Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.4.2009, 18:11   21

Shkrim i cituar Bjeshkė: Gjermanėt tė interesuar pėr turizmin malor


Investitorėt gjermanė tė sektorit tė turizmit por dhe vetė qeveria gjermane e kanė vlerėsuar me tepėr interes zhvillimin e turizmit malor nė shtetin Perėndimor. Kjo ka bėrė qė nė disa zona tė thella malore tė veriut tė vendit, si nė Theth, Bogė, Razmė dhe Vermosh, nė nisin tė ngrihen instalimet e para tė stacioneve tė turizmit alpin, ose e thėnė mė mirė shtėpitė e para tė pushimit pėr tė gjitha ata turistė qė preferojnė klimėn malore.

Me ndihmesėn dhe sponsorizimin e projekteve tė para nga GTZ-ja, nė zonat mė tė thella tė Alpeve shqiptare nisi tė lindte shpresa pėr zhvillimin e turizmit. Aty vetėm tre vjet mė parė filluan tė rregulloheshin shtėpitė e para dhe gradualisht nė Theth u ringjall turizmi ku vetėm nė vitin 2008 numėroheshin mė shumė se 5 mijė turistė, 90 pėr qind e tė cilėve ishin tė huaj.

Ndėrkohė Thethi dhe turizmi i tij malor, ishte tema kryesore e GTZ-sė nė pavijonin e udhėtimeve tė panairit tė turizmit alternativ, qė u mbajt nė muajin mars nė Mynih tė Gjermanisė.

Njė tjetėr organizatė gjermane e quajtur “Euronatur”, tėrhoqi vėmendjen pėr bukuritė rreth liqenit tė Shkodrės. Gabriel Shvaderer, drejtuesi i kėsaj organizate, e njeh mirė gjithė zonėn kufitare shqiptare. Vitin e kaluar organizata e tij arriti tė shpallte zonė tė mbrojtur Parkun natyror Shebenik-Jabllanicė. Reklama e Shvadererit pėr liqenin tė Shkodrės drejtohet kryesisht ndaj turistėve tė dhėnė pas natyrės. Janė rezervat e pelikanėve dalmatinė por dhe e shumė shpendėve tė tjerė, si dhe njė natyrė shumė spektakolare ajo qė ka mahnitur studiuesit dhe turistėt gjermanė nė kėtė zonė. Sipas specialistėve tė kėtij sektori, ky lloj turizmi do t'u premtonte njė zhvillim tė qėndrueshėm shumė fshatrave nė Shqipėri.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=16100
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.5.2009, 23:15   22

Shkrim i cituar Tiranė: Krijohet Shoqata Gjermane e Industrisė dhe Tregtisė


Tashmė biznesi shqiptaro-gjerman do tė ketė njė organizėm pėr mbrojtjen e interesave pėr tė dy palėt. Ambasada Gjermane, nė prani tė krerėve tė qeverisė shqiptare, zhvilloi dje njė ceremoni me rastin e hapjes sė zyrave sė Shoqatės Gjermane tė Industrisė dhe Tregtisė nė Shqipėri (DIHA). Vetė ambasadori ėshtė shprehur se Shqipėria ėshtė kthyer nė njė vend gjithnjė e mė interesant pėr biznesin gjerman.

Me hapjen e zyrave tė DIHA-s, si pėrfaqėsuese e interesave tė biznesit gjerman nė Shqipėri, firmat mund tė vendosin drejtpėrdrejt kontakt me kompani tė mundshme partnere. Numri i bizneseve anėtare tė DIHA-s ėshtė rreth 250 dhe pritet tė zgjerohet me krijimin e strukturės sė re.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=63839
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2009, 11:57   23

Shkrim i cituar Tiranė: "Profarma" blihet nga gjermanja "Dermafarma"


Kompania gjermane e prodhimeve farmaceutike "Dermafarma "ka blerė 100% tė aksioneve tė "Profarmės", kompanisė sė vetme shq/perėndimore nė tė njėjtėn fushė. Investimi do tė fillojė sė shpejti me ngritjen e njė fabrike tė re nė Tiranė nė ish-fabrikėn e "Antibiotikut", tani tė dalė jashtė pėrdorimit. Fabrika e re do tė quhet pėrsėri "Profarma".

"Qėllimi ynė ėshtė tė forcojmė prodhimin e "Profarmės" nė Shqipėri. Kemi sjellė prodhime tė reja nga Gjermania pėr t“u regjistruar nė Ministrinė e Shėndetėsisė nė Shqipėri. Synojmė qė prodhimi i kėtyre medikameteve tė bėhet nė Tiranė, sipas standarteve gjermane tė cilėsisė", pohoi Hans-Georg Feldmajer, pėrfaqėsuesi i shoqėrisė gjermane nė shtetin Perėndimor.

Projekti i fabrikės sė re ka pėrfunduar. Deri nė fund tė vitit investimi prej 4 milion eurosh i "Dermafarmės" pėr ta ndėrtuar fabrikėn do tė ketė pėrfunduar fazėn e tij tė parė. Tė gjitha makineritė do tė sillen nga Gjermania. Krahu i punės dhe specialistėt do te jenė vendas, kryesisht ata qė kanė punuar tek "Profarma". Kriteret kryesore tė prodhimit: cilėsi e lartė, ēmime tė mira.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=17105
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2009, 21:24   24

Shkrim i cituar Korēė: Studio gjermane fiton masterplanin pėr qendrėn e qytetit


Konkursi ndėrkombėtar pėr masterplanin e qendrės sė qytetit tė Korēės, ka pėrfunduar me fituese studion "Bolles & Wilson", nga Gjermania, ndėrmjet 12 studiosh vendase dhe tė huaja.

Projektet e paraqitura nė konkurs, synonin qė Korēa tė jetė njė qytet ku ndėrthuret arkitektura tradicionale e qytetit me ndėrtime bashkėkohore tė qendrave tregtare dhe pallateve, tė plotėsuara nga shtimi i hapėsirave tė gjelbra, mjediseve sportive etj.

Nė qendėr tė qytetit do tė ndėrtohen disa komplekse tregtare qė nuk do tė kalojnė 6 katet.

http://www.kohajone.com/html/artikull_44729.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2009, 21:37   25

Shkrim i cituar Prishtinė: OEK-u certifikohet me ISO


Shteti shqiptar i Veriut ka zgjeruar bashkėpunimin ekonomik me Gjermaninė, teksa tė mėrkurėn edhe zyrtarisht, pėrfaqėsuesit e Unionit tė Dhomave Zejtare tė Gjermanisė, e kanė pajisur Odėn Ekonomike tė Kosovės (OEK) me certifikatėn e standardeve ISO 9001 pėr cilėsinė dhe shėrbimet.

Sipas pėrfaqėsuesve tė tė dy palėve, certifikimi pėrfshin fusha tė rėndėsishme nė ofrimin e shėrbimeve pėr biznesin, duke ndihmuar sektorin privat nė Veri.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../13588/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2009, 22:03   26
Citim:
Shqipėria, turizmi malor i preferuar nga tė huajt

Shqipėria ėshtė njė destinacion i preferuar i tė huajve jo vetėm pėr rivierėn e mrekullueshme, por edhe pėr turizmin malor. Nė njė reportazh mbi turizmin nė fshatin Theth tė Dukagjinit, Agjencia e lajmeve Reuters vėren potencialin e kėtyre zonave tė thepisura, tė cilat po kthehen nė njė pikė tė preferuar dhe rekomanduar turistike.

Andrej Rapant nga Ēekia erdhi nė Shqipėri pėr tė provuar diēka tė re. Ai donte t’i largohej mbipopullimit tė Alpeve nė zemėr tė Europės dhe kėtu gjeti gjithēka qė dėshironte.

“Disa vite mė parė udhėtova nė Alpet nė qendėr tė Europės, por tani nuk na pėlqen mė. Atje ka shumė turistė, shumė njerėz. Tani po kėrkojmė pėr diēka tė re tė freskėt e tė pastėr. Kėtu ėshtė mėse e natyrshme. Na pėlqen, male tė bukura, njerėz tė mirė dhe natyrė e mrekullueshme.”

Jana Pachlopnikova, nga Ēekia thotė se ėshtė mahnitur nga panorama e kėtyre maleve dhe mikpritja e shqiptarėve.

“Po ta krahasoj me Austrinė apo Zvicrėn shton ajo mund tė them qė ėshtė njė vend mė pak turistik, por kjo ėshtė gjė e mirė, sepse mund tė vish nė kėto male tė pashėtitura dhe tė ndihesh mirė me veten dhe natyrėn.”

Edhe banorėt e kėsaj zone mė ndihmėn e njė agjencie gjermane qė inkurajojnė turizmin, po i pėrshtaten mė sė miri kėrkesave tė miqve tė rinj duke i kthyer shtėpitė e gurit nė bujtina tė ngrohta e tė mobiluara, qė mund tė akomodojnė turistėt. Ēmimi ėshtė 20 euro nata dhe ata kanė mundėsinė tė provojnė ndėr tė tjera edhe ushqime tė freskėta tradicionale.

Rivitalizimi i turizmit malor ėshtė njė nga projektet mė ambicioze tė ndėrmarra nga Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve. Projekti 40 Hanet ka si qėllim pėrshtatjen e strukturave tė vjetra dhe epike tė Shqipėrisė nė pika akomodimi pėr turistėt duke shfrytėzuar gjithashtu asetet natyrore dhe kulturėn e kėtyre zonave.

Turistėt kėtu mund tė bėjnė shėtitje nė bjeshkė dhe prekin nga afėr bukuritė natyrore, ujvarat mullinjtė dhe kullat ngujimit, element ky epik i jetesės shqiptare ku gjatė periudhės sė gjakmarrjes strehohej gjakėsi.

Ēdo udhėtim malor ka rreziqet e veta, por mundėsia pėr tė prekur nga afėr natyrėn e virgjėr, pėr tė gjetur qetėsi e ēlodhje, por edhe aventurėn, eksplorimin dhe tė papriturat, bėn qė njė udhėtim turistik nė Shqipėri t’ia vlejė mė sė miri.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=6732
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2009, 20:11   27

Shkrim i cituar Berlin: ShV kėrkon forcim tė marrėdhėnieve me Gjermaninė


Nė kuadėr tė vizitės zyrtare qė zhvilloi kėtė javė nė Republikėn Federale tė Gjermanisė, ministrja e Energjisė dhe Minierave nė shtetin e Veriut, Justina Shiroka-Pula, ėshtė takuar me sekretarin e Shtetit nė ministrinė e Ekonomisė dhe Teknologjisė, qė mbulon sektorin energjetik nė Gjermani.

Ministrja Pula u takua edhe me pėrfaqėsues tė Bankės KfW nė forumin e veēantė pėr politikat energjetike mes dy shteteve, nė tė cilin morėn pjesė ekspertė tė fushės.

"Pala gjermane ėshtė shumė e interesuar dhe kjo vizitė ka qenė shumė e rėndėsishme pėr t'iu treguar se qeveria e Kosovės, shteti i Kosovės dėshiron tė ketė njė partneritet me Gjermaninė dhe e vlerėson si njė shtet strategjik dhe shumė tė rėndėsishėm nė tė gjitha sferat, si nė politikė ashtu dhe nė ekonomi. Kemi diskutuar sa i pėrket politikave strategjike tė energjisė dhe disa firmave dhe konsorciumeve tė cilat kanė qenė tė interesuara tė investojnė nė Kosovė dhe ndėrkohė ka ndodhur njė mosmarėveshje dhe ata janė tėrhequr. Mirėpo ekziston njė mirėkuptim dhe njė qasje shumė pozitive, qė jo vetėm ato firma, por edhe firma tė tjera mund vijnė nė Kosovė dhe mund tė gjejmė projekte tė pėrbashkėta strategjike nė ekonomi nė pėrgjithėsi", - ka pohuar ministrja Shiroka-Pula nė pėrmbyllje tė takimeve.

"Ne kemi biseduar pėr disa projekte tė pėrbashkėta dhe unė besoj qė nga fundi i shtatorit apo nė fillim tė tetorit do tė vijė njė delegacion gjerman nė Kosovė dhe do tė shohim mundėsitė pėr projekte nė fushėn e burimeve tė energjisė tė ripėrtėrishme", - shtoi mė tej ajo.

Delegacioni shqiptaroverior ka kryer dhe takime me institucione tė tjera ekonomike me qėllim thithjen e investimeve gjermane, ndėrsa ka vizituar dhe dy termocentrale si dhe fabrikėn e turbinave tė shoqėrisė "Siemens".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=29283
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2009, 21:35   28

Shkrim i cituar ShP: Rriten shkėmbimet tregtare me Gjermaninė


Shkėmbimet tregtare tė Shqipėrisė Perėndimore dhe Gjermanisė janė rritur gjatė kėtij viti, ku zėri kryesor ėshtė ai i makinerive dhe pajisjeve tė kėmbimit.

