Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.2.2013, 20:01   101
Citim:
Shkup, shqiptarėt protestė para ambasadės serbe

SHKUP-Shoqatat e veteranėve tė luftės sė UĒK-sė dhe Unioni i Studentėve tė USHT-sė do tė protestojnė tė premten para ambasadės sė Serbisė nė Shkup.

Protesta organizohet dhe pėrkrahet nga Unioni i Studentėve tė USHT-sė, Organizta e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, Shoqata e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė si dhe Shoqata e tė Burgosurve Politik Shqiptar nė Maqedoni.

Kryetari i Shoqatės sė ish-tė Burgosurve dhe Pėrndjekurve politik shqiptar nė Maqedoni, Shpėtim Pollozhani deklaroi se qėllimi i kėsaj proteste ėshtė kundėrshtimi i politikės diskriminuese qė shteti serb ka ndaj shqiptarėve, konkretisht ndaj atyre nė Luginėn e Preshevės, Medvegjė dhe Bujanoc.

Ndėrkaq, kreu i SHVL-sė sė UĒK-sė, Fazli Veliu ka deklaruar se qeveria e Serbisė po terrorizon shqiptarėt nė Luginė tė Preshėves.

"Ne shqiptarėt vendorė nė IRJM, tė indinjuar nga veprimet anti-UĒK-sė dhe antishqiptare tė institucioneve shtetėrore e qeveritare tė Serbisė, nė Preshevė, duke hequr Emblemėn e UĒPMB-sė dhe duke tmerruar popullatėn shqiptare atje, tė organizuar dalim nė mbrojtje tė vlerave tė UĒPMB-sė dhe tė popullatės sė pambrojtur nė viset stėrgjyshore shqiptare", ka deklaruar kreu i SHVL-sė sė UĒK-sė, Fazli Veliu.

Protesta vjen nė shenjė solidariteti ndaj shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, pas heqjes me forcė tė Memorialit pėr luftėtarėt e UĒPMB-sė nė qendėr tė Preshevės si dhe pas arrestimeve tė fundit tė shqiptarėve dhe situatės sė tensionuar tė krijuar atje.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...be-119350.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2013, 21:02   102
Citim:
Kėrkohet bashkėsi komunash shqiptare nė Serbi

Kėshilltarėt komunalė shqiptarė tė komunave tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės pas takimit tė sotėm kanė vendosur qė tė kėrkojnė nga qeveria e Serbisė qė tė formohet bashkėsia e komunave shqiptare nė Serbi.

Kjo kėrkesė ėshtė bėrė duke u bazuar nė modelin e Kosovės pėr serbėt.

Shqiptarėt nga sot do tė punojnė nėpėrmjet Kuvendit tė Kėshilltarėve Shqiptarė tė Luginės sė Preshevės dhe kanė kėrkuar masa urgjente pėr zgjidhjen e problemeve tė tyre.

Sipas B92, kėshilltarėt shqiptarė qėndrojnė fort pas kėrkesave tė tyre pėr tė kėrkuar tė drejta aq sa kanė serbėt nė Kosovė, pėrfshirė zgjidhjen e ēėshtjeve tė sigurisė dhe ekonomike, pėrdorimin e gjuhės dhe simboleve dhe kėrkesa tė tjera.

Kuvendi i Kėshilltarėve Shqiptarė pėrbėhet nga 74 kėshilltarė nga tri komunat nė Luginė tė Preshevės./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,2,161497
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2013, 13:08   103
Citim:
Preshevė, shqiptarėt miratojnė dokument me kėrkesa pėr Serbinė

Preshevė, 10 mars 2013, NOA - Kėshilltarėt shqiptarė tė tre kuvendeve tė komunave jugore tė Serbisė, Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės, kanė miratuar njė dokument ku kėrkojnė realizimin e tė drejtave tė tyre. Nė dokumentin e quajtur “Masat urgjente pėr afirminim e tė drejtave tė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės” ata kanė miratuar 7 pika ku kėrkojnė “realizimin e tė drejtave nė pėrdorimin zyrtar tė gjuhės dhe shkrimit si dhe simboleve nacionale”.

Gjithashtu, ata kėrkojnė “integrimin e plotė tė shqiptarėve; revitalizimin ekonomik; decentralizimin nė gjuhėsi; arritjen e sigurisė sė plotė nė rajon; arsim, kulturė dhe informim; masat nė shėndetėsi dhe sigurim social”.

Janė 74 anėtarė tė kuvendeve shqiptarė tė tre komunave tė cilėt kanė zhvilluar mbrėmjen e djeshme njė takim, ku kanė marrė pjesė dhe pėrfaqėsuesit e OSBE-sė.

Kryesuesi i seancės, Shaip Kamberi – nėnkryetar i Partisė pėr Veprim Demokratik, u ka thėnė mediave se ky Kuvend mendohet tė ketė rol jashtėzakonisht tė rėndėsishėm pėr pėrcaktimin e statutit politik tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės.

http://www.noa.al/news/artikull.php?id=288683
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2013, 21:21   104
Citim:
Protesta nė Bujanoc

Policia serbe ka keqtrajtuar dhe ka rrahur shqiptarin Ganimet Osmani, nga fshati Koncul, nė zonėn e Bujanocit, nė jug tė Serbisė, nė kufi me Kosovėn.

Ai thotė se policėt i kanė kėrkuar leje pėr kullotjen e bagėtisė dhe mė pas e kanė sulmuar nė njė patrullė prej 12 policėsh.

Kjo ngjarje ka bėrė qė shqiptarėt e kėsaj zone tė bllokojnė rrugėn pėr nė Kosovė, nė njė protestė ku kanė kėrkuar largimin e forcave serbe nga zonat e banuara me shqiptarė. Ata kanė kėrkuar respektimin e marrėveshjeve pėr paqe.

Ushtria dhe policia serbe nė jug kanė disa baza dhe banorėt nė vazhdimėsi janė ankuar pėr forca tė shtuara ushtarako-policore.

http://www.top-channel.tv/artikull.p...=rss&id=253733
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2013, 22:35   105
Citim:
Rajoni s’qetėsohet pa u zgjidhur ēėshtja e Luginės

Preshevė, 15 maj - Shqiptarėt nė Luginė tė Preshevės, konsiderojnė se Marrėveshja pėr normalizim tė marrėdhėnieve mes Kosovės dhe Serbisė, i ka hapur rrugėn kryeministrit Hashim Thaēi qė ta hap temėn e shqiptarėve qė jetojnė nė atė pjesė. Nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn, kryetari i Komunės sė Preshevės Ragmi Mustafa, tha se shqiptarėt nė Luginė e duan atė shkallė tė tė drejtave po aq sa e kanė edhe serbėt nė veri tė Kosovės.

Pas nėnshkrimit inicial tė marrėveshjes pėr normalizim tė marrėdhėnieve mes Kosovės dhe Serbisė, mė 19 prill nė Bruksel, pėr shqiptarėt e Luginės sė Preshevės u krijua njė situatė krejtėsisht tjetėr. Kėshtu vlerėson kreu i Komunės sė Preshevės Ragmi Mustafa. Nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn, Mustafa tha se tani ėshtė koha e fundit kur kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, nė takimet e radhės nė Bruksel tė kėrkojė mė shumė tė drejta pėr shqiptarėt qė jetojnė nė Luginė tė Preshevės.

”Serbia e ka njohur Republikėn e Kosovės edhe pse ajo nė dokumente nuk e shkruan apo nuk pėrdor. Megjithatė i ka hapur njė rrugė shumė tė madhe Kryeministrit Hashim Thaēi qė tė ngulė kėmbė pėr shqiptarėt nė Luginė tė Preshevės pėr aq sa ngul kėmbė Daqiē pėr serbėt nė veri por edhe nė komuna tjera tė Republikės sė Kosovės”, tha Mustafa.

Ragmi Mustafa potencon se shqiptarėt e Luginės sė Preshevės i janė drejtuar Qeverisė sė Serbisė me kėrkesa legjitime dhe institucionale, duke kėrkuar qė ata tė mos diskriminohen. Nė tė kundėrtėn ai konsideron se nė atė pjesė duhet tė instalohet njė forcė ndėrkombėtare siē ėshtė KFOR-i nė Kosovė.

