Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.11.2006, 08:40   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Vė re! Procesi i greqizimit tė shqiptarėve (nė zhvillim e sipėr)


Me anė tė metodizmit grekėt kanė arritur deri tani tė marrin pjesėn dėrrmuese tė Shqipėrisė Jugore (Ēamėrisė) dhe pas 90-ės kanė hyrė tashmė nė jug tė Shqipėrisė Perėndimore.

Pėrpjekjet dhe rezultatet e kėtij asimilimi administrativ, kulturor e mė vonė dhe biologjik janė ndier gjatė gjithė historisė, por duke qenė se nė mungesė tė politikės kombėtare tė shtetit shqiptar po vazhdojnė dhe nė ditėt e sotme, mė duket me interes tė mbledhim material pėr lėvizjet e ndryshme tė palės greke.

Lėvizja e parė greke ėshtė ortodoksizimi i popullsisė, bashkė me tė cilin vjen dhe emėrtimi me emra grekė i vendbanimeve, trojeve dhe vetė shqiptarėve. Mandej vazhdohet me propagandėn e vazhdueshme pėrsėritėse terminologjike, provokimet mediatike etj.

Nė kėtė "luftė" me grekėt mbani gjithnjė parasysh se nuk ka grek tė bardhė, kjo ėshtė aksiomatike. Greku racialisht i bardhė ėshtė shqiptar i asimiluar nga Kisha. Asimilimi agresiv i kėtij lloji luftohet vetėm me veprime konkrete kundėr personave konkretė si dhe praktika kundėrasimilimi qė shtrihen deri nė Thesali e Peloponez.

Shekulli i ri ka nė plan tė parė luftėn e informacionit, tė gėrshetuar me njėsite minimale tė maskuara ekonomiko-ushtarake; dhe aplikimet e kėsaj janė tė shumėllojshme.

Greqia ka pėrparėsi nė fuqinė ekonomike dhe organizim mė tė vjetėr qė e ka vėnė nė njė hulli qė prej 1920, kurse ne nuk e di ēfarė pėrparėsish kemi, por kryesisht kemi shumė probleme, si moskokėēarjen, pamundėsinė ekonomike, mungesėn e kohezionit duke u shkapėrda nė 700 lloj ideologjish importi, njė pjesė tė popullit qė gabimisht kujton se ėshtė greke meqė i ka pas stėrgjyshėt tė edukuar nė shkolla greke (dmth ortodokse) nga prifti ortodoks i patriarkanės sė Stambollit e tė Jeruzalemit, njė pjesė tė dytė tė popullit qė me anė tė pensioneve zbuloi se dhe ajo ėshtė greke dhe sė fundi pjesėn e tretė e mė tė madhe tė popullit, qė i konsideron metėrmend grekė kėta meqė njė mėngjes u zgjuan grekė.

Disa nga mangėsitė e mėsipėrme vėshtirėsojnė dhe vetė punėn e kėtyre "miqve ballkaniko-aziatikė", por nga ana tjetėr na kanė lėnė dhe ne siē jemi sot, njė masė mishi ku ofrohen kushtet mė tė pėrshtatshme pėr tė manipuluar turmat me propagandė.

N.q.s. vendi nuk krijon njė kastė tė vėrtetė ekonomiko-ushtarake me synime tė qarta fisnore, do tė jetė shumė e vėshtirė t'i bėhet ballė lėvizjeve pėr asimilim nga grekėt, turqit dhe sllavėt.

Nė dritė tė kėsaj ėshtė e nevojshme tė shtohet numri i shqiptarėve nė tė gjithė krahinat nga Nishi nė Prevezė dhe kjo mund tė arrihet me rritjen e komunikimit mes zonave, shtrimin e rrugėve dhe zgjerimin e zonave tė banuara me shqiptarė pėrgjatė kėtyre rrugėve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2006, 17:37   2
Citim:
Radio greke propagandė pėr "Vorioepirin" nė jug

Policia Shqiptare masakron pėrditė vėllezėrit tanė nė Vorio Epir". Kjo ishte fjalia qė na befasoi ndėrsa po kėrkonim njė kanal radiofonik me muzikė greke qė tė na e hiqte lodhjen e udhėtimit tonė nga fshati Ēarshovė i rrethit tė Pėrmetit drejt qytetit tė Ersekės. Nuk u besuam veshėve. Pastaj u pėrpoqėm serish tė binim nė valėt e kanalit radiofonik qė transmetonte nė gjuhėn greke. Pėr fatin e keq kasetofoni i automjetit tonė ishte njė prodhim i vjetėr, ndoshta i dy dekadave mė parė dhe ishte paksa e vėshtirė qė tė selektonte me cilėsi tė lartė valėt qė vinin nga matanė kufirit. Rruga nga Ēarshova drejt Ersekės ecėn gati paralel me gjithė brezin e kufirit tė Shqipėrisė me Greqinė.

Sapo kaluam qytetin e vogėl tė Leskovikut, nga ku Konica duket si nė pėllėmbė tė dorės, valėt e stacionit radiofonik u bėn mė tė qarta. Shoferi i mjetit qė e bėnte gati pėrditė kėtė rrugė vatje e ardhje, na tha se e kishte dėgjuar dhe herė tė tjera kėtė kanal qė transmetonte diku rreth mesditės dhe gati njė orė nė mbrėmje. Ai nuk e njihte mirė greqishten, por i kishte bėrė pėrshtypje zėri i spikatur i spikerit si dhe muzika mjaft e veēantė qė transmetohej prej tij.

Mesazhi


Nė tė dalė tė Leskovikut zėri i spikerit nisi tė dėgjohej pa vėshtirėsi, madje dhe nuk kishte asnjė lloj interference nė valėt e radios greke. Spikeri, me njė zė karakteristik qė dukej sikur i jepte urdhėra njė njėsie luftarake qė vepronte nė terren, pėrpiqej tė ishte i qartė dhe i saktė nė ato qė thoshte. Ai fliste ngadalė, me fjalė tė zgjedhura mirė, qė synonin tė impresiononin dėgjuesit e tij. Ai fliste pėr gati 120 sekonda dhe mė pas bėnte pauz. Pėr afro tre minuta tė tjera transmetohej muzikė funebėr qė alternohej me kėngė tė vjetra popullore nė gjuhėn greke, kushtuar "trimave" apo "kapedanėve"(kėshtu deklaronte spikeri) grekė qė kishin derdhur gjakun pėr Vorio Epirin dhe bashkimin e tij me truallin amė Greqinė. Mė pas spikeri ndėrhynte serish duke deklaruar se "Vorio Epiri ėshtė larė me gjakun e ushtarėve helenė deri nė Grykėn e Kėlcyrės. Kėtė e dėshmon historia, e dėshmon e kaluara dhe e sotmja, e dėshmojnė varret e martirėve tanė shpėrndarė kudo nė truallin e Vorio Epirit".

