Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.6.2008, 13:05   1

Shkrim i cituar Centrale bėrthamore nė Shqipėri/Z1


Institucionet shtetėrore janė duke vijuar punėn nė bashkėpunim me Agjencinė Bėrthamore tė Vienės pėr pėrgatitjen nė terma tė pėrgjithshme tė projektit pėr ngritjen e njė centrali bėrthamor nė Shqipėrinė Perėndimore.

http://www.korrieri.com/index.php?news=357
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2008, 09:54   2

Shkrim i cituar Tiranė: Hapet kuadri ligjor pėr centralin bėrthamor


Nė mbledhjen e saj tė djeshme, qeveria shqiptaroperėndimore ka miratuar disa shtesa nė vendimin “Pėr krijimin e Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore” duke hedhur kėshtu hapin e dytė drejt ngritjes sė centralit bėrthamor.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21339
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 19:11   3

Shkrim i cituar ShP, Kroaci firmosin nė prill pėr centralin bėrthamor


Nė fund tė muajit prill pritet tė firmoset marrėveshja midis qeverisė shqiptaroperėndimore dhe asaj kroate pėr ndėrtimin e njė centrali bėrthamor nė truall shqiptar. Mediat kroate, qė citojnė burime tė qeverisė sė tyre, bėjnė me dije se do tė ngrihet njė grup i pėrbashkėt me pesė specialistė kroatė dhe pesė shqiptarė pėr anėt teknike tė projektit. Kostoja pėr ndėrtimin e centralit kap 4-5 miliardė dollarė dhe kapaciteti parashikohet nė shkallėn e 1'200-1'500 megavatėve.

Pranimi paraprak nga ana e qeverisė shqiptaroperėndimore pėr ngritjen e centralit bėrthamor nė Shkodėr, ka hasur nė reagim zyrtar nga ana e Malit tė Zi. Zėvendėsministri malazez i Mjedisit ka bėrė tė ditur se vendi i tij ėshtė kundėr ndėrtimit tė centralit. Sipas tij “Shkodra ėshtė vėrtet njė qytet shqiptar, por ai ndodhet nė kufi me Malin e Zi dhe ne jemi kundėr kėsaj pjese”. Gjithsesi pala shqiptare parashikon qė centrali tė ndėrtohet nė Bunė.

Nga ana tjetėr Kroacia e ka tė ndaluar deri nė vitin 2028 tė ndėrtojė centrale bėrthamore nė truallin e vet, por ka pėrvojė nė kėtė fushė duke qenė se ka operuar pėr kohė tė gjatė njė reaktor bėrthamor nė vend.

Energjia bėrthamore shfrytėzohet nė 31 shtete nė mbarė botėn. Sipas tė dhėnave tė Ministrisė gjermane tė Ekonomisė, tė 444 centralet japin njė prodhim tė pėrgjithshėm bruto prej rreth 390'000 megavatėsh. Pėrqindja e rrymės sė prodhuar nga reaktorėt bėrthamorė nė mbarė botėn ėshtė 17%, ndėrsa nė BE 31%. Italia ėshtė i vetmi vend i G8-ės, i cili pas njė referendumi para mė shumė se 20 vjetėsh, hoqi dorė nga energjia bėrthamore. Pas kthesės sė qeverisė Berluskoni nė politikėn pėr energjinė, deri nė vitin 2013 pritet dhe atje ndėrtimi i katėr deri pesė reaktorėve, me njė rendiment prej 1'800 megavatėsh secili.

http://www.korrieri.com/Ekonomi/623.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.4.2009, 17:44   4

Shkrim i cituar Itali: Interes pėr centrale bėrthamore nė ShP


Ministri i Jashtėm i Italisė, Franko Fratini, ka konfirmuar gjatė njė deklarate tė tij televizive se Italia ėshtė e interesuar tė bashkėpunojė me Shqipėrinė Perėndimore pėr disa projekte strategjike pėr ndėrtimin e centraleve bėrthamore.

http://www.shekulli.com.al/2009/04/30/frattini-jemi-te-interesuar-per-ce...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.5.2009, 12:18   5
qiellikalter
 
Po mirė pse s'na thotė gjė qeveria jonė ē'pėrfitim do kishte Shqipėria nga e gjithė kjo?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.5.2009, 13:15   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Energji elektrike, pare nė buxhet, kualifikim profesional, zhvillim, pavarėsi ekonomike, mjedis tė pastėr...

