Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.6.2008, 14:44   1

Shkrim i cituar Z1: Aeroporte nė Shqipėri


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2008, 14:45   2

Shkrim i cituar Do tė nisė fluturimet linja Prishtinė-Zagreb e anasjelltas


Zyrtarė tė Aeroportit Ndėrkombėtar Prishtina dhe ata tė kompanisė ajrore “Croatia Airlines”, kanė nėnshkruar njė kontratė pėr fillimin e operimit tė linjės sė re ajrore Prishtinė-Zagreb dhe anasjelltas. Drejtori menaxhues i Aeroportit Prishtina, Agron Mustafa, ka pritur njė delegacion nga Kroacia me tė cilėt edhe ka nėnshkruar kėtė kontratė, sipas tė cilės pritet qė mė 16 Qershor tė realizohet edhe fluturimi i parė nė kėtė linjė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=22311
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2008, 21:03   3

Shkrim i cituar Tiranė-Prishtinė: Nisėn sot fluturimet e rregullta


Nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Tiranės sot nisėn fluturimet tė rregullta drejt Prishtinės prej kompanisė Belle Air. Dy fluturime nė ditė pėr nė Prishtinė, tri herė nė javė ofrohen tashmė nga ky aeroport.

http://www.kosova.com/artikulli/46826
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2008, 23:18   4

Shkrim i cituar Hiqet taksa e fluturimit mes dy shteteve shqiptare


Shqiptarėt e tė dy shteteve nuk do tė paguajnė mė taksėn e fluturimit mes Tiranės e Prishtinės, falė njė ndryshimi qė i ka bėrė Kuvendi i Shqipėrisė ligjit. Me heqjen e kėsaj takse pritet tė ulet bileta e udhėtimit me Kosovėn dhe njė gjė e tillė ėshtė pėrshėndetur edhe nga biznesi.

“Konfindustria duke vlerėsuar si njė lėvizje me rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr zhvillimin ekonomik tė hapėsirave shqiptare krijimin sa mė shpejt tė Tregut Shqiptar 7 milionėsh dhe duke vlerėsuar se lehtėsimi i lėvizjes sė njerėzve ėshtė domosdoshmėri pėr arritjen e qėllimit tė mėsipėrm, bazuar nė studimin e plotė tė analizave tė tregut tė fluturimeve tė kryer nga industritė pėrkatėse shqiptare, ka pėrgatitur planin e masave tė nevojshme pėr tė ulur ēmimin e biletės sė fluturimit vajtje-ardhje Tiranė-Prishtinė me njė ēmim nėn 100 euro”, - ėshtė shprehur dje shoqata e biznesit Konfindustria.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=11388
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 17:15   5

Shkrim i cituar Fluturimi Tiranė-Prishtinė, mė shkurt dhe mė lirė


Fluturimi Tiranė-Prishtinė mė i shkurtėr dhe mė i lirė. Ekspertėt e aviacionit civil tė dy shteteve shqiptare kanė vendosur qė linjat ajrore tė pėrdorin njė korridor direkt mes dy kryeqendrave, duke iu shmangur kalimit nėpėr territorin e Maqedonisė.

Drejtori i Aviacionit Civil tė Shqipėrisė P., Ervin Mazniku, shprehet se aplikimi i kėtij itenerari do tė shkurtonte rrugėn. Ēmimi i biletės sipas Maznikut do tė shkojė nė rreth 20 pėrqind mė pak.

http://www.kosova.com/artikulli/49914
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2008, 17:47   6

Shkrim i cituar Prishtinė-Tiranė: Tash pa taksa, udhėtimi ajror 80€


Lirohen me 30% biletat pėr udhėtarėt ajrorė Prishtinė-Tiranė. Kėtė e bėrė tė mundur Ministria e Transportit e Shqipėrisė sė Veriut, e cila ka hequr taksat pėr udhėtarėt qė fluturojnė nga Aeroporti i Prishtinės drejt atij tė Rinasit, duke e zbritur kėshtu biletėn kthyese qė nga 110-120 euro nė 80 euro.

http://alsat-m.tv/Lajme-nga-rajoni/9295.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.2.2009, 20:50   7

Shkrim i cituar Ulen biletat nė linjėn ajrore Prishtinė-Tiranė


Prishtinė, 9 shkurt - Kompania shqiptaroperėndimore e fluturimeve "Belle Air", e vetmja pėr momentin qė fluturon nė linjėn Prishtinė - Tiranė dhe anasjelltas, ka filluar tė zbatojė nė praktikė, vendimin e marrė nga ana e Ministria e Transporteve dhe Telekomunikacionit, dhe Autoriteti i Aviacionit Civil tė Shqipėrisė sė Veriut, pėr heqjen e taksės prej 20.53 eurove pėr tė gjitha udhėtimet nė linja ajrore jo mė tė gjata se 200 km nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės.