Nė njė nga ndėrhyrjet e mėvonshme ai deklaronte se shtetasit grekė nė Vorio Epir keqtrajtoheshin dhe dhunoheshin pėrditė nga Policia Shqiptare qė i arrestonte pa shkak. Sapo iu afruam Qafės sė Gėrmenjit nė valėt e radios nisi tė interferonte njė tjetėr kanal shumė mė i fuqishėm qė transmetonte njė emision muzikor. Dėgjimi nė valėt e radiostacionit tė parė u bė gati i pamundur. Ndėrsa u afruam nė afėrsi tė fshatit Barmash, valėt u bėnė sėrish tė dėgjueshme por vetėm pėr pak minuta, pastaj i humbėm pėr tė mos i dėgjuar mė deri nė qytetin e Ersekės.

Transmetuesi

Nė Ersekė takuam rastėsisht njė ish-punonjės tė Sigurimit tė Shtetit i cili kishte punuar mė pas nė polici dhe tashmė kishte dalė nė lirim. Ai na tha se nuk ishte hera e parė qė nga kufiri grek pėrhapeshin valė tė radiostacioneve qė bėnin propagandė antishqiptare. Deri nė vitin 1994, sa kishte qenė gjallė ish-mitropoliti i Konicės, famėkeqi Sebastianos nuk ishte ndonjė ēudi tė dėgjoje transmetime tė tilla.

Sipas tij, transmetimet qė bėnin thirrje pėr bashkim tė Vorio Epirit me Greqinė ishin tė sponsorizuara nga nacionalistė ekstremistė qė gjenin mbėshtetje dhe nė elementė tė veēantė tė klerit ortodoks grek. "Nė ditėt e sotme nuk ėshtė e vėshtirė tė realizosh transmetime tė tilla nėpėrmjet valėve radiofonike, jo vetėm nė distanca tė shkurtra, por dhe nė distanca mė tė mėdha. Me pėrparimin e teknologjisė stacione tė tilla mund tė vendosen dhe nė mjete transporti duke ndryshuar vendtransmetimin nė periudha tė ndryshme. Pikėrisht pėr kėtė shkak bėhet e vėshtirė dhe identifikimi i vendndodhjes sė tyre".

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=1415
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2007, 08:01   3
Citim:
Nė Korēė nxėnėsit mėsojnė se Jugu i Shqipėrisė ėshtė Greqi


Fėmijėt shqiptarė tė fshatrave pėrreth Korēės, Boboshticė e Drenovė po mėsojnė njė “tė vėrtetė” tė hidhur: qė toka ku ata u lindėn e po rriten ėshtė greke. Janė rreth 180 nxėnės, bijė e bija shqiptarėsh qė po u mėsohet falas nga shkolla jopublike greke “Omiros” njė histori e shtrembėruar qė i paraqet stėrgjyshėrit e tyre si pushtues tė Vorio-Epirit.

Ėshtė njė brez fėmijėsh, i ciklit fillor qė A-nė e lexon alfa, qė gdhihet ēdo mėngjez me hymin grek dhe qė nuk di asnjė varg tė atij shqiptar, qė thotė “Kalimera” e jo “Mirėmengjez” qė kėrcen “zeivefiko” dhe nuk di ē’ėshtė pogonishtja.

Nė qytetin ku 120 vjet mė parė u ēel Mėsonjėtorja e Parė Shqipe kėta fėmijė, falė liēencės qė “Omiros” ka marrė nga Ministria jonė e Arsimit, e nisin ditėn me mėsimin: “Vorio-Epiri iu bashkua padrejtėsisht shtetit shqiptar. Banorėt grekė tė zonės nuk e pranuan kėtė vendim dhe organizuan grupe ushtarake pėr tė siguruar pavarėsinė e tyre”.

Ėshtė pikėrisht njė mėsues grek qė ua mėson kėto fėmijėve tanė gjatė orės sė historisė. “Mė 9 Nėntor 1921, ministrat e jashtėm tė Fuqive tė Mėdha vendosėn nė Paris se cilat do tė ishin pėrfundimisht kufijtė e Shqipėrisė. Sipas kėtij vendimi Greqisė i merreshin territoret qė kishte ēliruar gjatė Luftės sė Parė Botėrore”, vijon mė tej mėsuesi. Ai sillet mirė me fėmijėt e shqiptarėve megjithėse me historinė qė u mėson i konsideron si bij “pushtuesisht”.

Ja si e shpjegon ai Luftėn e Dytė e Botėrore: “Edhe pse forcat ushtarake greke ishin tė pakta para superfuqisė sė Italisė dhe ndihmės sė aleatit tė vogėl (Shqipėrisė), ushtria greke mundi tė frenojė ushtrinė italiane nė kufirin me Shqipėrinė (28 tetor – 14 nėntor 1940). Nė vazhdimėsi ushtria greke kaloi nė mėsymje tė pėrgjithshme nė Epir dhe nė veriperėndim tė Maqedonisė (14 nėntor 1940 – 6 janar 1941)”. Tashmė nė mbyllje tė vitit shkollor, kėta 180 fėmijė shqiptarėsh e kanė mėsuar nė shkollė atė qė deri dje thuhej lartė e poshtė: “nga Pogradeci nė Himarė, toka ėshtė greke”.


Si u mor licensa

Licensa pėr ēeljen e njė shkolle 9 vjeēare greke nė Korēė ėshtė lėshuar nga Ministria e Arsimit e Shqipėrisė, rreth dy vjet mė parė. Nė bazė tė ligjit pėr arsimin ėshtė kjo ministri qė kontrollon kurrikulat mėsimore e qė rrjedhimisht ėshtė institucioni qė ka legalizuar dhe vazhdon tė heshtė pėrballė kėtij skandali. Ndaj dhe nuk ėshtė aspak faji i drejtoreshės greke tė “Omiros”, Vasiliki Baraki qė pėrballė kėsaj “dashamirėsie” tė qeverisė shqiptare tė deklarojė: “Ēdo vit ngjitim nga njė shkallė. Perspektiva jonė ėshtė qė tė plotėsojmė njė sistem tė plotė tė shkollės sė mesme e t“i pėrgatisim nxėnėsit pėr tė vazhduar shkollėn e lartė kudo qė ata do tė dėshirojnė, nė universitetet shqiptare, greke apo ato evropiane”.

