Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.6.2007, 14:17   1

Shkrim i cituar Prop:GR/ Greqia kėrkon "pakicė greke" nė Perėndimor


Citim:
Grekėt e Amerikės: Bllokoni negociatat e Shqipėrisė pėr nė BE

Emri:  grekėr.jpg
Shikimet: 732
Madhėsia:  9,4 KBFederata e mbiquajtur Panepirotase nė Amerikė, ka dalė, pas kongresit tė saj tė 35me njė rezolutė, qė i kėrkon SHBA-ve, BE-sė dhe Greqisė, tė ndėrhyjnė pėr tė ngrirė negociatat e Shqipėrisė pėr nė Bashkimin Evropian. Pas aludimeve fantastike tė Nikolas Geixh, mbi shifrat e minoritetit nė Shqipėri, po gjatė kėtij kongresi u miratua edhe rezoluta, qe tenton tė bllokojė negociatat e Shqipėrisė pėr nė BE.

Pėrgjithėsisht teksti i rezolutės kėmbėngul se Shqipėria nuk zbaton te drejtat e minoritetit, duke pėrfshirė kėtu arsimimin nė gjuhėn amtare dhe regjistrimin e kombėsisė sė popullsisė, i cili sipas tyre "nuk ėshtė bėrė qė prej vitit 1913".

"Ne i bėjmė thirrje Bashkimit Evropian, tė bllokojė negociatat pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE", thuhet qė nė fillim tė rezolutės, e cila mė pas rendit njė sėrė tė drejtash pėr minoritetin tė cilat sipas saj nuk janė pėrmbushur nė Shqipėri. Njėthirrje e ngjashme i bėhet edhe parlamentit grek
i cili ende nuk ka ratifikuarmarrėveshjen e "Asocim Stabilizimit" me vendin tonė.

"Ne i bėjmė thirrje Shteteve tė Bashkuara, Bashkimit Evropian, dhe Kombeve tė Bashkuara, dhe tė gjitha organizatave ndėrkombėtare tė kėrkojnė qė Shqipėria tė plotėsojė obligimet e saj ndėrkombėtare pėr grekėt etnikė nė Epirin e Veriut dhe nėpėr Shqipėri. Ne i bėjmė thirrje pėrfaqėsuesve Evropianė nė negociata me Shqipėrinė, qė tė imponojnė njė sistem, ku integrimi i vendit tė bllokohet deri sa Shqipėria tė plotėsojė kėrkesėn e BE, pėr tė matur numrin e minoritetit nė vend",- thuhet nė thirrjen qė njėkohėsisht pėrfshin edhe disa klauzola tė tjera mbi Qipron dhe pėr emrin e Maqedonisė.

Thirrja kėrkon qė Shqipėria tė hapė shkolla pėr minoritetin grek dhe tė lejojė arsimimin e minoritarėve nė gjuhėn greke.

Nė thirrje neglizhohet fakti se shteti shqiptar, ka pasur shkolla nė greqisht qė prej viteve 1930 dhe po ashtu vazhdon tė ketė edhe sot nė tė gjitha zonat minoritare. Ndėrsa nė tė gjithė sistemin arsimor shqiptarė, pėrfshi disa shkolla tė mesme nė zonat minoritare dhe nė universitet mėsohet greqishtja.

Konfederata ka neglizhuar gjithashtu faktin, se prej 1990 nė Shqipėri janė hapur shkolla private greke, tė cilat u mundėsojnė minoritarėve tė mėsojnė greqisht dhe dukshėm nuk ka asnjė pengesė pėr tė mėsuar nė kėtė gjuhė. Thuajse nė tė gjitha libraritė shiten libra dore pėr mėsimin e greqishtes ashtu si pėr ēdo gjuhė tjetėr dhe thirrje qė i bėhet Shqipėrisė pėr tė lejuar minoritarėt tė mėsojnė gjuhėn e tyre, duket se ėshtė bėrė nga njerėz tė painformuar, qė duket se vazhdojnė tė besojnė nė versionet e lajmeve mbi djegie kishash dhe prishje shkollash. Rezoluta ėshtė nėnshkruar nga njė numėr anėtarėsh tė federatės, gjatė tė cilės janė paraqitur edhe njė raport mbi gjendjen e minoritetit grek nė Jugun e Shqipėrisė.


Geixh: Grekėt nė Shqipėri bėhen 600 mijė

Numri i minoritarėve grekė nė Shqipėri ėshtė 250 deri 300 mijė ose e gjithė kjo e shumėzuar pėr dy, pra 500 deri nė 600 mijė. Kėshtu pretendon nė njė artikull tė "National Herald", gazetė e lobit grek nė SHBA, Nikola Geixh, drejtues i lėvizjes Panepirotase, e cila festoi pėrvjetorin e saj tė 35-tė nė Masaēuset tė SHBA-sė.

Nė tė njėjtin takim ku ėshtė miratuar edhe rezoluta e mėsipėrme, Geixh ka ngritur njė ekuacion matematik, ku ka marrė parasysh disa tė panjohura qė sipas tij janė "frika e autoriteteve nė Shqipėri, pėr tė bėrė numėrimin e popullsisė" dhe "faktin qė vllahėt nė Shqipėri, vetidentifikohen si grekė", ndėrsa gjithashtu ai ka bėrė njė hap pėrpara duke e rritur nga 10 pėr qind (pretendimi i mėparshėm) nė afro 25 pėr qind numrin e minoritarėve.

Ndėrkohė nė tė dy rastet tė panjohurat do tė mbeten tė tilla, pasi as Geixh as dikush tjetėr nuk mund tė vėrtetojė "frikėn e autoriteteve shqiptare" dhe as nėse "vllahėt e quajnė veten grekė".

Nė njė raport tė dėrguar enkas sė bashku me artikullin e "National Herald", shqiptaro-amerikani Geri Kokalari, ka paraqitur njė sėrė interpretimesh pėr ekuacionin e Geixh, duke e cilėsuar atė si krejt tė pa pabazė dhe "shprehje e shovinizmit grek".

Referencat zyrtare nė CIA (Agjencia Qendrore e Inteligjencės), flasin pėr njė shifėr minoriteti rreth 5 pėr qind, qė pėrfshin grekėt me 3 pėr qind dhe minoritetet e tjera me 2 pėr qind, ndėrsa Shqipėria zyrtarisht njeh njė minoritet prej rreth 2 pėrqindėsh nė tė cilin vetėm 1.4 pėr qind janė grekė, por kėtu nuk pėrfshihen minoritetet kulturore, ku pėrfshihen romėt dhe vllahėt (arumunėt), pėrgjithėsisht tė shqiptarizuar.

Sidoqoftė zyrtarisht numri i Geixh nuk pėrkon as me homogjenėt apo shtetasit shqiptarė qė kanė kėrkuar nė vendin fqinj tė njihen me kombėsi greke dhe tė pėrfitojnė prej kėsaj statusin e shtetasit. Sipas medieve greke, Ministrisė sė Brendshme nė vendin fqinj i rezultonte se rreth 30 mijė persona, kishin aplikuar pėr statusin e homogjenit dhe kishin aplikuar pėr natyralizim.

Instituti Greko Amerikan AHI nė faqen e tij nė internet thotė se minoriteti nė Shqipėri i ka vėrtetė punėt keq. Madje po tė lexosh kėtė faqe, duhet tė besosh qė vendi ynė ėshtė njėlloj shteti nazist, ku ndodhin djegie, vrasje dhe persekutime etnike ēdo ditė.

Raporti pėr 2007 thotė se "siguria personale e grekėve etnikė nė Shqipėri ėshtė nė rrezik, pėr arsye tė sulmeve direkte nga forcat e sigurisė, djegies sė shkollave, kishave dhe bizneseve nga bandat tė cilat policia i lejon tė largohen pa i dėnuar".

Sado tė jenė lodhur njerėzit qė e kanė ngritur kėtė raport ai dukshėm ėshtė qesharak. I vetmi akt dhune i regjistruar nė Shqipėri me kontekst etnik, ishte djegia e njė flamuri grek, i nxitur nga njė video qė shfaqte ushtarė grekė duke bėrė thirrje antishqiptare, nė njė qytet tė vendit, autori i tė cilės u shoqėrua nė polici menjėherė dhe ėshtė nė proces penalizimi.

Ndėrkohė nuk ka nė Shqipėri asnjė raport qoftė mediatik, qoftė policor apo tė autoriteteve tė tjera etnike e fetare, tė djegies sė shkollave, nuk ka asnjė raport tė djegies sė kishave apo bizneseve, qė prej 1990. Nuk dihet ende nėse autoritetet e AHI i kanė prodhuar kėto informacione apo kėto u janė servirur, pasi nė raportin e tyre nuk citohet asnjė burim.

http://www.shekulli.com.al/news/55/A...007-06-28.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2007, 10:07   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
pasi nė raportin e tyre nuk citohet asnjė burim.
"Fol fol, se diē do mbetet"

Ēdo artikull qė pohon ekzistencė tė kėtij minoriteti nė Shqipėri ėshtė gėnjeshtėr, njė "minoritet" i tillė nuk ka ekzistuar nė territor shqiptar e as ekziston, ėshtė shpikje e "Kishės Ortodokse tė ritit Grek" (ku grek = bizantin), sipas dogmės tė sė cilės ēdo ortodoks quhet grek. Mėsimi nė shkolla ėshtė kryer ekskluzivisht nga Kisha e mėsipėrme nga priftėrinj "grekė" me gjuhėn greke pasbizantine dhe shqiptarėt nga injoranca e tyre janė asimiluar kulturalisht apo janė mashtruar pėr shekuj me radhė tė mendojnė se janė "grekė".

Kjo mund tė konstatohet lehtė me njė vėshtrim antropologjik.

Nqs marrim Vangjel Dulen, ky ėshtė aziatik dhe ėshtė mbetje bizantine. Ky material ėshtė ai qė mund tė quhet "grek" sipas kuptimit tė sotėm dhe bėhen s'bėhen gjithsej 1000-3000 krerė tė tillė historikisht e aktualisht nė RSH.

Nqs marrim Vasil Bollanon, ky ėshtė dinarik safi dhe ėshtė shqiptar ashtu si rrumbullak 95% e "minoritetit grek" nė Shqipėri, apo e epiroto-peloponezėve nė Greqi. Tė paktėn racialisht e biologjikisht. Pėr tė tjerat kontaktoni me kishėn mė tė afėrt ortodokse.

Tė mos pėrmendim kėtu fshatra tė tėra tė "minoritetit" ku mbizotėron floku i verdhė dhe karakteristika racore tipike dinarike qė asnjė lidhje s'kanė me "Greqinė", pėrveē propagandės bajate tė rasėzinjve. Ēka do tė thotė se teknikisht minoritet grek nė Shqipėri nuk ka, ka thjesht shqiptarė disa prej tė cilėve pėr njė arsye apo njė tjetėr janė asimiluar kulturalisht. Ndaj ėshtė qesharake tė vazhdohet papagallimi i kėsaj farse bizantine nė vitet 2000. Madje ata shqiptarė qė vazhdojnė ta quajnė kėtė pjesė tė kombit shqiptar si greke, janė duke lujtur lojėn e Kishės.

