Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.8.2013, 18:39   141
Citim:
Agimi i Artė nė Himarė, policia e Vlorės nis procedim penal pėr disa shqiptarė dhe grekė

Policia e Vlorės bėhet i pari institucion i shtetit shqiptar qė reagon zyrtarisht ndaj deklaratave antishqiptare tė Agimit tė Artė nė Himarė mė 11 gusht.

Nga ana e bluve tė Vlorės bėhet me dije se ka nisur procedimi penal pėr disa shtetas shqiptarė dhe grekė qė u bėnė protagonistė tė deklaratave dhe thirrjeve antishqiptare 2 ditė mė parė nė Himarė, ku eksponentė tė Agimit tė Artė kishin ardhur pėr tė marrė pjesė nė ceremoninė pėrkujtimore tė 3-vjetorit tė vrasjes sė Aristotel Gumės.

Nė njė deklaratė pėr mediat theksohet se nga ana e strukturave tė Drejtorisė Policisė sė Vlorės janė kryer tė gjitha veprimet e para procedurale dhe materialet janė dėrguar nė Prokurorinė e kėtij qyteti nė ngarkim tė disa shtetasve shqiptarė dhe grekė pėr veprėn penale “Thirrje pėr urrejtje nacionale”.

Nė fjalimin qė mbajti para varrit tė Arsitotel Gumes, njė prej aktivistėve tė Agimit tė Artė, Kristoforos Tsankas, tha se “Agimi i artė nuk vjen ne Himare per te ikur, por do tė vazhdojė luftėn deri nė ēlirimin e saj”.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...are-dhe-greke/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.8.2013, 21:43   142
Citim:
Arrestohet shqiptari i “Agimit tė Artė”

Njė nga anėtarėt e partisė neonaziste greke, “Agimit tė Artė” u arrestua ditėn e sotme nė orėt e vona nga policia shqiptare. Arrestimi ndodhi nė pikėn kufitare tė Qafė-Botės nė Sarandė. I ndaluari ėshtė identifikuar si Robert Hajdhi, anėtar i organizatės sė “Agimit tė Artė” pėr “Vorio-Epirin”. Sipas tė dhėnave paraprake, Robert Hajdhi ka qenė i pranishėm nė Lukovė dhe ka marrė pjesė nė ceremoninė me rastin e 3-vjetorit tė vdekjes sė minoritarit, Aristotel Guma, i cili humbi jetėn nė njė aksident tragjik, teksa u pėrplas nga njė automjet kur udhėtonte me njė motor.

Sipas policisė, Hajdhi ka qenė i pranishėm gjatė ceremonisė qė “Agimi i Artė” kreu nė varrezat e Himarės pėr Gumėn, nga ku u bėnė edhe shumė akte kundėr shqiptarėve. Policia konfirmon se Robert Hajdhi, nė momentin kur u arrestua, mbante veshur edhe njė bluzė me simbolet e partisė neonaziste, “Agimi i Artė”.

Nė Lukovė ai ka nė pronėsi njė Hotel. Roberti ėshtė shtetas shqiptar dhe ėshtė larguar nė Greqi pas vitit 1992. Gjatė pėrkujtimores sė Gumės nė varrezat e Himarės, pėrfaqėsues tė partisė naziste greke, "Agimi i Artė" mbajtėn dhe njė fjalim tė ashpėr kundėr shqiptarėve, si edhe dhunuan disa gazetarė edhe kameramanė, tė cilėt u pėrpoqėn qė tė filmonin ngjarjen.

Njė nga eksponentėt e “Agimit tė Artė”, Kristoforos Tsankas deklaroi mbi varrin e tė ndjerit Guma, se do tė luftohej deri nė fund pėr ēlirimin e Himarės. “Agimi i Artė” betohet se do tė vazhdojė luftėn deri nė ditėn e ēlirimit tė Himarės”, pati deklaruar ai.

http://www.lajmpress.com/lajme/shqiperi/23555.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2013, 21:47   143
Citim:
“Djemtė e Labėrisė” djegin flamurin e “Agimit tė Artė” (Video)

Gjirokastėr, 17 gusht - Vazhdon tė kenė jehonė ende deklaratat e bėrė nga pėrfaqėsues tė “Agimit tė Artė”, njė javė mė parė nė Himarė. Ndaj kėtyre deklaratave antishqiptare ka reaguar sot organizata “Djemtė e Labėrisė”.

Pėrfaqėsues tė kėsaj organizate kanė mbajtur njė deklaratė pranė Urės sė Kardhiqit nė Gjirokastėr, ku nė fund kanė djegur flamurin e “Agimit tė Artė”.

