Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.8.2010, 20:52   21
Citim:
Reforma nė arsimin e detyruar dhe tė mesėm nė Shqipėri

Ministria e Arsimit ka gati njė projektligj tė ri pėr arsimin e detyruar dhe tė mesėm, qė do t’i pėrgjigjet reformave qė po zbatohen. Risitė konsistojnė nė kohėzgjatjen e arsimit fillor nga 5 nė 6 vjet dhe sanksionon edhe strukturėn ekzistuese tė arsimit 9 vjeēar.

Synimi i kėtij dokumenti ėshtė qė tė gjithė fėmijėt nė vend tė moshės 5- vjeēare tė jenė pjesė e arsimit parashkollor. Cilėsia nė kėtė sistem arsimor ėshtė kryefjala e projektligjit qė do tė jetė nė bashkėveprim me reformėn e mėsuesisė.

Ky dokument pritet tė miratohet sė shpejti dhe do tė funksionojė nė mbi 376 shkolla tė mesme dhe mbi 1749 shkolla tė arsimit bazė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=73046
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2010, 22:35   22
Citim:
Perėndimor: Ulet numri i nxėnėsve nė klasa, vetėm 35 tė rinj pėr grup

Ndryshe nga pėrvojat e kaluara, kėtė vit Ministria e Arsimit dhe Shkencės ka ndėrmarrė njė reformė, e cila synon rritjen e cilėsisė nė mėsimdhėnie dhe zgjerimin e njohurive tė ēdo nxėnėsi. Kjo, sipas burimeve nga MASH, do tė bėhet e mundur nėpėrmjet uljes sė numrit tė nxėnėsve nė klasat e arsimit parauniversitar.

Nėse gjatė viteve tė kaluara njė klasė kishte nga 40-45 nxėnės maksimumi, sivjet nė kėto ambjente do tė mėsojnė njė grup prej vetėm 35 nxėnėsish nė total. Pra, duke filluar qė nga ky vit i ri shkollor, numri i nxėnėsve pėr klasė nė institucionet e arsimit parauniversitar do tė jetė mė i vogėl, me qėllim qė tė rinjtė ta kenė mė tė lehtė pėr tė pėrthithur njohuritė qė marrin gjatė viteve tė shkollės 9-vjeēare apo asaj tė mesme.

E njėjta formulė do tė ndiqet edhe me grupet e fėmijėve qė shkojnė nė kopshte. Tė vegjėlit qė frekuentojnė kopshtet e qytetit, do tė formohen nga jo mė pak se 25 vetė, nė raport me numrin e pėrgjithshėm tė tyre.

Ndėrsa pėr fėmijėt qė shkojnė nė kopshtet e fshatrave tė ndryshme tė vendit, numri i pėrcaktuar pėr grup nga MASH do tė jetė 15. Nisur nga kjo logjikė, grupet e fėmijėve nė fshatrat e zonave tė thella, do tė pėrbėhen nga jo mė pak se 10 fėmijė.

Pėrcaktimi i numrit tė nxėnėsve do tė jetė i ndryshėm nė varėsi tė shifrės nė total tė tyre, si edhe tė numrit tė klasave paralele. Pėrsa i pėrket arsimit bazė, cikli fillor, numri i planifikuar pėr klasat e para do tė jetė jo mė pak se 30 nxėnės, ndėrsa tė dytat, tė tretat dhe tė katėrtat do tė pėrbėhen nga 32 fėmijė.

Ndėrkohė, sipas burimeve tė MASH-it, ndarja e klasave nė paralele do tė bėhet nė bazė tė disa kushteve tė tjera, qė kanė lidhje me numrin e fėmijėve qė numėrohet nė total pėr klasė. Kėshtu kur numri i nxėnėsve ėshtė nga 39-76 do tė ketė 2 klasa paralele. Ndėrsa kur nė njė shkollė tė ciklit tė ulėt regjistrohen 77-114 nxėnės, numri i klasave paralele do tė jetė 3.

Shtim tė numrit tė nxėnėsve do tė ketė nė ato raste kur klasat paralele janė 4 dhe numri i nxėnėsve do tė jetė nga 115-153 gjithsej. Ndryshim do tė ketė nė shkollat qė ndodhen nė fshatra, sepse ka shumė mundėsi qė kapaciteti i tyre tė mos arrijė shifrat e mėsipėrme.

Nė kėto kushte Ministria e Arsimit ka vendosur qė nė kėto institucione tė punohet me klasa kolektive, tė cilat do tė pėrbėhen nga 10 nxėnės, tė cilėt do tė punojnė me sistem 6 orėsh pėr ēdo ditė. 1 klasė kolektive formohet kur numri i nxėnėsve nė ciklin fillor arrin deri nė 20 nxėnės. Nė kėtė mėnyrė 5 klasa tė bashkangjitura me njėra-tjetrėn, pėrbėjnė atė qė quhet klasė kolektive.

Arsimi i mesėm

Sipas MASH-it, edhe nė arsimin e mesėm do tė aplikohet e njėjta mėnyrė si nė atė tė ciklit tė ulėt. Kjo do tė thotė qė edhe nė gjimnaze shpėrndarja e nxėnėsve do tė bėhet nė bazė tė numrit tė tė rinjve qė regjistrohen nė total, por edhe si pasojė e numrit tė klasave paralele qė numėrohen nė shkolla.

Nė klasat X, XI, XII, klasat do tė jenė tė pėrbėra nga jo mė pak se 35 nxėnės.
Kėshtu nėse nė njė shkollė tė mesme paraqiten 41-80 nxėnės do tė “ndėrtohen” 2 klasa paralele, kur janė 81-120 tė rinj do tė funksionojnė 3 paralele, ndėrsa kur regjistrohen 121-160 nxėnės do tė ketė 3 klasa paralele.

http://216.75.13.41/index/sociale/f5...7cf355578.html

Citim:
Regjistrimet nė gjimnaze, 6 shtatori afati i fundit

Nisi dje regjistrimi nė tė gjitha shkollat e mesme tė vendit. Ministria e Arsimit dhe Shkencės u ka bėrė thirrje tė rinjve tė regjistrohen sa mė shpejt, edhe pse koha qė ėshtė vėnė nė dispozicion tė tyre do tė “skadojė” mė 6 shtator, datė kur do tė nisė viti i ri shkollor 2010-2011.

Tė drejtėn pėr tu regjistruar nė kėto institucione do ta kenė vetėm ato nxėnės qė kanė pėrfunduar klasėn e nėntė dhe kanė rezultuar kalues nė provimet e lirimit. Nė udhėzimet e Ministrisė sė Arsimit pėrcaktohet qartazi se regjistrimi nė shkollat e mesme do tė bėhet nė bazė tė ndarjes territoriale dhe jo kundrejt dėshirės sė nxėnėsve. Kjo, sipas burimeve nga MASH do tė realizohet pėr tė evituar dyndjen e nxėnėsve drejt atyre shkollave qė tashmė kanė njė "emėr tė mirė".

Pėr tė kryer regjistrimin, nxėnėsi duhet tė paraqesė nė sekretarinė e shkollės dėftesėn e shkollės 9-vjeēare, si edhe njė ēertifikatė personale. Ndėrsa pranimet nė shkollat profesionale, tė gjuhėve tė huaja, apo nė seksionet dygjuhėshe italiane, do tė bėhen me konkurs. Datat e zhvillimeve tė kėtyre provimeve nuk dihen ende, por pritet qė publikimi i tyre tė bėhet gjatė kėsaj jave nga MASH.

Pėr tė marrė pjesė nė konkurs, kandidatėt duhet tė dorėzojnė nė sekretaritė e shkollave pėrkatėse: fotokopje tė noterizuar tė dėftesės sė lirimit, tė firmosur nė Drejtorinė Arsimore Rajonale, ēertifikatė lindjeje me fotografi tė vulosur nga shkolla, ku kandidati ka marrė dėftesėn e lirimit, si edhe kėrkesė pėr degėn qė do tė studiojė.

http://216.75.13.41/index/sociale/12...4a6e50b53.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2010, 18:37   23

Shkrim i cituar Lėnda e Vendlindjes ende pa tekst nė shkollat 9-vjeēare


Citim:
Nxėnėsit shqiptar mėsojnė pėr vendlindjen nga interneti

Vendlindje, lėnda qė zhvillohet prej vitesh pa tekst nė shkollat 9-vjeēare

Teksti i Historisė pėr klasat e pesta ėshtė zėvendėsuar me njė tjetėr lėndė qė titullohet Vendlindje. Kjo lėndė ėshtė bėrė pjesė e planit mėsimor qė prej tri vitesh dhe po zhvillohet ende si lėndė bazė nė kėto institucione. Pėr gjatė gjithė kėsaj periudhe, kjo lėndė nuk ėshtė shoqėruar me asnjė tekst tė posaēėm, siē ndodh zakonisht me lėndėt e tjera tė kurrikulės bėrthamė.

Nėse mėsuesi jep lėndėn e gjuhės shqipe e argumenton apo e shpjegon atė nė bazė tė njė teksti qė vėrteton gjithēka thotė ai. Nė kėtė mėnyrė, nxėnėsit e kanė mė tė lehtė pėr t’u orientuar apo pėr ta mėsuar nėse janė treguar tė pavėmendshėm gjatė orės kur mėsuesi pėrkatės ka bėrė shpjegimin e njė teme tė caktuar.

E kundėrta ndodh me lėndėn Vendlindje, e cila as nuk vėrtetohet dhe as nuk shpjegohet nė ndonjė libėr konkret. Aktualisht nė libraritė e qyteteve tė ndryshme tė Shqipėrisė shiten disa tekste qė titullohen Vendlindje, por qė nuk mbajnė pullėn e sigurisė sė Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės.

Pėr pasojė, kjo e bėn tė pamundur blerjen apo “pėrdorimin” e tij nga mėsuesi gjatė orėve qė janė pėrcaktuar pėr zhvillimin e kėsaj lėnde.

Plani sintetik i lėndės Vendlindje pėr vitin shkollor 2010-2011 parashikon zgjerimin e njohurive tė reja, punė praktike, ekskursione, pėrsėritje dhe kurrikul tė lirė, ēka nėnkupton bashkėbisedime tė lira mes mėsuesit dhe nxėnėsve.

Sipas udhėzimit tė Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės, kjo lėndė do tė ketė nė dispozicion plot 70 orė gjithsej pėr zhvillimin e secilės “rubrikė” qė parashikohet nė programin mėsimor tė kėsaj klase.
Shqetėsimi

Mėsuesit e shkollave nėntėvjeēare ankohen se nuk dinė ku tė bazohen pėr tė bėrė shpjegimin e kėsaj lėnde. Ata janė tė shqetėsuar qė pėr tre vjet me radhė Ministria e Arsimit nuk ka gjetur ende njė zgjidhje pėr t’ua lehtėsuar punėn atyre, por edhe nxėnėsve, tė cilėt po pėrballen me vėshtirėsi nė tė mėsuar.

“Ėshtė absurde tė mendosh qė njė lėndė qė i pėrket kurrikulės bėrthamė, tė mos shoqėrohet me njė tekst tė posaēėm. Ėshtė pikėrisht kjo arsyeja qė na e vėshtirėson punėn. Nė planin sintetik tė kėsaj lėnde thuhet qė materialet burimore duhet tė jenė interneti dhe libra pėr qytetin tuaj, kėshtu qė edhe ne i mbledhim informacionet nga kėto dy burime, por mė sė shumti nga i pari”, thotė njėra prej mėsueseve tė shkollės 9-vjeēare tė kryeqytetit.

Sipas saj, tė njėjtėn procedurė ndjekin edhe nxėnėsit, ēka do tė thotė qė edhe ata grumbullojnė materiale, vizatime apo fotografi nga relievi i vendit, duke e bėrė lėndėn mė atraktive.

http://www.gazeta-shqip.com/index/so...4df0cd237.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2010, 09:40   24
Citim:
Nxėnėsit nuk do tė pajisen mė, me dėftesė pjekurie

Nė pėrfundim tė procesit tė Maturės Shtetėrore nė Shqipėri, nxėnėsi pajiset me diplomė tė Maturės Shtetėrore, jo mė me dėftesė pjekurie, siē ka ndodhur gjatė pėrvojave tė kaluara.

“Provimet e detyruara dhe ato me zgjedhje tė Maturės Shtetėrore zhvillohen nė pėrfundim tė vitit shkollor nė njė sesion tė vetėm”, thuhet nė vendimin e ndryshuar.

Arsimi i mesėm quhet i pėrfunduar kur nxėnėsi arrin rezultate kaluese nė provimet e detyruara dhe ato me zgjedhje. Ky ėshtė njė nga ndryshimet mė tė fundit tė miratuara dje nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave.

Kjo do tė thotė qė tė rinjtė duhet me patjetėr t’u nėnshtrohen provimeve tė MSH-sė, qė tė quhen mė pas kalues tė tri viteve tė shkollės sė mesme.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=86087
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.12.2011, 20:59   25
Citim:
Ndryshon arsimi bazė,fillorja do tė bėhet me 6 klasė

Arsimi fillor do tė pėsojė ndryshime tė tjera pėrveē atyre qė janė bėrė deri tani. Sipas specialistėve tė Ministrisė sė Arsimit, sistemi i arsimit bazė do tė jetė 6+3 dhe jo 4+5 si ka qenė deri tani.

Kėto ndryshime do tė bėhen me qėllim qė arsimi nė vendin tonė t’i pėrshtatet nivelit tė vendeve mė tė zhvilluara tė Bashkimit Evropian. Ky projektligj i sistemit arsimor parauniversitar parashikon shtimin me njė vit tė arsimit fillor. Sipas kėtij ndryshimi, klasa fillore do tė jetė e zgjatur nė kohė pėr njė periudhė gjashtėvjeēare, ndėrkohė qė tri klasat e tjera do tė pėrmbyllin ciklin e arsimit bazė qė nė total do tė pėrbėjnė ciklin 9-vjeēar.

Ky ndryshim sipas specialistėve do tė bėjė qė i gjithė sistemi arsimor t’i pėrshtatet nivelit tė arsimit nė Evropė dhe nė botė. Duhet theksuar se sistemi i ri arsimor nuk ėshtė miratuar akoma nga qeveria, por sipas tė gjithave parashikimeve do tė jetė i gatshėm duke filluar nga viti i ardhshėm.

http://www.standard.al/index.php/gen...e-6-klase.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2012, 09:12   26
Citim:
Ndryshon sistemi, arsimi fillor tani 6-vjeēar

Tiranė – Sistemi arsimor do tė ndryshojė sėrish, ku sistemi fillor nuk do tė jetė mė 5 vjeēar, por 6 vjeēar, ndėrsa tre vite do tė jetė sistemi pasardhės, ose 9-vjeēar.

Qeveria ka miratuar ndryshimet nė projektligjin pėr arsimin parauniversitar, ndėrsa ende nuk ka shkuar nė Parlament pėr t’u miratuar. Pėr pėrfaqėsuesit e qeverisė, ndryshime tė tilla vijnė pėr t’iu pėrshtatur kurrikulave tė huaja.

“Ky ndryshim vjen si pasojė e rishikimit tė kurrikulės dhe pėrshtatjes sė saj me kurrikulat e pėrparuara evropiane. Arsyet e kėtij ndryshimi lidhen fillimisht me faktin se nė rreth 2/3-t e vendeve tė OECD arsimi bazė funksionon sipas strukturės 6 plus 3. Gjithashtu studiuesit dallojnė dy faza tė zhvillimit mendor tė fėmijėve. Gjatė periudhės 6-12 vjeē mbizotėron kryesisht tė menduarit konkret, mė pas ai abstrakt. Me strukturėn aktuale, ku cikli fillon zgjat pesė vjet, nisin mė herėt nga sa duhet dozat e tė menduarit abstrakt”, deklaron drejtoresha e Institutit tė Zhvillimit tė Arsimit, Tidita Abdurrahamani.

Ajo shton se kjo formė e re bėn qė tė nxėnėsit tė kenė mė pak ngarkesė. Kėshilli i kryeministrit Jovan Kristiqi, thotė se ky ndryshim synon qė edhe arsimi i detyruar nė vendin tonė tė pėrputhet me standardet evropiane. Pak vite mė parė, Ministria e Arsimit ndryshoi sistemin nga 8-vjeēar nė 9-vjeēar, por tani vijnė tė tjera ndryshime nė sistemin e arsimit parauniversitar nė vend.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/49874/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2012, 21:54   27
Citim:
Shqipėria ndryshon sistemin e arsimit parauniversitar

Tiranė, 16 prill – Ministri i Arsimit dhe Shkencės, Myqerem Tafaj, ka prezantuar sot projektligjin e ri pėr arsimin parauniversitar nė Shqipėri.

Sipas pr/ligjit, sistemi 9-vjeēar do tė mbetet, por shkolla fillore do tė bėhet 6 vjet, nga 5 vjet qė ėshtė aktualisht, dhe mė pas do tė bėhen edhe tre vjet tė tjerė pėr tė pėrmbyllur kėtė cikėl, raporton Starti.