Vetė teokracia greke, Ali Pashėn qė ishte shqiptar mysliman e quante "turk", dhe suliotin qė ishte shqiptar ortodoks e quante "grek". S'ka asgjė kėtu as tė ndėrlikuar e as tė pakuptueshme.

Pėr mė tej me njė shikim biologjik kemi:

ose
dinarik e variacione -> shqiptar
ose
jodinarik e variacione -> pėrzierje, rėndom turano-mongole (bizantin, armen, turk, rom, etj.).
Njė shėtitje e rėndomtė nė "Greqi" e vėrteton kėtė menjėherė, s'ėshtė fare e nevojshme tė merret nė konsideratė territori i RSH-sė. Problemi ishte se Kishės Ortodokse pasi u ndanė kufinjtė nė vt. 1800 e 1900 me gjithė masakrat e pėrdhunimet qė organizoi, i mbetėn dele ortodokse kėtej kufirit dhe kėtu qe halli kur kėrkonte t'i tufėzonte nė kopenė e administruar nga Athosi. Kėta ishin "grekėt", shqiptarėt ortodoksė, ashtu siē dhe tėrė shqiptarėt ortodoksė qė vendoseshin nė Itali, pra arbėreshėt, quheshin grekė... e vazhdojnė tė quhen nga Greqia...

Ka ca gjėra interesante dhe Edvin Zhakeja tek libri i tij, "Shqiptarėt" (The Albanians) pėr kėt punė. Mund t'i sjell mė vonė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2008, 16:17   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kėtu mund tė shihet njė pasqyrim i shkurtėr i rolit tė kishės ortodokse:

fq.283-84
Citim:
The Albanian Language in Greek Orthodox Schools

As early as 1629 instruction in Albanian was given by the Arbėreshė Zef Sqiroi, who served along the Himara coast for 25 years. He taught the children "Christian Doctrine" in the Albanian language. In 1660 another Arbėreshė, Onufer Kostandini, opened a school in Himara which was in operation for three years (Liria 12 December 1980). Although Albanian-language schools were officially prohibited, patriotic teachers in the Church-sponsored Greek-language schools sometimes dared to give instruction secretly in their Albanian mother-tongue.

In 1852, for instance, the schoolteacher in the village of Lavdar of Opari, near Korcha, used Veqilharxhi's primer to inculcate love of country and love of their own language (Liria 16 October 1981, 1). In 1854 another teacher, Than Xheka, used Veqilharxhi's primer to teach the Albanian language to his students in Trebicka. Among these was Spiro Dine, who 12 years later found work in Egypt. There he associated with the patriot Thimi Mitko in collecting and publishing Albanian songs, poems, proverbs and customs, which were collected in his voluminous Valėt e Detit (Waves of the Sea) (Liria 15 August 1982, 2). In fact, Veqilharxhi’s books aroused such apprehension among Greek Orthodox clergy that when he was ill in the Greek hospital at Constantinople, he was reportedly poisoned by order of the patriarch (Dako 1919, 81). The three Frashėri brothers considered Veqilharxhi the forerunner of the many emerging cultural revolutionaries.
Dhe kėtu pak mė gjerė:

fq.336-338

Citim:
Definition of Albanian Boundaries by the Great Powers

The most difficult decision facing the Conference of Ambassadors was the definition of the frontiers of the new Albanian state. Soon after the Treaty of San Stefano, which had awarded so much Albanian territory to its neighbors, an International Eastern Roumelian Commission had been appointed in 1880 to regulate the affairs of Turkey. Great Britain was ably represented by Lord Edmund Fitzmaurice, who became convinced that the Albanians had been treated with great injustice. Strongly supported by Lord Goschen, British ambassador at Constantinople, he proposed boundaries which would include all regions where the ethnic character of the population was predominantly Albanian. On 26 May 1880, Lord Fitzmaurice reported to the Foreign Office as follows.
The district covered by the geographical expression, Albania, falls mainly within the two vilayets of Scutari and Janina. But it extends also in an easterly direction beyond the watershed of the mountains dividing the streams which fall into the Adriatic from those which fall into the Aegean Sea, and includes portions of the vilayets of Monastir and Kosova. The extension of the Albanian population in a northeasterly direction towards Prishtina and Vrania is especially marked, and is fully acknowledged [Albania 1 April 1920, 3].
Turkey had also grappled with this question. When in 1912 they proposed the formation of an autonomous Albanian province, they recognized the four vilayets of Scutari, Yanina, Kosova and Monastir as ethnically Albanian. Simple justice should have recognized these natural boundaries, and much bloodshed would have been avoided. But compromise is ever the accepted strategy of diplomats. So the Conference of Ambassadors sought by appeasement and expediency to satisfy the exaggerated territorial claims of Albania's greedy neighbors. Contiguous states based their ingenious and naive claims on historical, geographical, political, strategic, economic and even archeological considerations: anything to counterbalance the obvious ethnic Albanian character of the territory.

After months of debate and compromise, the six ambassadors produced the following irrational settlement in March 1913. In the north the districts of the Hoti, the Gruda and much of the Clementi tribes were severed from their Shkreli and Kastrati allies in the "Five Banner Group," and with Plava and Gusinje were given to Montenegro. In the northeast they gave to Serbia the whole vilayet of Kosova, including the cities of Uskup, Ipek, Gjakova and Prizren, cities so sacred in Albania's renaissance, populated by one million Albanians and very few Slavs. Serbia would find Kosova a thorn in her side right down to the present day. The eastern Albanian districts of Dibra, Ochrida and Monastir also went to Serbia. On the south the Greeks insisted that the population of "Northern Epirus" which was Greek Orthodox by religion was therefore Greek by nationality. They based this claim on the official Turkish population statistics of 1908 which classified citizens by religion as either Mohammedans, Jews or Greeks. The latter term referred to Greek Orthodox Christians, many of whom were not Greeks by race, nationality, language or sentiment. Many of these Greek Orthodox people were no more Greek than the Roman Catholic people were Romans. This should have been evident from the fact that in 1908 when southern Albania, which the Greeks called their "Northern Epirus," sent representatives to the first parliament of the Ottoman Empire, six of the deputies were Albanians, and only two were Greek-speakers (Dako 1915, 15).

Despite appeals from southern Albanians and from relatives who had migrated to the United States, a compromise solution was reached on 11 August 1913. The ambassadors ceded to Greece much of southern Albania, including the region of Chamėria populated mostly by Albanian Muslims and including even Yanina, the traditional capital of southern Albania. Dako in fact has cited more than 20 historians, geographers and diplomats, Greeks as well as Turks and Europeans, who identified the Illyrians, Macedonians and Epirotes as far south as Yanina as being Albanians, not Greeks (ibid., 7-11). Furthermore, the scholar Sami Bey Frashėri, when proposing administrative divisions for an eventual Albanian nation (1899), had located their centers at Shkodra, Ipek, Prizren, Prishtina, Uskup, Monastir, Dibra, Elbasan, Tirana, Berat, Korcha, Kosturi, Yanina, Gjirokastra and Preveza, all these cities being in the four Albanian vilayets of Turkey (Frashėri, S., 1924,101-2). How ironic that of these 15 Albanian centers, eight were awarded to either Greece or Yugoslavia!

The Conference of Ambassadors constituted an International Boundary Commission in August 1913 to do an on-the-spot study of the populations and fix the exact boundaries. Their work was greatly complicated in the south by the obsession of the Greeks that persons identified with the Greek Orthodox religion were therefore Greeks. Sevasti Kyrias Dako reported that when the commissioners reached Monastir that October en route to Korcha, she contacted an acquaintance, Mr. Bilinski, the Austrian representative, to inform him of the Greek strategy to represent the Korcha population as Greek. After the colorful Greek-inspired demonstrations, "Mr. Bilinski suggested to his colleagues a stroll in the city. When they entered the Greek school yard where the children were playing, he threw in their midst a handful of small coins. The children rushed to pick them up, and in their excitement forgot to speak Greek, but spoke Albanian, their mother tongue. This was enough to convince the commission" (Dako, S., 1938,128-29). A former schoolteacher, Elpinike Frasher, described the Hellenistic propaganda carried on through the Greek-language school operated by the Greek Orthodox Church, this being the only school in her village near Pėrmet. She wrote,
While there was not a single Greek individual in the population of Pėrmet and its environs, we were made to feel we were Greeks. The opening exercises of every school day consisted in responding individually to the question, 'What are you?" with the answer, "I am a Greek Orthodox Christian." I was so conditioned to think that everyone has a native tongue (Albanian in my case) and a school language (Greek) that when I came to the States as a child I couldn't get over the fact that people here spoke English both at home and in school [Liria 15 April 1984, 3J.
She recalled the visit of the Greek crown prince to Pėrmet after the Balkan War.
He appeared at the balcony to survey us, a sea of schoolchildren from Permet and the neighboring villages, singing Greek songs. Each child dressed in the Greek colors (blue and white), carried a small Greek flag (supplied by Greece of course), and each of us wore a blue and white sash across one shoulder on which was embroidered "Enosis i thanatos" which meant "Union or Death." It could have fooled anyone. But it was all propaganda [ibid.].
Frashėr told also of the visit of the International Commission to Erseka, as she recalls, to determine the Greek or Albanian character of the population. Once again the schoolchildren massed before their balcony to sing the Greek songs. The Austrian member of the commission threw a handful of coins to the children below. Suddenly the singing stopped, and the only sounds heard were what came naturally: Albanian words, as the children scuffled to pick up as many coins as they could. 'This," the Austrian said, "proves the true ethnicity of the people." And the commission agreed. But Frashėr continued, "When it seemed certain that our districts would be rightfully assigned to the newly formed Albanian state, my town of Frashėr, a center of national awakening and home of the famous Frashėri brothers, as well as many other villages in southern Albanian were burned to the ground by the retreating Greeks" (ibid.).

The work of the Boundary Commission terminated in December 1913 and was reported from Florence, Italy. Unfortunately, the capricious boundary lines had chopped up Albania, awarding to her neighbors to the north, east and south about one-half of her population and one-half of her territory. For years thereafter, maps on Albanian post office walls displayed those shaded areas of "Enslaved Albania" occupied by Yugoslavia to the north and east, and by Greece to the south. But the artificial and unjust boundaries determined by the Conference of Ambassadors continue unchanged to this day. The resulting country extends 210 miles from northern to southern extremities, and its maximum width is 90 miles. The area is 10,629 square miles, about the size of Belgium, or the size of New Hampshire or of Vermont.
Kėshtu prodhohen "grekėt" nė Shqipėri; si dhe nga injoranca e atyre shqiptarėve qė vazhdojnė t'i quajnė kėta shqiptarė pėr "grekė".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2008, 19:49   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
fq.349 - "Grameno pėrgjigjet se s'ka grekė nė Shqipėri, pėrveē se nė afėrsi tė Janinės."

