Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.7.2011, 19:41   61
Citim:
Serbia dhe Bosnja fillojnė t’i ndiejnė masat e reciprocitetit

Prishtinė, 29 korrik - Oda Ekonomike e Serbisė dhe ajo e Bosnjės janė alarmuar. Anėtarėt e tyre kanė filluar t’i ndiejnė pasojat e masave tė reciprocitetit tė vendosura nga Qeveria e Kosovės pėr kėto dy vende.

Derisa kompanitė nga Serbia nuk po mund t’i fusin nė Kosovė mallrat e tyre, kompanitė nga Bosnjė-Hercegovina thonė se janė pėrgjysmuar kėrkesat pėr mallrat e tyre qė tash e tutje duhet tė paguajnė 10 pėr qind doganė pėr mallrat e tyre. Pėrfaqėsuesit e bizneseve tė dy vendeve kanė dėrguar letėr nė Sekretariatin e CEFTA-sė pėr tė kundėrshtuar vendimin e kosovarėve.

Drejtori i Dhomės Serbe tė Tregtisė, Milivoje Miletiq, ka thėnė se ky vendim do tė ndikojė nė tė gjithė rajonin, duke destabilizuar situatėn politike dhe ekonomike dhe duke ndikuar veēanėrisht mbi interesin dhe ardhjen e mundshme tė investitorėve tė huaj nė rajon. "Ky vendim paraqet njė shkelje drastike tė ligjit ndėrkombėtar dhe tė marrėveshjes CEFTA", ka thėnė Miletiq.

Kėshilltari pėr ēėshtjet makroekonomike nė Odėn e Tregtisė sė Jashtme tė Bosnjė-Hercegovinės, Dulko Hasiq, ka thėnė se nga sekretariati i CEFTA-sė pret qė sa mė shpejt tė jetė e mundur t’i marrin tė gjitha masat e nevojshme pėr shfuqizimin e vendimit tė Qeverisė sė Kosovės.

"Tashmė jemi tė informuar nga eksportuesit tanė se pėr shkak tė atij vendimi, ka rėnė kėrkesa pėr mallrat nga Bosnja. Nėse kėto masa nuk eliminohen shumė shpejt, humbjet do tė jenė tė mėdha”, ka thėnė Hasiq.

Se kėrkesa pėr mallra nga Bosnja ka rėnė, dėshmojnė edhe dhjetėra kompani qė nga Bosnja tė cilat eksportojnė produktet e tyre nė tregun e Kosovės.

Zyrtarė tė Doganave tė Kosovės konfirmojnė se qė nga marrja e vendimit tė Qeverisė sė Kosovės pėr reciprocitet ndaj Serbisė, asnjė nga produktet serbe nuk janė lejuar tė futen nė Kosovė, madje as nga pikat kufitare nė veri.

Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci, thotė se parimi i reciprocitetit ėshtė duke u zbatuar. “Nė momentin kur Qeveria ka marrė vendim pėr parimin e reciprocitetit, nė Kosovė nuk ka pasur asnjė import tė mallrave me origjinė nga Serbia”, thekson Stavileci. Qeveria e Kosovės ka konfirmuar se ndalimi i importit tė mallrave nga Serbia nė Kosovė do tė zbatohet nė tėrė territorin e Kosovės. “Asnjė mall i Serbisė nuk ka hyrė nė Kosovė, qė nga data kur ėshtė marrė vendimi pėr reciprocitet”.

http://www.koha.net/?page=1,3,64311
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2011, 20:25   62
Citim:
Bllokadė totale e mallrave serbe

Vendimi i Qeverisė sė Kosovės pėr reciprocitet nė produktet me origjinė serbe ėshtė duke u zbatuar qind pėr qind. Kjo po realizohet shkaku i mbylljes sė dy pikave kufitare 1 dhe 31. Institucionet kanė treguar se tash e dhjetė ditė nė tregun kosovar s`ka depėrtuar asnjė mall serb. Importi i mallrave serbe nuk po zhvillohet as nga shteti i Maqedonisė, siē ėshtė pritur.

Drejtuesit e Doganave tė Kosovės kanė konfirmuar se asnjė mall me origjinė serbe nuk ka hyrė nė vend qė nga 21 korriku. Madje, sipas doganierėve, mallra tė tilla nuk kanė depėrtuar as pėrmes Maqedonisė.

Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adiatik Stavileci, ka deklaruar pėr portalin Telegrafi se reciprociteti po vazhdon pėr produktet me origjinė serbe.
Ai tha se as nė kufij mes Kosovės e Maqedonisė nuk po lejohen tė hyjnė mallra nga Serbia.

“As nga Maqedonia nuk ka hyrė asnjė mall i Serbisė, bile as qė ka pasur tentime pėr t`u futur mallra nga atje”, tregoi ai.

Stavileci ka shpjeguar se edhe nėse ka tentime, nuk do tė lejohen tė hyjnė pasi Serbia lėshon dokumentet pėr origjinėn e mallit.

“Doganat e Kosovės gjatė javės sė ardhshme do tė dalin me statistika tė sakta se nga cilat vende janė zėvendėsuar mallrat serbe, si dhe a ka mungesa nė treg tė mallrave”.
Kjo situatė i ka shqetėsuar strukturat paralele nė veri. Kryetari i Komunės paralele tė Zubin Potokut, Slavisa Ristic i ka thėnė agjencisė sė lajmeve Tanjug se kjo gjendje mund tė sjellė mungesė ushqimesh dhe barnash pėr banorėt e asaj pjese. Tė premten, serbėt e barrikaduar nė Rudare i janė ankuar komandantit tė KFOR-it, Erhard Buhler, se shkaku i bllokimit tė kufirit, brenda dy ditėsh do tė mbeten pa ushqime, por gjenerali gjerman u ka thėnė se ai nuk vendos pėr kėtė, por pėr situatėn e sigurisė.

Nė anėn tjetėr, biznesmenėt po hapin linja tė reja tregtare. Me qėllim tė ngritjes sė shkėmbimeve tregtare nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė, si dhe plotėsimin e tregut tė vendit tonė me produkte shqiptare, Aleanca Kosovare e Bizneseve dhe Kėshilli i Agrobiznesit Shqiptar nėnshkruan memorandum mirėkuptimi pėr bashkėpunim tregtar.
Kryetari i AKB`sė, Agim Shahini, u zotua para biznesmenėve se tė dyja organizatat, AKB dhe KASH, nga tash e tutje do tė kenė njė bashkėpunim bilateral sa i pėrket shkėmbimit tregtar.

“Kjo dėshmon se produktet serbe mund tė zėvendėsohen me ato nga shteti shqiptar dhe marrėveshje tė kėtij lloji pritet tė ketė edhe me shtete tjera tė regjionit”, tha Shahini.

Ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka, ka pėrsėritur edhe njėherė mbėshtetjen e Qeverisė shqiptare pro zbatimit tė masave tė reciprocitetit ndaj Serbisė dhe Bosnjės. Ai ka vlerėsuar se reciprociteti ėshtė njė parim qė ēdo qeverie i jep tė drejtė tė vendosė brenda territorit tė shtetit tė vet, kur e vlerėson se ėshtė i domosdoshėm.

Lauka porositi biznesmenėt nga Kosova dhe Shqipėria qė tė gjejnė format dhe mėnyrat e shkėmbimit tregtar mes dy vendeve.

Reciprociteti, gjithashtu, ka rritur fort interesimin e biznesmenėve shqiptarė pėr tė tregtuar nė Kosovė.

Presidenti i Biznes Albania, Luan Bregasi, konsideroi se kėto masa prodhojnė rezultat pozitiv sa i takon eksporteve shqiptare.

“Kjo situatė mund tė favorizojė eksportet shqiptare tė materialeve tė ndėrtimit, tė cilat Shqipėria i eksporton sakaq nė Kosovė”, tha Bregasi.

Biznesmeni Bregasi deklaroi se sė shpejti do tė organizohet njė mision biznesi nė Kosovė, ku do tė diskutohet mbi gjetjen e rrugėve tė bashkėpunimit pėr rritjen e shkėmbimeve tregtare mes dy vendeve.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,59255

Citim:
Gėrxhaliu: Serbia tenton okupim tė tregut

Serbia do tė bėjė ēmos qė tė vazhdojė avazin e vjetėr tė okupimit ekonomik tė Kosovės. Ėshtė koha qė tė kemi njė qasje pro aktive drejt prodhimeve vendore. Nuk do tė ketė mungesė”, thotė pėr Radion Evropa e Lirė, Safet Gėrxhaliu, kryetar i Odės Ekonomike tė Kosovės.

Pyetje:Zoti Gėrxhaliu, Kosova tash ka nė funksion masat e reciprocitetit tregtar me Serbinė dhe Bosnjėn. Cilat janė pėrfitimet konkrete qė Kosova do t’i gėzojė nga ky vendim?

GĖRXHALIU: Ėėshtė mė se e vėrtetė qė Kosovės kjo masė i ėshtė imponuar. Nuk ka qenė njė dėshirė qė kosovarėt e kanė shprehur me vite. Mirėpo, ėshtė njė mekanizėm, i cili i jep tė drejtė Kosovės tė mbrojė ekonominė e vet dhe ta shndėrrojė kėtė masė nė funksion tė zhvillimit.
E vėrteta qėndron nė faktin se Kosova do tė fitojė edhe nė aspektin politik, ekonomik, por mbi tė gjitha nė aspektin social. Nė aspektin ekonomik, do tė ketė njė qasje shumė mė tė mirė tė zhvillimit tė prodhimit vendor dhe ngritjes sė vetėdijes sė konsumatorit pėr tė konsumuar. E tėrė kjo ka njė formė tė indeksit zinxhiror qė do tė reflektojė nė zhvillim ekonomik tė Kosovės.
Nė aspektin social, nėse do tė kemi zhvillim, do tė ketė vende tė reja pune dhe tensionet sociale do tė minimizohen. Ndėrkaq, nė aspektin politik, ėshtė koha e fundit qė duhet treguar se jemi shtet.
Ėshtė absurde tė mendohet qė njė shtet i ka marrė deri nė shtatė miliardė euro nė 12 vjetėt e fundit dhe nuk e ka njė dozė tė fleksibilitetit nė afrimin ose nė pėrafrimin e qasjeve rreth dialogimit, ose avancimit bilateral tė bashkėpunimit ekonomik.

Pyetje:Mendoni se nė tregun kosovar do tė ketė mungesė tė produkteve, duke qenė se importi nga Serbia ka qenė nė nivel tė lartė?

GĖRXHALIU: Ajo ēka pėrfiton konsumatori nė kėtė situatė nuk ėshtė mungesa e produkteve, por pėrkundrazi do tė konsumojė produkte shumė mė pozitive, shumė mė tė mira, shumė mė kualitative. Mbi tė gjitha, do tė konsumojė produkte, tė cilat nuk janė tė prodhuara nė uzinat speciale, tė destinuara vetėm pėr tregun kosovar.
Ato janė produkte tė prodhuara enkas pėr tregun kosovar, duke pasur parasysh se nė Kosovė mungojnė laboratorė tė mirėfilltė pėr analiza. E tėrė kjo ka qenė njė pėrfitim pėr prodhuesit serbė, qė vėrtet me investime minore tė arrijnė fitime marramendėse, e tė gjitha kėto nė dėm tė konsumatorit.
Se sa ka qenė i rėndėsishėm konsumatori kosovar pėr Serbinė, e dėshmon fakti qė janė nė gjendje pėrmes vrasjeve, djegies dhe pėrmes dukurive negative, radikale e barbare, ta okupojnė kėtė treg nė aspektin ekonomik.

Pyetje: Keni informacione se ka ekzistuar ndonjė uzinė speciale pėr prodhimin e produkteve enkas pėr tregun kosovar?