“Ėshtė domosdoshmėri e kohės qė tė instalohen forcat ndėrkombėtare nė Luginė, pėrderisa nuk vetėdijesohet Serbia se kėtu ka shqiptarė dhe kėta duan lirinė e tyre plotė”, tha Mustafa.

Sipas Mustafės, reciprociteti i tė drejtave qė i gėzojnė serbėt nė Kosovė me shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, do tė krijonte njė normalizim tė plotė tė marrėdhėnieve, jo vetėm mes Kosovės dhe Serbisė, por edhe vet shqiptarėve dhe serbėve qė jetojnė nė kėtė pjesė tė Ballkanit Perėndimor.

http://www.koha.net/?page=1,15,145841
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2013, 10:15   106
Citim:
Bujanoci nėn raketat e NATO-s

Anėtarėt e njė delegacion tė Departamentit tė Shtetit dhe Ushtrisė sė SHBA-sė, e cila drejtohej nga Michael Smith, nga Iniciativa globale pėr operacione paqeruajtėse, kanė vizituar sot edhe Bujanocin, ku i ka pritur nė takim prefekti i Bujanocit, Nagip Arifi, me tė cilin kanė biseduar afro 40 minuta.

Baza Jug e forcave serbe nė Cepotin tė Bujanocit nė tė ardhmen do tė jetė njėra ndėr bazat kryesore nė rajon pėr trajnimin e ushtarėve tė vendeve tė ballkanike dhe se kjo do tė ndodhė nė vitin 2015, kurse nė vitin 2017 do tė jenė ushtritė e NATO-s.

Kėshtu ėshtė njoftuar prefekti Arifi, i cili pas takimit pėr media, duke sqaruar aktivitet e tyre, ka falėnderuar shtetin amerikan pėr ndihmėn e pareshtur qė ka dhėnė pėr komunėn e Bujanocit.

http://www.botasot.info/lajme/231759...etat-e-nato-s/

Citim:
Cepotini i Bujanocit, nė 2017, qendėr e NATO-s

Anėtarėt e njė delegacion tė Departamentit tė Shtetit dhe Ushtrisė sė SHBA-sė, e cila drejtohej nga Michael Smith, nga Iniciativa globale pėr operacione paqeruajtėse, kanė vizituar sot edhe Bujanocin, ku i ka pritur nė takim prefekti i Bujanocit, Nagip Arifi, me tė cilin kanė biseduar afro 40 minuta.

Baza Jug e forcave serbe nė Cepotin tė Bujanocit nė tė ardhmen do tė jetė njėra ndėr bazat kryesore nė rajon pėr trajnimin e ushtarėve tė vendeve tė ballkanike dhe se kjo do tė ndodhė nė vitin 2015, kurse nė vitin 2017 do tė jenė ushtritė e NATO-s. Kėshtu ėshtė njoftuar prefekti Arifi, i cili pas takimit pėr media, duke sqaruar aktivitet e tyre, ka falėnderuar shtetin amerikan pėr ndihmėn e pareshtur qė ka dhėnė pėr komunėn e Bujanocit.

Ky delegacion mė pastaj ka vazhduar nė takim me kryetarin e kuvendit komunal Jonuz Musliu, ku ky i fundit ėshtė njoftuar me tė njėjtat aktivitet tė lartpėrmendura, raporton agjencia INA.

Kreu i Bujanocit, Jonuz Musliu tha sot se nuk ėshtė i kėnaqur me ritmin e zgjidhjes sė problemeve tė shqiptarėve nė kėtė komunė. Pas takimit me zyrtarin e DASH- it amerikan, Paul Jukic, dhe me atasheun ushtarak nė ambasadėn e SHBA-sė nė Beograd, Paul Brotzen, Musliu tha se zyrtarėt amerikanė donin qė nė vendin e ngjarjes tė shohin se si ėshtė situata nė terren. “Vlerėsimi im ėshtė se lidershipi serb zotohet pėr tė zgjidhur problemin e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, por se ato janė vetėm fjalė, meqė nuk ka hapa konkretė qe 12 vjet”, tha Musliu, duke shprehur shqetėsime edhe pėr prezencėn e forcave tė xhandarmėrisė serbe, transmeton portali rajonipress, duke iu referuar agjencisė serbe tė lajmeve Beta.

Musliu tha se nė takim, “nė mes tė rreshtave”, u cek se me qėllim tė pėrmirėsimit tė stabilitetit nė Bujanovc dhe Preshevė, baza e tashme ushtarake “Jug” e forcave tė armatosura serbe, e cila ėshtė disa kilometra larg Bujanocit, do tė jetė qendėr pėr trajnim tė forcave multinacionale tė 13 shteteve, nė mesin e tė cilave edhe Serbisė, Bullgarisė dhe Shqipėrisė.

http://www.lajmpress.com/lajme/kosove/22580.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2013, 18:03   107
Citim:
Serbia po ua merr nėnshtetėsitė shqiptarėve

(E plotėsuar)Ministria serbe e Punėve tė Brendshmenė mėnyrė tė njėanshme po ua merr nėnshtetėsitė shqiptarėve tė Bujanocit tė cilėt pėrkohėsisht punojnė dhe qėndrojnė nė Kosovė ose nė diasporė. Ky veprim i sinkronizuar dhe i projektuar nga Beogradi po bėhet qėllimisht qė ta zvogėlojė numri e shqiptarėve rezidentė nė kėtė komunė e cila ka disa vite qė administrohet nga shqiptarėt.

Kjo ēėshtje ka shqetėsuar faktorin politik nė Luginėn e Preshevės, por edhe opozitėn nė Kosovė, tė cilėt kanė njoftuar pėrfaqėsuesit e ambasadave tė akredituara nė Beograd pėr tendencėn serbe.

Kryetari i Kuvendit Komunal tė Bujanocit, Jonuz Musliu, ka thėnė se marrja e njėanshme e nėnshtetėsisė sė shqiptarėve tė Bujanocit bėhet me lejen e qeverisė sė Beogradit e po ashtu edhe tė shefit tė Policisė serbe nė Bujanoc. Qėllimi kryesor, sipas tij, ėshtė qė ta zvogėlojnė numrin e shqiptarėve dhe se kjo po bėhet pėr t’i treguar faktorit ndėrkombėtar qė serbėt nė Bujanoc janė shumicė.

“Njė gjė e tillė ėshtė parė qartė nė zgjedhjet tradicionale pas vitit 2000 qė shqiptarėt janė shumicė nė Bujanoc. Heqja e nėnshtetėsisė njėanshėm ėshtė diskriminim, ėshtė dhunė ėshtė terror kjo ėshtė shpėrngulje. Nė tė gjitha marrėveshjet ndėrkombėtare qė janė bėrė kanė pasur pėr qėllim zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve”, ka thėnė Musliu. Sipas tij, kjo po bėhet me pretekstin se shqiptarėt e Bujanocit kanė nėnshtetėsi tė Kosovės dhe ata automatikisht po shlyhen nga kompjuteri i zyrės civile nė Bujanoc. Ai ka thėnė se kjo nuk ndalet vetėm me shqiptarėt qė janė nė Kosovė, por edhe ata qė janė nė Gjermani e Amerikė, pra nė shtetet tjera jashtė Serbisė.

“Heqja e nėnshtetėsisė parashihet edhe nė kushtetutėn e Serbisė, mirėpo atė nuk guxon askush nė mėnyrė tė njėanshme ta bėjė. Por, Qeveria serbe dhe Policia nė Bujanoc nuk mėrziten shumė pėr kėtė qė thotė kushtetuta prandaj e shkelin si tė duan”, ka thėnė Musliu.

Ndėrkaq kreu i Kėshillit Nacional Shqiptar nė Luginė, Galip Beqiri, ka thėnė se Qeveria e Kosovės duhet tė marrė hapa konkretė qė nė bisedimet me Serbinė ta ngrejė kėtė ēėshtje dhe tė ketė reciprocitet. “Shkaktarė i heqjes sė njėanshme tė nėnshtetėsisė ka bėrė qė ne nuk kemi dalė nė regjistrimin 2011, sepse na ėshtė zvogėluar popullata nė mėnyrė tė njėanshme”, ka thėnė Beqiri. Sipas tij, kur janė kthyer mėrgimtarėt nga diaspora ata veē e kanė humbur tė drejtėn pėr tė qenė banorė tė Bujanocit dhe tė drejtėn pėr tė jetuar edhe pse pronat dhe shtėpitė i kanė nė emrin e tyre.