Citim:
Specious Greek Territorial Claims

Greek expansionists called southern Albania "Northern Epirus." They were obsessed with the concept that all Greek Orthodox inhabitants there were Greeks rather than Albanians. It seems incredible that this tired old claim of Greece could be taken seriously by intelligent people. Yet Mihal Grameno, patriot and editor of the Korcha newspaper, reported a 1908 conversation with the director of a Greek newspaper, who asked him, "How do you get along with the Greeks of Albania?" Grameno replied that there were no Greeks in Albania, except in the vicinity of Yanina. "How is that?" the newsman asked. "Are there no Christians in Korcha, Berat, Gjirokastra, Vlora and elsewhere?" Grameno replied, "Of course, there are many. But they are Albanians." "No! no!" the Greek interrupted. "Never say that, because they are Greeks!" On parting, he asked Grameno's name. When he heard the name Mihal (Michael) Grameno, he sprang from his chair in great agitation, and exclaimed, "Then you too are a Greek, my brother. Shame! shame! that the Turks have deceived you into thinking you are Albanian!" (Grameno 1925, 113).

N. J. Cassavetes, director of the patriotic Greek "Pan-Epirotic Union in America," shared this obsession. He argued that "religion is virtually nationality," so "we should not consult history." Rather he asserted, "We should ask, 'Do the people want Greece or do they want Albania?'" Concerning Korcha he wrote, "With the population so evenly divided between Orthodox and Mohammedans, it would be difficult to arrive at a just decision by counting heads" (International Conciliation August 1919, 5, 8,14). Possibly that is precisely what their troops had been doing at Kodra: counting heads!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2008, 20:51   5

Shkrim i cituar Gr/ Kongresmeni: Presion Berishės pėr "tė drejtat e grekėve"


Lobi grek nė SHBA i kėrkoi dy javė mė parė Kongresit tė ushtrojė presion ndaj qeverisė Berisha pėr dhunim tė tė drejtave tė minoritetit grek nė Shqipėri. Nėpėrmjet njė letre tė firmosur nga kongresmeni republikan, Gus Bilirakis e dėrguar pėr dijeni edhe Sekretares sė Shtetit, Kondoleza Rajs apelohet nevoja pėr tė frenuar atė qė cilėsohet si qėndrimi anti-grek i Kryeministrit shqiptar.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=39474
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.9.2008, 20:53   6
kalimtar/e
 
Bollano ėshtė nga Kurveleshi, turp ėshtė po ėshtė lab. Minoritet grek-grek ka vetem nė fushėn e Dropullit, kėta janė tė ardhur pėr tė punuar nė tokat e bejlerve shqiptarė dhe qėndruan aty pėrfundimisht. Kanė kulturė tė mbyllur dhe nė shekuj nuk kanė dhėnė dhe marrė me vėndalinjtė. Mėsuan shqip kur dulla i mori nėpėr aksione dhe filloi shėrbimi i detyrueshėm ushtarak. Asnjė dropullit (sot aty ka vetėm pleq) nuk ka qėndrimin e Omonias, pėrkundrazi janė treguar shtetas tė mirė. Ky ėshtė realiteti i prekshėm pėr kėdo qė merr mundimin tė zbresė nė Gjirokastėr.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2008, 14:46   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pjesė nga kreu VII, "Tė huaj nė Shqipėri" nga "Raca shqiptare" e Jakov Milajt:

Citim:
VII. TĖ HUAJ NĖ SHQIPĖRI

Ėsht e pamundur tė flitet me saktėsi mbi numrin e tė huajvet qė qėndrojnė mbrėnda kufijve tė Shqipėris ethnike ose tė Shqipėris qė kemi sot. Nevoja e njė regjistrimi tė pėrpiktė tė popullsive tė Dibrės e tė Kosovės, me gjithė se e ndjerė me kohė, vetėm pak muaj mė parė ka filluar tė vihet nė veprim, nė krye pėr prefekturėn e Dibrės e tashi vonė pėr tri prefekturat e ēliruara tė veriut ;. prandaj padija e pėrfundimit na shtėrngon qė, nė kėtė kaptinė, tė mirremi vetėm me “pakicat” e pėrmbajtura nga Shteti i cunguar i 1913-ės. Por edhe kėtu, pėrsa i takon statistikės, kemi pengime tė mėdha. Nė regjistrimet qė janė bėrė mė parė, nuk janė mbajtur shėnime as pėr racėn as pėr gjuhėn. Prandaj, me pėrjashtim t'Izraelitve, numrin e saktė tė tė cilve e dimė pėr hir tė fés, nuk munt tė flitet me siguri as pėr ndonjė element tjetėr.

Mbrėnda kufijve tė Shqipėris sė sotshme kemi pak malazez nė krahinėn e Ulqinit, njė numėr mė tė rėndėsishėm Sėrbėsh nė Pejė, Prizren e Prishtinė dhe njė sasi Maqedhonasish nė prefekturėn e Dibrės. Duhen shtuar, pastaj, tė huajt e Shqipėris sė vjetėr, numri i pėrgjithshėm i tė cilve arrinte nė 53 mij dhe pėrbėnte vetėm 5.2% tė popullsis shqiptare 1), pėrqindje shumė e vogėl qė nuk vė nė dyshim kėrkėndin pėr kompaktėsin tonė ethnike.

Shqipėrija, me gjithė se pėr shekuj me radhė ka mbetur nėn tė huaj, banohet thuaj se vetėm prej Shqiptarėsh. Pėrqindja e vogėl qė nuk ka tiparet e racės ilirike, nuk pėrbėhet prej tė huajvet, por prej tėrėsis sė popullsis s'onė. Flasin gjuhė tė huaj mbrėnda kufijve tė 1913-ės, njė mij Malezias nė rreth tė Shkodrės, pak Maqedhonas nė Dibėr e nė Korēė, Kucovllehėt e shpėndarė kėtukėtje nė tė gjithė Shqipėrin' e mesme e tė jugut dhe Grekofonėt e Gjinokastrės. Tyrq, siē pamė edhe nė pjesėn historike, nuk kemi n'asnjė vėnt tė Shqipėris. Kollonėt e ardhur prej Konjės s'Anadollit, u shpėrndanė nė Maqedhoni gjer nė bregun e mėngjėr tė Vardarit. Asnjė katund i tyre nuk u themelua mbrėnda kufijvet t'anė.

Tė huajt e Shqipėris sė 1913-ės ndahen nė dy grupe: n'alogenė e n'aloglotė. Tė parėt, me gjithė se flasin shqip, nuk janė tė racės shqiptare. Pėrfshihen ndėr ta Izraelitėt dhe Jevgjit. Tė dytėt nuk kanė asnjė ndryshim prej tipit dinarik; dallohen prej nesh vetėm pėr gjuhėn. Hyjnė nė grupin e tyre Malazezėt, Bullgarėt, Grekėt e Kucovllehėt. Me pėrjashtim tė Malazezve qė, pėr numrin e vogėl e pėr veēorit dinarike, nuk kanė ndonjė rėndėsi tė madhe, grupet e tjerė po i marrim nė shqyrtim njėrin pas tjetrit.

(...)

Grekofonėt pėrbėjnė numrin mė tė math t'aloglotvet: 20 mij pas Teki Selenicės 9), 35 mij pas autorėsh tė huaj 10). Janė vėndosur, tė gjithė, nė nėnprefekturat Delvinė e Konispol, nė komunėn e Pogonit tė Libohovės dhe nė Dropull tė Gjinokastrės.

Origjina e tyre nuk dihet. Po ka shumė tė ngjarė qė njė pjesė tė pėrbėhet prej Shqiptarėsh tė greqizuar, dhe pjesa tjetėr — sidomos Vurgu i Delvinės — prej Grekėsh tė ftuar nga pronarė shqiptarė pėr t'i u punuar ēifliqet. Mirren me bujqėsi e me kurbet. Pėr sa i takon racės, nuk kanė ndonjė ndryshim nga vėndėsit qė i rrethojnė, me gjithė se krushqit i bėjnė, zakonisht, nė mes tė tyre.

Ndonjė autor, pėr qėllime politike, shkruan se Grekė ka edhe nė qarkun e Korēės dhe se bregdetasit, banorėt e nėnprefekturės sė Himarės, janė tė kombėsis helenike. Mė sa as nuk ėsht nevoja tė flitet pėr orthodoksėt e Korēės qė janė, qė tė gjithė, Shqiptarė pėr gjak e gjuhė, ėsht mirė tė thuhen dy fjalė pėr Bregun e Detit.

Qė banorėt e Himarės janė tė racės shqiptare nuk ka asnjė dyshim. Historija flet hapėt pėr shqiptarizmin e tyre. Qenė ushtarė besnikė tė Skėnderbeut dhe, pas vdekjes sė tij, t'udhėhequr nga i biri, Gjoni, ngritėn krye dy herė kundėr Tyrqve, njė herė mė 1481 dhe njė herė tjetėr mė 1488. 11) Plot tridhjet vjetė mė vonė, duke qėnė se s'munt t'i shtronte, Sulltan Selim Mizori qe i detyruar t'u jipte privilegje tė posaēme 12), tė cilat ata i gėzuan gjer sa Shqipėrija doli mė véhte.

Ndjenjėn e liris e patėn kaq shumė tė rrėnjosur nė shpirt, sa qė Emzot Arcadius Stanila, peshkopi i Myzeqés, i cili qe dėrguar prej Vatikanit pėr tė kryesuar Misjonin bazilikian tė Himarės, shkruan se Himarjotėt "duan, mbi tė gjitha, qė tė jenė tė lirė dhe jo vetėm nuk dėshirojnė tė bjenė mė ndonjė sundim tė huaj tjetėr, por nuk durojnė dot as atė tė Tyrkut tė math, tė cilit nė tė rrallė i kanė paguar haraē" 13).

Epokėn kreshnike tė Skėnderbeut e kujtojnė me mallėngjim pėr sa kohė mbeten nėn zgjedhė tė huaj. Nė njė letėr qė i kanė dėrguar Papės me anėn e dy delegatėve tė zgjedhur prej tyre pėr tė kėrkuar armė qė tė mbrohen kundėr armikut, ata thonė: «..Po tė shėnojmė, o At shumė i shėnjtė, se nga koha e Skėnderbeut trim, Mbretit t'onė fort tė shkėlqyer, tė mbiemruar Kastrioti, kėrkush, as vetė armiku i besimit kristjan, i tmerrėshmi dhe i pashpirti Tyrk me gjithė fuqinė e tij tė mallkuar kurrė nuk ka mundur tė na shtrojė...». Nė funt letra mban kėto fjalė: (dėrguar) "prej Himare, do me thėnė prej Epirit tė Shqiptarvet, mė 12 Korrik 1577 nga Shėrbėtorėt dhe nėnshtetasit e Shėnjtėris s'Ate. Nga Epiri i Shqiptarve, Priftrinj, Kler e Laikė dhe i gjithė Shteti i ynė" 14).