GĖRXHALIU: Jo qė kemi informacione nė mėnyrė indirekte, por edhe nė mėnyrė direkte. Nėse keni pėrcjellė kanalet televizive, para ca ditėsh, dhe intervistat me transportuesit qė kanė qenė tė bllokuar nė kufi me Kosovėn, problemi kryesor i tyre ka qenė se nuk mund t’i kthejnė kėto produkte nė Serbi, sepse nuk kanė ku t’i plasojnė, sepse janė tė prodhuara vetėm pėr tregun kosovar.
Nuk e di a ka nevojė pėr dėshmi dhe fakte mė tė mėdha.

Pyetje:Ėshtė pėrfolur mundėsia qė Serbia tė gjejė rrugė alternative – nga Mali i Zi pėr shembull – qė tė fusė mallin nė Kosovė. Sa ka gjasė tė ndodhė kjo?

GĖRXHALIU: Ėshtė mė se e vėrtetė qė Serbia do tė bėjė ēmos qė tė vazhdojė avazin e vjetėr tė okupimit ekonomik tė Kosovės. Mirėpo, ėshtė koha kur vetėdijesimi i konsumatorėve duhet tė jetė mė i lartė; ėshtė koha kur biznesmenėt kosovarė tė kenė njė ndjenjė morali nė vete, ose njė dozė tė etikės.

Ēfarė ėshtė ndjenja e kėtyre tregtarėve, kur pas kėsaj ēfarė ka ndodhur nė kufi, pas kėtyre vrasjeve, nė vitrinat e tyre promovuese tė kenė prodhime nga Serbia?! Ėshtė koha kur qasja duhet tė ndryshohet. Dhe, prapė po them se njė gjė e tillė na ėshtė imponuar. Ėshtė koha qė tė kemi njė qasje pro aktive drejt prodhimeve vendore.


Nuk do tė ketė mungesė, sepse diplomacia ekonomike nė Kosovė ėshtė shumė aktive. Tė gjitha ato diplomaci qė janė kėtu, synim parėsor e kanė praninė e tyre ekonomike. Prandaj, nuk ka nevojė qė tė ketė skepticizėm.

Megjithatė, po e them me pėrgjegjėsinė mė tė madhe se ka pseudo- biznesmenė, tė cilėt, ditėve tė fundit, janė shumė aktivė, duke shkuar nėpėr dyqane dhe supermarkete, duke apeluar te pronarėt qė t’i ngrenė ēmimet, me qėllim qė tė krijohet njė panik dhe t’i bėhet presion Qeverisė sė Kosovės.

Por, e tėrė kjo i shkon nė favor Serbisė dhe qarqeve armiqėsore tė Kosovės dhe jo Kosovės e popullit tė saj.

Pyetje: Ėshtė shprehur edhe droja pėr rritjen e kontrabandės pas kėtij vendimi. Ka gjasė tė ndodhė kjo?

GĖRXHALIU: Situata ėshtė alarmuar. E tėrė kjo qė ka ndodhur ditėve tė fundit -kontrolli nga KFOR-i nė pikat 1 dhe 31 dhe krijimi i kėsaj Task-Force tė quajtur nė mes tė Policisė sė Kosovės, Doganės, Administratės Tatimore dhe EULEX-it nė nė fund tė fundit, janė ato qė do ta parandalojnė njė dukuri tė tillė.
Po e them se Kosova ėshtė mė e mbrojtur se kurdoherė dhe po e them se edhe kontrabandės ėshtė duke i ardhur fundi.

Pyetje: Mendoni se Serbia do tė pėrdorė rrugė alternative – mendoj vendkalimet tjera kufitare, pėrveē veriut tė Kosovės?

GĖRXHALIU: Tentativa e Serbisė do tė jetė qė tė shfrytėzojė vendkalimin kufitar nga Shqipėria nė Kosovė. Por, prapė po e them se Task Forca dhe monitorimi i kufijve ėshtė nė nivelin mė tė lartė dhe dua tė besoj qė edhe kontrabanda do tė jetė minore me kalimin e kohės.

Pyetje:Sipas tė dhėnave qė posedoni, cilat vende kanė shfrytėzuar kėtė rast pėr tė depėrtuar nė tregun kosovar?

GĖRXHALIU:Ne si Odė Ekonomike e Kosovės kemi partneritet ose memorandume bashkėpunimi mė me tepėr se 40 Oda Ekonomike tė rajonit, Evropės dhe mė gjerė.

Tė gjitha ato me muaj tė tėrė i kanė informacionet se cila ėshtė struktura e produkteve qė importohet nga Serbia. Gatishmėria e tyre pėr tė qenė tė pranishėm, ėshtė mjaft e madhe dhe pėr kėtė arsye nuk vėrehet asnjė mungesė e mallrave.

Kuptohet primatin e kanė vendet e rajonit – Maqedonia, Mali i Zi, Shqipėria, Turqia dhe Bullgaria, por mbi tė gjitha janė vendet evropiane, tė cilat e shfrytėzojnė apo tentojnė ta shfrytėzojnė njė situatė tė tillė pėr tė plasuar apo pėr tė lėshuar rrėnjė nė tregun kosovar.

http://rtv21.tv/home/?p=24493
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2011, 17:26   63
Citim:
Ilaēet futen nga Serbia

Me gjithė kėmbėnguljen e Qeverisė se vendimi pėr reciprocitet me Serbinė e Bosnjėn tė zbatohet plotėsisht, rreth 60 lloje barnash qė vijnė nga kėto dy shtete nuk do tė mund tė ndalen qė tė hyjnė nė Kosovė.

Haki Ejupi, kryeinspektor nė Departamentin Farmaceutik tė Agjencisė Kosovare pėr Produkte Medicionale (AKPMK) thotė se kėto barna tashmė janė regjistruar dhe se importuesit e tyre, qė janė kompani kosovare, kanė leje importi.

Sipas Ejupit, leja e tyre ėshtė tremujore me mundėsi vazhdimi, kurse regjistrimi i barnave pranė AKPM-sė ėshtė bėrė pasi qė tė njėjta i plotėsojnė kriteret e kėrkuara me legjislacionin kosovar pėr kėtė fushė.


Hemofarm dhe Zvlavia hyjnė nga Serbia

Kryeinspektori i ilaēeve bėn me dije se nga Serbia importohen barna tė prodhuesve “Hemofarm” dhe “Zvlavia” dhe numri i tyre, i regjistruar, ėshtė afro 40 sosh me 100 forma tė tyre tė paraqitura nė treg si dhe nga kompania “Bosnjalijek” e Republikės sė Bosnjės, qė ka 20 lloje barnash tė regjistruara nė AKPM.

Ejupi sqaron qė kompanitė kosovare qė janė importuese tė autorizuara tė kompanive serbe e boshnjake, sipas tij nėpėrmjet kompanive evropiane, kanė licenca tė cilat nuk mund tė shkėputen menjėherė.

Nė Ministrinė e Tregtisė dhe tė Industrisė (MTI), thonė se barnat e kėtyre dy shteteve do tė bllokohen menjėherė.

“Barnat nga kėto shtete tashmė i nėnshtrohen parimit tė reciprocitetit dhe nuk ka nevojė tė pritet skadimi i afatit tė licencės”, ka thėnė pėr gazetėn “Zėri”, Dardana Halimi, kėshilltare pėr Marrėdhėnie me Publikun e zėvendėskryeministres dhe Ministres sė Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila.

Ajo ka shtuar se leja e importit e lėshuar nga AKPMK nuk ka tė bėjė me qarkullimin komercial tė mallrave, por me standardet medicionale dhe si e tillė nuk garanton pėrjashtim nga reciprociteti. “Vendimi pėr reciprocitet aplikohet nė tė gjitha mallrat, duke pėrfshirė edhe barnat dhe produktet tjera medicinave”, ka thėnė Halimi.

Kurse, nė Ministrinė e Shėndetėsisė (MS), nė Departamentin e Farmacisė, edhe pas tri ditė pritjesh tė gazetės, nuk kanė ofruar tė dhėna se sa ėshtė vlera e ilaēeve qė pėr prodhues kanė kompanitė serbe e boshnjake, janė kontraktuar nga ta nė kuadėr tenderėve pėr furnizim me barna tė listės esenciale.

Ndryshe, MSH-ja ka tė parapara pėr shpenzim pėr kėtė listė njė fond prej 18 milionė eurosh. Pjesa mė e madhe e kėtij fondi shpenzohet nėpėrmjet tenderėve publikė, duke angazhuar kompani kosovare qė tė furnizojmė me produkte, qė nė pjesėn mė tė madhe janė import.

Kompanitė qė fitojnė kėta tenderė, njė pjesė janė nga ata qė Zyra e Auditorit tė Pėrgjithshėm (ZAP) ua gjeti emrat te kontingjenti mbi gjysmė milion euro i barnave pa afat qė u zunė nė Qendrėn Klinike dhe Universitare tė Kosovės (QKUK).

Disa nga kėto kompani, qė vazhdojnė tė marrin nga ky fond milionėsh i MSH-sė pėr barnat, janė edhe nė kontest gjyqėsor me kėtė ministri, si dhe rastet e tyre janė denoncuar nė Prokurorinė e EULEX-it dhe te Kryeprokurori i Kosovės.


Tė ndalohen edhe barnat serbe

Ekspertėt e ekonomisė dhe shoqėria civile ndajnė tė njėjtin mendim, qė Qeveria duhet tė aplikojė masa pa marrė parasysh llojin e produktit.

Lumir Abdixhiku nga instituti “Riinvest” thotė se Qeveria duhet tė konsultojė mirė bazėn ligjore, dhe nėse kompanitė importuese tė barnave nga Serbia e Bosnja kanė kontrata qė s’mund tė shkėputėn menjėherė, tė presė deri nė realizimin e tyre dhe tė mos i vazhdojė ato.

Edhe Ylli Hoxha nga Klubi pėr Politikė tė Jashtme (KPJ) ndan tė njėjtin mendim. “Qeveria nuk duhet tė bėjė asnjė selektim tė mallrave. Reciprociteti duhet tė jetė i plotė, si pėr barna, rrymė, e ēfarėdo produkti tjetėr, por gjithsesi duke respektuar kontrata qė tashmė ekzistojnė”, thotė Hoxha.


Rryma dhe barnat nuk ndalohen

Pėrveē barnave, “Zėri” ka raportuar ditė mė parė qė Qeveria e Kosovės, momentalisht, nuk mund tė aplikojė masa tė reciprocitetit as pėr kompanitė serbe qė fitojnė dhjetėra-miliona euro nė tenderėt pėr import me energji elektrike. Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) vetėm kėtė vit ka shpallur dy tenderė qė vlejnė afro 50 milionė euro, e qė pjesėn mė tė madhe tė tyre e kanė fituar kompanitė serbe

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/3...en-nga-serbia/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.8.2011, 20:34   64
Citim:
Harrohen mallrat serbe

Vendimi i Qeverisė pėr masat e reciprocitetit nuk ka ndikuar nė rėnien e importeve. Kėtė e dėshmojnė edhe zyrtarėt e Doganave tė Kosovės, tė cilėt thonė se importi ėshtė nė nivel tė duhur dhe se nuk ka rėnie.

Pėrfaqėsues tė Komunitetit tė biznesit kosovar po vazhdojnė tė mbajnė kontakte me importues tė vendeve tė ndryshme tė rajonit dhe, sipas tyre, interesimi pėr plasimin e produkteve tė tyre ėshtė shumė i madh.

Safet Gėrxhaliu, kryetar i Odės Ekonomike tė Kosovės, tha se importues nga vendet tė rajonit, pas marrjes sė lajmit pėr vėnien e masave tė reciprocitetit pėr bllokimin e mallrave tė Serbisė, kanė shprehur interesimin pėr importim tė produkteve tė tyre nė Kosovė. Sipas tij, deri tani OEK-u ka pasur kontakte me importues nga Kina, Kroacia, Turqia, Mali i Zi, Shqipėria etj.

