Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.11.2009, 23:38   21
Citim:
Presidenti pėrēan BE-nė?

Udhėheqėsit europianė u tubuan sot, nė pėrpjekje pėr tė tejkaluar dallimet e tyre dhe pėr t’u bashkuar prapa njė kandidati tė vetėm pėr presidenti e parė nė historinė e BE-sė.

Udhėheqėsit, tė cilėt u tubuan dje nė Bruksel, gjithashtu do tė tentojnė tė emėrojnė edhe pėrfaqėsuesin pėr politikė tė jashtme, pėr tė krijuar kėshtu dyshen e udhėheqėsve, e cila qė nga viti i ardhshėm do tė pėrfaqėsojė BE-nė nė arenėn ndėrkombėtare.

Por ky synim nuk ėshtė aspak i lehtė, duke pasur parasysh vizionet e ndryshme tė 27 shteteve anėtare tė BE-sė, nė lidhje me rolin qė do tė luaj presidenti i ri, gjatė mandatit tė tij i cili mund tė ketė njė kohėzgjatje maksimale prej pesė vjet.

Nė prag tė fillimit tė takimit, kryeministri i Suedisė, Fredrik Reinfeldt, vendi i tė cilit ėshtė kryesues i radhės i unionit, apeloi te udhėheqėsit europianė qė “tregtinė” ta mbajnė nė nivelin mė minimal tė mundshėm.

“Natyrisht se kam nevojė pėr bashkėpunimin e kolegėve tė mi. Mund tė ndodhė qė samiti tė zgjatė tėrė natėn”, pranoi Reinfeldt.

Nė bazė tė planit fillestar, dreka e punės ėshtė paraparė tė zgjatė tri orė.

Rrjedha mjaft e fshehtė e procesit i ka dhėnė municion tė ri euroskeptikėve, tė cilėt kanė tėrhequr vėrejtjen se procesi nė fjalė mund ta dėmtojnė imazhin e BE-sė si djep i demokracisė.

“Ėshtė ky fundi i eurokracisė. Nuk besoj se do t’ia arrijnė tė depėrtojnė me kėtė”, tha ish-ministri i Britanisė pėr Europė, Dens McShane.

“Negociatat sekrete janė shqetėsuese”, tha Daniel Cohn Bendit, nėnkryetar i tė gjelbėrve nė Parlamentin e Europės.

“Ėshtė kjo njė karikaturė e demokracisė. Ne kemi ndjenjėn se 27 udhėheqėsit e BE-sė, nė veēanti Angela Merkel dhe Nicolas Sarkozy po kėrkojnė njerėz, tė cilėt nuk do t’i vendosin ata nėn hije”, shtoi Bendit.

Ekspertėt pajtohen se presidenti duhet tė jetė njė teknokrat, i cili ėshtė nė gjendje tė sigurojė konsensusin mes shteteve dhe institucioneve kryesore tė BE-sė-Kėshillit tė 27 shteteve anėtare, Komisionit dhe Parlamentit tė Europės.

Kryeministri i Belgjikės, Herman Van Rompuy, mbetet favorit pėr funksionin e presidentit, por deri me tani nuk ka dalė nė sipėrfaqe asnjė kandidat, i cili do tė ishte nė gjendje tė vendoste baraspeshėn e nevojshme e cila kėrkohet pėr dy funksionet kryesore, tė krijuara me Traktatin e Lisbonės.

Para fillimit tė takimit, presidenti i Francės, Nicolas Sarkozy dhe kancelaria e Gjermanisė, Angela Merkel, u zotuan se dy vendet e tyre do tė mbėshtesin njė kandidat tė pėrbashkėt.

“Jam optimiste se deri tė sonte nė mbrėmje do tė kemi njė marrėveshje”, tha Merkel.

Si kandidat pėr president ėshtė pėrmendur edhe ish-kryeministri i Britanisė, Tony Blair, por roli i tij nė invadimin e Irakut, nė vitin 2003, kishte pėrēarė Europėn dhe gjasat e tij pėr tė siguruar kėtė funksion janė zbehur, pėrkundėr pėrkrahjes sė vazhdueshme tė kandidaturės sė tij nga ana e Londrės.

Kandidatė tjerė krahas Van Rompuyt dhe Blairit janė edhe kryeministri i Holandės, Jan Peter Balkenende, kryeministri i Luksemburgut, Jean Claude Juncker, si dhe ish-kryeministri i Irlandės, John Burton.

Kohėve tė fundit janė shtuar edhe zėrat pėr emėrimin e njė femre, por vetėm ish-presidentja e Letonisė, Vaira Vika-Freiberg ka shprehur deri me tani interesimin pėr funksionin e presidentit. Analistėt kanė theksuar se ajo ndoshta ėshtė tejet pro-amerikane dhe tejet anti-ruse.

E vetmja gjė pėr tė cilėn pajtohen deri me tani udhėheqėsit e Europės ėshtė se presidenti duhet tė vijė nga radhėt e qendrės sė djathtė, e cila dominon Parlamentin e Europės, ndėrsa shefi pėr politikė tė jashtme nga radhėt e socialistėve, formacioni i dytė mė i madh nė parlament.

Pėr mbulimin e funksionit tė shefit pėr politikė tė jashtme si favorit ėshtė vlerėsuar Ministri i Jashtėm i Britanisė, David Miliband, por ai ka bėrė tė qartė se nuk ėshtė nė dispozicion.

Ish-kryeministri i Italisė, Massimo D’Alema duket se ka kredencialet e duhura pėr kėtė funksion, por Spanja po angazhohet pėr emėrimin e Ministrit tė vet tė Jashtėm, Miguel Angel Moratinosit, ndėrsa Britania pėr Komisioneren e BE-sė pėr tregti, Catherine Ashton.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../19389/C5/C17/

Citim:
Gjermania dhe Franca thellojnė bashkėpunimin ushtarak

Berlini, 19 nėntor Gjermania dhe Franca duan ta thellojnė bashkėpunimin ushtarak. Ministri gjerman i Mbrojtjes, Karl Teodor Gutenberg, deklaroi pas njė takimi me homologun e tij francez, Herve Morin se bashkėpunimi ka tė bėjė edhe me njė brigadė tė pėrbashkėt gjermano franceze, e cila duhet tė jetė nė gjendje tė lartė gatishmėrie pėr veprim nė misionet e jashtme si ai nė Afganistan.

Ministrat u pajtuan pėr njė qėndrim tė pėrbashkėt ndaj koncernit EADS, pėr shkak tė vonimit nė prodhimin e transportuesit ushtarak A400M. Ata presin njė dėmshpėrblim financiar, u tha pas takimit.

