Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.6.2008, 08:55   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1809-23: Veprimtaria e Marko Boēarit dhe suliotėt


Citim:
Marko Boēari, Si e hartoi nė internim fjalorin greqisht-shqip me 3195 fjalė
01/12/2007 - 20:00 / Arben Llalla

Njė nga figurat mė tė ndritura tė revolucionit grek tė 1821 ishte Marko Boēari i cili rridhte nga njė familje e madhe shqiptare. Ai lindi nė Sul tė Janinės mė 1790, nė familjen e dėgjuar qė kishin dalė shumė burra trima si: Kiēo Boēari, Kosta, Dhimitri, Jorgji dhe kapedani i madh i Kryengritjes tė 1821, Noti Boēari i cili ka lindur nė Sul nė vitin 1759.

Ai ėshtė ministri i parė i mbrojtjes i shtetit grek, dhe vdiq mė 1841. Babai i Markos, Kiēo Gj. Boēari u martua tri herė. Nga kėto tri martesa kishte 18 fėmijė, pesė prej tyre i vdiqėn tė vegjėl. Nga martesa e parė me Krisulla Papazotin Joti, kishte Janin, Lenėn, Marinė, Anastasinė dhe Markon. Kiēo Gj. Boēari u vra mė 1813 nė Artė nga Gjoko Bakola.

Nė vitet e kryengritjes sė 1821, Marko Boēari i dha duart dhe u pėrqafua pėr tė mirėn e pėrbashkėt me Gjoko Bakola duke i falur gjakun e babait.

Banorėt e parė nė Sul

Sipas tė dhėnave banorėt e parė qė u ngulėn nė Sul ishin ushtarėt e gardės sė Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Mbas vdekjes sė Gjergj Kastrioti Skėnderbeut, rreth 200 luftėtarė shqiptarė me familjet e tyre, si fisi Boēari, Xhavella, Llalla, Dangėllia, Dragova, etj, formuan fshatin e Sulit afėr qytetit tė Janinės dhe luftonin kundra turqve pėr lirinė e tyre.

Mė vonė Suli u zgjerua nga njė fshat nė krahinė dhe u popullua nga shqiptarė ortodoksė ēamė. Ata, pėr t’i shpėtuar skllavėrisė osmane turke, u shpėrngulėn nga fshatrat e tyre tė Ēamėrisė rreth viteve 1500-1600 dhe u vendosėn nė Sul tė Janinės, dhe krijuan fshatra tė rinj me emra shqiptar.

Qė njė pjesė e popullsisė sė suliotėve janė ēamė kėtė na e deklaron anglezi V.M. Lik “Suljotėt janė njė farė e Ēamėrisė, njėra prej katėr degėve tė Shqipėrisė”.

Ndėrsa studiuesi Ciapolini thotė- “Suljotėt nuk dinin fare greqisht, gjuha qė ata pėrdornin ėshtė, shqipja e dialektit tė Ēamėrisė”. Njė pjesė e popullatės sė Sulit pasi u nėnshtruan Ali Pashė Tepelenės u dėrguan si dėnim nė ishullin e Korfuzit dhe ishujt e tjerė pėr rreth tij. Ndėrsa mbas vdekjes sė Ali Pashė Tepelenės shumica e popullatės sė krahinės sė Sulit pėr ti shpėtuar vrasjeve nga turqit e Sulltanit, morėn drejtimin pėr nė malin e Shenjtė tė Tomorit duke u vendosur nė Leskovik dhe afėr qytetit tė sotėm tė Gramshit dhe formuan krahinėn e Sulovės me fshatrat: Shėn Mėri, Shėn Mitri, Dardhzezė, Sulki, Dushkė, Kushov, Janē, Tunjė etj.

Nė krahinėn e sotme tė Sulit nė Gramshit ndeshim mbiemrat Llalla, Dragoi, Karaj qė i ndeshim sot edhe nė krahinėn e Sulit tė Janinės.

Ėndrrat e Markos

Sulioti Marko Boēari nuk ishte vetėm njė nga heronjtė shqiptarė(arvanitas) mė tė rėndėsishėm tė Kryengritjes greke tė 1821, i njohur pėr aftėsitė ushtarake dhe guximin e tij, por edhe pėr dėshirėn e madhe pėr shkrimin dhe edukimin. Markoja bashkė me Odise Andruēon dhe Gjeorgjio Karaiskaqin u edukuan nė oborrin e Ali Pash Tepelenės nė artin ushtarak, politik dhe zgjuarsisė.

