Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.4.2013, 21:59   41
Citim:
2.4 miliardė euro investime pas luftės

Gjermania kryeson listėn e investitorėve

Pas Gjermanisė radhiten Sllovenia, Turqia, Zvicra, Austria, Holanda, Britania e Madhe, Shqipėria, SHBA-ja, Emiratet e Bashkuara Arabe, Kroacia, Maqedonia, Belgjika, Qiproja, Franca dhe Suedia

Investimet e huaja mbeten tepėr tė rėndėsishme pėr zhvillimin e ekonomisė sė Kosovės. Por, trendi i tyre ka ardhur duke rėnė gjatė vitit tė kaluar. Kriza financiare dhe ambienti i dobėt pėr biznes kanė ndikuar nė dekurajimin e investitorėve. Kur bėhet fjalė pėr shumėn e investimeve tė bizneseve tė huaja nė Kosovė prej pasluftės deri mė 31 dhjetor 2012, sipas zyrtarėve tė BQK-sė, kėto investime janė mė shumė se 2.4 miliardė euro...

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/2...ime-pas-luftes
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2013, 22:35   42
Citim:
20 milionė euro ndihmė nga Gjermania

Emri:  59beqajblomajer.JPG
Shikimet: 36
Madhėsia:  72,6 KBNė Ministrinė e Financave sot janė mbajtur negociatat bilaterale pėr zhvillimin e bashkėpunimit ndėrmjet Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe Qeverisė sė Republikės Federale tė Gjermanisė.

Ministri i Financave Besim Beqaj, njėherit edhe kryesues i ekipit negociues nga Qeveria e Kosovės, shprehi falėnderimet pėr kontributin e vazhdueshėm qė shteti gjerman i ka dhėnė shtetit tė Kosovės, dhe tha “ Gjermania ka ofruar mbėshtetje tė vazhdueshme politike, diplomatike dhe tė zhvillimit ekonomik tė vendit. Ne jemi tejet tė nderuar qė kemi njė vend mik si Gjermania dhe populli gjerman. Gjithashtu shfrytėzoj rastin qė tė shpreh komplimentet e mia pėr stafin e ambasadės tuaj nė Kosovė, dhe agjencitė mbėshtetėse si GIZ dhe KfW, me tė cilat kemi njė bashkėpunim tė shkėlqyer”.

“Gjermania ėshtė kontribuuesi dhe donatori mė i madh i Kosovės. Prej vitit 1999 deri mė tani ju keni kontribuar nė zhvillimin e Kosovės nė shumėn prej € 420 milionė tė cilat janė dhėnė dhe zotuar si donacione dhe financime pėr projekte nė fusha tė ndryshme. Ndėrsa, sot ne kemi paraqitur disa projekte qė janė tė rėndėsishme pėr jetėn e qytetarėve e qė janė nė fushėn ku ata pritet qė tė investojnė prej 21 milionė euro brenda kėtij viti”, tha Beqaj.

I pari i Financave edhe njė here theksoi se prioritet i Qeverisė sė Kosovės ėshtė ruajtja e qėndrueshmėrisė makrofiskale dhe anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian.

Nė anėn tjetėr , ambasadori gjerman nė Prishtinė, Peter Blomajer, njėherit kryesues i ekipit negociues nga Qeveria e Republikės Federale tė Gjermanisė, shprehi pėrkushtimin e Qeverisė gjermane qė tė ndihmojė Qeverinė e Kosovės nė realizimin e shumė projekteve tė cilat kanė tė bėjnė me pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės sė qytetarėve dhe rritjen e punėsimit tek tė rinjtė.

Ambasadori Blomajer theksoi se Qeveria e Gjermanisė do tė vazhdojė tė mbėshtesė Kosovėn edhe mė tutje me projekte tė ndryshme, tė cilat ndikojnė nė pėrmirėsimin e mirėqenies sė qytetarėve tė Kosovės, ku sipas tij furnizimi me ujė tė pijshėm, shkarkimi i ujėrave tė zeza dhe furnizimi me ngrohje janė pikat ku ata janė tė interesuar tė investojnė.

Ndėrsa, Stefan Mironjuk, nga Divizioni pėr Bashkėpunim me Evropėn Juglindore nė Ministrinė Federale pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim nė Qeverinė e Gjermanisė, theksoi se “Qeveria gjermane ėshtė e pėrkushtuar qė tė mbėshtesė Kosovėn nė rrugėn e saj drejt njė zhvillimi tė qėndrueshėm ekonomik. Tė dy delegacionet shprehėn gatishmėrinė pėr pėrkushtimin maksimal tė tyre nė kėtė proces tė mbylljes sė negociatave me qėllim tė avancimit tė bashkėpunimit tė ndėrsjellėt nė ēdo drejtim./kosovasot/

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/2...-nga-gjermania
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:24.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.