Ai ka thėnė se ėshtė mė se e vėrtetė qė Oda Ekonomike e Kosovės ka bashkėpunim me shumė oda nė vendet e ndryshme tė Evropės dhe mė gjerė dhe tė gjitha ato oda janė tė informuara pėr masėn e reciprocitetit qė e kanė marrė institucionet e Kosovės ndaj Serbisė.

Tė mėrkurėn OEK-u ka pritur njė delegacion nga Kina, Turqia dhe Maqedonia, kėshtu qė interesimi i tyre ka qenė dhe do tė jetė edhe nė tė ardhmen qė tė gjitha produktet serbe tė zėvendėsohen sa mė shpejt qė ėshtė e mundur.

“Tėrė kjo ka ndikuar qė tė mos ketė mungesė nė treg tė kėtyre produkteve. Esenca ėshtė se interesimi ėshtė shumė i madh dhe OEK-u do tė jetė gjithmonė i gatshėm nė kėtė drejtim, prandaj nuk ka pushime pėr pjesėn dėrmuese tė menaxhmentit”, ka thėnė Gėrxhaliu.

Ai, po ashtu, ka thėnė se deri tash nuk ka pasur ankesa nga Komuniteti i biznesit se ka mungesė tė produkteve serbe. “Me tė vėrtetė komuniteti i biznesit ėshtė vetėdijesuar dhe kjo ėshtė njė punė shumė serioze”, ka thėnė Gėrxhaliu.


Rritet interesimi pėr produktet vendore

Nė anėn tjetėr, Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit, konfirmon interesimin dhe kėrkesėn pėr furnizim tė produkteve vendore. Ai thotė se ka ėshtė rritur interesimi pėr zėvendėsimin e produkteve serbe nga shumė vende tė rajonit.

“Nė bazė tė njė hulumtimi “ad-hok” tė AKB-sė, brenda kėtyre ditėve ėshtė rritur numri i kėrkesave pėr furnizim me produkte vendore dhe njėkohėsisht ėshtė rritur interesimi pėr zėvendėsimin e prodhimeve serbe nga vendet e tjera”, tha Shahini.

Ai thotė se AKB-ja, nė kuadėr tė kėsaj, ka vėnė kontakte edhe me Maqedoninė, Kroacinė, Malin e Zi, ndėrsa tė premten do tė kenė pėr vizitė njė numėr tė madh tė pėrfaqėsuesve tė bizneseve shqiptare dhe disa asociacioneve tė komunave tė Shqipėrisė, pėr tė ardhur me oferta pėr zėvendėsim tė prodhimeve tė Serbisė me ato shqiptare. Shahini ka bėrė tė ditur se ka rritje tė kėrkesės pėr produktet vendore mbi 10 %.

“Sipas kėtyre, interesimi dhe kėrkesat pėr furnizim me prodhime vendore nga ana e qytetarėve janė rritur pėr mė shumė se 10 pėr qind. Kjo ka bėrė qė dalėngadalė qytetarėt tė mėsohen me prodhime vendore dhe njėkohėsisht tė zėvendėsohen me tė huajat”, ka theksuar Shahini.

Sipas tij, ajo ēka ėshtė mė e rėndėsishmja ėshtė se nuk do tė ketė rritje tė ēmimeve tė produkteve, sepse alternativa tė tjera qė po ofrohen nga vendet e tjera janė edhe mė cilėsore dhe shumė mė kualitative, si dhe mė tė lira.


Reciprociteti zbatohet nė tėrė kufirin

Doganierėt e Kosovės nuk kanė vėrejtur ndonjė efekt negativ nė tė hyrat financiare nga taksat doganore, pas marrjes nga Qeveria tė masave tė reciprocitetit ndaj produkteve me vula doganore tė Serbisė.

Javėn e kaluar, sipas tė dhėnave zyrtare nga Dogana e Kosovės, janė grumbulluar 18 milionė euro tė hyra pėr buxhetin e Kosovės. Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci, ka thėnė se me rėndėsi ėshtė qė doganat janė stabile dhe tė hyrat janė konstante. Sipas tij, pėrveē pikės 1 dhe 31 qė nuk ka import tani pėr tani, pėrndryshe masat e reciprocitetit nė pikat e tjera doganore janė duke u aplikuar 100 % .

“Reciprociteti po zbatohet 100 %, pėrveē atyre pikave doganore qė ju e dini se cilat kanė qenė problemet, kurse sa i pėrket rritjes sė importit, deri tash nuk ėshtė vėrejtur ndonjė indikator se ka njė rritje, por ajo ēka ėshtė mė me rėndėsi ėshtė se tė hyrat doganore janė stabile”, tha Stavileci.

Ai tha se tė mėrkurėn nga pikat e tjera doganore ka pasur importe nė vlerė prej 3,5 milionė euro, ndėrsa ditėn e martė importi ka qenė afėr 3 milionė euro, kėshtu qė tė hyrat janė konstante dhe stabile. Ai ka bėrė tė ditur se kėto tė hyra janė grumbulluar nga importi i mallrave tė vendeve tė treta qė kanė kaluar transit pėrmes Serbisė.

“Kemi pasur disa raste kur mallrat e shteteve tė treta kanė kaluar transit pėrmes Serbisė dhe sipas tė dhėnave Serbia nuk ka marrė ndonjė vendim pėr tė ndėrprerė transitin”, ka thėnė Stavileci.

Ai ka thėnė se ėshtė shumė herėt tė dilet me tė dhėna se janė krijuar importe pėr periudhėn pas marrjes sė vendimit pėr masat e reciprocitetit. Brenda javės dogana pritet tė dalė me sqarime zyrtare, tė cilat flasin rreth implikimeve financiare qė kanė ardhur si pasojė e marrjes sė masave tė reciprocitetit ndaj produkteve serbe nga ana e institucioneve tė Kosovės.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/h...-mallrat-serbe
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2011, 21:01   65
Citim:
Konfiskohen barna me origjinė nga Serbia

Inspektorati farmaceutik pėr produkte medicinale nė bashkėpunim me policinė pėr krime tė rėnda ekonomike, ka konfiskuar sasi tė konsiderueshme tė barnave me origjinė nga Serbia.

Vendi i konfiskimit dhe sasia e saktė nuk janė publikuar pėr shkak tė hetimeve tė cilat po i vazhdon policia pėr krime tė rėnda ekonomike, por sipas kryeinspektorit, Haki Ejupi barmnat kanė vlerė mijėra euro.

Pėrveq barnave janė konfiksuar edhe banderola, madje ka banderola bllanko qė do tė thotė, janė pa shėnime pėr tė cilat nuk dihet se tė cilit produkt janė.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=50740
Citim:
Serbia e humb tregun e Kosovės

Vetėm brenda njė jave pas ndalimit tė importit tė mallrave nga Serbia, importuesit kosovarė kanė arritur tė gjejnė rrugė tė tjera tė importi. Shumica e produkteve, tė cilat deri para datės 25 korrik ishin importuar nga Serbia, kanė arritur tė zėvendėsohen kryesisht nga shtetet fqinje, si: Maqedonia, Shqipėria, pastaj Sllovenia, Kroacia, Turqia etj.

Tė dhėnat e Doganės sė Kosovės tregojnė se rreth 40,404,871.55 kilogramė mallra me njė bazė doganore prej 20,929,013.47 eurove.

“Tė gjithė kėta janė artikuj, tė cilėt kanė dominuar nė import gjatė 6-mujorit tė parė 2011 nga Serbia, por tani artikujt e njėjtė tė importuar nga vendet tjera” ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci.

Deri mė tani Kosova mė sė shumti ka importuar drithėra nga shteti serb, mirėpo tė dhėnat e Doganės sė Kosovės tregojnė se ky mall tashmė ka filluar tė importohet nga shteti fqinje, si: Shqipėria, Maqedonia, Bullgaria etj.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/s...egun-e-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2011, 22:18   66
Citim:
Reciprociteti solli 2 milionė euro mė shumė tė hyra

Prishtinė, 4 gusht – Zėvėndėskryeministrja e qeverisė sė Kosovės, Mimoza Kusari-Lila ka njoftuar kabinetin qeveritar se nga fillimi i masave tė reciprocitetit me Serbinė, tė hyrat nė dogana janė rritur pėr 2 milionė euro, kjo pasi shumė mallra nga shtetet e tjera kanė hyrė nė Kosovė si zėvėndėsim pėr produktet serbe.

Ajo po ashtu njoftoi se nė pikat kufitare 1 dhe 31 do tė lejohet qė sot tė hyjė njė konvoj me ndihma ushqimore prej 75 tonėsh. Ndihmat ushqimore, sipas saj, do tė lejohen tė hyjnė vetėm sot, ndėrsa nė tė ardhmen gjendja do tė vlerėsohet nga Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar dhe agjencitė e Kombeve tė Bashkuara.


http://www.koha.net/?page=1,3,65037

Citim:
Kamionėt me ndihma humanitare nga Serbia hyjnė nė Kosovė

Pesė kamionė tė Kryqit tė Kuq qė sjellin ndihma nga Serbia pėr serbėt nė veri tė Kosovės, kanė kaluar pikėn kufitare nė Jarinje, derisa nė Bėrnjak ushtarėt e KFOR-it rreth orės 13:00 kanė mbyllur kufirin pėr ēfarėdo malli nga Serbia.

Me kėta kamionė po barten gjithsej 75 tonė ndihma, tė cilat pėrbėjnė sasi sheqeri, vaji, mielli dhe artikuj tė ngjashėm ushqimorė. Kamionėt do tė arrijnė nė veri tė Mitrovicės, prej nga do tė shpėrndahen nė komunat tjera tė veriut.

Nė anėn tjetėr, bėhet e ditur se zyrtarėt serbė Stefanoviē dhe Bogdanoviē do tė duhej qė nė orėt nė vijim tė takohen me gjeneralin Erhard Buhler nė Leposaviē, pėr t’i precizuar detajet e marrėveshjes sė mbrėmshme tė arritur ndėrmjet dy palėve.

http://rtv21.tv/home/?p=25427

Citim:
Kamionėt serbė ndalohen ne pikėn 31, lejohen nė pikėn 1

Mitrovicė, 4 gusht - Pjesėtarė tė KFOR-it francez, austriak dhe maroken kanė ndaluar hyrjen e ēdo kamioni apo makine nė pikėn kufitare 31 nė Brnjak.

Ndėrkohė,5 kamionė me tė Kryqit tė Kuq tė Serbisė kanė hyrė sot nė pikėn kufitare 1, nė Jarinje. Ata janė ndaluar pėr kontroll 15 minutshe, dhe pastaj janė liruar. Nė to ka pasur 75 tonė me ndihma humanitare: Vaj, miell, sheqer dhe gjėra pėr fėmijė janė dėrguan nė Mitrovicėn veriore, dhe mė pas do tė shpėrndahen nė krejt veriun. Hyrja vjen pas marrėveshjes se KFOR-it me pėrfaqėsuesit serbė, njfotjmė medie serbe

http://www.koha.net/?page=1,13,65000

Citim:
Mallrat serbe transit pėrmes Maqedonisė nė Kosovė

Drejtoria e Doganave tė Maqedonisė bėri tė ditur se nga data 21 deri 31 korrik, nėpėrmjet territorit tė Maqedonia kanė kaluar transit mallra me njė vlerė prej 150 mijė euro.

Pas ndalesės sė mallrave serbe nga Serbia nė Kosovė pėr tre herė ėshtė rritur transiti i mallrave pėrmes Maqedonisė.

Drejtoria e Doganave tė Maqedonisė bėri tė ditur se brenda njė periudhe dhjetė ditore nga data 21 deri 31 korrik, nėpėrmjet territorit tė Maqedonia kanė kaluar transit mallra me njė vlerė prej 150 mijė euro.

