė tė takohen nė Beograd e tė bashkėpunojnė me ministrin e policisė serbe Ivica Daēiq
.


Krahas dėshtimit tė projektit tė parė, Serbia po e pėrgatit terrenin edhe pėr dėshtimin e projektit tė dytė. Nė zgjedhjet e ardhshme dhe me sistemin e regjionalizimit tė Serbisė, ajo do t’ua shkėput shqiptarėve nga dora vendbanimin mė strategjik tė tyre, qytetin e Bujanocit.

Sipas regjistrimit tė popullsisė nga viti 2002, e i cili i ka pėrjashtuar qytetarėt tė cilėt janė pėr mė shumė se njė vit nė botėn e jashtme, nė Medvegjė shqiptarėt kanė mbetur vetėm 26,17% tė popullsisė, nė Bujanoc janė 54,69% kurse nė Preshevė 89,10%.

Serbia e ka nė shėnjestėr posaēėrisht Bujanocin ku nėnpėrfaqėsimi dhe diskriminimi i shqiptarėve ėshtė mė i theksuari.

Nė ndėrmarrjet publike nė Bujanoc janė tė punėsuar 1.390 serbė dhe vetėm 47 shqiptarė; nė gjykata e prokurori 61 serbė dhe 18 shqiptarė; nė kadastėr dhe hekurudha s’ka fare tė punėsuar shqiptarė kurse serbė janė 10, pėrkatėsisht 11 tė punėsuar, etj. etj.

Varfėria dhe papunėsia gjithsesi janė trysni politike mbi shqiptarėt qė ta lėshojnė vendin e tyre.

Nė funksion tė ndryshimit tė pėrbėrjes etnike nė Bujanoc, qė ka pėr synim zbritjen e pėrqindjes sė popullsisė shqiptare nėn 50% dhe shndėrrimin e tyre nė pakicė, ėshtė edhe baza ushtarake “Jug” nė fshatin Boroc tė Bujanocit.

Krahas 1.000 ushtarėve edhe kuadrit ushtarak pėr kėtė qendėr logjistike e komanduese, nė Bujanoc do tė sjellen edhe familjet e tyre. Madje edhe UNDP ka paralajmėruar se nė tri vitet e ardhshme do t’i integrojė serbėt e ikur nga Kosova nė komunėn e Bujanocit!

Numri i tyre kap shifrėn rreth 5.000 dhe kjo gjė trumbetohet si kontribut nė zhvillimin ekonomik tė Luginės. Ka edhe spastrim etnik nė kohė paqeje dhe jo vetėm nė kohė lufte, apo jo?

Thelbi i dėshtimit tė kėtyre projekteve konsiston nė heshtjen e tė gjithė faktorėve tė zotuar pėr realizimin e tyre. Beogradit heshtja i konvenon se edhe ashtu ėshtė duke realizuar strategjinė e tij pėr pastrim etnik tė tri komunave.

Shqiptarėt e Medvegjės janė bėrė pakicė nė vendin e tyre, kurse Bujanocin gradualisht po e rrėmojnė pėr ta lėnė Preshevėn tė vetmuar nė Luginė.

Bashkėsisė ndėrkombėtare e sidomos OSBE-sė heshtja ia mundėson ikjen nga obligimet qė i ka marrur pėr kėtė rajon, ndėrkaq liderėve shqiptarė heshtja u levėrdis pėr realizimin e interesave personale duke inkuadruar anėtarėt e familjes apo militantėt partiakė nė ndonjė post komunal apo shtetėror.


Heshtja pėr kėto dy projekte nė Luginė ėshtė pranim i degradimit tė tė drejtave dhe pranisė shqiptare. Sigurisht qė faj shumė tė madh pėr tėrė kėtė kanė Tirana e Prishtina zyrtare tė cilat e pėrmendin Luginėn e Preshevės nė fraza tė pėrgjithshme kur kanė nevojė tė pėlqehen prej turmave tė votuesve, por s’veprojnė asgjė konkretisht pėr tė. Bėjnė pazare politike dhe ekonomike me Beogradin thuajse nuk ekziston fare Lugina e Preshevės dhe shqiptarėt e shtypur nė tė.

http://www.shqipmedia.com/2009/12/bujanoci/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2010, 15:33   49
Citim:
Pavarėsia e Kosovės, kėrcėnim pėr Serbinė, thotė kryepolici homoseksual serb

Beograd, 25 janar - Zv/kryeministri homoseksual serb dhe njeherėsh ministėr i policisė Ivica Daēiq ka deklaruar sot nė Beograd se kėrcėnimi mė i madh pėr sigurinė e Serbisė ėshtė "shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės".

Ndėrsa pėr gjendjen e sigurisė nė Kosovė, ai ka thėnė se ėshtė e ngarkuar me "dhunėn me motive etnike". Daēiq, ky zėdhėnės dhe bashkėpunėtor i ngushtė i diktatorit tė dikurshėm serb Slobodan Millosheviē, ka thėnė se ka rrezik nga "aksionet e terroristėve shqiptarė" nė zonėn tokėsore tė sigurisė nė jug tė Serbisė, ku thotė se janė gjetur armė.

Gjithnjė duke pėrdodur fjalorin nga arsenali i kohėrave mė tė errėta antishqiptare tė periudhės millosheviēiane, kryepolici serb Daēiq pohon se "lėvizja e vehabive" nė Serbi ėshtė e lidhur me "terroristėt shqiptarė".

http://www.kosova.com/artikulli/59159
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.3.2010, 15:40   50

Shkrim i cituar Luginė: Policia serbe vret civil shqiptar nga Gostivari


Citim:
Njė polic serb dyshohet pėr vrasjen e shqiptarit nga Gostivari

Ministria e Punėve tė Brendshme e Serbisė sot kumtoi se ka arrestuar njė polic serb me akuzė se i njėjti dje ka vrarė shqiptarin nga Maqedonia, dyzetvjeēarin Mahir Jakupi nė njė parking nė rrugėn magjistrale Preshevė – Vranjė.

Mediat serbe informojnė se vrasės i shqiptarit nga Maqedonia ėshtė polici Zoran Memaroviē, dyzet e tre vjeēar, i punėsuar nė stacionin policorė nė Preshevė.

