Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.7.2008, 06:54   41
Citim:
Hiqet fjala “grekė” nga memorialėt historikė
06/07/2008 - 11:22

"E kanė ndryshuar kastile tė paudhėt se nuk ka qenė e shkruar ashtu siē ėshtė tani. Po ja, medemek donin ta bėnin mė tė mirė lapidarin dhe nė pllakatin e ri e kanė hequr fare fjalėn grek”, na thotė njė ēoban i vjetėr nga Hormova qė e hasim nė anė tė rrugės nacionale, sapo kalon urėn e Leklit.

Me duart kryq, mbėshtetur mbi krrabėn e gdhendur, ēobani hormovit duket mė i sertė nga ē’ėshtė nė tė vėrtetė.

Kur e pyesim se kush e ka bėrė njė gjė tė tillė, ai mendohet njė ēast, ngre kokėn lartė dhe pa folur asnjė fjalė, bėn me shenjė pėr tej nga i bie tė jetė kufiri me Greqinė.

Pas pak ndėrron mendje dhe thotė:”Xhanėm e kanė bėrė grekėt?! E kanė bėrė kėta tanėt qė pėr pesė pare bėhen mė grekė se grekėt”, thotė ēobani dhe u fishkėllen fort dhenve se kanė marrė sipėr brinjėn qė tė nxjerrė nė fshatin Kodėr.

Nė tė vėrtetė lapidari i Hormovės, njė nga mė tė mirėmbajturit nė vend, tė detyron t'ia hedhėsh sytė nėse kalon nė rrugėn qė lidh Pėrmetin me pjesėn tjetėr tė vendit. Lapidari pėrbėhet nga njė fasadė prej afro 10 metrash katrorė, veshur me pllaka guri.

Pasi hapim derėn e rrethimit me kangjella hekuri ngjisim disa shkallė tė vogla dhe ndalemi nė platformė. Nė pllakatin prej mermeri tė bardhė qė duket fringo i ri, me pėrmasa jo mė shumė se njė metėr katror, ėshtė shkruajtur me kujdes njė tekst qė shpjegon se kujt i dedikohet lapidari.

Me gėrma blu dhe tė kuqe ėshtė skalitur, “Nė kujtim tė 217 hormovitėve masakruar pabesisht nga bandat shoviniste nė mars tė vitit 1914”.

Nė bėn pėrshtypje ky fakt, madje pėrpiqemi ta shohim me mosbesim versionin qė na dha ēobani nga Hormova, por nė tė vėrtetė nuk gjejmė dot diēka mė bindėse.

Nuk ėshtė nevoja tė pyesėsh shumė nė Hormovė pėr tė marrė vesh se si ka qenė teksti pėrpara se lapidari tė rikonstruktohej.

Por nuk gjejmė asnjė arsye pėr tė justifikuar ndryshimin e tekstit tė mėparshėm tė lapidarit dhe heqjen prej tij tė fjalės “grek”.

Dikush qė nuk ka kaluar kurrė mė parė nga kėto anė, qoftė ky shqiptar apo turist i huaj dhe qė nuk e njeh historinė e zonės do tė mbetej i befasuar. Vallė cilat banda paskan qenė kaq tė pėrbindshme sa kanė masakruar 217 burra nga njė fshat qė gati u shfaros i tėrė nga faqja e dheut?

Mos vallė kanė qenė banda shqiptarėsh, nga ndonjė fshati apo zonė qė ka pasur mėri me hormovitėt, apo kanė qenė tė huaj qė kush e di ēfarė halli i ka degdisur nė kėto skėrka, rrėzė malit tė thepisur tė Golikut?


Kosina

Pasi kalon qėndrėn e fshatit Kosinė duhet tė ecėsh nja 300-400 metra nėpėr njė rrugicė tė ngushtė pėr tė dalė nė anė tė njė pėrroi tė vogėl. Nė njė shesh tė vogėl ku mezi qėndrojnė disa plugje traktorėsh tė kohės sė socializmit rastėsisht takojmė Bajram Jaupin. E pyesim se ku ėshtė vendi ku ka ndodhur masakra e 25 shkurtit 1914?

“Nė fund tė asaj arrės sė madhe, atje afėr pėrroit ėshtė varri i pėrbashkėt i 75 burrave tė therur me thikė nga shovinistėt grekė. Si ka lėvizur njeri qė nga ajo kohė. Ca mė keq u kanė prishur dhe lapidarin pėrkujtimor”, na tregon me dorėn drejtuar nga pema shekullore Bajrami.


Ai ėshtė i ardhur nė Kosinė prej afro 25-vitesh, por i takoi pikėrisht atij si murator qė tė ndėrtonte mė 1982 lapidarin pėrkujtimor pėr masakrėn e 25 shkurtit 1914.

“Lapidari ka qenė kėtu ku janė plugjet tani, po pas ’90-ės njerėzit i kapi dalldia dhe e prishėn atė. Por me ē’kam dėgjuar nga pleqtė e vjetėr tė fshatit varri i pėrbashkėt duhet tė jetė atje tej, nja 100 metra mė larg”, thotė Bajrami.

Tek vendi qė na kanė treguar se duhet tė ndodhet varri masiv i masakrės sė 25 shkurtit, nuk ka asnjė shenjė apo objekt tė veēantė
qė ta dėshmojė njė gjė tė tillė


Pacomiti

Nė atė qė mund tė quhet qėndra e Pacomitit tė bie nė sy njė lapidar i thjeshtė, i ndėrtuar prej betoni, pamja e tė cilit as qė krahasohet me lapidarin e Hormovės. Nė faqen ballore tė tij ėshtė vendosur njė pllakatė mermeri, dhe disa tufa lulesh.

Teksti i shkruajtur mbi pllakat ėshtė me shumė gabime drejtshkrimore, por ai pėrmban me saktėsi datėn e ngjarjes, numrin e viktimave dhe autorėt e masakrės.

Ata qė e kanė ndėrtuar kėtė lapidar nuk e kanė shmangur autorėsinė e masakrės, “shovinistėt grekė”. Por njė gjė e tillė u ka nxjerrė tė tjera probleme. Askush nga titullarėt e pushtetit vendor nė rrethin e Pėrmetit dhe nė Qarkun e Gjirokastrės nuk ka shkuar ta pėrurojė.