“Djemtė e Labėrisė” i bėnė thirrje organizatės ekstremiste greke qė tė heqė dorė nga deklaratat provokuese.

“Ju neonazistėt e Greqisė, kur tė vini pėr tė ēliruar Himarėn duhet tė na lajmėroni qė ta marrin vesh shqiptarėt dhe jo tė vini tė hidhni dy shashka dhe tė ikni nė mes tė natės me bishtin nė shalė, ashtu siē kanė ikur edhe paraardhėsit tuaj nė vitin 1914”, tha njė nga pėrfaqėsuesit e organizatės.

http://www.koha.net/?page=1,14,155789
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2013, 20:47   144
Citim:
Origjina shqiptare e presidentit grek

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	papoulias3.jpg
Shikimet:	118
Madhėsia:	91,7 KB
NNJ:	6572Shumė kryetarė qė kanė udhėhequr Greqinė kanė qenė shqiptar ose kanė pasur origjinė shqiptare. Njėri nga kėta kryetarė qė ka origjinė shqiptare ėshtė edhe kryetari i Greqisė, Karolos Papulias i cili qė herėt ėshtė njė mik i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve. Karolos Papulias, 84 vjeēar, ėshtė rizgjedhur dy herė Kryetar Republikės greke dhe nė fund tė mandatit dhe karrierės sė tij tė gjatė politike ka zgjedhur tė vizitojė edhe njėherė Shqipėrinė.

Karolos Papulias gjithnjė ka qenė ēelėsi i zhbllokimeve tė marrėdhėnieve tė krizave tė ngrira tė politikės midis Greqisė dhe Shqipėrisė. Atij i takon merita se ideoi nė fillim tė viteve 1980 heqjen e ligjit tė gjendjes sė Luftės me Shqipėrinė, por ky ligj nuk u miratuar nga Kuvendi i Greqisė. Ai ka lindur mė 1929 nė fshatin Voshtina (sot quhet Pogoniani) pranė kufirit me Shqipėrinė. Ky fshat ndodhet nė krahinėn e Ēamėrisė dhe dikur banohej nga popullsia shqiptare. (Siē dihet nė vitet 1913 - 1945 qeveritė greke dėbuan me forcė popullsinė shqiptare nga trojet e tyre mijėravjeēare. Kėshtu, qindra bashkėfshatarė tė Kryetarit tė sotėm grek u pėrzunė me dhunė edhe nga fshati i lindjes sė tij Voshtina. Nė Voshtinė sipas tė dhėnave shqiptarėt kanė banuar qė nė shek.XVI, pas pėrzėnies sė shqiptarėve mysliman, nė kėtė fshat u sollėn vlleh dhe “grek” nga Azia e Vogėl.)

Emri:  pap_800949389.jpg
Shikimet: 92
Madhėsia:  17,8 KBPas mbarimit tė shkollės sė mesme nė Janinė Karolos Papulias studioi pėr drejtėsi nė Universitetin e Athinės dhe doktoraturėn e mbrojti nė universitetin e Kėlnit. Qė nė moshė tė re ishte pjesėtar i rezistencės kundra pushtuesve nazistė gjermanė. Mė 1974 u bashku nė partinė socialiste PASOK dhe u bė anėtar i Kėshillit Qendror tė Lėvizjes dhe qė nga Prilli i 1975 zgjidhet Sekretar i Komisionit tė marrėdhėnieve me jashtė tė PASOK-ut dhe nė vitin 1977 zgjidhet pėr herė tė parė deputet i PASOK-ut pėr Janinėn. Ai ka qenė njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė i themeluesit tė PASOK, Andrea Papandreut, Papulias mori postin e Ministrit tė Jashtėm mė 1981 dhe qė atėherė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e politikės sė jashtme tė qeverisė sė Pasok-ut. Ai ka qenė Ministėr Plotėsues i Jashtėm 8/2/1984-5/6/1985 dhe nga 5/6/1985- 26/7/1985 dhe Ministėr i Jashtėm 26/7/1985-2/7/1989 si dhe nė periudhėn nga 13/10/1993-22/1/1996. Nė Nėntor tė 1989 mori pjesė nė qeverinė ekonomike tė Ksenofoda Zolotas si Ministėr Plotėsues i Mbrojtjes Kombėtare. Mė 24 Shtator 1990 nė Kongresin e dytė tė socialistėve grek zgjidhet anėtar i Kėshillit Qendror tė partisė, post nė tė cilin rizgjidhte deri nė Kongresin e gjashtė nė Nėntor tė 2001. Mė 11 Tetor 1995 zgjidhet pėr herė tė parė anėtarė i Kėshillit Ekzekutiv tė PASOK-ut dhe njė vit mė vonė u betua si anėtarė i Sekretarisė Politike. Nė Tetor tė vitit 1996 zgjidhet kryetar i Grupit Parlamentar pėr Ēėshtjet e Jashtme dhe tė Mbrojtjes dhe nė Korrik tė 1999 zgjidhet Kryetar i Komisionit pėr ēėshtjet e jashtme dhe tė mbrojtjes tė parlamentit grek, post nė cilin rizgjidhet edhe mė 2001, 2002 dhe 2003. Nė vitin 2005 u zgjodh Kryetar i Republikės greke dhe mė 2010 u rizgjodh pėrsėri nė kėtė post tė lartė shtetėror. Ėshtė i martuar me Maria Panu dhe ka tre vajza.