Ulja e ēmimit tė biletės ėshtė konfirmuar edhe nga pėrfaqėsuesi i kompanisė "Belle Air", Dhimitėr Tola, i cili ka thėnė se qė nga data 3 shkurt ėshtė marrė masa e menjėhershme pėr tė pasqyruar zbritjen e taksės nga ēmimi aktual i biletės.

Sipas tij, janė dy lloj taksash qė duhet t'i heqė dhe shteti perėndimor shqiptar, taksa e kalimit tė kufirit e cila ka hyrė nė fuqi dhe ka filluar tė zbatohet nga janari i kėtij viti prej 10 eurove, dhe taksa aeroportuale prej 14.5 euro.

Bileta njėdrejtimėshe Prishtinė-Tiranė fillon me 42 euro.

http://www.kosova.com/artikulli/51694
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 20:22   8

Shkrim i cituar Prishtinė: Aeroporti tash 24 orė/ditė


Vendimi pėr tė punuar 24 orė nė ditė ėshtė marrė nga ANP-ja pas interesit tė shfaqur nga shoqėritė ajrore, analizat profesionale, teknike dhe financiare tė cilat rezultuan pozitive pėr fluturime tė sigurta nė ANP, thuhet nė njoftimin pėr shtyp.

Zgjatja e orarit tė fluturimeve nė ANP nė 24 orė, konsiderohet si njė prej vendimeve mė tė rėndėsishme tė ANP-sė dhe pėrbėn njė hap tė madh pėr shoqėrinė, zhvillimin e aviacionit civil si dhe shtetin nė tėrėsi. Deri tani, Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ka punuar nga ora 6:00 e mėngjesit deri nė orėn 22:00 tė mbrėmjes.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=11176
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2009, 17:51   9

Shkrim i cituar Tiranė: “Lufthansa” dyfishon fluturimet me ShP


“Linja ajrore ndėrkombėtare me qendėr nė Gjermani, ka shtuar njė fluturim ditor, krahas shėrbimeve tė saj ekzistuese ditore, nga Tirana nė Munih”, - u tha nė njė konferencė pėr shtyp qė drejtues tė kompanisė zhvilluan nė Tiranė. Shėrbimi ofrohet dy herė nė ditė midis Tiranės dhe Munihut, ndėrsa kompania ka aplikuar ēmime te reja, shumė tė lira pėr udhėtimet nga Shqipėria.

Bileta vajtje-ardhje nga Tirana nė Munih kushton vetėm 89 euro dhe 189 euro kushton bileta pėr 60 qytete evropiane. Ēmimi pėrfshin tė gjitha taksat dhe tarifa tė tjera, veē tarifės pėr shėrbimet ndaj biletės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=13466
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2009, 18:29   10

Shkrim i cituar Kukės-Rinas: Projektohet vijė e brendshme fluturimesh


Tirana dhe Kukėsi do tė lidhen shumė shpejt mes tyre nėpėrmjet njė vije tė brendshme fluturimesh. Dje ėshtė kryer me sukses prova e parė e pėrgjithshme me njė avion me pasagjerė. Ramiz Lala, pėrgjegjės i aeroportit tė Kukėsit, ka bėrė tė ditur se pas pėrfundimit tė procedurave tė testimit do tė nisin procedurat pėr fluturime tė brendshme nga Kukėsi nė Tiranė. Kėto fluturime do kryhen fillimisht njė herė nė javė, duke u shtuar mandej nė vartėsi tė kėrkesės.