Patrulla e trafikut mbrėmė e ka gjetur trupin e pajetė tė Jakupit me plagė tė shkaktuara nga arma nė njė makinė tė parkuar nė fshatin Zhunicė.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/28717.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2010, 06:00   51
Citim:
Shkarkohet drejtori qė urdhėroi arrestimin e policit

Kryeshefi i Drejtorisė sė policisė nė Vranjė, Stole Filipoviē ėshtė shkarkuar nga detyra. Sipas shtypit serb, shkarkimi i kryepolicit tė Vranjės ėshtė bėrė pas konstatimeve tė kontrollit inspektues tė MPB sė.

“Mbi bazė tė konstatimeve tė kontrollit ėshtė vlerėsuar se rezultatet nuk kanė qenė nė nivelin e pritur”.

Filipoviēi nė detyrėn e kryeshefit ka qenė nga viti 2005. Mediet beogradase mė herėt kanė shkruar se Filipoviēi ėshtė shkarkuar 24 orė pas arrestimit tė policit tė kėsaj drejtorie Zoran Memaroviē nga Presheva, i dyshuar pėr vrasjen e shtetasit tė Maqedonisė, Mahir Jakupit nga Gostivari.

Jakupi ėshtė vrarė mė 3 mars, buzė rrugės autorrugės Nish – Shkup afėr fshatit Zhunicė tė banuar me shqiptarė.

http://fakti.mk/2010/03/shkarkohet-p...au-shqiptarin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2010, 06:36   52
Citim:
Tadiē zhgėnjeu shqiptarėt e Medvegjės
Refik Hasani

Vizita e fundit e presidentit tė Serbisė z.Tadiē nė Medvegjė ėshtė tepėr zhgėnjyese. Asnjė fjalė nuk premtoi apo nuk zėri ngoje pėr tė drejtat individuale dhe kolektive tė shqiptarėve dhe mundė tė themi ishte e dėmshme,jo nė interes pėr plotėsimin e tė drejtave tė shqiptarėve tė ksaj Komune.

Kjo vizitė,nė Komunėn e Medvegjės,qė para vitit 1999,gjysma e banorėve e pėrbėnin shqiptarėt vendas.Sot numron afėr njė mijė banorė shqiptarė tė mbetur nėnė kushte tejet tė rėnda nė tė gjitha aspektet.Prandaj kjo vizitė pėrmbanė shumė gjėra tė heshtura pėr njė dekadė.

Nuk guxon tė mashtrohet opninoni i gjėrė,veqmas shqiptarėt e Medvegjės se: Nė kėtė Komunė punojn vetėm pesė policė shqiptarė,tre shėrbyes civilė,Nėnkryetari dhe njė drejtor i drejtorisė ėshtė shqiptarė. Asnjė gjykatės nuk ėshtė pėrveqė njė referenti dhe njė pastruese.

Prandaj edhe kėshtu me kėto pakė banorė tė mbetur shqiptarė,banorėt autokton vendas janė komuniteti i dytė pėr nga numri banorėve,por nuk gėzojn kurrfarė tė drejtash dhe lirisht mundė tė shprehemi se jan tė diskrimnuar nė tė gjitha lėmit e jetės.

Nuk respektohet dy gjuhėsia nė asnjė institucion publikeduke u mohuar gjuha shqipe.

Kjo Komunė pėrveqė qė ėshtė nė skajin mė Jugor tė Serbisė,ėshtė Rajoni mė pakė i zhvilluar sė bashku me Medvegjėn,Bujanocin dhe Preshevėn.

Efektin pozitivė nė masa tė gjėra tė popullatės serbe tė ksaj komune z.Tadiē e arriti,pasi kjo fletė dhe ju ndihmon serbėve qė tė mos e braktisin kėtė Komunė.Po ashtu efekti tjetėr i arritur se Medvegja ėshtė afėr dhe kufizohet me Kosovėn,kjo edhe ėshtė njė mbėshtje e fortė pėr serbet lokal tė Kosovės.

Pėr shqiptarėt ishte vetėm njė tentim mashtrimi dhe asgjė mė shumė.Vetėm pas qershorit 1999,mbi 50 mijė banorė shqiptarė u zhvendosėn nga Serbia,vlen tė cekėt se edhe u dėbuan dhunshėm,vetėm e vetėm ti lėshojn trojet e tyre stėrgjyshore .Nga ky dėbim mė sė shumti e pėsoi Medvegja ,qė sipas statistikės sė UNHCR-it ,nga kjo Komunė shqiptarė tė dėbuar jan afėrė tetė mijė tė zhvendosur shqiptarė .

Vizita pėr shqiptarėt vendas kishte edhe njė porosi : Tė mos kenė fare dilema rrethė formimit tė kėshillit nacionalė tė shqiptarėve sipas ligjeve serbe ?!

Shqiptarėt duhet tė kenė parasysh qė nuk ishte shumė frytėdhėnės trupi Koordinues pėr kėtė pjesė.Shumė sfida dhe dilema do tė shfaqen edhe mė tej,sa i pėrket zhvillimit dhe deri te plotėsimi i drejtave individuale dhe kolektive tė ksaj Krahine shqiptare tė mbetur nėnė administrimin e serbisė .

Asnjė shtėpi pėr shqiptarėt e zhvendosur pėr dhjetė vite nuk ėshtė ndėrtuar !

Fakultei i posa hapur nė Medvegjė nuk ėshtė aspak inkurajues , sepse kjo Komunė vetėm me dy paralele tė maturantėve shqiptarė!.Ky fakultet ėshtė dashur tė hapet nė Preshevė dhe Bujanoc e jo nė Medvegjė.z.Tadiē duhet tė pranoj dhe tė vendosė pėr formimin e njė universiteti publikė nė gjuhėn shqipe.E jo tė mashtroi shqiptarėt me njė Fakultet mė sė paku ka banorė shqiptarė nė krahasim me Preshevėn dhe Bujanocin.

Sa banorė shqiptarė ka sot Komuna e Medvegjės para dhjetė vitė kishte edhe Komuna e Lebanės,Leskocit,Nishit.Kurse vetėm qyteti i Beogradit nė vitet e 80 -ta numronte dyzet mijė banorė shqiptarė.Pse presidenti nuk vendosi dhe ksaj here tė pėruroj nė hapjen e pikės kufitare nė mesė tė Komunės sė Kamenicės,Prishtinė dhe Medvegjės tė quajtur ,,Te Kapija “.

z.Tadiē sillet sikur nuk ka patur fare luftė tė armatosur ,tenton tė na mashtroj,pasi nuk mundė tė harron se shqiptarėt nė kėtė Rajon,sė paku tri elemente posedojn me peshė dhe rėndėsi Ndėrkombėtare .