Harta botėrore e centraleve bėrthamore:

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	a0dx7k4q.jpg
Shikimet:	213
Madhėsia:	102,9 KB
NNJ:	3845
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.5.2009, 13:36   7
kalimtar/e
 
Me centrale tė tilla do jemi zonė me rėndėsi strategjike.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.5.2009, 17:18   8
Citim:
“Italia po e ripėrpilon njė strategji pėr ndėrtimin e centraleve bėrthamore, andaj ne edhe po bisedojmė me vendin mik dhe fqinj, Shqipėrinė, pėr tė bashkėpunuar nė kėtė gjė. Sigurisht, duke u bazuar nė teknologjinė e fundit bėrthamore, qė ėshtė shumė e sigurt. Ne e vlerėsojmė dhe arsyetojmė kėtė projekt. E di qė ka disa kontakte me kompaninė Enel, qė ėshtė kompania e interesuar pėr kėtė projekt. Kryeministri Berlusconi iu referua kėsaj ideje gjatė vizitės nė Tiranė", sqaroi Frattini.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...o/7049/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2010, 02:09   9
Citim:
Qeveria shqiptare krijon Agjencinė Kombėtare Bėrthamore

Tiranė, 20 janar- Qeveria e Shqipėrisė ka vendosur tė mėrkurėn tė krijojė Agjencinė Kombėtare Bėrthamore (AKOB), nė varėsi tė kryeministrit.
Vendimi ėshtė marrė nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave, gjatė tė cilės ėshtė pėrcaktuar se objekt i veprimtarisė sė kėsaj agjencie do tė jetė pėrgatitja, ndjekja dhe mbarėvajtja e zhvillimit tė programit kombėtar bėrthamor, i cili miratohet nga qeveria, me propozimin e Kryeministrit.

Sipas vendimit nė fjalė, ndėr detyrat dhe funksionet e agjencisė ėshtė edhe bashkėrendimi i punės pėr pėrzgjedhjen e vendeve nė tė cilat mund tė ndėrtohet centrali bėrthamor.

"Agjencia do tė merret me pėrzgjedhjen dhe sigurimin e pėrgatitjes profesionale tė personelit tė nevojshėm, nė mbėshtetje tė programit bėrthamor, nė faza tė ndryshme tė tij"- thuhet nė vendim e KM, ku sqarohet se tjetėr detyrė e saj ėshtė edhe "ndjekja, gjatė gjithė fazave, e procedurave dhe ecurisė pėr ndėrtimin dhe vėnien nė funksionim tė centralit bėrthamor".

Njė pikė e posaēme e vendimit ėshtė edhe njohja e popullatės dhe e grupeve tė interesit me programin bėrthamor, gjatė tė gjitha fazave tė zhvillimit tė tij.
AKOB-i ėshtė institucion buxhetor dhe financohet nga: buxheti i shtetit; burime financiare nga palė tė treta dhe donacione tė subjekteve private.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,9203
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.2.2010, 01:55   10
Citim:
Berisha-Scajola: Bashkėpunim pėr centralin bėrthamor

VERONA- Kryeministri Berisha, i cili ndodhet pėr njė vizitė zyrtare nė Itali, zhvilloi njė takim tė veēantė me Ministrin italian tė Ekonomisė Claudio Scajola, nė Pallatin e Prefekturės sė Veronės. Nė kėtė takim ishte i pranishėm edhe ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės Dritan Prifti.