Gjithashtu sipas kėsaj drejtorie, ėshtė rritur edhe numri i kompanive tė huaja qė po hapin pėrfaqėsitė e tyre nė Maqedoni dhe se konfirmohet se shumica prej tyre janė kompani serbe.

“Nuk po rritet vetėm numri i dėrgesave, por po rritet edhe pesha e mallrave qė po kalojnė transit pėrmes Maqedonisė. Pėrveē derivateve tė naftės, gazit, autopjesėve, gjatė periudhės sė fundit ėshtė rritur edhe transitimi i ushqimeve, prodhimeve bujqėsore”, deklaroi drejtori i Doganave tė Maqedonisė, Vanēo Kargov.

Agjencia e lajmeve INA dy ditė pas vendosjes sė embargos ndaj mallrave serbe nga Qeveria e Kosovės, paralajmėroi rritjen e fluksit tė kamionėve tė kompanive serbe nė pikėn kufitare Tabanoc, tė cilėt po shfrytėzojnė Maqedoninė si pikė transiti pėr transportimin e mallrave nė Kosovė. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/7361.html

Citim:
Vazhdon kontrabanda nė veriun e Mitrovicės

Mitrovicė, 4 gusht - Nė veri tė vendit vazhdon kontrabanda e mallrave, madje kryesisht e mallrave pėr tė cilat duhet tė paguhet edhe akciza. Tė enjten nė veri tė Mitrovicės, nė pikėn e karburanteve nė afėrsi tė tri ndėrtesave ėshtė parė duke u shkarkuar njė maune me karburante. Mauna ėshtė shkarkuar e pa penguar nga asnjė institucion i sigurisė.

http://www.koha.net/?page=1,13,65015
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2011, 08:24   67
Citim:
Thaēi: S’ka krizė humanitare nė veri

Kryeministri i vendit, Hashim Thaēi ka thėnė se nuk ka krizė humanitare nė veri tė Kosovės, megjithatė sipas tij nėse agjencitė e Kombeve tė Bashkuara konstatojnė se ka krizė humanitare, institucionet e Kosovės janė tė gatshme tė bashkėpunojnė nė ēdo drejtim.

“Shqetėsimi ynė ndėrlidhet me formulimet e raportuara pėr kriza dhe nevoja humanitare. Pikė sė pari nė Kosovė nuk ka krizė humanitare. Politikanėt nuk janė ata qė pėrcaktojnė se a ka krizė humanitare apo jo. Dje nė Mitrovicė tė gjitha agjencionit e OKB-sė qė merren me ēėshtje humanitare kanė konkluduar se nuk ka asnjė lloj krize humanitare nė veri. Mė lejoni ta them qartė, qė ne nuk i kemi braktisur nė asnjė rrethanė dhe nuk do t’i braktisim qytetarėt tanė nė veri. Ata janė shtetasit tanė, qytetarėt tanė dhe ne do t’u dalim nė ndihmė me tė gjitha mundėsitė dhe kapacitetet qė kemi nė nivel qendror dhe nivel lokal”, ka thėnė Thaēi.

Ai ka thėnė se edhe komandantit tė KFOR-it ia ka bėrė tė qartė, se institucionet e Kosovės do t’i kryejnė obligimet e veta nėse vlerėsohet se ka krizė humanitare.

Kryeministri i vendit ka pėrsėritur se pikat 1 dhe 31 tani janė zonė ushtarake dhe nė asnjė rrethanė nuk do tė ketė kthim prapa.

Kryeministri mė tej tha se ballafaqimi nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė kundėr qytetarėve serbė qė jetojnė atje, pėrkundrazi.

“Ėshtė krijimi i mundėsive tė barabarta, krijimi i njė ambient ku rregullat i pėrcakton ligji, e jo kriminelėt dhe kontrabandistėt”.

Sipas tij, ēfarėdo lloj rrethane e re do tė reflektojė kėtė realitet tė ri dhe kapitull tė ri.

“Pėr Kushtetutėn, ligjet dhe tė drejtat tona nuk negociojmė me askėnd”, tha Thaēi.

Ndryshe, zėvendėskryeministrja, njėherėsh ministre e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila ka bėrė tė ditur se reciprociteti me Serbinė po vazhdon, ndėrsa sipas saj ka rritje tė importit tė mallrave nga vendet tjera, pėrkatėsisht Maqedonia, Turqia, Sllovenia, Gjermania dhe Kroacia, produkte kėto qė zėvendėsojnė produktet serbe. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=16219

Citim:
Embargoja e shkelur pėr “motive humanitare”

Kamionėt sėrish po hyjnė nė veri tė Kosovės tė mbushur me mallra serbe. Tonelata kryesisht ushqimore, nė emėr tė dėrgesės humanitare, i sfiduan masat e reciprocitetit. Zyrtarėt e Serbisė po negociojnė me KFOR-in pėr arritjen e njė marrėveshjeje, ndėrsa Prishtina zyrtare e refuzoi draftin me tri pika, qė paraqet kthim prapa.

Por, pėrveē reagimit tė pėrsėritur tė kryeministrin pėr zbatimin e Kushtetutės, nuk po shihet ndonjė veprim tjetėr. Nėn maskėn e gjendjes sė rėndė humanitare, Beogradi po e paraqet veriun, si viktimė tė Qeverisė sė Kosovės.

Nga veprimi i autoriteteve kosovare, tė vetmet viktima potenciale janė kontrabandistėt dhe kriminelėt, tė cilėve u konvenon qė sa mė shumė tė zgjasė jostabiliteti nė pjesėn veriore. Ndonėse trupat e NATO-s reaguan pas ndėrhyrjes sė njėsive special tė policisė nė pikat 1 dhe 31, tash kemi njė situatė tė re, jo tė favorshme pėr Republikėn e Kosovės.

Komandanti i KFOR-it po zhvillon bisedime me palėn serbe kur nuk janė tė pranishėm zyrtarėt kosovarė. Dihet, se pėr misionin paqeruajtės, pavarėsisht shpalljes sė pavarėsisė, asgjė nuk ka ndryshuar nga pikėpamja e mandatit qė bazohet nė Rezolutėn 1244. Sipas kėtij dokumenti tė OKB-sė, KFOR-i pėrkujdeset pėr kufijtė administrativė dhe jo pėr kufijtė shtetėrorė me Serbinė.

Nuk kemi pse tė ushqejmė asnjė iluzion se ushtarėt e NATO-s do t’i zbatojnė vendimet e Qeverisė sė Kosovės. Nė pikat 1 dhe 31, doganierėt dhe policėt e Kosovės duhet tė jenė 24 orė prezentė pėr ta ndaluar kontrabandėn dhe shkeljen e vendimit qeveritar. Vetėm atėherė mund tė thuhet se vėrtet nuk ka kthim prapa. Ēdo tėrheqje do tė jetė e kushtueshme pėr vendin tonė.

Tema e veriut ėshtė hapur vrullshėm dhe vendosja e ligjshmėrisė nuk do tė jetė e lehtė. Por, nuk ka rrugė tjetėr, nėse duam njė herė e mirė ta pėrmbyllim kėtė kapitull tė pakėndshėm pėr shtetin tonė.

http://www.kosova-sot.info/blog/edil...ive-humanitare
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.8.2011, 21:32   68
Citim:
Qeveria e Kosovės nuk ishte ankuar nė CEFTA

Prishtinė, 9 gusht – Serbia ka kėrkuar mbledhje urgjente tė sekretariatit tė CEFTA-s pėr tė kėrkuar sqarime pas bllokadės qė u ka vėnė Qeveria e Kosovės produkteve me vulė doganore nga ky shtet. Pėr kėtė ankesė do tė mblidhen urgjentisht anėtarėt e CEFTA-s. Kjo ankesė ėshtė bėrė nė bazė tė tė drejtave tė shteteve anėtare tė CEFTA-s.

Ankesa ėshtė bėrė pak ditė pasi Kosova kishte thyer marrėveshjen e CEFTA-s pėr tregti tė lirė mes shteteve anėtare, edhe pse vetė ajo kishte thyer marrėveshjen gati katėr vjet mė parė. Por ndaj saj nuk ishte ankuar askush deri mė tani.

Kosova pėrgjatė kėtyre viteve, edhe pse ishte pėrjashtuar nga tregtia e lirė me Serbinė dhe Bosnjėn, kurrė nuk ishte ankuar. Tė vetmet ankesa nė CEFTA ishin deleguar nga dy kompani kosovare.

“Badea Trading Company” nga Klina dhe “Inter Company” nga Podujeva janė bizneset e vetme qė patėn paraqitur ankesa gjatė vitit 2008 dhe madje nė nėnkomitetin pėr Barriera Tarifore dhe Jotarifore tė CEFTA-s.

Udhėheqėsit e tanishėm tė Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė nuk i dinė arsyet e sakta pse Kosova nuk ka adresuar ankesa nė sekretariatin e CEFTA-s kundėr Serbisė dhe Bosnjės qė kishin vendosur embargo ndaj produkteve kosovare.

Qeveria e Kosovės qė nga viti 2008, ka pritur qė institucionet ndėrkombėtare do ta rregullonin problemin e eksportimit tė produkteve lirshėm ndėrmjet vendeve anėtare tė CEFTA-s.

http://www.koha.net/?page=1,13,65498
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2011, 21:18   69
Citim:
Beqaj: Produktet serbe po zėvendėsohen pa problem

Gjilan, 11 gusht – Procesi i zėvendėsimit tė mallrave me origjinė serbe me mallra tė tjera po zhvillohet pa ndonjė problem. Vendimi i Qeverisė pėr ndalimin e hyrjes sė mallrave nga Serbia nė Kosovė dhe doganimi i produkteve tė Bosnjė-Hercegovinės ėshtė duke u zbatuar nė pėrpikėri.

Kėshtu ka thėnė tė mėrkurėn ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, gjatė vizitės sė tij nė Gjilan ku ėshtė njoftuar pėr sė afėrmi me efektet e reciprocitetit dhe zbatimin e tij.

“Procesi i zėvendėsimit tė produkteve tė importuara nga Serbia po shkon jashtėzakonisht mirė dhe ka ndėrmarrje kosovare qė po krijojnė partneritet me ndėrmarrje nė nivel rajonal dhe kjo po tregon qė ndėrmarrėsit tanė janė shumė fleksibilė dhe janė shumė tė pėrgjegjshėm pėr situatėn e krijuar duke treguar njė bashkėpunim jashtėzakonisht tė mirė”, ka thėnė, mes tjerash, ministri Beqaj.

Ministri Beqaj bėri tė ditur se po i viziton komunat pėr t’u informuar me furnizimin e tyre me mallra tė domosdoshme e kualitative dhe pėr tė shikuar ndonjė tendencė eventuale tė keqpėrdorimit tė situatės, qė mund tė bėhet qoftė nga ndėrmarrjet nė nivel vendor, apo edhe nga ato nė nivel rajonal.

Ministri e ka njoftuar kryetarin e Gjilanit pėr vendimin e marrė nė pėrputhje me vendimin pėr masėn e reciprocitetit edhe pėr ndėrmarrjet publike, tė cilave u ndalohet ēdo lloj importi i mallrave me origjinė nga Serbia, pėrderisa ekziston masa e reciprocitetit.

Nga ana tjetėr, kryetari i Komunės sė Gjilanit, Qemajl Mustafa, ka folur pėr atė se sa ėshtė reflektuar vendosja e kėsaj mase nga Qeveria e Kosovės, nė furnizimin kualitativ dhe tė bollshėm me artikuj tė domosdoshėm dhe tė tjerė pėr qytetarėt, nė treg nė Komunėn e Gjilanit.

"Ne vazhdimisht e pėrcjellim gjendjen me vigjilencė prej momentit kur ėshtė aplikuar masa e reciprocitetit, dhe ėshtė konstatuar se nė Komunėn e Gjilanit nuk ka ndonjė pengesė tė veēantė sa i pėrket furnizimit me artikuj themelorė, por edhe me tė mira tė tjera", ka thėnė Mustafa, duke shtuar se bizneset nė kėtė komunė kanė pėrkrahjen maksimale nga institucionet nė nivelin lokal, por edhe qendror.