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=4239
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2007, 17:38   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"Omiros" (Homeri) ėshtė shkollė private, por tė njėjtat gjėra pa ndryshuar as pikė as presje mėsohen dhe nė shkollat publike tė shtetit grek. Me mbi 1 mln shqiptarė nė Greqi, eksporti i kėtyre "mėsimeve" dhe nė troje ishte thjesht ēėshtje kohe.

Ndėrthurur kjo me kompleksin e inferioritetit dhe dashurinė e pakufishme katunareske pėr ēdo gjė tė huaj... pėr tė cilat shquhet njė pjesė e mirė e popullit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2007, 18:04   5
Citim:
40 pėr qind e grekėve: Tė clirohet "Vorio Epiri"


40 pėr qind e grekėve pretendojnė se Shqipėria mban tė pushtuar njė pjesė tė territorit tė saj, i cili duhet tė ēlirohet.

Lajmi ėshtė bėri i njohur dje nga disa agjenci lajmesh, pėrfshirė tė pėrditshmen "Ekathimerini", qė citojnė KPEE (kpee.gr), njė agjenci pėr hulumtimin e mendimit politik, e cila ka bėrė nė fund tė marsit njė sondazh mbi mėnyrėn se si e shohin fqinjėt tanė vendin e tyre tė vitit 2020. Rezultatet tregojnė se mjaft grekė mendojnė qė Stambolli, Anatolia Perėndimore, Deti i Zi, Maqedonia e Jugut dhe Shqipėria e Jugut janė pjesė tė pushtuara tė atdheut, qė duhet tė ēlirohen.

Anketuesit thonė se kanė pyetur 2 mijė persona, ndėr tė cilėt 59 pėr qind mendojnė se rajone qė sot i pėrkasin Turqisė dhe Qipros Turke janė pjesė tė pushtuar tė atdheut. 40 pėr qind e grekėve e pretendojnė kėtė edhe pėr Shqipėrinė e Jugut dhe 21 pėr qind pėr rajone tė Republikės ish-Jugosllave tė Maqedonisė.

http://www.shekulli.com.al/news/49/A...007-05-29.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2007, 13:41   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Bizantinizmi dhe skemat serbo-greke
Murat Basha

Pas pėrfitimit tė lėshimit nė Himarė, ku i liēencua shkolla e paligshme, Greqia, e pangopur nė absurdin e kushtėzimit tė marrėdhėnieve reciproke, bėri gafėn e radhės: pas refuzimit tė presidentit Papulias pėr tė marrė pjesė nė samitin e presidentėve tė rajonit, zhvilluar nė Durrės dy javė mė parė, ishte pikėrisht ministri grek i Mbrojtjes ai qė refuzoi, e qė mė pas anulloi vizitėn e planifikuar nė Shqipėri, me pretekstin e mosmiratimit nė kohė nga qeveria shqiptare, tė truallit tė varrezės sė ushtarėve grekė, tė vrarė brenda territorit tė Shqipėrisė londineze, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Ky veprim i ministrit grek ėshtė njė shantazh i ulėt dhe fyes pėr njė vend me tė cilin pretendohet tė ndėrtohen marrėdhėniet e fqinjėsisė sė mirė. Ai ėshtė dhe mbetet marrėzia e radhės nė vazhdėn e presioneve dhe shantazheve tė ulta, dhe tė oshilacioneve pa sens tė kurbės sė marrėdhėnieve problematike shqiptaro-greke, produkt i politikave bizantine tė fqinjit ngatėrrestar ballkanik.

Bizantologėt dhe njohėsit e historisė e historiografisė sė qytetėrimeve lindore, kanė rėnė qė tė gjithė nė konkluzionin-emėrues tė pėrbashkėt tė pranimit tė diabolizmit bizantin, tė grackave dhe skemave tė ortodoksisė bizantine pėr tė jetėsuar Perandorinė pasromanike tė Lindjes nėpėrmjet pėrdorimit tė fesė ortodokse si instrument pėr pushtimin ideologjik e mė pas territorial tė popujve e kombeve tė planifikuar si komponentė pėrbėrės.

Madje edhe vetė Shizma e Kishės sė krishterė, nuk pati si premisė parimet kanonike, por synimet dhe ėndrrat e prelatėve tė kishės dhe perandorėve tė Kostandinopojės.

Mė pas, skemat e disociimit zinxhir tė kishave ortodokse ruse, bullgare, rumune, serbe e greke nėpėrmjet autoqefalisė, pavarėsisht parimeve tė pėrbashkėta kanoniko-doktrinare, nuk ishin asgjė tjetėr pėrveēse instrumentalizim i besimit pėr krijimin e miniperandorive tė secilit komb tė sipėrcituar, nėn sundimin e perandorėve qė shuguroheshin nga kleri ortodoks.

Por mjeti mė i pėrhapur i synimeve grabitqare, nė kushtet konkrete dhe nė perspektivė, ishte pėrdorimi i onomastikės dhe toponimive si argument i vėrtetimit tė sinoreve tė vėrteta tė kėtyre perandorive, nėpėrmjet emėrtimeve qė bėnte kleri kishtar, e qė mė pas regjistroheshin nė libra, jetėsoheshin nė praktikėn, dokumentacionin dhe korrespondencėn administrative dhe pėrfundimisht i pėrcilleshin Patrikanave mėmė, ku arshivoheshin pėr t'u pėrdorur njė ditė tė bukur si dėshmi tė tė "drejtave historike" mbi territore dhe areale tė caktuara.

Kjo ėshtė edhe arsyeja e shpeshmėrisė sė toponimeve sllave dhe greke nė trevat etnike shqiptare, qė zėnė fill qė nė kohėn e ngulmimeve helene tė e.s. e nė vijim, apo qė nė mesjetėn e mesme, gjatė kohės sė invazioneve barbare tė Stefan Nemanjės dhe mbretėrve bullgarė.

Albanologėt e mėdhenj i kanė pėrshkruar kėto dukuri dhe e kanė dėshmuar shkencėrisht autoktoninė shqiptare tė shumė toponimeve ortodokse shqiptare, si dhe tė atyre tė monumenteve tė kultit ortodoks, kryesisht tė manastireve tė pretenduara si "serbe", nė Kosovė, Nish, Vranjė, Kurshumli, Prokuplje, Sanxhak, Metohi, e deri atyre nė afėrsi tė Selanikut, me shtrirje deri nė Artė.