Kan mbajtur dhe organizuar :

- Referendumi i mbajtur mė 1 e 2 mars 1992
- Lufta e aramtosur e UĒPMB-sė
- Marrėveshja e Konēulit

Serbia deri mė ta ni nuk ka patur asnjė ofertė pėr tė zhvendosurit nga Medvegja dhe Krahina shqiptare

Asnjėherė nė parlamentė tė Serbisė nuk u ngrit ēėshtja se ku janė shqiptarėt qė kishin prona dhe pasuri nėpėr qytete tė Republikės sė Serbisė si : Beograd, Nish, Leskoc, Vranj ,nuk ėshtė diskutuar pėr shqiptarėt as nga kjo Krahinė.

Republika e serbisė edhe pas kėtyre viteve nuk dėshiron as edhe ta pranoj qė nė Kosovė,Maqedoni dhe vende tė tjera,kemi tė zhvendosur qė janė jo vetėm nga kėta tri Komuna e cekura,por edhe nga qytete tė tjera tė serbisė.

Deri mė tani z.Tadiē nuk ka treguar kurrfarė shenje tė vullneti,nuk ka njė program,njė projekt a platform afat shkurtėrė,afat mesėm dhe afatgjatė,me njė dinamizėm pėr kthimin e tė zhvendosurve pėr t’ju krijuar kushte pėr kthim tė gjithė atyre qė dėshirojn tė khehen nė trojet e tyre.

Kjo ėshtė njė kėrkesė imediate e kategorisė sė tė zhvendosurve pavarėsisht ku janė me qėndrim tė pėrkohshėm.Pse nuk ndėrtoi pėr dhjetė vite as njė shtėpi pėr tė zhvendosurit nė Medvegjė apo nė Banjėn e Sijarinės?!

Serbia nuk ka investuar nė infastrukturė, sa ėshtė investuar pėr serbėt e zhvendosur nė Kosovė pėr gjashtė muaj,nuk ėshtė investuar as pėr dhjetė vjetė pėr tri Komunat e cekura pėr kthimin e tė zhvendosurve shqiptarė nė Serbi.

Reciprociteti – Ēfarė tė drejtash gėzojnė Serbėt lokal tė Kosovės, t’ju garantohen edhe banorėve Shqiptarė nė Komunat Medvegjės , Bujanocit dhe Preshevės

Asnjė herė deri mė tani,nuk u bė krahasimi nė mesė tė drejtave qė po kėrkon vazhdimisht Sėrbia pėr bashkėvendasit e vetė pra pėr serbėt lokal tė Kosovės.Po ato tė drejta duhet dhe ju takojn edhe shqiptarėve qė jetojn anekėndė serbisė e veqmas nė tri Komunat e cekura .

Nė Kosovė ,pėr serbėt lokal kemi shumė oferta joshėse,pėr tė gjithė ato qė dėshirojn tė kthehen edhe ate nga qeveria e Kosovės,ajo Serbisė dhe donator tė huaj.Kurse pėr shqiptarėt e Krahinės sė mbetur nėn serbi askush nuk ėshtė interesuar sikur ato banorė tė jen tė askuj , tė mos i pėrkasin asnjė shteti !

Tė bėhet evidentimi i tyre nga organet e Republikės sė serbisė,prej organeve ku janė tė vendosur nė Kosovė apo Maqedoni dhe prej mekanizamve relevant ndėrkombėtarė.Republika e Serbisė do tė tregoj realisht qė nuk ėshtė e njė anshme vetėm tė kėrkoj pėr pjesėtarėt e vetė.

Por ka interesim edhe pėr banorėt e vetė,pasi ashtu po trumbeton se i mbron tė gjithė barabarsisht .Kėrkojmė me urgjencė,qė njė mision i pėrhershėm paqėsor i OKB-sė,apo i NATO-sė,pasi shqiptarėt nuk kan kurrfarė sigurie nga policia,milicia dhe xhandarmėri serbe.

Si nevojė urgjente njė zyrė qė tė hapet nė Prishtinė,Tiranė dhe Beograd pėr probleme tė ēėshtjes sė ksaj Krahine.Serbėt lokal tė Kosovės kanė beneficione tė mdha,shetisin nėpėr Kosovė me targa tė vjetra marrin rroga,pensione prej buxhetit tė Kosovės,Serbisė dhe atij tė huaj.Kurse tė zhvendosurit shqiptarėt gati kan mbetur nėnė mėshirėn e fatit tė tyre.

***

Me tė drejtė popullata shqiptare e Komunės sė Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės do tė presin nga Kosova dhe nga udhėheqsia e tyre.

Qė Kosova ka obligim tė ngritė,shtroj dhe mbroj ēėshtjen e shqiptarėve,pasi Prishtina duhet tė jetė pasi qė edhe kėshtu konsiderohet si kryeqitet jo vetėm i kosovarėve por i tė gjithė shqiptarėve anekėndė kufijve tė ish–ngrehinės artificiale tė quajtur Jugosllavi.

http://www.medvegja.net/web/z-tadiq-...ete-medvegjes/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2010, 19:41   53
Citim:
Pėrfaqėsues tė Luginės sė Preshevės pėr bisedime nė Prishtinė

Pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės thanė sot se banorėt e asaj pjese, nuk janė tė kėnaqur me trajtimin nga shteti serb.

Gjatė njė vizite nė Prishtinė ata thanė se pengesė pėr zhvillimin e tri komunave me shumicė shqiptare nė jug tė Serbisė, Preshevė, Medvegjė e Bujanoc, janė marrėdhėniet aktuale ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.



http://www1.voanews.com/albanian/new...-91249014.html

Citim:
Mustafa: “Nė Luginė mbizotėron situatė e brishtė politike”

Luginė e Preshevės, 18 prill - Situatėn aktuale politike dhe atė tė sigurisė nė Luginėn e Preshevės, prefekti i Preshevės, Ragmi Mustafa, e ka paraqitur tė brishtė, duke kėrkuar njėkohėsisht zgjidhjen e ēėshtjes sė problemit tė shqiptarėve tė kėtij rajoni sa mė parė.