Nė takim, tė dy personalitetet ndanė tė njėjtin mendim se bashkėpunimi i dy qeverive duhet tė vazhdojė intensiv dhe nė fushėn e energjisė bėrthamore. Institucionet dhe agjencitė pėrkatėse tė tė dy vendeve, tė sapo krijuara, duhet tė pėrforcojnė bashkėpunimin, nė mėnyrė qė tė kthejnė nė rajonal projektin e ndėrtimit tė njė centrali bėrthamor, i cili do tė rrisė burimet e energjisė sė rinovueshme dhe do tė garantojė tregun rajonal dhe atė italian me energji nė afat tė gjatė.

Ministri italian i Ekonomisė Scajola ritheksoi edhe njėherė rėndėsinė e Shqipėrisė si partnere e rėndėsishme e Italisė nė ngritjen e centraleve bėrthamore, qė prodhojnė energji tė rinovueshme.

“Mbėshtetja e qeverisė italiane ndaj kėtyre projekteve ėshtė e padiskutueshme, si dhe mbėshtetja pėr projektin e linjės sė interkonjeksionit nėnujor Shqipėri –Itali”, tha ai.

Kryeministri Berisha, ritheksoi rėndėsinė dhe fokusimin nė koordinimin e punės pėr tė ēuar drejt suksesit projektet nė fushėn e energjisė sė rinovueshme.

Kryeministri Berisha i shprehu edhe njėherė Ministrit Scajola ambicien dhe objektivin e qeverisė shqiptare pėr ta kthyer Shqipėrinė nė njė nyjė strategjike pėr prodhimin e energjisė sė rinovueshme dhe eksportimin e saj.

http://bw.balkanweb.com/shqiperi/balkanweb-6378.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2010, 03:50   11
Citim:
Protokoll pėr veprimtarinė bėrthamore

Qeveria shqiptare po pėrgatit tė gjithė kuadrin ligjor dhe sė fundmi ka pėrcaktuar detyrimin pėr tė lejuar Agjencinė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike tė ketė kontroll tė plotė mbi tė gjithė territorin dhe mbi ēdo mjet apo vendndodhje ku ėshtė pėrdorur material bėrthamor. Gjithashtu pėrcaktohen edhe materialet jobėrthamore apo pajisjet e specifikuara pėr raportimin e eksporteve dhe importeve qė kryen Shqipėria.

Me anėn e njė protokolli shtesė caktohen tė drejtat e kontrollit dhe dhėnies sė informacionit, pėrfshirė edhe atė tė klasifikuar mes Shqipėrisė dhe Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike. Protokolli shtesė i marrėveshjes pėr zbatimin e garancive nė tė gjitha veprimtaritė bėrthamore tė Shqipėrisė ėshtė ratifikuar dhe botuar nė Fletoren Zyrtare, pas miratimit tė ligjit nr. 10314 datė 16.9.2010.

Shtesa e protokollit vjen nė njė kohė kur zyrtarė tė lartė tė shtetit shqiptar kanė risjellė idenė e ndėrtimit tė centralit bėrthamor, si njė nga angazhimet kryesore nė agjendėn e tyre.

Agjencia ka tė drejtė pėr tė kontrolluar ēdo vend nė terren dhe ēdo vendndodhje tė pėrcaktuar nga Shqipėria, apo ēdo mjet tė ēaktivizuar apo vendndodhje tė ēaktivizuar jashtė mjeteve ku zakonisht ėshtė pėrdorur material bėrthamor. Me fjalėn “vend” nėnkuptohet zona e pėrcaktuar nga Shqipėria nė informacionet pėrkatėse tė projektimit mbi njė impiant, pėrfshirė kėtu njė impiant tė mbyllur, apo mbi njė vendndodhje jashtė impianteve ku zakonisht pėrdoret material bėrthamor, pėrfshirė edhe njė vendndodhje tė mbyllur jashtė impianteve ku zakonisht pėrdorej material bėrthamor.