Ėndrra e Markos ishte qė tė edukonte suliotėt qė tė dilnin nga gjendja e luftėtarit tė pamėsuar qė luftonte pandėrprerė, pa njė tė ardhme, tė jetojė paqėsisht nė njė shoqėri tė lirė e tė drejtė. Markoja ndėrkohė shqetėsohej se mos edukimi mėsimor ēon nė humbjen e disa tipareve tė njohura cilėsore qė e bėnin suliotin njė figurė popullore tė veēantė, qė edhe brenda mos shkollimit, varfėrisė dhe kushteve mė tė vėshtira tė jetesės, ngjallte adhurim.

“Dua tė arsimohesh, i shkruante nė letėr, djalit tė tij Dhimitrit, qė gjendej nė Ankona tė Italisė, por veē kėsaj dua tė brumosesh me traditat suliote, tė mbetesh pėrherė suliot siē ka mbetur tata i yt”.

Nė atė periudhė tė ndryshimeve tė shėnuara nė Ballkan dhe nė Europė, dukej qartė se virtyti liridashės dhe shpata shqiptare nuk ishin tė mjaftueshme qė tė arrihej njė jetė mė e mirė, njė shoqėri mė e bukur. Nevojitej edukimi dhe arsimi i popullit dhe kjo nevojė kishte krijuar ankth tek shqiptarėt(arvanitasit) e pas kryengritjes sė 1821, qė parapėlqenin tė shisnin ēdo lloj pasurie, me qėllim tė mėsojė fėmija i tyre. Dhe sigurisht, nė atė periudhė kur thoshim “shkrim e kėndim” kuptonim “gjuhėn greke” qė flitej kryesisht nė qytetet e Greqisė sė sotme. Por ėshtė fakt, se arvanitasit pėrbuznin mėnyrėn e jetesės tė shoqėrive tė tjera, plogėshtinė, pabesinė, fjalėt e shumta, frymėn e nėnshtrimit, paftyrsinė etj.

Karakteri i shqiptarit (arvanitas) ėshtė qė ai tė jetė kudo i pari, tė tregojė pėrpara tė gjithėve kryelartėsinė, trimėrinė dhe mosnėnshtrimin. Arvanitasit e dėshironin edukimin arsimor, por pa rrezikun e tjetėrsimit dhe bjerrjes sė vlerave tradicionale vetjake e tė bashkėsisė. Kėsaj ia ka frikėn dhe kėtė i theksonte djalit tė vet Marko Boēari.

Njė fjalor nė internim

Kur gjendej i internuar nė Korfuz, Markoja mėsoi greqishten dhe bėri tė famshmin “Fjalorin dygjuhėsh i greqishtes dhe shqipes sė thjesht”(Ėåīéźļķ ōéņ Ńļģįéźēņ źįé Įńāįķéōéźēņ įšėēó), 1809, qė e shkroi Markoja vetė me ndihmėn e babait tė tij Kiēo Boēari (1754-1813), xhaxhait Noti Boēari (1759-1841) dhe vjehrrit tė tij Kristaq Kallogjeri nga Preveza. Kemi tė bėjmė me njė hero qė ka shqetėsime kulturore, qė krijoi njė vepėr gjuhėsore dhe kulturore, si rrjedhim me tė drejtė Marko Boēari mund tė quhet si realizuesi i fjalorit tė parė tė thjeshtė greqisht-shqip.

Fjalori Marko Boēarit lindi si pasojė dhe e ngjarjeve qė po kalonte Greqia, ku mbas dorėzimit tė armėve arvanitasit duhet ti pėrshtateshin jetės civile shoqėrore, qė pėr ta ishte e vėshtirė.

Fjalori ka rėndėsi tė veēantė se shpreh shumė elementė tė gjuhės shqipe nė dialektin e ēamėrishtes, ky fjalor shėrbeu edhe si mjet politik pėr tė afruar shqiptarėt me grekėt.