Nėse manastiret e Pejės, Deēanit etj., do tė ishin serbe, shqiptarėt ortodoksė kurrė nuk do tė pranonin tė kryenin ritet nė to, sikundėr kanė bėrė pėr shekuj tė tėrė, qoftė edhe sepse ikonostaset e tyre shėmbėllenin shenjtorė shqiptarė, qė s'kishin asgjė tė pėrbashkėt me Cirilin, Metodin dhe Shėn Savėn e serbėve.

Por ja qė serbėt, pasi zhdukėn shenjtorėt shqiptarė nga afresket dhe muralet e shumta, i zėvendėsuan me shenjtorėt e tyre nėpėrmjet pėrdorimit tė pushteteve tė vojvodėve nė intervale kohore, por harruan tė ndryshonin arkitekturėn tradicionale shqiptare tė kėtyre kishave e manastireve.

Por pėrveē dokumentacionit arkivor ėshtė pikėrisht arkitektura ajo qė, sipas studiuesve, dėshmon katėrcipėrisht autoktoninė shqiptare tė kėtyre objekteve tė kultit, qė sot pėrdoren si "gozhdė e Nastradinit" gjatė negociatave pėr Statusin e Kosovės, apo njohjen e sė "drejtės historike" mbi kėto treva, nėpėr tavolinat e kancelerive vendim-marrėse. Dhe kjo sepse objektet e kultit tė ndėrtuara nga shqiptarėt, janė krejt tė ndryshėm dhe nuk ngjasojnė aspak pėr nga kompozicioni dhe elementėt arkitekturorė me objektet e kultit nė trevat sllave, greke dhe kryeqytetet apo qendrat e tyre tė mėdha tė banimit.

Ndėrsa sot, skema ortodokse e sigurimit tė "provave" tė autoktonisė greke nė territoret e pretenduara nga shovinizmi grek, nėpėrmjet Janullatosit synon ndėrtimin e objekteve tė kultit nė tokėn shqiptare, pra nė tė ashtuquajturin "Epir i Veriut", deri nė Shkumbin dhe Elbasan.

Nė pėrputhje me strategjinė greke tė Janullatosit pėr nulifikimin e Autoqefalisė sė Kishės Ortodokse shqiptare, tė siguruar me gjak dhe sakrifica nga ministri i Brendshėm, Presidenti dhe mė pas Mbreti Zog dhe klerikėt e mėdhenj atdhetarė si Fan Noli, Visarion Xhuvani, Kristofor Kisi dhe shumė tė tjerė, gjykatat shqiptare po shesin interesat kombėtare me vendimet e tyre tė tradhtisė.

Dhe jo pa qėllim, kėta gjyqtarė qė historia do t'i mbulojė me turp dhe ndėshkojė me tradhti, edhe Shkollėn e famshme Normale tė Elbasanit, kėtė vatėr tė kultivimit tė dijes, arsimimit, qytetėrimit dhe atdhetarisė, sipas mėsimeve tė rilindasve tanė tė mėdhenj, ia kaluan me vendim gjyqėsor nė pronėsi Kishės Ortodokse tė kryesuar nga Janullatosi grek, qė ky pararojė e shovinizmit tė shtetit teokratik grek ta shndėrrojė para syve tanė nė manastir murgjėrish-agjentė tė shėrbimeve sekrete greke dhe greqizmės, pasi ta restaurojnė sipas arkitekturės sė kishave greke, duke "vėrtetuar" pas disa dekadash "autoktoninė dhe shtrirjen e Greqisė deri nė Elbasan".

Kėsisoj, me paratė e lobeve vorio-epirote dhe shtetit grek, vendosen "gurėt e sinoreve" dhe karakolleve tė greqizmės edhe nė fshatrat mė tė humbur tė Labėrisė, ku, tė paktėn qė prej 400 vjetėsh, nuk ka patur dhe nuk gjendet, pėr be, qoftė edhe njė besimtar ortodoks, e jo mė tė ketė sot tė tillė qė tė falen atje.

Pra pas praktikave dhe skemave serbe tė "manastireve shekullorė nė Kosovėn-djep tė Serbisė", qė "dėshmojnė autoktoninė e serbėve nė Kosovė", me po tė njėjtėn logjikė dhe skemė bizantine tė pėrdorimit nė perspektivė tė kėtyre "sinoreve" tė ortodoksisė, dhe tė tė "drejtės historike greke" mbi trevat e "Vorio-Epirit grek", bėhet e qartė sesi ka funksionuar, me paramendim, shovinizmi ortodoks serbo-grek pėr tė aneksuar dhe pėrligjur pretendimet territoriale ndaj trevave tona etnike.

Po tė njėjtat sinore kėrkon tė vendosė Greqia edhe me anė tė varrezės sė ushtarėve grekė tė vrarė nė luftėn italo-greke, zhvilluar nė territorin shqiptar pėr "ēlirim"-pushtimin grek tė "Vorio-Epirit", pas zbythjes sė ushtrive tė Duēes, kryesisht pas sulmeve shkatėrrimtare tė aviacionit britanik nisur nga baza e Kretės, si dhe dimrit tė ashpėr tė prag-vitit 1941, i cili u shfrytėzua me mjeshtėri, (sikundėr rusėt kundėr gjermanėve), nga ushtritė e gjeneralit Jon Metaksa.

Nė kėto kushte, mėnyra mė efikase pėr tė shkulur kėtė "gozhdė" tė ortodoksisė nga trojet tona, ėshtė kėrkimi me insistim nga Greqia i ndjesės ndaj kombit shqiptar pėr krimet monstruoze dhe genocidin mbi shqiptarėt e pafajshėm, kryer gjatė luftės italo-greke nga hordhitė e Metaksa-it.

Dhe kjo do tė thotė qė shteti shqiptar jo vetėm qė nuk ka pėrse tė shqetėsohet nga vicklat e njė ministri grek, por duhet t'i marrė eshtrat e kriminelėve grekė me uniformė e t'i flakė nė Kakavijė sa mė parė, si eshtra vrasėsish tė shqiptarėve, qofshin ato edhe "heronj tė greqizmės", tė rėnė nė luftė me okupatorin fashist tė Shqipėrisė.

Faza e dytė e luftės italo-greke, pra ajo qė pasoi me tėrheqjen masive tė ushtrisė italiane nga Thesprotia dhe kapėrcimin e kufijve londinezė tė shtetit shqiptar, nuk ishte gjė tjetėr veēse avancim i ushtrisė greke pėr tė pushtuar Shqipėrinė.