Sipas pėrcaktimit tė bėrė nė nenin 18, veprimtari kėrkimore dhe zhvilluese qė lidhen me ciklin e lėndės djegėse bėrthamore nėnkupton ato veprimtari qė lidhen me ēdo proces tė sistemit tė shndėrrimit tė lėndės bėrthamore, pasurimit tė lėndės bėrthamore, fabrikimit tė lėndės djegėse bėrthamore, reaktorėve, pajisjeve kritike, apo ripėrpunimit tė lėndės djegėse bėrthamore.

Shqipėria detyrohet qė tė deklarojė edhe planet e pėrgjithshme pėr njė periudhė tė ardhshme dhjetėvjeēare qė lidhen me zhvillimin e ciklit tė lėndės djegėse bėrthamore, duke pėrfshirė kėrkimin e planifikuar pėr ciklin e lėndės djegėse bėrthamore, si dhe veprimtaritė pėr zhvillimin nė rastet kur miratohen nga autoritetet pėrkatėse nė Shqipėri.

Me “uranium me pasurim tė lartė” nėnkuptohet uraniumi qė pėrmban 20 pėr qind ose mė shumė izotop uraniumi-235. Ndėrsa, me “impiant” nėnkuptohet njė reaktor, njė impiant kritik, njė impiant shndėrrimi, njė impiant prodhues, njė impiant ripėrpunimi, njė impiant pėr ndarjen e izotopeve ose njė instalim i veēuar magazinimi ose ēdo vendndodhje ku ruhet zakonisht materiali bėrthamor nė sasi mė shumė se njė kilogram efektiv.


Materialet pėr import-eksport

Njė prej pikave tė protokollit ėshtė edhe ai qė sqaron veprimtarinė e eksportit dhe importit tė materialeve, si dhe detyrimi pėr dhėnien e informacionit nė lidhje me kėtė veprimtari.

Shqipėria duhet tė japė informacion pėr sa i pėrket vendndodhjes sė pėrpunimit tė mėtejshėm tė mbetjeve me nivel tė ndėrmjetėm apo tė mbetjeve me nivel tė lartė qė pėrmbajnė plutonium, uranium me pasurim tė lartė ose uranium 233 pėr tė cilėt nuk zbatohen me garancitė sipas nenit 2 (a) tė Marrėveshjes sė Garancive.

“Pėrpunimi i mėtejshėm” nuk pėrfshin riambalazhimin e mbetjeve ose kondicionimin e tyre tė mėtejshėm, duke mos pėrfshirė ndarjen e elementeve pėr ruajtje tė pėrkohshme ose groposje. Informacionet duhet tė jepen edhe pėr pajisje tė veēanta dhe jobėrthamore pėr ēdo eksport jashtė Shqipėrisė tė pajisjeve ose materialeve tė tilla.

Neni 9

Shqipėria do t’i sigurojė Agjencisė tė drejtėn pėr tė kontrolluar vendndodhje tė pėrcaktuara nga agjencia pėr tė marrė kampione mjedisore nė shkallė tė gjerė, me kusht qė nėse Shqipėria nuk ėshtė nė gjendje tė sigurojė kėtė tė drejtė, ajo do tė bėjė ēdo pėrpjekje tė nevojshme pėr tė pėrmbushur kėrkesat e agjencisė pėr vendndodhje tė tjera. Agjencia nuk do tė kėrkojė tė kontrollojė derisa marrja e kampioneve nė shkallė tė gjerė dhe masat procedurale tė jenė miratuar nga Kėshilli dhe pas bisedimeve pasuese midis Agjencisė dhe Shqipėrisė.