“Policia e Serbisė po bėn verifikimin e tė gjithė atyre qė janė jashtė dhe kur po kthehen mėrgimtarėt puna veē ėshtė e pėrfunduar. Kjo ėshtė edhe nė kundėrshtim me kushtetutėn e Serbisė dhe ne i kemi kundėrshtuar kėto gjėra. Kjo ėshtė shkelje individuale si dhe kolektive e shqiptarėve qė jetojnė nė Serbi”, ka thėnė Beqiri.

Analisti Belgzim Kamberi thotė se ka tendencė nga pala serbe qė tė kontestohet numri i shqiptarėve nė Bujanoc. Ai ka thėnė se ka kohė qė serbėt e kanė kontestuar regjistrimin e vitit 2002 dhe me kėtė po pėrpiqen tė thonė se shqiptarėt nuk janė shumicė nė Bujanoc.

“Kjo ėshtė njė rrymė mė radikale serbe apo mė ekstremiste. Nėse nė kėtė ėshtė e pėrfshirė edhe policia serbe dhe zyrtarėt e shtetit, kjo ėshtė tepėr shqetėsuese. Sepse kjo nuk paraqet mė vetėm kontestim politik por atėherė ėshtė vetė shteti cili ėshtė pėrfshirė nė kėto procedura”, ka thėnė Kamberi. Sipas tij, gjithsesi se duhet tė ketė dialog me nivelin lokal dhe kjo ėshtė si rezultat i mungesės sė dialogut midis qeverisė dhe pėrgjegjėsve shqiptarė nė Luginė. Ai ka thėnė se pėrgjegjėsi pėr kėtė ka edhe klasa politike nė luginė sepse nuk kanė unitet mes veti dhe mungesėn e unitetit po e shfrytėzon Beogradi nė mėnyrė shumė tė mirė.

Ndėrsa deputeti i “Vetėvendosjes” nė Kuvendin e Kosovės, Rexhep Selimi, ka thėnė se jo vetėm Serbia, por edhe Maqedonia nė shumė raste nuk po ua njeh shtetėsinė pėrkatėse shqiptarėve qė jetojnė e punojnė nė botėn e jashtme. “Ju lutėm mos harroni se ēfarė kanė votuar deputetėt nė seancėn e fundit tė Kuvendit tė Kosovės. Kuvendi ka votuar njė ligj pėr shtetėsinė i cili ua njeh tė drejtėn pėr shtetėsinė nė mėnyrė automatike tė gjithė shtetasve tė RFSJ-sė qė me 01 janar 2008 kanė pasur kėtė nėnshtetėsi e qė kanė qenė banorė tė pėrhershėm nė Kosovė, pavarėsisht shtetėsisė qė mund ta kenė ata sot, apo vendbanimin aktualisht”, ka thėnė Selimi. Sipas tij, Kuvendi miratoi njė ligj megjithėse si deputet nuk kam votuar, ligj i cili diskriminon shumicėn shqiptare dhe diskriminon pozitivisht ata tė cilėt cilėsohen si kolon nė Kosovė gjatė viteve 90-ta tė pushtimit tė Serbisė.

“Ndėrkaq, Serbia po e bėnė tė kundėrtėn. Edhe republika e Kosovės dhe ajo e Serbisė po vazhdojnė nė binarėt e Millosheviēit pėr ta ndryshuar demografinė e shqiptarėve si nė Kosovė ashtu edhe nė Luginė”, ka thėnė Selimi. Ai ka porositur shqiptarėt nė Kosovė tė vetėdijesohen dhe ta shohin se ēfarė politike po bėn qeveria e Kosovės dhe ajo e Serbisė. “Tė dyja janė nė disfavor tė shqiptarėve nė Luginė edhe nė Kosovė”, ka thėnė Selimi.

http://www.zeri.info/artikulli/11486...te-shqiptareve
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2013, 21:23   108
Citim:
Lugina e Preshevės nėn xhandarmėri

Emri:  untitled_837286797.jpg
Shikimet: 76
Madhėsia:  14,3 KBPėrderisa flamuri kombėtar pėrdoret nė Shqipėri, pėrdoret edhe nė Maqedoni, edhe nė Mal tė Zi edhe nė Kosovė, i njėjti duhet tė pėrdoret edhe nė Luginė tė Preshevės. Politika zyrtare nė Luginė tė Preshevės kėtė nuk do ta pranojė kurrė edhe pėrkundėr pėrpjekjeve tė vazhdueshme tė Qeverisė sėrbe nė Beograd pėr tė ndryshuar identitetin e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės.

Kryeministri i tanishėm i Shqipėrisė, gjatė vitit tė kaluar dy herė ka qėndruar pėr vizitė nė Preshevė dhe mund tė shprehem dhe tė konsideroj se sė paku e ka prekur kėtė sipėrfaqe tokėsore, e ka prekur popullin. Nuk do tė donim qė tė presim mė shumė se ta respektojė Kushtetunė e Shqipėrisė

Kam kėrkuar nė pjesėn e ekspozesė time qė me zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės tani tė merret Bashkimi Europian nė Bruksel, sikurse qė duan ta zgjidhin problemin e sėrbėve nė veriun e Republikės sė Kosovės nė Bruksel, duke ndėrmjetėsuar baronesha Eshton, ndėrmjet dy kryeministrave.

Preshevė, 22 shtator

Gjatė njiė vizite tė shkurtėr nė pjesėn e Kosovės Lindore, konkretisht nė Preshevė, ekipi i Agjencisė INA, zhvilluan nė kabinetin e tij, njė bisedė me kryetarin e komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa, lidhur me gjendjen e pėrgjithshme nė Preshevė, Bujanoc e Medvegje, reflektimet e momentit aktual politik pas ndryshimeve nė Qeverinė e Shqipėrisė, pėrfshirė raportet me Qeverinė nė Tiranė dhe Prishtinė si dhe lidhur me propozim-provokimin e radhės sė pushtetit tė Sėrbisė pėr ndryshimin e flamurit kombėtar shqiptar pėr pėrdorim nė kėtė pjesė tė Kosovės Lindore, nė komunat Preshevė Bujanoc e Medvegjė, duke i shtuar elemente tė reja ikonografike flamurit kombėtar, qė pėr shqiptarėt e kėtij rajoni dhe nė pėrgjithėsi, ėshtė e papranueshme.

Natyrisht se ēėshtja dhe problemi me lapidarin e mėnjanuar nga xhandarmeria sėrbe qė gjindej para ndėrtesės sė komunės sė Preshevės, ku ishin tė skalitur emrat e 28 dėshmorėve tė luftės sė UĒPMB-sė, ishte njė nga pikat e bashkėbisedimit me kryetarin e komunės sė Preshevės.

Zotėri Ragmi Mustafa, pa hezitim iu pėrgjegj pozitivisht kėrkesės tonė dhe realizuam kėtė intervistė.

INA: Cila ėshtė gjendja momentale e shqiptarėve nė komunėn e Preshevės pėrfshirė edhe komunat tjera shqiptare tė Kosovės Lindore, Bujanoc e Medvegjė?

Ragmi Mustafa: Situata qė pėrcjell komunėn e Preshevės respektivisht komunat Preshevė, Bujanoc e Medvegjė pėr vite tė tėra mė pėrpara nuk ka lėvizur nė drejtimin pozitiv. Nuk ka lėvizur nė drejtimin pozitiv sepse akoma, fatkeqėsisht edhe 12 vite pas mbarimit tė Luftės Ēlirimtare pėr Preshevė, Bujanoc e Medvegjė, ku ka pasė njė marrėveshje pėr demilitarizimin e rajonit, akoma fatkeqėsisht e kemi tė ngarkuar kėtė pjesė teritoriale Preshevė, Bujanoc e Medvegjė tė banuar me shumicė shqiptare me forca tė panumėrta tė xhandarmerisė sėrbe, forca qė numrin e tyre akoma nuk e dinė pushtetet lokale. Kjo ėshtė sepse komandimi i tyre bėhet nė vijė vertikale prej Qeverisė nė Beograd, gjegjėsisht ministrit tė brėndshėm, tani pasuesit tė Millosheviēit, ministrit Daēiq, qė aktualisht nė cilėsine e kryeministrit edhe ministėr i brėndshėm.