Kėtė tė enjte vendet pjesėmarrėse nė prodhimin e kėtij automjeti do tė vendosin pėr ardhmėrinė e projektit. Vetėm Bundesveri gjerman ka porositur 60 makina tė kėtilla.

http://www.kosova.com/artikulli/57633

Citim:
BE zgjedh presidentin e parė

Nė orėt e mbrėmjes, liderėt evropianė kanė zgjedhur presidentin e tyre tė parė, kryeministrin belg, Herman Van Rompuy.

Nė postin e shefes sė diplomacisė evropiane ėshtė zgjedhur komisionerja britanike pėr BE-nė, Catherine Ashton.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=5982
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2009, 17:23   22
Citim:
Strategjia e re e Bashkimit Europian dhe Traktati i Lisbonės
Hajro Limaj

Bashkimi Europian nga mbarimi i Luftės sė Ftohtė e deri tani po punon tė zėrė vendin e vet brenda rendit tė ri botėror. Pėr tė mos ngelur nėn hijen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe tė Kinės nė rritje, ai ėshtė brenda njė bote me shumė pole dhe nė kėrkim tė ekuilibrit tė fuqive.

Por ngado qė ta shikosh, edhe pse nga pikėpamja ekonomike Bashkimi Europian ėshtė njė gjigant, nga pikėpamja politike dhe strategjike vazhdon tė jetė njė xhuxh.

Nga pikėpamja ekonomike, Europa qė realizoi njė projekt shumė tė vėshtirė, siē ishte monedha e pėrbashkėt, kur shkojmė te politika e jashtme, nuk po arrin me njė formė strategjike dhe politike qė tė ketė tė drejtė tė lėvizė me njė zė tė pėrbashkėt.

Shembulli mė i fundit i kėsaj u pa javėn e kaluar. Liderėt e Bashkimit Europian u mblodhėn pėr tė zgjedhur sipas parashikimit tė Marrėveshjes sė Lisbonės presidentin e parė me ministrin e jashtėm tė saj. Nė kushte normale ishte e nevojshme tė zgjidhej njė president i Bashkimit Europian qė njihej nė platformėn ndėrkombėtare dhe tė kishte peshė brenda Unionit.

Prej muajsh nė kulisat e politikės europiane kalonte emri i Toni Blerit, i cili bėnte njė lob pėr kėtė detyrė. Bler nga shumė pikėpamje do tė ishte zgjidhja mė e drejtė. Personi qė do tė ulet nė tavolinė si president i Bashkimit Europian ėshtė e nevojshme tė jetė njė emėr qė tė merrej seriozisht nga Amerika dhe Kina.

Duke e parė nga kjo pikėpamje, emri ideal pėr presidentin e Bashkimit Europian ishte ai i Blerit, i cili kreu detyrėn e kryeministrit tė Anglisė pėr 11 vjet nė vendin qė vlerėsohet mė me influencė dhe mė i rėndėsishėm i Europės, ish-pėrfaqėsuesi i konceptit tė “sė majtės sė re dhe demokracisė sociale “tė sė pėrgjithshmes botėrore, me njė eksperiencė shumė tė madhe nė politikėn e jashtme dhe qė vazhdon tė jetė njė lider i ri dhe energjik.

Por kandidatura e Blerit u pengua nga Franca dhe Gjermania. Kjo ėshtė e lidhur edhe me faktin e mbėshtetjes qė i dha Bleri luftės nė Irak. Ndoshta edhe nga mendimet e vizionet mė tė gjėra qė ka Bleri pėr zgjerimin mė tė shpejtė tė Bashkimit Europian, duke futur njėkohėsisht edhe vendet me popullsi myslimane, veēanėrisht Turqinė, pėr tė cilėn Sarkozi dhe Merkel kanė rezerva dhe mbėshtesin mė shumė njė partneritet tė gjerė me tė sesa anėtarėsim me tė drejta tė plota.

Duke shmangur Blerin, sytė e atyre qė mendojnė se nga pikėpamja strategjike Bashkimi Europian ka nevojė pėr njė president me profil tė lartė, kėsaj here u kthyen te njė burrė tjetėr i rėndėsishėm: ministri i Punėve tė Jashtme tė Suedisė, Karl Bildt. Me eksperiencė, me vizion, i cili ka shumė tė pėrafėrta me Blerin. Edhe kėtė kandidaturė nuk e pranuan Franca dhe Gjermania.

Si pėrfundim, liderėt e Bashkimit Europian, duke kaluar me radhė shumė emra, qėndruan te Herman van Rompay, kryeministri i Belgjikės. Njė emėr i padėgjuar nė botė, i cili nuk ka ndonjė veēori karizmatike dhe me prirje tė theksuara antimyslimane. Kėtė pikėpamje ai e ka deklaruar kundėr Turqisė, duke thėnė se “realisht anėtare nuk do tė jetė, sepse Europa ėshtė krijuar mbi themelet kulturore tė krishtera”.

Atėherė, pse u bė njė zgjidhje e tillė nga Bashkimi Europian? Sipas Angela Merkelit, presidenca e Herman van Rompujit do tė sigurojė pajtim brenda unionit dhe do tė jetė nė duart e bashkėsisė.

Ndėrsa presidenti Francez, Nikolas Sarkozi, sqaroi se nė Bruksel u mor njė vendim shumė i zgjuar. Ai nėnvizoi se “moszgjedhja e presidentit nga njė prej vendeve mė tė rėndėsishme pėrbėn shkakun qė asnjė prej vendeve tė mos e ndiejė veten tė pėrjashtuar". Kėto shprehje tregojnė qartė se midis 27 vendeve vėshtirėsia mė e madhe ėshtė ajo e sigurimit tė pajtueshmėrisė.

Ndoshta njė element tjetėr mė i rėndėsishėm mund tė jetė edhe mungesa e njė vizioni dhe objektivi tė pėrbashkėt strategjik i Bashkimit Europian. Ēdo vend mendon pėr interesat e tij.

Si pėrfundim, njė afrim i dobėt midis tyre sjell lindjen e njė politike me rreze tė shkurtėr veprimi. Ky pėrafrim i dobėt dhe mbėshtetja nė vizionin strategjik tė kulturės sė koalicionit politikėn e Bashkimin Europian e lė shumė tė vogėl nė krahasim me fuqinė ekonomike qė pėrfaqėson.

Por ē’pėrfaqėson Traktati i Lisbonės dhe ēfarė ndryshimesh do tė sjellė nė riorganizimin e Bashkimit Europian?

Do tė kėtė president tė BE-sė njė ministėr tė Punėve tė Jashtme, prokuror tė pėrgjithshėm dhe njė sėrė institucionesh tė tjera. Bashkimi Europian me kėtė riorganizim institucional do tė shkojė drejt njė konfederate.