Ai ka nėnvizuar se bashkėpunimi i pėrhershėm i nivelit qendror dhe komunal ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr zhvillimin ekonomik tė Komunės dhe Kosovės e rajonit nė pėrgjithėsi.

Mustafa e ka informuar ministrin Beqaj edhe lidhur me furnizimin tejet tė mirė tė qytetarėve me produkte dhe artikuj nga mė tė ndryshmit, dhe pa u hetuar fare bllokada ndaj dy shteteve, ku ka shtuar se furnizimi ėshtė duke shkuar jashtėzakonisht mirė dhe nė kėtė drejtim s’ka asnjė problem.

Ēėshtje tjetėr qė ėshtė diskutuar nė mes ministrit Beqaj dhe kryetarit tė Gjilanit ishin edhe orientimet afatgjata zhvillimore dhe krijimin e bazės sė mirėfilltė ligjore.

Ministri Beqaj ka thėnė se tani nė shqyrtim e kanė njė ligj pėr ndėrmarrjet publike, ndėrsa janė duke marrė mendime nga tė gjitha komunat, sepse janė tė interesuar pėr njė ligj funksional, njė ligj ku nuk ėshtė e rėndėsishme shumė se kush ēfarė kompetencash ka, por ligj qė u ofrohet qytetarėve pėr tė ofruar shėrbime tė mirėfillta publike pėr ta.

Beqaj ka vlerėsuar rolin e Agjencisė pėr Zhvillim Rajonal - Lindje, i cili, sipas tij, nė bashkėpunim me komunėn kanė orientime tė qarta.

"Mė vjen mirė qė AZHR-Lindje ka pėrfituar disa projekte tė rėndėsisė sė veēantė qė kanė karakter zhvillimor dhe tė punėsimit, dhe krejt kjo strategji dhe ky orientim shkon nė tė njėjtėn linjė me planin e veprimit tė Qeverisė sė Kosovės pėr zhvillim ekonomik, i cili tenton ta fuqizojė sektorin privat, qė tė ketė shėrbime mė tė mira pėr qytetarė, ta rregullojė tregun, tė ketė rritje ekonomike, e ta ulė papunėsinė", ka thėnė ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj. Mė pas Ministri Beqaj ka vizituar Ujėsjellėsin Rajonal tė Gjilanit, ku nga drejtuesit e tij ėshtė njoftuar me gjendjen e kėsaj ndėrmarrjeje publike, sfidat qė ballafaqohet ajo dhe masat e marra pėr ofrimin e shėrbimeve sa mė tė mira pėr qytetarėt. Ndėrkaq, gjatė vizitės nė kompaninė private pėr prodhimin e pajisjeve tė metalit “Megi”, Beqaj ėshtė njoftuar me aktivitetin e saj dhe mundėsitė qė ofron masa e reciprocitetit pėr shtrirjen nė tregun e brendshėm.

http://www.koha.net/?page=1,3,65718

Citim:
Bullgaria pėrkrah Kosovėn

Postuar mė, 11 gusht 2011 -Zėvendėskryeministrja Mimoza Kusari-Lila, njėherit ministre e Tregtisė dhe Industrisė, nė kuadėr tė vizitės sė saj nė Bullgarisė, ėshtė takuar me ministrin bullgar tė Bujqėsisė dhe Ushqimit, Miroslav Naidenov.

Qėllimi i takimit ka qenė thellimi i rrugėve tė bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve, posaēėrisht nė kuadėr tė sektorit tė produkteve bujqėsore, pasi Bullgaria konsiderohet si njėri ndėr prodhuesit kryesor tė produkteve tė industrisė ushqimore nė rajon, me fokus tė veēantė nė sektorin e shpeztarisė, grurit dhe produkteve tė procesuara ushqimore.

“Qeveria e Kosovės ėshtė e pėrkushtuar qė tė thellojė edhe mė tepėr bashkėpunimin tregtar nė fushėn e bujqėsisė me tė gjitha vendet qė kanė kapacitete prodhuese. Kjo vlen posaēėrisht nė kėtė kohė kur kemi vendosur masat e reciprocitetit me Serbinė dhe Bosnjėn e Hercegovinėn dhe kemi njė treg potencial prej 400 milionė euro nė vit, i cili duhet zėvendėsuar me produkte tė vendeve tjera”, tha ministrja Kusari-Lila gjatė takimit.

Ndėrkaq ministri Naidenov tha se “Bullgaria ka pėrkrahur Kosovėn edhe nė kohėn e shpalljes sė pavarėsisė dhe e pėrkrah fuqimisht edhe sa i pėrket masave tė reciprocitetit” dhe shtoi se “ne kemi kapacitete prodhuese qė i tejkalojnė nevojat tona dhe mund tė ndihmojmė nė plotėsimin e kėrkesave tė Kosovės pėr produkte tė industrisė ushqimore, sidomos me grurė, ku ka sasi tė konsiderueshme pėr eksport”.

Ministrat Kusari-Lila dhe Naidenov diskutuan edhe pėr mundėsitė e investimeve tė pėrbashkėta tė bizneseve bullgare dhe atyre kosovare, pėr shkėmbimin e pėrvojave dhe teknologjisė, pėr faktin se Bullgaria si anėtare e re e Bashkimit Evropian ka kaluar nėpėr procesin e ristrukturimit tė ekonomisė dhe ngritjen e konkurueshmėrisė sė sektorėve bujqėsor, proces ky tė cilin Kosova vetėm sa e ka filluar.

Ministrja Kusari-Lila gjithashtu ka kėrkuar qė ministri Naidenov tė pėrcjellė tek Qeveria interesimin e Kosovės pėr nėnshkrimin sa mė parė tė Marrėveshjes pėr Mbrojtje tė Investimeve.

Ministrat Kusari-Lila dhe Naidenov u dakorduan qė njė delegacion i Ministrisė Bullgare tė Bujqėsisė dhe Ushqimit tė vizitojė Kosovėn sė shpejti pėr tė parė hapat konkret tė thellimit tė bashkėpunimit.

Vizita e zėvendėskryeministres Mimoza Kusari-Lila nė Bullgari po bėhet nė kohėn kur Qeveria dhe bizneset kosovare po kėrkojnė mundėsi dhe rrugė alternative tė furnizimit tė tregut kosovar me produkte pas vendosjes sė masave tė reciprocitetit ndaj Serbinė.

http://www.gazetalajm.info/ekonomi/1...rocitetin.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2011, 20:05   70
Citim:
Marrėveshja e reciprocitetit, METE: Kosova po zbaton CEFTA-n

Qeveria e Shqipėrisė e mbėshtet dhe mirėkupton parimin e reciprocitetit tė ndėrmarrė nga Republika e Kosovės me Serbinė. Kėshtu deklaroi, zv/ministri i Ekonomisė, Tregėtisė dhe Energjitikės, Eno Bozdo pėrgjatė njė takimi tė mbajtur me ministrin e zhvillimit ekonomik tė Kosovės.

Ndėr tė tjera, Bozdo pohoi se parimi i reciprocitetit ėshtė brenda tė gjithė mekanizmave, qė marrėveshja tregtare e “Cefta”-s ka parashikuar. E ndėrsa ministri kosovar Besim Beqaj, u shpreh se ka ardhur koha t`i jepet mė shumė hapėsirė bizneseve tė dy vendeve.

Pėrgjatė takimit, u diskutua edhe pėr bashkėpunimin e mėtejshėm, ndėrmjet dy shteteve nė sektorin energjitik. Kosova ėshtė duke planifikuar prodhimet alternative tė energjisė elektrike nė vitin 2020, njė plan ky qė kėrkon bashkėpunimin nė nivel rajonal.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=24872&nid=1

Citim:
Kapen 600 litra vaj kontrabandė nga Serbia

Prishtinė, 12 gusht – Kontrabanda nė kufirin Kosovė –Serbi nuk ėshtė ndalur. Ajo po bėhet me automjete tė vogla qė po hyjnė pėrmes rrugėve dytėsore. Doganierėt tė enjten nė mesditė kanė konfiskuar 600 litra vaj ushqimore tė tipit “Dijamant”. Vaji nė fjalė kishte origjinėn nga Serbia, ndėrsa transportohej me automjet tė vogėl nga njė shtetas i Kosovės, me pėrkatėsi shqiptare.

Adriatik Stavileci, zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, ka thėnė se malli kontrabandė ėshtė zėnė nė afėrsi tė kufirit me Serbinė, pėrkatėsisht nė Dobrosin.

“Rreth orės 12:40, nė rrugėn Dobrosin-Pogragjė, ėshtė ndalur automjeti me targa VR 977-82, tė cilin e voziste N.M. (shqiptar). Gjatė kontrollit kemi hasur nė mallin kontrabandė nga Serbia”, ka thėnė Stavileci duke shtuar se dyshohet se malli nė fjalė ka hyrė pėrmes rrugėve dytėsore, nė rajonin e Gjilanit.

Stavileci ka thėnė se te pala ėshtė gjetur edhe kuponi fiskal, i cili dėshmon se malli nė fjalė ėshtė blerė nė Serbi.

Vaji ushqimor i tipit “Dijamant” kishte origjinėn nga Serbia. Vlera e 600 litrave vaj, sipas pėrllogaritjeve tė Doganave, ka vlerėn e 840 eurove.

“Malli ėshtė konfiskuar dhe lėnda ėshtė proceduar pėr sektorin e kundėrvajtjes nė Prishtinė”, ka thėnė Stavileci.

Vendimi i Qeverisė sė Kosovės pėr bllokimin e importit nga Serbia ėshtė marrė mė datėn 20 korrik. Kjo ėshtė hera e parė qė kontrabandohet vaj ushqimor, pasi para vendimit pėr reciprocitet nuk ėshtė paguar doganė pėr kėtė mall. Doganat e Kosovės kanė paralajmėruar se do tė ketė kontroll shtesė nė gjithė Kosovėn pėr tė parandaluar kontrabandėn nga Serbia.

http://www.koha.net/?page=1,13,65832
Citim:
Pėrfiton Kosova e Shqipėria humb Serbia

"Rritja e shkėmbimeve ekonomike tregtare Shqipėri-Kosovė nė kushtet aktuale", ishte tema e forumit tė biznesit Shqipėri Kosovė, e organizuar nga Aleanca Kosovare e Bizneseve (AKB), Dhoma e Tregtisė dhe Universiteti Mesdhetar i Shqipėrisė.

Dhoma e Tregtisė dhe Industrisė dhe Aleanca Kosovare e Bizneseve nėnshkruan edhe marrėveshjen e bashkėpunimit. Agim Shahini, kryetar i AKB tha se ky forum ka pėr qėllim rritjen e shkėmbimeve tregtare dhe lehtėsirat e bashkėpunimit. Bizneset duhet tė mendojnė pėr interesat ekonomike.

"AKB-ja, me aleatėt po mundohen qė prodhimet serbe tė zėvendėsohen me ato shqiptare. Shkėmbimet janė rritur prej 25 korrikut. Konsumatorėt dhe qytetarėt e Kosovė po furnizohen me prodhime shqiptare. Prodhuesit e Kosovės kanė rritur prodhimin pėr 50 pėr qind nė disa sektor po ashtu edhe punėsimin. Ekonomia e Kosovės dhe Shqipėrisė janė tė vogla, por tė shėndetshme dhe janė duke shkuar drejt rimėkėmbjes duke iu bėrė konkurrencė ekonomive global dhe kjo tregon sesa fleksibėl janė bizneset e dy shteteve tona", tha Shahini dhe kėrkoi nga bizneset shqiptare tė shtrihen nė Kosovė pas marrjes sė masave tė reciprocitetit ndaj mallrave serbe dhe boshnjake.