Gjer nė kohė tė vona bregdetasit patėn marėdhėnje me Romėn. Misjoni basilikan, qė pėr njė kohė tė gjatė qėndroi nė mes tė tyre, tregon qė kėto lidhje kanė qėnė tė ngushta dhe qė, mė tepėr se karakter fetar 15), ato kanė pasur rėndėsi politike. Urrejtja kundėr Gjysėm-hėnės, nuk munt tė tregohej mė qartė se sa duke e mbajtur aleancėn me Pėrfaqsonjsin e Krishtit mbi tokė.

Atėherė kur shpresa pėr tė shpėtuar nga robėrija ishte prerė dhe shumė nga katundet qė rrethonin Himarėn nisėn tė myslimanizohen, Himarjotėt, tė lodhur nga dyqint vjetė luftė e nga taksat e rėnda me tė cilat i ngarkonte Porta e Lartė, vėndosėn tė hidhen n'Itali, si shumė Shqiptarė tė tjerė. Krerėt e tyre u mblodhėn dhe shkuan nė Himarė pėr tė lutur misionarin De Camillis qė tė ndėrmjetsonte pranė Mbretit tė Napolit pėr t'u a bėrė kėtė nder dhe mė njė kohė, tė nisej edhe ai bashkė me ta pėr Itali.

Me gjithė se qėllimi i kėrkonjėsvet u gjet shumė me vėnt nga etrit e Misjonit basilikan, pse nė kėtė mėnyrė gjithė ata Shqiptarė do tė shpėtonin nga skėterra e Islamit, dėshira e tyre nuk u plotsua : Ati De Camillis nuk kishte lejė qė tė largohej nga ato vise. Relacjoni qė i dėrgohet Romės nė kėtė rasje ėsht i vitit 1072. 16)

Po shqiptarija e Himarjotve provohet mė sė miri me njė relacjon tjetėr qė De Camillis i dėrgon qėndrės sė Propagandės Fide atėherė kur largohet nga Misjoni. Mbassi pėrshkruan gjėndjen e vėndit dhe jetėn e vėshtirė tė misjonarit katolik, ai propozon qė tė thėrriten nė Romė «dy a tre tė rinj nga viset Kryesore tė krahinės pėr tė nxėnė nė Kolegjin grek virtytet e letrat dhe pėr t'u regjur me zakonet e Italis, kėshtu qė, kur te kthehen pastaj nėpėr katundet e tyre, seicili ndėr ta tė mundet tė japė frut mė tė madh se ne tė tjerėt qė jemi tė huaj, qoftė pėr gjuhėn shqipe e cila flitet bashkarisht nė tė gjithė krahinėn, dhe qė ne vetė si edhe Grekėt nuk e dimė, qoftė edhe pėr fuqin e miqve e tė prindėrve, pėr frikėn e tė cilėve, duke mos pasur kurkush guximin t'u bėjė atyreve tė keqe, aq mė pak vetė Peshkopi, do tė mundnin tė predikonin haptas tė vėrtetat katolike dhe pa asnjė frikė do tė qėrtonin veset dhe zakonet e tyre barbare». 17)

Fanatizima me tė cilėn bregdetasit ruanin kėto doke e zakone qė De Camillis me shokė i quajnė vese, pėrbėn misterin e paprekshmėrisė sė gjakut e tė karakterit shqiptar gjer nė ditėt t'ona. Kur Emzot Stanila mundohej tė largonte nga ata ashpėrsin e vetsundimit dhe tė ndalonte gjakmarrjen, ata pėrgjigjeshin me kėmbėngulje: "Lernani tė sundohemi me kėtė rreptėsi, pse po tė mos dėnohej me kaq ashpėrsi vrasja e njė njeriu, sigurisht vrasjet do t'ishin shtuar; prandaj, pėr tė ndaluar ērregullimin qė do tė krijohet, ėsht mė mirė qė tė veprohet me kėtė rregull." 18)

Kėto tradita qė kanė mbetur tė paprekura gjer nė ditėt t'ona janė vula m'e fortė e shqiptaris sė Himarjotvet, Besa e burrėrija i lith ata, pa as mė tė voglin dyshim, me malsit e virgjėrta tė veriut. Edhé tri nga tė shtatė katundet e Bregut tė detit — Palasa, Dhėrmija dhe Himara — qė sot pėr sot flasin njė gėrqishte tė prishur, shėnjė e propagandės sė fortė greke tė zhvilluar me anėn e shkollės e tė kishės, i ruajnė me respekt doket e zakonet q'i u kanė lėnė tė parėt Jeta patriarkore e tyre ėsht organizuar si nė tė gjitha malsit e tjera tė veriut. Lagjet e ndryshme tė katundevet dhe fiset qė banojnė ndėr to kanė, qė tė gjitha, emra nė gjuhėn t'onė. Edhe tre fshatrat qė flasin gėrqisht, ndėr dasma e nė vdekje kėndojnė e qajnė shqip.


____________
1) Almagia gabon kur shkruan se «jo - Shqiptarėt, mbrėnda kufijve tė 1913-ės, nuk pėrbėjnė mė shumė se 9% tė popullsis sė pėrgjithshme», (Shif «L'Albania», faqe 174), Gabim shumė mė tė rėndė se ky bėn Gjermani Maull, i cili thot se nė Shqipėrin e vogėl ka pasur 65 mij Sėrbė, 55 mij Vllehė, 50 mij Tyrq dhe 15 mij Grekė; pėrmbi 18% tė popullsis dalin tė huaj. Por shėnimet e Maull-it pėrgėnjeshtrohen lehtė prej gjithė atyreve q'e njohin, sado pak, Shqipėrin. Kush nuk e di se mbrėnda kufijvet tė 1913-ės nuk ka pasur asnjė Sėrb e asnjė Tyrk dhe se Vllehėt kanė qėnė shumė mė tė pakėt nė numėr ? (Shif pėr kėtė WENINGER : «Op. Cit,», faqe 1.
(...)
9) Teki SELENICA : «Shqipėria mė 1927», Tiranė, 1928 faqe CV.
10) ALMAGIA : «Op. Cit.», faqe 173.
11) Athanase GEGAJ : “L'Albanie et l'invasion turque au XV-e siécle”, Paris, 1937, faqe 155, 157.
12) KERSOPOULOS : “Chronologie Albanaise”, faqe 34.
13) BORGIA : «Op. Cit.», nė Studi Albanesi, vol. V-VI, faqe 102.
14) BORGIA : «Op. Cit.», nė Studi Albanesi, vol. II, faqe 160-161. .
15) Fan S. NOLI, nė veprėn monumentale Historia e Skėnderbeut faqe 276, shėnon se «Himariotėt qėndruan besnikė tė Papės gjer nė mes tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, dhe u kthyen orthodoksė nė kohėn e Katerinės sė Madhe». Por, nga dy volumet e cituara t'At Nilo Borgia-s, del nė shesh se besnikija e bregdetasve te Papa ishte vetėm nė fushėn politike. Shumė kohė pėrpara e, ndofta, qė nė kohė tė Skėnderbeut ata kanė qėnė tė lidhur me Kishėn e Lindjes.
16) BORGIA : «Op. Cit.», faqe 131 deri 136.
17) «...Far venire qua a Roma due o tre giovani dai luoghi principali della provincia ad imparare nel Collegio Greco le virtu e le lettere, et ad assuefarli ai costumi d'Italia, perché tornando poi ai loro paesi, ognuno di quelli potra fare assai maggior fruto che noi altri forastieri, sķ per la lingua albanese con la quale comunemente si parla in tutta la provincia, e' noi altri come pure i Greci non sappiamo, si anche per la forza dei loro amici e parenti; per timor dei quali non havendo niuno ardire di far loro dei male, né tampoco l'istesso Vescovo, potrebbono francamente predicare le cattoliche verita e senz'alcun timore riprendere i vitij e le loro barbare consuetudini». BORGIA : «Op. Cit.», nė Studi Albanesi, vol. V-VI, faqe- 139. Fjala Peshkop i pėrket metropolitit ortodoks tė Delvinės qė i binte shumė mė qafė Misjonit bazilikan tė Himarės.
18) BORGIA : «Op. Cit,», nė Studi Albanesi, vol. V-VI faqe 102-103.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2008, 14:56   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Far venire qua a Roma due o tre giovani dai luoghi principali della provincia ad imparare nel Collegio Greco le virtu e le lettere
Kolegji Grek, ėshtė Kolegji Ortodoks - po nuk u kuptua kjo kur zbėrthehet historia nga 1950 e para, nuk ėshtė kuptuar asgjė. Pra kur lexohen veprat e kohės dhe cilėsohet dikush si grek, dmth thjesht qė ishte ortodoks. Asgjė nuk na thotė fjala grek pėr pėrkatėsinė "kombėtare".

Ky ėshtė thelbi me tė cilin abuzohej nė mendjen e bujkut tė shkretė shqiptar nga vemjet aziatike nė jug qė mbanin poste prifti, mitropoliti dhe merimangash tė tjera.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2010, 20:36   9

Shkrim i cituar Greqia kėrkon inventar tė pronave tė tė ashtuquajturit "minoritet grek"


Citim:
Qeveria greke kėrkon inventar pėr pronat e minoritetit nė Shqipėri

Sė shpejti do tė kryhet njė inventar nė bregdetin e Jugut shqiptar pėr evidentimin e pronave tė minoritetit grek nė Shqipėri sipas njė financimi tė qeverisė greke me OSBE-nė.

Ministri alternativ i Punėve tė Jashtme tė Greqisė, Dimitris Droutsas, e bėri tė ditur kėtė fakt gjatė njė fjalimi nė Parlamentin grek. Droutsas, duke bėrė njė analizė tė punės sė dikasterit tė tij, u fokusua nė marrėdhėniet e Greqisė me Shqipėrinė duke deklaruar se Greqia dominon fort me ekonominė e saj nė Shqipėri, dhe kjo falė programeve dhe projekteve tė fondeve dhėnė nė ndihmė tė fuqizimit tė minoritetit grek nė Shqipėri.

“Vihet re njė prani e fortė e ekonomisė sė Greqisė nė Shqipėri, kjo falė krijimin e kushteve tė duhura pėr pjesėtarėt e pakicave kombėtare greke nė Shqipėri qė ata tė qėndrojnė nė vatrat e tyre, dhe pėr ata qė i kanė lėnė kėto vatra, tė mund tė kthehen atje tė sigurt”, - ėshtė shprehur ministri.