“U prish punė fjala ‘grekė’. Na kanė thėnė qė po ta heqim do tė vijnė ta pėrurojnė" - thotė Pėrparim Turabiu, personi qė i kėrkoi katėr vjetė mė parė kryetarit tė Komunės, qė tė mundėsonte ndėrtimin e njė lapidari nė pėrkujtim tė masakrės sė Kosinės.


“Kjo ėshtė historia e vėrtetė dhe nuk mund ta ndryshojmė se i mbetet hatri dikujt, qoftė ky pushtetar i yni apo i huaj. Vetėm nga fisi im andartėt grekė kanė therur si bagėti 13 burra. Dhe po tė heqin tė gjitha pllakatet pėrkujtimore do tua lėmė amanet fėmijėve tanė qė tė mos e harrojnė se ēfarė ka ngjarė atė tė hėnė tė 25 shkurtit 1914”, thotė me mllef Turabiu.

Lapidari i Hormovės nuk mund ta shtrembėrojė dot historinė me pamjen e tij tė bukur dhe veshjen me pllaka guri. Vetėm 35 kilometra mė tej lapidari modest i Pacomitit, me tekstin e skalitur keq, e shkruar me gabime drejtshkrimore, mbase nuk ėshtė aq i bukur sa ai, por dėshmon historinė e vėrtetė, kush janė martirėt dhe kasapėt e saj.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=39673
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.8.2008, 22:06   42

Shkrim i cituar ShP: Omonia kėrkon greqishten gjuhė zyrtare


Shoqata e homoseksualėve, "Omonia", ka kėrkuar nga parlamenti i shtetit Perėndimor tė shpallė gjuhėn greke, si gjuhėn e dytė zyrtare nė vend. Vendimi ėshtė marrė nė mbledhjen qė Kėshilli i Pėrgjithshėm i kėsaj shoqate ka zhvilluar mė 9 gusht nė Sarandė.

Sipas njė njoftimi pėr shtyp thuhet se "Nėn shembullin e parlamentit tė Shkupit, i cili sanksionoi gjuhėn shqipe si gjuhėn e dytė zyrtare nė [IRJ] Maqedoni, duhet tė veprojė edhe parlamenti shqiptar. Kėshilli i Pėrgjithshėm i "Omonia"-s, fton qeverinė shqiptare pėr pėrdorimin e gjuhės sė minoritetit etnik grek nė Shqipėri [Perėndimore] nė dokumentet zyrtare, ashtu siē theksohet nė Konventėn nė Kuadėr tė Kėshillit tė Evropės pėr minoritetet greke".

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=42630
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.12.2008, 19:05   43

Shkrim i cituar Gjinokastėr: Mbroni Shqipėrinė nga pedofilėt


Disa afishe tė ngjitura mėngjesin e djeshėm nė rrugėt e qytetit tė gurtė u kanė drejtuar qytetarėve thirrje nacionaliste. Qė nga ngritja pėr mbrojtjen e Shqipėrisė dhe deri te firmosja e njė peticioni pėr shkarkimin e kreut tė Bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=22956
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2009, 16:22   44

Shkrim i cituar ShP: Kėrkohen masa shtetėrore kundėr "greqizimit" tė vendit


64 grupime kulturore u mblodhėn dje nė njė tubim duke i bėrė kėrkesė presidentit, Bamir Topi, kryeministrit, Sali Berisha, dhe kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli, qė tė mos heshtin ndaj cenimit tė integritetit territorial tė Shqipėrisė (Perėndimore) si dhe "tė ndalet greqizimi i vendit".

Reagimi vjen si pėrgjigje e dytė pas deklaratave antishqiptare tė prefektit tė Gjinokastrės, Spiro Ksera, dhe tė kryebashkiakut tė Himarės, Vasil Bollano, pėr tė ashtuquajturin "Vorioepir".

Nė tubim ėshtė kėrkuar gjithashtu qė autoritetet tė lirojnė, vlerėsojnė dhe respektojnė siē duhet dy tė rinjtė nga Tepelena, qė u arrestuan nga policia shqiptare vetėm pse organizuan nė fshatin e tyre njė protestė me flamuj shqiptarė kundėr deklaratave tė funksionarėve tė sipėrpėrmendur.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=3028
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2009, 22:45   45

Shkrim i cituar Tepelenė: Protestė kundėr Bollanos e Kserės


Njė protestė kundėr kryetarit tė bashkisė sė Himarės dhe prefektit tė Gjinokastrės ėshtė zhvilluar sot nė sheshin “Ali Pashė Tepelena” nė qytetin e Tepelenės. Protestuesit ngritėn zėrin nė mbėshtetje tė dy tė rinjve qė u arrestuan para disa ditėsh nga policia pėr organizimin e njė tjetėr proteste kundėr Bollanos e Kserės dhe qė u paraqitėn sot nė gjykatė tė akuzuar pėr prishjen e qetėsisė.

Protestės sė banorėve tė Tepelenės iu bashkuan edhe banorė tė Gjinokastrės. Protestuesit kanė shprehur pakėnaqėsinė ndaj deklaratave tė Bollanos pėr "Vorioepirin" dhe nė shenjė proteste kanė djegur nė mes tė sheshit “Ali Pashė Tepelena” njė flamur grek me emrin e Vasil Bollanos tė shkruar pėrmbi.