Pas referendumit tė Irlandės pėr miratimin e Traktatit tė Lisbonės Bashkimit Europian iu hapėn rrugėt e ndryshimeve rrėnjėsore pėr mėnyrėn e funksionimit tė tij. Traktati i Lisbonės e kthen Bashkimin Europian pėr herė tė parė nė njė person tė vetėm juridik, duke unifikuar shtyllat e veprimtarisė sė tij: Komuniteti Evropian, politika e pėrbashkėt e sigurisė dhe e jashtme dhe bashkėveprimi policor dhe gjyqėsor nė ēėshtjet kriminale, ku deri tani vetėm Komuniteti Evropian ishte person juridik.

Ndryshimi nė fjalė i jep mundėsinė Bashkimit Evropian qė tė ketė politikė tė pėrbashkėt tė jashtme dhe vendimmarrje mė solide.

Hyrja nė fuqi e Traktatit tė Lisbonės i jep mundėsi mė tė mundėsime zgjerimit tė Bashkimit Evropian. Dhe kur flasim pėr zgjerimin e mėtejshėm tė Bashkimit Europian, flasim pėr vendet e Ballkanit Perėndimor: Serbi, Bosnjė- Hercegovinė, Mali i Zi, Kosovė, Shqipėri, Maqedoni dhe mė tej Turqi.

Vetė traktati nuk ka asnjė amendament nė lidhje me kriteret apo procedurat e hyrjes, por drejtuesit e vendeve anėtare tė BE-sė kanė deklaruar se pa reformė nė strukturėn e Bashkimit nuk mund tė zgjerohet mė shumė se 27 anėtarėt aktualė.

Verėn e vitit tė kaluar pėr kėtė presidenti francez Nikolas Sarkozi dhe kancelarja gjermane Angela Merkel deklaruan se “strukturat e tanishme nuk mund tė mbėshtesin mė shumė se 27 anėtarė, sepse diēka e tillė do ta bėnte bashkimin joefektiv”.

Traktati i Lisbonės heq disa kushtėzime, si: vendosja e njė komisioneri pėr ēdo vend anėtar nė Komisionin Evropian, vendimmarrjen e kualifikuar nė bazė tė numrit tė vendeve anėtare dhe njė sėrė ndryshimesh tė tjera, qė mundėsojnė zgjerimin e mėtejshėm tė BE-sė.

Bile edhe dalja e vendeve anėtare nga BE-ja ėshtė kodifikuar, duke vendosur procedura tė qarta, qė duhen ndjekur pėr tė mundėsuar ndalimin e anėtarėsisė sė mėtejshme nė Bashkimin Evropian nga njė prej vendeve anėtare.

Por ndryshimi mė thelbėsor nga Traktati i Lisbonės ėshtė krijimi i postit tė presidentit tė Kėshillit Evropian. Ky president do tė drejtojė tė gjitha mbledhjet e krerėve tė ekzekutivit – kryeministra apo presidentė pėr republikat presidenciale – dhe do tė pėrfaqėsojė Bashkimin Evropian nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.


Por personalitete tė ndryshme gjykojnė se roli dhe fuqia e presidentit tė Bashkimit Europian do tė varet mė sė shumti nga personi qė do tė mbajė pėr herė tė parė kėtė post.

Ky ishte shkaku qė emri i Blerit ishte nė krye tė listės, por, duke qenė se binte ndesh me qėllimet strategjike tė Gjermanisė dhe Francės, u spostua duke nxjerrė nė skenė njė emėr “tė panjohur”.

Posti i presidentit do tė ketė njė mandat 2.5-vjeēar dhe do tė bėjė rotacionin ēdo gjashtė muaj tė presidencės sė BE-sė mes kryeministrave tė vendeve anėtare. Gjithashtu Traktati i Lisbonės ka lėnė tė hapur mundėsinė qė presidenti i Kėshillit Evropian tė emėrohet edhe presidenti i Komisionit Evropian, duke kryer njė shkrirje de facto tė kėtyre dy posteve, mbasi posti i presidentit tė Kėshillit Evropian ėshtė i papajtueshėm me postin e ofiqarėve tė vendeve anėtare, posteve civile nė BE dhe eurodeputetėve, por jo tė presidentit tė Komisionit Evropian.

Pyetja retorike e ish-sekretarit te shtetit amerikan Henri Kizinger: “Cilit ti telefonoj nėse dua tė flasė me Evropėn?” shprehte njė mungesė tė rėndėsishme nė bashkėveprimin e politikės sė jashtme tė Bashkimit Evropian.

Tani pasardhėsit e tij do tė mund tė telefonojnė ministrin de facto tė Jashtėm tė BE-sė, i cili do tė mbajė pozicionin e ri tė pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit pėr Ēėshtjet e Jashtme dhe Politikat e Sigurisė si dhe pozicionin e zėvendėspresidentit tė Komisionit Evropian.

Krijimi i kėtij pozicioni ėshtė hapi i parė i krijimit tė njė politike tė pėrbashkėt tė jashtme tė Bashkimit Evropian, krahas mundėsisė ligjore qė i jep tashmė krijimi i njė personi juridik. Pėrfaqėsuesi i lartė do tė drejtojė jo vetėm Agjencinė e Marrėdhėnieve me Jashtė dhe drejtoritė e pėrgjithshme tė Komisionit Evropian qė kanė tė bėjnė me politikėn e jashtme, por edhe mbledhjet e Kėshillit tė Ministrave tė Jashtėm tė BE-sė.

Njė ndryshim tjetėr thelbėsor i Traktatit tė Lisbonės ėshtė krijimi i pozicionit tė Prokurorit tė Pėrgjithshėm, qė pasohet nga “krimet ndėrshtetėrore” qė ai do tė mbulojė. Nė kėtė mėnyrė, roli i Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė Bashkimit Evropian do tė jetė ndjekja e krimeve qė ndodhin nė mė shumė se njė shtet i BE-sė, nė njė pozicion tė ngjashėm me atė tė Prokurorit Federal nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Krimet qė do tė jenė nė kompetencėn e Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė BE-sė janė: trafikimi i lėndėve narkotike, trafikimi i individėve, organizatat terroriste etj.

Ky traktat u jep rėndėsi nė rang unioni edhe disa institucioneve tė tjera. Banka Qendrore Evropiane bėhet institucioni qendror monetar i BE-sė, pėrgjegjės pėr zhvillimin monetar tė saj. Ndėrkohė Gjykata e Drejtėsisė e Bashkimit Evropian merr kompetencat e gjykatės mė tė lartė evropiane, nė tė cilėn do tė mund tė apelohen vendimet e gjykatės sė shkallės sė parė, institucion i cili krijohet nga ky traktat.