Nė kėtė kuadėr ai pėrmendi projektin e qeverisė greke me OSBE-nė pėr pronat e pakicave greke nė Shqipėri, qė sipas Droutsas, po has vėshtirėsi pėr shkak tė ēėshtjes ende tė pazgjidhur tė pronave nė Shqipėri.

“Pėr tė forcuar pozitėn e pakicave kombėtare greke dhe perspektivėn pėr ata qė kanė mbetur pėr t’u kthyer, ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė zgjidhet problemi lidhur me pronėn nė Shqipėri. Pėr kėtė qėllim, Ministria e Jashtme greke ėshtė bashkėfinancuese e njė programi tė OSBE-sė pėr inventarizimin e parė dhe tė plotė tė pronės sė minoritarėve nė bregdetin jugor tė Shqipėrisė”, - tha Droutsas.

Numri njė i Diplomacisė greke shpreson se kjo do tė bėhet e mundur jo vetėm pėr marrėdhėniet e ardhshme mes Shqipėrisė dhe Greqisė, por edhe sepse ky ėshtė kusht i BE-sė ndaj shtetit shqiptar.

“Nė ēdo rast, kursi europian qė po ndjek Shqipėria do tė ketė rėndėsi kyēe pėr tė ardhmen e marrėdhėnieve greko-shqiptare. Pėrparėsi e Shqipėrisė nė kėtė drejtim ėshtė gjithashtu tė sigurojė interesat e pakicave kombėtare greke”, - ėshtė shprehur Droutsas.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=26870

Citim:
Minoriteti, Droutsas: Greqia, inventar pronash nė Shqipėri

Minoriteti grek nė Shqipėri duket se do tė mbetet pėrcaktues nė marrėdhėniet me Greqinė. Supozimet dhe debatet mediatike qė riciklohen periodikisht nė Tiranė rreth interesave helene nė vendin tonė, kanė marrė njė konfirmim zyrtar nga Athina, madje nga nivele shumė tė larta tė politikės.

Nė njė seancė parlamentare tė ditės sė hėnė, ministri i Jashtėm plotėsues i Greqisė, Dimitris Droutsas, duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė pėrfaqėsuesve tė nacionalistėve tė partisė LA.O.S, ka bėrė publike rrezen e interesave nė Shqipėri dhe hapat qė do tė ndėrmerren pėr realizimin e tyre.

“Prezenca e fortė dhe e qėndrueshme ekonomike e Greqisė nė Shqipėri sė bashku me programet e zhvillimit dhe projektet e infrastrukturės qė ne po themelojmė atje kontribuojnė nė krijimin e kushteve tė duhura pėr anėtarėt e Minoritetit Kombėtar Grek nė Shqipėri qė tė qėndrojnė nė vatrat e tyre dhe pėr ata qė janė larguar qė tė rikthehen. Ministria e Jashtme greke po zhvillon sė bashku me OSBE-nė njė program pėr inventarizimin e parė dhe tė plotė tė pronave nė bregdetin jugor tė Shqipėrisė”.

Kjo deklaratė e Droutsas duket se do tė jetė hapi qė qeveria e Athinės do tė ndėrmarrė pėr tė siguruar pėrmes dokumentacionit zyrtar shqiptar njė shifėr ekonomike tė prezencės sė minoritetit, e cila nė vetvete ofron edhe njė pėrmasė gjeografike apo territoriale. Me interes ėshtė tė shihet se adresa qė Droutsas jep pėr sa i pėrket ēėshtjeve tė pronėsisė sė pakicės i referohet bregdetit, ēka vetvetiu nxjerr nė sipėrfaqe problemin e Himarės.

Lidhur me kėtė tė fundit, Tirana zyrtare nuk njeh prani tė minoriteteve, ēka e bėn pranimin e mundshėm tė inventarizimit tė pronėsisė sipas termave qė jep ministri grek, njė hap tė parė tė ndryshimit tė qėndrimeve tė saj. Nė njėfarė mėnyre, konteksti i brendshėm politik shqiptar e kthen projektin e sipėrcituar nė njė sfidė delikate pėr qeverinė aktuale, qė ka nė regjistrin e vet disa akte jo shumė tė pranueshme pėr opinionin e gjerė.

Pėrtej kuadrit nacionalist qė mvesh pėrherė problemet e mbetura mes Greqisė dhe Shqipėrisė, qėndron perspektiva europiane, e cila shėrben si siguresė pėr tensionet e mundshme. Nė tė njėjtėn frymė, ministri i Jashtėm plotėsues, Droutsas ka nėnvizuar para deputetėve grekė se edhe zgjidhja e problemeve tė minoritetit duhet projektuar nė kontekstin e standardeve europiane, tė cilat edhe Shqipėria ka detyrimin t’i zbatojė.

Njė nga kėto ėshtė edhe regjistrimi i pritshėm i popullsisė, tė cilin Athina zyrtare e pret nė funksion tė shifrave qė do tė prodhojė pyetja pėr origjinėn etnike tė shtetasve shqiptarė. “...kursi europian i Shqipėrisė mbetet i njė rėndėsie themelore pėr tė ardhmen e marrėdhėnieve greko-shqiptare. Progresi i vendit nė kėtė drejtim siguron gjithashtu interesat e Minoritetit Kombėtar Grek. Njė nga premtimet qė Shqipėria ka bėrė ndaj BE ėshtė realizimi i njė regjistrimi nė vitin 2011...Dhe ne shohim si pozitive qė pyetėsori i pėrgatitur nga autoritetet shqiptare pėrfshin njė pyetje rreth origjinės etnike, qė ka qenė njė kėrkesė e vazhdueshme e Minoritetit Kombėtar Grek”, u shpreh Droutsas nė pėrgjigje tė deputetėve tė partisė LA.O.S.

Etnia me regjistrim vullnetar shfaqet kėshtu si njė detyrim i Tiranės para Bashkimit Europian, nė prapavijė tė tė cilit qėndrojnė edhe interesat greke. Ėshtė e qartė se shifra e prodhuar prej kėtij regjistrimi do tė japė njė panoramė zyrtare tė popullsisė, raportet e brendshme tė sė cilės qoftė nė planin etnik, qoftė atė fetar, nuk pranohen mė si tė besueshme, ose tė paktėn kanė nxitur kėrkesėn pėr rikonfirmim.

Ajo qė ka rėndėsi nė planin politik ėshtė fakti se nėse pala greke nuk heziton qė tė bėjė tė njohura shqetėsimet pėr pjesėtarėt e kombit tė vet, apo pėr mbrojtjen e interesave tė veta, ashtu si ajo i formulon, duhet thėnė se nga Tirana zyrtare, heshtja mbetet politika e vetme.

http://216.75.13.41/index/politike/a...82942625f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2010, 20:43   10
Citim:
Idrizi: Tė inventarizohen pronat e ēamėve

Partia pėr Drejtėsi dhe Unitet, e drejtuar nga deputeti Shpėtim Idrizi, do tė iniciojė njė interpelancė me ministrin e Shtetit, Genc Pollo, pėr sa i pėrket regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare.

“Ne do tė thėrrasim nė interpelancė ministrin Genc Pollo, pėr tė dhėnė sqarime rreth regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare”, tha dje pėr “Shqip”, Idrizi.

Duke bėrė njė koment rreth deklaratave tė ministrit tė Jashtėm plotėsues grek, Dimitris Droutsas pėr kėtė problem, ai ka nėnvizuar se “regjistrimi nuk ėshtė detyrim para Kėshillit tė Europės, sepse askush nė Europė nuk bėn regjistrim mbi bazė fetare dhe etnike”.


Sipas tij, deklarimet e fundit tė ardhura nga Greqia flasin pėr prapavijėn e vėrtetė tė kėtij akti, qė po ndėrmerret nga shteti shqiptar dhe kundrejt tė cilit PDU do tė reagojė nė rrugė institucionale.

Ndėrkohė, njė koment ėshtė bėrė i njohur nga Idrizi rreth projektit tė paralajmėruar nga Droutsas pėr inventarizimin e pronave tė minoritetit grek nė Shqipėri, njė nismė qė do tė realizohet sė bashku me OSBE.

“Ne, shumė shpejt, do tė kėrkojmė nga qeveria shqiptare dhe OSBE inventarizimin e pronave tė ēamėve nė Greqi”, tha Idrizi
pėr gazetėn “Shqip”.

Kėshtu, qėndrimet e Athinės zyrtare rreth problemeve qė mbeten tė pazgjidhura apo qė pretendohen, kanė sjellė reagimet e para nė Shqipėri. Me interes ėshtė fakti se kėrkesa tė tilla si inventarizimi i pronave neglizhon nė vetvete legjislacionin vendas qė i ka njohur minoritetit tė drejtėn e pronės, pavarėsisht se sipas Idrizit, ajo ėshtė e fituar pikėrisht nga ligji shqiptar dhe nuk ėshtė e trashėguar.

Nė njė plan afatshkurtėr, kur Shqipėria po afrohet gjithnjė e mė shumė me familjen europiane, duket se problemet e shtyra pėr njė kohė tė gjatė do tė hyjnė nė axhendėn politike pėr zgjidhje.

Pėr Shqipėrinė, prononcimi pėr ēėshtjen ēame mbetet i hapur dhe njė detyrim qė buron tashmė edhe nga ndryshimi cilėsor nė pėrfaqėsimin politik tė brendshėm tė kėtij komuniteti qė ka zėrin e vet nė Parlament.

http://216.75.13.41/index/politike/3...1cd39566f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2010, 22:02   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Dhe "Tirana zyrtare" tha...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.6.2010, 12:05   12
kalimtar/e
 
Nė tė vėrtetė Tirana zyrtare zakonisht i bėn gjėrat fakt tė kryer fshehurazi dhe pastaj i nxjerr tė palarat nė shesh, ose mė mirė ja nxjerrin...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 04:20   13
Citim:
Papandreu: Rritje nacionalizmi nė Shqipėri

Kryeministri i Greqisė, Jorgos Papandreu, ka deklaruar se, ajo qė ai e cilėsoi si rritje nacionalizmi nė Shqipėri ndaj minoritetit grek, krijon probleme serioze nė raportet dypalėshe. Kėto komente Papandreu i bėri nė konferencėn vjetore nė kuadėr tė panairit tė Selanikut, ku i ėshtė bėrė pyetje edhe pėr incidentin e shėnuar para 1 muaji nė Himarė.