Siē deklaroi ai tė dielėn, shqiptarėve tė kėtushėm, janė duke iu mohuar tė drejtat elementare si nė lėvizjen e lirė, shkollimin e tyre, po ashtu edhe nė punėsim dhe nė sferat e tjera jetėsore.

Prefekti i Preshevės, thotė se nga vetė fakti qė kemi ēdo ditė largimin e shqiptarėve nga Lugina qė kėrkojnė shpėtim nė vendet e ndryshme tė Evropės, tregon qartė se nė kėtė rajon shqiptarėve u rrezikohen tė drejtat elementare, si nė lėvizjen e lirė, sidomos nė drejtim tė Kosovės dhe Maqedonisė.

Sipas tij, prezenca enorme e forcave speciale tė Serbisė nė Luginė, qė nuk i kontribuon stabilitetit tė sigurisė sė qytetarėve. Mustafa deklaroi se vetė bredhja e pandėrprerė e xhandarmerisė nė kėto tri komuna shqiptare, tregon qartė pasigurinė e shqiptarėve nė trojet e tyre etnike.

Shqiptarėt nė kėtė rajon kanė edhe pasiguri ekonomike, ku rreth 70 pėr qind e tyre janė tė papunėsuar, sepse rajoni i Luginės ėshtė mė i pazhvilluari nė Serbi, ku qeveria e Beogradit nuk ka interesim pėr ta zhvilluar kėtė rajon, por investon nė komuna tjera nė brendi tė Serbisė.

Gjendjen nė kėtė rajon, sipas Mustafės e rėndon edhe moskrijimi i kushteve nga shteti i Serbisė pėr shkollimin e lartė tė shqiptarėve tė Luginės, dhe aq mė tepėr ajo i largon ata nga rajoni duke mos ua njohur diplomat e Kosovėa, me qėllim tė zbrazjes sė Luginės nga shqiptarėt.

Ndėrkaq, lidhur me formimin e Kėshillit Nacional tė shqiptarėve tė Luginės, Mustafa, theksoi se pėr formimin e kėtij kėshilli janė angazhuar edhe strukturat shtetėrore tė Beogradit zyrtar, ngase ėshtė interes i Serbisė pėr tė pėrmbushur kriteret pėr hyrjen e saj nė bashkimin evropian, duke u pėrpjekur vazhdimisht nė shkeljen e tė drejtave elementare tė shqiptarėve tė kėtij rajoni.

Mustafa theksoi se derisa nuk njihen dy shtete mes vete Serbia dhe Kosova, problemet e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės nuk do tė zgjidhen.

Ndėrsa, sipas Mustafės, shqiptarėt po e zbrazin Luginėn pėr shkak tė pasigurisė, papunėsisė, problem ekonomike, mosshkollimi, mosnjohja e diplomave, etj. janė arsyet kryesore qė shqiptarėt e Luginės po i lėshojnė vatrat e tyre shekullore.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,18416
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 20:40   54
Citim:
Forcat e xhandarmėrisė Serbe bastisin disa Shtėpi nė komunėn e Bujanocit

Forcat e xhandarmėrisė serbe nė mėngjezin e sė hėnės kanė bastisur disa shtėpi shqiptare nė komunėn e Bujanovcit.

Ky aksion ėshtė kryer rreth orės katėr nė mėngjes, me pretekst tė kapjes se kryerėsve tė trafikimit mė qenie njerėzore. Me kėtė rast gjatė konrollimit nė shtėpinė e familjes Destani nė Bujanoc, ėshtė arrestuar Ridvan Destani i cili punon si taksist, gjatė kėtij aksioni nė po kėtė familje, tregon bashkėshortja e Ridvanit , Turqene Destani u janė konfiskuar vetura, tė holla materiale nė vlerė prej rreth 1700 euro-ve si dhe telefonat celularė.

Ndėrkohė, gjatė aksionit, xhandarmėria serbe ka hyrė edhe nė familjen Abazi po ashtu nga Bujanoci. Siē rrėfejnė anėtarėt e kėsaj familje pas aksinonit xhandarmeria serbe i ka thėnė atyre se kan hyrė gabimisht nė kėtė familje.

http://www.ina-online.net/Default.as...9687263de&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2010, 06:03   55
Citim:
Pėrkeqėsohet situata nė Luginė tė Preshevės

Preshevė. Situata e sigurisė nė Luginė tė Preshevės po shkon drejt keqėsimit, pėr shkak tė prezencės sė madhe tė forcave tė xhandarmėrisė, por edhe agresivitetit qė po shfaqin serbėt e Kosovės gjatė kalimit nė kėtė rajon.

Presioni i vazhdueshėm nga tė dy palėt ka ndikuar qė shqiptarėt e kėtij rajoni, respektivisht ata qė banojnė nė rripin kufitar me Kosovėn, tė ndihen tė pasigurt nėpėr vendbanimet e tyre.

Incidenti i fundit ka ndodhur nė fshatin Konēul, banorėt e tė cilit janė provokuar nga disa qytetarė serbė tė Kosovės, tė cilėt kanė gjuajtur me shishe birre dhe kanė fyer qytetarėt e Konēulit, madje kanė tentuar t’i shkelin me vetura disa vajza tė kėtij fshati.

Kėtė incident e kanė dėnuar pėrfaqėsuesit politikė tė Luginės sė Preshevės, tė cilėt kanė kėrkuar nga institucionet ndėrkombėtare qė tė mbajnė nėn vėzhgim kėtė rajon.

Qytetarėt e kėtij rajoni po ashtu deklarojnė se vendimi i GJND-sė nė anėn e Kosovės ka ndikuar qė forcat serbe tė xhandarmėrisė tė shtojnė lėvizjet nė kėtė rajon.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/9...-te-presheves/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2010, 06:25   56
Citim:
Pėrfaqėsues tė NATO vizitė nė Luginėn e Preshevės

Pėrfaqėsues tė Asamblesė parlamentare tė misionit civil tė NATO-sė kanė vizituan Luginėn e Preshevės, pėr t`u njohur me zhvillimet aktuale.