Aeroporti i Kukėsit ka tė dhėnat teknike pėr tė pėrballuar dhe fluturime ndėrkombėtare, por gjatė qeverisjes socialiste nė shtetin Perėndimor u vendos njė ligj qė ndalon fluturimet civile ndėrkombėtare nė aeroporte tė tjera veē atij tė Rinasit. Nė vitin 2007 qeveria demokratike njoftoi se do tė kėrkojė heqjen e ekskluzivitetit qė ka kompania amerikano-gjermane mbi fluturimet civile nė shtetin Perėndimor, ndėrsa palėt kanė rėnė dakord qė tė marrin njė firmė tė huaj qė do tė vlerėsojė dėmet e heqjes sė kėsaj tė drejte, tė cilat do tė kompensohen nga qeveria shqiptare.

Ekspertėt kanė vlerėsuar se heqja e ekskluzivitetit aeroportit tė Rinasit, do tė mundėsojė mė nė fund dhe funksionimin e aeroportit tė Kukėsit si dhe ndėrtimin e tre aeroporteve tė tjerė nė Vlorė, Sarandė dhe Gjinokastėr.

Njė veprim i tillė i qeverisė sė sotme ishte paralajmėruar edhe nė shtator tė 2007-ės gjatė njė takimi tė kryeministrit Sali Berisha me presidentin Jyrgen Rėder tė grupit gjerman "Dorsch Gruppe Holding". Ky i fundit ka paraqitur projekt-idenė pėr ndėrtimin e njė aeroporti nė Sarandė, por ėshtė pėrballur me pengesat e lartpėrmendura ligjore qė shėnojnė ekskluzivitet fluturimesh pėr 20 vjet pėr aeroportin e Rinasit nė Tiranė. Ky ngėrē ligjor i krijuar nga socialistėt ka stepur investitorėt gjermanė, por qeveria nė takimin e zhvilluar me palėn gjermane ka premtuar se pengesat ligjore do tė tejkalohen.

http://www.shekulli.com.al/2009/05/17/projektohet-nje-linje-avionesh-tir...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2009, 02:08   11

Shkrim i cituar ShP: Deri nė 2012 trafiku ajror do tė kontrollohet nga ushtria turke


Shėrbimet e trafikut ajror shq/perėndimor tani e tutje do tė jenė nėn patrullimin e komandės ushtarake tė Izmirit, Turqi. Njė fakt i tillė parashikohet nė marrėveshjen teknike qė pala shqiptare ka lidhur me atė turke, nėn sugjerimin e NATO-s, mbi bashkėrendimin e shėrbimeve tė trafikut ajror.

E miratuar dje nė mbledhjen e qeverisė, kjo marrėveshje pėrcakton qė Turqia merr rolin e kontrollimit tė hapėsirės ajrore shqiptare, deri nė fazėn kur vendi ynė tė cilėsohet se i ka pėrmbushur kushtet pėr ta realizuar vetė njė gjė tė tillė me kapacitetet e tij. Mendohet se ky afat do tė jetė viti 2012, kur ėshtė caktuar edhe limiti kohor i funksionimit tė marrėveshjes me palėn turke.

Deri nė kėtė vit ėshtė afati i Aleancės pėr shtetin Perėndimor pėr tė plotėsuar kushtet e rinovimit tė kapaciteteve ajrore dhe atyre ushtarake, nė mėnyrė qė tė jetė nė gjendje tė sigurojė vetė njė patrullim tė hapėsirės tonė ajrore.

http://www.gazetalibertas.com/2009/06/19/trafiku-ajror-shqiptar-ne-duart...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2009, 17:56   12

Shkrim i cituar Aeroporti i Prishtinės, fitime €3.5 mln nė 6m/I


Statistikat e 6-mujorit tė parė tė kėtij viti e nxjerrin Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės tė paprekur nga kriza botėrore dhe me njė rritje tė ndjeshme nė tė gjithė sektorėt. Fitimet neto tė kompanisė nė kėtė 6 mujor janė rreth 3.5 milion euro, 8% mė shumė se 6-mujori i parė i vitit 2008, ndėrsa numri i fluturimeve ėshtė rritur me rreth 17%. Rritje ėshtė shėnuar edhe nė numrit e udhėtarėve me rreth 4%.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=37652
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2009, 15:38   13

Shkrim i cituar ShV: Pritet hapja e korridorit tė tretė ajror


Citim:
Kosova sė shpejti me korridorin e tretė ajror

Kosova sė shpejti do tė ketė korridorin e tretė ajror Prizren-Kukės, bėn tė ditur ministri i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj. Sa i pėrket korridorit me Serbinė, ai thotė se Serbia po shkel konventat evropiane, duke mos lejuar tė pėrdoret ky korridor.