Ai apeloi qė ky forum do tė dėrgojė njė mesazh tė drejtė tek dy qeveritė qė tė krijojnė kushte mė tė mira pėr zhvillim tė bizneseve dhe kėto tė ofrojnė mė shumė prodhime dhe nė kėtė mėnyrė qė t’i ndėrtojmė e zhvillojmė dy shtetet tona. Ndėrkaq Anastas Angjeli, rektor i Universitetit Mesdhetar tė Shqipėrisė, tha se ky takim po zhvillohet nė kushte tjera pas situatės nė veri tė Kosovės dhe pas marrjes sė masave tė reciprocitetit qė kanė qėllimin e vetė shtetėror e politik.

Ai shtoi se politika jo vetėm nė Kosovė por edhe nė Shqipėri kanė mbėshtetur masat e Qeverisė sė Kosovės dhe mbėshtetjes sė aspektit ekonomik tė Shqipėrisė me Kosovėn.

"Marrėdhėniet nė mes dy vendeve zhvillohen nė kushte tė tregut tė lirė dhe marrėveshjeve. Padyshim kėto kushte specifike tė krijuara tashmė nė Kosovė diktojnė njė zhvillim ekonomik edhe tė Shqipėrisė", theksoi Angjeli. Ai kėrkon rritjen e bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve, ndėrsa shoqatat e biznesit duhet tė nxisin orientimin e biznesit dhe roli i tyre ėshtė shumė pozitiv dhe motivues.

"Bizneset shqiptare duhet tė bėjnė plotėsimin e prodhimeve qė mungojnė nė Kosovė dhe kanė mbėshtetjen e shtetit shqiptar", tha Anastas Angjeli. Ndėrsa Nikolin Jaka, kryetar i Odės sė Tregtisė sė Tiranės, tha se marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve janė shumė tė mira. "Ėshtė momenti i duhur qė tė bashkėpunojmė edhe mė shumė dhe tė zgjerojmė marrėdhėniet ndėrmjet dy shteteve tona dhe qė janė pėrfshirė nė reforma tė zhvillimit dhe kanė intensifikuar bashkėpunimin dhe internimin", tha Jakaj.

Ai kėrkoi nga bizneset e dy vendeve qė tė rrisin shkėmbimet tregtare dhe pėr kėtė duhet tė krijohen edhe lehtėsira. Berat Rukiqi, sekretar i Odės Ekonomike tė Kosovės, tha se tash ėshtė njė moment tjetėr, ku Kosova ka mundėsi tė ketė orientime tė tjera ekonomike e tregtare dhe kjo ėshtė Shqipėria.

Besim Beqaj, ministėr i Zhvillimit Ekonomik tė Kosovės, tha se ky forum ka rėndėsi jashtėzkonishme. Kosova dhe Shqipėria, kanė marrėdhėnie tė shkėlqyera politike dhe ekonomike. Sipas tij, hapat tė cilat Qeveria e Kosovės i ka marrė ndaj Serbisė kanė ndodhur pas shumė diskutimeve dhe sakrificės qė ka bėrė ekonomia e Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/74298
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2011, 06:41   71
Citim:
Reciprociteti, nuk dėmtohet tregu farmaceutik

Barnat me prejardhje nga Serbia, pas masave tė reciprocitetit, po zėvendėsohen me ato nga vendet e rajonit dhe shtetet e BE’sė. Farmacistėt premtojnė se nė Kosovė nuk do tė mungojė asnjė produkt mjekėsor.

Masat e reciprocitetit me Serbinė nuk e kanė dėmtuar tregun farmaceutik nė Kosovė, thotė kryetari i Shoqatės se Farmacisteve tė Kosovės, Kadri Bytyqi.

Sipas tij, janė disa produkte mė shumė tė kėrkuara nga pacientėt, por qė nuk janė tė pa zėvendėsueshme.

“Ēka ka pas me tė shitur kanė qenė infuzionet siē njihen nė popull qė kanė ardhur nga Serbia pėr arsye se kanė pasur njė ēmim mė tė lirė, por tani kanė sjell dhe janė orientuar nga Greqia dhe vendet e Bashkimit Europian dhe po i sjellim pa problem dhe me ēmime tė njėjta”, thotė Bytyqi, pėr RTK.

Ndėrsa, Dardane Meha, farmaciste, thotė se ka raste kur pacientėt kėrkojnė barna qė janė me prejardhje nga Serbia.

“Pacientet akoma i kėrkojnė, por ne jemi duke u munduar t’i zėvendėsojmė me fabrika tjera. Ka zėvendėsime, mirėpo pėr njė numėr tė caktuar nuk ka zėvendėsim. Si p.sh janė disa barna qė janė tė nevojshme shumė siē ėshtė nitroglicerina, e cila merret mbas atakut tė zemrės e qė nuk ėshtė e regjistruar fare”, thotė Meha.

Nga ana tjetėr, zėdhėnėsi i Ministrisė sė Shėndetėsisė, Faik Hoti, tha se nuk ka barna tė pazėvendėsueshme.

“Regjistri aktual nė Kosovė, i cili pėr herė tė parė ėshtė publikuar vitin e kaluar ėshtė pasuruar edhe me 184 lloje tė barnave tė reja. Ka mundėsi tė zėvendėsimit tė kėtyre barnave kryesisht me barna tė Evropės dhe nuk mund tė ndihet fare mungesa e barnave. Kėshtu qė arsyetimi se ende po mbahen produktet serbe sepse ato po i kėrkojnė pacientet faktikisht nuk qėndrojnė”, thotė Hoti.

Dyshimet se ka barna tė paregjistruara, janė evidente tha zėdhėnėsi Hoti, sipas tė cilit, inspektorati shėndetėsor ėshtė nė kėrkim tė gjetjes dhe ndėshkimit tė tyre.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,15,60940
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2011, 16:10   72
Citim:
Embargoja ndaj Serbisė mbetet nė fuqi

Prishtinė, 5 shtator 2011 Duke folur pėr marrėveshjen e arritura me Beogradin pėr vulat doganore, zv.kryeministrja Mimoza Kusari Lila, citohet tė ketė thėnė se ajo nuk nėnkupton heqjen e menjėhershme tė masave tė reciprocitetit.

"Vendimi pėr reciprocitetin ndryshohet nė momentin kur vlerėsohet plotėsimi i tė gjitha kushteve. Natyrisht nė parim ėshtė arritur marrėveshja pėr pranimin e vulave nė formatin siē kanė qenė para tri viteve, qė atėherė ishin refuzuar nga Serbia. Pra nė formatin e vulave nuk ka ndryshuar asgjė dhe ata i kanė pranuar ashtu", ka sqaruar Kusari-Lila.

Ministrja e Tregtisė dhe Industrisė e cila ka nėnshkruar vendimin pėr reciprocitet, thotė se tani do tė shihen tė gjitha elementet e implementimit tė asaj marrėveshjeje, dokumentacioni pėr mallrat qė e lėshojnė Kosovėn dhe procedura tė tjera teknike, pėr tė cilat duhet punuar institucionet ditėve nė vijim.

http://www.kosova.com/artikulli/74789
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2011, 21:45   73
Citim:
Bosnja miraton pranimin e vulave tė Kosovės

Ministria e Tregtisė sė Jashtme dhe e Marrėdhėnieve Ekonomike ėshtė e detyruar qė pėrfundimin e Kėshillit t''''ia paraqesė presidencės pėr shqyrtim dhe miratim pėrfundimtar.

Nė pėrgjigje tė vendimeve tė mėparshme tė Bosnjės pėr tė mos njohur vulat e Doganės sė Kosovės, ekzekutivi kosovar ka vendosur taksė doganore prej 10% pėr tė gjitha produktet boshnjake, ēfarė thuhet tė ketė shkaktuar humbje enorme pėr ekonominė e Bosnjės.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=51799
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2011, 21:14   74
Citim:
Kamionėt nga Kosova nuk lejohen tė hyjnė nė Serbi

Kamionėt me mallra komerciale nga Kosova nuk janė duke u lejuar tė hyjnė nė Serbi, ka konfirmuar pėr media zėvendėskryeministrja Mimoza Kusari-Lila.

“Zyrtarisht jam e informuar nga udhėheqėsit e Doganės se ka pasur disa tentime tė kamionėve nga Kosova, qė tė hyjnė nė Serbi, porse janė ndaluar nga ana serbe me pretekstin se dokumentet qė ata i pėrmbajnė, nuk janė tė njohura nga pala serbe", citohet tė ketė thėnė Kusari-Lila.

Sipas saj, nė rast se nuk do tė ketė gatishmėri nga pala serbe pėr tė zbatuar marrėveshjen e arritur nė Bruksel, pėr pranimin e vulave doganore dhe dokumenteve pėrcjellėse, Kosova nuk do tė vazhdojė tė ballafaqohet me situatėn e njėjtė tė para 25 korrikut.

http://www.gazetalajm.info/ekonomi/1...yjn-Serbi.html

Citim:
Kusari-Lila: Reciprociteti me Serbinė, rivendoset tė hėnėn

Zv/kryeministrja e Kosovės, Mimoza Kusari-Lila ka reaguar nė lidhje me veprimet e fundit nė Veri tė Kosovės duke theksuar se zmbrapsja pėr tė aplikuar reciprocitetin tregtar, do tė jetė deri tė hėnėn. Ajo informon, se do tė rivendosen bllokada pėr mallrat, nė rast se Serbia vazhdon embargon tregtare.

Masa e reciprocitetit ndaj fqinjit verior ėshtė vendosur nė fund tė korrikut dhe ėshtė ndėrprerė tė premten. Gjatė kėsaj kohe dy nga tri pikėkalimet kufitare me Serbinė kishin statusin e zonave ushtarake, e pėr pasojė nė to nuk kishte prezencė tė doganierėve, tė policėve kufitarė dhe nuk lejohej as transporti tregtar.

Media kosovare informon se nė pikėkalimin kufitar 5 qė ndodhet nė Merdar, nga Serbia janė lejuar tė hyjnė nė Kosovė 5 kamionė me drithėra, kryesisht grurė dhe sojė dhe se nuk ka pasur eksport nė kėtė pikėkalim, sikur qė nuk ka pasur as nė dy pikat e tjera kufitare me Serbinė, 1 nė Jarinjė dhe 31 nė Bėrnjak.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=28198&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.9.2011, 21:45   75
Citim:
Biznesmenėt kosovarė ndihmojnė Serbinė

Vetėm pėr 8 ditė janė importuar nė Kosovė mbi 700 kamionė me mallra serbe, ndėrsa Kosova ka eksportuar katėr mauna nė Serbi, mallra qė nuk dihet se me ēfarė dokumente janė futur nė kėtė shtet fqinj.

Ekspertė dhe njohės tė ēėshtjeve ekonomike thonė se Serbia nė kėtė rast ėshtė fituese dhe ajo qė po humb ėshtė Kosova.

“Pėr tė mashtruar opinionin ndėrkombėtar dhe atė vendor ajo ėshtė duke pėrdorur standarde tė shumėfishta. Pėr fat tė keq janė edhe disa njerėz dhe individė tė caktuar, tė njohur tash nė opinionin kosovar, tė cilėt po i realizojnė disa projekte tė Serbisė”, tha Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB).

Ai ka shtuar se politika e Serbisė se gjoja po lejon import tė Kosovės me dokumente ku shkruan Republika e Kosovės pėr Shahini ėshtė e dyshimtė.

“Nuk ėshtė e sigurt se kėto mauna kanė pasur dokumente tė sigurta tė Republikės sė Kosovės apo kanė pasur dokumente tė dyfishta, dhe ato dokumente tė dyfishta do tė ishin njė nga katastrofat mė tė mėdha qė mund tė bėjė ndonjė individ pėr pėrfitime tė veta personale”, shprehet Shahini.