Shkolla e mesme mbetet po aq sa ėshtė edhe tani, pra 3 vjet. Projektligji parashikon qė nė vitin 2015, nė pėrfundim tė arsimit 9-vjeēar do tė jepet edhe provimi i gjuhės sė huaj, ndėrsa nė gjimnaze ky provim do tė jepet nė vitin 2014.

Ndryshimet parashikojnė qė gjuha e dytė e huaj tė jetė e detyrueshme, duke nisur nga klasa e shtatė e mė tej.

http://koha.net/?page=1,14,95838
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2012, 21:27   28
Citim:
Skandali, MASH pranon se janė 38 shkolla private tė palicencuara

Nė Shqipėri figurojnė 38 shkolla jo publike tė palicencuara. Bėhet fjalė pėr shkolla 9-vjeēare dhe tė mesme qė janė hapur prej vitesh dhe qė kanė tė regjistruara dhjetėra nxėnės, tė cilat paguajnė fatura tė shtrenjta pėr studimet e tyre, pa e ditur se kėto shkolla janė informale.

Ky lloj skandali ėshtė pranuar dje nga vetė zv. ministri i Arsimit Halit Shamata, gjatė diskutimeve nė Komisionin e Edukimit dhe Medias, pėr draftin e arsimit parauniversitar.

Deputetėt e opozitės dhe njė pjesė e deputetėve tė maxhorancės kane kėrkuar rritje drastike tė gjobės pėr kėto subjekte, por edhe kryerjen e njė verifikimi dhe inspektimi nga Ministria e Arsimit, e cila ka pranuar se nė Shqipėri shumė shkolla tė mesme dhe 9-vjeēare janė informale.

“Flitet pėr njė numėr, rreth 544 institucione parauniversitare arsimore private nė Shqipėri, nga tė cilat rreth 38 janė pa licencė”, tha deputetja socialiste Ledi Shamku.

“Nuk pėrjashtohet mundėsia qė tė ketė. Ne po bėjmė inspektimin, por ky ligj na jep njė argument shumė tė fortė qė t’ia mbyllim menjėherė kėtė aktivitet”, tha zėvendėsministri i Arsimit, Halit Shamata.

Pas shumė diskutimesh ėshtė vendosur qė masa e gjobės tė rritet, por jo nė masėn e propozuar nga kryetarja dhe nėnkryetari i Komisionit tė Medias dhe Arsimit, qė ishte nga 5 milionė deri nė 10 milionė lekė. Deputetet e maxhorancės vendosen, qė masa e gjobės tė jetė 500 mijė deri nė 1 milionė lekė, nga 10 deri nė 100 mijė qė ishte deri mė tani.

“Ai qė do tė shohė njė sanksion shumė tė rėndė kėtu, do tė mendohet dy herė pėrpara se tė hapė njė shkollė pa licencė, kurse ai qė sheh njė gjobė 10 mijė deri nė 100 mijė, i duket njė gjė e papėrfillshme, sidomos nė kėtė situatė qė jemi, qė tė gjithė bashkė kemi shqetėsimin e madh pėr sa i pėrket cilėsisė dhe informalitetit nė arsim”, tha Leskaj.

Gjatė debateve pėr projektligjin e ri pėr Arsimin Parauniversitar, deputetėt kanė kėrkuar qė edhe ēmimet e teksteve shkollore, tė miratohen pėrmes njė procedure tė hapur dhe transparente.

http://www.tiranaobserver.al/2012/06...-palicencuara/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2012, 20:44   29
Citim:
Shkollat profesionale MASH vendos tė hapė 5 tė reja

Interesi i tė rinjve pėr tė ndjekur shkollat profesionale nė vend nga viti nė vit ėshtė rritur dhe pėr kėtė arsye kėtė vit do tė hapen dhe 5 shkolla tė tjera tė tilla. Drejtorja e Arsimit Profesional nė Ministrinė e Arsimit, Dorina Rapti, tha se interesi i madh bėri qė njė vit mė parė u detyruan nė kėto shkolla tė pėrfshinin dhe sistemin me kohė tė pjesshme, qė tė interesuarit tė mund dhe tė punonin. Rreth 500 tė rinj u regjistruan vitin e shkuar pėr tė ndjekur shkollat profesionale me kohė tė pjesshme.

"Kėtė vit reforma kryesore ishte dhe hapja e programit part time. Shumė tė rinj apo tė rritur nuk kanė mundėsi pėr arsye subjektive, tė vazhdojnė direkt pas arsimit bazė shkollėn. Vitin e kaluar, rreth 500 tė rinj u ofruan dhe morėn shkollimin dhe u regjistruar dhe nė shkollėn me kohė tė pjesshme", - deklaroi Dorina Rapti, drejtore e Arsimit Profesional, MASH. Rapti sqaron se pėr nxitjen e tė rinjve pėr tė zgjedhur shkollat profesionale ėshtė menduar, qė jo vetėm ata tė njihen me to nėpėrmjet kurrikulės sė shkollės 9-vjeēare. Por njė pjesė prej tyre u jepen dhe bursa pėr tė studiuar.

"Nė fakt nė kurrikulėn e arsimit 9-vjeēar, por sidomos nė klasat e nėnta ėshtė futur lėnda e re, moduli i ri i edukimit pėr karrierė i cili krijon mundėsi nxėnėsve dhe klasave tė nėnta pėr tė njohur profesionet, pėr tė njohur mundėsitė qė ofrohen pėr kualifikim, pėr tė lidhur shkollėn e mesme profesionale me shkollėn 9-vjeēare. Ėshtė njė modul qė ėshtė pritur mirė nga nxėnėsit. Gjithashtu, pėr tė mbėshtetur nxėnėsit qė ndjekin shkollat profesionale, ministria e Arsimit i ka mbėshtetur me bursa", - thotė Rapti.

Kushtet pėr tė fituar bursė sipas Raptit janė jo vetėm nxėnėsit, qė vijnė nga radhėt e familjeve tė varfra, por dhe ata qė zgjedhin degė, tė cilat nuk preferohen edhe se nė tregun e punės janė tė nevojshme.

http://www.standard.al/index.php/soc...hape-5-te-reja
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2012, 21:23   30
Citim:
Fillon shkolla, Tafaj: Ndryshim programit 9-vjeēar

Tiranė - Kėtė vit shkollor do tė ulen pėr herė tė parė nė bankat e shkollės mbi 35 mijė fėmijė nė mbarė vendin. Ndėrkohė qė nė tė gjithė sistemin parauniversitar, pėrfshirė kopshtet dhe ēerdhet ky numėr shkon 605 mijė fėmijė e nxėnės. Ashtu si ēdo vit, kreu i arsimit, njė ditė para startimit tė vitit tė ri shkollor, ka pėrcjellė urimin pėr tė gjithė nxėnėsit dhe arsimtarėt e sistemit parauniversitar .

"Gjej rastin tė uroj tė gjithė fėmijėt e kopshteve, nxėnėsit dhe mėsuesit. Gėzuar dhe suksese nė vitin e ri shkollor 2012-2013. Urimi i parė si gjithnjė shkon pėr ju vogėlush. Njė urim pėr tė gjithė ju nxėnėsit e klasave tė tjera. Kam kėnaqėsinė tė shpreh njė urim pėr ju mėsuese dhe mėsues qė meritoni mirėnjohje dhe nderim",-tha Tafaj.

"Ky vit,-tha ministri i Arsimit,-do tė jetė i mbushur me reforma." Ato do tė pėrfshijnė tė gjitha kurrikulat e sistemit 9-vjeēar. Ndėrkohė qė do tė aplikohet pėr herė tė parė, njė ligj i standarteve evropiane nė kėtė sistem, i cili parashikon njė ndarje ndryshe tė cikleve, tekste tė reja, por edhe njė mėnyrė tė re tė emėrimit tė drejtuesve dhe mėsuesve nė shkolla.

"Reforma nė pėrmbajtjen e programeve, planeve mėsimore dhe gjithė kurrikulės sė arsimit 9-vjeēar, apo ajo ēka ndryshe njihet si e gjithė paketa kurrikulare e arsimit bazė, do tė jetė njė diskutim i madh qė do tė shtrihet nė ēdo shkollė",-theksoi ai.

Ndėrkohė, kėtė vit prioritet do t'i jepet arsimit profesional. Do tė hapen katėr shkolla profesionale, ndėrkohė qė nė degė tė veēanta do tė aplikohen bursa pėr tė stimuluar tė rinjtė qė tė frekuentojnė profesione qė kanė filluar tė lihen nė harresė.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/46117/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2013, 21:52   31
Citim:
Ndryshon sistemi, arsimi fillor me 6 klasė

Sistemi arsimor i fillores nė Shqipėri do tė shtohet me njė vit mė tepėr duke filluar nga viti shkollor 2013-2014. Tė mėsuar me filloren pesėvjeēare, nxėnėsit duke filluar qė nga ky vit do tė vazhdojnė ciklin fillor deri nė klasėn e 6-tė .

Ky ndryshim vjen si pasojė e rishikimit tė kurrikulės dhe pėrshtatjes sė saj me kurrikaluat e pėrparuara europiane. Pas miratimit nga Kėshilli i Ministrave, Ministria e Arsimit dhe Shkencės ka ngritur grupet e punės qė do tė merren me kėto ndryshime.

Ekspertėt e grupeve tė punės kanė bėrė tė ditur se ndryshimet nė kurrikul do tė sjellin ndryshim nė program e si rrjedhojė edhe ndryshime nė tekstet shkollore.

Nxėnėsve do t’u reduktohet numri i teksteve qė mėsojnė nė shkollė. Tė gjitha tekstet shkollore tė shkencave shoqėrore do tė pėrmblidhen nė njė tekst tė vetėm. Po ashtu edhe tekstet e shkencave natyrore do tė pėrmblidhen nė njė tekst tė vetėm. Do tė mbeten tė pandryshuara teksti i matematikės, i gjuhės shqipe dhe teksti i gjuhės sė huaj. Gjithashtu e reja pėr tė gjithė nxėnėsit qė kėtė vit akademik do tė jenė nė klasėn e parė ėshtė lėnda e informatikės, qė do t’u shtohet kėtė vit.

“Arsyet e kėtij ndryshimi lidhen fillimisht me faktin se nė 2/3 e vendeve tė OECD arsimi bazė funksionon sipas strukturės 6+3”, – tha Tidita Abdurrahmani, drejtoreshė e Institutit tė Zhvillimit tė Arsimit.

Ajo theksoi gjithashtu se studiuesit dallojnė 2 faza tė zhvillimit mendor tė fėmijėve nė bazė tė moshės sė tyre. Gjatė periudhės 6-12-vjeēare mbizotėron kryesisht dhe pėrgjithėsisht tė menduarit konkret, kurse mė pas ai i zhvillimit abstrakt.

“Me strukturėn aktuale, ku arsimi fillor zgjat 5 vjet, nis mė herėt zhvillimi mendor abstrakt nė bazė tė lėndėve qė nxėnėsit mėsojnė. Pėr kėtė arsye nė klasat e fillores do tė shtohet klasa e gjashtė, qė ngarkesa e mėsimeve tė reduktohet dhe nxėnėsit tė jenė tė aftė tė pėrvetėsojnė sa mė mirė njohuritė bazė”, – sqaroi Abdurrahmani.

Kėshtu, nėse deri tani njė nxėnės i klasės sė gjashtė ka mėsuar me rreth 10 tekste me tė paktėn 7 mėsues. Kėtė vit ata do tė kenė vetėm pesė tekste, qė do tė zhvillohen nė procesin mėsimor nga njė mėsues i vetėm.

Abdurrahmani sqaron se ky ndryshim nė kurrikul synon ta thjeshtėzojė arsimin e ngarkuar qė ndjekin nxėnėsit tanė si dhe ta bėjė arsimin mė tė dobishėm dhe argėtues, duke iu larguar nxėnėsve stresin qė shkaktojnė lėndėt voluminoze. Ajo shprehet optimiste se ndryshimi i sistemit do tė rrisė rendimentin nė rezultatet e nxėnėsve tė fillores.

Abdurrahmani shton se ky ndryshim sistemi do tė jetė njė rrugė e hapur drejt unifikimit tė teksteve tė gjuhės shqipe dhe tė historisė mes Shqipėrisė dhe Kosovės. Zyrtarisht sqarohet se arsimi bazė do tė pėsojė ndryshime vitin e ardhshėm shkollor (2013-2014). Konkretisht bėhet fjalė pėr ciklin fillor, i cili do tė zgjatet nė kohė pėr njė periudhė 6-vjeēare, ndėrkohė qė tri klasat e tjera do tė pėrmbyllin ciklin e arsimit bazė.


MASH

Janė ngritur grupet e punės pėr ndryshimin nė sistemin arsimor bazė. Cikli i fillores do tė shtohet me njė vit. Duke filluar nga viti shkollor 2013-2014, nxėnėsit do tė bėjnė 6 klasė fillore. Ky ndryshim i kurrikulės do tė sjellė ndryshim nė procesin mėsimor, si rrjedhojė edhe nė tekste. Do tė ketė reduktim tė teksteve nga 10 lėndė pėrafėrsisht nė 5 lėndė. Do tė pėrmblidhen nė njė tekst tė vetėm tė gjitha lėndėt e shkencave shoqėrore, por e njėjta procedurė do tė ndiqet edhe pėr lėndėt e shkencave tė natyrės.


Tidita Abdurrahmani

“Me strukturėn aktuale, ku arsimi fillor zgjat 5 vjet, nis mė herėt zhvillimi mendor abstrakt nė bazė tė lėndėve qė nxėnėsit mėsojnė. Pėr kėtė arsye nė klasėn fillore do tė shtohet klasa e gjashtė, qė ngarkesa e mėsimeve tė reduktohet dhe nxėnėsit tė jenė tė aftė tė pėrvetėsojnė sa mė mirė njohuritė bazė. Arsyet e kėtij ndryshimi lidhen edhe me faktin se nė 2/3 e vendeve tė OECD arsimi bazė funksionon sipas strukturės 6+3. Kjo ėshtė njė rrugė e hapur pėr unifikimin e teksteve mėsimore mes Shqipėrisė dhe Kosovės.”

http://www.gazetametropol.com/ndrysh...or-me-6-klase/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2013, 08:44   32
Citim:
Arsimi shqiptar i paqėndrueshėm, ndryshon alterteksti
Erta Bode

- Reforma e altertekstit pritet tė ndryshohet, paqartėsi te nxėnėsit
- Eksperimente mbi nxėnėsit, nuk studiohen etapat e reformave


Arsimi shqiptar tregon lėkundjet e tij njė herė nė muaj. Reformat qė momentalisht u duken tė pėrshtatshme i imponojnė direkt te nxėni, rezulton qė pas 5 vjetėsh ato s’janė produktive dhe i ndryshojnė. Kjo tregon se arsimi shqiptar po eksperimenton mbi kurrizin e nxėnėsve dhe eksperiencėn e mėsuesve.

Problemi i fundit ėshtė pikėrisht reforma e altretekstit, qė para 6 vjetėsh ishte “idealja” pėr nxėnėsit, pikėrisht sepse u supozua se konkurrenca midis shtėpive botuese pėr njė tekst do tė sillte alternativėn mė tė mirė nė dorėn e nxėnėsit. Mirėpo zyrtarėt e Ministrisė sė Arsimit pohojnė se kjo reformė po dėshton. Alarmi i tyre i fundit ėshtė se reforma e altertekstit duhet tė ndryshojė.

Numri i teksteve alternative pėr njė lėndė tė caktuar nė arsimin parauniversitar ėshtė tepėr i lartė. Pėr njė tekst tė caktuar ka deri nė 7 alternativa. Kjo deklaratė vjen nga ekspertėt e arsimit, tė cilėt thonė se ka ardhur koha qė nxėnėsit dhe shkollat tė mos pėrballen mė me njė numėr kaq tė madh tekstesh, pasi kjo sjell ēoroditje te mėsuesit, tė cilėt brenda njė kohe tė shkurtėr duhet tė zgjedhin mes shumė teksteve vetėm njė.

“Ky numėr i alternativave do tė ndryshojė. Ndryshimi ėshtė nė dy drejtime. Nė qoftė se ndryshojmė kurrikulat, vitin e ardhshėm shkollor do tė kemi ndryshim kurrikulash, atėherė tė gjithė kėto alternative bien dhe fillon puna nga e para. Nė rast se nuk ka ndryshim kurrikule, pra programi, ligji i arsimit parauniversitar lejon qė tė pranohet ēfarėdolloj porosie nga botuesit”, – thotė Jovan Kristiqi, specialist arsimi.

Pra, alterteksti, qė u pa dhe si rruga mė e mirė e unifikimit tė teksteve me Kosovėn, po del si reformė e pavlefshme. Specialistėt shprehen se ėshtė e nevojshme qė kurrikulat tė ndryshojnė, pasi ato duhet tė pėrshtaten me kohėn dhe ngjarjet qė na shoqėrojnė.