Tė gjitha fluturimet qė vijnė nė Kosovė dhe qė dalin nga Kosova kanė njė korridor hyrės dhe njė dalės. Korridoret hyrėse janė nga Shkupi, ndėrsa dalėset nga Tetova. Po ashtu janė dhe dy korridore mė tė mėdha qė kalojnė nėpėr Kosovė, tė cilat aktualisht janė tė suspenduara.

Ndryshimi i gjendjes momentale sa i pėrket hapėsirės ajrore tė Kosovės, thuhet se do tė sillte pėrfitime domethėnėse ekonomike pėr vendin.Ministri i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, pohon se ėshtė ngritur ēėshtja me KFOR-in pėr korridorin e tretė ajror, i cili ka shėrbyer vetėm pėr shėrbime ushtarake dhe emergjente, pėr ta kthyer nė shėrbim civil.

“Ne kemi ngritur ēėshtjen qė tė hapet korridori i tretė, korridori Prizren – Kukės, njė korridor i ri pėr tė vazhduar nė destinacionet tjera, qė do tė shkurtonte fluturimin. Nėse do tė udhėtonit nė Evropėn perėndimore, kudo qoftė, minimumi 15 deri 20 minuta do tė kėtė shkurtim tė fluturimit dhe kjo do tė ndikojė nė zbritjen e biletės sė udhėtimit”, thotė ministri Limaj.

Prej vitit 1999, korridori me Serbinė, i cili lidh Evropėn perėndimore me atė juglindore, ėshtė i pezulluar, duke shkaktuar fluturime mė tė gjata dhe mė tė shtrenjta.

Sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje, ministri Limaj thotė se Komisioni Evropian ka dėrguar vėrejtjet tek autoritetet e Beogradit, qė kjo ēėshtje tė merret seriozisht.

“Nėse mendoni pėr korridorin me Serbinė, nuk ka korridor me Serbinė. Serbia vazhdon t’i shkelė konventat evropiane, pasi qė me konventė evropiane askush nuk mund t’i ndalojė korridoret e tilla, janė korridore tė komunikimit masiv tė vendeve, tė qytetarėve, por besoj qė dhe kjo ēėshtje mund tė rregullohet”.

“Ne jemi duke biseduar vetėm pėr ato ēėshtje qė ne mund t’i bėjmė. Korridori me Serbinė mbetet ēėshtje e Komisionit Evropian dhe e Beogradit”, thotė ministri Limaj.

Njė hulumtim pėr ēėshtjen e hapėsirės ajrore tė Kosovės e ka bėrė Instituti pėr Studime tė Avancuara GAP. Dren Selimi, nga ky institut, thotė se kjo u shkakton avio-kompanive shpenzime nė karburante, kohėzgjatje nė fluturime. Pėrveē kėsaj, Kosova, sipas tij, ėshtė duke humbur edhe tė ardhurat potenciale, tė cilat mund tė nxirren nga fluturimet.

Autoritetet kosovare duhet hapur negociata me NATO-n, organizmat ndėrkombėtarė tė aviacionit civil, si dhe aktorėt tjerė vendorė e ndėrkombėtarė, qė tė fillojė procesi i hapjes sė hapėsirės ajrore tė Kosovės me fluturime...

“Autoritetet kosovare duhet hapur negociata me NATO-n, organizmat ndėrkombėtarė tė aviacionit civil, si dhe aktorėt tjerė vendorė e ndėrkombėtarė, qė tė fillojė procesi i hapjes sė hapėsirės ajrore tė Kosovės me fluturime. Pėrfitimet pėr Kosovėn do tė ishin tė shumėfishta dhe si e tillė iniciativa duhet tė vijė nga autoritetet e Kosovės”.

“Roli i NATO-s nė njė kohė afatshkurtėr ėshtė vendimtar dhe aktorėt vendorė nė hapėsirėn ajrore tė Kosovės duhet planifikuar fillimin e zvogėlimit tė pėrgjegjėsisė sė NATO-s, pasi qė kjo do tė projektonte njė ambient mė tė sigurt pėr tė fluturuar mbi Kosovėn”, shprehet Selimi.