Kryetari i bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, dhe prefekti i Gjinokastrės, Spiro Ksera, kanė bėrė deklarata publike ku konsideronin Jugun e Shqipėrisė (Perėndimore) pjesė tė Greqisė. Ndaj kėtyre deklaratave ka reaguar shtypi dhe shoqatat e ndryshme atdhetare, politikanė dhe pėrfaqėsues tė partive tė vogla politike, ndėrsa nuk ka patur ende asnjė reagim nga shteti, i cili, pėrkundrazi, ka arrestuar dy tė rinjtė nga Tepelena pėr protestėn me flamuj shqiptarė.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=2249
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2009, 21:33   46

Shkrim i cituar Gjinokastėr: Shpallen tė pafajshėm dy tė rinjtė nacionalistė


Gjykata e Shkallės sė Parė sė Gjinokastrės pushoi ēėshtjen ndaj dy tė rinjve nga Tepelenė, qė organizuan tubimin kundėr Kserės dhe Bollanos. Orgen Hasanbegaj dhe Luan Halili, tė cilėt u akuzuan nga prokuroria e rrethit pėr veprėn penale tė “organizimit tė paligjshėm tė tubimeve”, lanė sallėn pas 4 seancash gjyqi. Nė seancėn e fundit gjyqėsore, kryesuesi i trupit gjykues sė kėsaj ēėshtjeje Shkėlqim Mustafaj, i ka rrėzuar tė gjitha akuzat e ngritura nga ana e prokurorit.

Sipas gjykatėsit Mustafaj, ēdo shtetas i Republikės sė Shqipėrisė gėzon tė drejtėn pėr tė protestuar paqėsisht edhe pa lejen paraprake nga ana e autoriteteve policore.

“Prokuroria duhet ta kishte pushuar ēėshtjen vetė, pasi dy tė pandehurit Orgen Hasanbegaj dhe Luan Halili nuk kanė konsumuar asnjė vepėr penale”, ėshtė shprehur nė vendimin e dhėnė nga gjykatėsi Mustafaj.

Ngjarja pėr tė cilėn u akuzuan dy tė rinjtė zė fill mė 28 qershor tė vitit tė kaluar. Banorėt tė fshatit Toē, rreth 20 kilometra larg qytetit tė Tepelenės, organizuan njė tubim nė hyrje tė fshatit tė tyre, 100 metra larg rrugės kombėtare Tepelenė-Ballsh, pėr tė protestuar ndaj deklaratave antishqiptare tė kryetarit tė bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, dhe prefektit tė qarkut tė Gjinokastrės, Spiro Ksera.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=24813
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2009, 23:22   47

Shkrim i cituar Vlorė: Prokuroria kėrkon 1 vit burg pėr pedofilin Bollano


Prokuroria Vlorė ka kėrkuar dėnimin me 1 vit burg pėr kryetarin e bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, dhe ndėshkim me gjobė nė shumėn e 5mln lekėve tė vjetra pėr dėmin qė ka shkaktuar me heqjen e tabelave shqip nė rrugėn Qeparo-Llogara.

Pritet qė seanca e radhės tė zhvillohet nė datėn 24 mars, pėr tė marrė edhe njė vendim pėrfundimtar lidhur me kėtė ēėshtje tė nisur prej njė viti. Akuzat qė rėndojnė mbi Bollanon janė pėr shpėrdorim detyre dhe vlerėsohet se dėmi i shkaktuar nga heqja e tabelave kap vlerėn e 21mln lekėve tė vjetra.

http://www.shekulli.com.al/2009/03/gjyqi-ndaj-bollanos-prokuroria-1-vit-...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2009, 10:21   48
Citim:
Protestat e Himarės, nė gjyq kushėrinjtė e Bollanos

Mbyllen hetimet pėr 11 personat e akuzuar se kanė sulmuar policinė dhe kanė lėshuar thirrje antishqiptare

VLORĖ- Trazirat e ndodhura njė vit mė parė nė Himarė ku u sulmua komisariati i policisė dhe pati tė shtėna armėsh do tė gjykohen nga Gjykata e Vlorės. Prokuroria ka mbyllur hetimet duke cilėsuar si fajtorė 11 banorė tė qytezės sė Himarės si dhe katėr policėt qė abuzuan me detyrėn.

Organizimi i kėsaj "kryengritjeje" tė paligjshme ka detyruar prokurorėt e Vlorės qė pėr 11 muaj tė kryejnė hetimet e duhura dhe tė mbyllin ēėshtjen. Sipas kėrkesės pėr gjykim, 11 tė pandehurit, banorė tė qytetit tė Himarės, kanė konsumuar veprat penale tė kundėrshtimit tė punonjėsit tė policisė sė rendit publik, e kryer nė bashkėpunim me dhunė dhe atė tė organizimit dhe pjesėmarrjes nė grumbullime e manifestime tė paligjshme. Mes tyre ndodhen edhe kushėrinjtė e kryebashkiakut Vasil Bollano.

Ndėrsa, katėr efektivėt e policisė, sipas akuzės, kanė kryer veprat penale tė kryerjes sė veprimeve arbitrare dhe prishjes sė qetėsisė publike nė bashkėpunim me njėri-tjetrin.


Ngjarja

Sipas kėrkesės pėr gjykim, gjithēka ka filluar mesditėn e datės 9 prill 2008, nė vendin e quajtur "Kthesa e Gumajve", kur patrulla e policisė ka ndaluar dy tė rinjtė Manol Zoto dhe Jorgo Rrapo. Por tė rinjtė kanė kundėrshtuar efektivėt e policisė, duke i fyer nė gjuhėn greke.

Kjo i ka irrituar policėt qė mė pas i kanė shoqėruar nė Komisariat. Pas mbajtjes nė qeli pėr rreth 15 orė, dy tė rinjtė janė lėnė tė lirė, ndėrsa efektivėt e policisė kanė mbajtur raportet pėrkatėse pėr kėtė shoqėrim nė regjistrat e tė shoqėruarve tė policisė.

Ndėrkaq, pasditen e datės 10 prill, nė kohėn kur punonjėsit e policisė Leonard Lalaj dhe Mane Memeti po shkonin nė banesat e tyre, janė provokuar dhe goditur me njė mjet (karrocė) nga ana e tė pandehurit Vasil Zoto babai i tė shoqėruarit Manol Zoto, duke i shkaktuar dėmtime policit Memeti nė kėmbė.

Pas kėtij incidenti, dy efektivėt nisen pėr nė stacionin e policisė por rrugės janė ndeshur pėrsėri me tė pandehurin Zoto bashkė me tė pandehurin Robert Bollano e Ardian Prifti i kanė sulmuar sėrish me mjete tė forta dhe grushte dy efektivėt e policisė.