Neni 10

Agjencia do tė informojė Shqipėrinė pėr:

a) veprimtaritė e kryera sipas kėtij protokolli, duke pėrfshirė ato qė lidhen me ēdo lloj problemi apo mangėsie pėr tė cilat Agjencia i ka tėrhequr vėmendjen Shqipėrisė, brenda gjashtėdhjetė ditėve nga kryerja e veprimtarive tė Agjencisė;

b) rezultatet e veprimtarive qė kanė tė bėjnė me probleme apo mangėsi pėr tė cilat Agjencia i ka tėrhequr vėmendjen Shqipėrisė, sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, por nė ēdo rast brenda tridhjetė ditėve tė nxjerrjes sė rezultateve nga ana e Agjencisė;

c) pėrfundimet qė ajo ka nxjerrė nga veprimtaritė e saj sipas kėtij protokolli. Pėrfundimet do tė dėrgohen mbi bazė vjetore.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=67976
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2011, 19:52   12
Citim:
Energjia bėrthamore, Topi: Mbėshtesim ēdo projekt nė tė ardhmen

Tiranė, 15 korrik 2011 NOA – Presidenti i Republikės, Bamir Topi priti Drejtorin e Pėrgjithshėm tė Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Bėrthamore, Jukia Amano, i cili po zhvillon njė vizitė pune nė vendin tonė.

Sipas zyrės sė shtypit tė presidencės, kreu i shtetit theksoi rėndėsinė e bashkėpunimit shumėvjeēar, si dhe partneritetin e suksesshėm midis Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Bėrthamore dhe vendit tonė, bashkėpunim i cili daton qė nė vitin 1957, kur Shqipėria u bė anėtare e saj.

Duke vėnė nė pah rolin e vyer tė zotit Amano nė drejtimin profesional tė Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Bėrthamore, Kryetari i Shtetit nėnvizoi kontributin e madh qė kjo qendėr shkencore e humane po vijon tė japė nė fushat e sigurimit, sigurisė, ēarmatimit, pėr shėndetin njerėzor, por dhe pėr bujqėsinė. Duke theksuar se kėto sfida mbeten tė rėndėsishme pėr Shqipėrinė, sidomos pėr plotėsimin e standardeve tė saj bashkėkohore, Presidenti Topi shprehu “mbėshtetjen e plotė tė shtetit shqiptar edhe pėr projekte tė tjera tė Agjensisė nė tė ardhmen”.

Drejtori i Pėrgjithshėm tė Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Bėrthamore, Jukia Amano, vlerėsoi bashkėpunimin e suksesshėm me vendin tonė dhe pėrkushtimin e strukturave shtetėrore shqiptare, si dhe siguroi Kreun e Shtetit pėr mbėshtetjen e organizatės qė drejton nė tė gjitha nismat e projektet e Shqipėrisė pėr pėrmirėsimin e e mėtejshėm tė tė gjithė sistemit shėndetėsor e kėrkimeve shkencore.

http://www.noa.al/2011/07/energjia-b...ne-te-ardhmen/

Citim:
Haxhinasto pret drejtorin e Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike

Ministri i Punėve tė Jashtme, Edmond Haxhinasto priti Drejtorin Ekzekutiv tė Agjencisė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike, Yukiya Amano.

Takimi u pėrqendrua mbi bashkėpunimin e deritanishėm tė vendit tonė me ANEA si dhe mundėsitė e zhvillimit tė mėtejshėm, nė pėrputhje me objektivat zhvillimore tė vendit.

Haxhinasto vlerėsoi projektet mjaft tė suksesshme tė realizuara nė bashkėpunim me ANEA.

Ai e siguroi Amanon pėr vazhdimin e angazhimit tė vendit tonė nė kėtė partneritet edhe nė tė ardhmen nė fushat me prioritet si shėndetėsia, energjia, mjedisi etj.

Amano nga ana e tij vlerėsoi mbėshtetjen dhe bashkėpunimin shembullor qė kjo Agjenci ka pasur me vendin tonė, ēka e ka kthyer Shqipėrinė nė njė partner serioz edhe pėr ēėshtje tė tjera me njė rėndėsi ndėrkombėtare.