Ndėrkaq, Albion Idrizi, pėrfaqėsues i kompanisė British Eiruejs, thotė se shkurtimi i kohėzgjatjes sė fluturimit, reduktimi i kerozinės dhe dyoksidit tė karbonit do tė kontribuonin pozitivisht nė pėrmirėsimin e infrastrukturės ajrore nė Kosovė.

“Hapja e ēdo pike tė re hyrėse nė Kosovė ėshtė pjesė e normalizimit tė hapėsirės ajrore kosovare”.

“Ne e dimė qė sot, aeroplanėt qė vijnė nė Kosovė dhe shkojnė nga Kosova nuk janė tė lejuar tė qarkullojnė nė territorin e Serbisė. Kjo rezulton nė ngritjen e kostos sė operimit pėr avio-kompanitė dhe udhėtarėt. Mijėra tone dyoksid-karboni derdhen nė atmosferė pa nevojė”, thotė Idrizi.

Ai konsideron se hapja e pikės vetėm me Shqipėrinė nuk e pėrfundon kėtė projekt. Kosova, siē thotė ai, duhet tė punojė nė hapjen e pikave tė reja - me Malin e Zi dhe Serbinė.Autoritetet e vendit duhet tė punojnė qė hapėsira ajrore kosovare tė hapet pėr tejkalime, gjė qė ėshtė e kufizuar tani, thotė Idrizi. Kėshtu, Kosova, sipas tij, do tė mund tė pėrfitonte, pasi qė nė ēdo tejkalim nė hapėsirėn kosovare, thotė ai, mund tė merren tė hyra, tė cilat mund tė pėrdoren pėr ngritjen e infrastrukturės sė aviacionit kosovar.

Sidoqoftė, Kushtetuta e Kosovės dhe Ligji i Kosovės pėr Aviacionin Civil i mundėsojnė Autoritetit tė Aviacionit Civil tė Kosovės ta menaxhojė dhe mbikėqyrė hapėsirėn ajrore tė Kosovės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=27147
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.9.2009, 11:27   14

Shkrim i cituar "British Airways" ul 15% ēmimet e linjave mes Prishtinės e Londrės


Vendimi i menjėhershėm i "British Airways" erdhi pas pėrfshirjes sė kėsaj kompanie nė Programin Nxitės dhe Stimulues pėr Kompanitė Ajrore nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės, program i cili ishte miratuar dhe pėrkrahur disa muaj mė parė nga ana e Bordit Drejtues tė ANP-sė.

Kjo ėshtė hera e parė nė historinė e kėtij aeroporti qė ANP ndikon nė mėnyrė tė drejpėrdrejtė nė uljėn e ēmimit tė biletave pėr udhėtarėt. Ēmimet e biletave janė ulur pėr 15% nė bllok, qė shprehur nė vlera monetare i bie nga 25 e deri 120 euro, varėsisht se sa kushtojnė biletat nė afate tė ndryshme kohore.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=32408
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.10.2009, 15:05   15

Shkrim i cituar Verior: Nė shitje aeroporti i Prishtinės


Citim:
Konkurrojnė 5 kompani ndėrkombėtare

Eshtė mbyllur afati i kualifikimit pėr kompanitė ndėrkombėtare qė kanė shfaqur interes pėr tė marrė me koncesion gjatė 20 viteve tė ardhshme Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės.

Nė mesin e 5 kompanive qė kanė konkurruar ėshtė edhe Aeroporti i Frankfurtit, Fraport, njė konsercium i madh I kompanive franceze tė menaxhimit dhe tė aviacionit, pėr tė cilat flitet se kanė mbėshtetjen e madhe tė Presidentit Francez Nikola Sarkozy.

Presidenti Sarkozy sipas burimeve tė ndryshme gjatė njė takimi qė ka pasur me herėt me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaci, thuhet se ka kėrkuar qė kompanitė franceze tė marrin me koncesion Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės.