"Tė ndodhur para njė sulmi tė rrezikshėm pėr jetėn e tyre, oficeri Lalaj ka nxjerrė pistoletėn nga brezi pėr t'i trembur agresorėt, por nė kėtė moment ka ndėrhyrė i pandehuri Eugen Gjyzari i cili ia ka marrė nga dora armėn e punės. Por, ka qenė kolegu i Lalaj oficeri Memeti i cili ka arritur tė kapė pistoletėn dhe kanė ikur me vrap pėr nė komisariat.

Me tė mbėrritur nė komisariat, dy efektivėt e policisė Lalaj e Memeti, kanė rrėmbyer "Kallashnikovėt" duke dalė nė oborr dhe mė pas nė rrugė duke qėlluar nė ajėr. Atyre i ėshtė bashkuar edhe Perlat Abazaj duke shkrepur nė ajėr,"-thuhet nė kėrkesėn pėr gjykim.


Protesta

Por, nė darkė rreth orės 20:00 pasi ishte qetėsuar gjendja, para stacionit policor janė grumbulluar rreth 60-70 persona banorė tė Himarės, por, me aktivėt nė kėtė grumbullim kanė qenė tė pandehurit Vasil Zoto, Robert Bollano, Ardian Zoto, Andrea Beleri, Vasillaq Gjezo, Nestur Varfi, Nikollaq Papa, Vasilika Gjezo, Haretina Bollano, persona kėta tė afėrm me njėri-tjetrin.

Ata kanė drejtuar edhe fjalėt fyese e thirrje anti-shqiptare si "...jashtė policia nga Himara,..duam polici greke, etj". "Pėrkundėr thirrjeve tė policisė pėr tu shpėrndarė tė pandehurit e mbėshtetur nga banorėt nuk janė larguar pėr mė shumė se dy orė.

Protestuesit e paligjshėm, duke shfrytėzuar mungesėn e dritave, kanė hedhur gurė e sende tė forta nė oborrin e stacionit policor, por pa shkaktuar dėmtime tė pasurisė",- thuhet nė kėrkesėn pėr gjykim.


TĖ PANDEHURIT

Robert Bollano
Vasil Zoto
Ardian Prifti
Eugen Gjyzari
Ardian Zoto
Andrea Beleri
Vasillaq Gjezo
Nestur Varfi
Nikollaq Papa
Vasilika Gjezo
Haretina Bollano

http://www.shekulli.com.al/2009/03/1...-bollanos.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 19:29   49
Citim:
Kryebashkiaku i Himarės, ndalon kėngėt dhe vallet shqipe nė Himarė !

Nga njė provokim – nė tjetėr, kryebashkiaku i Himarės, Vasil Bollano, pas incidentit paraprak tė heqjes sė tabelave tė komunikacionit nė gjuhėn shqipe nėpėr rrugėt e qytetit, dje nė njė koncert artistik, pėr tė cilin vet Bollano kishte dhėnė leje njė muaj mė parė, ua ka ndaluar kėngėt e vallet shqipe qendrės kulturore tė fėmijėve tė Durrėsit, qė merrnin pjesė nė kėtė program, me pretekstin se ai ishte siguruar qė mė parė qė nė program nuk do tė ketė kėngė e valle me motive patriotike shqiptare.

http://www.shqipmedia.com/2009/07/kr...ipe-ne-himare/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 20:19   50
Citim:
Historiku politik i pedofilit Bollano

Vasillaq Bollano, i njohur gjerėsisht me emrin e shkurtuar Vasil, u shfaq relativisht vonė nė skenėn politike tė minoritetit grek nė Shqipėri. Ndoshta pikėrisht sepse vinte nga Himara, njė zonė qė nuk e gėzon statusin e minoritetit, Bollano pati njė karrierė tė shpejtė brenda strukturave politike tė grekėve tė Shqipėrisė, e mė pas edhe nė strukturat shtetėrore.

Ai u shfaq pėr herė tė parė nė skenėn politike nė vitin 2000, kur kreu i atėhershėm i PBDNJ-sė, i ndjeri Vasil Melo, e pranoi si kandidat pėr kryetar bashkie nė Himarė, me insistimin e Athinės zyrtare.

Nė atė kohė Bollano u akuzua se bėri njė fushatė tė "pisėt", pasi premtoi viza greke nė kėmbim tė votave. Por nuk arriti tė fitonte, pėr shkak tė asaj qė u quajt "Aleanca pėr Kombin", qė bashkoi tė gjitha partitė shqiptare kundėr PBDNJ-sė. Bollano mori atė vit rreth 1200 vota, por nė raundin e dytė tė zgjedhjeve iu bashkuan kundėr 1100 vota tė PS-sė, 600 tė PD-sė, 500 tė PSD-sė dhe dhjetėra tė tjera tė partive tė vogla.

Nė vitin 2003, kur PBDNJ-ja bashkėqeveriste me Partinė Socialiste, nuk kishte mė vend pėr aleanca patriotėsh. Vasillaq Bollano u zgjodh kryetar i Bashkisė sė Himarės pas votimeve tejet tė tensionuara, me shpėrthime eksplozivash dhe protestash antishqiptare nė zemėr tė Labėrisė.

Me tė marrė nė dorė bashkinė, aktiviteti i tij brenda strukturave tė grekėve u bė shumė i dendur. Deklaratat qė irritonin shqiptarėt pasonin njėra-tjetrėn dhe Bollano u shndėrrua nė pak kohė nė personazhin mė tė njohur ndėr grekėt e Shqipėrisė. Si forcoi pozitat brenda tė tijve dhe fitoi simpatinė e Athinės, Bollano filloi pak nga pak tė kalonte nga fjalėt te veprat.

Duke shfrytėzuar autoritetin qė i jep ligji mbi punonjėsit e zyrės sė gjendjes civile, kryebashkiaku i Himarės bllokoi fillimisht procesin e regjistrimit tė jabanxhinjve si qytetarė tė Himarės. Mė pas, duke anashkaluar institucionet shtetėrore, mundėsoi hapjen e njė shkolle greke nė Himarė. Megjithėse shkolla ishte private, kryebashkiaku siguroi transportin e fėmijėve me mjetet e bashkisė. Denoncimi i kėtyre fakteve ra nė vesh tė shurdhėr pėr njė kohė tė gjatė.