Detyra "ēlirimtare" e ushtrisė greke mbaronte me pėrzėnien e okupatorėve jashtė kufijve shtetėrorė. Pas kėsaj, Greqia, me avancimin ushtarak me pretekstin e ndjekjes sė italianėve, nuk bėri gjė tjetėr veēse filloi realizimin e planeve pėr pushtimin e Shqipėrisė, plane kėto tė njohura gjatė gjithė shekullit XX, dhe qė nė fakt i realizoi pėrkohėsisht, duke pėrdorur krimet dhe genocidin ndaj jetės dhe pasurisė sė popullatės sė pafajshme shqiptare pothuajse nė gjysmėn e Jugut tė vendit.

Pra Shqipėria nuk u ka asnjė detyrim vrasėsve grekė tė LDB, pėrkundrazi... Greqia duhet t'u kėrkojė ndjesė publike shqiptarėve dhe tė paguajė reparacionet e dėmeve tė LDB.

Ministri grek i Mbrojtjes bėn mirė tė mos e shkelė tokėn shqiptare, pėrderisa vendos kushte tė tilla poshtėruese ndaj Shqipėrisė, si dikur antishqiptari Jon Metaksa.

Shteti shqiptar nuk u ka asnjė detyrim pėr varrezė pushtuesve grekė, sikundėr nuk u kishte detyrim pushtuesve italianė dhe kalimtarėve tė pėrkohshėm gjermanė, qė e pėrdorėn territorin shqiptar si urė tranziti gjatė LDB.

Eshtrat e pushtuesve grekė duhet tė prehen nė Greqi, prej nga ishin dhe u nisėn, dhe jo nė Shqipėri, ku ata kryen barbari tė pashembullta ndaj shqiptarėve tė pafajshėm, nėn shembullin e andartėve, martallozėve dhe kriminelėve tė bandave tė sponsorizuara nga shteti grek gjatė 3 pushtimeve tė dokumentuara tė kėtij shekulli nė vitėt 1911-1914; 1919-1922 dhe 1940-1941.

Nė zbatim tė ligjeve aktuale nė fuqi, shteti shqiptar duhet madje tė shembė me tritol dhe buldozerė edhe kishat e paligjshme greke, tė ngritura nė fshatrat e Tepelenės dhe Jugut tė vendit, tė ngritura aty ku nuk ka besimtarė ortodoksė, dhe me pikėsynimin e pėrdorimit si karakolle tė greqizmės dhe shovinizmit aneksionist antishqiptar tė Kishės Ortodokse greke.

Ndryshe, brezat e ardhshėm shqiptarė, do tė pėrballen me pretendimet greke tė "autoktonisė" dhe tė sė "drejtės historike".


"Atdheu", 14 maj 2006
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2007, 22:09   7
Citim:
Minoritaret, me shume poste shteterore
Edison Kurani / E Marte, 27 Nentor 2007

“Keto hapa qe kerkojme, detajoi Papulias, lidhen me shkollimin publik ne greqisht dhe mbrojtjen e te drejtave te grekeve, tha Papulias, duke shtuar se hap i nevojshem i Shqiperise, eshte pjesemarrja e minoritareve ne postet publike”.

http://www.kohajone.com/html/artikull_14316.html

Citim:
Topi-Papulias, Kosova e Maqedonia, pikat e ndarjes
27/11/2007 - 08:33 / Gilmana Bushati / Gsh

Ajo qė u vu re ėshtė se Papulias nuk foli asnjėherė pėr ēėshtjen ēame, ndėrkohė qė bėri tė ditur qė i kishte kėrkuar Topit njė qėndrim tė palės shqiptare pėr ēėshtjen qipriote, ai gjithashtu shmangu ēdo deklaratė pėr ēėshtjen e Kosovės, tė cilėn e kaloi si pjesė e bisedės, ashtu siē ishte dhe fakti se cilin pozicionim do tė marrė Shqipėria nė lidhjen me emrin e Maqedonisė.

Topi nga ana e tij gjatė konferencės po ashtu ka shmangur problemin ēam, nuk ka dhėnė njė qėndrim publik sa i takon emrit tė Maqedonisė, apo ēėshtjes sė Qipros. Presidenti shqiptar ėshtė zgjatur mė tepėr te ēėshtja e Kosovės, pėr tė cilėn ai ka pėrsėritur edhe njėherė qėndrimin e palės shqiptare, se ėshtė pėr zgjidhje paqėsore tė statusit, qė duhet tė jetė pavarėsia, pasi kjo paqe do tė ndihmojė tė gjithė vendet e Ballkanit.

Papulias u shpreh gjatė fjalės sė tij nė kėtė konferencė se Greqia do tė mbėshtesė Shqipėrinė nė proceset e integrimit nė BE dhe NATO. “Greqia mbėshtet nė mėnyrė tė qėndrueshme rrugėtimin europian dhe euroatlantik tė Shqipėrisė, sepse nė kėtė mėnyrė fuqizohet edhe mė tepėr stabiliteti nė rajon edhe mė gjerė”, - tha dje Papulias. Ai ka komentuar si tepėr pozitive marrėdhėniet ekonomike mes Greqisė dhe Shqipėrisė, ku helenėt zėnė vend tė parė pėr investime dhe vendin e dytė pėr shkėmbimet tregtare, pasi vendi i parė i takon Italisė. Nga ana e tij, Topi e konsideroi tė frytshėm takimin me Papuliasin, kryesisht sa i takon ēėshtjes sė integrimit, pėr miqėsinė mes popujve si dhe pėr ēėshtjen e emigrantėve shqiptarė. “U konstatua dhe u pa e nevojshme qė tė rritet niveli i arsimimit tė fėmijėve shqiptarė nė gjuhėn e tyre amtare duke marrė si shembull pozitiv shkollėn 112 nė Athinė”, - u shpreh Topi.

http://balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=25609
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2007, 22:54   8
allianz
 
Citim:
duke shtuar se hap i nevojshem i Shqiperise, eshte pjesemarrja e minoritareve ne postet publike”.
Cilėt minoritarė? Minoritarėt shqiptarė kur do marrin poste nė administratėn greke?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2008, 15:07   9
kalimtar/e
 
Citim:
PDI e zhgėnjyer nga presidenti Topi pėr ēėshtjen ēame

Komunikatė pėr shtyp

Para disa ditėsh, me rastin e vizitės sė Presidentit tė Shqipėrisė Z. Bamir Topi, nė Greqi, PDI kritikoi fort faktin qė Z. President edhe njėherė si paraardhėsit e tij, nuk arriti tė prezantojė pranė homologut tė tij z. Papulias, shqetėsimin e madh tė Shqiptarėve dhe nė veēanti tė komunitetit Ēam, pėr zgjidhjen e ēėshtjes Ēame.