Njė tjetėr detyrim i lindjes sė fjalorit greqisht-shqip ishte se, tregtia nė zona tė gjera tė Ballkanit bėhej nė gjuhėn greke. Kėshtu qė lindi nevoja e njė fjalori dy gjuhėsh me qėllim qė arvanitasit, pra shqiptarėt nė njė farė mėnyre ju detyrua qė tė mėsonin greqisht qė po fitonte terren si gjuhė e tregtisė nė Ballkan. Pasi gjuha arvanitase si pasojė e ndjekjeve tė arbėrve nga pushtuesit e ndryshėm, u duhej qė tė jetonin tė fshehur me shekuj tė tėrė nė male dhe ishuj tė vetmuar larg takimeve me popujt e tjerė. Kėshtu gjuha arvanitase ngeli njė gjuhė e pastėr kombėtare, qė flitej vetėm nga populli i saj duke ruajtur vjetėrsinė dhe pastėrtinė gjuhėsore, por qė nuk u zhvillua nė shkrim apo tė futeshin fjalė tė reja qė i pėrshtateshin zhvillimit shoqėror tė kohės apo tė njihej nga tė huajt e shumtė qė vizitonin Ballkanin nė atė kohė tė pushtimit osmano turk.

Fjalori dygjuhėsh

Heroi Marko Boēari me njė vullnet dhe guxim, nė moshėn 19 vjeēare na solli fjalorin e parė greqisht-shqip me titull origjinal “Ėåīéźļķ ōéņ Ńļģįéźēņ źįé Įńāįķéōéźēņ įšėēó” (Fjalori dy gjuhėsh Greqisht dhe Shqipes sė thjeshtė). Fjalori dy gjuhėsh pėrbėhej nga 111 faqe, 1494 fjalė shqipe, dhe 1701 fjalė greke. Origjinali i kėtij fjalori gjendet sot nė muzeun Kombėtar tė Parisit me kodin Supplement Grec 251 numri 244 tė faqes, dhe u dhurua nė maj tė vitit 1819 nga konsulli Pukėvili.

Konsulli i Pėrgjithshėm francez nė Janinė Pukėvili duke studiuar fjalorin e Marko Boēarit, hartoi njė fjalor tė vogėl frėngjisht-shqip, me rreth 440 fjalė dhe origjinali i kėtij fjalori gjendet nė muzeun Kombėtar tė Parisit.

Takimi i fundit

Pėrpara betejės sė madhe nė Mesolongj, Markoja mendoi tė dėrgonte familjen e tij nė Ankona tė Italisė. Tė gjithė suliotėt me lot nė sy u ndanė me gratė e tyre pa folur, Markoja nė ato ēaste prekėse i tha gruas -”Nė orėn e lirisė dua tė jemi bashkė, por nė orėn e betejės dua tė jem vetėm”. U ndanė me lot nė sy. Ishte takimi i fundit.

Markoja ishte komandant i ushtrisė sė Greqisė perėndimore. Kur Qeveria i dėrgoi diplomėn e komandantit tė Pėrgjithshėm, lindėn smira e kapedanėve tė tjerė. Por Markoja kėtyre smirave i pėrgjigjej me fisnikėri dhe tolerancė duke u thėnė-”Kush ėshtė i zoti, merr nesėr diplomė nė betejė” Markoja ishte njeri i dashur dhe fjalė pakėt.

Mė 9 gusht 1823, Marko Boēari u vra duke luftuar kundra ushtrisė sė Mustafa Bushatit, shqiptar edhe ky, Pasha i Shkodrės. Vdekja Marko Boēarit u bė e njohur nė tė gjithė Europėn, ai i kishte shkruajtur njė letėr Bajronit kur ky ishte rrugės pėr nė Mesollogji. Poeti i madh anglez Lordi Bajron erdhi kur Marko Boēari kishte vdekur, dhe mbajti njė fjalim mbi varrin e Markos i veshur me kostumin e njohur kombėtar shqiptar. Marko Boēari vdiq, por figura e tij u bė legjendė.

Dokumentat nė flakė

Mė 1832, Mamuri (i njohur nga vrasja e Odisesė dhe pjesėmarrja e tij drejtpėrdrejtė nė tė) dhe Papakosta nė emėr tė qeveritarėve, bllokuan shtėpinė e Noti Gj. Boēarit nė Amfisė dhe i vunė zjarrin. Tė gjitha shkresat qė pėr shekuj me radhė ruheshin nė sėndukun arvanitas u dogjėn. Kėshtu u zhduk edhe njė arkiv i madh historike qė vėrtetonte se arvanitasit, suliotėt ishin bijė tė Shqipėrisė. Qeveritarėt grekė tė asaj kohe kujtuan se do tė zhduknin tė vėrtetėn shqiptare tė Boēarėve.