Autoritetet e shtetit shqiptar u munduan nė ēdo kohė tė fusin nė tė njėjtin thes akuzat pėr antishqiptarizėm qė ngrinin njerėz tė painformuar tė politikės e shoqėrisė "civile" me akuza pėr shkelje konkrete tė ligjit.

Bollano arriti tė gjente pėrherė rrugėdalje, deri sa erdhi e u pėrplas edhe me vetė qeverinė dhe dhėndrin e Kryeministrit Berisha, i cili administronte njė projekt tė Bankės Botėrore.

Nė vitin 2007, kur kishte arritur qė falė ligjit elektoral dhe mbėshtetjes sė PD-sė tė merrte mandatin e dytė nė krye tė Bashkisė sė Himarės, Bollano urdhėroi policinė bashkiake tė shkulte nga njė pjesė e rrugės nacionale tė gjitha tabelat qė tregonin vendet turistike, monumentet e kulturės dhe ato natyrore. Zyrtarisht, Bollano pretendonte se tabelat ishin vėnė pa lejen e tij, por shkaku i shkuljes ishte refuzimi i kėrkesės sė tij pėr t‘i shkruar tabelat edhe nė greqisht.

Disa muaj pas shkuljes sė tabelave, kur ngjarja u denoncua nga shtypi (Gazeta "Shqip", 1 mars 2008), Prokuroria e Vlorės hapi hetimet dhe pas gati njė viti, procesi nė ngarkim tė Vasillaq Bollanos pėrfundoi me dėnimin e tij me gjashtė muaj burg dhe pesė milionė lekė gjobė, pasi u gjet fajtor pėr shpėrdorim detyre.

Procesi gjyqėsor i dha mė shumė shtysė Bollanos tė ngrihej mė lart nė strukturat politike tė grekėve tė Shqipėrisė. Nga sekretar i pėrgjithshėm i organizatės "Omonia", ai u zgjodh kryetar i kėsaj organizate, qė ėshtė nė fakt vetė zemra e Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut.

Gjatė kohės qė ndiqej penalisht, kreu i ri i "Omonias" filloi tė zgjerojė ndikimin e tij, duke afruar pranė vetes shoqatat e pronarėve tė Bregut dhe duke e hapur kėshtu diskutimin "grek-jogrek" pėrtej sė imagjinueshmes, deri te banorėt Nivicės.

I tėrhequr gjatė fushatės elektorale pėr zgjedhjet e pėrgjithshme tė 28 qershorit 2009 pėr tė mos dėmtuar imazhin e PBDNJ-sė, Bollano po shfaqet sėrish tani qė zgjedhjet mbaruan.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=68237
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:12   51
Citim:
Bollano lobon nė SHBA pėr “Vorio-Epirin”

Uashington-Kryetari i Bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano gjatė njė vizite nė Shtetet e Bashkuara, ka ngjallur sėrish tezėn e vjetėr tė Vorio-Epirit.
Bollano ishte i ftuar nė njė ceremoni fetare me rastin e vizitės sė Patriarkut Ikumenik Bartolemeu, nga data 1 deri nė 6 nėntor 2009. Gjatė kėsaj kohe, kreu i Bashkisė sė Himarės ka zhvilluar takime me komunitetin grekė, duke kėrkuar mbėshtetje.

Lajmin e bėn tė ditur “Gazeta Shqiptare”, sipas tė cilės kreu i OMONIA-s, pėr 2 minuta e 18 sekonda mban njė fjalim tė shkurtėr lidhur me kėtė ēėshtje. Ide tė tilla u hodhėn nė njė aktivitet tė organizuar nė Boston nga kreu i sė ashtuquajturės Federata Panepirotike, Nikolas Gejxh, ku temė kryesore ka qenė pikėrisht Vorio-Epiri ose siē e quan ndryshe Bollano, "atdheu i tė gjithė grekėve".

"Kjo qė po bėjmė sot ėshtė njė detyrim ndaj atdheut, ndaj Vorio-Epirit. Ne jemi krenarė pėr ju sepse jeni ambasadoret e atdheut kėtu nė Amerikė, jeni njerėzit qė me fuqinė tuaj, me zėrin tuaj, me djersėn tuaj po pėrpiqeni tė ecni pėrpara. Ne jemi njerėzit qė do mundohemi tė gjithė sė bashku tė mbėshtesim progresin e vendit dhe tė atdheut", ėshtė shprehur Bollano.

Ai ka ftuar komunitetin grek nė SHBA tė lobojė fort nė arenėn ndėrkombėtare, nė mėnyrė qė minoriteti grek nė Shqipėri tė pėrfaqėsohet nė politikėn qendrore, pra tė jetė pjesė e qeverisė. Gjatė vizitės nė SHBA, Bollano ka zhvilluar njė takim me nėnpresidentin amerikan, Xho Bajden.

Ndėrkohė, drejtuesi i OMONIA-s ka pasur njė takim edhe me kongresmenin greko-amerikan, Gus Bilirakis, njė person ky qė ka shprehur hapur pikėpamjet e tij pėr tė ashtuquajturėn Vorio-Epiri.

Nė tė gjitha takimet e Bollanos, ishte i pranishėm edhe drejtues i sė ashtuquajturės Federata Panepirotike, Nikolas Gejxh, i cili ėshtė konsideruar nga shumė qarqe brenda dhe jashtė Shqipėrisė si njė figurė ekstremiste, i cili e ka paralelizuar statusin e Kosovės me atė tė "Epirit tė Veriut".

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=8266
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2010, 20:44   52
Citim:
Himarė, e aksidentojnė njė burrė, banorėt nė protestė

Himarė – Njė 35-vjeēar ėshtė aksidentuar qėllimisht nga disa tė rinj nė Himarė. Policia tha se viktima ėshtė shtetasi Aristotel Gumi, 35-vjeē, i cili ėshtė grindur me disa tė rinj nga Vlora. Ngjarja ndodhi mbrėmjen e shkuar rreth orės 22:00.

Pas grindjes, tė rinjtė kanė aksidentuar qėllimisht burrin duke i marrė jetėn. Policia ka ndaluar dy vlonjatet qė shkaktuan krimin.