Njeriu qė shkrinte akujt e politikės greko-shqiptare

Karolos Papulias kur ishte ministėr i jashtėm i Greqisė bėri vizitėn e parė nė Shqipėri, Janar tė 1985 nė hapjen e pikės tė kalimit kufitar tė Kakavijės. Nė nėntor tė vitit 1987 Karolos Papulias me njė grup ministrash grek vizitoi pėr herė tė dytė Shqipėrinė. Midis ministrave nė atė vizitė ishte edhe ministria e kulturės greke me origjinė shqiptare Melina Mėrkuri. Kur marrėdhėniet greko-shqiptare nė nėntor tė vitit 1993 ishin tė keqėsuar pėr arsye tė dėbimit tė njė prifti grek nga Shqipėria i cili akuzohej pėr agjitacion. Atėherė policia greke dėboi me forcė mbi 80 mijė emigrantė ekonomik shqiptarė nga Greqia. Ministri i jashtėm grek i Partisė Socialiste PASOK i sapo zgjedhur Karolos Papulias do tė udhėtonte drejtė Shqipėrisė pėr tė zhbllokuar marrėdhėniet dypalėshe qė ishin ngrirė nė qershor tė vitit 1993, kur nė pushtet nė Greqi ishte Partia Demokracia e Re. Nė prill tė vitit 1994 nė repartin ushtarak tė Peshkėpisė nė rrethin e Gjirokastrės, njė komando paramilitare greke e grupit MAVI vrau kapitenin Fatmir Shehu dhe ushtarin Arben Gjini. Po nė gusht tė atij vitit piloti grek Kosta Vrakas hedh nga avioni i tij nė Jug tė Shqipėrisė fletushka me shkrime kundėr Kryetarit tė shtetit shqiptar z.Sali Berisha. Dhe pėrsėri ishte ministri i jashtėm i Greqisė Karolos Papulias qė do tė udhėtonte nė Tiranė pėr tė zhbllokuar krizėn politike midis dy vendeve. (Papulias ka patur lidhje tė ngushta me studiuesin arvanitas Aristidh Kolėn)

Origjina shqiptare

Sipas njė shkrimi tė botuar nė gazetėn Republika nė Gusht tė vitit 1995 shkruhet se: "Karolos Papulias ėshtė me origjinė tė pastėr shqiptare. Babagjyshi i tij quhej Sulejman dhe i pėrkiste fesė islame dhe ishte nga fshati Voshtina". Kėtė e deklaroi arvanitasi i shquar tashmė i nderė Aristidh Kola. Nė librin e Kolės “Arvanitėt dhe prejardhja e grekėve”, nė faqe 195 e lexojmė emrin e Sulejman Papulies. Nga librat e botuar nė shek.XIX dalin tė dhėna se njėri nga pushtetarėt e Prevezės quhej Tahir Papulia. Por kėto janė tė dhėna pėr tė cilat duhet tė shkruajmė herė tė tjera mė gjerė. (Interesantė ėshtė fakti se edhe emri Karolos nuk ėshtė njė emėr greke, por gjerman. Me kėtė emėr quheshin Despoti i Epirit nė shek.15, italiani Karolos Tokos i Parė dhe i Dytė).