Burimet zyrtare tė INSTAT-it pohojnė se tregtia e jashtme mes dy vendeve ka ardhur duke u zgjeruar, duke i renditur nė vendin e tretė pėr nga rėndėsia, pas Italisė e Greqisė.

Gjatė kėtij muaji janė importuar nga Gjermania mallra tė ndryshme, me njė vlerė prej 2,842 miliardė lekėsh (nga 2,262 miliardė lekė qė ishte kjo shifėr vitin e kaluar). Ndėrsa pėr 7 muajt e kėtij viti (janar-korrik) nga tregu gjerman janė importuar mallra me njė vlerė prej 15,835 miliardė lekėsh (nga 13,682 miliardė lekė vitin e kaluar).

Vetėm zėri "Makineri, pajisje e pjesė kėmbimi" arriti vlerėn e 10,347 miliardė lekėve, ndėrsa "Ushqime, pije e duhan" ishte 1,895 miliardė lekė dhe "Produkte kimike e plastike" me 1,600 miliardė lekė etj.

Drejt tregut gjerman gjatė muajit korrik tė 2009-s janė eksportuar mallra tė ndryshme me njė vlerė prej 358 milionė lekėsh (nga 281 milionė lekė vitin e kaluar).

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=20319
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.9.2009, 11:11   29

Shkrim i cituar Gjermania €42 mln pėr Shqipėrinė e Veriut pėr 2009


Pas dy ditė debatesh, Gjermania ėshtė zotuar tė vazhdojė me ndihma pėr shtetin shqiptar tė Veriut. Nė 10-vjetorin e bashkėpunimit me Prishtinėn qeveria gjermane ka ndarė njė shumė prej 42 milionė eurosh pėr investuar nė infrastrukturė publike, energjetikė, zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik, promovimin e punėsimit, administratė, edhe publike dhe arsim.

Fridih Kiēelt, nga Ministria pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim, pohoi se fondet do tė implementohen nė rend tė parė pėr efikasitet tė energjisė, pėr zhvillim tė sektorit financiar, ekonomik rural dhe pėr reformėn nė administratėn publike.

http://www.kosova.com/artikulli/56282
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.10.2009, 15:47   30
Citim:
Shqipėria nė optikėn e investimeve dhe tė investitorėve gjermanė

Gjermania ėshtė njė nga donatorėt mė tė mėdhenj pėr Shqipėrinė. Investimet publike gjermane kapin shifrėn e afro 800 milionė eurove tė dhėna nė vit, ndėrsa investimet private mbeten akoma nė nivele tė ulėta.

"Bizneset private kėrkojnė garanci ligjore dhe, mbi tė gjitha, ato janė tė interesuara pėr blerje trojesh", - shprehet ambasadori gjerman nė Shqipėri, Bernd Borkard. Por, sipas ambasadorit gjerman nė Shqipėri, problemi i pronėsisė ka shėrbyer si njė pengesė pėr tė thithur investitorė tė huaj, e konkretisht sipėrmarrėsit gjermanė.

I shoqėruar nga njė grup gazetarėsh nga mediat kryesore tė vendit, ambasadori gjerman ka ndjekur nga afėr realizimin e disa projekteve nė Kavajė, Kuēovė, Berat, Fier, tė pėrqendruara kryesisht nė problemet e ujit dhe shėrbimet sociale.

Ambasadori gjerman, Bernd Borkard, ka vlerėsuar realizimin e projekteve tė shtetit tė tij, i bindur se ato kanė qenė efikase dhe se paratė kanė shkuar nė destinacionin e duhur. Ai konfirmon se qeveria gjermane do tė vazhdojė ta mbėshtesė Shqipėrinė me financime pėr projekte tė ndryshme, ndėrsa shton se interesi i investitorėve gjermanė ėshtė shtuar ndjeshėm pėr tė ardhur nė Shqipėri.

Sektorėt qė i sheh me shumė interes dhe pėr tė cilat do t’i ftonte investitorėt gjermanė tė vinin nė vendin tonė, janė ato tė energjisė dhe turizmit.

Ndėrkaq, arkeologjia ėshtė njė nga fushat qė ka tėrhequr vėmendjen gjermane nė vendin tonė. Njė grup arkeologėsh gjermanė janė duke kryer gėrmime nė qytetin antik tė Apolonisė. Kėto investime do tė zgjerohen mė tej nė tė ardhmen, pasi krijimi i dhomės sė bashkėpunimit ekonomik mes dy vendeve, nė tetor tė vitit 2008, ka si qėllim shtimin e prezencės gjermane nė Shqipėri.


Z. ambasador, a mendoni se janė pėrdorur me efikasitet financimet e qeverisė gjermane deri tani dhe a kanė shkuar nė destinacionin e duhur?

Ato janė shumė efikase. Jam shumė i bindur pėr kėtė qė po them. Mendoj se projektet janė realizuar siē duhet. Siē e patė dhe ju gazetarėt nė projektin e furnizimit dhe tė pastrimit tė ujėrave tė zeza nė Kavajė, ai ishte njė projekt i pėrfunduar dhe shumė efikas. Pėr mė tepėr, ky projekt merr vlerė kur ėshtė krejt afėr plazhit, ēka do tė thotė qė nuk kemi ndotje nė det.

Ne kemi grumbulluar vitet e fundit eksperiencė tė pasur dhe e vlerėsojmė shumė tė mirė kėtė eksperiencė. Njė sektor i ndihmės ėshtė mbėshtetja e firmave shqiptare. Po kėshtu ėshtė ndihmuar pėr rehabilitimin e shkollave apo kopshteve nė zona tė ndryshme. Njė projekt qė ne e pamė nga afėr ishte rehabilitimi i kopshtit “Natyra” nė Kuēovė.

Ēfarė u sugjeroni sipėrmarrėsve gjermanė kur vijnė tė investojnė nė Shqipėri?

Investitorėt qė interesohen pėr Shqipėrinė janė tė ndryshėm dhe u pėrkasin sektorėve tė ndryshėm. Nėse do tė flasim pėr sektorin e energjisė, unė do t’i ftoja tė vinin sepse ata kanė shumė pėr tė bėrė nė kėtė fushė. Mund tė bėhet shumė pėr energjinė dhe sidomos pėr energjinė e rinovueshme.

Besoj se do tė ishte tėrheqėse nėse do tė merreshin edhe me sektorin logjistik. Me hapjen e autorrugės qė lidhet me Kosovėn (rruga Durrės-Kukės-Morinė) besoj se bregdeti shqiptar po bėhet shumė mė tėrheqės. Nė mėngjes, nė hotelin kur ne ishim nė Berat, takuam disa turistė gjermanė. Ata mė thanė se vitin tjetėr do tė vijnė dhe dy-tri herė tė tjera. Ata bėjnė udhėtime nė vendet me histori, pasi janė tė dhėnė mbas monumenteve. Pikėrisht vizita pėr kėtė synim i intereson njė numri tė shumtė vizitorėsh nė Gjermani.

Nė cilat qytete janė pėrqendruar kryesisht projektet e financuara me fonde gjermane? A do tė zgjerohen ato nė tė ardhmen?

Financimet e bėra nga “KfW” janė disa; mund tė pėrmendim projektin e impiantit tė pastrimit tė ujit tė pijshėm nė Kavajė, si dhe impiantin e pastrimit tė ujėrave tė zeza po nė kėtė qytet, qė kapin njė vlerė investimi 3.6 milionė euro. Projekti i impiantit tė ujėrave tė zeza nė Kuēovė ėshtė njė projekt qė do tė fillojė sė shpejti prej 7 milionė eurosh dhe bashkė me projektet e furnizimit me ujė nė Berat kapin vlerėn e 11.25 milionė eurove.

Njė projekt tjetėr ėshtė ai i sistemit tė pastrimit tė kanalizimeve tė ujėrave tė zeza nė qytetin e Korēės qė do rikonstruktohet tėrėsisht, pėrmes njė fondi prej 15 milionė eurosh, e cila ėshtė dhėnė nė formė tė huaje nga banka gjermane “KfW”.

Po kėshtu, “KfW”, me financimet e saj, po realizon dy projekte tė rėndėsishme tė energjisė nė vend. Me njė shumė prej 90 milionė eurosh janė nėnshkruar dy marrėveshje tė financimit pėr shėrbime ekspertize pėr linjėn e transmetimit 400 kilovolt Tiranė-Prishtinė, Kosovė dhe unaza 110 kilovolt pėr Jugun e Shqipėrisė, midis qeverisė shqiptare dhe bankės shtetėrore gjermane “KfW”.

Kėto projekte pėr ndėrtimin e linjave Tiranė-Prishtinė prej 400 kilovoltėsh dhe unaza 110 kilovolt pėr Jugun e Shqipėrisė, janė projekte me rėndėsi strategjike pėr zhvillimin e Shqipėrisė.

Janė realizuar disa projekte tė furnizimit me ujė dhe impiantet e kanaleve tė ujėrave tė zeza si nė Korēė, nė Krujė, Kukės, Pogradec, Kavajė, Lushnjė. Ndėrsa pritet tė realizojmė projekte tė tjera, siē ėshtė ai pėr mbrojtjen e mjedisit nė liqenin e Ohrit dhe nė detin Adriatik, nė Shkodėr, Kuēovė, Berat.

Krahas kėtyre kemi dhe disa projekte bashkėpunimi me partnerėt tanė, por qė janė projekte tė shėrbimeve sociale, ndaj kam qenė i lumtur qė ne pėruruam njė kopsht fėmijėsh dhe qė kemi dhėnė kontributin tonė nė kėtė pikė. Ka qenė njė fushė ku ne prej vitesh kemi investuar nė Kuēovė nė rinovimin e kopshteve dhe ēerdheve dhe deri tani ka rezultuar se kemi pasur rezultat.

Ne po e zgjerojmė gradualisht hartėn e ndihmės gjermane, kemi projekte pėr nė Lushnjė, Fier, Gjirokastėr, nė Sarandė, nė hidrocentralin e Bistricės, gjithashtu nė pėrmirėsimin e rrjetit elektrik nė Jug tė Shqipėrisė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21400
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2010, 17:43   31
Citim:
Sejdiu i kėnaqur me mbėshtetjen e Gjermanisė

Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu e filloi sot vizitėn zyrtare nė Gjermani, ku u takua me presidentin e Gjermanisė, Horst Kohler, dhe me kryetarin e Kuvendit tė Republikės Federale, Norbert Lammert.

Fillimisht, presidenti Kohler i ka organizuar presidentit Sejdiu njė pritje me nderimet mė tė larta shtetėrore. Tė dy presidentėt kanė pėrcjellė intonimin e himneve shtetėrore, ndėrsa pastaj kanė parakaluar para Formacionit tė Nderit, i cili ka nderuar vizitėn e presidentit Sejdiu nė Gjermani.

Nė njė takim tė gjatė me presidentin Kohler, presidenti Sejdiu ka shprehur fjalėt tė mira tė falėnderimit pėr ndihmėn e pakursyeshme qė ka dhėnė dhe qė po vazhdon tė japė shteti gjerman pėr Kosovėn.

Ai gjithashtu e ka quajtur shumė tė rėndėsishme ndihmėn e madhe ekonomike qė shteti gjerman i ka dhėnė Republikės sė Kosovės, nė tė gjitha periudhat e sidomos nė fazėn e pasluftės, nė kohėn e rindėrtimit tė vendit dhe krijimit tė kushteve pėr jetė sa mė tė mirė tė qytetarėve.

Ndėrkaq, nė njė deklaratė bėrė pas takimeve, Sejdiu tha se ndjehej shumė i kėnaqur me premtimet qė ka marrė nga udhėheqėsit gjermanė. Po ashtu, ai tha se ėshtė njė mbėshtetje e jashtėzakonshme qė Kosova ka pasur, ka dhe qė do tė ketė nga shteti mik gjerman, mbėshtetje pėr integrimet evropiane, pėr integritetin e saj si shtet i pavarur dhe sovran dhe pėr ambiciet tona pėr tė qenė njė shtet i zhvilluar ekonomikisht.

Presidenti Sejdiu pėrkujtoi edhe me kėtė rast se Kosova ėshtė shtet i pavarur dhe sovran dhe nuk do tė realizohen kurrė prognozat e oguret e zeza tė kundėrshtarėve tė pavarėsisė se Kosova do tė jetė njė vend jostabil qė do tė shkaktojė destabiltet nė rajon. Pėrkundrazi, vijoi presidenti, “ne kemi dėshmuar stabilitet dhe jemi tė kėnaqur qė vendeve mike siē ėshtė Gjermania, t’u dėshmojmė arritjet dhe sukseset tona, por edhe sfidat me tė cilat ballafaqohemi”.