Pas kėsaj, banorė tė Himarės kanė protestuar duke bllokuar aksin rrugor Vlorė-Sarandė. Banorėt nuk pranojnė tė zhbllokojnė rrugėn, ndėrsa qindra makina janė nė radhė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/22734/

Citim:
Bollano: Agresorėt shtypėn Gumin pasi e fyen se nuk fliste shqip

HIMARE—Lajmifundit—Vasil Bollano u prononcua sot pėr ngjarjen e ndodhur mbrėmė nė HImarė ku gjeti vdekjen Aristotel Gumi. Sipas kryebashkiakut tė Himarės 32-vjeēari ėshtė goditur qėllimisht nga njė makinė ku ndodheshin disa djem tė cilėt mė herėt e kishin fyer atė se nuk fliste shqip.

“Disa djem tė panjohur e kanė fyer djalin dhe mė pas e goditėn. Djali u godit nga njė makinė dhe tė rinjtė e shtypėn qėllimisht” thekson Bollano pėr “Ora News”. Ai theksoi se vrasja e qėllimshme ėshtė konfirmuar nga dėshmitarėt nė vendngjarje tė cilėt kanė njohur mė pas edhe autorėt.

http://www.lajmifundit.com/lajmet/ak...k-fliste-shqip

Citim:
Zhbllokohet rruga nacionale Vlorė-Sarandė

Himarė, 13 gusht - Rruga nacionale Vlorė – Sarandė mbeti bllokuar pėr rreth 14 orė prej protestuesve nga Himara, ndėrsa mijėra turistė kaluan natėn nė automjetet e tyre nė pritje tė rinisjes sė qarkullimit.

Vargu i automjeteve kapi disa kilometra nė hyrje dhe nė dalje tė Himarės. Aksi u bllokua nga banorėt e kėsaj bashkie, te cilet protestuan ne lidhje me aksidentin e qėllimshėm tė ndodhur mbrėmjen e sė enjtės, kur dy tė rinj nga Vlora goditen me automjetin e tyre njė 35-vjeēar nga Himara, i cili mbeti i vdekur ne vend. Sipas policisė, dy te rinjtė dhe viktima Aristotel Guma kishin shkėmbyer fillimisht fjale ne rruge.

Banorėt e Himarės kishin bllokuar aksin kombėtar Vlorė- Sarandė, nė zonėn e Himarės qė prej orės 22:00 tė mbrėmjes sė djeshme. Rruga u lirua vetėm sot paradite nė orėn 11. 00, pas negociatave mes policisė sė shtetit me banorėt.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,31006

Citim:
Himarė, banorėt bllokojnė sėrish rrugėn, rradhė

Himarė (12:40)- Banorėt e Himarės kanė bllokuar sėrish rrugėn nacionale, vetėm njė orė pas zhbllokimit tė saj. Kjo ka bėrė qė radha e automjeteve tė shtohet qė presin pėr tė kaluar. Radha e automjeteve ėshtė bėrė disa kilometra. Duket se beteja e kėtyre banorėve me policinė shqiptare po vijon. Forcat e rendit kanė mbėrritur nė vendin e ngjarjes.

Zhbllokohet pas shumė orėsh aksi Vlorė-Sarandė

Himarė(11:33) – Pas shumė orėsh, rruga Vlorė-Sarandė ėshtė zhbllokuar duke i dhėnė fund makthit tė dhjetėra udhėtarėve qė ishin bllokuar dhe kanė kaluar natėn jashtė nė makinat e tyre.

Zhbllokimi ėshtė bėrė nga policia pas negociatave me banorėt. Rruga ėshtė hapur nga vetė banorėt, tė cilėt i kanė vėnė kushte policisė pėr tė plotėsuar disa kėrkesa.

Sipas banorėve, nėse kėrkesat nuk do tė zbatohen, qė jo zyrtarisht thuhet se kanė lidhje me ngjarjen e mbrėmshme, ata do tė bllokojnė sėrish rrugėn.

Aksi nacional Vlorė-Sarandė u bllokua nė orėn 22:00 tė mbrėmjes sė shkuar, pas vrasjes me aksident tė njė 35-vjeēari, pas grindjes qė ky i fundit kishte pasur me dy tė rinj nga Vlora. Shkak i grindjes ishin bėrė bisedat atdhetare, pasi 35-vjeēari himarjot kishte deklaruar se Himara ėshtė greke.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/22749/

Citim:
Kryepeshkopi Anastas: Vrasja e Gumės, rrezik pėr tė ndezur pėrplasje dhe urrejtje

Tiranė, 13 Gusht, NOA – “Me hidhėrim tė veēantė marr pjesė nė dhimbjen e thellė qė ka shkaktuar vrasja e Aristotel Gumės, nė Himarė. Ngushėlloj me gjithė shpirt familjen e tij, dhe lutem qė Perėndia tė prehė nė paqe shpirtin e tij”.

Kėshtu e ka nisur mesazhin e ngushėllimit tė tij pėr humbjen e jetės sė tė riut, Aristotel Guma dje nė Himarė, kryepeshkopi i Tiranės, Durrėsit dhe i gjithė Shqipėrisė, Anastas Janullatos.

“Veprime tė tilla dhune tė paargumentuar, tė dėnueshme pa asnjė ekuivok nga ēdo person me arsye, pėrbėjnė kėrcėnim pėr cėnimin e klimės sė bashkekzistencės paqėsore, pėr tė cilėn tė gjithė qytetarėt e pėrgjegjshėm tė Shqipėrisė kanė bėrė vazhdimisht pėrpjekje. Dhe pėr mė tepėr janė rrezik pėr tė ndezur pėrplasje dhe urrejtje tė reja”, pohon ai mes tė tjerash.