Ai u shpreh se shėndetėsia e veēanėrisht zhvillimi i teknologjisė bėrthamore pėr luftimin e kancerit, mbetet njė prioritet pėrgjatė mandatit tė tij nė krye tė AEA-sė.

Haxhinasto vlerėsoi rolin e Amanos dhe tė ANEA-s pas problemeve tė shkaktuara nga cunami nė Fukushima tė Japonisė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=17464
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2011, 18:23   13
Citim:
Oslo, Stoltenberg-Berisha: Energjia, thellojmė bashkėpunimin

Zyra e shtypit tė kryeministrisė zbardh takimin e kryeministrit Berisha me homologun e tij norvegjez nė Oslo. Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp Sali Berisha e kryeministri i Norvegjisė, Jens Stoltenberg ritheksuan angazhimin e dy qeverive tė tyre pėr tė rritur bashkėpunimin. Stoltenberg ka deklaruar para gazetarėve, se Shqipėria do tė mbetet njė nga vendet me tė cilėn Norvegjia do rrisė bashkėpunimin nė fushėn e energjisė dhe mė gjerė.

“Patėm njė takim tė shkėlqyer, ku zhvilluam diskutime pėr marrėdhėniet bilaterale midis Shqipėrisė dhe Norvegjisė. Ne jemi dy vende qė kemi marrėdhėnie shumė tė mira bilaterale. Ne shqyrtuam mundėsinė e zgjerimit tė bashkėpunimit, veēanėrisht, nė fushėn e energjisė, nė sektorin hidro-energjtik ku kompanitė norvegjeze dhe njė kompani e quajtur Statkraft po marrin pjesė nė zhvillimin e njė projekti tė madh tė hidrocentraleve nė Shqipėri, nė Devoll. Gjithashtu, diskutuam potencialin e zhvillimit tė bashkėpunimit nė tė gjitha format e energjisė, tė energjisė se gjelbėr, energjisė diellore, por, gjithashtu, edhe gazit, projektit Trans Adriatik Pipeline (TAP), i cili ėshtė nė plan pėr tė kaluar pėrmes Shqipėrisė”, tha kryeministri norvegjez.

Edhe kreu i qeverisė shqiptare, u shpreh se cėshtja mė madhore e diskutuar mes tyre, ishte energjia.

“Dy ndėr kompanitė mė tė mėdha norvegjeze nė fushėn e energjisė, Statkraft dhe Statoil, janė tė pėrfshira thellėsisht nė punėn nė Shqipėri. Edhe kompani tė tjera po punojnė. Kryeministri mė siguroi qė do tė mbėshtesė plotėsisht investitorėt dhe kompanitė norvegjeze qė do tė investojnė nė Shqipėri nė fushėn e energjisė, si dhe tė fuqizojmė bashkėpunimin nė kėtė fushė kaq nevralgjike, siē ėshtė energjia”, theksoi Berisha.

Kryeministri i Norvegjisė u shpreh se vendi i tij mbėshtet Shqipėrinė nė integrimin e saj nė BE, ndėrsa vlerėsoi edhe performancėn ekonomike tė Shqipėrisė.

“Jemi shumė tė impresionuar nga Shqipėria. Ne kemi parė njė pėrformancė ekonomike jashtėzakonisht tė mirė, tė bazuar nė rritjen ekonomike. Vėshtirė se ndonjė vend tjetėr nė Evropė ka patur rritje ekonomike mė lartė dhe mė tė fortė se Shqipėria”, tha Stoltenberg.

Ndėrsa Berisha nga ana e tij, e ka ftuar homologun norvegjez tė vizitojė Shqipėrinė.