Qytetarėt do tė mund tė padisin shtetet anėtare tė BE-sė, nėse kėto shtete nxjerrin ligje qė nuk janė nė pėrputhje me direktivat dhe rregulloret e Bashkimit Evropian, apo janė nė kundėrshtim me Konventėn e tė Drejtave Themelore tė Njeriut tė BE-sė, qė integrohet nė kėtė traktat.

Traktati i Lisbonės lehtėson edhe vendimmarrjen nė institucionet e BE-sė. Parlamenti Evropian dhe Kėshilli i Ministrave i BE-sė kthehen nė institucione bashkėvendimmarrėse, pasi 80% e fushave qė mbulon BE-ja do tė duhet tė merren me vendim tė tė dyja institucioneve.

Forcimi i rolit tė Parlamentit Evropian, qė zgjidhet me votė tė drejtpėrdrejtė tė qytetarėve evropianė, shihet si njė pėrafrim mė i madh i BE-sė drejt njė sistemi gjysmėkonfederativ.

Traktati parashikon gjithashtu se shumica e vendimeve tė marra nė Kėshillin e Ministrave dhe nė Kėshillin Evropian nuk do tė jenė me unanimitet, por me vendim tė njė shumice tė cilėsuar, 55% e vendeve anėtare, qė pėrfaqėsojnė 65% tė popullsisė evropiane, ku kundėr votojnė jo mė pak se 4 shtete, duke hequr mundėsinė e vetos ndaj vendeve anėtare nė shumicėn e fushave qė mbulon Bashkimi Evropian.

Traktati i Lisbonės u jep njė rol mė tė drejtpėrdrejtė qytetarėve. Sipas traktatit, Komisioni Evropian ėshtė i detyruar tė konsiderojė nė punėn e tij peticionet e firmosura nga jo mė pak se 1 milion qytetarė tė BE-sė.

Ndėrkohė edhe nė parlamentet e vendeve anėtare tė BE-sė do tė kenė mundėsi tė marrin pjesė nė vendimmarrjen e Bashkimit Evropian, duke kėrkuar informacion, ose duke dhėnė pozicionet e tyre paraprake.

Hyrja nė fuqi e Traktatit tė Lisbonės do tė jetė njė hap i rėndėsishėm nė reformimin e Bashkimit Evropian, duke e kthyer atė nė njė organizėm mė efektiv dhe mė solid nė vendimmarrje. Kėto ndryshime duhet ti lexojė shumė me vėmendje politika dhe qeveria shqiptare pėr ta reformuar dhe riorganizuar veprimtarinė e saj integruese nė mbėshtetje tė kėtyre zhvillimeve.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=18356
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2009, 15:50   23
Citim:
Komisioneri i ri i Zgjerimit tė BE: “Integrimi i Ballkanit do tė vazhdojė”

Komisioneri i ri evropian i Zgjerimit, Shtefan Fuele, ka folur pėr herė tė parė pas emėrimit nė kėtė post nga presidenti i KE, Barroso. Fuele ka thėnė se Ballkani nuk do tė mbetet anash, por do tė integrohet.

Duke folur pėr mediat ceke, ai ka thėnė se ėshtė e domosdoshme tė vazhdojnė bisedimet pėr zgjerimin e bllokut me anėtarė tė rinj.

Fuele u tha mediave ēeke se Ballkani Perėndimor sė bashku me Kroacinė dhe Turqinė janė vendet qė ai tani do ti vizitojė mė shpesh. Duele ka theksuar se ka qenė mė parė nė Serbi, Kosovė, Bosnjė dhe Kroaci, por jo nė Shqipėri.

Sipas tij, nuk ėshtė momenti pėr tė supozuar se cili do tė mund tė bėhet anėtari i ardhshėm i Bashkimit Evropian. Sidoqoftė, dy vende janė nė listėn kryesore pėr tė hyrė tė parat, Kroacia dhe Islanda, vendet e tjera kandidate janė Turqia dhe Maqedonia, ndėrsa vendet qė presin tė marrin statusin e kandidatit janė Shqipėria dhe Mali i Zi, ndėrkohė Serbia ende nuk e ka dorėzuar kėrkesėn pėr anėtarėsim.

Komisioneri i ri i Zgjerimit ka pasur disa poste nė politikėn dhe diplomacinė ēeke. Ai nė fakt ka njė tė kaluar komuniste, pasi ka qenė anėtar i kėsaj partie, por ai ėshtė mbėshtetės i hyrjes sė vendeve ballkanike nė NATO dhe BE.

Ēekia euroskeptike nuk u ndėshkua nga Bashkimi Evropian, pasi pengoi dhe vonoi miratimin e Traktatit tė Lisbonės. Kėrkesa e Shqipėrisė pėr nė BE u pranua nga Kėshilli i Ministrave tė Bashkimit Evropian dhe tani pritet qė Komisioni Evropian tė japė njė opinion pėr Shqipėrinė, gjė qė do tė ndodhė brenda vitit qė vjen.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=2707
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:28   24
Citim:
Nesėr hyn nė fuqi Traktati i Lisbonės

Traktati i Lisbonės i cili nesėr hyn nė fuqi, parasheh reformimin e institucioneve evropiane, pėrfshirė instalimin e funksionit tė presidentit dhe shefit tė diplomacisė sė BE sė, por mundėson edhe zgjėrim tė mėtejmė tė unionit.

Ēekia ishte vendi i fundit, i cili nė 3 nėntor e ratifikoi Traktatin e Lisbonės.

Nė tė ardhmen, nė Kėshillin e BE sė vendimet do tė meren me shumicė, parlamenti fiton peshė mė tė madhe ligjvėnėse, ndėrsa BE ja do tė ketė presidentin dhe ministren e jashtme.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=6299
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2009, 21:24   25
Citim:
Papunėsia nė eurozonė shėnon shkallėn mė tė madhe nga viti 1998

Papunėsia nė eurozonė nė tetor arriti 9.8 pėr qind, qė ėshtė shkalla mė e madhe qė nga dhjetori i vitit 1998. Siē lajmėroi Eurostat, gjithsej 15.56 milionė persona nė 16 vende anėtare tė eurozonės janė pa punė.

Krahasuar me vitin e kaluar, numri i tė papunėve nė evrozonėn ėshtė rritur pėr 3.1 milionė persona.