Sipas tij, nėse kjo ka ndodhur, atėherė kjo do tė dėmtojė imazhin e shtetit tonė karshi Serbisė, por edhe vendeve garantuese tė marrėveshjes, nė kėtė rast tė Brukselit.

Shahini ka thėnė se do tė provojnė qysh nė ditėn e hėnė pėr tė eksportuar produkte nga Kosova me dokumente tė siguruara nga institucionet shtetėrore tė Kosovės dhe pėr tė vėrtetuar se mė tė vėrtet a po lejohet apo jo.

“Nėse kjo ndodh, atėherė mund tė thuhet se Serbia ka filluar tė realizojė premtimin dhe kontratėn qė e ka nėnshkruar mė 2 shtator. Por krejt do tė vėrtetohet nė fillim tė javės sė ardhshme”, tha Shahini.

“Sipas informatave qė ne i kemi deri sot nė Kosovė janė importuar mbi 700 mauna tė mallrave tė ndryshme nėpėr tėrė territorin e Kosovės me produkte tė ndryshme, qė vijnė nga shteti serb. Kurse eksporti i mallrave tė Kosovės ėshtė njė apo dy kamionė, por ende ne nuk kemi tė dhėna tė sakta se ēfarė vlere kanė pasur. Ndėrsa vlerat e produkteve serbe nė Kosovė kapin vlerėn gjysmė milioni”, ka thėnė Shahini.

Driton Tali, ish-deputet i Kuvendi i Kosovės, thotė se Serbia nuk ėshtė duke humbur asgjė pėrveē disa vėshtirėsive tė vogla qė iu paraqitėn, sepse edhe ashtu malli serb futej nėpėr rrugėt alternative.

“Me heqjen e reciprocitetit vetėm iu lehtėsua transporti. Kurse sa u pėrket tregtarėve kjo nuk ėshtė diēka e re. Mendoj se ne i dimė tė gjithė kush janė bashkėpunėtorėt e ngushtė tė ekonomisė sė Serbisė, kush janė ortakė me Mishkoviēin, me gjitha ata ndėrmarrės tė suksesshėm serbė, qoftė Veliqkoviēi, qoftė Bllagojeviēi , Hamoviēi etj ... I dimė se kė i kanė partnerė kėtu nė Kosovė dhe nuk e di pse habitet opinioni”, tha Tali.

Sipas tij, vėnia e masave tė reciprocitetit nuk ėshtė nė duar tė qeverisė, por ėshtė Brukseli.

“Mendoj se me kėtė reciprocitetin Brukseli tenton qė Serbinė ta fusė nė negociata, ta kushtėzojė me diēka, pėrndryshe nuk shoh asgjė tė jashtėzakonshme. Duhet njė politikė ekonomike krejt ndryshe, njė vendosmėri krejt ndryshe tė cilėn nuk kanė pasur nga opozita, po as nga qytetarėt e Kosovės”, tha Tali.

Ai thotė se po qė se biznesmenėt tė ishin nacionalistė sė pari nuk do tė ishin biznesmenė tė suksesshėm, sepse suksesi i biznesit tė tyre rrėnjėt i ka nė ekonominė serbe.

“Konsumatori kosovar do tė duhej tė ishte mė i vetėdijshėm dhe mė i ndėrgjegjshėm me atė se ēka po konsumon dhe kėtu nuk them se tregojnė racizėm ndaj Serbisė, ne duhet tė tregojmė njė vetėdije konsumuese. Nėse e kemi produktin vendor, pse ta konsumojmė produktin e huaj”, tha Tali.

Ndryshe sa i pėrket tregtisė me dokumente UNMIK-Kosovo , Tali thotė se me kėtė tregojmė se ēfarė shteti kemi dhe kjo ėshtė krejt politike, do tė thotė kjo tregon se nė ēfarė niveli tė shtetit kemi.

Mimoza Kusari-Lila, zv. kryeministre dhe ministre e Tregtisė dhe Industrisė, ka konfirmuar se fabrika e radiatorėve “Jugoterm” nga Gjilani ka arritur tė kalojė kufirin e Serbisė pa ndonjė problem me procedurat doganore.

“Pėr herė tė parė janė zhdoganuar kamionėt kosovarė me dokumentacionin pėrcjellės sipas marrėveshjes sė 2 shtatorit. Natyrisht se nuk mund tė jemi tė sigurt se kjo do tė ndodhė edhe nė tė ardhmen, duke pasur parasysh qėndrimin jostabil tė autoriteteve serbe nė raport me produktet kosovare dhe me zbatimin e marrėveshjes. Mė 27 dhe 28 shtator nė Bruksel do tė mbahet takimi i radhės pėr tė shqyrtuar zbatimin e marrėveshjeve dhe do tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsuesit e MTI-sė , natyrisht me negociatoren ku do tė prezantojnė raportin e moszbatimit nga ana serbe” , ėshtė shprehur Kusari-Lila.

Ajo ka bėrė tė ditur se java e ardhshme do tė jetė vendimtare dhe do tė kuptohet qartazi nėse Serbia do tė jetė korrekte ndaj marrėveshjeve tė arritura nė Bruksel . Pėrndryshe Kosova do tė kthejė masėn e reciprocitetit.

“Nuk do tė presim edhe shumė gjatė . Ne u kemi thėnė tė gjitha palėve, pėrfshirė edhe ambasadorėt e BE-sė kėtu nė Kosovė se ėshtė njė ēėshtje e cila shumė shpejt duhet tė vendoset duke marrė parasysh gjithė pabarazinė nė treg nė mes tė eksportuesve dhe prodhuesve serbė nė tregun e Kosovės”, tha Kusari-Lila.

Muhamet Sadiku, nga instituti “Riinvest”, thotė se nėse Serbia dėshiron ta respektojė reciprocitetin, ajo tash nė aspektin ndėrkombėtar duhet tė dėshmojė se respekton tregtinė e lirė.

“Nėse ajo nuk i respekton me kapacitet tė plotė qė t’i heqė tė gjitha barrierat, atėherė reciprociteti nuk ka kuptim. “Kosova me kėtė reciprocitet prapė do tė jetė humbėse sepse Kosova mezi eksporton 20 milionė euro nė Serbi , ndėrsa Serbia nė Kosovė ka fluks tė importit rreth 500 milionė euro”, tha Sadiku.

Sipas tij, Serbia duhet tė tregojė njė kujdes tė jashtėzakonshėm dhe kjo duhet tė pėrfshijė edhe respektimin e dokumenteve qė mundėsojnė qarkullimin e njerėzve.

“Nėse Serbia nuk e respekton reciprocitetin, atėherė Kosova pse ta respektojė. Serbisė po i ngutet qė ta fitojė statusit tė anėtarit tė BE-sė dhe nė kėtė ngutje Kosova nuk duhet tė dorėzohet para asnjė presioni ndėrkombėtar, sepse reciprociteti duhet tė bėhet me kapacitet tė plotė ose nuk mund tė bėhet”, tha Sadiku.

Ai thotė se nuk ka reciprocitet tė njėanshėm, tė dyja palėt duhet tė tregojnė sjellje tė njėjta. Nėse nuk respektohet ai, atėherė duhet tė vendoset reciprociteti.

“Nė Kosovė duhet tė veprojė nacionalizimi ekonomik, sepse po dihet se nė ndėrkohė kemi aranzhmane tregtare tė kompanive kosovare me kompani tė tjera nė Serbi nuk mund tė ofrojė mallra tė cilėsisė qė ofrojnė kompanitė tė tjera, dhe Serbia duhet tė kuptojė qė mallrat e saj do tė ballafaqohen me mallrat qė vijnė nga vendet e tjera ku janė mallra me kualitet”, tha Sadiku.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/b...hmojne-serbine

Citim:
Hilja serbe

Edhe pse Serbia ėshtė pajtuar mė 2 shtator pėr njohjen e vulave doganore dhe lejimin e tregtisė sė lirė me Kosovėn, nuk e ka bėrė harmonizimin e legjislacionit tė vet me kėtė marrėveshje.

Autoritetet serbe janė duke e zbatuar njė rregullore tė qeverisė serbe, qė e rregullon qarkullimin tregtar me Kosovėn. Ligji serb pėr TVSH-nė, nė nenin 61, pėrcakton se llogaritja dhe mbledhja e TVSH-sė nė Kosovė do tė bėhet sipas “Rregullores pėr zbatimin e ligjit pėr TVSH-nė nė territorin e Krahinės Autonome tė Kosovės dhe Metohisė nė kohėn e vlefshmėrisė sė Rezolutės 1244”.

Kreu 3 i kėsaj rregulloreje pėrcakton se qarkullimi i mallit tė prodhuar nė Kosovė duhet t’i nėnshtrohet rregullave tė veēanta qė duhet t’i pėrmbushė prodhuesi/tregtari. Po ashtu, neni 4 i kėsaj rregulloreje parasheh se prodhuesi duhet ta ketė certifikatėn e origjinės nga lista e prodhuesve qė lėshohet “nga autoritetet paralele nė Kosovė dhe se prodhuesi duhet ta paguajė TVSH-nė”. Neni 6 po ashtu e pėrcakton procedurėn qė prodhuesi duhet ta respektojė nė mėnyrė qė t’i lejohet hyrja nė Serbi.

“Me rastin e paraqitjes tek autoritetet, nė anėn serbe tė kufirit, prodhuesi/tregtari nga Kosova duhet t’i paraqesė kėto dokumente: 1. Bilancin e TVSH-sė; 2. dokumentin e origjinės; 3. bilancin e llogarisė bankare/origjinėn e mjeteve financiare si dhe dėshminė pėr pagesėn e TVSH-sė”, raporton “Epoka e Re”. Nė kėtė rregullore pėrcaktohet se tė gjitha kėto dokumente duhet tė nxirren nė “institucionet paralele serbe nė Kosovė”, kurse pagesa e TVSH-sė duhet tė bėhet nė “Komercijalna banka”, e cila vepron nė Kosovė.

“Nė rast se prodhuesi/tregtari nuk i ka tė gjitha kėto dokumente, nuk do tė lejohet hyrja e atij malli nė Serbi”, precizohet nė kėtė rregullore.

Rregullorja nė fjalė ėshtė ndryshuar me vendim tė qeverisė serbe mė 15 shtator 2011, njė ditė para se Kosova t’i heqė masat e reciprocitetit. Me ndryshimet e reja, qeveria serbe synon ta mbledhė TVSH-nė pėr tė gjitha mallrat nė Kosovė - jo vetėm nė pjesėn veriore tė Kosovės siē ishte shkruar fillimisht.

Me kėtė veprim tė 15 shtatorit, qeveria serbe me vetėdije e ka zhvlerėsuar marrėveshjen e 2 shtatorit, pasi ka krijuar pengesa tė reja ligjore pėr tregtinė e lirė me Kosovėn. Nė kėtė situatė ėshtė absurde tė synohet eksportimi nė Serbi, sepse nėse tregtarėt dhe prodhuesit kosovarė pranojnė kushtet serbe, tė precizuara nė kėtė rregullore, atėherė me njė veprim tė tillė ata e njohin shtetin serb dhe e mohojnė shtetin e Kosovės. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=17240
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2011, 21:25   76
Citim:
Nga Kosova nė Serbi asnjė kamion

Postuar mė, 28 shtator 2011 - Qė nga dita e martė, asnjė kamion me mallra nga Kosova nuk ka hyrė nė Serbi, pėrmes pikės kufitare Dheu i Bardhė. Sipas burimeve tė RTK-sė, nė kėtė pikė kufitare, mungesa e kamionėve nga Kosova ėshtė pasojė e hezitimit tė bizneseve tė vendit tonė pėr tė eksportuar nė Serbi.