“E ftova Kryeministrin tė vizitojė Shqipėrinė dhe ai e pranoi ftesėn. Do tė jem shumė i kėnaqur ta pres sa mė shpejtė”./BW/

http://rtv21.tv/home/?p=43194
Citim:
“Qėllimi i qeverisė ėshtė ta kthejė Shqipėrinė nė njė prodhues dhe eksportues tė madh tė energjisė sė gjelbėr tė rinovueshme nė rajon. Po shpresoja edhe pėr energjinė nukleare, por pas asaj ēfarė ndodhi nė Fukushima, mendoj se duhet ta mbajmė nė pritje atė ide dhe tė vazhdojmė me energjinė e gjelbėr, sa mė shumė qė tė mundemi”, – deklaroi z.Berisha nė fjalėn qė mbajti nė Forumin Ekonomik Shqipėri – Norvegji.

Nė fokus tė forumit ishte forcimi i bashkėpunimit midis dy vendeve nė fushėn e energjisė dhe Teknologjisė sė Informacionit e Komunikimit.

Kryeministri, i shoqėruar nga njė delegacion me pėrfaqėsues tė bizneseve shqiptare qė, kryesisht, operojnė nė fushėn e energjetikės dhe Teknologjisė sė Informacionit, u takua me pėrfaqėsues nga 50 kompani nga tė dy vendet, si dhe kompani tė mėdha norvegjeze qė kanė investuar apo synojnė tė investojnė nė Shqipėri.

http://www.noa.al/2011/11/berisha-he...et-berthamore/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2011, 20:28   14
reparti kimik
 
Deklarata e kryeministrit ėshtė e hollė dhe thuhet gjithnjė publikisht nė takime tė tilla pėr njė qėllim tė caktuar. Normal qė disave i ka zėnė sytė mllefi e as shohin mė larg se gazeta ku edukohen, ndėrkohė qė as kanė njohuri teknike pėr kėtė ēėshtje dhe flasin kodra pas bregu. Po si korrigjim ndaj asaj qė ka thėnė pėr arsye tė kuptueshme, energjia bėrthamore ėshtė energji e gjelbėr.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2012, 21:52   15
Citim:
Berisha rikonfirmon: Heq dorė nga centrali bėrthamor i Shkodrės

Shqipėria ka hequr dorė tani pėr tani nga planet pėr projektimin dhe ndėrtimin e njė stacioni elektrik bėrthamor, i cili supozohej se do tė vendosej nė afėrsi tė kufirit me Malin e Zi, tha tė mėrkurėn Kryeministri shqiptar Sali Berisha.

(...)

Ishte pėrgjigje ndaj njė pyetjeje “me spec” tė njė gazetari: Zoti Berisha, disa herė keni thėnė se Mali i Zi dhe Shqipėria ndajnė bukuri mahnitėse natyrore dhe mė parė keni pėrmendur se pikėrisht nė atė zonė do tė ndėrtohet njė central bėrthamor. A i pėrmbaheni akoma kėtij qėndrimi? A e keni pėrmendur kėtė sot gjatė bisedimeve?

Kryeministri Sali Berisha: Unė besoj se energjia mė e pastėr dhe me kosto mė tė ulėt ėshtė ajo nukleare, por Fukushima tė imponon tė rishqyrtosh qėndrim, sepse, siē dihet, zonat tona janė tektonike. Kėshtu qė ky projekt mbahet ‘on hold’ deri sa shkenca tė zgjidhė tė gjitha problemet dhe rreziqet e lidhura me pėrdorimin e kėsaj teknologjie.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=142791
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.4.2012, 21:51   16
Citim:
Central bėrthamor nė Shkodėr? Alarm nė Mal tė Zi

SHKODER -Mediat malazeze rikthejnė frikėn dhe mundėsinė e ndėr-timit tė njė centrali bėrthamor nė Shkodėr. Gazeta "Vijetsi" nė faqen e saj online ka publikuar prononcimin e drejtores sė Agjencisė pėr Mbrojtjen e Mjedisit, Daliborka Pejovic.