“Periudha e ndryshimit duhet tė jenė periudha afatgjatė, qė mund tė shkojnė 8-9 vjet tė ndryshimit tė njė kurrikule. Flas pėr sistemin 9-vjeēar. Kėshtu qė nė sistemin 9-vjeēar kurrikulat e fundit kanė qenė tė viteve 2005, 2006 dhe 2007. Pra, ka ardhur koha qė dhe kėto tė rifreskohen”, – thotė Kristiqi.

Pėr kurrikulat e arsimit parauniversitar, nė veēanti me ato tė shkollave 9-vjeēare, po punon njė grup i posaēėm specialistėsh, tė cilėt po punojnė edhe pėr grupimin e disa lėndėve nė njė tė vetme, ndėrkohė qė vitin tjetėr shkollor pritet tė futen nė qarkullim edhe lėndė tė reja, qė nuk kanė qenė asnjėherė nė sistemin arsimor.

Ēdo muaj njė lajm dhe ide e re nga tavolinat e MASH, po ndėrkohė asnjėra nga ato nuk studiohet se ē’do tė sjellė mė vonė. Miratohen reformat e pastudiuara, pėr tė cilat nuk dihet nė do tė ndikojnė pozitivisht nė njė periudhė tė gjatė kohore dhe nuk arrijnė t’i shėrbejnė edhe njė brezi nxėnėsish.

Kjo sjell pasojat e pakėndshme tė nivelit tė formimit tė nxėnėsve shqiptarė deri nė pikėn kritike, qė ėshtė gramatika dhe drejtshkrimi i gjuhės sė tyre.

http://www.gazetametropol.com/arsimi...n-alterteksti/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2015, 09:16   33
Citim:
“Arsimi i lartė”, Luan Rama:Projekti le pa mbrojtje institucionet e kėrkimit shkencor

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	luan-rama-c1200x600.jpg
Shikimet:	143
Madhėsia:	47,5 KB
NNJ:	7375Deputeti i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, Luan Rama ne fjalen e mbajtur tė martėn nė mbrėmje nė parlament shprehu shqetėsimin se ligji I ri “Pėr arsimin e lartė” lė pa mbrojtje ligjore institucionet e kėrkimit shkencor.

“Me miratimin e kėtij pr/ligji dhe me abrogimin e ligjit tė vjetėr nuk ka mė mbulesė ligjore pėr kėrkimin shkencor nė institucione qė funksionojnė pėr tė, si Akademia e Shkencave dhe Qendra e Studimeve Albanologjike. Kjo e fundit, deri sot, e zhvillonte veprimtarinė e saj brenda ligjit kuadėr tė arsimit tė lartė. Por, me miratimin e ligjit tė ri, ku nuk ka asnjė referencė pėr tė, ky institucion formalisht do tė rezultojė i paligjshėm, deri sa tė ketė njė zgjidhje tjetėr juridike. Nė diskutimet publike tė dyja kėto ēėshtje janė parė si rreziqe qė mund tė cenojnė autonominė akademike-universitare.

Projekti u njeh tė drejtėn universiteteve private tė pėrfitojnė nga buxheti publik nėse shndėrrohen formalisht nė subjekte jofitimprurėse, pra nėse raportojnė njė bilanc negativ, sipas parimit ku shkon studenti shkon buxheti. Sot pėr sot dihet mirė se veprimtaria universitare jopublike ėshtė mirėfilli ēėshtje fitimi. Kush ka themeluar nė Shqipėri nje universitet pėr qėllime iluministe, pėr ideal shkencor apo pėr filantropi? Askush. Parė nė kėtė vėshtrim, Kryeministri ėshtė i inkurajuar tė pohojė se universitetet jopublike nuk do tė jenė pėrfitues tė buxhetit shtetėror. Por, ēfarė do tė ndodhė kur shumica e universiteteve tė sotme private tė na dalin me bilance institucionesh qė e zhvillojnė veprimtarinė e tyre pėr bamirėsi? Atėherė do tė gjendemi para njė problemi tė madh”, u shpreh deputeti Rama.

http://telegraf.al/politike/arsimi-i...kimit-shkencor

Citim:
Kuvendi miraton me 78 vota pr/ligjin “Pėr arsimin e lartė”

TIRANĖ, 22 Korrik/ATSH-Anila Struga/.- Kuvendi i Shqipėrisė, pas njė seance maratonė, miratoi nė orėt e para tė sė mėrkurės(ora 02:10) projektligjin ‘pėr arsimin e lartė dhe kėrkimin shkencor nė institucionet e arsimit tė lartė nė Republikėn e Shqipėrisė”. Opozita nuk u be pjese e votimit, pas vendimit per te braktisur seancen, pak para nisjes se kesaj procedure.

Me 78 votat e maxhorances parlamenti i hapi rrugėn ligjit tė ri, qė sjell njė sėrė ndryshimesh nė funksionimin e institucioneve te larta arsimore nė vend.

Diskutimi ne parim i projektit, i organizuar ne 141 nene, u shoqerua me debate te zgjatura, ndersa me heret studente dhe pedagoge protestuan para selise se parlamentit kunder miratimit te tij. Deputetet e maxhorances vleresuan se nisma e qeverise do te shenoje nje reforme te thelle ne sistemin e larte arsimor ne vend, ndersa opozita e kontestoi projektin, i cili, sipas saj, eshte klintelist dhe stimulon korrupsionin.

http://www.ata.gov.al/kuvendi-mirato...te-291851.html

Citim:
Rama: Universitetet si piramidat e 97-ės

Pas 9 orė debatesh, Kuvendi ka miratuar projektligjin e arsimit tė lartė me 78 vota pro, asnjė kundėr dhe asnjė abstenim. Ndėrkohė, opozita braktisi votimin nė shenjė proteste pėr atė qė e cilėsoi si “pazarin me universitet”.
8:33, 22 Korrik 2015

Por ikja e demokrateve u shoqėrua me njė defekt tė votimit elektronik, gjė qė detyroi votimin me kartonė. Ashtu si nė ēdo seancė tė ligjeve tė rėndėsishme, debati qė ka spikatur ishte ai mes ish-kryeministrit Berisha dhe kryeministrit Rama.

Pavarėsisht gjestit jo tė zakonshėm tė ministres Nikolla, pėr sqarim jo vetėm nė podium tė ish-kryeministrit Berisha, ai sėrish ka kundėrshtuar projektligjin si antikushtutes.

Rritja e tarifave dhe mesatares, pėr Berishėn, heq mundėsitė e barabarta pėr arsimim, sikundėr projektligji, sipas tij favorizon universitetin privat qė merr tani para nga shteti. Argumente kėto qė i kundėrshtoi mė pas kryeministri Rama. Ai garantoi se do te vendoset nė binarė ajo qė ai quajti, “katrahura e trashėguar nė arsim nga qeveria “Berisha”.

“Problemi kardinal ėshtė se ju mbyllni dyert pėr tė varfrit e vendit. Sė dyti, dekapitoni autonominė e universiteteve. Pėr sa i pėrket cilėsisė, e keni ekzekutuar qė nė fillim. Keni vėnė mesataren, keni vėnė ryshfetin”, tha Berisha.

“Pėr ne nuk ka mė ‘publik’ dhe ‘privat’, ky ėshtė term i gabuar. Pėr ne janė tė gjithė publik. Kush do tė qėndrojė nė fushėn e dhėnies sė arsimit tė lartė, duhet t’i shėrbejė arsimit si e mirė publike, duhet tė garantojė konkurrencė dhe meritė. Ne nuk ēojmė para tek asnjė universitet privat. Ne nuk i japim para qyl asnjė universiteti shtetėror. Paratė ne i ēojmė tek studenti dhe i ndajmė mbi bazėn e performancės sė universiteteve. Universitetet shtetėrore dhe private duhet tė konkurrojnė si tė barabarta, pėr tė prodhuar njė tė mirė publike dhe jo pėr tė nxjerrė fitime. Arsimi i lartė nė Shqipėri do tė transformohet rrėnjėsisht me njė revolucion ”, u shpreh kryeministri Rama.

Pėr demokratet, treguesi mė domethėnės pėr ligjin, ėshtė ai i bashkėshortit tė ministres Nikolla, pedagog nė universitetin publik, qė gjatė diskutimeve nė Dekanatin e Fakultetit ka pasur gjithashtu vėrejtje pėr ligjin, sipas Palokes.

Dekani i Universitetit tė Shkencave tė Natyrės, bashkėshorti i ministres sė Arsimit, zoti Ligor Nikolla, ka kundėrshtuar kėtė projektligj. Prandaj, kur kėta nuk kanė arritur t’i mbushin mendjen atyre qė kanė nė shtėpi, imagjinoni se ēfarė ligji po iu servirin shqiptarėve”, tha Paloka./ Tch

http://klankosova.tv/rama-universite...midat-e-97-es/
Citim:
Berisha: Tė rinjtė e verilindjes dhe juglindjes pėrjashtohen nga bankat e shkollės

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	sali-berisha.jpg
Shikimet:	132
Madhėsia:	30,4 KB
NNJ:	7376Ish-kryeministri Sali Berisha ka replikuar me Edi Ramėn rreth kėtij projektligji tė oligarkisė duke theksuar se Rama shpalosi koncepte dhe mentalitete tė etėrve tė tij, pėr seleksionimin dhe kufizimin pa ndjeshmėrinė totale ndaj atyre qė nuk kanė mundėsi pėr shkak tė varfėrisė. Sipas z.Berisha, tė varfrit shumėzohen me zero nga njeriu qe u rrit nė parajsėn e bllokut, qė kishte 5 mėsues private pėr tė marrė liceun.

“Pa krijuar ndonjė keqkuptim, pėr disa arsye personale, por unė preferoja tė kishte cituar gjyshen, se kurrė s’ka thėnė sipas teje se burri gėnjen. E vėrteta ėshtė se s’tė ka thėnė. I pėrkiste njė familjeje tė fisshme dhe ka shėrbyer nė pallatin mbretėror dhe nuk besoj kurrė t’i ketė thėnė “gėnje sa tė duash” ndėrsa ai e paraqet atė si njeriun qė licencoi gėnjeshtrėn e vet. Unė dua tė theksoj disa momente. Dhe dy gjėra kam pėr tė theksuar. Sė pari, dy botė tė ndryshme. Shpalosi gjithēka, koncepte dhe mentalitete tė etėrve tė tij, pėr seleksionimin dhe kufizimin pa ndjeshmėrinė totale ndaj atyre qė nuk kanė, tė varfrit shumėzohen me zero nga njeriu qe u rrit nė parajsėn e bllokut, qė kishte 5 mėsues private pėr tė marrė liceun.

Sė dyti, mė kujtoi absolutisht kryetarin e grupeve tė kontrollit tė punėtorėve qė i lejonin vetės tė thonin gjithēka, se kishin karta-biankėn e kontrollit proletarian. Lexoi njė fjalim qė do tė hyjė nė parlament si kulmi i mediokritet, s’kupton ato qė thotė. Nuk ka diskutim, arsimi ėshtė problem themelor, pėr ēdo vend, aq mė tepėr tek ne. Se arsimi kėrkon reformim tė vazhdueshėm. Po tė flasėsh nga pozita e nihilizmit dėshmon se s’di asgjė, dėshmon se s’ke konceptet bazė, kur paraqet me mburrje se kishte nė 2005 vetėm 7 programe… kjo ėshtė e tmerrshme, mashtrim. Nė njė vend tė hapur pėr 20 vite, kjo s’mund tė imagjinohet. Ai s’di ēfarė ėshtė programi, prandaj flet kėshtu dhe mendon se po thotė gjera tė qėlluara, si kryetarėt e grupeve tė punėtorėve qė dėrdėllisnin. Ti s’e ke idenė ēfarė ėshtė universiteti, katedra, departamenti”.

Lidhur me akuzat e Edi Ramės pėr keqqeverisje nė sistemin e arsimit nga qeveria e djathtė, ish-kryeministri Berisha solli shifra, nga rritja e personelit tė pedagogėve dhe mėsuesve, rritja e rrogave tė tyre e deri tek infrastruktura dhe ndėrtimi ose rindėrtimi i 1360 shkollave, kopshteve dhe objekteve arsimore. Mė tej, lideri historik i demokratėve dėnoi zhbėrjen e sistemit part-time, si tė paprecedentė nė botė. Pėrfshirja e kredisė studentore, sipas z.Berisha, ėshtė njė tjetėr shembull sesi ligji pėrjashton tė varfrit nga arsimi i lartė. “Nga 22 mijė nė 2005 zbriti nė 4 mijė mėsues pa arsim. Detyra juaj tė ulnin nga 4 mijė nė 2 mijė. Sė dyti, merr statistikėn. Nga 940 kompjuterė me inventar, e dorėzuan 25500 nė tė gjithė shkollat e vendit. Stafi i universiteteve: nga 5600 asistentė dhe pedagogė, nė 2013 janė 11600 asistentė dhe pedagogė. Vendosėm stimuj, programi i ekselencės, kanė pėrfituar edhe fėmijėt tuaj shkollimin nė universitetet mė tė mira. U ndėrtuan ose u rindėrtuan 1360 shkolla, kopshte dhe objekte arsimi. S’ka asnjė vend

nė botė, nė dijeninė time, qė nuk ka sistem korrespondence. Sistemi i korrespondencės bazohet nė filozofinė e hapur, tė shoqėrisė ndaj atij qė s’ka mundėsi tė ndjekė ditėn, pėr ata qė duhet tė mbajnė fėmijėt, familjet… Mė gjeni njė vend qė s’e ka sistemin part-time…Ke alergji ndaj arsimit. Njė praktikė botėrore ta pėrmirėsojmė, jo ta sulmojmė.

Ka interesa mė tė mėdha. Sigurisht, je rritur nė parajsėn e bllokut, kurrė s’mund tė konceptosh se arsimi, njė nga qėllimet ka luftėn kundėr varfėrisė. Rritja e ēmimeve, kė gėnjeni qė s’do rriten…burri s’duhet tė gėnjejė. Pėr 8 vite rresht, jam pėrballur jo me fakultetet por me ministrinė e financave por dhe me ministrat dhe jam pėrballur nė ēdo mbledhje pėr tarifat e universiteteve sepse donin ti rrisnin derisa bėra vendimin qė nuk mund tė rriten pėrveē inflacionit. Pse e bėra? S’kishte nevojė qeveria ime pėr para. Shumė. Por tarifat kėshtu siē janė janė dy-pesė herė mė tė larta nė proporcion me ēdo vend tė Europės, pėrveē Britanisė sė Madhe .Nė Suedi s’paguhet nė Francė shumė pak ose hiē, nė Austri pothuajse fare pėr vendasit. Nuk ecet nė kėtė mėnyrė, por t’ia lesh fakulteteve ato caktojnė shifra katastrofale, tė papėrballueshme. Ke futur sistemin e kredisė, tė varfrit s’marrin dot kredi kur s’kanė me e paguar. Borxhi studentor ėshtė bėrė problem madhor, borxhi nė Shqipėri ėshtė problem madhor pėr fajin tuaj. 62% e morėt, sipas BB dhe FMN, tashmė e keni ēuar nė 74%. Kredia pėr studentet do tė thotė 200 milionė euro mė shumė borxh nė vit. Do tė thotė nė 5 vite 1 miliardė euro. Ka kėllqe ky buxhet apo ekonomi pėr tė pėrballuar kėtė?!Pėr koston nuk po flitet tė kėtij projekti. Do tė kufizoni nė maksimum numrin e studentėve, do tė pėrjashtoni tė varfrit nga shkollimi. Arsimi ka si mision luftėn ndaj varfėrisė. Rama ėshtė rritur nė bllok, s’pyet pėr tė varfrit. Ndėrsa shqiptarėt hanin bukė misėr me krip ai pinte qumėsht dallėndyshe. Absolutisht ka probleme dhe nuk zgjidhen problemet duke e komplikuar mė tepėr, nuk zgjidhen duke goditur trendin se prapė ne kemi numrin mė tė ulėt tė tė shkolluarve pėr frymė nė Europė. Nuk zgjidhet problemi duke marrė njė kompani e nė marrėveshje me tė i mbyll tė gjitha. Fėmijėt e njė kaste, pavarėsisht nga mėsimet, ndiqnin universitetet, ndėrsa tė tjerėt duhet tė ishin tė shkėlqyer qė tė trokisnin nė dyert e tyre. Mendoj se duhet ta shqyrtoni kėtė moment, shkelmoni me kėmbė me votimin, jo vetėm ėndrrėn universitare, shtoni mjerimin nė tė gjithė zonėn verilindore dhe juglindore tė vendin qė s’do mund tė shkollojnė fėmijėt e tyre. Detyra juaj ėshtė ta konsolidoni kėtė trend, jo tė ktheheni drejt koncepteve atėrore tė dikurshme. Nuk mund tė jetė universiteti mollė e ndaluar pėr njė fėmijė, pėr tė varfrit. Ditė mjerimi pėr kombin, ditė trishtimi. I bėj thirrje arsyes tė kėtij parlamentit ta hedhė poshtė, ndėshkon mbi 30% tė popullatės shqiptare, me kreditė qė ofron qeveria janė minimumi 1500 euro nė viti. 6000 euro pėr katėr vjet. Nuk ėshtė ky misioni. Procesi jetik pėr kombin nė duar e njeriut qė s’ka konceptet mė elementare tė shkollimit, qė vjen e s’di ē’thotė, se po tė dinte s’mund t’i thoshte, qė pėrgėnjeshtron veten e tij, s’ka fatkeqėsi mė tė madhe se kjo”, pėrfundoi ish-kryeministri, Sali Berisha.

http://gazeta55.al/rama-vendos-ska-u...pa-lejen-time/

Citim:
Ligji pėr arsimin e lartė miratohet nė Kuvend me 78 vota pro

Me 78 vota pro ose pak mė shumė se gjysma e 140 deputetėve tė Parlamentit, u miratua sot herėt nė mėngjes (ora 02.10), ligji “pėr Arsimin e Lartė dhe kėrkimin shkencor nė institucionet e arsimit tė lartė nė Republikėn e Shqipėrisė”.