Bashkėpunimi mes Kosovės dhe Gjermanisė kanė qenė temė edhe nė takimin qė presidenti Sejdiu zhvilloi me presidentin e Kuvendit tė Republikės Federale, Norbert Lammert, si dhe nė takimin me ministrin e punėve tė Jashtme, Guido Westerwelle.

Njė takim presidenti Sejdiu ka zhvilluar edhe nė Fondacionin Korber, ku ishin tė pranishėm figura tė rėndėsishme tė jetės politike tė Gjermani, pėrfshirė edhe ish-pėrfaqėsues diplomatikė tė kėtij shteti nė vendin tonė, si dhe ish-drejtues tė institucioneve ndėrkombėtare nė vendin tonė qė vijnė nga ky shtet.

Nė orėt e pasdites, presidenti Sejdiu do tė takohet me kancelaren Angela Merkel dhe me njė varg zyrtarėsh tė tjerė tė shtetit gjerman, ndėrkohė qė takimet do tė vazhdojnė edhe gjatė ditės sė premte.

Pjesė e delegacionit tė presidentit Sejdiu janė edhe ministri i Punėve tė Jashtme, Skender Hyseni, ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, si dhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku. Nė vizitė, presidenti Sejdiu shoqėrohet nga Zonja e Parė, Nezafete Sejdiu, dhe bashkėpunėtorėt. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=8443
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 20:40   32
Citim:
Gjermanėt tė interesuar pėr energjetikė dhe ndėrmarrje publike

Prishtinė, 9 maj - Biznesmenėt gjermanė janė tė interesuar pėr tregun e Kosovės. Por, interesimet e tyre nuk janė tė njėjta me ato tė vendorėve.

Terreni mė lakmues pėr investitorėt potencialė ėshtė privatizimi i ndėrmarrjeve mė tė mėdha publike dhe fusha e energjetikės. Kosovarėt, ndėrkaq, janė tė interesuar tė tėrheqin sa mė shumė investime edhe pėr ndėrmarrjet e vogla dhe ato tė mesme, si dhe fusha tė tjera, si nė bujqėsisė.

Kėto janė konkluzionet qė i kanė nxjerrė ministri i Tregtisė, Lutfi Zharku dhe ai i Ekonomisė, Ahmet Shala, nga vizita e tyre nė Gjermani.

Edhe presidenti kosovar e ai gjerman kishin bėrė thirrje pėr rritjen e investimeve gjermane nė Kosovė.

Gjermania zė vendin e dytė nė importet e Kosovės. Vetėm nė vitin 2009, nga ky vend ishte importuar mall me vlerė prej mė shumė se 237 milionė euro, qė paraqet njė trend nė rritje prej 21 pėr qind nė raport me vitin 2008.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,20945
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2010, 12:01   33
Citim:
Prifti, gjermanėve: Investoni nė Shqipėri, ka taksa mė tė ulėta se Kina

Nėse njė investitor i huaj kėrkon tė investojė kapitalin e tij nė njė shtet tjetėr, pikėsėpari duhet tė shohė ēfarė lehtėsish ofron ky vend nė lidhje me taksat, krahun e punės dhe tregun. Tė gjitha kėto mundėsi favorite, ministri i Ekonomisė Tregtisė dhe Energjitikės, Dritan Prifti, ia ka paraqitur sipėrmarrjes gjermane duke i ftuar tė vinė tė investojnė nė vendin tonė.

Nė takimin qė ministri Prifti zhvilloi dje me biznesin gjerman, nė tryezėn e organizuar nga Asambleja e Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė Gjermane, i ftoi ata tė vinė tė investojnė nė vendin tonė, pasi lehtėsitė qė kėrkon njė investitor, do t’i gjejė nė Shqipėri, pasi kėtu, siē theksoi ai, ka taksa tė ulėta, ka njė moshė tė re pėr punė dhe se krahu i punės do tė kushtojė mė lirė se nė njė treg tjetėr.

“Pėr njė biznes gjerman qė ėshtė i interesuar nė fushėn e fasonėve, atė me material tė porositėsit, Shqipėria paraqet mė shumė interes sesa Kina, se ajo veēse ėshtė shumė larg, ka dhe taksa importi dhe eksporti qė vendi ynė nuk i ka”, - bėri me dije ministri Prifti.

Nga ana tjetėr ai i bėri me dije njė tregues tjetėr, qė popullata e Shqipėrisė ėshtė kualifikuar dhe investitorėt gjermanė do tė mund tė realizojnė interesat e tyre duke investuar kapitalin e tyre nė Shqipėri.

“Le ta krahasojmė Shqipėrinė me Kinėn, pėr sa i pėrket interesit qė ka ky biznes specifik. Pėr njė biznes gjerman qė ėshtė i interesuar nė fushėn e biznesit me material pėrpunues, fason, Shqipėria ėshtė shumė mė afėr sesa Kina. Kostot e transportit janė shumė mė tė lira. Taksat i ka mė tė ulėta se sa Kina, India apo vendet e Afrikės Veriore, sepse Kina tatimin korporativ e ka 15 pėr qind pėr kėtė biznes, ndėrsa Shqipėria 10 pėr qind. Nuk marrim as taksa importi dhe eksporti pėr kėtė biznes. Paguhet vetėm 10 pėr qind tatim mbi fitimin dhe vetėm 15 pėr qind sigurime shoqėrore nga punėdhėnėsi. Asnjė vend tjetėr nuk ofron kėtė barrė fiskale pėr kėtė lloj biznesi. Shqipėria ėshtė shumė mė atraktive nė kėtė lloj biznesi edhe sesa vendet qė mbahen nga mė atraktivet nė botė. Paga minimale nė Kinė sot ėshtė 3 USD ora, ne e kemi rreth 1.5 USD ora. Pėr kėto biznese jemi tė gatshėm, edhe nga programi pėr zonat e lira industriale, tė ofrojmė terrene dhe toka falas pranė porteve tė Shqipėri, duke lehtėsuar dhe transportin”, - tha ministri.

Ministri tha se qeveria shqiptare nė kėto vite ka ndėrmarrė njė sėrė reformash dhe ka krijuar njė sėrė lehtėsish fiskale pėr biznesin e huaj dhe vendas. Tashmė nė Shqipėri ėshtė ngritur “One Stop Shop” pėr regjistrimin e biznesit, pėr marrjen e njė licence si dhe njė sportel vetėm pėr energjinė, lehtėsi kėto qė minimizojnė burokracitė dhe i japin mundėsi njė biznesi tė regjistrohet nė njė ditė dhe tė nisė aktivitetin e tij nė Shqipėri pa pritur me muaj.

Po kėshtu, Prifti tha se Shqipėria ofron taksat mė tė ulėta nė rajon dhe ėshtė njė vend me interes tė madh pėr investitorėt e huaj duke qenė se ėshtė favorit, duke qenė nė perėndim tė Ballkanit dhe njė portė pėr tė kaluar nė Evropėn Perėndimore.

Shkėmbimet me Gjermaninė janė 6.5 pėr qind e totalit tė shkėmbimeve tona tregtare. Volumi i shkėmbimeve nė euro ėshtė 211 milionė euro nė vit, nga tė cilat 190 janė importe dhe rreth 20-30 eksporte. Nuk ka rėndėsi raporti, por rėndėsi ka qė komunitetet e bizneseve nė dy vendet tė kenė mundėsi tė shkėmbejnė mė shumė. Pra, tė rrisim nivelin e shkėmbimeve mes dy vendeve. Pėrveē vitit 2009, qė ishte njė vit i vėshtirė pėr tė gjithė, ēdo vit shkėmbimet me tregtare me Gjermaninė janė rritur me 20 pėr qind”, - tha Prifti.

Ministri theksoi se marrėdhėniet ekonomike mes Shqipėrisė dhe Gjermanisė duhet tė forcohen mė tej ashtu siē janė marrėdhėniet politike. Prifti tha se ka vend pėr tė rritur ndjeshėm shkėmbimit tregtare mes dy vendeve, pėr tė shtuar investimet gjermanė nė Shqipėri, por edhe pėr tė eksponuar produktet shqiptare nė tregun gjerman.

“Rreth 20% nė vit ka qenė rritja e shkėmbimeve me Gjermaninė vitit e fundit, realisht mė shumė nga sa ėshtė ai i rritjes ekonomike dhe kjo tregon se jemi nė rrugėn e duhur, por gjithsesi, duhet tė kėrkohen shkėmbime mė tė larta mes dy vendeve tona”, - tha ministri Prifti.

http://www.standard.al/http://www.st...nomi/7846.html

Citim:
Gjermania 72,2 milionė euro deri nė 2012 pėr Shqipėrinė

Berlin - Gjatė vizitės sė tij nė Gjermani, ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta u prit nga Sekretarja e Shtetit pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillimtė RFGJ, Gudrun Kopp, me tė cilėn i diskutua pėr bashkėpunimin ekonomik.

Znj. Kopp, bėri njė vlerėsim tė veēantė ndaj politikės sė jashtme shqiptare, qė sipas saj, po kombinohet nė mėnyrė efikase me politikat zhvillimore dhe tregtare tė vendit.

“Ėshtė e vėrtetė qė Gjermania duhet tė bėjė shkurtime ambicioze. Por ne, si vend i pasur industrial, e kemi pėr detyrė tė ndihmojmė vendet e tjera. Kėshtu pėr shembull me Shqipėrinė ne kemi njė bashkėpunim tė qėndrueshėm prej tashmė dy dekadash dhe nė vitet e ardhshme 2010 deri nė 2012 kemi rėnė dakord pėr njė shumė prej 72,2 milionė euro pėr bashkėpunimin nė fushėn e zhvillimit”, tha ajo.

Duke vėnė nė dukje bashkėpunimin shumė tė mirė ekonomik mes dy Qeverive, z. Meta shprehu gatishmėrinė e Qeverisė shqiptare pėr tė inkurajuar mė shumė kompani gjermane tė investojnė nė Shqipėri.

Nė kėtė kontekst, ai theksoi potencialet e mėdha tė vendit pėr investitorėt gjermanė duke vėnė nė dukje se Shqipėria ėshtė njė vend strategjik nė Ballkanin Perėndimor, dhe se pėrmes saj, investimet gjermane mund tė fitojnė njė dimension rajonal.

Nė pėrfundim tė vizitės sė tij, Meta mori pjesė edhe nė ceremoninė e nėnshkrimit tė Marrėveshjes Ndėrqeveritare mes Republikės Federale tė Gjermanisė dhe Republikės sė Shqipėrisė pėr Transportin Detar.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/20316/

Citim:
Ratifikohet marrėveshja ekonomike me Gjermaninė

Tiranė - Presidenti i Republikės, Bamir Topi dekretoi sot ratifikimin e marrėveshjes ndėrmjet Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės Federale tė Gjermanisė pėr shmangien e tatimit tė dyfishtė dhe tė evazionit fiskal, pėr taksat mbi tė ardhurat dhe kapitalin.

Marrėveshja e miratuar nė parlament mė 10 qershor, luan njė rol tė rėndėsishėm nė kompleksin e faktorėve qė garantojnė, favorizojnė dhe stimulojnė marrėdhėniet ekonomiko-tregtare dypalėshe.

Dispozitat e saj, qė kanė pėrparėsi ndaj legjislacioneve tatimore tė tė dy vendeve, pėrcaktojnė mėnyrat se si do tė shmanget tatimi i dyfishtė, duke i dhėnė tė drejtėn pėr tatimin e tė ardhurave tė caktuara vetėm njėrit shtet, apo duke e ndarė kėtė tė drejtė ndėrmjet dy shteteve, por pa e rėnduar subjektin me tatim tė dyfishtė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/20344/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2011, 21:48   34
Citim:
Partneriteti me Gjermaninė determinues pėr zhvillimin ekonomik afatgjatė tė Shqipėrisė

Emri:  dirk-nibel.jpg
Shikimet: 173
Madhėsia:  15,0 KBMinistri Federal pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim, Dirk Niebel, nė vizitėn tre ditore qė po zhvillon nė Shqipėri po nėnvizon faktin sė “qėllimi ynė kryesor ėshtė mbėshtetja e Shqipėrisė nė pėrafrimin me BE-nė”.