Lajmi pėr dorėzimin e ofertave nga 5 kompanitė e mėdha ndėrkombėtare ėshtė bėrė i ditur nga burime tė Ministrisė sė Transporteve dhe Telekomunikacionit.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=4741
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 13:28   16
Citim:
Kosovė-Shqipėri memorandumi pėr kontrollin ajror

Prishtinė, 20 dhjetor - Me ftesė tė ministrit tė Transportit dhe Post – Telekomunikacionit tė Republikės sė Kosovės, Fatmir Limaj, tė dielėn arriti pėr vizitė nė vendin tonė ministri i Transportit i Republikės sė Shqipėrisė Sokol Olldashi.

Takimi midis dy ministrave do tė mbahet tė hėnėn, me ē’rast parashihet tė nėnshkruhet memorandumi i mirėkuptimit midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Shqipėrisė pėr bashkėpunimin nė tė ardhmen, nė ofrimin e shėrbimeve tė kontrollit ajror nė hapėsirėn ajrore tė Kosovės, njoftoi Zyra e MTPT-sė sė Kosovės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,6239

Citim:
Marrėveshje pėr hapėsirėn ajrore

Kosova dhe Shqipėria kanė arritur njė marrėveshje pėr hapėsirėn e lartė ajrore, edhe pse hapėsira pėr mbifluturime e Kosovės ėshtė e mbyllur, ndėrsa kompetent pėr tė ėshtė misioni paqeruajtės i NATO-s. Po qe se do tė hapej pėr mbifluturime, mbi 450 aeroplanė, gjatė ditės, do tė shfrytėzonin qiellin e Kosovės.

Republika e Kosovės nėnshkroi njė marrėveshje me Republikėn e Shqipėrisė pėr ofrimin e shėrbimeve nė hapėsirėn e lartė ajrore, kontrollin e sė cilės ende nuk e bėn vetė.

Marrėveshja e Kumanovės, e vitit 1999, bėn qė Kosova tė ketė kontroll tė hapėsirės ajrore deri nė 10 kilometra, ndėrsa mbi kėtė lartėsi pėrgjegjėsia i kalon NATO-s.

Pavarėsisht kėsaj, dy ministrat e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj dhe Sokol Olldashi, nėnshkruan marrėveshjen qė ofron shėrbimet e kontrollit ajror nė hapėsirėn e lartė ajrore tė Kosovės.

Ministri Limaj tha se marrėveshjes i kanė paraprirė konsultimet me zyrtarė tė lartė tė NATO-s.

“Me anė tė kėtij memorandumi, Republika e Shqipėrisė merr pėrsipėr tė modernizojė edhe mė tutje sistemet e veta tė navigacionit ajror, nė mėnyrė qė, nė bashkėpunim me kontrollin tonė tė trafikut ajror, tė ofrohet njė shėrbim profesional dhe i sigurt nė hapėsirėn e lartė ajrore tė Kosovės pėr mbikalime”, tha Limaj.

Ministri Limaj vuri nė pah se, po qe se do tė shfrytėzohej hapėsira pėr mbifluturime, Kosova do tė kishte dobi tė shumėfishta.

“Kosova ka fatin tė jetė njė vend, ku kalon njė rrugė ajrore shumė e frekuentuar. Sipas kalkulimeve tė Euro-kontrollit, me hapjen e hapėsirės sė lartė ajrore tė Kosovės, kėtė hapėsirė do ta shfrytėzonin mbi 450 fluturime nė ditė. Kjo do t’i sillte vendit tonė pėrfitime jashtėzakonisht tė mėdha monetare”, tha Limaj.

Homologu i tij, Sokol Olldashi, tha se marrėveshja e nėnshkruar sot, do tė jetė e dobishme pėr tė dyja shtetet.

“Ėshtė njė pėrmbyllje e procesit tė njė pune tė lavdėrueshme tė stafit tė dy ministrive. Do tė jetė e dobishme pėr tė dyja administratat, nė Kosovė e Shqipėri“, theksoi Olldashi.

Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės, sipas autoriteteve tė Serbisė, ėshtė i mbyllur. Rrjedhimisht, Serbia nuk lejon fluturimin nėpėr territorin e saj tė atyre aeroplanėve qė destinacion kanė Kosovėn.

Kjo pengesė ka koston e vet. Nė mungesė tė korridoreve tė reja ajrore, fluturimet pėr dhe nga Prishtina zgjasin mė gjatė dhe kushtojnė mė shumė.