“Pėr fat tė keq vėrejmė fenomene tė ngjashme tė njė shpėrthimi nacionalizmi nga grupe ekstreme qė pėr fat tė keq kanė edhe pasoja politike dhe qė synojnė edhe minoritetin grek nė Shqipėri”, ka thėnė Papandreu, pėr tė shtuar se "nacionalizmi nuk i ndihmon Ballkanit, sepse gjithnjė ka shkaktuar probleme".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=77199

Citim:
Papandreou reagon para gjykatave shqiptare

Sipas BBC, Athina zyrtare legjitimoi statusin politik tė incidentit tė fundit nė Himarė, kur pėr pasojė vdiq shtetasi shqiptar, Aristotel Guma.

Pas rreth njė muaji nga ngjarja tragjike dhe megjithėse gjykatat shqiptare ende nuk janė shprehur pėr rastin, kryeministri grek, Jorgos Papandreou, nuk hezitoi qė incidentin ta cilėsojė si nacionalist, gjė qė, sipas tij, ėshtė shqetėsuese.

“Kjo ėshtė njė ēėshtje serioze, fillimisht pėr marrėdhėniet dypalėshe qė Greqia dėshiron tė zhvillohen pozitivisht, por edhe njė ēėshtje serioze edhe pėr rrugėtimin evropian tė Shqipėrisė, sepse nacionalizmat nė Ballkan nuk i ndihmojnė vendet fqinje. Do tė doja t’i dėrgoja mesazh palės shqiptare, se nacionalizmat gjithmonė kanė krijuar probleme kolosale, jo vetėm ndėrmjet vendeve, por pėrmes viktimave edhe qytetarėve tė thjeshtė”, theksoi kryeministri grek.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../38237/C5/C18/

Citim:
Meta: Marrėdhėniet Shqipėri-Greqi shumė tė mira

Zėvendėskryeministri i Shqipėrisė, Ilir Meta deklaroi se marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė janė shumė tė mira dhe do tė vijojnė nė kėtė trend tė shkėlqyer bashkėpunimi.

“Nė pėrgjigje tė interesimit tuaj, lidhur me njė prononcim tė dhėnė nga Kryeministri i Republikės sė Greqisė, z. Papandreu, pėr sa i takon marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Greqisė. Nė pamundėsi pėr tu pėrgjigjur dje, dua tė theksoj se marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė dhe nė veēanti ndėrmjet dy Qeverive janė shumė tė mira dhe do tė vijojnė nė kėtė trend tė shkėlqyer bashkėpunimi dhe mirėkuptimi reciprok”, tha meta nė njė konferencė shtypi.

Ai theksoi se Qeveria Shqiptare ka ditur gjithmonė tė mbajė qėndrime tė qarta ndaj ēdo episodi qė ka synuar tė cėnojė kėto marrėdhėnie dhe ndaj ēdo grupimi apo segmenti ekstremist qė ka dashur t’i helmojė kėto marrėdhėnie.

“Ne jemi tė bindur qė ky bashkėpunim, i cili nuk ka tė bėjė vetėm me marrėdhėniet tradicionale midis dy vendeve por i cili natyrisht ka tė bėjė edhe me vetė perspektivėn e integrimit evropian tė Shqipėrisė, do tė vijojė edhe nė tė ardhmen.Njėkohėsisht, Qeveria e Shqipėrisė ka qenė dhe ėshtė shumė e angazhuar pėr tė miratuar tė gjithė atė legjislacion modern qė garanton tė gjitha tė drejtat e minoritetit grek nė Shqipėri, por edhe tė ēdo grupimi tjetėr. Shqipėria ėshtė njė vend evropian dhe ėshtė kundėr ēdo lloj diskriminimi”, shtoi Meta. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...ce83b52c4&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 05:11   14
Citim:
Papandreou trimėron Bollanon dhe Dulen

Menjėherė pas deklaratės 'kėrcėnuese' tė kryeministrit grek Papandreou, sipas tė cilit ngjarja nė Himarė ishte njė veprim nacionalist, sipas Ministrisė sė Jashtme greke, ministri i ri Dimitris Droutsas, takoi kreun e OMONIA’s, Vasil Bollanon dhe kreun e PBDNJ, Vangjel Dulen.

Megjithėse nuk u publikua, supozohet se nė takim u trajtuan problemet e ngritura nga OMONIA dhe PBDNJ pėr ēėshtjet e pakicave.

Zėvendėskryeministri i Shqipėrisė, Ilir Meta, si pėrgjigje ndaj deklaratave tė Papandreou’t, tha se marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Greqisė janė tė mira dhe do tė mbesin tė tilla.

Sipas Metės, Qeveria Shqiptare ka mbajtur qėndrim tė qartė ndaj secilės ngjarje qė cenon marrėdhėniet bilaterale, dhe ajo do tė pėrmbushė edhe legjislacionin nė tė mirė tė pakicės greke nė Shqipėri.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../38292/C5/C18/

Citim:
Drejtuesit e PBDNJ-sė priten nė Athinė edhe nga ministri i Jashtėm dhe kreu i Parlamentit

Dy prej pėrfaqėsuesve tė minoritetit grek nė Shqipėri, kreu i OMONIA-s, Vasil Bollano dhe ai i Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, Vangjel Dule, kanė formalizuar dje axhendėn e tyre “diplomatike” nė Athinė. Pėrveē takimit me kreun e qeverisė greke, Jorgo Papandreu, dy politikanėt nga Shqipėria kanė takuar edhe titullarin e Ministrisė sė Jashtme, Dimitris Droutsas, me tė cilin ėshtė trajtuar problematika e minoritetit grek.

Pa dhėnė shumė informacione dhe detaje, bėhet e ditur se kontakti i marrė ka shėrbyer nė trajtimin nė nivel tė lartė tė ēėshtjeve qė shqetėsojnė pakicėn greke nė vendin tonė, e cila gjithsesi gjendet para sfidės sė vėshtirė elektorale tė vitit 2011. Jo mė kot Dule dhe Bollano kanė adresuar sė fundmi njė seri problemesh politike, disa herė edhe tė amplifikuara mbi vlerėn reale, probleme tė cilat kanė gjetur njė derė tė hapur nė Athinėn zyrtare tė drejtuar nga socialistėt e Jorgo Papandreut.

Krijimi i para disa kohėve i njė formacioni tė ri politik nė minoritetin grek, asaj MEGA, ka vėnė nė lėvizje njėsinė e vjetėr tė pakicės greke, e cila duket se po kėrkon tė ripėrcaktohet nė elektoratin e vet pėrmes trajtimit ekskluziv tė shqetėsimeve tė minoritetit duke mbajtur si mjet kryesor, tensionin.

Sesa e vėrtetė ėshtė kjo gjė mund tė shihet nė atė se ēfarė ka theksuar kreu i Parlamentit grek, Philip Petsalnikos, nė takimin me dyshen nga Shqipėria. Sipas njoftimit zyrtar nė faqen e kėtij institucioni bėhet e ditur se mesazhi i tij ka konsistuar nė nevojėn e bashkimit tė minoritetit nė funksion tė arritjes sė objektivave tė vet politikė.

“Petsalnikos nėnvizoi interesin e Parlamentit grek pėr monitorimin e ēėshtjeve tė minoritetit etnik grek nė Shqipėri dhe theksoi se udhėheqja politike dhe shoqėria nė vendin fqinj duhet tė eliminojnė shprehjet e intolerancės dhe fanatizmit qė mund tė ndikojnė negativisht nė marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve, por dhe nė kursin europian tė Shqipėrisė”, thuhet nė faqen zyrtare tė Parlamentit grek.

Njė mesazh i pėrsėritur ky, por qė mė shumė duket se ka vlerė pėr Vangjel Dulen dhe Vasil Bollanon qė me audiencėn e marrė kanė rritur kredencialet e veta pėrballė elektoratit grek nė Shqipėri. Sa u pėrket raporteve qė ka ky sinjal qė vjen nga Athina nė marrėdhėniet me Shqipėrinė, duket se prononcimet e politikės greke japin tė kuptojnė se problemet kanė fituar terren nė vėshtrimin e shtetit fqinj.

Nisur nga kjo si dhe nga monitorimi qė Athina i bėn problemit tė minoritarėve ėshtė e pritshme njė ndėrhyrje e re nė proceset elektorale nė Shqipėri sidomos nė marrėdhėniet ndėrpolitike brenda vetė pjesėtarėve tė tij qė aktualisht janė tė ndarė.

http://216.75.13.41/index/politike/1...4af9a9aec.html

Citim:
Berisha: S’mendoj se Greqia do jetė bllokuese

Kryeministri Sali Berisha ka reaguar sot nga Brukseli pėr deklaratėn ‘kėrcėnuese’ tė homologut grek, Jorgos Papandreu pėr ngjarjen e Himarės. “Nuk mendoj se Greqia do tė mbajė njė qėndrim bllokues. Greqia nė tėrėsi ka qenė njė faktor nxitės pėr integrimin e Ballkanit, duhet t’u kujtoj se nga Selaniku ėshtė bėrė deklarata mė e fortė mbėshtetėse pėr integrimin e Ballkanit nė BE”- ka thėnė Berisha.

Ndėrkohė, shumė Shoqata nė Shqipėri nėpėrmjet njė deklaratė pėr medie kanė thėnė se fjalėt e Papandreut kanė aludime shoviniste. “Intriga e deklarata qė cenojnė miqėsinė e ndjellin pėrēarjen nė Ballkan. Kėshtu e kanė quajtur deklaratėn e kryeministrit grek Papandreu, pėr ngjarjen e Himarės, disa shoqata shqiptare, pėrmes njė reagimi publik. Deklarata mohon tė ketė minoritet grek nė Shqipėri, ndėrsa shpreh indinjatėn pėr deklaratat shoviniste, tė Papandreut, njė kryeministri tė njė vendi anėtar tė Bashkimit Evropian.

Duke iu referuar ngjarjes sė Himarės, tė gjitha shoqatat bien dakord se kjo ngjarje nuk duhet tė politizohet, pasi sipas tyre ky aksident ka ndodhur midis shtetasish shqiptar, dhe janė gjykatat shqiptare qė i zgjidhin kėto ēėshtje, dhe jo kryeministri i Greqisė, kryetari i Omonias, apo ai i partisė sė minoritetit.

“Kemi kujtuar se kanė qenė gjithmonė qarqet antishqiptare nė Greqi qė vazhdojnė me pretendimet e tyre tė vjetra dhe tė reja pėr Vorio-Epirin, apo minoritet grek nė Himarė, por kur kėto pretendime pėr minoritet nė Himarė vihen nė gojėn e njė kryeministri grek, atėherė duhet t’i tregohet kėtij kryeministri, qė po i rrėshqet toka nėn kėmbė pėr shkak tė krizės ekonomike, qė tė merret me zgjidhjen e krizės dhe tė mos merret me punėt e brendshme tė njė vendi sovran dhe fqinjė i mirė njėkohėsisht”, thuhet nė deklaratė.

http://www.kosova-sot.info/politike/...jete-bllokuese
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 05:18   15
Citim:
Pse Jorgos Papandreu nxit urrejtjen nacionaliste antishqiptare?!
Enver Bytyēi

Njė muaj pas ngjarjes sė Himarės, kur njė banor i saj, Aristotel Guma, kishte gjetur vdekjen nga njė aksident automobilistik, ishte kryeministri grek, Jorgos Papandreu, ai qė gėrvishti plagėn qė po mbyllej. Nė njė deklaratė, tė cilėn ai e ka bėrė pardje, ka folur nė pozitat e tutorit mbi Shqipėrinė, duke dashur t`tregojė asaj sesi duhet tė sillet me minoritetin grek nė kėtė vend.