Deri tė shtunėn nė mesditė Dirk Niebel ka planifikuar tė lėvizė nė disa rajone tė Shqipėrisė, kryesisht aty ku janė dhe projektet zhvilluese tė Gjermanisė pėr komunitetin. Nė qarkun e Shkodrės do tė jetė prezent nė njė projekt qė ėshtė finalizuar tashmė (linja e transmetimit mes Shqipėrisė e Malit tė Zi) si dhe pėr njė projekt tjetėr qė sapo iniciohet (pastrimi i liqenit tė Shkodrės).

Tė shtunėn ministri gjerman nė delegacionin e tė cilit ka dhe zyrtarė tė tjerė tė qeverisė, deputetė dhe ekspertė tė infrastrukturės etj., do tė pėrurojė linjėn e ujėsjellėsit Berat- Kuēovė, si pjesė e projektit „Furnizimi me ujė tė pijshėm i Shqipėrisė sė Mesme“.

Duke bėrė njė bilanc tė bashkėpunimit gjermano shqiptar nga viti 1988, ministri Niebel shprehet i kėnaqur nga procesi i transformimit tė ndihmės; nga ajo e stadit fillestar emergjent (qė ishin disa qindra lopė si njė mbėshtetje pėr furnizmin ushqimor tė popullatės shqiptare) dhe sot me projekte tė qėndrueshme partneriteti.

“Kjo ka tė bėjė me ndryshimin e kushteve tė pėrgjithshme nė Shqipėri nė 15-20 vitet e fundit duke e shndėrruar kėtė vend nga njė vend diktatorial tė ‘epokės sė gurit' nė njė vend qė mė sė miri sot aspiron tė bėhet anėtar i BE-sė. Qėllimi ynė kryesor ėshtė mbėshtetja e Shqipėrisė nė pėrafrimin me BE-nė, por kuptohet qė ecuria dhe kohėzgjatja e procesit pėrcaktohet nga vetė Shqipėria”.

Ministri Federal pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim, Dirk Niebel, e kishte tė paraplanifikuar vizitėn e tij nė Shqipėri nė ditėt e para tė muajit maj tė kėtij viti. Por atmosfera e ndezuar politike nė prag tė zgjedhjeve lokale kanė qėnė shkak i mjaftueshėm pėr qeveritarin e lartė gjerman qė ta spostojė pėr tani axhendėn e tij.

Pyetjes sė DW-sė se "a do tė ketė nė tė ardhmen njė ndryshim kursi pėr prioritetet e ndihmės gjermane", ministri Federal pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim sqaroi se sektorėt strategjikė, si energjia, pėrmirėsimi i infrastrukturės sė ujėsjellės kanalizimeve nė zonat e banuara, mjedisi, suporti pėr arsimin profesional e sipėrmarrjet e vogla e tė mesme etj., do tė mbeten po nė fokus edhe nė periudhėn nė vijim.

“Dy fushat e fundit, arsimi profesional dhe sipėrmarrjet e vogla e tė mesme janė me rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr kooperimin dypalėsh. Ato krijojnė perspektivė punėsimi, sidomos pėr tė pėrfshirė nė kėto angazhime tė rinjtė. Prioritet tona do tė vijojnė pėr faktin se ato janė pėrcaktuar nė vullnet dhe nė rakordim tė plotė mes dy palėve. Por dhe sepse qėndrueshmėria e objektivave ėshtė efektive, po tė kemi parasysh pėrvojėn e eksperiencėn e fituar gjatė viteve tė fundit”.

Gjergj Buxhuku, administrator i Konfederates sė Industrive nė Shqipėri, KONFINDUSTRIA, e vlerėson partneritetin e Gjermanisė si determinues pėr zhvillimin ekonomik afatgjatė tė Shqipėrisė. Duke folur pėr DW, Buxhuku e shikon nė dy aspekte kryesore mbėshtetjen gjermane.

“Sė pari, nuk duhet tė harrojmė qė Gjermania nė mėnyrė tė d.p.d por dhe nėpėrmjet BE-sė ėshtė nga kontribuesit kryesorė tė investimeve tė huaja nė ekonominė shqiptare. Sė dyti, Gjermani si askush nga shtetet partnere tė tjera ka investuar nė sektorėt strategjikė tė ekonomisė shqiptare, sektotė qė bėjnė bazėn e zhvillimit ekonomik nė ekonominė e ēdo vendi. Duke e parė nė kėtė aspekt mund tė themi pa frikė qė ndihma e Gjermanisė ka qėnė jo vetėm sasiore por dhe efektive, nė ndryshim kjo nga disa vende tė tjera ku efektiviteti i ndihmės sė tyre nė njė masė tė konsiderueshme lė pėr tė dėshiruar”.

Si pėrfaqėsues i KONFINDUSTRISĖ, Buxhuku shton se kompanitė nė fushėn industriale dhe nė tėrėsi biznesi shqiptar shikojnė tek Gjermania njė partner tė besueshėm dhe serioz jo vetėm nė tregun vendas, por dhe atė rajonal e mė gjerė.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15297509,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2012, 17:22   35
Citim:
Gjermania ndan edhe 27 milionė euro pėr Kosovėn

Qeveria gjermane ėshtė zotuar pėr ndarjen edhe tė 27 milionė eurove tė tjera pėr Kosovėn nė fushat e energjetikės, ujėrave, ekonomisė dhe arsimit. Kjo u bė e ditur pas mbajtjes sė konsultimeve pėr bashkėpunimin zhvillimor nė mes tė Kosovės dhe Gjermanisė.

“Gjatė konsultimeve ndėrqeveritare gjermano-kosovare pėr bashkėpunim ekonomik zhvillimor, tė cilat u mbajtėn mė 12 mars 2012 nė Prishtinė, Qeveria gjermane ėshtė zotuar pėr njė mbėshtetje tė mėtutjeshme tė vendit mė tė ri nė Evropė pėr tė pėrmirėsuar kushtet e jetesės dhe pėr afrimin e tij me BE-nė”, thuhet nė njė njoftim tė ambasadės gjermane nė Prishtinė.

Sipas njoftimit, tė dy delegacionet u pajtuan pėr tė forcuar edhe mė tej bashkėpunimin nė fushat e ekonomisė dhe nxitjes sė punėsimit, arsimit, si dhe energjisė e infrastrukturės sė ujėrave. Pėr kėtė bashkėpunim, qeveria gjermane planifikon – me kusht tė miratimit pėrfundimtar tė institucioneve relevante qeveritare gjermane – tė vė nė dispozicion 27,7 milionė euro tė tjera pėr vitin 2012.

Nė sektorin e energjisė Gjermania planifikon tė mbėshtes sėrish Qeverinė e Kosovės nė ndėrtimin e kapaciteteve tė rrjetit tė transmetimit tė energjisė, ashtu qė popullsia tė mund tė pėrfitojė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė dhe tė kontribuojė njėkohėsisht nė integrimin e tregut kosovar nė atė evropian.

Mjetet financiare, tė cilat ishin zotuar qė nė vitin 2010 pėr ndėrtimin e impianteve pėr trajtimin e ujėrave do tė rriten. “Nėpėrmjet kėsaj jepet njė kontribut i qenėsishėm nė pėrmirėsimin e qėndrueshėm tė kushteve tė jetesės sė qytetarėve kosovarė”, thuhet nė njoftimin e ambasadės.

Po ashtu, me mbėshtetjen e zhvillimit rural dhe mbėshtetjen e qendrave kompetente pėr arsim, nė kuadėr tė arsimit profesional, ėshtė planifikuar vazhdimi i projekteve aktuale. “Pėr zhvillimin social dhe ekonomik arsimi luan njė rol vendimtar. Pėr kėtė ėshtė paraparė mbėshtetja e qėllimeve nė vijim nė arsimin themelor me mjete shtesė pėr njė fazė tė re tė projekteve”, thuhet nė njoftim.

Gjermania, pas SHBA-ve, ėshtė donatori i dytė mė i madh bilateral pėr Kosovėn. Qė nga fillimi i bashkėpunimit, nė vitin 1999, qeveria gjermane ėshtė angazhuar me sukses me afėrsisht 400 milionė euro pėr rindėrtimin dhe zhvillimin e Kosovės./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,144281
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2012, 22:18   36
Citim:
Gjermania, donatori mė i madh pėr Shqipėrinė

Tiranė, 26 shtator - Qeveria e Gjermanisė do tė ndihmojė Shqipėrinė me 31 milionė euro. Ky donacion vjen nė kuadėr tė “Bashkėpunimit pėr Zhvillim” mes qeverisė gjermane dhe asaj shqiptare.Kėto mjete, siē kanė deklaruar pėrfaqėsuesit e Ambasadės gjermane nė Tiranė, do tė investohen pėr zhvillimin e disa sektorėve, nė energjetikė, ujėra etj.

“Kemi rėnė dakord pėr tre sektorė kryesore tė bashkėpunimit gjermano-shqiptar qė janė ato tė energjisė, ujėsjellės-kanalizimeve dhe qeverisjes sė mirė dhe pikėrisht nė kėto sektorė ėshtė edhe interesi i qeverisė shqiptare pėr tė investuar”, tha ambasadorja Carola Muller-Holtkemper, transmetojnė mediat nė Tiranė.

Gjermania konsiderohet si donatori mė i madh i Shqipėrisė, pasi nė pothuaj 25 vjet ka vėnė nė dispozicion mė shumė se 1 miliardė euro nė formė kredish dhe granatesh pėr realizimin e projekteve zhvillimore.

http://koha.net/?page=1,14,116746
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2012, 22:57   37
Citim:
Panariti: Gjermania, partner i besueshėm dhe serioz
Gjermania, donatori mė i madh i Shqipėrisė.
Holtkemper: Gjermania ka qenė dhe do tė jetė pėrkrah Shqipėrisė nė rrugėn e saj drejt familjes evropiane


1 tetori ka shėnuar 25-vjetorin e rivendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike mes Shqipėrisė dhe Gjermanisė. Me kėtė rast, nė mjediset e Ministrisė sė Jashtme u organizua njė pritje, ku morėn pjesė pjesėtarė tė trupit diplomatik tė akredituar nė Tiranė, por edhe zyrtarė tė lartė tė vendit.

Nė fjalėn e tij shefi i diplomacisė shqiptare e cilėsoi Gjermaninė si njė partner tė besueshėm, serioz dhe tė qėndrueshėm. Ministri Panariti nėnvizoi se Gjermania ėshtė njė nga vendet me tė cilat Shqipėria bashkėpunon mė tepėr dhe se marrėdhėniet mes dy shteteve janė tė konsoliduara.

Ai tha se nė kėta 25 vjet marrėdhėnie diplomatike, shteti gjerman ėshtė i pari nė listėn e donatorėve nė vend, duke kontribuar me grante apo donacione tė ndryshme shifrėn 1 miliard euro.

“Qė prej vitit 1988, Gjermania ėshtė donatori mė i madh i Shqipėrisė, duke vėnė nė dispozicion mė shumė se 1 miliard euro nė formė kredish dhe grantesh pėr realizimin e projekteve pėr zhvillim”, - u shpreh ministri.

Panariti i dha rėndėsi faktit se ky pėrvjetor vlen edhe mė tepėr, duke pasur parasysh se vendi ynė feston 100-vjetorin e Pavarėsisė. Nė mjediset e MPJ-sė ėshtė publikuar njė kopje e marrėveshjes sė 2 tetorit 1987, e cila ėshtė njė gur themeli mbi tė cilėn u zhvilluan marrėdhėniet gjatė kėtij ēerek shekulli.

Panariti pėrmendi ish-ministrin e Jashtėm gjerman, z. Hans Ditrih Gensher, dhe ish-kryeministrin e Landit tė Bavarisė, z. Franc Jozef Shtraus, si dy nga personat tė cilėt kanė kontribuar mė shumė nė marrėdhėniet dypalėshe.

“Ne jemi partnerė nė NATO, duke kontribuar sė bashku me aleatėt e tjerė, nė vendosjen dhe ruajtjen e paqes anekėnd botės. Krahas kėsaj, Gjermania ka qenė dhe mbetet njė mbėshtetėse e fuqishme e aspiratės sonė pėr integrim evropian, e progresit tonė drejt anėtarėsimit nė familjen e madhe evropiane, e qė aktualisht ndodhemi fare afėr marrjes sė statusit kandidat pėr nė BE”, - theksoi Panariti.

Gjatė fjalės sė tij kreu i qeverisė zoti, Sali Berisha, nėnvizoi faktin se kjo ėshtė njė ditė e veēantė, nė kėtė 25-vjetor tė rivendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Gjermaninė, si 25 vjet bashkėpunimi, ndihme dhe mbėshtetjeje tė shkėlqyer nga ky vend i madh mik.