Delegacioni i NATO-s i kryesuar nga Davids Hobss, sekretar gjeneral i Asamblesė parlamentare tė NATO-s dhe diplomati Enzo Biancho zhvilluan takime me kryetarin e Komunės sė Bujanocit, Shaip Kamberin , kryetarin e kuvendit komunal Jonuz Musliu dhe kryetarin e Kėshillit Nacional tė Shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, Galip Beqiri.

Zhvillimet politike dhe tė sigurisė nė Luginėn e Preshevės dhe problemet e komunitetit shqiptar nė kėtė rajon kanė qenė temat kryesore tė kėtij takimi, qė u vlerėsua tejet i rėndėsishėm pėr autoritetet komunale shqiptare.

Zyrtarėt komunal informuar pėrfaqėsuesit e Aleancės lidhur me problemet kyēe si ato tė sigurisė sidomos kazerma e ushtrisė serbe nė Cepotin, qė paraqitet njė shqetėsim pėr banorėt shqiptarė, problemet nė sferėn e arsimit dhe probleme tė tjera jetike.

Pėrfaqėsuesit e NATO-s gjatė kėsaj vizite ishin tė shoqėruar edhe nga pėrfaqėsues tė Ushtrisė Serbe.

http://ina-online.net/Default.aspx?n...53509563c&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2010, 14:35   57
Citim:
Lugina e Preshevės ėshtė shndėrruar nė njė poligon ushtarak
Refik Hasani

Banorėt shqiptarė nga komuna e Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės kanė drojė se do t’ju ndodhė ndonjė e keqe nga forcat serbe pėrgjatė kufirit administrativ qė janė tė pėrqendruara krejt afėr shtėpive tė tyre, kanė ngritur edhe baza ushtarake nė komunėn e Medvegjės, nė Malėsi tė Bujanocit dhe mbi qytetin e Preshevės, te vendi i quajtur Livadhi i shehut.

Kulmi i kėsaj storie ėshtė baza ushtarake “Cepotin” afėr qytetit tė Bujanocit shtatė kilometra dhe 15 km larg kufirit tokėsor me Kosovėn, kurse afėr 30 km me Bullgarinė, dhe pėrafėrsisht po aq kilometra me kufirin me Maqedoninė.

Beogradi, pareshtur shton bazat nė kėtė Luginėn e Preshevės me njė strategji tė madhe afėr trekėndėshit Kosovė-Maqedoni-Bullgari. Kėto forca janė shtuar veēmas pas tėrheqjes sė administratės dhe tė gjitha llojeve tė armatimit dhe atyre ushtarake nga Kosova nė qershor tė vitit 1999.

Me rastin e miratimit tė Deklaratės sė Pavarėsisė nga Parlamenti i Kosovės dhe njohjes Ndėrkombėtare tė shtetit tė Kosovės banorėt e brezit kufitar Serbi-Kosovė thonė se atėkohė qenė vendosur forca tė shtuara Ushtarako-Policore dhe tė xhandarmėrisė, veēmas nė vendbanimet qė kanė mbetur pak shtėpi nė disa lokalitete tė:komunės sė Medvegjės, Malėsisė sė Bujanocit dhe brezit kufitar tė Preshevės qė kufizohen me Gjilanin.

Popullata shqiptare kėtu pothuajse kanė mbetur larg syve tė opinionit dhe pa kurrfarė pėrkrahjeje.

- A mund tė flitet fare pėr liri tė lėvizjes nė kėtė rajon jo tė vogėl, por tė trazuar nga forca tė mėdha tė ushtrisė dhe xhandarmėrisė?
- Si mund tė ndihen ata pak nxėnės qė shkojnė nė shkollė kur droja dominon mė shumė se gjithēka tjetėr?
- Si mund ta tejkalojnė psikozėn e frikės dhe tė mundėsisė tė ndodh diē e keqe njė ditė kur forcat serbe qėndrojnė nė poligone tė shumta “Cepotina”, “Sitilia” nė Malėsi tė Bujanocit dhe te Livadhi i Shehut mbi qytetin e Preshevės?
- Deri kur Lugina e Preshevės vėrtet do t’i pėrngjajė njė poligoni tė hapur tė tipit tė njė mobilizimi tė pa shpallur qė vėshtirė mund tė krahasohet jo vetėm nė Serbi, por nė kėtė pjesė tė Ballkanit?
- Po tė zhvendosurit shqiptarė a thua si tė kthehen nė kėto kushte, kur mungon gjithēka, e mbi tė gjitha siguria e lėvizjes, infrastruktura dhe investimet pėr kthimin e tė zhvendosurve?
- Pėrse nuk diskutohet kjo gjendje e vėshtirė nė tri Kuvendet Komunale tė: Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės?

Kėto tema duhet tė shtrohen edhe nė nivel tė qeverisė dhe parlamentit serb, kur dihet se z. Riza Halimi veē ėshtė njė deputet shqiptar, qė e pėrfaqėson kėtė krahinė.

Nė disa lokalitete tė brezit kufitar ėshtė prezenca e njė pasigurie tė madhe. Baza ushtarake “Cepotini” afėr Bujanocit shtrihet nė njė sipėrfaqe prej 35 hektarėsh dhe ėshtė i pozicionuar nė njė vend strategjik ku mund tė vėzhgohet kufiri administrativ me Kosovėn, Maqedoninė dhe Bullgarinė. Beogradi me kėto baza ushtarake do tė jetė njė shtet policor-ushtarak, duke bėrė presion qė nė kėto tri komuna tė banuara me shqiptarė pėr disa dekada tė zvogėlohet numri i banorėve vendas.

Do tė duhej shumė shpejt qė njė mision faktmbledhės tė vjen me detyra tė caktuar pėr vėzhgim dhe krijimin e lirisė sė lėvizjes. Ata pak banorė qė vazhdojnė tė jetojnė nė kushte tė vėshtira dhe nėn psikozėn e frikės do t’iu mbyllet perspektiva dhe aq mė keq ėshtė pėr tė zhvendosurit, tė cilėt hamenden tė kthehen nė vendlindje.

Kėto gjėra janė alarmante pėr ēdokėnd, por sikur tė ndodhte me serbėt e Kosovės besojmė se do bėhej shumė zhurmė. Ndėrkaq, kur bėhet fjalė pėr shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės, sikur asgjė prej asgjėje nuk ėshtė duke ndodhur.