Votimi erdhi pas njė seance maratonė e cila zgjati rreth nėntė orė dhe u karakterizua nga debate tė shumta deri nė braktisjen e seancės para procesit tė votimit.

Gjatė debatit pėr 141 nenet e kėtij ligji, pati debate tė zgjatura edhe mes brenda mazhorancės nga PS dhe LSI.

Nikolla: Nėse nuk votohet, vendi nė krizė

Ministrja e Arsimit Lindita Nikolla, tha se nėse ky ligj nuk votohet, atėherė do tė ishte fundi i arsimit tė lartė.

“Nuk ėshtė reformė e partisė nė pushtet, por njė reformė pėr tė ardhmen. Kjo reformė ėshtė e para nė arsim. Drafti u ėshtė shpėrndarė tė gjitha universiteteve. Projekt/ligji ka pasur debate tė hapura. Nėse ky ligj nuk miratohet, atėherė ėshtė fundi i arsimit tė lartė dhe vendi do tė zhytet nė krizė”.

Jorida Tabaku: Ligji ėshtė klientelist

Pas diskutimit tė ministres Nikolla, ka replikuar deputetja e PD-sė Jorida Tabaku, e cila ka thėnė se ligji pėr arsimin e lartė, ėshtė klientelist.

“Ky ligj duhet tė ishte katalizator nė shėrbim tė komunitetit, por po bėn tė kundėrtėn, shkatėrron ēdo gjė. Nuk mund t’i bėjė mirė njė shoqėrie. Nuk reflekton gjendjen e arsimit tė lartė. Duhet pranuar se ne asnjėherė nuk sollėm njė ligj antikushtetues. Ky ėshtė njė ligj klientelist. Kjo ministri gjykon pėr leksionet, pėr titujt akademikė…”

Gjatė votimit tė 141 neneve, LSI votoi kundėr nenit 116 qė flet pėr pavarėsinė e institucioneve tė arsimit tė lartė.

Neni 116 pėr tė cilin LSI votoi kundėr: Kontrolli dhe auditimi i brendshėm

Kontrolli dhe auditimi i brendshėm nė institucionet e arsimit tė lartė dhe njėsitė pėrbėrėse tė tyre realizohet nga njėsitė e auditimit tė brendshėm tė institucionit. Krijimi dhe funksionimi i njėsive tė auditimit tė brendshėm bėhet nė pėrputhje me aktet e brendshme tė institucionit tė arsimit tė lartė.

Ligji i ri, sjell njė sėrė ndryshimesh nė funksionimin e institucioneve te larta arsimore nė vend.

Partia Socialiste thotė se ky ligj do tė realizojė njė reformė tė thellė nė sistemin e lartė arsimor tė vendit.

Opozita thotė se ky ligji nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė plan klientelist dhe stimulues i korrupsionit nė arsimin e lartė tė Shqipėrisė.

Rama: Reformė historike

Kryeministri Edi Rama ka mbėshtetur ligjin pėr arsimin e lartė dhe u ka bėrė thirrje deputetėve tė opozitės qė ta votojnė nė seancėn e jashtėzakonshme parlamentare.

Rama tha se ligji i ri ėshtė njė reformė historike dhe ka akuzuar opozitėn dhe qeverinė e drejtuar nga Berisha nė 8 vjet se bėn propagandė tė vajtueshme kur flet pėr “mbyllje tė dyerve tė tė varfėrve nė arsimin e lartė”.

“Ky ėshtė njė proces shembullor, gjithėpėrfshirės pėr kėtė reformė historike tė arsimit tė lartė. Situata para vitit 2013 kur aleanca jonė erdhi nė pushtet, ishte e rėnduar, qė nga spektakli i “part-time”-it tė famshėm, deri te vegjetimi i botės sė arsyes, – u shpreh kryeministri. – Nė kohėn e PD-sė, Shqipėria diplomonte studentė tė shtunave e tė dielave me sistemin e famshėm “part-time” njė numėr tė barabartė me atė tė studentėve qė diplomoheshin nė arsimin e lartė”.

Sipas Ramės, “nė sistemin “part-time” kishte 28.117 studentė.

“Ky ėshtė sistemi qė ngritėn kėta, dhe kjo ishte njė zgjedhje politike, jo arsimore, pėr tė mos u pėrballur me plagėn e papunėsisė rinore, duke u thėnė tė rinjve, ja ku i keni universitetet dhe pastaj ēohuni, – shtoi Rama.

“Dhe e gjithė propaganda nė emėr tė bujarisė pėr tė varfrit, ėshtė njė propagandė e vajtueshme. Ajo ka qenė njė zgjedhje politike pėr tė blerė kohėn nė pushtet. Kjo nuk ka sjellė mė shumė njerėz tė arsimuar, por mė shumė njerėz tė diplomuar. Diplomoheshin studentė edhe nė fundjavė. Ata tė varfrit, siē i quani ju, diplomuan fėmijėt, por dolėn tė humbur”.

Berisha: Ligji i mbyll dyert tė varfėrve

Nė seancėn e jashtėzakonshme tė Kuvendit pėr Pr/ligjin pėr arsimin e lartė, ish-kryeministri Sali Berisha ka thėnė se sistemi mė i mirė ėshtė ai i Britanisė sė Madhe.

Sipas tij, kjo reformė mbyll dyert e universiteteve publike dhe u mbyll dyert studentėve tė varfėr. “Shqipėria ka njė pėrqindje tė ulėt tė arsimit tė lartė. Mė pėrpara kishin frikė tė arsimonin tė rinjtė, por unė nuk ua mbylla dyert shtresės sė varfėr. Nė botė numri i studentėve u katėrfishua, ndėrsa nė Shqipėri pėrmes kėsaj reforme ėshtė nė reduktim. Kjo reformė ėshtė anti-kombėtare, jemi vendi mė i pashkolluar nė Europė. Unė them se ka mekanizma pėr tė rritur cilėsinė, por ky qė doni tė votoni ju nuk ėshtė modeli britanik, por njė model qė i mbyll dyert tė rinjve tė varfėr”, – tha Berisha.

Sipas Berishės, “projektligji plotėson dėshirėn tuaj pėr t’u shkolluar sa mė pak”. “Ky projektligj ėshtė e kundėrta e atyre tė kėshilluar nga Bashkimi Europian. Duhet tė respektohet autonomia e pedagogėve. Pa liri akademike nuk ka rezultate”.

http://noa.al/artikull/ligji-per-ars...ro/505200.html

Citim:
LSI, kritika ligjit pėr arsimin e lartė nė seancėn maratonė tė Kuvendit

Lėvizja Socialiste pėr Integrim, ashtu siē kishte paralajmėruar, lėshoi nė seancėn plenare tė Kuvendit, disa kritika lidhur me arsimin e lartė.

Deputeti Luan Rama tha se ligji i ri, lė pa mbrojtje ligjore institucionet e kėrkimit shkencor.

“Me miratimin e kėtij projektligji dhe me abrogimin e ligjit tė vjetėr nuk ka mė mbulesė ligjore pėr kėrkimin shkencor nė institucione qė funksionojnė pėr tė, si Akademia e Shkencave dhe Qendra e Studimeve Albanologjike. Kjo akademi, deri sot, e zhvillonte veprimtarinė e saj brenda ligjit kuadėr tė arsimit tė lartė. Por, me miratimin e ligjit tė ri, ku nuk ka asnjė referencė pėr tė, ky institucion formalisht do tė rezultojė i paligjshėm, derisa tė ketė njė zgjidhje tjetėr juridike”, tha deputeti Rama nė seancėn maratonė qė u mbyll rreth orės 02.15 tė sė mėrkurės.

Rama e quajti kėtė njė sjellje arbitrare nga ana e hartuesve tė ligjit, pasi, - shtoi ai, - nuk mund tė lihet njė institucion kombėtar dhe unikal si Qendra e Studimeve Albanologjike pa ēati ligjore, qoftė dhe pėrkohėsisht.
“Nuk mund t’ia lėmė rastėsisė fatin e institucioneve qė kanė tė bėjnė me shkencat e identitetit, siē janė shkencat e albanologjisė”, - shtoi deputeti I LSI-se.

Dy ēėshtje tė tjera qė ishin pjesė e kritikave tė LSI, po ashtu u trajtuan nga deputeti i LSI.

Bėhet fjalė pėr ēėshtjen se ku do tė shkojė buxheti shtetėror pėr arsimin dhe se kush do ta kontrollojė zbatimin e kėtij buxheti.

“Nė diskutimet publike tė dyja kėto ēėshtje janė parė si rreziqe qė mund tė cenojnė autonominė akademike-universitare. Projekti u njeh tė drejtėn universiteteve private tė pėrfitojnė nga buxheti publik nėse shndėrrohen formalisht nė subjekte jofitimprurėse, pra nėse raportojnė njė bilanc negativ, sipas parimit ku shkon studenti shkon buxheti. Sot pėr sot dihet mirė se veprimtaria universitare jopublike ėshtė mirėfilli ēėshtje fitimi. Kush ka themeluar nė Shqipėri nje universitet pėr qėllime iluministe, pėr ideal shkencor apo pėr filantropi? Askush. Parė nė kėtė vėshtrim, Kryeministri ėshtė i inkurajuar tė pohojė se universitetet jopublike nuk do tė jenė pėrfitues tė buxhetit shtetėror. Por, ēfarė do tė ndodhė kur shumica e universiteteve tė sotme private tė na dalin me bilance institucionesh qė e zhvillojnė veprimtarinė e tyre pėr bamirėsi? Atėherė do tė gjendemi para njė problemi tė madh”, u shpreh deputeti Rama. /a.b/noa.al/

http://www.noa.al/artikull/lsi-kriti...it/505202.html

Citim:
Ligji pėr arsimin e lartė, opozita braktis seancėn maratonė pak para votimit

Pak minuta para se tė niste procesi i votimit, deputetėt e opozitės e braktisėn sallėn e seancės plenare nė Parlament.

Ata u shprehėn se nuk bėhen pjesė e njė procesi qė i hap rrugėn njė ligji klientelist dhe ofrues tė aferave korruptive.

Kryetari i grupit parlamentar te Partisė Demokratike, Edi Paloka, foli nė emėr tė deputetėve tė kėsaj partie dhe tha se opozita shpreh kundėrshtinė ndaj projektit tė qeverisė ndaj nuk mund te behet pjese e “nje pazari te tillė”.

“Ne si opozitė jemi kundėr njė ligji qe filloi si pazar dhe pėrfundoi si pazar. Ne, pjesė e kėtij pazari nuk mund te bėhemi ne asnjė lloj forme dhe nuk mund t’i vėmė njollė vetes me njė ligj tė tillė”, tha Paloka. /a.b/noa.al/

http://www.noa.al/artikull/ligji-per...it/505204.html
Projektligji:
Bashkėngjitje
File Type: pdf 1.pdf (29,8 KB)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.7.2015, 22:56   34
Citim:
Thirrje e hapur, Albanologjia nė rrezik!
Ardian MARASHI
Drejtor / Rektor i Qendrės ndėruniversitare tė Studimeve Albanologjike

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	ardian-marashi.jpg
Shikimet:	144
Madhėsia:	46,8 KB
NNJ:	7382Mė datė 21 korrik 2015 Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė miratoi ligjin e ri “Pėr arsimin e lartė dhe kėrkimin shkencor nė institucionet e arsimit tė lartė nė Republikėn e Shqipėrisė”. Nuk kemi marrė pėrsipėr tė flasim, kėtu, pėr filozofinė e ligjit dhe as pėr pėrmbysjen revolucionare qė ai do tė sjellė nė sistemin shqiptar tė arsimit tė lartė dhe kėrkimit shkencor. Kėtu do tė flasim pėr pėrmbysjen definitive qė sjell ky ligj nė Qendrėn ndėruniversitare tė Studimeve Albanologjike (QSA), duke kėrkuar ndihmėn dhe solidaritetin tuaj pėr normalizimin e situatės.

Pasoja e parė e drejtpėrdrejtė qė solli ky ligj, madje pėrpara se tė nisė tė implementohet, ėshtė mohimi i statusit tė QSA dhe nxjerrja e kėtij institucioni jashtė kornizės ligjore. Qysh nga krijimi i tij dhe deri dje, ky institucion ishte pjesė e sistemit shqiptar tė arsimit tė lartė dhe shkencės dhe rregullohej me ligjin qė u abrogua. Sot, ai nuk ėshtė mė i tillė dhe as ligji i ri, ashtu si dhe asnjė akt ligjor a juridik, nuk e njeh mė kėtė institucion. Nesėr, me hyrjen nė fuqi tė ligjit tė ri, ky institucion publik, i braktisur nga ministria e linjės, mbyll derėn. Pėr t’ia dorėzuar ēelėsat kujt?

Senati Akademik i QSA ka kėrkuar me ngulm dhe nė mėnyrė tė pėrsėritur, pranė Ministrisė pėrgjegjėse pėr arsimin dhe pranė Komisionit parlamentar pėr edukimin, qė ligji i ri t’i njohė QSA-sė statusin qė ia njihte ligji paraardhės, atė tė njė institucioni ekuivalent me njė universitet publik, tė profilizuar nė kėrkimin shkencor dhe nė formimin e thelluar. Nė kundėrshtim me kėrkesėn e argumentuar tė Senatit Akademik pėr tė ruajtur statusin institucional tė njohur me ligj, u realizua ēudia mė e pabesueshme pėr njė legjislacion modern: institucionit jo vetėm qė nuk iu njoh statusi i fituar mė herėt, por ai u pėrjashtua nga ligji i ri nė mėnyrė arbitrare, pėr t’u gjendur aktualisht pa status ligjor. Asnjė akt rregullator nuk u shpall nga qeveria pėrpara se institucioni tė mbetej pa status dhe as deri tani. Si pasojė, QSA ėshtė kthyer, de facto, nė njė institucion fantazmė.

Sigurisht, nxjerrja jashtė kėtij ligji e Qendrės sė Studimeve Albanologjike ėshtė njė vendim i politikbėrjes dhe ne duam tė besojmė se QSA do tė jetė sėrish pjesė e njė vizioni politik zhvillimor largpamės. Por, deri atėherė, QSA gjendet pa mbrojtje ligjore e pa status:kjo pėr ne ėshtė alarmuese! Alarmi shtohet kur mendojmė se prej dy vjetėsh QSA vuan pasojat e njė fati politikbėrės tekanjoz, nė vend qė ta shohė veten nė qendėr tė vėmendjes sė politikave arsimore e shkencore tė shtetit. Sidoqoftė, me gjithė vėshtirėsitė e shkaktuara nga ndėrhyrja e politikės, QSA mbijetoi denjėsisht, pavarėsisht konfiskimit tė gjysmės sė ambienteve vitin e kaluar e pavarėsisht reduktimit disafish tė buxhetit operativ pėr kėtė vit. Mirėpo sot, nė kushtet e nėpėrkėmbjes sė sigurisė juridike, ky institucion publik po pėrjeton gjendjen e falimentimit tė pashpallur.

Sot, shkėlqesi tė nderuar dhei nderuar publik,studiuesve albanologė nuk u mbetet tjetėr liri, pėrveē tė flasin tė lirė pėr lirinė akademike dhe standardet demokratike tė autonomisė sė institucioneve nė kėtė qoshk tė Ballkanit. Sot, ashtu si pareshtur pėrgjatė dy viteve tė fundit, arkeologėt, historianėt, antropologėt, gjuhėtarėt, kritikėt e artit e tė letėrsisė, enciklopedistėt e bo*tės shqiptare, ata qė me shumė vėshtirėsi e ngritėn dhe e zhvilluan kėtė institucion, pėrsėrisin pyetjen: Kur do tė dilet nga qarku i mbyllur shqiptar, ku institucionet autonome detyrohen, me ligj, t’i gjunjėzohen politikės?