“Shqiptarėt, - theksoi Kryeministri, - nė kėtė pėrvjetor tė marrėdhėnieve diplomatike, pėrkulen me nderimin mė tė madh para ish-kancelarit tė Republikės Federale Gjermane, Helmut Kol, qė do tė mbetet nė memorien e tyre dhe besoj edhe tė mbarė kombeve tė shtypura nga diktaturat komuniste, si Kancelari gjerman mė i madh i tė gjitha kohėrave”.

Gjithashtu, Kryeministri u shpreh se nė kėto 25 vite, shqiptarėt kanė pasur privilegjin e madh tė qėndrojnė nė vend tė parė tė ndihmės e bujarisė gjermane pėr frymė, nė Evropė dhe nė botė, pėrmes njė ndihme qė kalon mbi 1 miliard euro dhe qė ėshtė adresuar nė ēdo fushė tė jetės sė vendit.

Shefi i mazhorancės ritheksoi se Gjermania ishte dhe mbetet njė mbėshtetje e fuqishme e projekteve tė mėdha tė shqiptarėve, siē ishte anėtarėsimi nė NATO, por dhe nė pėrpjekjet pėr tė ndėrtuar gjithmonė e mė shumė projektin e Shqipėrisė pėr integrim nė Bashkimin Evropian.

Kreu i ekzekutivit vlerėsoi gjithashtu kontributin e Gjermanisė pėr paqen e stabilitetin nė Ballkan, veēanėrisht kontributin nė ēlirimin e Kosovės dhe mė pas, nė rindėrtimin e kėtij vendi, dhe shprehu besimin se kėto 25 vite bashkėpunimi tė suksesshėm, janė krijuar kushtet pėr njė bashkėpunim tė shkėlqyer e mė tė madh nė vitet qė vijnė.

Nė fjalėn e saj ambasadorja e Gjermanisė nė Tiranė, znj. Karola Myler-Holtkemper, u shpreh se marrėdhėniet mes dy vendeve tona kanė njohur vetėm rritje e zhvillim nė kėta 25 vjet, si dhe Gjermania ka qenė dhe do tė jetė pėrkrah Shqipėrisė nė rrugėn e saj drejt familjes evropiane.

http://www.standard.al/index.php/joo...hem-dhe-serioz
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2012, 22:35   38
Citim:
Franz Josef Shtraus, ishte dhe mbetet njė mik i madh i Shqipėrisė dhe shqiptarėve
Nga Luan SHAHOLLARI - Mėr Tet 03, 4:37 pm

Emri:  shtrausiii.jpg
Shikimet: 47
Madhėsia:  136,8 KBMė datė 3 tetor tė vitit 1988, nė moshėn 73-vjeēare, vdiq Franz Josef Shtraus, njė nga politikanėt e njohur tė Gjermanisė. Kanēelari Helmut Kohl, i cili mėsoi pėr vdekjen e z.Shtraus gjatė njė fluturimi nga Indonezia nė Australi, njoftoi se do ta shkurtonte udhėtimin e tij. Kanēelari e pėrshkroi z.Shtraus si ‘njė nga etėrit themelues mė tė mėdhenj tė Republikės Federale’. Ministri i Jashtėm Hans-Ditrih Gensher, njė rival politik, politika e jashtme pajtuese e tė cilit ishte kritikuar shpesh nga z.Shtraus, vlerėsoi ‘kontributin e tij tė pazėvendėsueshėm pėr ndėrtimin e demokracisė tė pas luftės nė Gjermani’. Gazetari Serge Schmemann, (fitues i ēmimit “Pulitzer” pėr raportet ndėrkombėtare pėr mbulimin e riunifikimit tė Gjermanisė) ka botuar njė shkrim nė “New York Times”, mė 4 tetor 1988, njė ditė pas vdekjes tė F.J. Shtraus, ku hedh dritė mbi disa veēori qė e karakterizonin kėtė personalitet tė lartė politik me ndikim jo vetėm nė ish RF tė Gjermanisė, por edhe nė shkallė europiane e mė gjerė.

PARTNER I VĖSHTIRĖ

Unioni Kristian Social i z.Shtraus, njė parti konservatore nė Bavari pėr tė cilėn ai ndihmoi pėr ta themeluar dhe qė e udhėhoqi nė 25 vjetėt e fundit, ka qenė aleate pėr njė kohė tė gjatė me Kristian Demokratėt nė nivel kombėtar. Prej 1983, ajo ėshtė pjesė e koalicionit qeverisės tė qendrės tė djathtė me Unionin Kristian Demokratik tė z.Kohl dhe Partinė e Lirė Demokratike tė z. Gensher. Z.Shtraus ka pasur debate tė vazhdueshme me partnerėt e tij mė tė mėdhenj Kristian Demokratė nė vitet e fundit. Ai ėshtė shprehur kundėr heqjes tė raketave me rreze tė mesme veprimi dhe paraqiti njė program testimi tė detyrueshėm tė AIDS pėr grupet me risk tė lartė nė Bavari nė kundėrshtim me Ministrinė Federale tė Shėndetėsisė. Ai ishte politikisht i paprekshėm nė Bavari, njė ish mbretėri qė ai e qeveriste nė stil mbretėror dhe qė nėn administrimin e tij u bė njė nga landet mė tė pasura tė njė Gjermanie Perėndimore tė begatė. Politikan i regjur dhe i vėshtirė ishte njė nga liderėt mė nė zė dhe mė tė fortė tė Gjermanisė Perėndimore tė pasluftės. Kundėrshtarėt e tij, dhe ata ishin tė shumė jashtė Bavarisė, e kritikonin pėr konservatorizmin, mbėshtetjen pėr industrinė e armatimit, udhėtimet nė Afrikėn e Jugut dhe stilin e tij politik.

NXITI TREGĖTINĖ ME LINDJEN

Pėr admiruesit e tij, pėrfshirė edhe disa amerikanė, z.Shtraus ishte njė politikan mendjemprehtė dhe i zoti si dhe patriot qė ndihmoi pėr ngritjen e Gjermanisė Perėndimore nga gėrmadhat e Rajhut tė Tretė nė rangun e njė autoriteti ekonomik e ushtarak. Ndonėse njėkonservator, ai ishte pėr zhvillimin e marrėdhėnieve tregtare me Lindjen, veēanėrisht me Gjermaninė Lindore. Mbi tė gjitha, ai u dallua nė botėn uniforme tė politikės tė sotme gjermane si njė luftėtar i cili luajti politikėn me tė njėjtin pasion qė i kushtoi gjuetisė, fluturimit dhe pijes. Pėr 70 vjetorin e lindjes sė tij, i kremtuar tipikisht me pompozitet, me veprimtari njėjavore, Presidenti Regan i nėnshkroi personalisht hyrjen e njė libri me lėvdata nga liderė tė shquar, duke e quajtur z.Shtraus njė ‘njeri tė jashtėzakonshėm’. Z. Regan nė njė mesazh drejtuar sot Qeverisė nė Bon dhe familjes tė Shtrausit u shpreh se z. Shtraus ishte ‘njė mik i vendosur i Shteteve tė Bashkuara, duke ndarė pėrkushtimin ndaj lirive individuale dhe bashkėpunimit tė ngushtė midis dy vendeve tona’.

OFICER ARTILERIE GJATĖ LUFTĖS

Djali i dytė nė familje, lindur nė Mynih mė 6 shtator 1915, z.Shtraus kreu studimet nė Universitetin e Mynihut, pėr letėrsi greke dhe romake. Ai shėrbeu nė Luftėn e II Botėrore si oficer artilerie nė Francė dhe nė Bashkimin Sovjetik, dhe pas njė morthi akut (nga ngrica) u kthye si instruktor nė njė akademi ushtarake nė Schongau, Bavari.

Pas luftės, pas mbikėqyrjes qė Aleatėt iu bėnė tė gjithė oficerėve tė Ushtrisė gjermane , z.Shtraus u nxor i pafajshėm nga krimet e luftės dhe u emėrua administrator i Schongau. Kėtu ai ndihmoi nė krijimin e Unionit Kristian Social, dhe, ishte midis liderėve tė parė tė shtetit tė Gjermanisė Perėndimore qė u themelua mė 1949. Z.Shtraus mbajti poste tė ndryshme ministeriale nėn kancelarin Konrad Adenauer, por mė shumė kujtohet si arkitekt i riarmatimit nė vitet kur ishte Ministėr i Mbrojtjes, 1956-1962. Z.Shtraus u detyrua tė japė dorėheqje si pasojė e ”ēėshtjes Spiegel”. Ai e pat akuzuar “Der Spiegel”, njė revistė e njohur javore, pėr tradhti dhe disa reporterė tė saj u arrestuan pas botimit tė njė artikulli kritik pėr ushtrinė gjermane. Por mė vonė u rehabilitua duke u bėrė Ministėr i Financave nė “koalicionin e madh ” tė tė majtėve dhe tė djathtėve nga 1966 nė 1969.

AMBICJE KOMBĖTARE TĖ DĖSHTUARA

Ambicia e tij pėr t’u bėrė kancelar dėshtoi nė zgjedhjet e 1980 dhe pėrpjekjet e mėvonshme tė tij pėr t’i zėnė vendin z.Gensher si ministėr i Jashtėm, gjithashtu dėshtuan. Ndėrkohė, me njė bazė pushteti nė Bavari, ku qeverisi si kryeministėr nė dekadėn e fundit, z. Shtraus ndėrhynte zhurmshėm nė politikėn kombėtare dhe atė tė jashtme. I njohur pėr kundėrshtimin e tij tė egėr ndaj politikave tė detantės (tė uljes sė tensionit) tė social-demokratėve nė vitet 1970, z. Shtraus mė vonė u bė njė nga ndjekėsit mė aktivė tė tregtisė dhe kontakteve me Gjermaninė Lindore, Bashkimin Sovjetik dhe vendet e tjera komuniste. Mė 1983, ai i befasoi gjermano-perėndimorėt me shpalljen e njė kredie prej 1 miliard DM pėr Gjermaninė Lindore, njė marrėveshje qė hapi njė erė tė re nė marrėdhėniet midis Lindjes dhe Perėndimit dhe e bėnė z.Shtraus njė mysafir tė mirėpritur nė Europėn Lindore.

‘KONSERVATOR PROGRESIST’

Z. Shtraus e konsideronte veten si njė ‘konservator progresist,’ dhe kėmbėngulte se nuk kishte ndonjė kontradiktė midis anti-komunizmit tė tij ideologjik dhe pėrkrahjes tė lidhjeve ekonomike me Lindjen. ‘Unė nuk i tradhėtoj kurrė bindjet e mija,’ u shpreh nė njė intervistė vitin e kaluar. Socialistėt nė Europėn Lindore ‘nuk kanė dyshimin mė tė vogėl se cilat janė bindjet e mija’. ‘Por unė besoj se socialistėt preferojnė tė bisedojnė mė tepėr me konservatorėt se me socialistėt e tjerė, pasi ne nuk kemi debate ideologjike,’ shtoi ai duke qeshur .

Nė Bavari, z. Shtraus dhe partia e tij pėrkrahen gjerėsisht pėr ndjekjen e politikave qė e bėnė shtetin tė begatė dhe Mynihun njė qytet tėrheqės. Shtraus i kushtoi njė vėmendje tė veēantė industrisė tė aviacionit dhe, shėrbeu si kryetari gjerman i konsorciumit europian tė Airbus-it. Gruaja e z.Shtraus, Marianne, vdiq mė 1984 nė njė aksident automobilistik. Ai ka lėnė pasardhės dy djem dhe njė vajzė.