Ministri Limaj u shpreh optimist se korridori i ri ajror, nė afėrsi tė Kuksit, do tė jetė shpejt funksional.

“Ne e shohim kėtė si njė interes jo vetėm pėr Kosovėn dhe Shqipėrinė, por edhe pėr zhvillimin e kėtij sektori tė rėndėsishėm. Ju e dini fluksin e fluturimeve pėr dhe jashtė Kosovės”.

“Ne jemi tė interesuar qė tė shkurtojmė kohėzgjatjen e kėtyre fluturimeve. Kosova ka nevojė pėr njė korridor tjetėr dhe ne po pėrgatitemi. Do tė pėrgatitemi teknikisht, sepse ende kemi nevojė pėr pėrgatitje teknike pėr kėtė korridor”, tha Limaj.

Fluturimet pėr nė Kosovė dhe jashtė saj kryhen vetėm pėrmes dy korridoreve pėr hyrje dhe dalje, korridore kėto nė kufi me Maqedoninė.

Kėrkesa pėr hapjen e korridorit tė tretė ajror, sipas autoriteteve, i ėshtė bėrė Organizatės Ndėrkombėtare tė Aviacionit Civil, por miratimi i saj, pėr shkak tė procedurave tė gjata, mund tė marrė kohė.

http://www.evropaelire.org/content/article/1909840.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.1.2010, 00:27   17
Citim:
Limaj: Aeroporti drejt koncesionimit

Ministri i Transportit dhe Postė Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, ka thėnė sot se afati pėrfundimtar i dorėzimit tė ofertave pėr projektin e dhėnies me koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės ėshtė java e fundit e muajit mars.

Ai tha se shpallja e fituesit do tė bėhet nė muajin prill. Ai e ka vlerėsuar lart kėtė projekt duke thėnė se ky ėshtė investimi i parė i partneritetit publiko- privat nė Republikėn e Kosovės.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=35423
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 15:25   18
Citim:
Hapen ofertat pėr Aeroportin e Prishtinės

Nga ofertuesi i pėrzgjedhur do tė kėrkohet tė modernizojė dhe tė zgjerojė aeroportin e vetėm komercial tė vendit, duke investuar rreth €100 milionė nė infrastrukturėn e re, pėrfshirė kėtu ndėrtimin e njė ndėrtese tė re tė terminalit.

Nga Koncesioneri i ardhshėm do tė kėrkohet gjithashtu tė operojė Aeroportin me oferta tė zgjeruara tė shėrbimeve dhe me nivele shumė mė tė larta tė cilėsisė.

Nė kėmbim pėr tė drejtat e tij, operatori privat do ti paguajė Qeverisė sė Kosovės njė pėrqindje tė tė hyrave bruto tė Aeroportit nė formė tė tarifės vjetore tė koncesionit. Republika e Kosovės do tė mbajė pronėsinė 100% tė Aeroportit.

Ofertuesit kanė pėrfshirė njė konsorcium tė pėrbėrė nga kompanitė koncesionare franceze Bouygues Batiment International dhe Egis Group; njė konsorcium tė pėrbėrė nga kompania ndėrtimore turke Limak Group dhe operatori francez i aeroportit Aéroport de Lyon; si dhe nga aleanca gjermane-turke e operimit tė aeroportit dhe ndėrtimit Fraport IC ICTAS.

(...)

Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ėshtė i rėndėsisė strategjike pėr ekonominė e Kosovės dhe si aeroporti i vetėm ndėrkombėtar komercial i vendit, shėrben si porta kryesore e Republikės drejt pjesės tjetėr tė botės.

Pėrveē tė qenit njė komponentė jetike e infrastrukturės sė transportit tė Kosovės, ėshtė gjithashtu njė nga aeroportet mė tė ngarkuara nė Ballkan, duke u shėrbyer mbi 1.2 milion pasagjerėve vitin e kaluar.

Nė vitet e fundit, Aeroporti ka shėnuar shkallė mbi mesataren tė rritjes sė trafikut tė pasagjerėve, por kapaciteti i Aeroportit nuk ėshtė duke u zgjeruar mjaft shpejt, pėr ti bėrė ballė kėtyre nevojave. Si rezultat i kėsaj, aeroporti nuk ėshtė duke nxjerrė profitet maksimale apo duke ofruar nivele adekuate tė shėrbimeve.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=58312
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 19:10   19
Citim:
Jepet me koncesion Aeroporti i Prishtinės

Qeveria e Kosovės ka shpallur fituesin e tenderit pėr koncesionimin e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės pėr 20 vitet e ardhshme.