Po ashtu, sipas burimeve, thuhet se nuk ka as kėrkesa nga Serbia qė Kosova tė eksportojė mall atje. Mėsohet se qindra kamionė me mallra serbe vazhdojnė tė hyjnė nė Kosovė nėpėr kėtė pikėkalim.

http://www.gazetalajm.info/ekonomi/1...nj-kamion.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2011, 18:01   77
Citim:
Stėrmbushet tregu me materiale ndėrtimore serbe

Vetėm disa ditė pas heqjes sė masave tė reciprocitetit me Serbinė, importi i materialeve ndėrtimore nga Serbia po vazhdon ta stėrmbushė tregun kosovar.

Zyrtarėt e Shoqatės sė Ndėrtimtarėve tė Kosovės thonė se fajin pėr kėtė import e kanė tregtarėt tanė, tė cilėt po bėjnė marifete tė ndryshme me tregtarėt serbė. Sipas tė dhėnave tė Doganave tė Kosovės, deri mė tani nė Kosovė kanė hyrė rreth 12 milionė kilogramė tė materialit ndėrtimorė.

"Rreth 12,998,817,000 kilogramė ėshtė pesha e materialit ndėrtimorė, e cila ka hyrė nė Kosovė nga Serbia pas heqjes sė masave tė reciprocitetit. Ky material ka hyrė me njė bazė doganore prej 836,867.90 eurove. Ndėrsa TVSH-ja pėr kėto materiale ėshtė 134,024.45 euro, kurse totali i taksave ka qenė 134,809.40 euro", bėnė tė ditur zėdhėnėsi i doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci.

Kryetari i Shoqatės sė Ndėrtimtarėve tė Kosovės, Nebih Zariqi thotė se tregu i Kosovės nuk ka nevojė pėr njė import kaq tė madh tė materialeve ndėrtimore, por tregtarėt kosovarė, sipas tij, janė tė pandėrgjegjshėm.

"Ky import kaq i madh nuk ėshtė i nevojshėm, sepse ka prodhime tė sektorit tė ndėrtimtarisė tė mjaftueshėm nė Kosovė tė prodhuesve vendorė. Por, si duket disa tregtarė tanė nuk po ndahen prej nostalgjisė sė importit tė prodhimeve serbe. Por, njėsoj edhe konsumatorėt tanė, pasi qė vetėdijesimi nuk ėshtė nė nivel tė duhur, sepse nuk ėshtė vetėm patriotizėm tė luftosh, por patriotizėm ėshtė edhe nė kėtė kohė t'i mbrosh produktet vendore", shprehet Zariqi.

Ai thotė se tregtarėt serbė, po bėjnė dallavere pėrmes faturave, pra, nė doganė e ulin ēmimin e faturės dhe nė kėtė mėnyrė edhe TVSH-ja, edhe tarifa doganore ėshtė shumė e ulėt, gjė qė bėnė qė ata mė pastaj kanė llogari qė produktin e vet ta fusin nė treg me ēmim mė tė ulėt.

"As ēmimet tona nuk janė aspak mė tė shtrenjta se ato qė vijnė nga Serbia. Po disa tregtarė tanė tė pandėrgjegjshėm bėjnė matrapazllėqe me fatura tė prodhimeve serbe, bėjnė pazare me ēdo kusht tė hyjė nė treg dhe i rregullojnė ēmimet nė Serbi qė kur tė hyjnė tė mos paguajnė TVSH, pastaj njė pjesė tarifat e transportit i zvogėlojnė dhe vijnė e paraqiten me ēmime mė tė ulėt nė tregun e Kosovės. Por, fajin kryesor e kanė tregtarėt tanė", shprehet me skepticizėm ai.

"Nuk ka ndonjė kontroll edhe aq tė madh. Andaj, ata i shfrytėzojnė ato mundėsi qė shteti i tyre i pėrkrah pėr t'i ulur ēmimet bazė. Ndėrsa, sa i pėrket kualitet, mund tė them se kualiteti i materialit ndėrtimor tė Kosovės ėshtė shumė mė i mirė se ai i prodhimeve serbe, tė cilat hyjnė nė Kosovė".

Gazeta ka tentuar tė marrė pėrgjigje nga doganat e Kosovės lidhur me ēėshtjen e uljes sė ēmimit tė faturės, tė cilėn e ka deklaruar kryetari i Shoqatės sė Ndėrtimtarėve tė Kosovės, Nebih Zariqit, por zyrtarėt e doganave nuk kanė kthyer pėrgjigje.

Kompanitė prodhuesve nė Kosovė tė materialeve ndėrtimore vazhdimisht kanė pasur ankesa pėr kėtė import kaq tė madh tė materialeve ndėrtimore, tė cilat hynė nė Kosovė.

Njėri ndėr prodhuesit mė tė mėdhenj nė Kosovė, Zelqif Berisha, pronar i kompanisė "Silcapor" ka deklaruar se ky import kaq i madh nga Serbia ėshtė i panevojshėm. Ai pati thėnė se kompania e tij eksporton jashtė vendit materialin ndėrtimorė, dhe ėshtė nė gjendje gjithashtu ta mbulojė tėrė tregun e Kosovės pa asnjė problem.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/s...ertimore-serbe
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2011, 19:26   78
Citim:
Eksporti i mallrave tė Kosovės nė Serbi vazhdon tė jetė simbolik

Vazhdon deficiti i madh tregtar i Kosovės nė raport me Serbinė. Marrėveshja pėr njohjen e vulave doganore ndėrmjet kėtyre dy shteteve, ėshtė duke zbatuar tashmė, pėrderisa nė fillim autoritetet serbe nuk lejonin mallrat nga Kosova tė hynin nė tregun e tyre, duke u kėrkuar eksportuesve kosovarė dokumente tė strukturave serbe nė Ranillug, kėshtu thotė zėdhėnėsi i doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci.

Vlera e eksporteve arrin vetėm nė rreth 100 mijė euro sqaron Stavileci, duke theksuar se nė strukturėn e eksportit kryesisht dominojnė perimet, ēimento e letra pėr riciklim, kurse nė strukturėn e importit dominojnė mallrat e industrisė ndėrtimore, por edhe asaj tė ushqimit.

Njohėsit e ēėshtjeve ekonomike thonė se qeveria nė Prishtinė ėshtė dashur tė sillet konform asaj tė Beogradit. Profesori i Fakultetit Ekonomik tė Universitetit tė Prishtinės, Musa Limani thotė se nė kėtė situatė duhet tė veprohet nė dy mėnyra.

“Ne nuk duhet tė lejojmė tė hyjnė mallra tė Serbisė nė Kosovė. Ne duhet t’ia bėjmė bllokadė ekonomike derisa Serbia tė mos e pranojė pavarėsinė e plotė tė Kosovės. Kjo pėr mua ėshtė parim i reciprocitetit ose bllokada ekonomike. E dyta ne, kudo qė jemi, shqiptarėt nė Kosovė, Maqedoni e Shqipėri, duhet tė bojkotojmė prodhimet serbe”.

Ndryshe, marrėveshja pėr njohjen e vulave doganore ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė ėshtė arritur mė 2 shtator nė Bruksel, kurse zbatimi i saj ka filluar mė 16 shtator, prej kur janė hequr edhe masat reciproke ndaj Serbisė.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=52429
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.10.2011, 10:53   79
Citim:
Qeveria e Kosovės nė favor tė Serbisė

Nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti, janar-qershor, Serbia ka eksportuar drejt Kosovės rreth 489 milionė e 745 mijė euro mallra neto, ndėrsa Kosova ka arritur tė eksportojė vetėm 10 milionė e 307 mijė euro mallra neto.

Sipas ekspertėve ekonomikė, leverdia qė e ka Serbia pėr tė eksportuar nė Kosovė vėrehet nė ēdo formė dhe prapė po e shkel marrėveshjen e arritur nė Bruksel, qė, sipas tyre, kėtė po e bėn ngase Qeveria e vendit nuk ka vetėbesim.

Statistikat doganore flasin pėr shuma tejet tė larta tė eksportit tė Serbisė drejt Kosovės. “Nga Serbia pėr nė Kosovė janė eksportuar 489 milionė e 745 mijė euro mallra neto, pėr tė cilat bazė doganore ėshtė paguar 142 milionė e 949 mijė euro, ndėrsa Kosova ka arritur tė eksportojė pėr nė Serbi vetėm 10 milionė e 307 mijė euro mallra neto ose pėr tė cilat ėshtė paguar bazė doganore vetėm 1 milionė e 721 mijė euro”, thuhet nė statistikat doganore tė Kosovės pėr 6-mujorin e parė tė vitit 2011.

Musa Limani, ekspert ekonomik, thotė se Qeveria e vendit ka mungesė vetėbesimi nė kuptimin qė ėshtė shtet. Ai thotė se si Qeveri ende nuk janė tė vetėdijshėm qė mund tė marrin vendime pa e pyetur Brukselin, pa e pyetur faktorin ndėrkombėtar.

“Ende ka mosbesim brenda institucioneve qė ekzistojmė si shtet. Qeveria duhet tė marrė urdhra tė prera”, thotė Limani.

Sipas tij, shteti serb nuk po e pėrfill marrėveshjen e arritur nė Bruksel, prandaj duhet tė kthehen masat e reciprocitetit dhe tė mos largohen derisa Serbia ta njohė Kosovėn si tė pavarur dhe si shtet.

“E di qė nuk mund tė shtyhemi me eksport me Serbinė, njė kamion ata e njė kamion ne, por ne nuk humbim asgjė nga bllokada, kurse ata edhe kanė pėrfitime tė mėdha gjatė eksportit edhe shkelin marrėveshjen”, thotė ai.

Edhe Bekim Marmullaku, ekspert i ekonomisė, ka thėnė se Serbia ėshtė e vetėdijshme pėr rėndėsinė qė e ka pėr tė eksportuar nė Kosovė. Ai ka thėnė se Serbia po shfrytėzon kėto hapėsira qeveritare apo kėto mosmarrje tė vendimeve nga ana e Qeverisė sė Kosovės pėr kthim tė masave tė reciprocitetit.

“Kjo u pa edhe nė muajin korrik, ku u vendosėn masat e reciprocitetit. Po tė mos e merrte qeveria kėtė vendim ata nuk do t’i njihnin as vulat doganore, por vetėm pas kėtij hapi tė Qeverisė, Serbia u detyrua t’i njoh vulat doganore”, ka thėnė Marmullaku.

Sipas tij, Qeveria po punon pa presione drejt tyre, kurse ata po shfrytėzojnė kėtė hamendėsim tė udhėheqėsve kosovarė.

“Qeveria e vendit ėshtė dashur tė vendosė menjėherė pas problemeve tė para qė shkaktoi Serbia pas arritjes sė marrėveshjes qė t’u bėjė presion, sepse ata kanė pėrfitime ekonomike. Kjo duhet tė ndodhė qoftė edhe pa vendosmėrinė e BE-sė”, ka shtuar ai.

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/3...or-te-serbise/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2011, 16:52   80
Citim:
Bosnja pranon vulat doganore tė Kosovės

Ministria e Tregtisė dhe Industrisė ėshtė njoftuar zyrtarisht nga Qeveria e Bosnjė e Hercegovinės pėr vendimin e pėrbashkėt tė Kėshillit Ministror dhe Presidencės sė Bosnjė e Hercegovinės tė pranojė vulat doganore tė Republikės sė Kosovės.

Qeveria e Bosnjė e Hercegovinės shpreh besimin qė pėrmes kėtij vendimi janė pėrmbushur tė gjitha kushtet pėr shfuqizimin e “Vendimit mbi parimet e reciprocitetit nė marrėdhėnie tregtare”, tė miratuara nga administrata e Kosovės, ne lidhje me mallrat me origjinė nga Bosnja e Hercegovina.

Ministria e Tregtisė dhe Industrisė do tė ndėrmarrė shumė shpejt hapat e ardhshėm nė pėrgjigje tė kėtij vendimi dhe gjithmonė nė pėrputhje me regjimin e rregullt tregtar tė vendosur me marrėveshjen e CEFTA-s.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=52885
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:55.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.