Numri i tė papunėve nė tė gjitha 27 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian nė tetor ka arritur 22.52 milionė persona, qė ėshtė pėr 134 mijė mė shumė nė krahasim me muajin shtator, pesė milionė mė shumė se vitin e kaluar.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=39924
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 22:15   26

Shkrim i cituar BE: Tė huajt pėrbėjnė 6% tė popullatės


Bruksel - Nė 1 janar tė 2008-ės, Bashkimi Evropian numėronte 30,8 mln shtetas me status tė huaji nė tė 27 vendet, ndėrsa popullsia gjithej e BE-sė ėshtė 500 mln.

Prej shtetasve tė huaj 11,3 mln ishin komunitarė, 6 mln evropianė jokomunitarė, 4,7 mln afrikanė 3,7 mln aziatikė dhe 3,2 mln amerikanė.

Numrat mė tė lartė tė shtetasve tė huaj u shėnuan nė Gjermani (7,3 mln), Spanjė (5,3 mln), Mbretėri e Bashkuar (4 mln), Francė (3,7 mln) dhe Itali (3,4 mln).

http://www.turkishpress.com/news.asp?id=347636
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2009, 13:24   27
Citim:
Shqiptarėt, grupi i 3 mė i madh i emigrantėve nė BE

Bruksel – Eurostat bėri tė njohura dje tė dhėnat nė lidhje me popullsinė e qytetarėve tė huaj nė Bashkimin Evropian.
Sipas Eurostat, qytetarėt e huaj pėrbėjnė mė shumė se 6% tė popullsisė sė Bashkimit Evropian.

Sipas Eurostat, 37% e qytetarėve tė huaj qė jetojnė nė Bashkimin Evropian janė tė njė vendi anėtar tė BE. Grupi mė i madh ėshtė nga Rumania me 1.7 milionė banorė, Italia me 1.3 milionė banorė dhe Polonia me 1.2 milionė.

Ndėr qytetarėt qė nuk i pėrkasin Bashkimit Evropian, grupi mė i madh ėshtė nga Turqia me 2.4 milionė ose 12% tė totalit tė qytetarėve tė huaj, Maroku me 1.7 milionė ose 9% tė totalit dhe Shqipėria me 1.0 milion banorė ose 5% tė banorėve.

Shqiptarėt mbajnė dhe njė tjetėr rekord nė kėtė studim. Ata pėrbėjnė grupin e vetėm mė tė madh tė qytetarėve tė huaj nė njė vend, pikėrisht nė Greqi, ku 64% e qytetarėve tė huaj janė nga Shqipėria. Shqiptarėt nė Greqi llogariten tė jenė 577.500, pasuar nga ukrainasit (22.300).

Ndėrsa nė Itali, shqiptarėt janė grupi i dytė mė i madh i tė huajve. Tė parėt janė rumunėt (625 mijė tė tillė), ndėrsa shqiptarėt janė tė dytėt (402 mijė). (tema/start)

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=8942
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 17:52   28
Citim:
Komisioni Evropian padit disa vende tė BE-sė

Komisioni Evropian tha se do tė padisė shtetet qė refuzojnė tė paguajnė faturėn pėr rritjen e pagave pėr punonjėsit e strukturave tė BE-sė. Rritja e pagave parasheh mbulimin e shpenzimeve qė mund tė shkaktohen nga inflacioni.

Komisioni Evropian do ta ēojė ēėshtjen para Gjykatės Evropiane tė Drejtėsisė nė Luksemburg.

Ēėshtja ėshtė komplikuar pasi dhe gjyqtarėt qė do tė gjykojnė ēėshtjen pėrfitojnė vetė nga rritja e rrogave.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=42476
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2010, 01:07   29
Citim:
Euro humb vlerė pėr shkak tė krizės nė Greqi

Vlera e euros nė krahasim me dollarin amerikan tė mėrkurėn ka rėnė nė nivelin mė tė ulėt gjatė pesė muajve tė fundit, pėr shkak tė brengosjes lidhur me aftėsinė e Greqisė pėr t’u pėrballur me problemet e mėdha financiare.

Valuta e pėrbashkėt evropiane nė tregjet devizore tė mėrkurėn paradite ra nė 1.4192 dollarė, qė ėshtė 0.7 pėr qind mė pak krahasuar me tregtimin gjatė tė martės, transmetoi Makfaks.

Investitorėt janė gjithnjė mė tė brengosur se nė Greqi, por edhe nė Irlandė e Portugali mund tė thellohen problemet financiare dhe tė pėrballen me pamundėsinė pėr pagesėn e borxhit shtetėror.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,9140
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2010, 00:05   30
Citim:
Evrokomunitarėt tė pakėnaqur

Shumė qytetarė tė shteteve tė reja tė BE-sė mendojnė se standardet e tyre tė jetesės janė pėrkeqėsuar gjatė pesė viteve tė fundit, thotė njė studim i fundit i BE-sė. Raporti i Komisionit Evropian e quajti situatėn sociale nė BE nė vitin 2009, “me dallime tė mėdha” ndėrmjet 27 shteteve anėtare.

Niveli mė i ulėt i kėnaqėsisė ėshtė nė Bullgari, Hungari, Greqi dhe Rumani. Ndėrsa nė Skandinavi ėshtė niveli mė i lartė. Kriza ekomomike ka ngritur ēmimet e shtėpive dhe energjisė nė gjithė Evropėn.

Kur janė pyetur pėr gjendjen e tyre tė punės, “hungarezėt dhe lituanėt mendojnė se gjėrat janė pėrkeqėsuar shumė keq gjatė pesė viteve tė fundit dhe ata janė mė sė paku optimistė pėr vitin qė do tė vijė”, thotė raporti.

“Nė Danimarkė dhe Suedi, pėrkundrazi, shumė njerėz besojnė se situata e tyre e punės ėshtė pėrmirėsuar”.

Raporti pėrfshin njė sondazh pėr klimėn sociale tė kryer nga “Eurobarometri”, ku 1000 persona nga ēdo shtet anėtar u pyetėn nė periudhėn maj-qershor tė vitit 2009.

Raporti thotė se nė tė gjitha vendet “ka njė shumicė tė njerėzve, tė cilėt mendojnė se kostoja e jetesės ėshtė rritur gjatė pesė viteve tė fundit dhe kjo do tė vazhdojė edhe nė vitin e ardhshėm”.

Raporti thotė se krijuesit e politikave “duhet tė pėrqendrohen nė pakėnaqėsinė publike, nė fushat kryesore sociale dhe opinionin e tyre shumė negativ pėr mėnyrėn se si gjėrat po zhvillohen”.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../24212/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.2.2010, 23:36   31
Citim:
Gjermania hedh bazat pėr krijimin e ushtrisė europiane

Gjermania synon krijimin e njė ushtrie europiane e cila do tė jetė nėn kontrollin e parlamentit.