INA: Ēka paraqesin forcat e xhandarmerisė nė kėtė pjesė tė rajonit?

Ragmi Mustafa: Forcat e xhandarmerisė janė njė forcė policore e specializuar pėr tė krijuar tek shqiptarėt pa dyshim ndjenjėn e pasigurisė, duke frekventuar me autoblinda nėpėr vendbanimet shqiptare me tytat e automatikut tė drejtuara nė drejtim tė qytetarėve pavarėsisht nga mosha, qofshin ata tė moshuar ose fėmijė dhe gjithmonė pa asnjė kontakt me pushtetet lokale, pa asnjė kontakt me policinė lokale, por janė forca tė cilat sikur tė jenė tė instaluara pėr tė mbrojtur kėtu krimin e organizuar qė mund tė hyjė kėtu nga Kosova ose nga jashtė. Sė paku janė kėto arsyet e qeveritarėve nė Beograd pėr qėndrueshmėrinė dhe koncentrimin e xhandarmerisė kėtu nė komunat tona, nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė.

Megjithate ne nga pozicioni i pushtetit lokal konfirmojmė pėrfundimisht se asnjė krim i organizuar nuk ėshtė nisur dhe nuk niset nga Kosova dhe se qytetarėt shqiptar tė komunės sė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės nuk e ndien veten kurrė tė rrezikuar nga Qeveria e Republikės sė Kosovės, e aq mq parė edhe nga Qeveria e Republikės sė Maqedonisė, me kėto dy shtete me tė cilat kufizohet Presheva. Prandaj, forcat e xhandarmerisė janė tė karakterit politik pėr tė krijuar ndjenjėn e pasigurisė, forca tė cilat marrin aktivitete dhe akcione sa herė qė i duhen kryeministrit Daēiq pėr tė arrestuar shqiptar duke montuar e shantazhuar procese tė montuara politike, fatkeqėsisht sikur nė vitin 2008 me arrestimin e nėntė shqiptarėve dhe burgosjen e tyre nė “Burgun Qėndror” (nė CZ-nė famėkeq) nė Beograd, ku pas sa vitesh u dėnuan me mbi 100 vite burg.

INA: Janė kėto arrestimet e vetme apo…?

Ragmi Mustafa: Jo. Nė ndėrkohė, vitin e kaluar, para zgjedhjeve forcat e xhandarmerisė arrestuan shqiptarėt nė Bujanoc pėr tė krijuar situatėn e pasigurisė nė saje tė vetėm 2 ditė para zgjedhjeve lokale pėr tė krijuar pasiguri.

INA-Nė kuadėr tė Marrėveshjes nė pėrfundim tė Luftės, ka pasė njė pjesė ku parashihet se shqiptarėt duhet tė pėrfshihen nė kuadėr tė policisė lokale kėtu. A ka shqiptar nė kuadėr tė policisė dhe xhandarmerisė, gjegjėsisht nė strukturat e tyre?

Ragmi Mustafa: Kjo ėshtė e vėrtetė se nė “Marrėveshjen e Konēulit” kanė qėnė tė specifikuara kėto dhe tė kryehet demilitarizimi i tėrė i rajonit si nga forcat militare dhe paramilitare serbe por edhe tė pjestarėve tė UĒPMB-sė. Shqiptarėt, duke i besuar Komunitetit ndėrkombėtar i dorėzuan armėt dhe tė gjithė ushtarėt e UĒPMB-sė janė avitur dhe sistemuar nė subject tė veēantė politik apo janė radhitur nė masė tė konsiderueshme nė subjektet politike qė ishin dhe vepronin deri atėhere.

INA: Po forcat paramilitare dhe militare serbe a janė ēarmatosur e ēmilitarizuar?

Ragmi Mustafa: Megjithate, forcat militare dhe paramilitare tė Serbisė nuk u ēmilitarizuan, por pėrkundėr asaj nė mėnyrė intensive gjatė tėrė kėsaj kohe janė militarizuar nė forcat speciale tė xhandarmerisė, nė tė cilėn strukturė nuk ka asnjė shqiptar, nė tė cilėn strukturė ka ish polic qė kanė punuar dhe vepruar nė Kosovė gjatė periudhės deri nė vitin 1999, dhe nė kėtė kontekst duhet tė theksoj se nuk kanė asnjė lidhje me policinė lokale dhe me pushtetet lokale, por komandohen drejtėpėrsėdrejti nga ministri i brėndshėm.

INA: Po si qėndron puna me policinė lokale, a ushtroni pushtet?

Ragmi Mustafa: Nė policinė lokale tė komunave Preshevė, Bujanoc e Medvegjė, ka njė numėr tė caktuar tė policėve multietnik, ka edhe polic qė ishin ish ushtar tė UĒPMB-sė, por megjithate tė xhveshur nga tė gjitha kompetencat. Janė tė xhveshur nga tė gjitha kompetencat sepse tė gjitha aktivitetet qė ndėrmarrin Qeveria e Serbisė pėr tė frikėsuar e trishtuar shqiptarėt, ato i kryejnė me forcat e xhandarmerisė. Megjithate, edhe kėtu ka pasė njė marrėveshje pėr proporcionin e numrit tė policėve shqiptar nė policinė lokale, varėsisht prej numrit, respektivisht nė bazė tė pėrbėrjes sė popullsisė, qė ėshtė nė komuna, e po aq duhet tė jetė edhe numri i policėve nė policinė lokale.

INA: Si ėshtė struktura-pėrbėrja e popullsisė dhe e policisė lokale?

Ragmi Mustafa: Nė Preshevė, pėr shembull kemi 98% tė pėrbėrjes sė popullsisė shqiptare, atėhere po ai proporcion duhet tė jetė edhe nė polici, por megjithate ai proporcion nuk arrinė as 50% tė policėve shqiptar nė polici.

INA: Pse Serbia nuk respekton kėto parime nė territorin administrativė tė vetin?

Ragmi Mustafa: Serbia ka qėnė gjithmonė dhe ėshtė qė ti bishtėrojė tė gjitha marrėveshjet qė i ka arritur qoftė me palėt tjera, sipas pėrvojės n ėish Jugosllavi por fatkeqėsisht edhe tani me Kosovėn dhe mos tė flasim bile tani pėr Luginėn e Preshevės (Kosovėn lindore).

Problemet e shumta shoqėrore, sociale-ekonomike, nė komunėn e Preshevės, kur dihet se komuna e Preshevės ėshtė njė ndėr komunat mė tė pazhvilluara nė Serbi, ku mbi 70 % tė popullatės sė aftė pėr punė janė tė papunėsuar, qoftė nė sektorin publik qė pėrfshinė pushtetin lokal qoftė nė sektore apo dikastere tė ministrive qė janė tė shpėrndara nė nivel tė dytė nė komunėn e Preshevės, Bujanocit e Medvegjės.

INA: Me ēfarė problemesh tjera ballafaqohet pushteti vendor dhe popullata kėtu?

Ragmi Mustafa: Janė probleme tė shumta nė fushėn e shėndetėsisė e pėr fushėn e arsimit tė mos flasim kur ne si shqiptar, plot 30 vite po bėhen jemi pa tekste mėsimor, duke pėrcjell nga brezi nė brez tekstet mėsimore ato qė janė botuar mbase para 30 apo 40 viteve nė Entin e botimeve tė teksteve mėsimore nė Prishtinė. Janė akoma alergjik nė prurjen e librit shqip qoftė nga Tirana apo nga Prishtina zyrtare. Nė kėtė drejtim konsiderojmė se ėshtė pjesa mė e rėndė, pjesa mė shqetėsuese e gjithė popullit shqiptar nė Luginėn e Preshevės dhe tė gjithė nxėnėsve shqiptar kur dihet se tani nė fillim tė kėtij viti shkollor nė bankat e nxėnėsve fillestar tė klasės sė parė akoma nuk ka abetare, e tė mos flasim pėr gjeneratat e tjera dhe nuk mund ta paragjykojmė se si mund tė jetė libri shqip pėr nxėnėsit e shkollave tė mesme. Pėr kėto, Serbia asnjėher nuk merr pėr sipėr si obligim qė tė botojė tekste tė mirfillta mėsimore pėr shqiptarėt kėtu, asnjėherė nuk ėshtė e gatshme qė tė krijojė mundėsi pėr prurjen e librit sė paku nga Prishtina apo Tirana, por gjithmonė duke e prolonguar nė kohė sikur do tė ketė marrėveshje, do tė ketė njė zgjidhje, por ato neve na duhen sepse nuk kemi zgjidhje e jo vetėm qė kanė kaluar 12 vite nga lufta e UĒPMB-sė, kur shqiptarėt kapėn armėt jo vetėm jo vetėm pėr ēėshtjen e tė fituarit tė drejtave tė tyre, e mbase ishte edhe pėr teritore. Megjithate, ndėrhyrja e bashkėsisė ndėrkombėtare, reagimet e tyre, pa dyshim se u besuan shqiptarėt se problemet do tė zgjidhen nė tavoline e jo me armė dhe me konflikte tė armatosura.