Kryetari grek Karolos Papulias ka qenė shok klase nė fshatin e lindjes me aktorin fierak ēamin Fuat Boēin dhe midis tyre ruhet ende njė miqėsi e mirė. Gazetarja Marina Vihu pėrmes njė shkrimit tė saj botuar nė vitin 2005 ndėr tė tjera sjell kujtimet fėmijėrore nga jeta e Fuat Boēit: "Njė ditė ndėrsa ishim nisur pėr nė shkollė me Karolosin, na u kthye mendja dhe shkuam pėr zogj. Ditėn tjetėr, mėsuesja na nxori tė dyve para klasės dhe na i shkuli veshėt kaq fort, saqė mė dhembin edhe sot e kėsaj dite". Fuat Boēi po ashtu kujton tė atin e Karolos Papulias, kolonelin nė lirim Grigoris Papulias, i cili i nxirrte thuajse lakuriq nė dėborė, i mbulonte me tė dhe pastaj i vinte tė vraponin qė tė kaliteshin. Pėr tė vėrtetuar nėse Karolos Papulia e flet shumė mirė gjuhėn shqipe duhet pyetur Fuat Boēi i cili di shumė gjėra pėr origjinėn shqiptare tė presidentit grek.

Voshtina-Pogoniani

Voshtina gjendet buzė kufirit greko-shqiptar, pėrballė fshatrave tė Gjinokastrės. Nėse do tė futemi thellė nė historinė e Epriti ku bėnė pjesė edhe Voshtina, Despotati i Artės ku ka qenė pėrfshirė Janina dhe Voshtina nė fillim tė Shek.XI e deri sa u pushtua nga Osmanėt mė 1449, asnjėherė nuk ka qenė i udhėhequr nga Despot grek, por nga latinėt dhe shqiptarėt. Kur Stefan Dushani pushtoj Ballkanin ai u ndesh me shqiptarėt tė cilėt e rimorėn pėrsėri Despotatin e Artės. Atėherė logjika e thjeshtė ngre pyetjet pėrse Epiri asnjėherė nuk ėshtė udhėhequr nga Despot grek? (Sepse popullsia nuk ishte greke, por shqiptare).

Voshtina nga mesi i shek .XVI e nė vazhdim njihet se ėshtė themeluar dhe banuar nga shqiptarėt mysliman. Voshtina ishte qendra e fshatrave tė Pogonit dhe i pėrkiste administratės turke tė Gjirokastrės. Voshtina mbeti si qendra administratės tė zonės sė Pogonit deri nė vitin 1922, mė tej qendra u vendos nė Delvinaq. Voshtina ishte dikur njė fshat me rreth 3.000 banorė dhe nė vitin 1924 u hap gjimnazi nė ndėrtesėn ku dikur shėrbente administrata osmane. Gjimnazi kishte edhe konviktin e vet ku strehoheshin nxėnėsit e fshatrave tė tjerė qė ndiqnin shkollėn.

Gjatė periudhės sė Perandorisė Osmane Voshtina i pėrkiste Peshkopatės sė Vlorės. Ka pasur xhami, kishė, njė shkollė pėr myslimanėt dhe njė shkollė pėr ortodoksit, rreth 5 dyqane. Me pėrzėnien e shqiptarėve mysliman nga treva e Ēamėrisė nė zonėn e Pogonit dhe nė Voshtinė qeveritė greke sollėn popullsi vllehe si dhe “grekėt” nga Azia e Vogėl pėr tė bėrė sa mė tė lehtė asimilimin e shqiptarėve ortodoks qė mbetėn nė Ēamėri. Vllehėt dhe “grekėt” e ardhur nga Azia e Vogėl u vendosėn nė shtėpitė e shqiptarėve mysliman duke marrė nė pėrdorim dhe tokat e tyre.

Me vendim tė qeverisė greke pėr ndėrrimin e toponimeve jo-greke nė Greqi edhe Voshtinės si shumė fshatra tė tjerė ju ndėrruar emri nė Pogoniani mė 1928. Nėse vėrtet fshati Voshtina do tė ishte banuar nga grekėt, atėherė qeveria greke nuk do ta ndėrronte emrin e fshatit dhe do tė sillte nė tė banorė jo-vendas. (Ėshtė njė histori e dhimbshme e shqiptarėve nga Ēamėria sepse pas pėrzėnies sė shqiptarėve mysliman, shqiptarėt ortodoks u deklaruan vlleh ose grek pėr ti shpėtuar dėbimeve dhe masakrave. Si pasojė u shtuan vllehėt dhe grekėt si nė Greqi, por edhe nė Shqipėri.)

Pas viteve 1990, shumė fėmijė tė minoritetit grek, por edhe fėmijėt shqiptar tė fshatrave buzė kufirit vazhduan gjimnazin nė Pogoniat. Sot nė fshat banojnė rreth 80 njerėz.

http://www.shekulli.com.al/web/p.php?id=33688&kat=87
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.