Sipas Janullatosit, “nė kėtė moment kritik, prej ēdokujt kėrkohet pėrgjegjshmėri dhe gjakftohtėsi, shmangie tė akteve tė hakmarrjes, investigim pėr tė vėrtetėn dhe imponim tė drejtėsisė. Pėr mė tepėr ėshtė e domosdoshme qė tė intensifikohen pėrpjekjet qė tė sigurohen liritė e ēdo qytetari dhe nė pėrgjithėsi tė tė drejtave tė njeriut”, pėrfundon ai.

http://noa.al/index.php/kronike/88-k...e-dhe-urrejtje
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2010, 20:57   53
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Po ky pedofili i KOASH-it nga ē'varr u ngrit? Apo po pohon me fodullėk se KOASH-i ėshtė agjenti kimik qė shndėrron shqiptarėt nė grekė dhe i vė tė vriten me njėri-tjetrin?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2010, 10:50   54
kalimtar/e
 
bashkekzistencės paqėsore tė kujt ?!
51 shqiptarė vdiqėn nė aksidente rrugore nė muajin korrik, pėr shpirtin e kujt u lut ky mut?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2010, 12:05   55
Citim:
Organizata “Rinia e Epirit tė Veriut”, dhurata pėr fėmijėt e minoritetit

ATHINĖ - Bashkia e Athinės dhe shoqata "Rinia e Epirit tė Veriut" sjellin dhurata pėr fėmijėt minoritarė. Sipas njė njoftimi zyrtar bėrė dy ditė mė parė nė kryeqytetin grek, Bashkia e Athinės do tė dhurojė rreth 150 000 objekte pėr 1200 nxėnės, pėrfshirė veshje dhe kėpucė, si dhe 200 biēikleta pėr nxėnėsit nė shkollat greke nė Jug tė Shqipėrisė.

Siē raporton agjencia greke e lajmeve “ANA”, kryetari i Bashkisė sė Athinės, Nikita Kaklamanis, nė njė ceremoni qė u mbajt nė sheshin "Kontzia", u dorėzoi materialet anėtarėve tė shoqatės "Rinia e Epirit tė Veriut", tė cilėt javėn e ardhshme, sė bashku me kamionėt e Bashkisė, do tė transportojnė materialet drejt Shqipėrisė pėr t’ua dorėzuar ato studentėve.

Sipas kryetarit tė Bashkisė, kjo nismė tregon fqinjėsi tė mirė me Shqipėrinė dhe kjo bėhet nė kuadėr tė pėrpjekjeve tė koordinuara nga tė dyja vendet pėr mbėshtetje tė gjuhės greke.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=29289
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 04:30   56
Citim:
Dule nė mediat greke: “Shqipėria e Jugut, tokė greke”

ATHINĖ – Kryetari i PBDNJ-sė, Vangjel Dule, provokon mė tej raportet mes Greqisė dhe Shqipėrisė gjatė vizitės qė po zhvillon nė Athinė, duke pohuar se “Shqipėria e Jugut ėshtė pjesė e tė parėve grekė“.

Autori qė “bekoi” politizimin e vrasjes sė njė tė riu himarjot, krejt ndryshe nga sa kėrkoi edhe familja e viktimės, vazhdon valėn e akuzave ndaj Tiranės zyrtare edhe me qėndrimet mė tė fundit.

Gjatė dy ditėve tė fundit ai ėshtė takuar me krerėt mė tė lartė tė Athinės, pėrfshirė kryeministrin Papandreu, kryetarin e Kuvendit, ministrin e Jashtėm dhe pėrfaqėsues tė partisė opozitare “Demokracia e Re”.

Agjencia shtetėrore e lajmeve “ANA” bėn tė ditur se kryetari i Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, Dule shoqėrohej nga kryebashkiaku i Himarės, Bollano, njėherėsh kryetar i OMONIA-s.

“Dule iu tha gazetarėve se delegacioni ėshtė duke pėrmbyllur njė qark kontaktesh nė Athinė, me shpresėn se, ashtu si deri tani, do tė vazhdojė bashkėpunimi pėr pėrfitimin e minoritetit etnik grek, qoftė atyre qė jetojnė nė Greqi, dhe tė atyre qė kanė mbetur nė dheun e tė parėve, nė Shqipėrinė e Jugut”, - shkruan agjencia shtetėrore e lajmeve “ANA”.

Kjo deklaratė vjen pas njė sėrė kėrkesash qė ka bėrė zoti Dule, si futjen nė radhėt e strukturave tė rendit nė Himarė tė policėve minoritarė, apo hetim ndėrkombėtar pėr vrasjen e Aristotel Gumės.

Sė fundi, Dule bėn pjesė tė territorit tė Greqisė sė dikurshme edhe Shqipėrinė e Jugut, duke ēuar mė tej armėt nacionaliste. Sipas mediave tė Athinės, ditėn e martė Dule dhe Bollano u takuan me kryeministrin Papandreu. Agjencia shtetėrore nuk jep ndonjė qėndrim tė kreut tė qeverisė sė Athinės pas takimit, por u referohet deklaratave tė kreut tė PBDNJ-sė, Dule, ku, ndėr tė tjera, ngjarjen e Himarės e cilėson si “tė motivuar nga urrejtja etnike”.

Pas takimit me zotin Papandreu, delegacioni Dule-Bollano u takua me ministrin e Jashtėm, Dimitri Droutsas. Droutras tha se qeveria greke ka dėnuar nė mėnyrė kategorike vrasjen e Aristoteli Gumės nė Himarė dhe se “ėshtė detyrim i qeverisė greke qė tė qėndrojė nė anėn e minoritetit grek. Ajo ėshtė duke e bėrė dhe do tė vazhdojė ta bėjė njė gjė tė tillė”.

Dy ditė mė parė ata u takuan me kryetarin e Parlamentit grek, Filippos Petsalnikos dhe zėvendėskryetarin e Demokracisė sė Re, Dimitris Avramopoulos. Nė epiqendėr tė bisedimeve kanė qenė vrasja e Aristotel Gumės, tė drejtat e minoritetit grek nė Shqipėri, shkollat greke dhe zhvillimi infrastrukturės sė zonave minoritare.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=29338
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 15:30   57
Citim:
Shtohen tabelat nė gjuhėn greke

Nė rrugėn kombėtare Sarandė-Konispol, janė vendosur tabela orientuese dygjuhėshe, nė shqip dhe greqisht. Tabelat ndodhen nė hyrje tė fshatrave ēame, si nė Shkallė, Mursi, Sopik, Dobra etj.