Manovra historianėsh

Shumė historianė grekė na e deklarojnė Marko Boēarin dhe shumė heronj tė tjerė arvanitė tė Kryengritjes tė 1821, si grekė dhe jo shqiptarė, duke pasur parasysh qė Markoja dhe tė tjerė heronj tė 1821, i pėrkisnin fesė ortodokse.

Ėshtė fatkeqėsi pėr atė komb, kur historianėt e atij kombi ngatėrrojnė fenė me racėn. Qė Marko Boēari ishte shqiptar dhe bir shqiptari, kėtė na e deklaron nė vitin 1994, nipi i tij me tė njėjtin emėr Marko Boēari profesor nė Universitetin e Kuinslendit nė Australi, kur reagonte ashpėr ndaj deklaratės sė njė deputeti grek qė mohonte ndihmesėn shqiptare nė kryengritjen e 1821 dhe, origjinėn shqiptare tė Marko Boēari.

“Komentet e mia tė me poshtme kanė tė bėjnė me njė letėr tė publikuar tė njė ministri grek, qė ka deklaruar se nuk paska shqiptarė nė Greqi. Duket qartė se ministri ose nuk ka dijeni ēfarė ndodh aktualisht nė vendin e tij, ose ka vendosur tė injorojė faktet. Ėshtė fakt se nė Greqi ka mė shumė se njė milion shqiptarė ortodoks. Prindėrit e mi nuk kanė folur kurrė greqisht me mua, por vetėm shqip, se ata ishin krenarė pėr origjinėn e tyre dhe fisin e tyre shqiptar”.

Populli shqiptar i ngriti kėngė trimit nga Sulit i Ēamėrisė Marko Boēarit pėr trimėritė qė tregoi kundra osmanėve turq.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=25942
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2009, 02:48   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Suli nė fillim tė vet
Mustafa Kruja | 08/06/2009

Njaty nė vjetė 1650 erdhėn prej Gardhiqit nė Toskėnķ disa tuba barģsh tė cilėt, tė shtrėnguem prej pagesavet e tė dhetavet tė mėdhaja qi u lypte Osmanllija pėr me pague, ikėn tuba mbas tubash e zūnė vźnd mbi malet e nalta, qi janė bąll pėr bąll ishullit tė Korfuzit, edhe e kanė emnin Ēamėrķ.


Aty zunė vźnd me gjith bagtķ e gjā tė gjallė qi kishin edhe u sheshuen nė Qafė, qi ishte nji katund gjith blerim, ndėrmjet t'atyne maleve tė vishtirshme e tė nalta si me qźnė nji kėshtjell.

Mbas disa kohe nisėn me ardhė edhe tė tjerė Shqiptarė prej tjera viseve tė cilėt, pėr me jetue nji jetė mā tė lirė, u bashkuen me ata tė pėrparmshit, tue u sheshue ndėr ato vźnde malėsore; e kėshtu mbas pak kohe u numrojshin nja njiqind vetė, tė cilėt jetojshin vėllaznisht nė katund tė rģ, qi ata themeluen nėn źmnin Suli, prej tė cilit kėta muerėn źmnin.


Mbas disa vjetsh, tue u shtue njerzija e tue u themelue katunde tjera, Suli u bā kryekatundi i tė gjith atyne vźndeve tė lira e qi ishte nė zā e i pėrmźndun ndėr tė gjitha ato krahina tė Toskėnķs, si nji vźnd i fortė e i pamarrshėm.

Āsht nji ēudķ e madhe tue mźndue, se si ata pak barij mujtėn me u sheshue edhe me u forcue aty n'at vźnd, ku vetėm shtasėt e egra jetojshin, mjedis gjith atyne anmiqve aq tė rrebtė e tė mėdhaj; e kėshtu nji ditė ata me u bā friga edhe mnera e tė gjith atyne rretheve, sa me mėrrījtė me trimnģt e tyne me habitė botėn, tue qitė burra trima aq tė mėdhaj, qi bota nuk i pat qysh prej kohvet tė motshme.

Si diftuem mā nalt kur erdhėn tė parėn herė ata Shqiptarė zunė vźnd nė Qafė. Mbas pak kohe, vėllazėnt e tyne mysliman t'atyne rretheve, duket se filluen me i a u pasė smirė djelmvet tė Gardhiqit pėr ato vźnde tė begatshme e ato bjeshkė tė blera, qi ata zūn, prandej nisėn me u keqė me ata e kėshtu filluen luftimet e ashpėrta ndėrmjet tė tyne.