Nė mesin e tri kompanive garuese u pėrzgjodh konsorciumi turko-francez, Limak-Aeroport de Lyon, qė premtoi investimin e 100 milionė eurove pėr modernizimin e aeroportit.

Sipas kontratės, 23 deri nė 55 pėrqind tė fitimit nga tė hyrat totale do t’i shkojnė buxhetit tė Kosovės.


Ministria e Transportit tha se marrėveshja pėr investime afatgjate nė aeroportin e vetėm komercial me kėtė konsorcium ishte bėrė pėr shkak se ai i kishte ofruar qeverisė mesataren mė tė lartė tė tė hyrave bruto, pėrkatėsisht rreth 40 pėrqind.

Nga investitori ėshtė kėrkuar qė tė operojė me oferta tė zgjeruara tė shėrbimeve dhe me cilėsi tė lartė.

Nė ceremoninė qė u organizua me kėtė rast, kryeministri Hashim Thaēi tha se me investimet qė do tė bėjė konsorciumi fitues, qytetarėt e Kosovės do tė pėrfitojnė njė terminal tė ri dhe hapėsirė tė zgjeruar nė Aeroportin e Prishtinės.

Sipas tij, kjo t’i kontribuojė zhvillimit tė mėtejmė tė trafikut ajror tė Kosovės dhe zhvillimit ekonomik tė vendit.

Kryeministri Thaēi e vlerėsoi procesin pėr pėrzgjedhjen e kompanisė fituese si transparent dhe jo tė lehtė. Qeveria tha se edhe pas koncesionimit, do tė ruajė 100 pėrqind pronėsinė mbi asetet e aeroportit.

Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ėshtė ndėr mė tė vegjlit nė Ballkan dhe me njė numėr mbi mesaraten e trafikut tė pasagjerėve.

Vitin e kaluar, ai iu shėrbeu mbi 1.2 milion udhėtarėve.

Marrėveshja pėr dhėnien me koncesion tė Aeroportit shėnon kontratėn e parė afatgjatė tė qeverisė pėr investime nė infrastrukturė dhe shėrbime publike.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...rishtina.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2010, 20:51   20
Citim:
Serbėt do tė kontrollojnė aviotransportin nė Shqipėrinė Lindore

Kompania e fluturimeve ajrore MAT Airways e formuar nga dy kompanitė serbe Kon Tiki Travel dhe Metropolitan Investment, gati ka siguruar lejen e fluturimeve nga Agjencia pėr Fluturime Civile, duke e renditur si njė kompani me monopol dominues nė hapėsirėn ajrore nė Maqedoni, pas rėnies sė aviotransportuesit shtetėror MAT.

Fluturimi i parė kontrollues dhe inspektimi i avionit tė kėsaj kompanie do tė bėhet sė shpejti me fluturimin e parė nė linjėn Shkup-Beograd.

Nga Drejtoria e Fluturimeve Civile kanė theksuar se kjo kompani ka kaluar tė gjitha fazat e verifikimeve dhe ėshtė nė pritje tė sigurimit tė licencės zyrtare. Darko Milaniē ėshtė njė nga pronarėt e MAT Airwyas dhe se ai po pret inspektoratin mbikėqyrės tė Drejtorisė pėr Fluturime Civile, pėr t`ia verifikuar tė gjitha dokumentacionet e nevojshme, me qėllim tė fillimit tė fluturimeve nė sezonin e pushimeve, njoftojnė burime zyrtare pėr INA.

Nė shtator tė vitit tė kaluar MAT Airways ėshtė themeluar nga dy kompanitė serbe, tė cilat kanė bėrė tė ditur se kanė investuar 5 milion euro nė Maqedoni, me ē`rast njė pjesė e investimeve ėshtė harxhuar pėr blerjen e avionit Boing 737- 500. Nė kuadėr tė kėsaj kompanie nė Shkup janė punėsuar njė staf prej 60 vetave. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...85ef79efb&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:21.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.