Kur flasim pėr Qendrėn e Studimeve Albanologjike, flasim pėr detyrimin qė ka shteti shqiptar tė mbrojė, me ligj tė mirė dhe me financa tė mira, jo vetėm trashėgiminė shkencore, po sidomos trashėgiminė shpirtėrore e materiale kombėtare(Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, neni 59/1/g),pasi njė pjesė e qenėsishme e saj ruhet, administrohet e vitalizohet nė kėtė institucion. Fondi Kombėtar i Arkeologjisė dhe Muzeu Arkeologjik, pranė QSA, ruajnė dėshmitė e patjetėrsueshme tė rrugėtimit mijėravjeēar tė kėtij vendi e tė kėtij populli.Kabineti Kombėtar i Numizmatikės, pranė QSA, administron thesarine monedhave antike tė gjetura gjatė njė shekulli gėrmimesh arkeologjike nė mbarė territorin e Shqipėrisė sė sotme. Fondi Kombėtar Etnografik, pranė QSA, pėrbėn, me objektet e tij tė paimitueshme, kujtesėn e gjallė artistike e krijuese tė kombit. Kartote*kat gjuhėsore, pranė QSA, numėrojnė disa milionė skeda, nė tė cilat gjallon ēdo fjalė e njohur e shqipes qysh para Buzukut. Arkivii Historisė Kombėtare, pranė QSA, aii shkruar dhe sė fundmi ai elektronik, dėshmon, pėrmes miliona faqesh, se cilėt kemi qenė, se cilėt jemi, se pse kemi qenė pikėrisht ashtu e jemi pikėrisht kėshtu nė rrjedhė tė qindvjetshave tė historisė sė dokumentuar. Arkivat shkencore tė Audiotekės, tė Videotekės, tė Fototekės, tė Skicotekės, tė letėrsisė gojore dhe tė gjuhės e tė letrave shqipe, pranė QSA, i japin albanologjisė peshėn qė meriton nė studimet kombėtare e ato ndėrkombėtare, tė sotme e tė ardhme. Kur flasim pėr QSA, flasim patjetėr edhe pėr Bibliotekėn Shkencore Albanologjike, e dyta pėr nga rėndėsia pas Bibliotekės Kombėtare. Tė gjitha kėto janė ngritur me shumė mund e me shumė pėrkushtim nga brezat e intelektualėve, tė albanologėve, tė patriotėve e tė shtetarėve shqiptarė, pėrpara se tė themeloheshin institucione qendrore tė tilla si Universiteti i Tiranės, Kinostudioja, Akademia e Shkencave, Muzeu Historik Kombėtar, pa tė cilat sot, me tė drejtė, nuk konceptohet dot kultura jonė kombėtare.

I renditėm kėto, pa folur pėr shumė tė tjera, pėr tė theksuar se ligjvėnėsi lipset tė qe treguar veēanėrisht i kujdesshėm, i pėrgjegjshėm e serioz pėr ēdo vendim qė lidhet, nga larg a nga afėr, pėr tė sotmen a pėr tė ardhmen, me Qendrėn e Studimeve Albanologjike,me institutet e saj kėrkimore, me fondet e arkivat e saj tė specializuara. Nuk ėshtė ky institucion si tė tjerėt! Me kėtė nuk duam tė themi se ky institucion paska mė shumė vlera se njė institucion tjetėr, por duam tė ngulisim nė vėmendjen e ligjvėnėsit se secili institucion publik ka vlerėn e vet, tė pėrkthyer nė investime publike shumėvjeēare, jo vetėm tė karakterit financiar, po sidomos intelektual, kulturor, arsimor, shkencor, pėr ēka ēdo institucion duhet ruajtur e zhvilluar. Pesha specifike e instituteve tė QSA nuk pėrkthehet nė vlerė monetare, pasi kujtesa e popullit shqiptar, thesaret qė ai ka krijuar pėrgjatė mijėvjeēarėve e qė studiohen dhe u transmetohen brezave nga ky institucion, vlejnė shumė mė tepėr se njė bankė moderne, madje edhe nė kohė krize si kjo e sotmja.

Ky institucion ka nevojė pėr qėndrueshmėri, tė pėrkthyer nė siguri juridike e financiare.Ka po kaq nevojė edhe pėr autonomi tė mirėfilltė, pa tė cilėn s’ka liri akademike as kėrkim shkencor tė besueshėm. Ky institucion kėrkon sot t’i rikthehet statusi ligjor, pra tepėr pak pėr aq shumė sa ai ofron! U mbyllėn vitin e kaluar disa universitete private dhe sistemi nuk e ndjeu mungesėn e tyre. Nesėr, nėn efektin e “konkurrencės sė hapur” qė nxit ligji i ri, universitete shtetėrore mund tė mbyllen, tė falimentojnė, ose tė kthehen nė fondacione. Por, po tė ndahen, po tė shkrihen, po tė mbyllen a tė tjetėrsohen institutet kėrkimore tė albanologjisė, ky do tė ishte falimentim i paralajmėruar dhe njė humbje kombėtareqė nuk do ta zėvendėsojnė shekujt!

Duam tė besojmė se ky parashikim i pėrzishėm nuk ka gjasa tė ndodhė nė shtetin tonė modern. Por njerėzitelibrave, pasi deshifrojnė ca shenja kuptimplote tė mėhershme, i tremben asaj mė tė keqes, prandaj janė dyshues, e prandaj u vjen tė lėshojnė thirrje patetike. Me shpresėn se nė kėtė vend ka ende shtetarė qė dinė tė dėgjojnė, se ka publik qė di t’i bėjė shtetarėt tė dėgjojnė, se ka institucione europiane qė e duan Shqipėrinė tė jetė njėmend shtet modern.

http://www.gazetadita.al/thirrje-e-h...jia-ne-rrezik/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2015, 14:09   35
Citim:
Argumentet e Nishanit: Pse e kthej nė Parlament ligjin e Arsimit tė Lartė

Presidenti Bujar Nishani ka kthyer per rishqyrtim ne Parlament ligjin e ri te Qeverise per Arsimin e Larte.

Nishani gjate takimit me ministren Nikolla per ligjin e Arsimit te Larte

Nė relacionin e gjatė qė i bashkėngjitet dekretit tė kthimit tė ligjit, kreu i shtetit rendit edhe argumentet qė e kanė ēuar nė kėtė vendim.

Sipas Nishanit me ligjin e ri nuk garantohet autonimia e universiteteve, e cila ėshtė e parashikuar nė Procesin e Bolonjės.

“Pėrmes kėtij ligji rrezikon tė kushtėzohet e drejta pėr arsimin e lartė nga kriteri i pagesės sė tarifave tė ndryshme tė pėrcaktuara nė ligj, por qė mund tė arrijnė nė shifra tė larta tė papėrballueshme pėr nivelin mesatar tė jetesės nė Shqipėri. Ligji ofron njė paqartėsi tė plotė nė lidhje me numrin e tarifave qė duhet tė paguhen nga studentėt. Nuk pėrmban rregullime nė lidhje me kufirin minimal dhe maksimal tė tarifave qė do tė vendosen nga IAL-tė dhe nuk vendos as kritere bazė mbi tė cilat do tė orientohen mė pas IAL apo edhe KM nė pėrcaktimin e tarifave”, shprehet Presidenti.

Dekreti i Presidentit

Nė seancėn plenare tė datės 21 korrik 2015, Kuvendi ka miratuar ligjin nr. 80/2015 “ Pėr Arsimin e Lartė dhe Kėrkimin Shkencor nė Institucionet e Arsimit tė Lartė nė Republikėn e Shqipėrisė”. Ky ligj ėshtė paraqitur pėr shpallje mė datė 27 Korrik 2015.

E drejta e arsimit dhe autonomia e institucioneve tė arsimit tė lartė ėshtė njė nga tė drejtat dhe liritė social-kulturore mjaft sensitive e mbrojtur me Kushtetutė (neni 57), dhe si e tillė organet e pushtetit publik duhet tė respektojnė kėtė tė drejtė dhe tė kontribuojnė nė realizimin e saj, referuar nenit 15/2 tė Kushtetutės. Gjithashtu, Konventa Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut nė nenin 2 tė Protokollit 1 tė saj ka sanksionuar se ‘Askujt nuk mund t’i mohohet e drejta pėr arsim’.

Aderimi i Shqipėrisė nė Procesin e Bolonjės nė vitin 2003, solli detyrimin qė Shqipėria tė adoptonte rregulla qė do tė ēonin drejt standardizimit apo uniformitetit tė arsimit tė lartė Evropian, duke njohur vlerat bazė dhe diversitetin e arsimit tė lartė, duke pranuar pavarėsinė dhe autonominė e nevojshme tė universiteteve.

Reformimi sipas procesit tė Bolonjės do tė thotė: Adoptimi i njė sistemi lehtėsisht tė lexueshėm dhe tė krahasueshėm tė diplomave; Adoptimi i njė sistemi tė bazuar kryesisht nė dy cikle kryesore tė studimit; vendosja e sistemit tė krediteve; Promovimi i mobilitetit tė studentėve dhe profesoratit, kėrkuesve shkencorė apo administratės; Promovimi i bashkėpunimit evropian nė drejtim tė sigurimit tė cilėsisė nė drejtim tė zhvillimit tė kritereve dhe metodologjive tė krahasueshme; Promovimi i dimensionit tė nevojshėm evropian tė arsimit tė lartė nė drejtim tė zhvillimit tė kurrikulave, bashkėpunimit ndėr-institucional, skemave tė mobilitetit, programe integruese tė studimit, trajnimeve dhe kėrkimit .

Nė kėtė proces, Qeveria ka gjetur se zhvillimi i sistemit tė arsimit tė lartė dhe i gjithė elementeve pėrbėrės tė tij, veēanėrisht nė kushtet e domosdoshmėrisė sė pėrditėsimit tė tij me elemente dhe mekanizma qė imponon Procesi i Bolonjės, ka pėsuar ndryshime sa dinamike aq edhe joharmonike midis faktorėve dhe aktorėve tė tij.

Referuar Relacionit tė projekt-ligjit, gjendja aktuale e sistemit tė arsimit tė lartė nė Shqipėri, procesi i masivizimit dhe niveli i konstatuar i treguesve cilėsorė parashtroi kėrkesėn pėr realizimin e njė sistemi cilėsor tė nesėrm, duke i dhėnė mundėsinė e studimeve tė larta njė numri maksimal studentėsh dhe duke u garantuar atyre, njėkohėsisht, edhe standardin e duhur dhe Qeveria ka parė tė nevojshėm rikonceptimin e rolit tė strukturave shtetėrore, duke lejuar sistemin e arsimit tė lartė, tė cilin e konsideron si shėrbim dhe tė mirė publike, tė funksionojė lirshėm dhe duke shkuar drejt pėrqendrimit tė tyre vetėm nė katėr funksione kryesore: (1) Vendosja e prioriteteve strategjike – ndėrtimi i politikave pėr arsimin e lartė dhe kėrkimin shkencor, nė pėrputhje me prioritetet e zhvillimit tė vendit; (2) Pėrcaktimi financiar – shteti duhet tė vazhdojė tė jetė financuesi kryesor i arsimit publik tė lartė nė vend, por ky financim duhet tė diversifikohet, qė tė pėrfshijė tė gjithė shoqėrinė; (3) Mbėshtetja e shtresave nė nevojė – mundėsimi i aksesimit tė arsimit tė lartė sipas meritės dhe jo sipas gjendjes financiare; (4) Roli rregullues i shtetit nė arsimin e lartė – garantimi i standardit tė cilėsisė nė ēdo element tė sistemit.

Pėrmes kėsaj reforme, Qeveria duket se pretendon tė arrijė: cilėsinė e arsimit tė lartė, mundėsi tė barabarta dhe mbėshtetje pėr shtresat nė nevojė, konkurrencė tė lirė mes IAL, akses pėr tė gjithė mbi bazėn e meritės, mbėshtetje nėpėrmjet kėrkimit shkencor, pėrparėsitė strategjike tė zhvillimit tė vendit si dhe krijimin e mekanizmave pėr rritjen e pėrgjegjshmėrisė ndaj shoqėrisė dhe interesit publik.

Ky ligj pėrcakton rolin e shtetit nė zhvillimin e arsimit tė lartė; pėrkufizon tė drejtėn pėr arsim tė njohur nga Kushtetuta; garanton lirinė akademike, autonominė financiare, organizative dhe tė pėrzgjedhjes sė personelit nė IAL; garanton arsimin e lartė nė ciklin e parė tė studimeve; garanton tė drejtėn e IAL-ve pėr tė vendosur tarifat e studimit, tė cilat do tė pėrcaktohen sipas akteve nėnligjore; mundėson kreditimin e studentėve pėr tė pėrballuar kostot e studimeve, kushtet e tė cilave do tė pėrcaktohen pėrmes akteve nėnligjore; krijon agjenci shtetėrore autonome, por qė do tė organizohen dhe funksionojnė sipas akteve nėnligjore dhe qė pretendohet tė luajnė rolin e tyre nė drejtim tė realizimit tė cilėsisė, autonomisė dhe konkurrencės nė arsimin e lartė; krijohet njė formė e organizimit tė IAL-ve qė quhet Institucion i Arsimit tė Lartė tė Pavarur Publik, qė pretendohet tė jetė forma e tė ardhmes dhe qė do tė ketė mė shumė autonomi organizative; Fondacioneve iu njihet e drejta e themelimit tė IAL Publike tė Pavarura; IAL publike apo jo-publike mund tė transformohen nė IAL Publike tė Pavarura; financimi i arsimit tė lartė do tė bazohet kryesisht nė fondet publike; tarifat e studentėve, kontributi i njėsive qeverisjes vendore, donacionet etj.

Nė bindje tė Kushtetutės sė Shqipėrisė dhe nė ushtrim tė sė drejtės tė parashikuar nė pikėn 1 tė nenit 85 tė Kushtetutės, me qėllim garantimin e tė drejtės sė arsimit tė lartė tė njohur nga Kushtetuta dhe Konventa Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut si dhe lirinė akademike dhe autonominė universitare tė njohur nga Kushtetuta dhe jurisprudenca e saj, kam vlerėsuar se ky ligj duhet kthyer pėr rishqyrtim Kuvendit mbėshtetur nė arsyet dhe argumentet e mėposhtme:

Sė pari: Vlerėsoj se referuar Deklaratės sė Bolonjės, Lisbonės dhe sė fundi asaj tė Jerevanit, Shqipėria ka detyrimin tė pėrqasė legjislacionin e saj tė arsimit tė lartė me shtetet e BE-sė dhe tė shkėmbejė praktikat mė tė mira nė drejtim tė realizimit tė synimeve qė imponon Procesi i Bolonjės. Nė kėtė proces Institucionet e Arsimit tė Lartė dhe studentėt kanė njė rol vital, gjė e cila do tė duhej tė shmangte ēdo qasje etatiste qė rezulton tė jetė e mėshiruar nė ligjin mė tė fundit tė Arsimit tė Lartė nė R.SH.

Procesi i Bolonjės ka nė qendėr njohjen e pavarėsisė dhe autonomisė sė universiteteve, ku shteti ka njė rol rregullator, ndėrkohė qė Universitetet dhe Institucionet e tjera tė Arsimit tė Lartė duhet tė zgjedhin tė jenė aktorė dhe jo objekte tė kėtij procesi tė shndėrrimit. Universitetet duhet tė profilizojnė kurrikulat e tyre nė sistemin Bachelor, duke iu pėrshtatur kurseve tė tyre tė mėparshme tė studimit; tė krijojnė kurset e Masterit; tė sigurojnė nevojat e mobilitetit tė studentėve nė mbarė botėn; tė kontribuojnė individualisht dhe kolektivisht nė hapat e tjerė tė procesit. Pėr ta siguruar kėtė, IAL-tė duhet tė kenė tė garantuar autonominė financiare, organizative, lirinė akademike dhe autonominė nė pėrzgjedhjen e stafit.

Fryma mbi bazėn e tė cilit ėshtė konceptuar dhe ndėrtuar ligji, duket se nuk garanton autonominė e arsimit tė lartė, gjė e cila ėshtė dhe baza pėr tė garantuar vijimėsinė e procesit tė Bolonjės dhe pėrmbushjen e detyrimeve qė vijnė nga dokumentet ndėrkombėtarė tė cilat janė tė detyrueshme pėr Shqipėrinė.