Armatimi dhe i gjithė arsenali ushtarak duhet tė kthehet nėpėr kazerma, dhe njė gjė e tillė parashihet edhe sipas Marrėveshjes Tekniko-Ushtarake tė Kumanovės, tė 9-tė qershorit 1999 dhe sipas marrėveshjes se Konēulit tė vitit 2001.

Ėshtė njė konstatim nga terreni qė ushtria dhe arsenali luftarak qė posedon Beogradi, nuk ėshtė kthyer nėpėr kazerma qė nga koha e tėrheqjes sė kėtyre forcave nga territori administrativ i Kosovės nė muajin qershor 1999. Prania e madhe e bazave ushtarake, poligoneve tė ndryshme pėr ushtrime dhe arritjen e gatishmėrisė luftarake mė nė kėtė rajon, dhe kur kėsaj i shtojmė edhe mungesėn e realizimi tė drejtave dhe lirive tė njeriut dhe kolektive tė shqiptarėve tė kėtushėm, s’do mend se gjendja mund tė kualifikohet si mjaft e rėndė.

Nuk kemi pėrparim nė tė drejtat e njeriut dhe kombėtare tė shqiptarėve, nė pėrdorimin e gjuhės dhe simboleve kombėtare, si dhe tė arsimimit tė lartė nė gjuhėn amtare. Pėrfaqėsimet e shqiptarėve nė administratėn publike, nė sistemin bankar, nė hierarkinė komanduese tė policisė dhe institucionet e tjera janė simbolike.

http://bujanoci.net/?p=7785
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2011, 07:45   58
Citim:
ALARM: Medvegja nė rrezik nga kolonizimi serb!

Fehmi Beha: Kėrkojmė ndėrhyrje ndėrkombėtare pėr ndalimin e serbizimit tė Medvegjės !

Medvegja e banuar dje me shumicė shqiptare sot me shumicė serbe?! Cfarė fshihet pas kėtij ndryshim radikal tė hartės demografike pėr pak vite nė ketė komunė? Sa fshatra dhe sa banorė ka pasur Medvegja para lufte dhe sa ka sot ? Medvegja sa nxėnės ka pasur para lufte dhe sa ka sot ? Sa pėrqind e popullatės shqiptare e kanė gjetur shpėtimin nė perėndim dhe me cfarė merren sot shqipatret nė Medvegjė? Pėrgjigjet dhe shifrat janė sa shokuse po aq edhe shqetėsuese, ku nė kėtė shekull Medvegjės dikur a banuar me shumicė shqiptare, sot po i kanoset eliminimi i tyre nga kjo toke, qė dikur tė njejtin fat e kishte perjetuar edhe Nishi. Pėr gjitha kėto dhe pėr zhvillimet e fundit nė Medvegjė dhe rajon pėr Agjencine Informative Kombėtare “Presheva Jonė” pergjigjet dhe flet haptazi dhe ekskluzivisht z.Fehmi Beha, njėri na mėsimdhėnėsit e paktė tė mbetur nė shkollat e Medvegjes dhe kryetar i degės sė Partisė pėr Veprim Demokratik, njėherit kėshilltar komunal dhe kryetar i grupit tė kėshilltarėve nė Medvegjė. z. Beha thotė se "sikur dje Kosova, sot Medvegja po e pėrjeton spastrimet etnike nga Serbia.."

Presheva Jonė: Fillimisht z.Beha cfarė mund tė na thoni rreth numrit tė shqiptarėve nė Medvegjė, dallon ai shumė nga numri i para luftės meqė flitet ndėr shqiptarėt dhe nė disa meda te huaja se “ Medvegja mė nuk ėshtė shqiptare”, nese kemi parasysh struktureėn aktual tė serbeve dhe shqiptarėve nė Medvegjė?

Fehmi BEHA: Derisa nė vitin 2002, sipas regjistrimit te ketij viti edeh ate nga shteti serb, komuna e Medvegjes kishte 10.700 banorė me rreth 25 % shqiptarė, pėrqindje kjo e cila para lufte sillej rreth 45 % apo me pesė mijė shqiptarė, ku ne ishim shumicė nė kėtė rajon nga serbėt, romėt, bullgarėt..Ndėrsa sot nė Medvegjė jetojne vetėm 600 shqiptarė?! Kjo rėnie drastike e numrit tė popullsisė vėrehet edhe tek shokollarėt tanė. Para lufta nė Medvegjė kishim 740 nxėnės tė shkollave fillore dhe tė mesme, ndėrsa sot kem vetėm 118 nxėnės shqiptarė ?! Fshatrat, apo Bashkėsitė Lokale, siq i themi ne kėtu, tė banuara sot kryesisht me shqiptarė janė: Tupalla, Kapit, Gjylekresha, Llapashtice, Siharine, Baja e Siharines, Svirca, Gerbavci, Ramabaja, Starabaja etj....Nė qytetin e Medvegjės, pa fshtarat, para luftės jetonin rreth 4000 shqiptarė nga tė cilėt, tė punėsuar ishin vetėm puntorėt e arsimit nė dy shkolla fillore "Banja e Sjarinės" dhe "Zenel Hajdini" nė Tupallė, pra aty ku zhvillohej mėsimi nė gjuhėn shqipe dhe askund tjetėr shqiptarėt nuk ishin tė inkuadruar. Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė dhe pas tėrheqjes sė forcave serbe te armatosura nga rajoni, ato forca u pėrqėndruan nė Medvegjė, sidomos nėpėr fshtarat e banuara me shqiptarė. Kėto forca provokojnė dhe ushtrojnė presion tė vazhdueshėm mbi popullatėn shqiptare dhe kėshtu nėn kėtė presion shumė tė rinj janė detyruar dhe po detyrohen tė ikin diku jashtė nv perendim apo nė drejtim te Kosovės per te siguruar kafshatėn e bukus dhe sot e asaj dite ende nuk janė krijuar kushtet per kthim, sepse shtėpitė dhe pronat e tyre u shkatrruan tėrėsisht nga kėto forca.

Presheva Jonė. Fillimisht z.Beha cfarė mund tė na thnoi rreth situatės aktuale nė Medvegjė, pra ajo ekonomike dhe politike ?