"Pėr fat tė keq, vėrejmė fenomene tė ngjashme tė njė shpėrthimi nacionalizmi nga grupe ekstreme, qė pėr fat tė keq kanė edhe pasoja politike dhe qė synojnė minoritetin grek nė Shqipėri", shprehet Papandreu. Dhe mė tej ai thotė: "Doja t’i dėrgoja mesazhin palės shqiptare se nacionalizmat gjithmonė kanė krijuar probleme kolosale, jo vetėm ndėrmjet vendeve, por me viktima edhe qytetarė tė thjeshtė".

Paralel me kryeministrin grek kanė folur kėto ditėt e fundit pėr kėtė ngjarje edhe kreu i Bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, si dhe kreu i PDNJ-sė, Vangjel Dule. Tė dy kėta pėrfaqėsues tė OMONIA-s greke kanė afėrsisht tė njėjtat vlerėsime si edhe kreu i qeverisė greke pėr ngjarjen e Himarės, duke shfrytėzuar vdekjen e njė njeriu, qytetar tė kėtij vendi, me qėllim qė tė nxitin urrejtjen dhe dasitė etnike nė Shqipėri.

Papandreu kėrcėnoi Shqipėrinė pėr "bllokimin" e saj nė rrugėn e integrimit evropian, ndėrkohė qė tė dy protagonistėt e politikės greke nė Shqipėri kanė thėnė se kjo ngjarje "nuk i ndihmon integrimit tė Shqipėrisė nė BE".

Ndėrkohė tė gjithė aktorėt grekė nė Athinė e nė Shqipėri nuk lėnė rast pa pėrmendur se "Greqia po bėn shumė pėr integrimin (kuptohet asimilimin) e emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Ndėrkaq pėr Papandreun, Dulen dhe Bollanon nuk ka ekzistuar dhe nuk ekziston as problemi ēam, as problemi shqiptar i arvanitasve, komunitet nė tė cilin po shuhet pėrfundimisht jo vetėm identiteti, por edhe elementi gjuhėsor i variantit tė shqipes, njė vlerė universale kjo pėr studimet evropiane tė kėsaj gjuhe, duke bėrė kėshtu njė krim kundėr njerėzimit.

Asimilimi dhe pėrpjekjet qė Greqia ka zhvilluar gjatė shekullit tė XX dhe gjatė kėtij dhjetėvjeēari pėr zhbėrjen e kulturės shqiptare dhe tė gjuhės shqipe te mbi dy milionė shqiptarėt arvanitas rreth Athinės, pėrkatėsisht nė lagjen e saj “Plakė”, si dhe nė ishujt e Egjeut apo nė fshatrat nė kufi me Shqipėrinė, duke nisur nga Kosturi e deri nė Korfuz, nuk do tė merrte asnjė emėr tjetėr, pėrveēse krim kundėr njerėzimit.

Po t`i shtojmė kėtij krimi edhe krimin e deportimit tė mė shumė se 300 mijė shqiptarėve tė Ēamėrisė dhe Thespothisė, si dhe asgjėsimin fizik tė rreth 10 mijė prej tyre, atėherė pėrmasat e kėtij krimi kundėr njerėzimit do tė ishin llahtar.

Njė aksident i rastėsishėm dhe ordiner i njė banori me origjinė shqiptare nė Himarė ėshtė politizuar dhe ngritur nė mit nga ana e qeverisė greke dhe pėrfaqėsuesve grekė tė kėtij minoriteti nė Shqipėri.

Kjo ngjarje, pėr tė cilėn nuk ka pasur dhe nuk ka asnjė shqiptar tė interesuar qė tė ndodhte, ėshtė instrumentalizuar nga Athina zyrtare nė stilin dhe modelin e ngjarjes sė vitit 1985 nė Kosovė, kur plagosja e njė Martinoviēi, banor serb i Graēanicės, ishte shfrytėzuar si precedent pėr tė hedhur akuzėn "e gjenocidit tė shqiptarėve kundėr serbėve nė Kosovė".

Ky model po konstruktohet nė Athinė dhe kryeministrin grek po e ndihmojnė nė kėtė absurd ndihmėsit e tij nė Shqipėri. Nuk kam ndėr mend qė tė vė nė dukje tė vėrtetėn e Himarės dhe origjinės shqiptare tė popullsisė sė saj. Nuk mund tė shterohet nė njė artikull as manipulimi historik qė Greqia ka bėrė me Himarėn, pėr shkak tė faktit se banorėt e saj kanė pėrdorur si gjuhė tregtie dhe migrimi gjuhėn greke.

Kjo ėshtė njė histori e tėrė, pėr tė cilėn do tė ishte mirė qė institutet tona tė organizonin sesione dhe konferenca shkencore tė mirėfillta. Por metodat nacionaliste tė Jorgos Papandreut nuk mund tė mbulohen pas "kritikės" qė ai i bėn Qeverisė shqiptare ose tė ashtuquajturave qarqe nacionaliste nė Shqipėri.

Shqipėria asnjėherė nuk ka prodhuar qarqe dhe organizata antigreke, aq mė pak raciste dhe ksenofobike, fenomen ky qė ka ndodhur rėndom gjatė tė gjithė rrjedhės sė historisė sė dy shekujve tė fundit nė Greqi, ku mund tė pėrmenden me dhjetėra qarqe dhe organizata, qeveri dhe parti politike tė shumta, presidentė dhe kryeministra tė panumėrt, tė cilėt kanė dėshmuar qėndrime nacionaliste e shoviniste kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė.

Nė Shqipėri nuk mund tė vlerėsohet asnjė qeveri e asnjė periudhe, e cila tė ketė shfaqur tendenca dhe koncepte antigreke. Edhe pėrpjekjet e vitit 1994-1995 pėr tė dėnuar disa krerė tė korruptuar dhe inkriminuar tė OMONIA-s nė thelb nuk bėnte pjesė nė ndonjė strategji antigreke, megjithėse Greqia vriste shqiptarė deri nė repartet ushtarake tė dislokuara nė kufi me shtetin grek.

Viti 1997 kishte sjellė kulmin e kėsaj veprimtarie subversive, kohė kur qeveria greke gati sa nuk pėrsėriti nė jug tė vendit ngjarjet e dimrit dhe pranverės sė vitit 1914. Atėherė andartėt grekė kishin marshuar nė tė gjithė jugun e Shqipėrisė dhe kishin kėrkuar aneksimin e saj.

E njėjta skemė ishte tentuar tė imponohej mė 1997, kur nė Gjirokastėr nuk drejtonte mė qeveria shqiptare, por guvernatori grek i emėruar nga Athina ishte njė zėvendėsministėr i jashtėm i qeverisė greke, tė cilin mė vonė, pėr njė shėrbim tė tillė, vetė grekėt do ta nisnin drejt fundit tė botės sė pėrtejme.

Por edhe pse Papandreu ka kėrcėnuar pengimin e Shqipėrisė pėr t`u integruar nė Bashkimin Evropian, pėr shkak, siē thotė ai, "mosrespektimin e tė drejtave tė minoritetit grek nė Shqipėri", kreu i qeverisė sė Athinės duket se kėto deklarata i pėrdor pėr kapital politik tė brendshėm.

Dy ditė mė parė demonstrues tė shumtė grekė nė Selanik e kishin akuzuar atė "pėr tradhti kombėtare". Me qėllim qė ta hiqte "damkėn e tradhtarit", Papandreut i duhej njė makijazh nacionalist pėrmes aksionit tė radhės kundėr njė vendi tjetėr fqinjė.

Pas konfliktit tipik mitik e nacionalist nė marrėdhėniet me Maqedoninė e Kosovėn, tani atij i mbetet tė sulmojė nė mėnyrė tė ngjashme Shqipėrinė. Megjithatė, ai nuk e ka aq tė lehtė tė rifillojė njė fushatė antishqiptare. Kjo, sepse partnerėt evropianė do tė mėrziteshin me kėtė Greqi zevzeke, sė cilės nuk i pėlqen asnjė prej fqinjėve tė saj. Sepse Athina ka jo pak privilegje nė Jug tė Shqipėrisė, deri tek tolerimi qė asaj i bėhet me incidentet qė krijon pėr tė penguar zhvillimin e turizmit te ne.

Nė Evropė nuk shkojnė mė kryeneēėsitė e Athinės dhe pėr shkak tė Traktatit tė Lisbonės, nė tė cilin integrimi i vendeve tė ndryshme nuk do tė realizohet mė me mekanizmin e vetos, por me mekanizmin e votės (55 pėr qind tė vendeve, tė cilat pėrfaqėsojnė 65 pėr qind tė popullsisė evropiane).

Nėse Tirana zyrtare ka toleruar kėrkesat greke, pėr shkak se asaj i duhej vota pėr miratimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Asocimit dhe pėr pranimin nė NATO, tashmė partneriteti midis Shqipėrisė dhe Greqisė ėshtė i domosdoshėm tė rikthehet nė kornizat normale, pa pasur mė frikė se Athina do tė jetė aq e fuqishme, sa tė pėrdorte fshesa tė reja kundėr refugjatėve.

Madje fshesa tė tilla do tė ishin nė tė mirė tė emigrantėve shqiptarė tė diskriminuar dhe tė ekonomisė shqiptare, e cila tashmė ėshtė aftėsuar qė t`i pėrgjigjet menaxhimit tė nevojave tė emigrantėve qė mund tė kthehen nė vend. Ndaj, ngado qė tė kthehet medalja e kėrcėnimit grek, ajo nuk rrezaton mė asnjė lloj rreziku pėr Shqipėrinė, pėrkundrazi, do tė mund tė kthehet lehtazi nė njė bumerang tė ri pėr Athinėn zyrtare dhe jozyrtare.

Dhe nėse Greqia ia shton vetes njė marrėdhėnie tė re krize, veē asaj qė vuan nė trupin e vet e veē krizės me Maqedoninė, ėshtė e sigurt se do tė dėshtojė nė tė tri kėto drejtime.

Megjithatė, shqiptarėt nuk kanė ligėsinė greke qė ta shfrytėzojnė agoninė e shtetit helen pėr ta shtyrė atė drejt greminės.