INA- Zotėri Kryetar,vitin e kaluar i gjithė opinioni shqiptar dhe ai ndėrkombėtar i kishte sytė dhe veshėt kah Presheva, nė momentin e njė provokimi lapidari i vendosur me emrat e tė rėnėvė nė luftė nėn emblemėn e UĒPMB-sė nė oborrin e komunės sė Preshevės, kur ai lapidar u hoq dhe sot e asaj dite nuk ėshtė kėthye nė vendin e mėparshėm. Cili ėshtė mendimi juaj dhe si keni arritur ta menaxhoni situatėn me familjet dhe familjarėt e tė rėnėve gjatė atij provokimi, qė ishte vrasje e dytė e atyre luftėtarėve. Cili ka qėnė bashkėpunimi juaj me familjarėt, Kėshillin koordinues dhe shoqatat e luftėtarėve?

Ragmi Mustafa: Nė saje tė shėnimit tė njė shekulli tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė-pėr 100 vjetorin e Pavarėsisė, ka patur ngjarje tė panumėrta nė tė gjitha trojet shqiptare. Nė tė gjitha trojet shqiptare janė vėnė gurthemelet e busteve tė heronjve tė kombit qė pėr 100 vite tė tėra kanė dhėnė kontribut dhe kanė rėnė pėr ndėrtimin e shtetit Shqiptar. Kanė rėnė edhe pėr ndėrtimin e pjesės sė mbetur tė Shqipėrisė para se tė pavarėsohet mė 1912, tė pjesės sė Kosovės dhe pjesėve tjera, pėrfshirė edhe pėrpjekjet e luftėrave qė ishin nė Luginėn e Preshevės. Pa dyshim se edhe politika shqiptare edhe institucioni i komunės sė Preshevės, nė pajtim me familjet e dėshmorėve tė kombit tė rėnė nė luftėn e UĒPMB-sė, tė kenė njė lapidari, nė tė cilin janė skalitur nė njė gurė tė mermerit emrat e 28 dėshmorėve tė rėnė nė teritorin e komunave Preshevė, Bujanoc e Medvegjė.

Lugina e Preshevės nėn xhandarmėri

INA: Cili ishte pra motivi kryesor i largimit tė lapidarit?

Ragmi Mustafa: Njė monument i tillė, pa dyshim se bėnte njė histori tė lavdishme, qoftė tė familjeve mė fisnike tė kombit pėr ata tė rėnė, por edhe pėr popullin shqiptar fisnik dhe i persekutuar gjatė tėrė kohės prej Beogradit zyrtar etj. Atėhere, ka qėnė shumė e arsyeshme sepse Kuvendi komunal i komunės sė Preshevės, ka shpallur pjesėn teritoriale tė oborrit tė komunės, si “Sheshi i dėshmorėve”, tė cilin shesh nuk e kanė pranuar Ministria e pushtetit vendor nė Beograd edhe atėhere kur nuk ka pasė asnjė symbol tė dėshmorėve tė kombit kėtu. Nė momentin kur ata kanė qėnė alergjik nė emėrtimin e sheshit si “Sheshi i dėshmorėve”, pa dyshim se nuk ėshtė pritur njė leje pėr vendosjen ė njė monumenti tė tillė. Por, megjithate, sipas tė gjitha konventave ndėrkombėtare ėshtė e drejtė e pushtetit lokal tė vendosė nė lidhje me monumentet historike tė cilat do ti vendosė nė oborrin e sajė ose nė pjesėn teritoriale tė komunės sė Preshevės.

INA: Si u procedua dhe u veprua mė tutje me lapidarin?

Ragmi Mustafa: Duke u nisur nga kjo, duke sjellur Vendimin e Kuvendit komunal tė komunės sė Preshevės, nė lidhje me kėtė monument, duke pasur edhe dy heronjtė kushtimisht tė Luftės sė Dytė Nacional Ēlirimtare, Abdulla Krashnica dhe Dushan Tojaga, po nė oborrin e komunės, por e kemi karshi edhe monumentin tjetėr tė Luftės sė Dytė Botėrore por nuk dihen emrat e dėshmorėve por ėshtė monument qė flet pėr tė rėnėt dėshmorė nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe nė kėtė drejtim, duke bashkėpunuar me Shoqatėn e Veteranėve tė Luftės sė UĒPMB-sė, dhe shoqatat tjera e asociacione qė tubojnė shqiptarėt edhe nė perėndim, mė 16 nėntor tė vitit tė kaluar 2012, ėshtė vendosur ai monument historik e kulturor por edhe kombėtar ku pa dyshim se ka qėnė i mbėshtetur nga tė gjithė qytetarėt shqiptar ku sėrbėt kanė mundė tė konsiderohen tė irituar por lufta e UĒPMB-sė ka qėnė publike, nuk ka qėnė luftė komitėsh, nuk ka qėnė luftė e grupeve, nuk ka qėnė luftė e cila ka luftuar popullatėn civile qė banojnė nė komunat Preshevė, Bujanoc apo Medvegjė, asnjė nga ata nuk janė prekur, asnjė nga ata nuk janė persekutuar , kanė pasė kujdes dhe mund tė thuhet se ka qėnė lufta mė e pastėr nė tė gjitha trojet e ish Jugosllavisė. Nė momentin kur asnjė krim e as individual i UĒPMB-sė nuk ėshtė kryer ndaj popullatės joshqiptare, atėherė jo qė nuk duhet irituar por janė shumė tė dashur jo vetėm pėr ne shqiptarėt por pėr tė gjithė duhet tė jenė tė dashur sepse ka qėnė njė luftė e pastėr kundėr forcave militare e paramilitare tė Millosheviēit, forca tė cilat kanė qėnė tė luftuara edhe me bombat e NATO-sė, kanė qėnė tė luftuara edhe nga 50 shtete anėtare dhe aleate tė NATO-sė dhe nė kėtė drejtim edhe shqiptarėt dhanė kontributin e tyre qė ti japin grushtin e fundit forcave paramilitare tė Millosheviēit dhe natyrisht edhe NATO-ja edhe KFOR-i e kanė mbėshtetur luftėn e UĒPMB-sė dhe ne shqiptarėt kėtė nuk mund ta fshehim.

INA: Mendoni se vendimi ėshtė mė shumė me karakter politik?

Ragmi Mustafa: Politika serbe gjithmonė ėshtė nė drejtim qė tė mbulojė gjurmėt e lavdishme tė shqiptarėve, pėr tė mos lėnė histori shqiptarėt pas vete, pėr tė mos I ėmsuar pasardhėsit e tyre se ka pasė njė luftė dhe nė kėtė luftė kanė rėnė kėta dėshmorė. Pa dyshim se gjeneratat e reja do tė pyesin pėr kėtė histori dhe cili ishte motive i tyre. Le tė dihet e vėrteta, pėr tė inkurajuar gjeneratat pėr tė qenurit shqiptar i vėrtetė dhe pėr tė ruajtur identitetin e tyre kombėtar gjatė historisė nė tė ardhmen.

Atėhere forcat e xhandarmerisė sėrbe, njė muaj kėrcėnimesh qė vishin prej krerėve mė tė lartė shtetėror, herė prej kryeministrit Daēiq e herė prej zėvėndės-kryeministrit sėrb Vuēiq, e herė prej presidentit tė Republikės Nikoliq, ku unė parimisht nuk mbaj mend qė nė botėn demokratike ku njė kryetar komunė, njė kryetar Republike apo njė kryetar Qeverie ti kėrcėnohet popullit tė tij. Kjo ėshtė ēmenduria e llojit mė tė pėrsosur. Megjithate, ata i bėnė ato kėrcėnime gjatė tėrė muajit, dhe njė tė diele, nė orėt e hershme tė mėngjesit kur xhandarmeria sėrbe me eskavator largojnė lapidarin dhe ate e dėrgojnė diku nė Beograd.