Fehmi BEHA: Cfarė t' ju them, shqiptarėt nė Medvegjė janė tė diskriminuar nė gjitha sferat e jetės. Ne kėtė komunė papunėsia eshte e madhe, e sidomos tė drejten pėr punesim shqiptaret jane tė privuar dhe pėrfaqėsimi i tyre nė institucionet shtetėrore apo strukturat tjera komunale janė shume te paket, thėnė simbolikisht. Edh ata qė janė, janė ose pėr satstistika ose vetėm pėr t u justifkuar nga ndokush se nė mesin tonė ka edhe shqiptarė. Pėr kėtė arėsye popullata shqiptare e cila para luftės ishte 40% nė komunėn e Medvegjės u detyrua tė kėrkon punė nė shtetet kryesisht tė Evropės perendimore si nė Zvicėr, Gjermani, Austri, Amerike e gjetiu, pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn. Sot, nga Medvegja rreth 20% e tė rinjve tanė jetojnė nė mėrgim. Sa i pėrket aktivteteve politike, ne Medvegjė funskionojnė dy degė tė partive politike, ajo nga Presheva, Partia pėr Veprim Demokratik dhe Unioni Demokratik Shqiptar. Kuvendi Komunal i Medvegjės ėshtė i pėrbėr nga 35 kėshilltarė nga tė cilet vetem 8 janė shqiptarė. Nga kėta tetė, 5 kėshilltarė janė nga radhėt e PVD –sė dhe 3 tjerė nga UDSH. Padyshim , ky numėr i kėshilltarve shqiptare ėshtė shumė i vogėl pėr ti arritur qėllimet e tyre, se paku pėr realizimin e te drejtave elemenare, pėr krijimn e kushteve mė tė favorshme tė shqiptarėve dhe pėrfaqėsimin e tyre mė tė gjerė nė strukturat nacionale, por rreth kėsaj tė fundit gjihhnjė kemi dėshtuar, meqė propozimet tona kanė rėnė nga votimet e shumicės sė palės serbe.

MEDIAT SERBE U KUPTOJME, POR ATO SHQIPTARE JO, PSE E KANE HARRUAR MEDEVGJEN ?

Presheva Jone: Po, si qėndron puna me shkollimin, arsimimin nė gjuhėn shqipe nė Medvegjė dhe e kani telashe me pushtetin aktual ?

Fehmi BEHA: Nė komunėn e Medvegjės funksionojn dy shkolla fillore ku mesimin e vijojnė rreth 70 nxėnės, procesi mėsimor zhvillohet nė gjuhėn shqipe, kurse sipas planprogramev nga ministristria e arsimit tė Serbisė, kurse nė anėn tjetėr tekstet ministria nuk i siguron pėr mėsim nė gjuhėn shqipe, sepse nuk e bėnė perkthimin e tyre dhe tash 5 vite funksionon dhe shkolla e mesme ekonomike ku mesimin nė gjuhėn shqipe ku vijojnė mesimet 49 nxėnės , edhe aty problemet e furnizimit me tekstet janė tė njejta si dhe nė shkolla fillore. Pas problemit tjetėr tė mos pranimit tė diplomave nga Universitetet e Kosovės, ministria e arsimit edhe pėr rreth kontestimeve tė shqiptarėve hapi Fakultetin Ekonomik dhe Juridik pran Universitetit te Nishit ne Medvegjė nė tė cilin do tė ligjerohet nė gjuhėn serbe dhe studenteve shqiptarė prej 10 sish sa u regjistruan nė kėto fakultete do tu pėrkthehet nė gjuhėn shqipe.Tashmė e dy vite nuk u sigurua pėrkthim adekuat dhe njė numėr i koniosderueshėm i studenteve janė detyruar qe ligjerata t’i pėrcjellin nė gjuhėn serbe. Vlen tė cekim se nė kėtė fakultet edhe nė kėtė vit akademik 2010/2011 u regjistruan 10 shqiptarė. Hapja e fakultetit e ndaloi nė njė mėnyrė shpernguljen e shqiptarėve, sepse kohėve tė fundit ishin tė detyruar tė shpėrnguleshin pėr shkak tė shkollimit tė larte tė fėmijėve tanė. Me zbrazjen e Medvegjės, viseve shqiptare nga popllata jone duket se po realizohet projekit i Serbisė pėr spasttrimet etnike. Ate qe beogrdai nuk ia arriti ta bėnte nė Kosovė, atsh po ebėnė nė trojet shqiptare nė Medvgjė, Bujanoc dhe Preshevė. Prandaj kjo situate e palakmueshme e shqiptareve ne Medvegjė diskriminimi dhe spastrimet etnike i trevave tona detyron Kėshillin Nacional te shqiptarėve bashkė me gjithė spektrin poltik shqiptarė tė Kosovės Lindore t'i drejtohemi faktorit nderkombėtar tė ndėrhyrjė nė pengimin e e rpocesit tė serbizimit tė tokave shqipatre.

Presheva Jonė: Po cfarė ėshtė situata aktuale politike. Nė Preshevė dhe Bujanoc mė 28 Nėntor u qit flamuri. Tek ju cfarė ndodhi, ishit tv kėrcnuar, shqiptaret sa ndihen tė lire ?

Hehmi BEHA: Situata nė Medvegjė ėshtė e brishtė dhe e tensionuar. Shqiptarėt e Medvegjės ndihen te diskriminuar si nė arsim, po ashtu edhe ne ekonomi dhe biznes. Nuk mungon te shprehurit e lirė, zėri ynė nuk dėgjohet askund dhe po has nė veshėt e shurdhėr nga institucionet qofshin ato komunale apo shtetėrore. Me afėr neve janė sot policia dhe ushtria serbe, se sa mediat shqiptare e mos tė flasim mė pėr ato serbe. Festa e flamurit u festua nv mėrat tona, por jo ashtu nė mėnyrė publike, siq ndodhi nė Preshevė e Bujanoc: Duhet tė na kuptojnė vėllezėrit tanė, sepse ne sot jemi duke luftuar jo per falmur por te jemi apo t mos jem si shqiptare, mqe medvegja ditė e sa vie po zbarzet. Prandaj, cili shqiptarė sot nuk paska dėshirė t mos e festojė ditėn e flamurit, sigrisht nuk do te mund te gjejsh asnje bile as nga ata tv cilėt sot jetojnė nė Beograd apo Rusi. Ne heshtėm me pa deshiren tonė thjesht pėr tė mirėn e vendit tone, per t ju shmangur provikmeve dhe presionit qė do tė mund tė pasonte ashtu kėshtu tė ndjekur dhe tė diskriminuar. Njė tenstim i yni i vėnies sė flamurit do tė kishte sigurisht pasoja dhe do tv na kushtonte shtrenjt, ku forcat serbe ane e kvnd qytetit mezi pritnin dhe tv intervenonin me qėllim tė krijimit tė dhunės dhe frikės pėr tė provokuar shpėrngulet e reja dhe situata, numri i shqiptarėve tė keqėsohej edhe mė tej. Shqiptarėt sot nė Medvegjė janė tė diskriminuar edhe nė pėrdorimin zyrtar tė gjuhės amtare edhe pse nė bazė tė statutit komunal gjuha shqipe nė Medvegjė ėshtė gjuhė zyrtare, por nuk implementohet askund.