Sipas ministrit tė Jashtėm gjerman Guido Vestervele, i cili ėshtė i pranishėm nė konferencėn pėr sigurinė nė Mynih, njė lider botėror do tė ketė mundėsinė tė reagojė mė shpejt ndaj krizave.

Faktikisht, ekziston njė mission i pėrkohshėm me emrin EUFOR, megjithatė Traktati i Lisbonės jep mundėisnė pėr krijimin e strukturave tė pėrhershme ushtarake.

http://www.shqipmedia.com/2010/02/gj...ise-europiane/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:03   32
Citim:
Anglishtja kundėr frėngjishtes

Bruksel, 8 shkurt – Franca vazhdon tė mbrojė pėrdorimin e frėngjishtes si gjuhė tė diplomacisė nė OKB dhe institucionet tjera ndėrkombėtare, nė tė cilat anglishtja po bėhet e padiskutueshme, shkruan sot “Financial Times” nė faqen e parė.

Pėrpjekjet e pėrtėrira tė Parisit pėr tė siguruar ardhmėrinė e gjuhės sė vet nė qarqet ndėrkombėtare u shkaktuan pjesėrisht par emėrimit tė britanikes Catherine Ashton pėr shefe tė diplomacisė sė Unionit Evropian.

Frėngjishtja e saj e keqe, dikur e paimagjinueshme pėr zyrtarin e lartė tė BE-sė, ka shkaktuar nervozizėm nė mediet franceze dhe ka nxitur shqetėsimin e Parisit se “lady Ashton” do tė ndėrtojė makinerinė diplomatike anglofone tė Bashkimit Evropian.

Franca javėn e kaluar nė OKB dėrgoi njė pėrfaqėsues tė lartė, ish-kryeministrin Jean-Pierre Raffarin, me detyrėn qė tė insistojė nė respektimin e frėngjishtes si njė prej gjuhėve punuese tė organizatave botėrore.

Megjithatė, tė gjithė francezėt nuk janė tė shqetėsuar pėr kėtė.
Jacques Lafitte, lobist francez nė Bruksel, deklaroi pėr “Financial Times” se anglishtja ėshtė bėrė latinishtja e kohės moderne, gjuhė tė cilėn e kuptojnė tė gjithė, qė ėshtė shumė praktike. Pse tė kundėrshtojmė ngritjen e saj, pyet Jacques Lafitte nė “Financial Times”.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,11083
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:04   33
Citim:
BE: Kriza e Greqisė, mund tė infektojė 26 vendet e tjera

Nėn presionin e shtimit tė borxheve tė shteteve tė ndryshme anėtare, Europa ka gjasa tė bjerė pėrsėri nė krizė tė plotė ekonomike dhe financiare, duke shkaktuar njė situatė mjaft serioze.

Pėr kėtė arsye, Brukseli ėshtė ende duke folur pėr mbajtjen e situatės nėn kontroll duke siguruar mbikqyrjen maksimale. Po pėrtej deklaratave zyrtare, nė korridoret e Brukselit si dhe nė Frankfurt, ka njė shqetėsim nė rritje lidhur me njė krizė tė re ekonomike e cila mund tė pėrhapet nga Greqia, e cila ka njė deficit tė lartė, nė vendet si Spanja dhe Portugalia, me njė rrezik tė infektimit shumė tė gjerė.

Pėr kėtė arsye, mendohet tė vihen kredi nė dispozicion nga shtetet individuale, nė koordinim me grupin e 27 vendeve anėtare tė BE-sė pėr tė mos lejuar kėshtu transportimin e krizės nga Greqia nė shtete tė tjera tė Bashkimit Evropian.

Ndėrkaq, pėr Bankėn Qendrore Evropiane, njė shqetėsim tė mash po paraqet edhe rėnia poshtė e vlerės sė euros, e cila po ndryshon kuota minimale kundėr dollarit.

http://www.ikub.al/1002080010/Articl...t-e-tjera.aspx
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2010, 20:23   34
Citim:
Ekspertėt: Kolapsi i euros i pashmangshėm

Kolapsi i monedhės sė pėrbashkėt europiane ėshtė i pashmangshėm. Deklarata ėshtė e ekspertėve tė grupit Societte Generale, siē ėshtė Albert Eduards.

Britanikja Daily Mail shkruan se njė politikė e normave tė interesit, e njėjtė pėr tė gjithė ka bėrė qė shumė vende tė humbasin aftėsinė, pėr tė konkurruar.

Adaptimi i euros nė shtetet qė kanė pasur njė monedhė tė dobėt, ka bėrė qė normat e interesit tė bien. Paralajmėrimi vjen nė njė kohė qė monedha europiane ka humbur 10 % tė vlerės sė saj, e ka shėnuar rėnie ndaj dollarit amerikan dhe paundit britanik.

Eduards thotė se projekti i euros ka qenė me gabime qė nė fillimet e implentimit tė tij. Adaptimi i saj nuk ka sjellė ndonjė efekt tė dukshem nė krijimin e vendeve tė reja tė punės, apo rritjen ekonomike.

Raporte tė ndryshme vėnė nė dukje se qė nga prezantimi i euros nė vitin 1999, nuk ka pasur rritje nė tregtimin e tė mirave dhe shėrbimeve, e po kėshtu, BE-ja ėshtė bėrė e paaftė tė rrisė ekonominė.

Pėrfitimi pėr vednet jashtė euros,- shkruan Daily Mail,- ėshtė se mbėshtetja e ekonomisė mund tė realizohet, madje vetėm duke e mbajtur monedhėn vendase nė nivele tė ulėta, nė kursin e kėmbimit. Kjo nuk ėshtė e mundur nė eurozonė.

Ekspertė tė ndryshėm thonė se vendet qė pėrdorin euron, do tė vuajnė pėr vite tė tėra deflacionin, ērregullimin e standardeve tė jetesės, e po kėshtu edhe nga shkurtimet nė buxhet pėr tė mbajtur nė kėmbė ekonomitė.

Eduards thotė se madje edhe planet e BE-sė pėr shpėtimin e ekonomisė greke, thjesht po vonojnė thyerjen e eurozonės, pasi Brukseli po mundohet tė mbulojė disa tė meta tė projektit euro, qė shpesh ekspertėt britanikė e kanė cilėsuar njė plan politik e njė eksperiment tė rrezikshėm.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9336
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2010, 20:34   35
allianz
 
Citim:
Deklarata ėshtė e ekspertėve tė grupit Societte Generale, siē ėshtė Albert Eduards.
Soros.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2010, 04:59   36
Citim:
“Wall Street” ndihmoi Greqinė tė fshehė borxhet

New York, 15 gusht - Taktika financiare tė zhvilluara nė “Wall Street”, tė ngjashme me ato qė shkaktuan krizėn botėrore, kanė ndihmuar Greqinė tė fshehė sasinė reale tė borxhit tė vet para monitoruesve evropianė. Dokumente dhe intervista tė grumbulluara nga “The New York Times” tregojnė se si bankat amerikane ndihmuan qeveritė greke tė shpenzojė pėrtej mundėsive tė veta, duke shkelur limitet e pėrcaktuara nga Bashkimi Evropian pa u vėnė re.