PDI pėrshėndeti konfirmimin e tė dy qeverive pėr miqėsi dhe fqinjėsi tė mirė, por jemi tė mendimit se fqinjėsia midis dy popujve do tė jetė edhe mė e mirė, kur ēėshtja e kthimit tė pronave tė popullsisė Ēame, dhe rikthimit tė tyre nė tokat stergjyshore, tė gjejė zgjidhje.

PDI mendon se refuzimi i Qeverisė Greke pėr tė hapur kėtė diskutim nuk i shėrben ndėrtimit tė fqinjėsisė sė mirė midis dy popujve.

Pėr mė tepėr nuk i shėrben fqinjėsisė sė mirė, refuzimi selektiv i qeverisė greke pėr tė lejuar pjesėtarė tė komunitetit Ēam qė tė vizitojnė vendlindjet e tyre prej tė cilave janė shpėrngulur forcėrisht prej mė shumė se 60 vjetėsh.

Denoncojmė veprimet cinike tė Ambasadės Greke nė Tiranė, pėr refuzimin qė i bėri kėto ditė njė grupi individėsh tė komunitetit Ēam, pėr tė vizituar vendlindjet e tyre, me pretekstin e mangėsive nė dokumenta.

I bėjmė thirrje Presidentit tė Republikės, Z. Topi, Kryeministrit Z. Berisha, Ministrit tė Jashtėm Z. Lulzim Basha, si edhe pėrfaqėsuesve tė Komunitetit Ndėrkombėtar nė Shqipėri, qė tė ndikojnė pranė Qeverisė Greke pėr tė lejuar anėtarėt e kėtij komuniteti, tė vizitojnė vendlindjet e tyre.

http://www.pdi-al.com/komunikate26_al.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 15:25   10
Drit
 
Sot hasa nė diēka qė e quaj tė papranueshme, jo mė shumė pėr nga pėrmbajtja (kemi parė dhe mė keq) por nga vėndi se ku ishte publikuar, Le Monde diplomatique.

Sipas hartės sė paraqitur, nė dy krahina tė Republikes sė Shqipėrise, popullsia autoktone shqiptare eshte vetem 30-50%.

http://mondediplo.com/2008/02/11maps

A nuk meriton ky veprim njė pėrgjegje?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 16:15   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Me dy drejtime kundėrshtohet:

1. dėshmi tė tė hujve qė kanė qenė nė ato zona, bashkė me statistikat osmane,
2. dėshmi hartografike.

Pikėn 1 e ka mbuluar Sh.Delvina gjė qė ėshtė pėrmendur nė dy artikuj qė kam sjellė kėtu qė flisnin pėr shqiptarėt nė Greqi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 16:18   12
kalimtar/e
 
Tė dhėnat e kėtij z. Filip qenkan tė gabuara, ashtu si tė ēdo francezi nė pėrgjithėsi pėr ēėshtjet e Ballkanit. Mė duket se dhe mbiemrin nuk e ka dhe aq francez!

Hidhi ato hartat e shek. XVIII tek punishtja e t'i shikojmė. Pastaj me ē'po shikoj ai ėshtė vetėm gjeograf. Bėn vetėm harta e atlase.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 16:46   13
Drit
 
Hartat duket tė jenė (ndonse jo tė lidhura organikisht) nė mbėshtetje tė artikullit tė mėposhtėm.

http://mondediplo.com/2008/02/11albania

Citim:
Can we say that this or that town is part of the Albanian world because 50%, 60% or 80% of its inhabitants are Albanian? What percentage do we take and, more particularly, what scale of settlement do we include?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 16:57   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
E lexova herėt nė mėngjes kėtė paēavuren. Unė do shkoj aq larg sa tė them qė nuk e ka shkruar ai artikullin... vetėm emri ėshtė i tiji. "Monde diplomatique" njihet prej kohėsh pėr qėndrime komuniste dhe proserbe e prosllave nė pėrgjithėsi. Diēka nė lidhje me komuna dhe bolshevikė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 17:21   15
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga 425409


Unė madje do shkoj aq larg sa tė them qė nuk e ka shkruar ai artikullin... vetėm emri ėshtė i tiji.
Po pra. Ai ėshtė gjeograf. Di vetėm tė bėjė harta.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2008, 00:22   16
Citim:
Policia bashkiake e Himarės shkul tabelat nga rruga kombėtare.
Ministria e Kulturės: I duan edhe nė greqisht, ligji nuk e parashikon

Himara do tė jetė memece edhe sivjet. Vizitorėt nuk do tė mund tė informohen pėr plazhet, kishat e vjetra dhe monumentet e kulturės. Edhe kėtė verė, nė rrugėt qė tė ēojnė pėr nė Himarė do tė jenė vendosur vetėm pak tabela rrugore, qė tregojnė kthesat e rrezikshme dhe qendrat e banuara, si dhe parullat qė dėftejnė luftėn politike qė bėhet mes shqiptarėve dhe grekėve nė kėtė zonė.

Nė fakt, nė Himarė u instalua nė vjeshtėn e vitit tė shkuar gjithė sinjalistika kulturore-turistike. Nė afėrsi tė ēdo plazhi, tė ēdo kishe tė vjetėr, kėshtjelle apo siti arkeologjik, u vendosėn tabela udhėrrėfyese nė shqip dhe nė anglisht, me qėllim qė t‘u shėrbenin turistėve vendas dhe tė huaj.

Por, pa mbaruar mirė instalimi i sinjalistikės, Bashkia e Himarės vendosi t‘i shkulė gjithė tabelat e vendosura nga Llogaraja deri nė Borsh. Qė tė ishin tė denja pėr tė qėndruar nė rrugėt qė kalojnė nėpėr Himarė, kėto tabela na duhet tė ishin shkruar edhe nė greqisht, ndaj bashkia veproi shpejt, edhe pse vendimi pėr vendosjen e tabelave ishte marrė nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve (DPRRSH), qė ėshtė enti pronar i rrugėve kombėtare.

Vendosja e sinjalistikės kulturore-turistike nė bregdetin e jugut ishte njė projekt i Bankės Botėrore, qė u financua edhe nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve, si dhe nga qeveritė e Austrisė dhe Holandės.