MEDVEGJA OSE ME KOSOVE, OSE ME STATUS SIKUR SERBET E KOSOVES !

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	medvegja-harta-shq.jpg
Shikimet:	772
Madhėsia:	84,0 KB
NNJ:	2814

Presheva Jonė: Z.Beha po flitet pėr bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit, ashtu siq po flitet edhe pėr pjesėmarrjen e serbėve tė Kosovės nė kėto bisedime. Ju mendoni tė jeni pjesė e kėtij dialogu dhe nėse do tė kishte ndrrim kufijsh, Medevegja nga do t’ia mbante ?

Fehmi BEHA: Ne shqiptaret si gjtinjė kemi qenė pėr dialog para se ta zgjedhim rrugėn imponuar, atė tė forces dhe ne kemi dėshirė qė kjo e fundit t’mos imponohet siq ju ishte ishinte imponuar dikur shqiptarėve tė Kosovės. Ne shqiptarėt e Medvegjės mendojmė se nė bisedimet tė cilat do tė zhvillohen mes Prishtinės dhe Beogradit, nėse kyqen serbėt e Kosovės, kjo mundėsi duhet tu ipet edhe shqiptarėve te lugines sė Preshevės pėr zgjidhjen e problemeve, zgjidhjen e statusit tonė, perspektivės sonė nesėr dhe tė vendsoet me Kosovėn apo kėshtu keq nėn Serbi. Nėse ndodhin ndryshime tė kufijve aktual shqiptarėt dhe teritorri i komunes sė Medvegjės e shohim si pjesė tė Kosovės. Nese nuk do tė ketė ndryshim tė tillla, atėhere ne bashkė me shqiptaret e Presheves dhe tė Bujanocit, do tė kėrkojmė statut tė posaqėm tė modelit qfarė do tė posedonin serbėt ne Kosovės, kjo s ka diskutim.

Presheva Jonė: Po cfarė mendoni pėr raportin e Dick marty, cfarė flitet nga strukturat e juaja dhe popullata shqiptare nė Medvegjė?

Fehmi BEHA: Raporti i Dick Marty mė tepėr i ngjan se ėshtė pvrgatitur nga njė ministėr serb se sa nga ai zvciran, qv mv vie mjaft keq pėr Zvicrėn. Bile disa shqiptarė nė anėn tonė nė Medvegje qė nuk njohin aq shumė personlaitet, flitnin dhe ngatėrronin emrin e tij duke thėnė se njė ministėr serb me emrin Marty a Martinovic kishte dalur kunder Thacit dhe UCK-se dhe e kish ndėrmend me i denue. Sidoqoftė ne shqiptarėt e Medvegjės si spektri politik ashtu edhe popullata e dėnojmė ashpėr njė raport tė till i cili nuk ėshtė i bazuar nė fakte por nė shpifje tė atyre shteteve te cilat u kundėrshtojnė pavarsinė e Kosovės. Edhe popullata jone ju eshte bashkangjitur vellezrve tane ne Preshevė e Bujanoc nė peticionin gjithpopullor kundėr tij.

http://www.botasot.info/def.php?category=43&id=98188
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2011, 15:58   59
Citim:
Beogradi mendon Bujanocin ta bėjė Medvegjė

Loja qė po e luan Beogradi pas hyrjes nė zonėn Shengen ėshtė qė Bujanocin ta shndėrrojė nė njė Medvegjė tė dytė.

Spektri politik nė trevėn e Luginės, janė tė hamendur pas vendimit tė marrė nga Gjykata e Beogradit pėr burgosjen e 9 qytetarėve shqiptar nga trevat e Luginės, dhe dėnimin e tyre me 101 vjet heqje lirie, njė ashtu ėshtė e hamendur se ēfarė po rilind nga bisedimet Prishtinė–Beograd, por ėshtė e hamendur edhe nga protestat e fundit nė Tiranė ku mendohet tė jenė tė motivuara politikisht nga shėrbimet sekrete tė sllavėve tė Ballkanit.

Kanė harruar investimet dhe hapjen e vendeve tė punės nė Luginė, qytetarėt e nacionalitetit shqiptar kanė filluar tė shpėrngulen nė pėrmasa shqetėsuese. Vetėm nė komunėn e Bujanocit tanimė nuk janė kthyer 30% e qytetarėve tė dalė nė muajt e parė tė vitit tė kaluar.

Tė gjithė atyre investitorėve qė interesohen pėr Luginėn, Republika e Serbisė nuk i ofron garanci pėr rajonin e Luginės dhe investitori menjėherė tėrhiqet nga Lugina investon nė rajone tjera tė Serbisė.

Republika e Serbisė qėllimisht krijon masa paniku nė komunėn e Bujanocit dhe tė Preshevės me qėllim destabilizimin e rajonit, pėr tė frigėsuar investitorėt. Me qindra ushtarė janė tė vendosur vetėm nė Bujanoc dhe Preshevė.

Njėsiti famkeq tani qė ėshtė vendosur nė Lugin, i fut frikėn ēdo qytetari dhe me provokimet e policisė serbe nė pikėn kufitare tė Konēulit, ku tė ndalon polici i ardhur nga kėrrshlanėt e Hodonocit dhe tė pyet "keni armė apo bomba".

A thua sa do tė vazhdojnė kėto sjellje provokuese tė policisė serbe nė Luginė.

http://bujanoci.net/?p=9463
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2011, 19:24   60
vis15
 
Cdo gje ne bote ka traditen gjuhe zakonet e veta pra nese jemi ne pushtim atehere duhet te hidhemi ne kunder pushtim
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:50.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.