DASHAMIRĖS I SHQIPĖRISĖ

E botova shkrimin e mėsipėrm pėr ta njohur figurėn e Shtrausit nė njė kėndvėshtrim tė kohės pėr mė tepėr njė gazetar profesionist si Schmemann dhe nė njė organ si New York Times. Politikani i lartė gjerman, kryeministri i Landit tė Bavarisė, Franc Jozef Shtraus e vizitoi Shqipėrinė tre herė nė harkun e viteve 1984-1987. Vizitėn e parė e bėri mė nė gusht 1984, tė dytėn nė maj 1986. Herėn e parė erdhi nė rrugė tokėsore me njė tip xhipi nga Hani i Hotit, herėn e dytė me njė avion tė vogėl qė e drejtonte vetė. Nė tė dy rastet vizita ishte jo-zyrtare. Kurse nė nėntor 1987 ai erdhi pėr tė takuar ish Presidentin R.Alia dhe pėr ta uruar tashmė zyrtarisht pėr marrėdhėniet diplomatike, tė cilat ishin vendosur mė 2 tetor. Kėto vizita, meqenėse nuk ishin zyrtare, u pasqyruan shumė pak nė shtypin dhe median shqiptare. Nė tė kundėrtėn, media gjermane, nėn kujdesin e vetė Shtrausit, i bėnė njė ‘marketing’ tė mirė kėtyre vizitave, sidomos tė dytės. Pėr shkak se pėrmbajtja e bisedave nuk u bė publike nė kohė, u mbuluan nga njė lloj misteri, i cili vazhdon ende, duke i quajtur vizitat e tij si “njė shans i humbur! Po sa i qėndron kjo tė vėrtetės? Pėr tė arritur nė njė pėrfundim sa mė tė saktė po shpreh mendimet qė vijojnė:

VIZITA NĖ SHQIPĖRI

1. Vizitat e z.Shtraus, nė formė turistike, nuk iu shmangėn vlerėsimeve politike. Maksi, njėri prej dy djemve tė Shtrausit, ėshtė shprehur se udhėtimi nė Shqipėri ishte njė vendim qė familja e tij e mori, sepse u voliste nga ana logjistike nė itinerarin e pushimeve tė verės 1984. Kėtė e ka konfirmuar vetė Shtrausi nė njė intervistė dhėnė Deutsche Welle mė 1987, tė gjetur kohėt e fundit nė arkiv. Ai thotė se ishte nisur si turist pėr tė kaluar nė Shqipėri, kur e pa veten tė pėrfshirė nė bisedime politike”. (Panorama ,15.7.2010). Vizita tė kėsaj natyre turistike-politika Shtrausi kishte bėrė mė parė edhe nė vende tė tjera ish-komuniste si nė R D Gjermane, Ēekosllovaki, Hungari, BS, madje edhe nė Kinė), ku ėshtė pritur nė nivelet mė tė larta shtetėrore. Kėshtu vepruan edhe autoritetet shtetėrore shqiptare: nė takimin e parė atė e priti zv/kryeministri (i parė) M. Myftiu, kurse nė rastin e dytė, kryeministri A.Ēarēani. Sipas komentit tė gazetarit Deutsche Welle, Shtrausi ėshtė treguar pragmatik nė marrėdhėniet me Shqipėrinė. Ai ėshtė i ftohtė ndaj ideologjisė sunduese. Kėto vizita , ndonėse jo-zyrtare, ndihmuan nė njohjen mė tė mirė tė vendit tonė nė R F Gjermane dhe shpejtimin e hapave pėr lidhjen e marrėdhėnieve diplomatike.

REPARACIONET E LUFTĖS

2. Reparacionet e Luftės II Botėrore -ngėrēi i marrėdhėnieve diplomatike. Sipas qeverisė shqiptare, RF Gjermane duhej tė paguante reparacione pėr dėmet e shkaktuara nė vendin tonė gjatė pushtimit nazist, kurse sipas qeverisė gjermane kjo ēėshtje ishte mbyllur me Marrėveshjen e Londrės mbi Borxhet e Jashtme tė Gjermanisė tė nėnshkruar mė 27 shkurt 1953 e cila rregullonte detyrimet pėr reparacionet ndaj 33 vendeve, por vendet e ish-Bllokut komunist u pėrjashtuan nga vlerėsimi. Pala shqiptare e mbėshteste kėrkesėn pėr analogji me Italinė, e cila ,ndonėse nė mėnyrė simbolike, i njihte dėmet e shkaktuara nė luftė. Sipas Traktatit tė Paqes, tė nėnshkruar nė Paris mė 10 shkurt 1947, Shqipėria pėrfitoi 5 milionė USD reparacione nga Italia. Kurse pala gjermane nuk pranonte tė paguante nė parim reparacione. Po kėshtu, kėrkesa pėr reparacionet bazohej edhe mbi informacionet jo tė sakta pėr praktikat ligjore tė pėrdorura nė rastin e Polonisė apo Jugosllavisė. Pėr mė tepėr, qeveria shqiptare ngulmoi nė kėrkesa tė pėrsėritura, (ndoshta dhe tė fryra -miliarda marka) tė cilat e shtynė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike. Shtrausi, me mendimet e tij hapura, sidomos nė rastin e vizitės tė dytė, ndikoi qė qeveria shqiptare ta shikonte me njė sy mė realist kėtė ēėshtje.

VLERĖSIMI PĖR SHQIPĖRINĖ

3. Shtrausi paraqitet realist nė vlerėsimin e potencialeve ekonomike tė Shqipėrisė. Komentit tė gazetarit tė Deutsche Welle-s, se Shqipėria vazhdon tė kundėrshtojė bashkėpunimin me dy fuqitė e mėdha, me SHBA dhe me BS dhe se nga pikėpamja pragmatike gjermane duhej tė pėrshėndetej ky akt, z. Shtraus i pėrgjigjet se “… kaq i madh nuk ėshtė biznesi me Shqipėrinė, sa tė gėzohesh qė ata nuk kanė marrėdhėnie me SHBA dhe me BS”. Por, nga ana tjetėr ai nuk i nėnvleftėson ato; nė tė kundėrtėn i vlerėson realisht mundėsitė ekonomike qė ofron Shqipėrisė. Tregu ėshtė natyrisht i vogėl,- shprehet ai- tani kemi tė bėjmė vetėm me tre milionė vetė. Megjithatė, para 40 vjetėve kemi pasur vetėm 1 milion njerėz. Ne nuk ka pse tė presim kėtu tregun e madh, me pėrfundim marrėveshjesh tė mėdha. Por ne jemi qė prej orės sė parė tė pranishėm. Shqipėria ka rezerva tė konsiderueshme lėndėsh tė para, qė pėr ne janė tė domosdoshme, si pėr shembull krom. Shqipėria nga ana tjetėr ka nevojė pėr mallra industrialė, ka nevojė pėr modernizimin e bujqėsisė, pėr modernizimin e transportit. Ka nevojė edhe konsulencė teknike pėr shfrytėzimin e lėndėve tė para. Edhe nėse tregu ėshtė i vogėl – qė tė thuash se ne qėndrojmė tė rezervuar pėr madhėsi tė vogla, se nuk preokupohemi pėr to – kjo do tė ishte mėnyrė e gabuar tė menduari. Nga sa mė lart nuk duket ndonjė “humbje shansi” nė fjalėt e Shtrausit. Pėrkundrazi ai tregon pėrparėsinė e tė qėnit prej orės sė parė tė pranishėm nė Shqipėri.

Megjithatė kapitali privat gjerman, si para njė ēerek shekulli- nė sistemin e ekonomisė tė centralizuar dhe tani nė ekonominė e tregut ėshtė treguar i matur pėr tė investuar nė sektorėt e mėsipėrm pėrmes procesit tė privatizimit tė pronės shtetėrore apo objekteve tė reja. Shkaqet lidhen me mekanizmin kėrkesė-ofertė, me ēmimet e larta tė mallrave gjermane si dhe me mangėsitė tona nė krijimin e lehtėsive pėr tė tėrhequr kapitalin e huaj.

PUSHTETI I SHTRAUSIT NĖ GJERMANI

4. Ndonėse njė politikan me ndikim tė veēantė, Shtrausi nuk ishte “violina e parė” nė RF tė Gjermanisė. Frenat e pushtetit real ishin nė duart e kancelarit H.Kohl-kryetar i Unionit Kristian Demokratik (CDU). Pėr rjedhojė edhe ndikimi i tij nė zhvillimet midis dy vendeve mund tė vlerėsohet si ndihmės, jo vendimor. Nė vitet 1983-1991 nė qeveritė e koalicionit tė kryesuar nga kancelari H. Kohl-kryetar i CDU, bėnin pjesė Partia e Lirė Demokratike qė kishte zv/kancelarin dhe ministrin e punėve tė Jashtme H.D.Gensher, dhe Unioni Kristian Social i Shtrausit. Qeveria e dytė Kohlit, (29 mars 1983 – 11 mars 1987) pėrbėhej nga 17 ministri: CDU kishte kancelarin dhe 8 ministri; PLD kishte zv/kancelarin dhe ministėr i punėve tė Jashtme dhe 2 ministri: tė drejtėsisė dhe tė ekonomisė. Kurse CSU kishte 5 ministri: tė brendshėm, tė bujqėsisė, tė transporteve, tė ndėrtimit dhe tė bashkėpunimit ekonomik. Qeveria e tretė tė Kohlit (12 mars 1987- 17 janar 1991) pėrbėhej nga 20 ministri. CDU – 11 ministri bashkė me kancelarin; PLD – 4 bashkė me zv/kancelarin; dhe CSU -5 ministri.

Historianė dhe studiues tė shkencave politike venė nė dukje se marrėdhėniet midis Kohlit e Gensherit nga njėra anė dhe Shtrausit nga ana tjetėr kanė qenė shpesh rivalizuese. Dihet se Shtrausi konkurroi por nuk fitoi nė garėn e tij pėr kanēelar nė vitin 1980 dhe pėrpiqej tė bėnte njė “politikė paralele” nė marrėdhėniet me jashtė. Kjo ėshtė arsyeja pse, ndonėse CDU kishte parti simotėr CSU, Koli preferonte Gensherin si zėvendės tė tij. RF Gjermane ėshtė njė nga shtetet themelues tė BE tė sotėm si dhe NATO-s, prandaj ajo nuk mund tė zhvillonte njė politikė krejtėsisht tė vetėn nė marrėdhėnie me Shqipėrinė, ndonėse njė vend i vogėl dhe jashtė blloqeve. Pėr hapa tė njė rėndėsie thelbėsore politike apo pėr investime tė mėdha qeveria gjermane nuk mund te vepronte e vetme, pa rakorduar nė radhė tė parė me SHBA dhe vendet e tjera aleate europiano-perėndimore. Madje kjo nuk ėshtė e mundur as nė ditėt tona. Shtrausi, mund tė ndikonte nė politikėn gjermane dhe mė gjerė, por pėr projekte me qindra milionė marka duhej marrė edhe miratimi nga organet apo institucionet vendimmarrėse tė BE dhe tė NATO-s.

ROLI I INSTITUCIONEVE

5. Marrėdhėniet midis shteteve bėhen mė tė qėndrueshme kur mbėshteten mbi baza institucionale. Ndonėse bisedat ishin jo-zyrtare vihen re pėrpjekjet e Shtrausit pėr t’i vendosur marrėdhėniet midis dy vendeve mbi shina institucionale qė sigurojnė perspektiva afatgjata. Ai sugjeroi zgjidhjen e shpejtė tė ēėshtjes tė reparacioneve tė luftės, vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike dhe lidhjen e marrėveshjeve tė bashkėpunimit teknik dhe financiar. Pėr kėtė ai mori edhe angazhime personale pėr tė ndikuar tek ministrat e tij nė qeverinė federale.

Nuk ėshtė e rastit qė nė vizitėn e tretė ai vjen pėr tė uruar presidentin shqiptar pėr lidhjen e marrėdhėnieve diplomatike (tetor 1987), qė pėrbėn njė bazė tė fortė ku mbėshteten tė gjitha marrėdhėniet e tjera bilaterale, pėrfshirė edhe ato ekonomike dhe financiare. Kjo ėshtė arsyeja qė kėto marrėdhėnie u zhvilluan me ritme tė shpejta edhe pas vdekjes sė tij, duke u konkretizuar nė marrėveshjen e bashkėpunimit teknik dhe financiar midis dy vendeve tė nėnshkruar njė vit mė vonė. Kjo tregon gjithashtu se vizitat e Shtrausit nuk ishin njė shans i humbur por njė hap nė drejtimin e duhur pėr shpejtimin e lidhjes tė marrėveshjeve dhe forcimin e bashkėpunimit me Gjermaninė e bashkuar pas vitit 1990, i cili ka ardhur duke u intensifikuar nė shkallėn mė tė lartė nė vitet nė vijim.

http://gazetatelegraf.com/franz-jose...e-shqiptareve/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2012, 22:37   39
Citim:
Shqipėria anuloi 2 projekte tė Gjermanisė

Emri:  ambasadorja-gjermane-Carola.jpg
Shikimet: 69
Madhėsia:  5,3 KBAmbasadorja gjermane nė Tiranė, Karola Muller-Holtkemper, flet pėr marrėdhėniet ekonomike mes dy vendeve dhe shqetėsimet qė kanė sipėrmarrėsit e huaj: “Pėr bizneset, njė nga sfidat mė tė mėdha ėshtė korrupsioni e krimi dhe pastaj renditet mbrojtja ligjore”. Pse qeveria shqiptare refuzoi projektet pėr infrastrukturėn rurale, ambientin e furnizimin me ujė dhe si do tė veprohet me linjėn e transmetimit tė energjisė drejt Kosovės


Si i vlerėsoni marrėdhėniet aktuale nė fushėn ekonomike mes Gjermanisė dhe Shqipėrisė?