Tabelė dygjuhėshe ėshtė vendosur edhe nė hyrje tė qytetit tė Sarandės.

Vendosja e tabelave me mbishkrime greqisht nė kėto fshatra qė banohen vetėm nga shqiptarė duket se synon identifikimin e tyre si zona tė minoritetit etnik grek. Autorėsia e personave qė kanė marrė pėrsipėr vendosjen e tyre nė rrugėn nacionale ėshtė e paqartė. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...957c601a1&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:27   58
Citim:
Himarioti shqiptar pėrkujtohet me meshė nė gjuhėn greke

Himarė, 20 shtator- Dje janė shėnuar 40 ditė nga dita kur i riu himarjot, Aristotel Guma, gjeti vdekjen nė njė aksident automobilistik.

Ceremonia pėrkujtimore nisi nė vendin ku ndodhi ngjarja dhe mė pas nė kishėn Shėn Pandon tė Himarės me njė meshė tė mbajtur nė gjuhėn greke.

Nė ceremoni ishin tė pranishėm miq, familjarė dhe tė afėrm tė tė riut si dhe disa politikanė grekė, dhe njė pėrfaqėsi nga mitropoliti i Gjirokastrės.

Mesha , e cila nisi nė mėngjes nė orėn 08.00 dhe pėrfundoi rreth orės 11. 30 ėshtė zhvilluar e tėra nė gjuhėn greke.

Tė pranishėm nė ceremoninė meshtare kanė qenė politikanė grekė si dhe politikanė tė tjerė shqiptarė pėrfaqėsues tė minoritetit.

Nė meshė i pranishėm ishte prefekti i zonės tė Atikės, deputeti i partisė sė djathtė ekstremiste L.A.O.S i Athinės Spiridon-Andonis Georgiadhis, Deputeti i PASOK pėr Janinėn Mihalis Pandullas, ish- prefekti i Selanikut, aktivist i Vorio- Epirit.

Rreth orės 09.45 minuta nė meshė ka mbėrritur dhe kreu i PBDNJ-sė Vangjel Dule, kundėrshtari i tij politik, Kristaq Kico, i cili ėshtė nė krye tė njė partie tė re minoritare MEGA, deputeti i PBDNJ-sė Thoma Mico si dhe kryetari i Bashkisė sė Himarės Vasil Bollano.

Nė meshė ka qenė dhe metropoliti i Gjirokastrės me korin fetar tė shkollės fetare tė fshatit Bularat si dhe pėrfaqėsues tė FEVA- bashkimi koordinator studentor i betejave pėr Vorio- Epirin.


Pėr ceremoninė ishin prodhuar enkas dhe shumė pankarta ku dallohej qartėsisht fytyra e tė ndjerit e shkruhet se “Aristotel Guma, 37 vjeē nga Vorio-Epiri, Himara, u vra pse fliste greqisht. Gjuha jonė ėshtė shpirti jonė qė nuk vdes, nuk mund tė vritet”.

Policia nuk ka konfirmuar asnjėherė se vdekja e Gumės ka ndodhur pse fliste greqisht, por se ai ka vdekur nė njė aksident automobilistik, ndėrkohė kanė pėrfunduar nė pranga tė akuzuarit si autorė tė ngjarjes.

Pas meshės, tė pranishmit janė drejtuar nga varrezat e qytetit pėr tė bėrė homazhe nė varrin e Aristotel Gumės dhe mė pas kanė zhvilluar vizitė nė banesėn e viktimės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,34802
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2010, 07:44   59
Citim:
“Guma vdiq si martir i krishterimit”

Aristotel Guma, i cili humbi jetėn mbrėmjen e 12 gushtit 2010 si pasojė e njė aksidenti, ėshtė cilėsuar nga mitropoliti i Gjirokastrės, Dhimitri Sianidhi, si “martir i krishterimit”.

Kjo deklaratė e Sianidhit ėshtė bėrė gjatė meshės fetare qė u zhvillua nė kishėn e Himarės, nė pėrkujtim tė ditės sė 40 tė ndarjes nga jeta tė 37-vjeēarit Guma.

‘Gazeta Shqiptare’ ka arritur qė tė premten tė sigurojė pamje filmike tė njė videoje amatore, e cila ka xhiruar pėr afro 12 minuta ceremoninė fetare qė zgjati tri orė e gjysmė, filluar qė nga kėngėt kishtare e deri te mesha, e qė tė gjitha u bėnė nė gjuhėn greke.

Ėshtė kjo hera e parė qė opinioni publik shqiptar pa dhe dėgjoi ato qė brenda kishės sė Himarės u thanė nė mesditėn e 19 shtatorit, pėr shkak se asokohe nuk u lejua prania e mediave.

“Aristoteli vdiq si ortodoks i devotshėm, sikur dhe martirėt e parė tė krishterimit, por edhe si martirėt mė tė rinj tė periudhės sė sundimit turk. Ky vend (Shqipėria) ka pasur martirėt e vet dhe ka vuajtur shumė gjatė nė kohėn e diktatorit Hoxha. Nė kėtė kishė, kur ajo sapo ishte hapur, bashkė me kryepeshkopin kemi takuar disa gra, tė cilat njėzėri janė ankuar dhe na kanė rrėfyer pėr burrat, qė tė helmuar nga propaganda ateiste e asaj kohe, vranė bashkėshortet dhe fėmijėt e tyre. Tani u martirizua dhe ai (Aristotel Guma)”, thekson, mes tjerash nė video mitropoliti grek i Gjirokastrės.

Duke iu referuar pamjeve filmike, Sianidhi ėshtė shprehur edhe se, “kur njė njeri pagėzohet, si Aristoteli, ai jeton dhe vdes si njė i krishterė ortodoks i mirė. Atėherė shpirti i tij kalon nė jetėn e pėrtejme, nė prezencė tė Zotit tonė Jezu Krishtit. Aristoteli, duke mishėruar virtytet e njė ortodoksi tė mirė, jetoi jetėn e tij dhe nė njė moment tė vėshtirė qė i solli ajo, vdiq si ortodoks i devotshėm”.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../38950/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2010, 10:48   60
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.