Njė prej marrėveshjeve tė realizuara me ndihmėn e “Goldman Sachs” fshehu njė pjesė tė konsiderueshme tė borxhit tė qeverisė greke. Edhe pse kriza iu afrua pikės kritike, bankat punuan vazhdimisht pėr tė ndihmuar Greqinė nė shtyrjen e zgjidhjes sė problemit mė vonė.

Bankierėt ofruan njė instrument financiar qė e fshinte borxhin e sektorit publik tė shėndetėsisė sė Greqisė nga bilanci i buxhetit tė shtetit, skemė kjo e ngjashme me rastet kur kredimarrėsit marrin njė kredi tė dytė pėr tė shlyer tė parėn.

Njė skemė e tillė duket se ka dalė me sukses nė tė shkuarėn. Nė vitin 2001, pikėrisht kur Greqia u anėtarėsua nė Eurozonė, “Goldman” e ndihmoi Athinėn tė merrte hua miliarda euro pa u vėnė re nga monitoruesit. Marrėveshja nuk u bė publike pasi banka e klasifikoi atė jo si borxhdhėnie, por si veprim kėmbimi valutor.

Ndėrsa Greqia po dėrrmohet nga kriza e vet e borxhit, shumė pyetje po lindin mbi rolin qė bankat ndėrkombėtare kanė luajtur nė futjen e vendeve tė ndryshme nė krizė. Disa instrumente financiare tė quajtura “derivate” u zhvilluan posaēėrisht pėr t’i mundėsuar qeverive greke e italiane tė marrin borxh shuma tė mėdha nė mėnyrė tė fshehtė.

Qeveria greke mėsohet se pėrmes skemave tė tilla la peng tė ardhurat qė do tė krijohen nga taksat e aeroportit apo nga lotaria kombėtare nė vitet e ardhshme. Por nė fakt, instrumentet moderne dhe tė pakuptueshme pėr publikun e gjerė qenė thjeshtė borxhe me emėr tė ri. Disa nga kėto lloj borxhesh u emėruan sipas figurave mitologjike greke. Njėra u quajt “Eol”, sipas Perėndisė sė Erės nė Greqinė e lashtė.

Kriza e shfaqur nė Greqi ka vėnė nė pikėpyetje vetė ekzistencėn e euros dhe unitetin ekonomik tė kontinentit. Njėsoj si bankat amerikane, ky vend konsiderohet si tepėr i madh pėr t’u lėnė tė falimentojė. Ajo i detyrohet botės 300 miliardė euro dhe falimentimi i Athinės mund tė fusė nė vėshtirėsi tė gjithė botėn. Palėt e prekura nga zbulimet e fundit nuk pranuan tė komentojnė mbi ēėshtjen.

Bankat e “Wall Street”-it nuk e krijuan problemin e borxhit nė Evropė, por ekspertėt e tyre i ndihmuan kėto vende tė marrin hua pėrtej asaj qė mund tė pėrballojnė pėrmes marrėveshjeve qė konsiderohen tėrėsisht ligjore. Ka shumė pak rregulla mbi atė se sa para mund tė marrė borxh njė vend. Tregu i borxheve sovrane, siē quhen nė “Wall Street” borxhet qė marrin qeveritė, ėshtė praktikisht i pafundmė.

“Nėse njė qeveri dėshiron tė mashtrojė investitorėt, ajo mund t’ia dalė me lehtėsi”, komentoi Garry Shcinasi, njė ekspert veteran i Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,11822

Citim:
Kryeministri grek nė Rusi pėr bisedime tregtare

Kryeministri grek George Papandreou tha se po kėrkon mė shumė mundėsi komerciale nė Rusi, duke thėnė se tregtia mes dy vendeve ka ende vend pėr tu zgjeruar. Zoti Papandreou gjendet nė Moskė pėr bisedime me preisdentin rus Dmitri Medvedev dhe kryeministrin Vladimir Putin. Kjo ėshtė vizita e parė e zotit Papandreou nė Rusi nė postin e kryeministrit.

Ai i tha agjencisė ruse tė lajmeve Itar-Tass se megjithė lidhjet e shkelqyera politike mes Greqisė dhe Rusisė, marrėdheniet ekonomike ende nuk paraqesin mundėsinė reale. Ai tha se tregtia e zgjeruar mes Greqisė dhe Rusisė ėshtė e mundėshme, kryesisht nė fushėn energjitike, turizėm, ushqim dhe teknologjinė e avancuar.

Zyrtarėt grek dhe rus thonė se zoti Papandreou dhe presidenti Medvedev gjithashtu kanė nė plan tė bisedojnė rreth marrėdhėnieve tė Rusisė me NATO-n, konfliktet rajonale, dhe se si Greqia mund ta ndihmojė Rusinė tė pėrgatitet pėr tė organizuar lojėrat olimpike dimėrore tė vitit 2014. //kh//

http://www.voanews.com/albanian/2010...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2010, 22:47   37
Citim:
BE-ja do tė padisė Greqinė

Komisioni Evropian ka paralajmėruar se do ta padisė Greqinė nė Gjykatėn Evropiane nė Luksemburg, pėr shkak se nuk i ėshtė pėrmbajtur rregullave fiskale.

Sipas tė dhėnave tė Komisionit, Greqia ka mundėsuar lehtėsime tatimore dhe ka ndihmuar sipėrmarrjet e mėdha industriale gjatė viteve 2003 dhe 2004.

Nė vitin 2007 Komisioni ka shpallur ilegale rregullat sipas sė cilave ėshtė vepruar nė Greqi dhe ka urdhėruar Athinėn qė prej kėtyre sipėrmarrjeve tė kėrkojė qė t'i kthejnė paratė.

Deri mė sot kjo nuk ka ndodhur, deklaroi njė zėdhėnės i Komisionit. Greqia aktualisht ka borxhe nė vlerė prej rreth 300 miliardė euro. Buxheti i saj ėshtė nėn kontrollin e BE-sė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=48950

Citim:
Bullgaria dhe problemet me BE-nė
24/02/2010 

Bullgaria mbetet njė nga vendet mė tė varfra tė BE-sė dhe njė nga mė tė korruptuarat. Tre vjet pasi Bullgaria dhe Rumania u futėn nė BE shumė si brenda, ashtu dhe jashtė mendojnė se ky veprim ka qenė njė gabim.