Kėtė nuk e kanė bėrė e nuk e bėjnė grekėt pėr ne shqiptarėt, por sė paku ėshtė koha, vendi dhe momenti qė Shqipėria tė mbrojė mė me forcė tė drejtėn e shqiptarėve arvanitas nė Greqi, tė drejtėn e pronėsisė sė ēamėve tė deportuar, shpronėsuar dhe asgjėsuar, tė drejtėn e emigrantėve pėr tė pasur shkolla, radio, gjykata, gazeta, televizione, libra, revista nė gjuhėn shqipe e kėshtu me radhė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=67364
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2010, 14:29   16
Citim:
Greqia garanton mbėshtetjen pėr integrimin

Nė takimin qė kryeministri i Shqipėrisė zhvilloi me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, ambasadorin Yannis-Alexios Zepos, ky i fundit garantoi pėr mbėshtetjen e plotė tė vendit tė tij pėr integrimin e Shqipėrisė nė BE.

Bashkėbiseduesit vlerėsuan axhendėn e Selanikut, si platformėn mė tė fuqishme pėr integrimin e Ballkanit, si dhe iniciativėn e kryeministrit Papandreu qė ky proces tė mbyllet brenda vitit 2014. Ambasadori Zepos tha se mes dy vendeve marrėdhėniet janė tė ngushta e miqėsore, duke ofruar gjithashtu mbėshtetje edhe pėr procesin e liberalizimit tė vizave.

Mė tej, Sekretari i Pėrgjithshėm i MPJ-sė greke i shprehu kryeministrit Berisha shqetėsimin qė ka shkaktuar nė rrethet politike greke, vrasja e tė riut Aristotel Guma, duke e cilėsuar si njė akt individėsh tė frymėzuar nga ndjenja nacionaliste.

Duke e dėnuar kėtė si njė akt barbar, Kryeministri Berisha i rikonfirmoi ambasadorit Zepos qėndrimin e palėkundur tė qeverisė shqiptare pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe minoriteteve.


Nė kėtė kontekst, Z.Berisha tha se akte tė izoluara nuk pėrfaqėsojnė ndjenjat e miqėsisė dhe tė vlerėsimit qė qytetarėt shqiptarė kanė pėr popullin fqinj.

Nė takim, ambasadori Zepos shprehu keqardhjen pėr mosmiratimin e marrėveshjes pėr ujėrat territoriale, duke shprehur qėndrimin e palės greke pėr njė zgjidhje sa mė tė shpejtė tė saj.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=12798
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2010, 10:34   17
Citim:
Dule proteston: Minoritarėt largohen nga administrata

Tiranė – Kryetari i PBDNJ, Vangjel Dule, akuzoi sot qeverinė se ka larguar nga administrata persona qė vijnė nga minoriteti grek nė vendin tonė.
Sipas tij, "ky fenomen ka gjetur hapėsire nė raportet e organizmave tė ndryshme ndėrkombėtare".

"Do tė mbetemi njė zė konsekuent nė mbrojtje tė tė drejtave tė njeriut, minoritetit e qytetarėve si dhe denoncimin e shkelėsve tė kėtyre tė drejtave", ka thėnė Dule pėr mediat.

Megjithatė, Dule nuk ka pėlqyer tė flasė pėr skandalin e Boboshticės nė Korēė, duke u pėrqendruar vetėm tek problemet sipas tij tė minoritetit grek nė vendin tonė.

"Kjo ndodh nė momentin qė qytetarėt shqiptarė presin lajme pozitive ne procesin e integrimit tė vendit nė BE", pėrfundoi Dule.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/26938/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2011, 23:32   18
Citim:
Greqia: Te drejtat e minoritetit rruge per integrimin e Shqiperise ne BE

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme Greke ka reaguar sot pėr deklaratat e konsullit grek nė Korēė dhe debatet e hapura rreth saj nė Shqipėri.

“Ne ndjekim nė shtypin shqiptar njė diskutim mjaft tė gjatė nė lidhje me disa deklarata. Nuk dua qė tė kemi keqkuptime dhe do tė jem shumė i qartė pėr pozicionin e Greqisė rreth kėsaj ēėshtjeje. Mund tė ju them se ne e konsiderojnė minoritetin etnik grek nė Shqipėri si njė urė bashkėpunimi dhe miqėsie midis dy vendeve dhe dy popujve tanė. Pėrmbushja e plotė e tė drejtave dhe detyrimeve nga ana e Shqipėrisė mbetet njė barometėr nė marrėdhėniet tona dypalėshe por edhe njė test pėr tė ardhmen evropiane tė vendit tuaj”, tha zėdhėnėsi.

Sipas tij, ēėshtja e minoritetit etnik grek nė Shqipėri trajtohet nė pėrputhje me detyrimet pėr mbrojtjen e tė drejtave tė emigrantėve.

“Kjo pėrfshin respektin dhe mbrojtjen e tė drejtave tė tyre nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė duke mos u kufizuar vetėm nė zonat minoritare. Ne besojmė se regjistrimi aktual i popullsisė nė Shqipėri ėshtė njė element pėr vendin tuaj. Ju duhet ta kryeni nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare, nė hartimin e pyetėsorit dhe nė llogaritjen e tij ashtu sikurse tė ndėrmerrni hapat e nevojshėm pėr tė mbrojtur minoritetet dhe tė drejtat e tyre. E pėrsėris se kjo ėshtė njė detyrim i Shqipėrisė nė rrugėn e saj evropiane” theksoi Gregory Delavekouras.

http://www.gazetametropol.com/newsti...o.php?idn=2958
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2011, 14:19   19
Citim:
Lideri i opozitės, takim i “fshehtė” me kreun e Partisė Mega nė Sarandė

Nuk ka qenė jashtė vėmendjes sė kryesocialistit Rama as Partia e minoritetit Mega, nė kohėn e vizitės sė tij, ditė mė parė nė Sarandė. Ky takim ėshtė mbajtur i fshehtė pėr mediat dhe vetėm dje kreu i Partisė Mega ka folur rreth tij.

Sipas kreut tė Megės, Kristaq Kiēo, e gjithė biseda mes tij dhe kryesocialistit Edi Rama u zhvillua nė njė klimė miqėsore. Fillimisht Kiēo e ka njohur Ramėn me tė veēantat e programit tė Partisė Mega, duke nėnvizuar se ajo nuk ėshtė krijesė e askujt, pėrveēse plotėson njė mungesė pėrfaqėsimi dhe ėshtė nė mbrojtje tė interesave tė braktisura tė minoritetit.

Numri njė i Megės tha se “Mega u krijua nga mungesa e theksuar e demokracisė nė organizatėn ‘Omonia’, si dhe pėr tė mos lejuar gllabėrimin e saj nga ana e PBDNJ-sė”, dukuri kėto tė shprehura me pėrēarje dhe humbje tė besimit te forca mbėshtetėse nė minoritet qė ka pretenduar se e ka pėrfaqėsuar deri tani politikisht.

Lidhur me atė ēfarė Mega projekton dhe pretendon pėr zgjedhjet e 8 majit, u prezantua synimi i daljes mė vete nė kėto zgjedhje, pa bėrė aleancė me asnjė nga partitė e mėdha.

“Qėllimi i Megės, u shpreh Kiēo, ėshtė pėrfaqėsimi dinjitoz nė pushtetin vendor dhe ndjekja e problematikave qė shqetėsojnė sot minoritetin grek: siē janė problemi i arsimimit nė gjuhėn amtare, zgjidhja e problemit tė pronave, problemi i sigurisė, si dhe zhvillimi ekonomik.

Edi Rama i tha kreut tė Megės se PS-ja ka treguar vullnet dhe gatishmėri pėr t’u marrė seriozisht me problematikėn qė shoqėrojnė jetėn nė minoritet dhe pėr pėrballimin e saj ka kėrkuar bashkėpunim nė tė ardhmen. Rama tha se “PSSH-ja u kushton njė rėndėsi tė veēantė marrėdhėnieve me minoritetin, gjė qė vihet re edhe nga besimi qė kjo parti ka marrė nė vazhdimėsi nga minoritarėt.

Gjatė takimit Rama-Kiēo u fol edhe pėr problemin e regjistrimit tė popullsisė. Mega ka pėrsėritur keqardhjen pėr qėndrimin e vlerėsuar antiligjor tė nėnkryetarit tė KLD-sė, Kreshnik Spahiu, nė fushatėn mediatike tė ndėrmarrė prej tij. “Nė asnjė rast, tha Kiēo, minoriteti nuk ka luajtur rol destruktiv e i tillė do tė jetė kontributi i tij edhe nė kėtė proces”.

http://www.gazeta-shqip.com/politike...5ff8c15f9.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 18:54   20
Citim:
Frashėri: Greqia synon tė marrė jugun e Shqipėrisė

Historiani i mirėnjohur Kristo Frashėri ka deklaruar se Greqia vazhdon tė ketė pretendime territoriale nė Shqipėri dhe pėr kėtė arsye po pėrpiqet tė imponojė regjistrimin mbi baza fetare dhe etnike.

"Ata duan Sarandėn e Himarėn, duan tė krijojnė njė numėrim tė madh dhe t'i thonė OKB sė na lejoni autonominė e Shqipėrisė sė jugut, sepse ka shumicė greke", ka pohuar Frashėri nė njė emision nė televizion. Ai ėshtė shprehur se regjistrimi i popullsisė nuk duhet tė bėhet mbi baza fetare dhe etnike.

"Shqipėria ėshtė njė shtet me banorėt e saj dhe nėse regjistrimi bėhet ndryshe, atėherė del si tokė greke. Dhe Greqia do qė ne ta bėjmė, qė qytetarėt tė thonė se janė grekė. Bindja fetare me atė politike janė njėsoj. Nė Greqi i respektojnė rregullat, ndėrsa kėtu ata nuk duan", ka nėnvizuar Frashėri.

Nė kėtė kontekst ai ka vlerėsuar si shumė tė drejtė angazhimin e juristit Kreshnik Spahiu. Sipas tij, Greqia keqinformon botėn me deklaratat e saj mbi Vorio Epirin dhe pretendon pėr minoritetet e saj nė zona tė gabuara tė Shqipėrisė. "Greqia e ka deformuar historinė pėr Epirin. Nė mesjetė Epiri s'ka pasur grekė. Ndėrsa Ēamėrinė nuk e zėnė nė gojė, i thonė Dhespoti. Dhespotia deri vonė ishte shqiptare. Edhe sot nė Ēamėri ka shqiptarė, shqiptarė tė krishterė, prandaj janė aty dhe nuk guxojnė tė flasin shqip pasi kanė frikė nga greku", ka theksuar Frashėri.

Ai ka shtuar mė tej se minoriteti grek nuk ndodhet nė Sarandė, Himarė, Gjirokastėr apo Korēė, ku pretendon pala greke, por nė zona tė tjera, si nė Dropull.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=112860
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:37.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.