INA: A keni marrė ndonjė njoftim zyrtar dhe keni informacion se ku ndodhet lapidari?

Ragmi Mustafa: Ne akoma nuk kemi njė pėrgjigje zyrtare se ku ndodhet lapidari, ne faktikisht akoma nuk dijmė se ēfar do tė ndodhė me atė lapidar dhe gjoja me njė vendim tė Ministrisė sė drejtėsisė se po largohet ky lapidar dhe kemi vetėm njė dokument se ky lapidary po largohet i ngarkuar nė autokamionė dhe kryeshefit tė administratės komunale i kanė pėrcjellė njė letėr me shkrim se lapidari po hiqet, por pasi e kanė kryer akcionin.

Nė ndėrkohė, pėrpjekjet tona kanė qėnė tė vazhdueshme qė tė kthehet lapidari aty ku ka qėnė. Akoma nuk ka ndonjė pėrgjigje serioze, por ka njė pėrgjigje shumė joserioze e Ministrisė sė drejtėsisė ku thuhet se ėshtė e drejtė e pushtetit lokal tė kėrkojė pronėn e cila i ėshtė konfiskuar, por akoma nuk janė krijuar kushtet qė ta kthejnė lapidarin qė e kanė marrė nė oborrin e komunės sė Preshevės.

Megjithate qytetarėt shqiptar janė tė vetėdijshėm pėr vendin ku ishte lapidari se ai ėshtė shėnuar dhe ėshtė vend i shenjtė dhe pėr kėtė e kemi rrethuar me tufa lulesh dhe gjithmonė me lule tė freskėta do ta mbajmė derisa tė krijohen kushtet pėr kthimin e kėtij lapidari ose vendosjen e njė lapidari edhe mė tė madh se ai qė kishte qėnė nė oborrin e komunės sė Preshevės. Shqiptarėt nuk do tė heqin dorė kurrė nga identiteti jonė kombėtar.

Lugina e Preshevės nėn xhandarmėri

Gazetari i agjencisė INA, Suat Saqipi me kryetarin Ragmi Mustafa

INA- I nderuar kryetar, kohėve tė fundit flitet pėr njė inisiative me siguri e dalur nga kuloaret sėrbe, si ide qė shqiptarėve tė Preshevės do tu ofrohet njė flamur ndryshe nga flamuri kombėtar. Cili ėshtė vlerėsimi dhe mendimi juaj lidhur me kėtė inisiativė?

Ragmi Mustafa: Pėr ne shqiptarėt nė rajon, qoftė nė Luginė tė Preshevės, qoftė nė Kosovė, Maqedoni apo nė Mal tė Zi qė kemi pasė moshėn relativisht madhore pėr tė kuptuar politikėn millosheviēiane dhe para-millosheviēiane, gjithmonė Serbia ka qėnė e interesuar qė tė ndajė identitetin kombėtar tė shqiptarėve, sikur “Albanci” nė Shqipėri, “Shiptari” nė Kosovė, “Shiptari: nė Maqedoni apo gjithmonė kanė vendosė bisht ndaj identitetit tė shqiptarėve. Ajo politikė natyrisht dhe pa dyshim nuk i ka shkuar Serbisė, e cila sot nuk menaxhon pjesėn teritoriale tė Maqedonisė e as pjesėn teritoriale tė Republikės sė Kosovės dhe tani ka fuqi tė menaxhojė vetėm pjesėn teritoriale tė Luginės sė Preshevės-komunat Preshevė, Bujanoc e Medvegjė, por pėrpiqet qė faktikisht tė vazhdojė akomė me njė politikė dhe retorikė tė ndryshimit tė identitetit tė shqiptarėve. Tė pėrdoret njė flamur kombėtar nė komunat Preshevė, Bujanoc e Medvegjė nga ai i Skėndėrbeut ėshtė e pa-justifikueshme, ėshtė e papranueshme, apsolutisht pėr ne e papranueshme.

Sėrbia ėshtė gjithmonė e interesuar qė para ndėrkombėtarėve tė sillet se gjoja kėta nuk janė si shqiptarėt e tjerė dhe kėtyre nuk u duhet bashkangjitja me Kosovėn. Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės e kanė dhėnė verdiktin e tyre nė vitin 1992 nėn njė regjim mė tė egėr tė mundshėm tė Millosheviēit pėr njė Autonomi politico-teritoriale me tė drejtė bashkim me Kosovėn. Kėtė tė drejtė nuk mund tua mohojė askush. Asnjėherė nuk ka njė forcė qė tė bėjė njė shkėputje tė dhunshme tė Luginės sė Preshevės, por Lugina e Preshevės, asnjėhere nuk do tė pajtohet me ndryshimin e identitetit tė tyre.

INA: Ekziston vetėm njė flamur kombėtar dhe ai pėrdoret gjithėkund ku ka shqiptar?

Ragmi Mustafa: Pėrderisa flamuri kombėtar pėrdoret nė Shqipėri, pėrdoret edhe nė Maqedoni, edhe nė Mal tė Zi edhe nė Kosovė, i njėjti duhet tė pėrdoret edhe nė Luginė tė Preshevės. Politika zyrtare nė Luginė tė Preshevės kėtė nuk do ta pranojė kurrė edhe pėrkundėr pėrpjekjeve tė vazhdueshme tė Qeverisė sėrbe nė Beograd pėr tė ndryshuar identitetin e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės. Megjithate, nė kėtė moment vlen tė potencohet se inisiativat gjithmonė nisin nga Beogradi, duke u pėrpjekur qė tė bindin autoritetet nė Shqipėri apo nė Kosovė, se kėta duhet tė marrin njė symbol tjetėr nga ai qė tė dallohet nga simboli shtetėror i Shqipėrisė. Ne kėtė ia kemi shpjeguar autoriteteve nė Beograd se Shqipėria pėr simbol shtetėror ka simbolin kombėtar dhe pėrfundimisht e kemi tė drejtėn e plotė edhe net a pėrdorim simbolin kombėtar.

INA: Pse Beogradi ėshtė i interesuar pėr ta pėrdhosė simbolin tonė kombėtar?

Ragmi Mustafa: Nė kėtė drejtim, nėse Beogradi ėshtė i interesuar pėr njė simbol tė pakicave kombėtare le tė interesohet tė gjeje simbolin e pakicės kombėtare sėrbe nė Republikėn e Kosovės e nuk duhet tė mirret me simbolin e pakicės kombėtare shqiptare nė Luginėn e Preshevės, sepse shqiptarėt kudo qė jetojnė nė botė sot, ata kanė njė identitet. Ata meritojnė tė gėzojnė dhe tė pėrdorin simbolin e tyre kombėtar-Flamurin e Skėndėrbeut. Nė kėtė drejtim jemi vigjilent dhe tė vetėdijshėm dhe mė 28 nėntor, me mijėra flamuj valojnė nė Luginė tė Preshevės, mbase mė shumė se kudo tjetėr nė trojet shqiptare, sepse e kemi mungesė pėr 365 ditė tė tjera gjatė vitit simbolin kombėtar dhe atė ditė-28 Nėntor, nuk pyesim askend, sepse njė ditė sė paku kemi tė drejtė tė festojmė identitetin kombėtar apo siē ishte festa e 100 Vjetorit apo edhe pėrvjetor tė tjerė, sepse 28 nėntori ishte meritė e patriotėve shqiptar.

INA- Nė Tiranė kemi Qeveri tė re, tė drejtuar nga kryeministri Edi Rama. Ēka pritni ju nga Qeveria e re e Tiranės?