Sipas saj, qeveria shqiptare ėshtė duke vazhduar pėrpjekjet pėr ndėrtimin e njė centrali bėrthamor vetėm 50 km larg kryeqytetit tė Malit tė Zi, Podgoricės.

"Shqipėria po punon pėr centralin bėrthamor dhe ky projekt ėshtė nė fazėn e fizibilitetit. Shqipėria nuk po respekton konventat ndėrkombė-tare",- ka pohuar zonja Pejovic. Ndėrkohė, ajo ėshtė shprehur se sipas konventės ndėrkombėtare ESPO ėshtė e ndaluar qė tė realizohen projekte, tė cilat kanė ndikim negativ nė mjedisin rajonal, pa marrė lejen e vendeve fqinje. "Pala shqiptare nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė", - ka thėnė Daliborka Pejovic.

Shqetėsimi i Agjencisė pėr Mbrojtjen e Mjedisit tė Malit tė Zi ėshtė shumė i madh, pasi popullata malazeze ėshtė shprehur hapur kundėr ndėrtimit tė centralit bėrthamor.

"Nėse bėhet fjalė pėr njė projekt tė tillė, ėshtė shumė e nevojshme qė tė bėhen takime publike, tė dėgjohen njerėzit. Mali i Zi e ka tė ndaluar me ligj transportimin e materialeve bėrthamore. Pėrjashtim bėjnė vetėm rastet e veēanta tė studimeve shkencore. Ndėrkohė, ne jemi tė bindur se publiku ynė nuk ėshtė i gatshėm qė tė pranojė ndėrtimin e njė centrali bėrthamor kaq pranė vendbanimit tė tyre", - ka vazhduar deklarimin e saj nė gazetėn "Vijesti" Saliborka Pejovic.

Frikėn e pėrfaqėsuesve tė Malit tė Zi pėr ndėrtimin e centralit bėrthamor duket se e ka nxitur vizita e fundit qė ka bėrė kryeministri shqiptar Sali Berisha, nė Mal tė Zi, nė janar tė kėtij viti. Gjatė kėsaj vizite, Berisha bėri takime me kryeministrin e Malit tė Zi, Igor Lukši? dhe presidentin Filip Vujanovi?.

Nė konferencėn pėr shtyp tė zhvilluar mes dy kryeministrave, mediat malazeze janė interesuar pikėrisht pėr fatin e centralit bėrthamor. Nuk kanė munguar dhe pyetjet direkte pėr kryeministrin Berisha. Numri njė i qeverisė shqiptare ka lėnė tė kuptohet se po pritet qė tė flasė shkenca, por nuk e ka mohuar si mundėsi.

Mediat malazeze: Zoti Berisha, disa herė keni thėnė se Mali i Zi dhe Shqipėria ndajnė bukuri mahnitėse natyrore dhe mė parė keni pėrmendur se pikėrisht nė atė zonė do tė ndėrtohet njė central bėrthamor. A i pėrmbaheni akoma kėtij qėndrimi? A e keni pėrmendur kėtė, sot gjatė bisedimeve?

Kryeministri Berisha: Unė besoj se energjia mė e pastėr dhe me kosto mė tė ulėt ėshtė ajo nukleare, por Fukushima tė imponon tė rishqyrtosh qėndrim, sepse, siē dihet, zonat tona janė tektonike. Kėshtu qė ky projekt mbahet 'on hold' deri sa shkenca tė zgjidhė tė gjitha problemet dhe rreziqet e lidhura me pėrdorimin e kėsaj teknologjie. Qė nė vitin 2009-tė ėshtė hedhur si ide ndėrtimi i njė centrali bėrthamor nė Shkodėr. Ky lajm u shoqėrua me reagime tė forta tė shoqėrisė civile. Madje, pėr herė tė parė, u bashkuan shoqata dhe OJQ me prirje tė majta apo tė djathta pėr t'i thėnė jo ndėrtimit tė kėtij centrali.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=114288
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:23.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.