“Nė pėrgjithėsi kompanitė gjermane janė tė kėnaqura kėtu nė Shqipėri. Nė pėrgatitjet qė bėmė pėr njė event tė madh biznesi nė qershor tė kėtij viti, ne realizuam njė vėzhgim, prandaj mund t’ju them se 90% e bizneseve gjermane nė Shqipėri thanė se, do tė merrnin pėrsėri tė njėjtin vendim, qė nėnkupton se do tė investonin pėrsėri nė Shqipėri. Sigurisht qė kur ke shumė pika kontakti ka me shumė propabilitet pėr fėrkime. Sigurisht qė ka shumė sfida dhe sipas vėzhgimit qė ne kemi kryer pėr bizneset, njė nga sfidat mė tė mėdha ėshtė korrupsioni e krimi dhe pastaj renditet mbrojtja ligjore, mundėsia pėr tė gjetur specialistė apo edhe konfliktet dhe divergjencat nė mendime me administratėn publike, si dhe transparenca apo mė mirė ajo qė ata kėrkojnė janė ofertat e hapura pėr nė tendera. Pikat shumė pozitive kanė qenė kosto e krahut tė punės, motivimi pėr tė punuar dhe produktiviteti i punėtorėve tė tyre”.

Gjermania ėshtė renditur gjithnjė ndėr donatorėt kryesorė tė Shqipėrisė. Nga buron kjo gatishmėri e Gjermanisė pėr tė financuar projekte tė ndryshme nė Shqipėri?

“Nė vitin e ardhshėm, ne do tė festojmė 25-vjetorin e bashkėpunimit ekonomik tė Gjermanisė me Shqipėrinė. Bashkėpunimi ekonomik mes tė dy vendeve ka nisur menjėherė pas vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike dhe sigurisht qė ka pasur njė ndryshim shumė tė madh nė kėto 25 vite. Eshtė ndryshim kryesisht nė cilėsi. Ne kemi nisur me nevojat bazė me projekte jetėsore, si rritja e gjedhėve, pėr tė kaluar mė vonė nė sektorin e energjisė, nė sektorin e ujit tė pijshėm, projektet e kanalizimeve, menaxhimin e mbetjeve urbane dhe sigurisht edhe ēdo gjė tjetėr qė ju mund ta quani mbėshtetje e qeverisjes sė mirė. Sigurisht qė ky ėshtė njė ndryshim shumė i madh nė bashkėpunim dhe njė tregues se sa shumė Shqipėria dhe shoqėria shqiptare kanė ecur pėrpara gjatė kėtyre viteve”.

Sa arrin vlera e mbėshtetjes sė Gjermanisė pėr Shqipėrinė?

"Duke bashkuar investimet nė nivel dypalėsh, me ato qė janė kryer nėpėrmjet kontributeve nė fondet e Kombeve tė Bashkuara dhe fondeve tė Bashkimit Europian, deri nė kėto momente ėshtė mė shumė se njė miliardė euro”.

Sa e gatshme ėshtė pala shqiptare tė tėrheqė financime shtesė qė vijnė nga donatorė tė ndryshėm, pėrfshirė edhe Gjermaninė?

“Nė momentet aktuale po dėshmojmė se qeveria shqiptare po kėrkon, pėr arsye tė buxhetit, shtyrjen e disa projekteve apo nuk pranojnė qė ato tė bėhen nė kėto momente, pavarėsisht se kėto projekte vijnė me financime koncesionare dhe qė sigurisht nė terma afatmesėm dhe afatgjatė gjenerojnė pėrfitime pėr shoqėrinė shqiptare, por qė nė terma afatshkurtėr duket se nuk janė nė pėrputhje me prioritetet. Njė projekt i tillė, qė fatkeqėsisht do tė duhet ta anulojmė, ka tė bėjė me infrastrukturėn rurale dhe tjetra ka tė bėjė me ambientin dhe furnizimin me ujė. Ne gjithashtu nė kohėt e fundit kemi pasur probleme nė fushėn e bashkėpunimit teknik, ku Marrėveshja e pėrgjithshme e bashkėpunimit teknik, qė pėrmend faktin se ne vetėm financojmė projektet drejtėpėrdrejt, qė do tė thotė se kostot e tjera duhet tė dalin nga taksat shqiptare. Kjo po bėhet gjithmonė e mė e vėshtirė, sigurisht pėr arsye tė buxhetit”.

Nė qendėr tė vėmendjes sė medias ka qenė edhe njė projekt nė fushėn e energjetikės, i financuar nga qeveria gjermane. Pse ėshtė bllokuar ky projekt dhe cili do tė jetė fati i tij nė tė ardhmen?

“Kjo linjė e transmetimit midis Shqipėrisė dhe Kosovės ėshtė bllokuar prej njė kohe tė gjatė dhe sigurisht qė ju keni tė drejtė, por duket se ėshtė gjetur njė zgjidhje. Nė kohėt e fundit ėshtė vendosur qė pėr pjesėn shqiptare tė kėtij projekti tenderi do tė ripėrsėritet. Sigurisht qė nė kėndvėshtrimin e realizimit tė kėtij projekti, ne kemi humbur kohė, kohė shumė tė ēmuar, sepse do tė nisim ndėrtimin e projektit.”

Sa kohė kemi humbur?

“Deri nė kėto momente kemi humbur mė shumė se njė vit. Pas kėsaj duhet tė rinisė tenderi, tė rivlerėsohet. Kjo do tė marrė disa muaj tė tjerė shtesė. Sigurisht qė rinisja e tenderit, duhet tė plotėsojė disa standard tė minimumit teknik dhe sigurisht qė nėse rezultati do tė jetė pėrmbi ēmimin e financimit, ne mendojmė se ėshtė pala shqiptare qė duhet tė paguajė kostot shtesė”.

A mendoni se pala shqiptare ėshtė e gatshme tė vazhdojė pėrpara me kėtė projekt?

“Ashtu siē e pėrmenda mė sipėr, marrėveshja qė kemi arritur, pas pėrfundimit tė negociatave dhe tė ofertave tė KFĖ-sė dhe tė Ministrisė gjermane tė Bashkėpunimit Ekonomik, ėshtė vendosur ripėrsėritja e tenderit pėr segmentin nė territorin e Shqipėrisė dhe ėshtė i pranueshėm. Ajo ēfarė mund tė ndodhė mė vonė, cilat do tė jenė rezultatet, sa pjesėmarrės do tė ketė nė tender, ne ende nuk mund ta dimė”.

Sa mundet qė ky projekt apo ēdo projekt tjetėr tė ndryshojė marrėdhėniet mes tė dy vendeve?

“Marrėdhėnia mes Shqipėrisė dhe Gjermanisė ėshtė me tė vėrtetė shumė solide dhe kėto ulje ngritje tė pėrkohshme nuk ndryshojnė themelet e marrėdhėnies. Sigurisht qė fatkeqėsisht ndodh, por nė mes tė miqve me baza solide, ne do tė arrijnė t’i tejkalojmė problemet. Ashtu siē thashė mė parė, ne e gjetėm njė zgjidhje dhe po shikojmė pėrpara”.

Problemi me kėtė linjė tė transmetimit, a ka ndikuar nė ndalimin e projekteve tė tjerė?

“Nuk ka ndaluar asnjė projekt tjetėr qė tė ketė lidhje me projektin e transmetimit. E thashė dhe mė parė, projektet qė ishin tė pėrgatitura, si dy projekte nė zonat rurale me terma koncesionare, nuk do tė materializohen, dhe mė vjen shumė keq, por ėshtė njė vendim i Shqipėrisė dhe i ministrisė shqiptare”.

Energjia mbetet njė sfidė pėr Shqipėrinė. Pse ėshtė zgjedhur si prioritet edhe nė financimet qė bėn Gjermania pėr Shqipėrinė?

“Ne e kemi energjinė njė prioritet tė bashkėpunimit tonė ekonomik, sepse ka njė nevojė tė jashtėzakonshme. Kuptohet qė nevoja ka qėnė shumė mė e madhe 20 vite mė parė se sa sot. Por nga ana tjetėr energjia ėshtė njė parakusht pėr zhvillimin e industrisė dhe nga ana tjetėr familjet shqiptare, konsumatori shqiptar nuk mundet mė tė jetė pa energji. Nga ana tjetėr, Shqipėria ka njė potencial shumė tė madhe energjetik, si pėr hidroenergjinė edhe pėr burimet e tjera energjetike tė rinovueshme, si energjia e erės, energjia diellore, dhe ne besojmė se ky potencial i madh deri mė tani nuk ėshtė i pėrdorur”.

A mund tė jetė Shqipėria njė superfuqi nė kėtė sektor?

“Nė terma rajonalė, nėse do tė pėrdorej potenciali nė mėnyrė racionale nė termat ekonomikė, po Shqipėria mund tė jetė njė superfuqi. Sigurisht qė ka mundėsi tė tjera. Pėrshembull nėse TAP do ndėrtojė linjėn e gazit, nėpėrmjet territorit shqiptar, ky do tė jetė njė avantazh i shtuar, qė ėshtė mundėsia pėr tė pasur gaz. Gjithashtu ka naftė nė Shqipėri, dhe kjo naftė duhet tė shfrytėzohet, me teknologji moderne. Prandaj po, sigurisht qė Shqipėria ka potencial pėr tė qėnė superfuqi energjetike”.

A e mbėshtet Gjermania projektin e gazsjellėsit tė TAP?

“Gjermania mbėshtet tė gjitha projektet nė tė cilat ka aksionarė gjermanė dhe kompania gjermane E.ON ėshtė pjesė e konsorciumit TAP, qė do tė thotė se absolutisht qė Gjermania e mbėshtet kėtė projekt. Ne e mbėshtesim projektin TAP”.

Nė ēfarė nivelesh janė shkėmbimet tregtare mes dy vendeve? A ka pengesa aktualisht nė zhvillimin e marrėdhėnieve tregtare?

“Marrėdhėniet tona tregtare po zhvillohen me dinamizėm. Ne jemi eksportues nė Shqipėri nė nivelet e Kinės, pra pėrafėrsisht nė vend tė katėrt. Ndėrsa pėr importet Gjermania nė Shqipėri ėshtė nė vend tė gjashtė si njė destinacion. Por nė terma tregtarė, potenciali nuk ėshtė i shfrytėzuar. Eksportet shqiptare nė Gjermani janė kryesisht tekstile, kėpucė dhe minerale tė papėrpunuara. Ka njė potencial tė madh nėse produktet marrin njė vlerė tė shtuar. Kjo do tė thotė qė nė zinxhirin e prodhimit, Shqipėria duhet tė thellojė teknologjinė dhe kjo ėshtė e realizueshme. Ne kemi disa projekte nė kėtė fushė dhe besojmė se mund t’i realizojmė ato nė terma afatmesėm”.

A ėshtė i hapur tregu europian pėr mallrat shqiptare?

“Tregu i pėrbashkėt europian ėshtė i hapur pėr produktet shqiptare. Aktualisht 70% e eksporteve shqiptare shkojnė nė tregun europian. Por siē e thashė, deri mė tani mundėsitė nuk janė shfrytėzuar plotėsisht, madje edhe nė fushėn e bujqėsisė. Ne nė kohėt e fundit kemi nisur njė fazė tė re tė projekteve tė bujqėsisė, qė pėrfshin edhe agro-industrinė”.

Si e vlerėsoni klimėn e biznesit dhe situatėn ekonomike nė Shqipėri?

“Pėr Shqipėrinė ka njė interes shumė tė madh si njė treg me synime eksporti, por edhe si njė vend ku kompanitė gjermane mund tė investojnė. Nė muajin qershor ne patėm pothuajse 300 pjesėmarrės nė konferencėn dyditore ekonomike dhe ky ėshtė njė tregues i interesit ekonomik, por jo tė gjithė ata qė morėn pjesė kanė ngritur njė bazė kėtu nė Shqipėri. Ka shumė sfida pėr tė zgjidhur. Shumica e kompanive gjermane nė kėtė vend raportojnė pėr probleme me administratėn tatimore, me korrupsionin dhe krimin. Nuk do tė pėrdor termin konflikt, por termin pėrplasje pėr ēėshtjet adminsitrative. Pėr ta pėrmbledhur me njė fjalė kėtė tablo tė pėrgjithshme ėshtė problemi i zbatimit tė ligjit. Nėse ka pasur progres nė zbatimin e ligjit, mund t’ju them se akoma mė shumė investitorė gjermanė dhe tė huaj do tė vijnė tė investojnė drejtpėrdrejt nė Shqipėri”.

Ju folėt pėr problemet qė ndeshin sipėrmarrjet. Cila ėshtė pengesa kryesore pėr njė investitor tė huaj qė vjen nė Shqipėri?