Suljotėt luftuen nėn prīsin e tyne Sulon, i cili ish i pėrmźndun gjithkah nė zā pėr trimnķn e bujarķn e tij. Djelmt e Gardhiqit, ase mā mirė me thānė tė Qafės, nuk u ligshtuen aspak, por si rrufeja i rąn anmikut ndėr ato male edhe e thyen; aty n'at luftim mbet edhe Suloja.


Mbas gjaset, duket, se aty n'at vźnd ku Suloja mbet u ngreh nji katund, i cili muer źmnin e tij, tue u bā nji katund aq i fortė, sa me i a shkapėrcye tė gjith tjerve, e qi si pėr shumsķ tė njerzvet qi kishte, ashtu edhe pėr begatķ, u bā kryekatundi i tė gjitha atyne katundeve.


Ky katund, i cili qe emnue Suli prej kapidanit tė vet, qi mbet aty n'at vźnd, u bā ma vonė nji źmėn i pėrgjithshėm pėr tė gjith at parēnķ tė vogėl, tue shkėlqye me famė e me nder nė tė gjith botėn. Prej t'ardhunit e Gardhiqasvet ndė Qafė e deri nė themelimin e katundit Suli, nuk janė as pesė vjet ndėrmjet.

Popullsija e Sulit u ndą me nji herė ashtu si populli i motshėm i Romės e i Greqķs, ndėr dż pjesė: Zotnģt, ata Suljotėt e parė qi patėn ardhė prej Gardhiqit, edhe vogjlija, ata Suljotė qi patėn ardhė mā mbrapa. Suljotėt e parė qi ishin themeluesat e vźndit, ishin parija e Sulit, kurse ata qi erdhėn mā vonė qenė tė thirrun Mbas-Suljotė.

Nė pak kohė Suljotėt u bānė zotnit e katėr katundeve: Suli, Samoniva, Qafa e Aariku, tė cilėt qenė tė quejtun me nji źmėn tė pėrgjithshėm.


Kėto katėr katunde ishin si me thānė tė mbėrthyem ndėr ata shkāmbij tė naltė, e shum e vishtirė ishte me i marrė, sepse vetėm nji grykė e ngushtė mjedis atyne maleve tė nalta ishte e vetmja udhė qi mundej anmiku me hŷ mbrźndė.


Kjo udhė, e cila prej Pargės (tri orė larg) ēonte pėr nė Sul, kalonte nėpėr disa llogore shkāmbijsh e currash, tue gjarpnue mjedis tė pyjevet tė shpeshta. Kohė mbas kohe u ngrehėn mbi kėt udhė tė vishtirshme kėshtjella e kulla, pėr me mujtė e me i bā ballė mā mirė anmikut.


Pėrpara kullės sė parė ishte katundi i Qafės; nja dy orė larg, malit pėrpjetė, ishte katundi i Sulit e mandej vishin njźni mbas tjetrit katundet e tjera Samoniva e Aariku, tė gjitha kėto mbi qafė tė nji mali thik, maja e tė cilit i kalon tė gjitha majat e atyne maleve.


Kėto katėr katunde ishin tė popullueme prej atyne Suljotve tė parė qi patėn ardhė nė fillim (prej zotnivet, ase prej parģs), e gjithsejt numroheshin 5000 vetė, ndėr tė cilėt vetėm kryevźndi Suli kishte gadi gjymsėn (2500 vetė).


Suljotėt e dytė ase Mbas-Suljotėt jetojshin ndėr shtatė katunde, tė cilat sė bashku thirreshin nėn źmnin Shtatė Fshatra edhe hapeshin mbi nji fushė shum tė begatshme.


Kėta Suljotė tė cilėt, me kohė nisėn edhe u shtuen, rrojshin mbi nji fushė shum tė frytshme, nja pźsė orė larg rreth malit tė Sulit, ndėr 60 katunde, tė cilat sė bashku bājshin 7500 vetė. Kėshtu Suljotėt bājshin sė bashku nji popullsķ 12500 vetėsh.
Marrw nga revista "Agimi"

http://www.shekulli.com.al/2009/06/0...im-te-vet.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:38.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.