Ligji ėshtė i bazuar nė qasjen etatiste, pra ėshtė shteti nė qendėr, jo universiteti dhe studentėt siē edhe duhet tė jetė. Universiteti nuk ėshtė thjesht bashkim entitetesh, por sistem i mirėfilltė vlerash. Arsimi duhet tė jetė aspekt bashkėpunimi i gjithė grupeve sociale. Pėrgjegjėsia e shtetit nė pėrcaktimin e ardhshėm tė sistemit tė karrierės duhet tė balancohet me pėrgjegjėsinė e trupės akademike. Shteti nuk ėshtė faktori kyē apo aktori kryesor pėr arsimin e lartė, por trupa akademike, departamenti, fakulteti, pedagogėt, studentėt, vetė universiteti janė aktorėt kyē. Studentėt janė njė aktor tjetėr kryesor tė cilėt janė marrėsit e shėrbimit publik dhe nė ēdo rast kontribuuesit kryesorė nė IAL. Pavarėsisht se Ligji ka qasje tė rritjes sė tarifave tė studimit, nuk ka tė njėjtėn qasje sa i takon rolit tė studentėve nė vendimmarrje nė strukturat drejtuese tė IAL-ve(1), ku vendoset pikėrisht edhe pėr reformimin e sistemit dhe pėrshtatjen dhe zhvillimin e kurrikulave me kėrkesat e instrumenteve ndėrkombėtarė nė tė cilat Shqipėria ėshtė palė.

Deklarata e Jerevanit e Majit 2015 kėrkon nga Shtetet implementimin e reformave strukturore tė koordinuara nė Hapėsirėn e Arsimit tė Lartė Evropian dhe angazhimin nė mbėshtetjen dhe mbrojtjen e studentėve dhe stafeve akademike nė ushtrimin e tė drejtave tė tyre nė drejtim tė lirisė akademike dhe tė partneritetit tė plotė nė qeverisjen e IAL–ve autonome.

Ligji nė tėrėsinė e tij nuk ėshtė ndėrtuar mbi shtyllat tė cilat dikton procesi i Bolonjės, nuk ka nė themel parimet themelore tė diktuara nga Deklarata e Jerevanit sa u takon Universiteteve tė sė ardhmes dhe rolit tė Shtetit nė kėtė proces, por ka orientim etatist, ka paqartėsi, dhe nė tė shumtėn e rasteve referon nė akte tė tjera ligjore dhe nėnligjore qė i takojnė tė ardhmes. Nė ligj nuk janė vendosur guidelines apo kritere tė mirėpėrcaktuara, mbi bazėn e tė cilave do tė hartohen aktet nėnligjore, duke rrezikuar qė kėto akte tė tjera ligjore dhe nėn ligjore tė kufizojnė autonominė dhe tė ēojnė nė kontroll tė tepruar, abuzim, vonesa dhe stanjacion, dhe pėr mė tepėr tė ekzistojė mundėsia edhe e cenimit tė parimit tė sigurisė juridike.

Sė dyti: Pėrmes kėtij ligji rrezikon tė kushtėzohet e drejta pėr arsimin e lartė nga kriteri i pagesės sė tarifave tė ndryshme tė pėrcaktuara nė ligj, por qė mund tė arrijnė nė shifra tė larta tė papėrballueshme pėr nivelin mesatar tė jetesės nė Shqipėri.

(i) Neni 98/2 i Ligjit 80/2015 pėrcakton ‘detyrimin e studentėve nė pagimin e tarifave tė pėrcaktuara nė kėtė ligj dhe nga institucionet e arsimit tė lartė, si dhe tarifat e shėrbimeve qė u ofrojnė institucionet e arsimit tė lartė’ . Neni 109/1 i ligjit pėrcakton se IAL Publike financohen kryesisht nga buxheti i shtetit dhe pagesat e studentėve pėr arsimim. Ndėrkohė qė ligji ka pėrkufizuar disa lloj tarifash si “tarifa e aplikimit”, “tarifa e konkurrimit”, “tarifa e regjistrimit”, “ tarifa e shkollimit”, “tarifa e studimit”. Neni 7/f pėrcakton se ‘Ministri i Arsimit i propozon Kėshillit tė Ministrave kufirin maksimal tė tarifės sė shkollimit pėr programet e ciklit tė parė nė institucionet publike tė arsimit tė lartė’. Nė ligj nuk ekzistojnė rregullime nė lidhje me kufirin minimal tė tarifave tė ndryshme tė aplikueshme nė arsimin e lartė, referuar pėrkufizimeve tė ligjit. Ligji parashikon se pėrmes VKM-ve do tė pėrcaktohet kufiri maksimal i “tarifės sė shkollimit” pėr IAL Publike, por ndėrkohė nuk ekziston asnjė rregullim nė lidhje me tarifat e tjera tė pėrkufizuara nė pikat (27), (28), (29), (31) tė nenit 6 tė ligjit apo edhe tarifat e tjera tė shėrbimit nė IAL referuar nenit 98/2 tė Ligjit. Neni 98/2 i Ligjit bėn fjalė pėr tarifa tė cilat do tė vendosen nga IAL-tė, pėrveē “tarifave” tė pėrkufizuara nė nenin 6 tė Ligjit. Dhe pėr mė tepėr pėrmend dhe tarifa shėrbimi nė IAL, tė cilat i shtohen tarifave tė mėparshme.
(ii) Ligji nuk pėrmban asnjė rregullim nė lidhje me vendosjen e tarifave nė IAL Jopublike apo IAL Publike tė Pavarura. Ligji nuk pėrmban asnjė rregullim nė lidhje me kufirin minimal dhe maksimal nė kėto IAL dhe pėr mė tepėr nuk ekzistojnė kritere , mbi bazėn e tė cilėve do tė vendosen kėto tarifa.
(iii) Pra, ligji ofron njė paqartėsi tė plotė nė lidhje me numrin e tarifave qė duhet tė paguhen nga studentėt. Nuk pėrmban rregullime nė lidhje me kufirin minimal dhe maksimal tė tarifave qė do tė vendosen nga IAL-tė dhe nuk vendos as kritere bazė mbi tė cilat do tė orientohen mė pas IAL apo edhe KM nė pėrcaktimin e tarifave. Nuk ėshtė e qartė pėr studentėt dhe familjarėt e tyre se sa do tė jetė “tarifa” qė do tė duhet tė paguajnė gjatė viteve tė shkollimit tė tyre, duke pėrfshirė ciklin e parė, tė dytė dhe tė tretė tė studimeve nė Arsimin e Lartė. Njė paqartėsi e tillė ligjore nuk ėshtė tjetėr veēse njė pasiguri juridike. Kėtė qėndrim ka mbajtur edhe Gjykata Kushtetuese nė vendimin nr.34, datė 20.12.2005 ka arritur nė pėrfundimin se: “Njė nga elementet mė esencialė tė parimit tė shtetit tė sė drejtės ėshtė edhe ai i sigurisė juridike, i cili, ndėr tė tjera, ka si kėrkesė tė domosdoshme faktin qė ligji nė tėrėsi, pjesė apo dispozita tė veēanta tė tij, nė pėrmbajtjen e tyre duhet tė jenė tė qarta dhe tė kuptueshme …Rezultati qė synohet duhet tė jetė i pritshėm dhe pasojat tė parashikueshme pėr subjektet tė cilėve u drejtohet ligji nė tėrėsi, ose dispozita tė veēanta tė tij.”
(iv) Duket qartė se IAL pėr tė rregulluar financimin e tyre, nė njė kohė qė Shteti nuk do tė marrė pėrsipėr tė garantojė nė mėnyrė tė kėnaqshme fonde nga buxheti i shtetit, do tė kenė dorė tė lirė tė vendosin pa kriter nė lidhje me tarifat nė IAL, duke konkurruar ndoshta edhe IAL Jopublike, dhe duke kushtėzuar arsimin e lartė mbi bazėn e pagesave tė tarifave tė larta. Neni 57/4 i Kushtetutės pėrcakton se arsimi i lartė mund tė kushtėzohet vetėm pėr kritere aftėsie. Neni 2 i Protokollit 1 tė KEDNJ-sė sanksionon se ‘Askujt nuk mund t’i mohohet e drejta pėr arsim’ dhe nė kėtė kuptim kjo dispozitė gjen zbatim pėr tė gjitha funksionet e shtetit qė lidhen me edukimin dhe arsimimin. Formulimi negativ vėrteton se kemi tė bėjmė me tė drejtėn pėr lirinė e edukimit. Nė ēėshtjen Belgian Linguistic Case tė vitit 1968, Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut arriti nė pėrfundimin se ‘.. shtetet palė nuk e kanė njohur kėtė tė drejtė nė trajtėn, e cila do tė kėrkonte prej tyre krijimin me shpenzimet e tyre, apo subvencionimin e njė arsimi tė njė lloji tė veēante apo nė njė nivel tė posaēėm. Tė gjitha shtetet anėtare tė KiE zotėrojnė njė sistem tė hapur tė edukimit publik. Prandaj dhe nuk ka shkaqe, pėr tė kėrkuar prej tyre ndėrtimin e njė sistemi tė tillė. Fjala ėshtė vetėm pėr njohjen e parimit, se shteti duhet t’i garantojė ēdo personi qė gjendet nėn juridiksionin e vet, hyrje nė institucionet ekzistuese tė edukimit’(2). Referuar kėsaj ēėshtje, tė drejtat e mbrojtura nga Neni 2 i Protokollit 1  janė : (i) e drejta pėr akses nė institucionet ekzistuese tė arsimit tė lartė; (ii) e drejta pėr njė edukim efektiv; (iii) dhe e drejta pėr njohjen zyrtare tė studimeve tė kryera. Asnjė nga kėto tė drejta nuk ėshtė absolute dhe shteti ka detyrimin e rregullimit ligjor, i cili mund tė ndryshojė nė kohė dhe hapėsirė, duke marrė nė konsideratė nevojat dhe burimet e komunitetit dhe tė individėve, duke pasur nė konsideratė qė nė asnjė rast tė mos cenojė thelbin ‘tė drejtėn e arsimimit apo tė drejta tė tjera tė njohura nė Konventė’.
(v) Nė ēėshtjen Leyla Sahin v. Turkey, Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut pranoi se neni 2 i Protokollit 1 tė KEDNJ-sė i referohet arsimit tė lartė, dhe nė kėtė drejtim tė gjitha pėrfundimet e kėsaj gjykate nė lidhje me detyrimet e Shteteve referuar kėsaj dispozite janė relevante edhe pėr arsimin e lartė. Gjykata arriti nė konkluzionin se arsimi i lartė nuk mund tė ndahet nga arsimi fillor dhe i mesėm, dhe se arsimi i lartė “ėshtė njė instrument pėr vazhdimin e dijeve” dhe “ pėrbėn njė aset tė pasur shkencor dhe kulturor pėr individėt dhe shoqėrinė”. “ … Megjithatė ,.. nuk ekziston njė detyrim i Shteteve tė krijojnė institucione tė arsimit tė lartė, por shtetet kanė detyrimin tė sigurojnė njė tė drejtė efektive tė aksesit nė institucionet ekzistuese”(3)
(vi) Ēėshtja e pagesės sė tarifave tė shkollimit nėse ėshtė e lejuar referuar tė drejtės sė arsimimit referuar nenit 2 tė Protokollit 1 tė KEDNJ-sė, nuk ėshtė e pėrcaktuar detyrimisht, duke i lėnė nė kėtė mėnyrė shteteve njė marzh vlerėsimi, duke u bazuar kryesisht nė nivelin e tė ardhurave nė njė shtet tė caktuar(4). Shteti ėshtė ai i cili vlerėson nėse do tė ofrohet falas apo kundrejt tarifave arsimi i lartė, por referuar jurisprudencės sė GJEDNJ, Shteti duhet tė marrė nė konsideratė mundėsitė individuale dhe nivelin e tė ardhurave tė popullsisė, nė mėnyrė qė asnjė grup i popullsisė tė mos diskriminohet nė realizimin e tė drejtės sė tij pėr arsimin e lartė. Shteti nė mėnyrė qė tė ushtrojė rolin e tij rregullues nė drejtim tė aksesit nė arsim, tė masės sė tarifimit apo pėrcaktimit tė grupit tė personave qė tarifohen apo mbėshteten financiarisht duhet tė marrė nė konsideratė dhe tė vendosė njė balancė nga njėra anė nė lidhje me nevojat pėr shkollim nė hapėsirėn e atij Shteti dhe nga ana tjetėr tė kufizimit tė kapaciteteve pėr tė ofruar mbėshtetjen pėr arsimin e lartė, si njė nga shėrbimet publike dhe e drejtė qė gėzon mbrojtje tė drejtpėrdrejtė nga Konventa.(5)
(vii) Nė hapėsirėn e Arsimit tė Lartė Evropian, njė ēėshtje qė ka marrė diskutim ėshtė pikėrisht kriteri nė bazėn e tė cilit vendosen tarifat, proporcionaliteti dhe sa ėshtė masa mbėshtetėse pėr mbuluar shpenzimet e jetesės sė njė studenti nė arsimin e lartė. Tarifat e larta duhet tė jenė tė justifikuara dhe tė bazohen nė vendin dhe kohėn nė tė cilat aplikohen. Nė kėtė aspekt, ėshtė e rėndėsishme tė vendoset kush paguan dhe kush nuk paguan dhe nė ēfarė kriteri vendoset tarifimi dhe mbėshtetja qė jep Shteti pėr kostot e shkollimit tė cilat nuk kufizohet veē tek ‘tarifat’.(6)
(viii) Komisioni pėr Arsimin e Lartė dhe Kėrkimin Shkencor, i ngritur me Urdhėr tė Kryeministrit nė Raportin Pėrfundimtar ka arritur nė konkluzionin se tarifat e shkollimit nė IAL janė tė ulėta dhe se nė tė ardhmen perspektiva ėshtė qė tė rriten, por pa pėrcaktuar kriteret mbi bazėn e tė cilave do tė vendoset kjo rritje(7). Nė fakt Komisioni ka rekomanduar vendosjen e kufirit minimal dhe maksimal, por duket qartė qė nė Ligj jo vetėm nuk janė vendosur kėto kufij, por as nuk janė pėrcaktuar kriteret mbi bazėn e tė cilave do tė vendosen tarifat. Qeveria ka vendosur tė rrisė ‘tarifat’ nė IAL, pėr tė siguruar financimin dhe pėr tė rritur cilėsinė, por nga ana tjetėr pretendon se do tė mbėshtesė shtresat nė nevojė, degėt me pėrparėsi zhvillimi dhe studentėt e ekselencės. Fakti qė Qeveria do tė marrė masa pėr mbėshtetjen e grupeve tė caktuara dhe kriteret mbi bazėn e tė cilave e ofron kėtė mbėshtetje ėshtė nė marzhin e saj tė vlerėsimit. Gjithashtu, edhe vendimi pėr tė vendosur ‘tarifa’, qoftė edhe tė larta ėshtė nė vlerėsimin dhe diskrecionin e saj. Por nė asnjė rast kėto dy masa nuk janė plotėsuese tė njėra –tjetrės, pėr sa kohė pėrmes ligjit nuk janė vendosur kriteret mbi vendosjen e masės sė tarifave dhe proporcionalitetit tė tyre, gjė e cila krijon njė paqartėsi, pasiguri totale gjė e cila mund tė cenojė tė drejtėn e arsimit nė sistemin e parė dhe tė dytė tė studimeve pėr njė grup tė konsiderueshėm tė popullatės qė i pėrkasin shtresės sė varfėr dhe tė mesme dhe qė nuk mund tė marrin mbėshtetjen nga Shteti, por qė i kanė afėrsitė dhe meritat pėr vazhduar studimet e larta, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė diskriminim ndaj tyre nė kuptim tė nenit 14 tė Konventės dhe shkelje tė nenit 2 tė Protokollit 1 tė KEDNJ-sė. Jurisprudenca e GJEDNJ-sė e referuar mė lart e ka dhėnė pėrgjigjen nė situate analoge dhe ka arritur nė pėrfundimin se Shteti bėn vlerėsimin, por pa cenuar tė drejtėn bazė tė cilėn duhet ta garantojė medoemos nė mėnyrė efektive.
(ix) Ligji ka ofruar njė mekanizėm qė ėshtė kredia studentore, me qėllim mbėshtetjen financiare pėr pėrballimin e kostove tė studimeve. Ministria e Arsimit ndėrmjetėson kreditimin e studentėve qė fitojnė tė drejtėn pėr studime nė programet e studimit nė IAL-tė. Ligji nuk ka bėrė tė qarta kushtet dhe skemėn pėr kreditimin studentor, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė pasiguri juridike pėr studentėt, nė kushtet qė janė tė paqartė nė lidhje me rritjen e tarifave dhe kostot e shkollimit nė arsimin e lartė. Kjo sėrish ėshtė nė kundėrshtim tė Kushtetutės dhe Vendimit nr. 34/3005 tė Gjykatės Kushtetuese.
(x) Gjithashtu, ligji garanton dhe mbėshtet studimet e larta nė ciklin e parė tė tyre Bachelor. Referuar Ligjit, duket qartė se tarifat nė nivelin e dytė dhe tė tretė tė studimeve do tė jenė shumė mė tė larta dhe Shteti nuk ofron asnjė garanci apo mbėshtetje nė ciklet e tjera tė studimit pėrveē tė parit. Kjo ėshtė e patolerueshme nė kuptim tė nenit 2 tė Protokollit 1 tė Konventės dhe nenit 57/4 tė Kushtetutės. Kjo ėshtė e patolerueshme edhe nė kuadrin e procesit tė Bolonjės dhe sė fundi Deklaratės sė Jerevanit. Nuk ėshtė e qartė, nėse Qeveria ka marrė nė konsideratė mundėsitė e punėsimit tė studentėve qė kanė kryer vetėm ciklin e parė tė studimeve dhe pėr mė tepėr tė ketė kryer njė analizė nė kėtė drejtim. Ky ėshtė njė detyrim i Shtetit, referuar rolit tė tij nė Arsimin e Lartė nė R.SH-sė. Referuar Deklaratės sė Jerevan, Maj 2015, Shtetet marrin pėrsipėr tė mbėshtesin IAL tė kėrkojnė dhe tė marrin masa nė drejtim tė krijimit tė mundėsive tė studentėve qė tė punėsohen nė pėrfundim tė ēdo cikli tė studimeve. Nė Ligj nuk reflektohet njė rol i tillė i Shtetit. Pra, Shteti vendos tė rrisė tarifa pa vendosur kritere me qėllim financimin dhe rritjen e cilėsisė, por nga ana tjetėr duket qartė se do tė braktisė studentėt pas ciklit tė parė tė studimeve, duke i lėnė nė mėshirė tė fatit. Njė qasje e tillė, ėshtė nė kundėrshtim me KEDNJ-nė dhe jurisprudencėn e Saj, Kushtetutėn dhe jurisprudencėn e Saj, por ėshtė nė kahe tė kundėrt tė orientimit tė dhėnė nė kuadrin e Procesit tė Bolonjės, ku Shqipėria ka detyrimet e saj.
Pėr tė gjitha arsyet sa mė sipėr, duket qartė se rregullimi ligjor qė ofrohet pėr Arsimin e Lartė cenon tė drejtėn e arsimimit tė lartė efektiv tė mbrojtur nga Kushtetuta dhe KEDNJ, pėr sa kohė kushtėzohet nga pagesa tė larta, duke diskriminuar pa tė drejtė njė pjesė tė madhe tė studentėve. Gjithashtu, Ligji pėrshkohet nė tėrėsinė e tij nga paqartėsia nė lidhje me rregullimin e tarifimit, kostove tė shkollimit, garantimit dhe mbėshtetjes tė studimeve nga ana e Shtetit, akordimit tė kredisė studentore, gjė e cila cenon dhe parimin e sigurisė juridike dhe vė nė dyshim Rolin e Shtetit si garantues i ofrimit tė kėtij shėrbimi tė rėndėsishėm publik, duke mos arritur njė qasje reale me Procesin e Bolonjės dhe duke anashkaluar detyrimet qė rrjedhin nga Deklarata e Bolonjės, Lisbonės dhe Jerevanit.