“Unė sapo i pėrmenda problemet kryesore me tė cilat pėrballen investitorėt gjermanė dhe me pak fjalė janė problemet me taksat, me doganat, zbatimi i ligjit, transparenca nė tendera dhe sigurisht qė ka vend pėr tė pėrmirėsuar klimėn e biznesit. Nėse do tė bėhen kėto, ka njė potencial shumė tė madh. Dua tė them se pozicioni gjeografik, afėrsia me tregjet e veriut tė Europės, si dhe potenciali i forcės punėtore shqiptare. Deri mė tani tė gjitha kompanitė gjermane janė tė kėnaqura me dedikimin nė punė tė punėtorėve shqiptarė, me fleksibilitetin e tyre, aftėsinė e pėrshtatjes, vullnetin e mirė pėr tė mėsuar dhe pėr t’u trajnuar”.

Kompania ēeke e shpėrndarjes sė energjisė elektrike ka vendosur largimin nga Shqipėria dhe shitjen e degės sė saj nė Shqipėri, pėr shkak tė mosmarrėveshjeve me qeverinė. A mund tė ndikojė negativisht njė shembull i tillė te investitorėt e huaj?

“E gjej shumė tė pafat mėnyrėn se si ėshtė menaxhuar nė publik ky konflikt. Ajo qė unė shikoj si e jashtme, ėshtė mungesa e vullnetit pėr tė ardhur nė njė zgjidhje konstruktive dhe ndoshta nga tė dyja anėt. Dhe tė dyja anėt ndoshta kanė bėrė gabime. Agjencia e Mbikqyrjes duhet tė nisė punėn qė nga fillimi dhe tė mos kujtohet kur gjėrat kanė shkuar keq. Duke thėnė kėtė, unė nuk jam i vetmi person qė ka ndjekur kėtė lojė ping-pongu. Ēdo investitor potencial e ka ndjekur historinė dhe ka dalė nė pėrfundimet e veta”.

Sa tėrheqės ėshtė rajoni i Ballkanit pėr investimet gjermane, po tė kemi parasysh qė vendet e vecantė janė tregje tė vegjėl? Nė ēfarė mase kėto investime janė ndikuar nga kriza ekonomike botėrore?

“Po ėshtė e vėrtetė, secili nga vendet nė rajon ka njė treg shumė tė kufizuar. Ka mė shumė hapėsira pėr bashkėpunim rajonal dhe sigurisht qė kjo do ta bėnte kėtė rajon mė tėrheqės pėr investitorėt e huaj. Por nė momentet aktuale, ju mund tė shikoni qė investitorėt po i afrohen kėtij rajoni. Gjermania investon nė tė gjithė botėn dhe kompanitė gjermane gjithmonė janė nė kėrkim tė vendeve me interes pėr investime. Sigurisht qė kriza ka pasur ndikimin e saj, por qė sigurisht se nėnkupton qė ėshtė koha pėr tė ndryshuar dhe pėr tė shfrytėzuar mundėsitė. Asnjėherė mos humb shanset qė japin krizat”.

Prej vitesh Shqipėria bėn pėrpjekje pėr afrimin me Bashkimin Europian, ndonėse shumė herė ka humbur mundėsitė qė i janė dhėnė. Sė fundmi u humb njė tjetėr shans pėr marrjen e statusit tė vendit kandidat. Nė ēfarė stadi e vlerėsoni ecurinė e Shqipėrisė drejt BE-sė?

“Unė nuk do ta shikoja si njė shans tė humbur. Eshtė mė shumė njė shans i ri. Nėse do tė lexoni me kujdes konkluzionet e Komisionit Europian, thotė se komisioni do tė pėrgatisė njė raport tė ri, nė momentin qė do tė jetė i domosdoshėm. Dhe e domosdoshme mund tė jetė nė ēdo kohė qė tė jenė miratuar kėto 3 ligje, tė jetė bėrė progres nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit, ēka ėshtė nė dorėn e klasės politike shqiptare dhe komisioni tė jetė nė pozicionin pėr tė raportuar pėr kėto”.

Ēfarė ndikimesh mund tė ketė mosmiratimi i tre ligjeve tė kėrkuara nė Kuvendin e Shqipėrisė?

“Nė momentin qė njė vend bėhet kandidat, mundėsitė pėr ndihmė sigurisht qė janė mė tė mėdha. Sigurisht qė kjo ėshtė diēka qė shqiptarėt duhet ta kapėrdijnė. Por ashtu sic thashė mė parė, sa mė shpejtė qė klasa politike shqiptare tė marrė vendime, aq mė shpejt politika europiane do tė reagojė pėr tė pėrmbushur premtimet e saj dhe ne i marrim shumė seriozisht premtimet tona. Ne jemi tė angazhuar dhe duam tė integrojmė tė gjitha vendet e Ballkanit nė Bashkimin Europian, por nuk ka rrugė tė shkurtėr. Integrimi do tė ndodhė, nė pėrputhje me tė gjitha rregullat e miratuara dhe rregullat janė shumė transparente”.

A ėshtė Gjermania njė mbėshtetėse pėr integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Europian?

“Sigurisht qė ne e mbėshtesim Shqipėrinė nė rrugėn e integrimit. Nėse do t’i hidhni njė sy projekteve tona, ato nuk janė vetėm pėr qeverisjen e mirė. Kėto janė pjesa mė e madhe, sepse duam tė ndihmojmė administratėn shqiptare dhe qeverinė qė tė bėjnė progres. Por pėrveē kėtyre, projektet e trajtimit tė mbetjeve tė lėngshme, tė trajtimit tė ujit, tė trajtimit tė mbetjeve tė ngurta dhe tė cilėsisė sė ujit tė pijshėm, cilėsia e ajrit. Kėto janė kritere pjesė e axhendės europiane, prandaj shpresojmė qė me anė tė projekteve tona ne do tė japim njė kontribut thelbėsor, nė progresin e Shqipėrisė”.

Gjermania shihet si njė shtet lider i Bashkimit Europian. A ėshtė cėnuar ky pozicion nga kriza ekonomike?

“Sigurisht qė taksapaguesi gjerman ka bėrė njė kontribut tė madh nė zgjidhjen e krizės sė borxheve sovrane tė eurozonės. Kam frikė se kjo krizė nuk ka pėrfunduar ende. Ne duhet tė gjejmė zgjidhje tė reja, edhe nė vitin tjetėr. Deri mė tani kemi qėnė tė aftė tė pėrballojmė kėtė krizė, por nga ana tjetėr duhet tė jemi tė kujdeshėm nga pritshmėritė e larta. Kjo ėshtė ajo ēka argumenton dhe kancelarja Merkel: "Mos kini pritshmėri tė larta".

A do tė ndryshojnė politikat e zgjerimit tė BE-sė nga zhvillimet e viteve tė fundit?

“Nė kėtė moment ne jemi duke zgjidhur problemin e borxheve nė Bashkimin Europian, tė disa nga anėtarėt e kėtij bashkimi. Besoj se aktualisht ka reforma qė po diskutohen dhe qė do tė ndryshojnė mėnyrėn se si realizohen disa nga politikat e Bashkimit Europian, kryesisht nė politikėn fiskale. Ne tė gjithė duhet tė dorėzojmė gjithmonė e mė shumė nga sovraniteti ynė dhe qė sigurisht kjo do t’i japė tjetėr formė Bashkimit Europian. Shqipėria nuk do tė bashkohet me Europėn e vitit 2007, apo Europėn e pėrpara krizės, por Shqipėria do do tė bashkohet me njė europė tė riformatuar nga reformat qė i kanė dhėnė pėrgjigje krizės aktuale. Pritshmėria ime ėshtė qė Bashkimi Europian do tė jetė njė union akoma mė solid dhe mė i aftė pėr tė mirėpritur anėtarėt e rinj”.

Kur mendoni se Shqipėria do tė jetė anėtare e BE-sė?

“Unė nuk kam aftėsinė tė parashikoj tė ardhmen nė njė top tė kristaltė, por besoj se do tė varet nga aftėsia e Shqipėrisė pėr tė pėrmbushur kriteret pėr tė bėrė ndryshimet e nevojshme, si zbatimi i ligjit dhe tė zbatojė dhe reformat e tjera. Janė dashur disa vite qė Kroacia ta realizonte dhe ata do tė bashkohen nė vitin e ardhshėm, 2013. Ēdo gjė merr kohėn e vet, por ėshtė gjithshka nė duart e shqiptarėve”.


Intervistoi Elton Metaj, emisioni “Elite Business” nė RTV SCAN

http://www.scan-tv.com/lajmet/analiz...jermanise.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2013, 22:16   40
Citim:
Bizneset gjermane, 55% shqetėsim korrupsionin

55% e bizneseve gjermane nė Shqipėri e konsiderojnė korrupsionin si problem mjaft shqetėsues, ndėrkohė qė 52% e tyre shprehin rezerva tė forta ndaj administratės publike. Tė dhėnat vijnė pėrmes njė sondazhi tė kryer nga Shoqata Gjermane e Industrisė dhe Tregtisė nė Shqipėri nga data 1 shkurt deri mė 3 mars 2013 mes 33 biznesesh gjermane.

Rezultatet e anketimit mbi klimėn e biznesit nė Shqipėri 2013 dėshmojnė pėr njė pėrkeqėsim tė situatės ekonomike nė vend. Ndėrkohė qė vitin e shkuar 64 % e tė anketuarve e vlerėsonin situatėn ekonomike si tė kėnaqshme, kėtė vit 64 % e tė tyre mendojnė se situata ekonomike aktuale ėshtė negative. Megjithatė, edhe kėtė vit, mbi 80 % e tė anketuarve shprehen se do ta zgjidhnin sėrish Shqipėrinė si vend pėr tė investuar.

Nė vlerėsimin e kushteve tė vendit si destinacion investimesh, sipėrmarrėsit gjermanė tė anketuar janė pėrgjigjur se vazhdojnė tė shohin nevojėn pėr pėrmirėsim tė dukshėm.

“Rezultatin mė tė keq e marrin faktorėt korrupsion dhe kriminalitet. 55% e tė anketuarve shprehen se janė shumė tė pakėnaqur me Luftėn ndaj korrupsionit dhe kriminalitetit. 52% e kompanive tė pyetura janė tė pakėnaqura me administratėn publike dhe kėrkojnė qė procedurat aty tė jenė mė transparente. 48 % janė tė pakėnaqur me parashikueshmėrinė e politikave ekonomike”, shkruhet nė raportin pėrfundimtar tė Shoqatės Gjermane e Industrisė dhe Tregtisė nė Shqipėri, i bėrė publik dje.

Rezultatet e vlerėsimit tė biznesit vetjak gjatė kėtyre viteve janė pėrkeqėsuar. Nė vitin 2011, 67 % e tė anketuarve e cilėsojnė situatėn si pozitive, nė vitin 2012 vetėm 42% dhe nė vitin 2013 ky vlerėsim ka rėnė nė 24 %. Nė lidhje me parashikimet pėr biznesin nė kompanitė e tyre, tė anketuarit janė paksa optimistė. 33% presin njė pėrmirėsim tė situatės, ndėrsa vetėm 9% parashikojnė njė pėrkeqėsim tė saj.

Ēėshtje tė tjera tė pėrmendura nga tė anketuarit nė pėrgjigje tė pyetjes se “Cilat janė detyrat mė urgjente tė Qeverisė Shqiptare?”, janė zbatimi i ligjeve, zhvillimi i infrastrukturės, furnizimi me energji elektrike, pėrmirėsimi i sektorit tė ujėsjellės-kanalizimeve, largimi dhe trajtimi i mbetjeve si dhe investimet nė arsimin profesional.

“Pėrmirėsimi nė sektorin e arsimit profesional mundėson vende pune pėr persona qė kanė kualifikim tė ulėt, tė cilėt janė urgjentisht tė nevojshėm pėr industrinė prodhuese”, shprehet presidentja e DIHA-s, znj. Andrea Gebbeken.

Kėto vlerėsime jo pozitive kanė ndikuar edhe nė parashikimet pėr numrin e punonjėsve. Vetėm 27% e kompanive tė pyetura parashikojnė rritje tė numrit tė punonjėsve, ndėrkohė qė 18% prej tyre presin tė ulin numrin e tė punėsuarve. I njėjti hezitim vihet re edhe nė parashikimet e shpenzimeve pėr investime. Lidhur me vitin ekonomik aktual, 45 % e tė anketuarve mendojnė se investimet pėr kėtė vit do tė mbeten tė pandryshuara. Vetėm 27 % do tė rrisin investimet e tyre, ndėrkohė qė 27 % do t’i ulin ato.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=131057
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:29.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.