Majlinda Hoxha, eksperte teknike nė njėsinė e koordinimit tė projektit "Menaxhimi i integruar dhe pastrimi i zonės bregdetare", tregon se zbatimi i projektit pėr sinjalistikėn kulturore-turistike nė aksin Orikum-Butrint nisi nė muajin gusht tė vitit 2007 dhe pėrfundoi nė shtator tė po atij viti.

"Mė 2 shtator 2007 na erdhi njė shkresė e policisė bashkiake tė Himarės, qė urdhėronte njė person me emrin Gramoz pėr heqjen e tabelave tė vendosura nė territorin e Himarės. Pėrndryshe, policia bashkiake do t‘i hiqte vetė tabelat", tregon specialistja.

Gazeta "Shqip" ka siguruar njė kopje tė shkresės sė policisė bashkiake tė Himarės, pa numėr protokolli dhe pa vulė, qė ėshtė nėnshkruar nga pėrgjegjėsi i kėsaj policie, Aleks Dedi. Duke iu referuar njė vendimi tė Kėshillit Bashkiak tė Himarės, tė 21 majit 2007, zoti Dedi urdhėron tė heqė tabelat zotin Gramoz, tė cilit meqė nuk ia di mbiemrin, ia ka zėvendėsuar me numrin e telefonit.

Nė fakt, Gramozi, i cili e ka mbiemrin Dalipaj, ėshtė njeriu qė ka importuar tabelat pėr llogari tė projektit tė Bankės Botėrore dhe nuk ka kurrfarė detyrimi pėr vendosjen apo pėr heqjen e tyre.

Megjithėse shkresa nuk drejtohej asgjėkund, koordinatori i projektit "Menaxhimi i integruar dhe pastrimi i zonės bregdetare", Jamarbėr Malltezi, i dėrgoi Bashkisė Himarė njė shkresė me anė tė sė cilės kėrkonte zhbllokimin e situatės.

Zoti Malltezi sqaron nė kėtė shkresė qė mban datėn 4 shtator 2007, se projekti pėr sinjalistikėn kulturore-turistike ėshtė kėrkuar nga Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve dhe ėshtė miratuar nga Kėshilli Teknik i DPRRSH. Ai sqaron gjithashtu, se edhe tabelat qė nuk janė nė rrugėn nacionale, por nė monumentet e kulturės, nuk kanė pėrse tė hiqen, pėrderisa administrimi i kėtyre monumenteve bėhet nga Instituti i Monumenteve tė Kulturės pranė MTKRS.

Korrespondenca pėrfundon kėtu. Bashkia e Himarės nuk kthen mė pėrgjigje, por shkul tė gjitha tabelat, qė nga Llogaraja deri nė Qeparo. Nga ana tjetėr, zoti Malltezi ka kėrkuar qė pėr kėtė ēėshtje tė shprehet Drejtoria e Kodifikimit nė Ministrinė e Drejtėsisė, nė mėnyrė qė tė sqarohet se kujt i jep tė drejtė kodi rrugor pėr vendosjen e sinjalistikės turistike-kulturore nė rrugėt kombėtare.

Kanė kaluar pesė muaj qė kur tabelat u shkulėn dhe asgjė nuk ka lėvizur mė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje, as nė Tiranė e as nė Himarė, ku ka njė kėshill bashkiak qė fatmirėsisht nuk zotėrohet nga "Omonia" e Vasil Bollanos.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=37773
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2008, 12:31   17
Citim:
Papulias: Integrimi nė BE kalon nga Athina
08/03/2008 - 10:38

Presidenti i Greqisė, Karolos Papulias dy vjet mė parė deklaroi se Shqipėria nuk mund tė pranohet nė Bashkimin Europian, pėr sa kohė nuk do tė hedhė hapa tė rėndėsishėm nė respektimin dhe mbrojtjen e minoritetit grek.

Nė deklaratėn e tij, Papulias sqaroi se deri nė momentin kur Tirana zyrtare nuk do tė ndėrmerrte nisma konkrete nė kėtė drejtim, atėherė Greqia nuk do tė mbėshteste integrimin e saj nė familjen europiane. Madje brenda tė njėjtit kuadėr, kreu i shtetit grek e pėrmblodhi me njė fjali tė vetme kėtė qėndrim kur deklaroi “se integrimi i Shqipėrisė nė BE kalon nga Athina”, deklaratė e cila nxiti aso kohe edhe reagimin e menjėhershėm tė politikės shqiptare.

Tė njėjtin qėndrim shprehu rreth njė vit mė parė edhe lideri i opozitės greke, Jorgo Papandreu, qė gjithashtu ka kėrkuar nga Tirana zyrtare respektim tė tė drejtave tė minoritetit grek, duke i bėrė apel qeverisė Karamanlis, tė jetė e kujdesshme nė mbėshtetjen e Shqipėrisė pėr integrimin nė BE, sa kohė kjo e fundit do t’i japė fund diskriminimit sipas tij tė pakicave greke.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=31966

Citim:
Greqia: Shqipėria nė NATO? Me pare tė respektojė minoritetin
08/03/2008 - 07:20

Me tone tė qeta por aspak diplomatike, Athina zyrtare i drejtoi dje njė apel tė qartė Shqipėrisė: respektim e mė shumė tė drejta pėr minoritetin grek, si kusht pėr anėtarėsimin nė NATO. Ministrja e Jashtme e Greqisė, Dora Bakojani, e cila e artikuloi kėtė deklaratė, sqaroi se nuk bėhet fjalė pėr veto, por thjesht pėr njė “kėshillė” qė sipas saj, duhet plotėsuar nga autoritetet shqiptare para Samitit tė Bukureshtit.

Pa saktėsuar konkretisht se ku qėndron shkelja apo mosrespektimi i tė drejtave tė pakicave greke nė Shqipėri, Bakojani kėrkoi dje me ngulm nga Tirana “mė shumė hapa tė rėndėsishme” nė kėtė drejtim, edhe pse sipas saj Shqipėria nė kuadrin e pėrgjithshėm tė anėtarėsimit nė NATO e ka kaluar tashmė provimin e “shqyrtimit individual”. “Megjithatė, - vijoi mandej Bakojani, - qėndrimi qė shteti grek ka nė kompleks nė raport me Shqipėrinė ėshtė pozitiv”. Ndėrkaq Athina zyrtare duke sqaruar pozicionin e saj ndaj Kroacisė, njė vend tjetėr ky kandidat pėr nė NATO, nuk ka nxjerrė probleme e sikundėr u shpreh dje ministrja e Jashtme: “Greqia, ndaj kėtij shteti nuk ka asnjė vėrejtje”.