Ragmi Mustafa: Kryeministri i tanishėm i Shqipėrisė, gjatė vitit tė kaluar dy herė ka qėndruar pėr vizitė nė Preshevė dhe mund tė shprehem dhe tė konsideroj se sė paku e ka prekur kėtė sipėrfaqe tokėsore, e ka prekur popullin. Nuk do tė donim qė tė presim mė shumė se ta respektojė Kushtetunė e Shqipėrisė. Ta ketė kujdesin maksimal ndaj shqiptarėve jashtė pjesės teritoriale tė Shqipėrisė sė tanishme tė njohur ndėrkombėtarisht. Nė kėtė drejtim presim qė tė shkojė edhe pėrtej Kushtetutės qė tė ketė njė kujdes mė tė veēantė pėr tė krijuar kushte sigurie mė tė mėdha qoftė ato ekonomike, qoftė politike, qoftė nė fushėn e arsimit, shėndetėsisė e nė tė gjitha sferat, qė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės tė jetojnė mbase edhe mė mirė se ata nė Shqipėri.

INA: Pse mendoni se shqiptarėt e Luginės sė Preshevės duhet tė jetojnė mė mirė se tė tjerėt?

Ragmi Mustafa: Sepse tė krijuarit e kushteve mė tė mira parandalojnė eksodin e shqiptarėve. Le tė jetė Presheva, Bujanoci e Medvegja njė regjion i vogėl ku jetojnė mė sė miri shqiptarėt pėr tė qėnė joshės dhe inkurajues pėr shqiptarėt qė tė kemi tė interesuar edhe shqiptar nga Maqedonia, nga Shqipėria, nga Mali i Zi apo nga Kosova qė tė vijnė e tė bėjnė jetė kėtu. Pėrndryshe, nėqoftėse shqiptarėt lihen pas dore dhe nuk kanė ndonjė kujdes tė veēantė e sidomos nga Shqipėria zyrtare dhe Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, normalisht mund tė vije deri te zbrazja e popullsisė dhe ky vend ti mbetet Serbisė njė pjesė teritoriale ashtu siē i ka mbetė disa rajone. Prandaj ėshtė koha e fundit qė Republika e Shqipėrisė e Republika e Kosovės tė kenė njė kujdes mė tė veēantė pėr Luginėn e Preshevės. Kjo ėshtė shumė e evitueshme pėr ti ruajtur tokat autoktone tė stėrgjyshėrve tanė.

INA- Lugina e Preshevės gjithmonė ka qėnė nėn pėrkujdesjen e Kėshillit Shqiptaro-Amerikan. Edhe kėsaj radhe, nė pėrvjetorin e tyre ju kanė bėrė ftesė pėr tė vizituar Nju Jorkun, ku do tė takoni pėrfaqsues tė trojeve shqiptare dhe pėrfaqsues politik qė janė me dnikim nė SHBA si p.sh. senator etj?

Ragmi Mustafa: Ėshtė njė nder pėr mua i veēantė qė mė kanė resoektuar nga ana e kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan, qė me rstin e shėnimit tė 17 vjetorit, mė kanė ftuar qė tė jem pjesė e asaj ngjarje shumė tė madhe. Nė pėrvjetor tė tjerė janė dekoruar njė varg autoritetesh tė Presidencės sė SHBA-ve, mandej edhe shumė autoriteteve nė botė qė kanė punuar dhe kontribuar pėr lirinė e shqiptarėve nė teritorin e Republikės sė Kosovės. Pa dyshim se ėshtė njė rast i mirė qė tė takohen edhe senatorė, deputet, ambasadorė, kongresmen dhe autoritete tė tjera, ku do tė arrijė tė shprehė konsideratėn time mė tė lartė autoriteteve qė kanė ndihmuar kombin shqiptar, pėr tė vazhduar ndihmėn pėr shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, sepse ajo ėshtė njė pjesė teritoriale e cila ndėrkombėtarisht ėshtė e pranuar dhe e njohur si problem.

INA: Problemi i Luginės sė Preshevės ka kohė qė ėshtė vlerėsuar si problem qė kėrkon zgjidhje tė pranueshme nga tė gjitha palėt?

Ragmi Mustafa: Po. Ėshtė e pranuar si problem sepse njė javė mė parė kishim 22 ambasadorėt me seli nė Vienė, me pėrfaqsues tė 22 shteteve tė tė pėrfaqsive tė vendeve tė Organizatės sė Sigurimit dhe tė Bashkėpunimit Europian, ku tė gjithė liderėt e politikės shqiptare nė Luginėn e Preshevės janė takuar me kėta 22 ambasador dhe kemi paraqitur pa dyshim problemet dhe shqetėsimet tona nė tė gjitha fushat. Ata me njė kujdes tė veēantė kanė qėnė nė gjendje tė dėgjojnė dhe tė pranojnė sugjerimet dhe propozimet mbase edhe tė zgjidhjes sė problemeve. Njė grup ambasadorėsh qė kanė vizituar mė para Beogradin, Luginėn e Preshevės e mandej kanė vazhduar pėr vizitė Qeverinė nė Prishtinė dhe veriun e Republikės sė Kosovės.

INA: Ky delegacion i lartė dhe autoritativ paska vlerėsuar mirė kėta katėr destinacione politico-problematike?

Ragmi Mustafa: Janė pikėrisht kėto katėr destinacione qė kanė probleme serioze, janė probleme tė natyrshme edhe nė Luginė tė Preshevės, qė janė identifikuar edhe nga OSBE-ja, problemet nė veriun e Republikės sė Kosovės dhe zgjidhja e kėtyre problemeve varet nga Beogradi e Prishtina. Duke u shpjeguar tė gjitha kėto peripeci qė pėrjetojnė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, duke u shpjeguar tė gjitha kėto probleme qė nga mbarimi i Luftės UĒPMB-sė dhe pagatishmėrisė sė Qeverisė sė Sėrbisė pėr tu ulur pėr ti zgjidhur kėto probleme serioze. Kemi kėrkuar nė pjesėn e ekspozesė time qė me zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės tani tė merret Bashkimi Europian nė Bruksel, sikurse qė duan ta zgjidhin problemin e sėrbėve nė veriun e Republikės sė Kosovės nė Bruksel, duke ndėrmjetėsuar baronesha Eshton, ndėrmjet dy kryeministrave. Andaj, ėshtė shumė e meritueshme qė tė nisė edhe njė process pėr shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, qė tė inkuadrohet edhe Lugina e Preshevės nė zgjidhjen e problemeve aty ku janė dy qeveritė e Beogradit dhe Prishtinės. Kėshtu do tė krijohen kushte tė akomoduara dhe tė kėnaqshme pėr tė gjithė popujt e rajonit pėr hyrjen eventuale nė Bashkimin Europian.

INA- Zotėri kryetar, ju faleminderit pėr kohėn qė ndatė dhe ju dėshirojmė shėndet dhe sukses.

Ragmi Mustafa: Ju faleminderit edhe ju, pėr kohėn dhe mundin qė keni bėrė pėr tė na vizituar nė Preshevė, pėr shqetėsimet e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės pėrmes mediave nė mbarė rruzullin tokėsor.

http://ina-online.net/rajon/35100.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2013, 21:36   109
Citim:
Leskaj kėrkon mbėshtetje pėr njohjen e Kosovės

Kryetarja e Delegacionit tė Parlamentit shqiptar, Valentina Leskaj kėrkoi ditėn e sotme rritjen e mbėshtetjes sė KiE-sė pėr Kosovėn, mbėshtetur sipas rezolutės sė Asamblesė Parlamentare.

Gjithashtu, Leskaj kėrkoi qė tė ketė edhe mbėshtetje pėr Kosovėn nė procesin e njohjes si shtet tė pavarur dhe sovran. Kėto kėrkesa ajo i bėri nė debatin pėr Kosovėn nė Komitetin e Politikave tė Kėshillit tė Europės.

Sipas Leskajt, Kosova ka bėrė hapa pozitivė nė raport me shtetin ligjor, si dhe ka shėnuar arritje nė procesin e dialogut politik dhe negociatave me Serbinė.

Kryetarja e Delegacionit tė Parlamentit theksoi domosdoshmėrinė qė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės tė gėzojnė tė njėjtat tė drejta qė gėzon ēdo qytetar i komunitetit evropian.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=83772
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.10.2013, 21:55   110
Citim:
Daēiē takon sot shqiptarėt e Luginės

Kryeministri i Serbisė, Ivica Daēiq pritet tė takohet sot nė Beograd me udhėheqėsit politik tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės ku do tė jetė i pranishėm edhe kryetari i Trupit Koordinues pėr komunat Preshevė, Bujanoc e Medvegjė, Zoran Stankoviē.