Sė treti: Ky Ligj nuk garanton Autonominė e Institucioneve tė Arsimit tė Lartė dhe Lirinė Akademike tė parashikuar nga Kushtetuta nė nenin 57/t tė Saj. Referuar nenit 3 tė Ligjit, prezumohet se IAL-tė gėzojnė liri akademike, autonomi financiare, organizative dhe tė pėrzgjedhjes sė stafit.Mėnyra e financimit dhe menaxhimit financiar universitar pėrbėn nė thelb shtyllėn kurrizore tė autonomisė sė institucioneve universitare. Ky parim cenohet nga kufizimi i mundėsive financiare pėr shkak tė financimit tė pjesshėm me fonde publike dhe agjencive qė ngrihen pėr shpėrndarjen e tyre, strukturave tė reja pėr menaxhimin e brendshėm tė njėsive bazė dhe njėsive kryesore, etj.

Ēėshtja e autonomisė tė institucioneve tė arsimit tė lartė ėshtė trajtuar nga Gjykata Kushtetuese, nė jurisprudencėn e saj (vendimi nr.9/2008) sipas tė cilės: “Parimi i autonomisė universitare filloi tė formėsohej kur u krijuan universitetet si entitete tė shkencės dhe studimit dhe kur lindi nevoja e autonomisė sė tyre, qė synoi tė siguronte pavarėsinė e universiteteve nga shteti. Qėllimi i kėsaj autonomie ishte ruajtja e lirisė sė shkencės, kėrkimit shkencor dhe mėsimdhėnies, si edhe mbrojtje e studiuesve dhe profesorėve nga influencat politike etj., nisur nga ideja se shkenca dhe mėsimdhėnia, normalisht, mund tė ekzistojnė dhe tė sjellin progres vetėm kur janė tė lira dhe ta pavarura.”

Ky parim kushtetues i rėndėsishėm pėr botėn universitare ėshtė konsoliduar edhe nga jurisprudenca e Gjykatės Kushtetuese nė tė cilėn ėshtė pranuar se autonomia universitare ėshtė shprehje e institucionalizuar e lirisė akademike(8). Njėkohėsisht, Gjykata Kushtetuese, nė tė njėjtin vendim, vijon duke theksuar se “Autonomia universitare ėshtė thelbi i vetėqeverisjes, e nevojshme pėr vendimmarrjen efektive tė institucioneve tė arsimit tė lartė nė pėrmbushjen e detyrave akademike dhe arsimore.(9)” Nė funksion tė ruajtjes dhe mbrojtjes sė kėsaj autonomie ēdo kontroll apo mbikėqyrje nga ana e shtetit duhet tė realizohet pa prekur kėtė parim e logjikisht, kėto institucione nuk duhet tė vendosen nė kontrollin hierarkik tė ekzekutivit.(10)
Nisur nga fryma e pėrcjellė nga Gjykata Kushtetuese, komentet nė lidhje me cenimin e autonomisė universitare shprehen si mė poshtė vijon:

(i) Neni 3§3 i projektligjit ėshtė nė shkelje tė parimit tė autonomisė universitare e mė konkretisht tė asaj financiare. Dimensioni i autonomisė universitare shprehet nė tė drejtėn e IAL-ve publike pėr tė administruar fonde publike ose pėr tė mbledhur dhe administruar fonde tė tjera. Nė asnjė nga kompetencat e renditura nė kėtė dispozitė nuk njihet e drejta e IAL-ve publikė pėr tė administruar fondet e akumuluara nga tarifat e shkollimit pėr ciklet pėrkatėse tė studimit. Kjo dispozitė thekson se autonomia financiare e IAL-ve manifestohet pėrmes tė drejtės pėr tė krijuar tė ardhura apo pėr tė pėrfituar tė ardhura nga shteti. Ndėrkohė qė kjo autonomi duhet tė shtrihet veēanėrisht nė tė drejtėn pėr tė administruar fondet e krijuara si rezultat i vjeljes sė tarifave tė shkollimit pėr secilin cikėl studimi. Akoma mė tej, ky trajtim e vendos IAL publik nė pozitė tė disfavorshme nė raport me IAL-tė Jopublike, tė cilat, caktojnė, vjelin dhe administrojnė nė mėnyrė tė pavarur tė gjitha tė ardhurat qė krijohen nga pagesat e tarifave tė shkollimit. Nė kėto rrethana, IAL-tė Publike dhe ato Jopublike nuk garojnė nė kushtet e konkurrencės sė lirė pasi tė parat kufizohen nė treg nga limiti i kuotave qė pėrcakton ekzekutivi dhe nga fondet pjesė tė tė cilave shkon pėr mbajtjen e njė strukture tė rėnduar burokratike me funksion kontrollin dhe mbikėqyrjen e veprimtarisė sė IAL-ve Publike.
(ii) Referuar rregullimit ligjor referuar mė sipėr rezulton se shpėrndarja e parave tė detyruara pėr ekzistencėn e IAL-ve Publike ėshtė nė vlerėsimin e Agjencive Shtetėrore tė cilat janė nė varėsi tė ekzekutivit. Ėshtė e paqartė se cilat janė kriteret e vendosura mbi bazėn e tė cilave do tė bėhet vlerėsimi dhe renditja nga kėto Agjenci pėr tė akorduar fonde, apo edhe formulat tė cilat garantojnė mundėsi tė barabarta dhe transparente pėr tė gjitha IAL-tė Publike. Nė Ligje nuk ėshtė bėrė ndonjė referencė apo kriter pėr tė pėrcaktuar kufirin referuar pėrqindjes(%) sė GDP-sė qė shkon pėr tė mbėshtetur IAL-tė Publike nė mėnyrė qė tė arrihen standarde evropiane nė kuadėr tė Procesit tė Bolonjės.
(iii) Njė tjetėr cenim i parimit tė autonomisė sė universiteteve lidhet me rolin e AKFAL (Agjencia Kombėtare e Financimit tė Arsimit tė Lartė) dhe mungesėn e kritereve ligjore pėr shpėrndarjen e fondeve prej saj referuar nenit 11 tė Ligjit. Dominimi i kėsaj agjencie nė furnizimin e IAL-ve publike me burimet e nevojshme financiare qartėsisht krijon njė varėsi institucionale jo tipike pėr botėn akademike. Neni 11/2 i Ligjit pėrcakton se AKFAL propozon kriteret pėr shpėrndarjen e fondeve publike, ndėrkohė qė referuar pikės 3 tė nenit 11, Ministri Arsimit miraton kriteret dhe formulat e shpėrndarjes sė fondeve publike. Pra, Ligji sėrish krijon njė pasiguri juridike nė kuptim tė Vendimit nr.34/2005 tė Gjykatės Kushtetuese, pėr sa kohė kėto kritere nuk janė pėrcaktuar nė ligj, por priten tė propozohen dhe miratohen nga organe ekzekutive, tė cilat mė pas vendosin edhe nė lidhje me shpėrndarjen e kėtyre fondeve, duke i vėnė IAL-tė Publike nė varėsi financiare tė politikės sė radhės. Nė lidhje me kėtė ndikim, Gjykata Kushtetuese ka pėrcaktuar qė ndėrhyrja duhet tė jetė proporcionale pa shkelur kufijtė qė ofron autonomia si koncept kompleks. Mė specifikisht, Gjykata Kushtetuese ėshtė shprehur si vijon: “… me ligj mund t’u jepen organeve tė pushtetit ekzekutiv kompetenca kontrolluese mbi universitetet, por kėto kompetenca duhet tė jenė tė balancuara dhe proporcionale, nė mėnyrė qė ushtrimi i tyre tė mos cenojė autonominė e institucioneve tė arsimit tė lartė qė ėshtė thelbi i vetėqeverisjes si dhe tė kontribuojnė nė zhvillimin pozitiv tė marrėdhėnieve tė ndėrsjella. Pėr njė problem tė tillė, Gjykata Kushtetuese ėshtė shprehur se “ushtrimi i tagrit tė vendimmarrjes pėrbėn njė shprehje tė efektivitetit tė autonomisė institucionale dhe ndėrhyrja e shtetit, pikėrisht nė kėtė aspekt thelbėsor, do tė sillte vėshtirėsi nė zbatimin e ligjit dhe do tė cenonte standardet kushtetuese tė kėsaj autonomie, si dhe tė lirisė akademike. ”(11)
Nė kėtė drejtim, shqetėsimi ėshtė ngritur me tė drejtė edhe nga ana e Komisionit pėr Ēėshtjet Ligjore, Administratėn Publike dhe tė Drejtat e Njeriut, ku ėshtė kėrkuar qė nė ligj tė pėrcaktohen kriteret ligjore bazė pėr shpėrndarjen e fondeve prej saj pėr mbėshtetjen e veprimtarisė sė IAL-tė Publike, ēka do tė mundėsojė konkurrencė tė ndershme mes IAL-ve dhe se si do tė mundėsojė kjo agjenci tė garantojė skemėn e kredive studentore. Gjithashtu, ėshtė kėrkuar qė tė pėrcaktohen me ligj organizimi, funksionimi dhe kriteret nė pėrzgjedhjen e stafit tė Agjencisė qė do tė vendosin edhe nė drejtim tė shpėrndarjes sė fondeve.(12)

Sė katėrti: Autonomia e IAL nė kuptim tė Jurisprudencės sė Gjykatės Kushtetuese vendim nr. 9/2008 cenohet pėr sa kohė krijohen apo ristrukturohen Agjenci tė ashtuquajtura Autonome, tė cilat janė nė varėsi tė plotė tė Ministrisė Pėrgjegjėse pėr Arsimin dhe pretendohet tė realizojnė synimet e kėsaj Reforme nė drejtim tė cilėsisė, konkurrueshmėrisė dhe garantimit tė mundėsive tė barabarta mbi bazėn e meritės dhe transparencės pėr tė gjithė individėt qė dėshirojnė tė ndjekin studimet e larta. Kėto Agjenci (Qendra e Shėrbimeve Arsimore, Agjencia Kombėtare pėr Financimin e Arsimit tė Lartė, Agjencia Kombėtare e Kėrkimit Shkencor, Agjencia e Sigurimit tė Cilėsisė nė Arsimin e Lartė) duke iu referuar neneve 8, 9, 11, 12, 14 kanė pėr qėllim shpėrndarjen e fondeve tė buxhetit, mbikėqyrjen ose kontrollin e aspekteve tė veēanta nė lidhje me pėrdorimin e fondeve tė buxhetit tė shtetit tė cilėsisė sė arsimit, tė ligjshmėrisė, tė akreditimit etj.
(i) Pėrbėrja dhe funksionimi i Agjencive qė krijohen rishtazi pėrmes kėtij ligji i ėshtė lėnė pėrcaktimit dhe rregullimit tė mėtejshėm me vendim tė Kėshillit tė Ministrave. Pėr hir tė parimit tė sigurisė juridike dhe tė transparencės sė kėtyre agjencive me rėndėsi jetike pėr mbarėvajtjen e aktivitetit tė veprimtarisė sė IAL-ve publike, duhet tė pėrcaktohet sė paku pėrbėrja dhe funksionet kryesore nė ligj. Nė kėtė kontekst, ky formulim i ligjit i bėn kėto norma tė papėrcaktuara ēka bie ndesh me parimin e sigurisė juridike, pėr tė cilin Gjykata Kushtetuese ėshtė shprehur: “Njė nga elementet mė esenciale tė parimit tė shtetit tė sė drejtės ėshtė edhe ai i sigurisė juridike, i cili, ndėr tė tjera, ka si kėrkesė tė domosdoshme faktin qė ligji nė tėrėsi, pjesė apo dispozita tė veēanta tė tij, nė pėrmbajtjen e tyre duhet tė jenė tė qarta, tė pėrcaktuara dhe tė kuptueshme. ……”(13)
(ii) Ligji nr.90/2012 “Pėr organizimin dhe funksionimin e administratės shtetėrore” (nenet 4, 6 dhe 10) krijon hapėsirėn pėr organizimin e dy lloje tė ndryshme institucionesh varėsie dhe konkretisht : (i) Institucione varėsie qė krijohen me vendim tė Kėshillit tė Ministrave; (ii) Agjencitė autonome qė krijohen me ligj. Nė respekt tė parimit tė sigurisė juridike tė trajtuar nga Gjykata Kushtetuese nė vendimmarrjen e saj dhe tė Autonomisė sė IAL-ve, nė pamundėsi tė ngritjes sė Agjencive tė Pavarura tė pėrzgjedhura nga Parlamenti, tė paktėn tė mundėsohej qė organizimi i kėtyre Agjencive Autonome tė rregullohej me Ligj dhe jo me VKM. Por jo vetė qė kjo nuk ka ndodhur, por Ligji nuk pėrmban as kritere mbi bazėn e tė cilave do tė bėhet pėrzgjedhje e anėtarėsisė nė kėto Agjenci dhe as kritere mbi bazėn e tė cilave pretendohet tė ushtrojnė funksionet e tyre referuar Ligjit. Agjencitė e krijuara do tė jenė tė gjitha tė varura nga Ekzekutivi dhe stafet e tyre tė pėrzgjedhura nga ekzekutivi. Kuptohet qė kėto Agjenci nuk ofrojnė kurrfarė qėndrueshmėrie dhe pėr mė tepėr as qė mund tė mendohet tė garantojnė autonominė e IAL-ve nga politika e radhės dhe kontrolli ndaj IAL-ve nuk do tė jetė i balancuar dhe proporcional siē kėrkohet nga Gjykata Kushtetuese nė vendimmarrjen e saj.
(iii) Ekspertėt e Komisionit tė Reformės sė Arsimit tė Lartė dhe Kėrkimit Shkencor kanė arritur nė konkluzionin se: ‘Njė mangėsi tjetėr e sistemit ėshtė edhe centralizimi i theksuar dhe vertikal vendimmarrjes. Kjo shkaktohet edhe nga mungesa e autonomisė dhe paanshmėrisė sė plotė nė marrjen e vendimeve prej agjencive dhe kėshillave kombėtare tė pėrmendura me sipėr’ dhe se ‘Njė tjetėr problem i sistemit ėshtė ndėrhyrja me akte nėnligjore tė Kėshillit tė Ministrave dhe MAS, tė cilat herė pas here nuk e kanė ndihmuar zhvillimin e qėndrueshėm tė arsimit tė lartė, dhe nė jo pak raste kanė cenuar edhe atė autonomi tė garantuar me ligj pėr IAL-tė.’ Ekspertė rekomanduan qė kėto Agjenci qė bėjnė vlerėsimin e cilėsisė, akreditimin e IAL-ve, shpėrndajnė fonde etj., duhet tė jenė medoemos tė pavarura, tė brendshme ose tė huaja.(14)
(iv) Pavarėsia e Agjencive tė tilla dhe varėsia nga ekzekutivi dhe njėkohėsisht nga politika e radhės ėshtė evidentuar edhe nga vetė Ministria e Arsimit dhe Sporteve nė Raportin e verifikimit tė kritereve tė ligjshmėrisė nė IAL-ve Publike dhe Jopublike, ku kontrolli dhe varėsia nga ekzekutivi i kėtyre Agjencive nuk garanton pavarėsinė nė ushtrimin e funksioneve tė tyre dhe pėr mė tepėr nuk garanton aspak autonominė e IAL-ve dhe lirinė akademike me synimin arritjen e cilėsisė dhe konkurrueshmėrisė tė IAL-ve mbi bazėn e meritave dhe tė transparencės.
(v) Neni 14 i Ligjit pėrbėn shkelje tė lirisė akademike.” Dispozita nė fjalė, nuk pėrcakton asnjė kriter objektiv tė vlerėsimit tė cilėsisė akademike, por ndėrkohė thekson pavarėsinė e shtuar tė ASCAL (Agjencia e Sigurimit tė Cilėsisė nė Arsimin e Lartė) pėr tė vlerėsuar angazhimin akademik tė personelit (akademik) tė IAL-ve publike. Mungesa nė ligj e pėrbėrjes sė kėsaj agjencie, emėrimi i drejtorit tė saj nga Kryeministri, organizimi dhe strukturimi i saj sipas njė VKM-je dhe kontrolli i panormuar qė ajo ushtron mbi lirinė akademikė pėrkthehet si njė pėrpjekje pėr ta vendosur dimensionin akademik dhe shfaqjen e saj nėn diktatin e ekzekutivit. Nė vijim, Neni 15 i Ligjit parashikon se pėr procesin e akreditimit tė IAL-ve dhe programeve tė studimit pranė ASCAL ngrihet Bordi i Akreditimit, i cili thuhet se ėshtė i pavarur, por nėse i referohemi pikės 6 tė nenit 15 rezulton qė anėtarėt dhe kryetari i kėtij Bordi zgjidhjen dhe shkarkohen nga Kryeministri dhe se organizimi dhe funksioni i Bordit bėhet pėrmes VKM. Duket qartė se akreditimi i IAL-ve dhe programeve tė studimit do tė vendoset nga politika e radhės, duke mos pasur shpresė qė tė realizohet qėllimi i kėtij ligji dhe pėr mė tepėr mision i arsimit tė lartė i pėrcaktuar nė nenin 1 tė kėtij ligji.
(iv) AKKSH (Agjencia Kombėtare e Kėrkimit Shkencor dhe Inovacionit)dhe Bordit tė Administrimit tė saj , parashikuar nė nenin 12 tė Ligjit, duke mos vendosur nė ligj kritere nė lidhje me pėrbėrjen e tyre dhe detyrimin pėr pėrzgjedhje tė tyre nga sfera akademike ose duke pasur njė pakicė akademike mund tė paragjykojė relevancėn e secilės shkencė dhe ndikimin e saj nė jetėn ekonomike, politike e sociale tė vendit. Nga ana tjetėr, vėrejmė qė vlerėsimi qė AKKSH-ja i bėn punės kėrkimore-shkencore pėrbėn sėrish shkelje tė lirisė akademike e cila garantohet nga Kushtetuta e ligji. Puna kėrkimore e shkencore dhe angazhimi i profesorėve apo studiuesve tė rinj nuk mund t’i nėnshtrohet shqyrtimit nga njė organ me profil ekzekutiv i cili ndoshta nė radhėt e tij nuk ka specialistėt sipas profilizimeve tė ēdo njėsie bazė.