Bullgaria ėshtė vendi i parė anėtar i BE-sė, tė cilit ju ngrinė qindra milionė euro nė grante pėr shkak tė dyshimeve se ndihma mund tė kalonte nėpėr kanalet e mafies. Bullgaria mbetet njė nga vendet mė tė varfra tė BĖ-sė dhe njė nga mė tė korruptuarat.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64229
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2010, 05:25   38
Citim:
Greqia ėshtė kudo - BE ėshtė e pafuqishme ndaj falsifikimeve tė statistikave

Tė gjithė kanė dyshuar, shumė e kanė ditur, ndėrsa askush nuk ka ndėrmarrė asgjė. Grekėt kanė zbukuruar pa problem tė dhėnat e tyre statistikore dhe i kanė manipuluar bilancet ekonomike.

Shkaku ėshtė qė partnerėt evorpianė nuk kanė dashur ta pranojnė se kanė gabuar, kur e kanė pranuar Greqinė nė zonėn e euros. Qė prej fillimit.

Kryesuesi i grupit tė 16 vendeve qė bėjnė pjesė nė zonėn e euros, kryeministri i Luksemburgut Jean-Claude Juncker pėrpiqet tani tė mbrohet.

"Shkaku qė nuk i kemi parė ato qė ėshtė dashur tė shihen nė Greqi nuk qėndron vetėm tek fakti qė ministrat e financave nė Bruksel nuk kanė shikuar me vėmendje. Shumė mė shumė problemi qėndron tek fakti qė qeveria greke na ka paraqitur tė dhėna falso."

Qė Greqia ka paraqitur nė Bruksel disa herė tė dhėna tė manipuluara pėr borxhet ka qenė e ditur. Qeveria greke e ka tepruar shumė vitin e kaluar. Nė prill Athina ka paraqitur borxhe tė reja nė vlerė prej vetėm katėr pėr qind tė aftėsive tė saj ekonomike, ndėrkohė qė borxhet e vėrteta ishin gati 13 pėr qind.

Nė raportin e Komisionit Evropian pėr mashtrimet statistikore tė Greqisė thuhet, se ekspertėt evropianė tė paktėn pesė herė kanė shprehur dyshimin pėr tė dhėnat e paraqitura statistikore, por pėr qeverinė greke nuk ka pasur kurrfarė pasojash.

"Komisioni i BE-sė po sillet si ata tre majmunėt: asgjė nuk sheh, asgjė nuk dėgjon dhe asgjė nuk thotė. Problemi ėshtė qė kėtė e ka ditur dhe ėshtė dashur tė veprojė nė mėnyrė aktive."

Kėshtu shprehet Inge Grässle, eksperte pėr ēėshtjet buxhetore nė grupin parlamentar tė partive tė Unionit nė Parlamentin Evropian. Dhjetė herė kanė qenė ekspertėt evropianė tė statistikave nė Greqi qė prej vitit 2004 dhe kanė biseduar me autoritetet greke pėr kėto probleme. Por as kjo nuk ka ndryshuar asgjė, sepse ka munguar mbėshtetja politike.

Profesori Ansgar Belke i Institutit Gjerman pėr Studime Ekonomike mendon se mosveprimi ėshtė ndėr shkaqet kryesore tė kėsaj gjendje.

"Nė fillim shumė probleme qė po i shohim sot janė shpjeguar me bashkimin e zonės sė euros. Sipas dėshirės politike, ky rreth ėshtė zgjeruar mė shumė se sa ishte rrethi i vendeve bazė."

Tani problemi qėndron nė faktin se zjarri po kėrcėnon tė pėrhapet dhe se gjendja mund tė dalė jashtė kontrollit. Prandaj BE-ja ka vendosur tė trajtojė seriozisht ēėshtjen dhe t'i kontrollojė tė dhėnat dhe bilancet.

Inge Grässle mendon se masat e tanishme janė vetėm njė aksion e madje edhe mė keq: premtime tė kota. "Kam frikė se reforma e tanishme ka vetėm karakter kozmetik. Kam frikė se nuk do tė ketė rezultate tė cilat tė gjithė i presim dhe pėr tė cilat kemi nevojė, pėr shkak tė vendeve meshtruese."

Grekėt nuk kanė mundur madje as personat qė kanė mashtruar t'i nxjerrin para organeve tė drejtėsisė. Manipuluesit e dikurshėm tani janė nė opozitė dhe janė tė domosdoshėm qė nė parlament tė miratohen reformat e domosdoshme.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,5283825,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2010, 05:31   39
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Bashkimi i Supermarketeve s'kontrollon dot njė shtet si Greqia... e aty ne i bie tė zgjidhkemi ēėshtjen tonė kombėtare... "tė integruar".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2010, 04:10   40
Citim:
Franca dhe Gjermania do blejnė borxhin grek

Pėrfaqėsues tė qeverisė franceze dhe gjermane po shqyrtojnė njė plan nė vlerė prej 30 miliardė euro pėr shpėtimin e Greqisė nga kriza, nė tė cilėn hyri ky vend anėtar i eurozonės.

Kėshtu shkruajnė gazetat ndėrkombėtare, duke shtuar se pakoja e masave nėnkupton blerjen e borxhit grek nga ana e institucioneve franceze dhe gjermane, kryesisht banka nė pronėsi shtetėrore.

Ndėrkohė i plan tė tillė duhet tė aprovohet nga presidenti francez Nikolla Sarkozi dhe nga kancelarja gjermane Angela Merkel tė cilėt kėrkuan kohė pėr t'u menduar. Kėto mjete i nevojiten Greqisė pėr t'i paguar borxhet.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=48916

Citim:
Merkel: Pa politikė financiare solide euroja bėhet e sulmueshme

Hanover, 2 mars Sipas mendimit tė kancelares gjermane, Angela Merkel, euroja gjendet aktualisht para sfidės sė tij mė tė madhe. Pas njė takimi me kryeministrin spanjoll Zhose Luis Rodriguez Zapatero, nė Hanover, ajo theksoi rėndėsinė e paktit tė stabilitetit dhe tė rritjes ekonomike.

Nė rast se jo tė gjitha vendet rikthehen nė njė politikė financiare solide, euroja bėhet i sulmueshme, tha kancelarja. Zapatero u tregua nė Hanover i bindur se vėshtirėsitė mund tė zgjidhen nė kuadėr tė paktit tė stabilitetit.

Spanja, qė ka aktualisht kryesinė nė BE, konsiderohet si kandidat problematik nė respektimin e kufirit tė deficitit.

http://www.kosova.com/artikulli/60039
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.