Stankoviē i ka deklaruar agjencisė serbe tė lajmeve “Tanjug” se “pas takimit me kryeministrin ėshtė parashikuar qė ministrja e Shėndetėsisė, Sllavica Gjukiq Dejanoviē ta vizitojė Preshevėn nė pjesėn e dytė tė tetorit”. Ai ka paralajmėruar se me intensitet do tė fillojė zgjidhja e problemeve jetike tė qytetarėve tė Preshevės, Bujanocit e Medvegjės nė bazė tė kornizave prej shtatė pikave qė i ka miratuar Qeveria nė fillim tė qershorit.

Delegacioni i shqiptarėve nga Lugina e Preshevės ka biseduar nė fillim tė korrikut nė Beograd edhe me nėnkryetarin e parė tė Qeverisė, Aleksandėr Vuēiēin i cili me atė rast ka shprehur gatishmėrinė qė me tė gjithė tė bisedojė mbi tė drejtat e pakicave nė harmoni tė garantimit me Kushtetutė dhe me standardet mė tė larta ndėrkombėtare, por shteti nuk ėshtė i gatshėm tė bisedojė mbi tėrėsinė tokėsore dhe sovranitetin e shtetit, transmeton RTK.

Nė bazė tė bisedimeve qė nė praninė e pėrfaqėsuesit tė OSBE gjatė janarit e shkurtit janė zhvilluar me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, Qeveria e Serbisė e ka miratuar, mė 4 qershor, Platformėn prej shtatė pikave. Platforma ka tė bėjė me pėrfaqėsimin e shqiptarėve nė institucionet shtetėrore, rimėkėmbjen ekonomike tė tri komunave, pėrdorimin zyrtar tė gjuhės, shkrimit dhe tė simboleve kombėtare, decentralizimin e gjyqėsisė, arsimin, kulturėn e mediat, shėndetėsinė e mbrojtjen sociale dhe masat e sigurisė pėr vendosjen e mirėbesimit nė atė hapėsirė.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...es-152981.html

Citim:
Pėrfaqėsuesit e Luginės u takuan me Daēiqin

Udhėheqėsit shqiptarė tė Luginės sė Preshevės janė takuar nė Beograd kryeministrin e Serbisė, Ivica Daēiq, me tė cilin kanė diskutuar pėr pėrmirėsimin e pozitės sė shqiptarėve nė Luginė. Nė Me kėtė rast palėt janė marrė vesh tė takohen sėrish pars tre muajsh.

Lideri i Partisė pėr Veprim Demokratik, Riza Halimi, u shpreh optimist pas takimit me kryeministrin Daēiq.

“Bisedimet me Daēiqin ishin konkrete dhe se tani jam mė optimist se sa para shkuarjes nė takim nė qeveri.

Pa kėtij takimi kishte mjaft deklarime qė nuk i shkonin pėr shtati zgjidhjes sė problemeve jetėsore tė shqiptarėve nė jug tė Serbisė”, ka thėnė Riza Halimi, Lider i Partisė pėr Veprim Demokratik.

I pyetur nėse ėshtė biseduar pėr reciprocitetin, ashtu qė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės tė kenė tė njėjat tė drejta sikurse serbėt nė veri tė Kosovės dhe qė kryministri i Kosovės, Hashim Thaēi, eventualisht tė vizitojė jugun e Serbisė, kur atje tė mbahen zgjedhjet, Halimi tha se nuk ėshtė biseduar pėr kėtė, por theksoi se duhet tė ketė liri tė lėvizjes.

“Kujtoj qė s’ka arsye qė liria e lėvizjes tė mos realizohet nė tėrėsi dhe poashtu nuk ka arsye qė nė njė tė ardhme edhe Hashim Thaēi ta vizitojė Serbinė, respketivisht Luginėn e Preshevės”, tha Riza Halimi- Lider i Partisė pėr Veprim Demokratik.

Pas kėtij takimi, kryetari i trupit koordinues pėr komunat Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė, Zoran Stankoviē tha se Qeveria e Serbisė ka miratuar shtatė tema pėr bisedime me shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, ndėr tė cilat janė: siguria, ēėshtjet ekonomike, shėndetėsia, arsimi dhe gjyqėsia. Ai tha se bisedimt e para pritet tė zhvillohen nė fund tė kėtij muaji pėr ēėshtje tė shėndetėsisė.

http://rtv21.tv/home/?p=130353&utm_s...uan-me-daciqin
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2013, 21:12   111
Citim:
Musliu: Daēiē mė kėrcėnoi, por s'i frikėsohem

Ish lideri politik i UĒPMB-sė, Jonuz Musliu, i cili ishte pjesė e delegacionit tė Luginės sė Preshevės mė Beograd, nė takimin e djeshėm me kryeministrin serb, Ivica Daēiq, ka thėnė se ky i fundit nuk ėshtė i interesuar t’i zgjidhė problemet e shqiptarėve tė Luginės.

Musliu tha pėr gazetėn “ Epoka e Re” se Daēiqi gjatė takimit e ka kėrcėnuar atė, pasi ky ka kėrkuar me ngulm zgjidhjen e statusit tė shqiptarėve tė luginės.

“Daēiqi e humbi kontrollin dhe kaloi nė fazėn e Millosheviēit. Ai mė tha se ka forcė. Unė ia bėra me dije se, edhe pse jam nė Qeverinė e Serbisė dhe nė Beograd, mund tė mė arrestosh, por assesi tė mė frikėsosh”, ka deklaruar Musliu, duke shtuar se pa praninė dhe monitorimin e ndėrkombėtarėve takimet me Daēiqin nuk mund tė kenė sukses.

http://www.tvkoha.tv/15057/musliu-da...rikesohem.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2013, 21:36   112
Citim:
Daēiē "kėrcėnon" shqiptarėt. Musliu: Nuk na japin tė drejta dhe fonde

Serbi - Kryeminsitri i Serbisė Ivica Daēiē ka hyrė nė njė shkėmbime akuzash dhe kundėrakuzash mediatike me kryetrarin e Lėvizjes pėr Progres Demokratik Jonuz Musliu, partia e tė cilit pėrfaqėson shqiptarėt e Luginės sė Preshevės.

Daēiē ka deklaruar se askush nuk mund t'i bėjė shantazh Serbisė dhe se nėse dikush mendon se mund tė luajė me Serbinė ata e kanė gabim.

Kjo ėshtė e vėrtetė edhe nėse emri i tij ėshtė Jonuz Musliu. Dacic e bėri deklaratėn nė pėrgjigje tė akuzave tė Musliut i cili tha se kryeministri serb e kishte kėrcėnuar atė gjatė njė takimi tė mbajtur nė Beograd tė enjten, ku atje merrnin pjesė dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės.

"Daēiē humbi kontrollin dhe kaloi nė skenėn e Milloshevicit. Ai mė tha se pushtetin e kishte ai. Unė i thashė se ai mund tė mė arrestonte, por nuk mund tė mė trembte," tha Musliu nė njė intervistė pėr ditoren e Prishtinės Epoka e Re.

Ai citohet mė tutje tė ketė thėnė se Dacic ishte nxehur nė pėrgjigje tė kėrkesės sė tij pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr statusin e shqiptarėve nė Luginėn e Preshėvės.

"Unė kėmbėngula qė tė shqiptarėt nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė duhet tė kenė tė njėjtat tė drejta si serbėt nė veriun e Kosovės," tha Musliu.

Sipas tij, 'nė mungesė tė ndėrmjetėsimit ndėrkombėtar, takimet me Daēiē ka pėr tė dėshtuar gjithnjė, ndėrkohė qė takimi tjetėr mes qeverisė serbe dhe pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Luginės duhet tė organizohet dhe tė mbikėqyret nga faktori ndėrkombėtar.'

Ndėrkohė Daēiē ėshtė shfajėsuar se nuk ka patur kėrcėnime dhe ka shtuar se vetėm ka pėrmendur kushtetutėn dhe ligjet serbe.

Kryeminsitri serb mandej tha se pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare janė tė mirėpritur nė takimet me pėrfaqėsuesit e Luginės, por shtoi se askush nuk mund tė negociojė mes qeverisė serbe dhe atyre qė ai i quajti 'qytetarėt tanė'.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/69634/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.2.2015, 18:44   113
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Medvegja me vetėm 450 shqiptarė, 17.2.2015.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.