Sė pesti: Autonomia e Universiteteve duket e cenuar edhe nga ndikimi i ekzekutivit nė pėrbėrjen e Bordit tė Administrimit.

(i) Neni 47 pėrcakton se Bordi i Administrimit garanton pėrmbushjen e misionit tė IAL, mbarėvajtjen financiare dhe administrative tė tij. Nė pikėn 1 tė nenit 48 nuk pėrcaktohen qartė kriteret mbi bazėn e tė cilave do tė bėhet pėrzgjedhja e anėtarėve tė Bordit, pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Arsimit. Kushtėzimi i pėrbėrjes sė bordit tė administrimit me mėnyrėn e financimit qė parashikon Neni 51§2, ēon dukshėm nė krijimin e situatave ku Ministria pėrgjegjėse pėr arsimin, do tė ketė shumicėn e anėtarėve, duke e vendosur njė organ tė tillė direkt nėn ndikimin e ekzekutivit. Jeta akademike dhe veprimtaritė akademike janė tė lidhura ngushtė me mėnyrėn e administrimit dhe financimit tė kėtyre veprimtarive, ndaj pasja e njė bordi ku shumica e anėtareve janė pėrfaqėsues tė Ministrisė, do tė sillte mė pas qė edhe drejtimi veprimtarive jo vetėm administrative, por edhe akademike, tė ishte nėn kontrollin e Ministrisė, ēka pėrbėn njė shkelje tė autonomisė sė Institucioneve tė arsimit tė lartė. Nė jurisprudencėn e saj, Gjykata Kushtetuese, ka sqaruar disa herė nocionin e autonomisė financiare dhe lidhjen e saj me autonominė universitare dhe akademike.“...kjo vetėqeverisje akademike reflektohet nė lirinė e kėrkimit dhe tė krijimtarisė shkencore, nė hartimin e programeve tė kėrkimit shkencor, nė zgjedhjen, nė mėnyrė tė lirė dhe tė pakomanduar nga tė tjerė tė organeve drejtuese, si dhe nė pėrcaktimin nė mėnyrė tė pavarur tė rregullave pėr organizimin dhe funksionimin e vetė institucionit. Pėr respektimin e kėtij standardi kushtetues, ligjvėnėsi detyrohet tė marrė masa tė pėrshtatshme pėr moskufizimin e mjeteve financiare e organizative, nė mėnyrė qė liria akademike, kėrkimi shkencor dhe pėrcjellja e rezultateve tė tij tek publiku tė mbeten tė paprekura. … Ushtrimi i tagrit tė vendimmarrjes pėrbėn njė shprehje tė efektivitetit tė autonomisė institucionale dhe ndėrhyrja e shtetit, pikėrisht nė kėtė aspekt thelbėsor, do tė sillte vėshtirėsi nė zbatimin e ligjit dhe do tė cenonte standardet kushtetuese tė kėsaj autonomie, si edhe tė lirisė akademike(15). “Nė kuptim tė jurisprudencės sė mėsipėrme kushtetuese, e cila zbatohet me analogji nė kėtė rast, ėshtė e vėrtetė qė fondet akordohen nga Ministria, por menaxhimi i tyre nuk duhet tė lihet pėrsėri nė dorė tė ministrisė (qė e kontrollon nėpėrmjet shumicės nė bord) por i duhet lėnė universitetit.
(ii) Nuk ka kritere tė qarta nė lidhje me pėrzgjedhjen e anėtarėve tė Bordit tė Administrimit, pėrfaqėsues tė Ministrisė dhe tė Administratorėve. Thuhet qė pėrfaqėsuesit e Ministrisė nė Bord, duhet tė jenė ekspertė nė fushat akademike, manaxheriale, ekonomike dhe juridike, por kjo nuk do tė thotė qė janė mirėpėrcaktuar kriteret nė pėrzgjedhjen e kėtyre personave, nė mėnyrė qė tė garantohet autonomia administrative dhe financiare e IAL-ve. Kjo ėshtė kėrkuar edhe nga Komisioneve i Ligjeve referuar raportit tė tij datė 14 .07. 2015. E njėjta gjė vlen edhe nė pėrzgjedhjen e Administratorėve, ku nuk pėrcaktohen kritere tė plota dhe specifike dhe kushtet sipas tė cilave pėrzgjidhet Administratori, qė pėr tė realizuar funksionet e tij duhet tė ketė jo vetėm arsimin e duhur, por edhe eksperienca shumė tė mira manaxheriale dhe nė tė njėjtėn kohė tė jetė njė figurė me integritet.
(iii) Veē kėsaj duket qartė se Bordi i Administrimit nuk realizon veē administrimin dhe mbarėvajtjen financiare tė institucionit, por duket se ka njė rol vendimtar nė miratimin paraprak nė drejtim tė hapjes, riorganizimit, mbylljes sė IAL-ve, statutit dhe tė miratimit tė raportit tė detajuar vjetor tė veprimtarisė sė institucionit tė hartuar nga rektorati.
(iv) Pėrmes kėtij Ligji pėrcaktohet roli i Ministrisė dhe Bordit tė Administrimit nė miratimin e Statutit, duke cenuar nė kėtė mėnyrė edhe autonominė organizative e IAL. Statuti i IAL-ve si akti rregullues i ēėshtjeve tė brendshme tė IAL-ve nuk duhet tė ndikohet nga stafi administrativ i IAL-sė. Administratori i institucionit nuk duhet tė pėrfshihet nė procedurėn e hartimit duke imponuar vullnetin ekzekutiv. Themi qė imponon vullnetin ekzekutiv pasi administratori i njėsisė kryesore emėrohet nga Bordi i Administrimit e nė kushtet kur ky bord ka pėrfaqėsi mė tė madhe tė anėtarėve ekzekutivė administratori do tė bėhet pėrcjellės i kėtij vullneti. Ndėrhyrja ekzekutive theksohet kur ligji kėrkon qė statuti t’i nėnshtrohet miratimit tė Bordit tė Administrimit. Statuti duhet tė jetė kompetencė ekskluzive e senatit akademik. Gjithashtu, sipas kėtyre parashikimeve, mė specifikisht nė nenin 33/2, Ministri ka tė drejtė tė kontrollojė ligjshmėrinė e statuteve dhe tė rregulloreve tė universiteteve. Po sipas kėtyre parashikimeve ai ka tė drejtė qė ta rikthejė pėr ndryshime nėse mendon se dispozitat e caktuara bien nė kundėrshtim me ligjin. Tė dyja kėto parashikime dėshtojnė nė rregullimin e situatės kur senati akademik mban tė njėjtin qėndrim si i mėparshmi. Pra, nė asnjė rast nuk pėrcaktohet se ēfarė ndodh nė kėto raste. Pra, dispozita nė kėtė rast nuk ėshtė e qartė nė lidhje me parashikueshmėrinė e pasojave. Nga mėnyra se si ėshtė formuluar dispozita rezultati duket sikur nė kėtė rast senati akademik ėshtė i detyruar qė t’i bindet nė ēdo rast mendimit tė Ministrit. Por kjo mėnyrė veprimi bie nė kundėrshtim me parimet dhe jurisprudencėn kushtetuese tė sipėrcituar pasi nė kėtė rast ministri theksojmė nuk ėshtė organ epror i universiteteve.

Sė gjashti: Ligji nė Kreun V tė tij pėrmban dispozita nė lidhje me mbarimin e mandatit tė strukturave drejtuese tė IAL-ve, ndėrsa nė nenin 131 pėrcakton rregulla pėr kufizimin e mandateve tė drejtimit, duke cenuar sėrish autonominė organizative tė IAL-ve.
(i) Ministri nuk mund tė pezullojė dhe propozojė pėr shkarkim njė organ tė zgjedhur nga personeli akademik. Kjo e drejtė e ministrit bie nė kundėrshtim me parimet e autonomisė universitare si edhe me njė sėrė parashikimesh kushtetuese. Kėshtu, duke ripėrsėritur jurisprudencėn e mėsipėrme nuk rezulton qė ministri tė jetė organ epror i Universiteteve, tė cilat kanė autonominė e tyre. Pėr mė tepėr ministri nuk mund tė shkarkojė njė funksionar, i cili sipas Kushtetutės emėrohet nga Presidenti i Republikės. Pra, ministri nuk mund tė bėjė vlerėsimin e funksionarėve tė emėruar nga kreu i shtetit dhe tė zgjedhur pėrmes votės nga asambletė e personelit akademik.
Procedura qė mund tė ndjekė ministri nė rrethanat e kėsaj dispozite ėshtė qė tė urdhėrojė pezullimin e tij dhe t’ia dėrgojė ēėshtjen pėr procedura tė mėtejshme Presidentit. Ky formulim, i cili i referohet rregullimit qė ligji aktual nė fuqi (ligji i 2007) i ka bėrė kėsaj situate, ėshtė kundėrshtuar nė 2008 nė Gjykatės Kushtetuese nga Konferenca e Rektorėve. Kjo e fundit, pėr mosarritje tė shumicės sė nevojshme e ka rrėzuar kėtė kėrkesė. Nisur nga fakti qė anėtarėsia nė Gjykatėn Kushtetuese ėshtė ndarė nė mėnyrė tė barabartė bėn tė diskutueshėm edhe formulimin e ligjit . Qartėsisht, rregullimi ligjor, i vendos rektorėt e IAL-ve Publike nėn kontrollin e Ministrit tė Arsimit, i cili nuk konsultohet apo nuk vlerėson edhe njė mendim tjetėr (p.sh. tė senatit akademik apo Presidentit), por vendos menjėherė pėr shkarkimin e tij. i njėjti arsyetim vlen edhe pėr dekanin/drejtorin. Ata emėrohen nga Rektori mbi bazėn e zgjedhjeve tė asambleve akademike. Nė kėtė drejtim Ministri nuk ka asnjė tė drejtė shkarkimi nė lidhje me kėtė funksionar. E drejta pėr kontroll nuk do tė thotė e drejtė pėr shkarkim. Ai ka tė drejtė qė tė propozojė masa disiplinore por jo tė vendosė vetė.
(ii) Nė nenin 131/3 tė ligjit pėrcaktohet se “numri i mandateve tė fituara si autoritet drejtues akademik i IAL nė tė njėjtin funksion dhe nė tė njėjtin institucion, nuk mund tė jetė mė shumė se dy, tė njėpasnjėshme apo tė ndara. Nė numrin e mandateve pėrllogariten mandatet e fituara sipas ligjit nr.9741/2007 “Pėr Arsimin e lartė tė ndryshuar” dhe tė gjitha mandatet e tjera nė vijim”. Kufizimi qė bėn projektligji pėr zgjedhjen e drejtuesve tė njėsive bazė, kryesore dhe tė universitetit nė vetėm dy mandate, pėrjetėsisht gjatė gjithė karrierės akademike, ėshtė njė kufizim joproporcional i sė drejtės pėr punė dhe profesion parashikuar nga neni 49 i Kushtetutės. Ky parashikim thyen rregullat e promocionit nė karrierė dhe drejtim tė individėve. Drejtimi lidhet me aftėsitė drejtuese dhe manaxhuese. Kufizimi i zgjedhjes nė kėtė mėnyrė prek tė drejtėn e stafit akademik pėr t’u promovuar nė pozicione drejtuese. Njė kufizim i tillė edhe vetė Kushtetuta e njeh vetėm nė njė rast, nė rastin e Presidentit tė Republikės, ndėrsa pėr tė gjithė tė zgjedhurit e tjerė nuk ka asnjė kufizim. Gjithashtu, ėshtė e paqartė, pse Ligji ka referuar llogaritjen e mandateve duke iu referuar atyre tė fituara nė zbatim tė ligjit nr.9741/2007 dhe mandatet nė vijim , duke pėrjashtuar llogaritjen e mandateve tė fituara mė parė. Njė situatė e tillė do t’i vendoste stafet akademike nė pozita jo tė barabarta, pasi me shumė gjasa njė person, i cili ka pasur dy mandate para vitit 2007, ka tė drejtėn tė kandidojė sėrish dhe tė rritet nė karrierė, ndėrkohė qė njė kolegu tė tij qė i plotėson kriteret sipas ligjit i mohohet njė e drejtė e tillė pikėrisht, pėr shkak tė vendosjes sė tij kufizimi

Tė nderuar deputetė,

Nė pėrfundim, referuar sa mė sipėr kėrkoj mirėkuptimin Tuaj nė rishqyrtimin e ligjit nr. 80/2015”Pėr Arsimin e Lartė dhe Kėrkimin Shkencor nė Institucionet e Arsimit tė Lartė nė Republikėn e Shqipėrisė”, pasi bie ndesh me Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė, Konventėn Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut, me jurisprudencėn me fuqi detyruese tė Gjykatės Kushtetuese dhe tė GJEDNJ-sė, dhe ligje tė tjera nė fuqi nė R.SH-sė.

Me respekt,

PRESIDENTI I REPUBLIKĖS

BUJAR NISHANI

http://www.panorama.com.al/argumente...imit-te-larte/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.