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=17539
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2008, 12:49   18
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ose ka ndonjė gjė uji nė Greqi, ose ėshtė taktika e zakonshme e bombardimit tė subkoshiencės sė tė tretėve me idetė se:

1. "ka minoritet grek nė Shqipėri"
2. "kėtij minoriteti grek" qė ekzistoka nė Shqipėri "po i shkelen tė drejtat"
3. "shteti grek ndjen nevojėn tė "kėshillojė" nė mėnyrė tė vazhdueshme "pėr respektimin e tė drejtave tė minoritetit grek" qė supozohet se ekziston nė Shqipėri".

Ėshtė interesante sa poshtė kemi rėnė, kur aktualisht jemi mė shumė se grekėt, mė shumė se sllavomaqedonėt, mė shumė se serbėt dhe mė shumė se malazezėt nė numėr popullsie kombėtare veē e veē... dhe jemi tė ndarė nė kėto shtete pikėrisht qė tė mos jemi "shumicė e ndėrgjegjėshme qė pėrbėjmė shumicė"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2008, 19:07   19
kalimtar/e
 
Qeveria shqiptare llogarit, qė dėmi dhe ēmimi politik, i shalimeve qė i bėhet nga Greqia, do errėsohet krejtėsisht me suksesin e tė futurit tė vendit nė NATO.

Nga kėndvėshtrimi grek, futja e Shqipėrisė nė NATO qenka si ēmim politik mė pak i konsiderueshėm se "tė drejtat e minoriteteve". Kjo do tė thotė qė Greqia e shikon futjen e Shqipėrisė nė NATO si diēka krejtėsisht formale. Pėrderisa nuk ka ndėrmend ta ndryshojė politikėn e saj ndaj "tė drejtave tė minoriteteve".

Kjo do tė thotė qė futja nė NATO nuk ėshtė njė sukses pėr Shqpėrinė dhe qeverinė e sotme sepse shalimi nga Greqia do vazhdojė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.4.2008, 12:06   20
Citim:
Tension nė Himarė, rrethohet policia

Prefekti Xhevahir Rexhepi:

Nė Himarė ėshtė krijuar njė situatė e rėndė, por policia po mundohet tė mbajė rendin dhe qetėsinė. Atje ka njerėz qė duan tė krijojnė precedentė si ky, tė cilėt kanė provokuar policinė dhe kanė marrė guximin tė sulmojnė institucionet. Nga sa jam informuar, nga turma qė ka rrethuar postėn e policisė, janė hedhur parulla antikushtetuese, antikombėtare si pėr shembull: Poshtė shqiptarėt. Policia ka marrė masat qė aty tė rikthehet qetėsia

http://gazeta-shqip.com/artikull.php?id=40218

Citim:
Himarė, banorėt sulmojnė komisariatin e policisė

HIMARĖ- Pėrfaqėsues tė organizatės OMONIA sulmojnė komisariatin e policisė sė Himarės me gurė dhe shkopinj. Situata e tensionuar ka vazhduar pėr minuta tė tėra dhe ėshtė qetėsuar nė njė farė mėnyrė vetėmkur policia ka nisur tė qėllojė me armė nė ajėr pėr tė larguar protestuesit. Ata kanė vazhduar tė qėndrojnė tė grumbulluar duke hedhur parulla antishqiptare dhe duke pretenduar se Himara ėshtė Greqi.

Menjėherė nga Vlora janė nisur me urgjencė disa makina tė mbushura me policė tė forcave speciale ndėrsa organi i akuzės ka dėrguar dy prokurorė pėr tė ndjekur ndeshjen. Prokurori i Vlorės, Sokol Malaj, ka kontaktuar edhe me kryetarin e bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, i cili ka ndėrhyrė nė qetėsimin e situatės. Burimet e policisė pohuan se efektivat e dėrguar nė orėt e mbrėmjes do tė qėndrojnė nė Himarė pėr tė ndjekur ēėshtjen dhe pėr tė mbajtur situatėn nėn kontroll.

Ngjarja e ka zanafillėn dy ditė mė parė kur njė patrullė e policisė sė Vlorės ka ndaluar njė makinė pėr kontroll dokumentesh. Brenda nė mjet ndodheshin shtetasit Jorgo Rrapo dhe Manol Zoto, tė cilėt kanė qenė pa dokumente dhe janė shoqėruar nė komisariat.

Dy tė ndaluarit kanė deklaruar se janė anėtarė tė organizatės OMONIA. Ata janė mbajtur pėr rreth dy orė e mė pas janė lėnė tė lirė nga policia lokale. Mėngjesin e djeshėm kėta dy persona kanė paraqitur pretendimin se janė keqtrajtuar nė komisariat dhe janė rrahur.

Policia e Vlorės dhe SHKB dėrguan dy inspektorė pėr tė verifikuar situatėn. Burimet e policisė lokale shpjeguan se inspektorėt kanė takuar dy pretenduesit por ata nuk kanė pasur asnjė shenjė dhune nė trup. Pėr kėtė gjė ēėshtja ėshtė mbyllur.

Por kur u mendua se gjithēka u mbyll me kaq situata ėshtė pėrkeqėsuar nė mėnyrė tė menjėhershme. Dy banorė tė zonės kanė parė inspektorin e policisė Leonard Llallaj teksa po lėvizte nė qytet dhe e kanė sulmuar.

Burimet e policisė pohuan se shtetasi Robert Bollano ka goditur disa herė inspektorin e policisė me grushte duke i shkaktuar atij plagė tė rėnda. Kolegėt e inspektorit kanė ndėrhyrė pėr ta ndihmuar por menjėherė dhjetėra banorė tė Himarės si dhe pėrfaqėsues tė organizatės OMONIA.

Ata kanė sulmuar policėt, tė cilėt janė tėrhequr nė mjediset e brendshme tė komisariatit pėr tu mbrojtur. Banorėt e zonės kanė vazhduar sulmin duke marrė me vete gurė dhe shkopinj. Ata kanė rrethuar komisariatin dhe kanė nisur qė ta godasin me gurė.

Nėn kėrcėnimin e turmės prej rreth 50 njerėzish, efektivėt e policisė janė detyruar qė tė nxjerrin armėt dhe tė qėllojnė nė ajėr pėr t'i trembur. Pas disa tė shtėnash tė policisė banorėt janė larguar nga mjediset e komisariatit.

Por ata kanė vazhduar qė tė hedhin parulla antishqiptare si "Himara nuk ėshtė Shqipėri" dhe "Larg shqiptarėt nga Himara".

http://www.shekulli.com.al/news/45/A...008-04-11.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.