Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.3.2010, 02:44   41
Citim:
Si po tkurret dalėngadalė ėndrra e Eurofilėve
Simon Robinson

Ky duhet tė ishte momenti kur Evropa tė forconte muskujt. Vjeshtėn e kaluar, pas njė dekade me punė tė lodhshme kushtuar thjeshtėsimit tė bėrjes sė politikave dhe krijimit tė njė Bashkimi Europian mė eficent brenda dhe mė tė fortė jashtė, e vetmja gjė qė arriti tė bėnte, ishte tė firmoste njė dokument prej 1.000 faqesh qė njihet me emrin Traktati i Lisbonės.

Nė nėntor u zgjodhėn Presidenti i parė real dhe ministri i Jashtėm i Bashkimit Evropian. Eurofilėt shkundėn pluhurin qė kishte zėnė ėndrrėn e tyre tė famshme: tė krijimit tė njė superfuqie tė re botėrore guximtare, e cila do tė ngrihej nė kėmbė pėr tė qetėsuar ēėshtjet konfliktuale, duke pėrdorur ndihmė dhe bindje kur tė ishte e nevojshme, por megjithatė gjithmon e pėrgatitur pėr tė dėrguar trupa ushtarake kur tė ishte e detyruar.

Brukseli do tė drejtonte luftėn kundėr ndryshimit klimatik
dhe ekonomia e Europės do t'u tregonte tregjeve tė lira tė Amerikės Veriore dhe Azisė se tregu social vazhdon ende tė ofrojė rrugėn mė tė mirė dhe tė sigurt pėr tė dalė nga njė krizė ekonomike.

Ėndrra nuk zgjati as njė muaj. Nė konferencėn e ndryshimit klimatik nė Kopenhagen nė dhjetor, ishin Kina dhe Shtetet e Bashkuara ata qė negociuan rreth njė marrėveshjeje pėrfundimtare, ndėrkohė qė Evropa qėndronte e ulur nė njė cep.

Nė vend tė njė triumfi tė politikės sė jashtme, viti 2010 ka nisur me njė debatin e madh pėr tė shpėtuar apo jo Greqinė, borxhet e tė cilės e kanė zhytur shumė thellė monedhėn europiane. Nė tė njėjtėn kohė, Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Barack Obama ka deklaruar se do t'i anashkalonte bisedimet BE-SHBA gjatė muajit maj nė Spanjė dhe tashmė Europa po kalon njė periudhė ku e ndjen veten shumė tė dyshimtė.

Nuk ėshtė aspak ēudi qė pjesa tjetėr e botės ka filluar tė pyesė: Ēfarė kuptimi ka Bashkimi Evropian? Kush ėshtė vendi i tij nė njė botė qė duket se po dominohet nga Kina dhe Shtetet e Bashkuara? A do ta vinte re njeri nėse ajo do tė zhdukej?

Le tė qartėsojmė diēka: Evropa ėshtė padyshim njė vend shumė i mirė pėr tė jetuar. Shumica e vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian janė ndėr vendet mė tė pasura tė botės. Punėtorėt nė Europė zakonisht gėzojnė me pushime tė gjata, leje lindje bujare dhe skema tė rehatshme pensioni. Sigurimi universal shėndetėsor shihet si baza e njė kontrate sociale. Evropa ėshtė politikisht stabile dhe donatorja mė bujare e ndihmės sė zhvillimit nė botė. Sigurisht taksat mund tė jenė tė larta, por evropianėt duken tė lumtur qė paguajnė mė shumė pėr shtetin nė kėmbim tė njė cilėsie mė tė lartė dhe tė garantuar tė jetės.

"BE-ja ofron njė model atraktiv social, ekonomik dhe politik", argumentoi vitin e kaluar Charles Grant, drejtor i Qendrės pėr Reforma Evropiane me bazė nė Londėr.

"Ėshtė mė e qėndrueshme, e sigurt, e gjelbėr dhe me kulturė tė ndryshme nė krahasim me pjesėn mė tė madhe tė botės, gjė qė ėshtė arsyeja pse fqinjėt duan tė bashkohen me Europėn dhe shumė emigrantė e kanė destinacionin kryesor".

Por jeta e mirė nė brendėsi nuk e bėn Evropėn mė tė fortė jashtė. Bashkimi Europian mund tė ketė tė gjitha kredencialet e njė superfuqie tė butė nė botė, por nė pjesėn mė tė madhe tė kohės i ka munguar pesha dhe ndikimi i tė tjerėve. Ndonjėherė, ai thjesht duket i paaftė pėr tė thėnė atė qė mendon.

Uashingtoni dhe Pekini mund tė grinden herė pas here, por SHBA-ja ka njė politikė tė arsyeshme dhe tė mirėartikuluar nė Kinė: angazhohen ekonomikisht, inkurajojnė demokracinė dhe kritikojnė rreth tė drejtave tė njeriut kur janė tė papėrshtatshme.

Bashkimi Europian lufton pėr ēėshtje tė tjera tė mėdha. "Kur vjen puna pėr tė shtypur problemet ndėrkombėtare, si Afganistani, Pakistani apo Koreja e Veriut, BE-ja ėshtė kryesisht i padukshme ose mungon", shkruan Grant nė esenė e tij, tė titulluar nė mėnyrė provokative "Evropa, ėshtė destinuar tė dėshtojnė si fuqi?".

Lucio Caracciolo, redaktor i "Limes", njė nga revistat italiane kryesore tė politikės sė jashtme, thotė se problemi ėshtė njė gjellė e mbetur e Luftės sė Ftohtė. Periudha pas Luftės sė Dytė Botėrore ishte njė epokė e artė pėr Evropėn Perėndimore, njė kohė e rindėrtimit nėn ombrellėn e sigurisė sė SHBA-ve, argumenton ai. Kur kjo epokė pėrfundoi, Evropa hyri nė shok.

"Ne jemi nė mohim", thotė Caracciolo. "Ne e shohim se amerikanėt nuk janė tė interesuar - pėr ta thėnė me zė tė butė - ndaj interesave tona dhe tashmė ne e kemi futur kokėn tėrėsisht nė rėrė". Evropa vendos me kėnaqėsi", tha Caracciolo, "se Afganistani dhe Irani janė punėt e amerikanėve. "Ēdo krizė e madhe ėshtė diēka qė duhet analizuar jashtė vendit. Ne nuk jemi nė korent me pėrgjegjėsitė e kohės".

Traktati i Lisbonės, me ngritjen e zyrave tė reja tė Presidentit tė Kėshillit Evropian dhe Pėrfaqėsuesit tė Lartė pėr Ēėshtjet e Jashtme dhe Politikėn e Sigurisė, pritej tė ndryshonte gjithēka.

Nė praktikė, megjithatė, Europa e re do tė drejtohet nga njė mekanizėm kompleks me katėr akse: Presidenti dhe ministri i Jashtėm, nga vendi qė mban presidencėn e radhės, Presidenti i Komisionit Evropian dhe kryetarėt kombėtarė tė shteteve dhe qeverive.

Skema e re duket si njė parodi e tė gjitha gabimeve qė ekzistojnė nė Bashkimin Europian, burokratike dhe e komplikuar, e ndėrtuar me opsione mė pak tė keqija dhe me sa duket e projektuar pėr tė nxitur mė tepėr luftat nė terren se sa veprimin.


Kritikėt e cilėsojnė zgjedhjen e Herman Van Rompuy si President i Evropės dhe Catherine Ashton si ministre e Jashtme, si simbol i mungesės sė vizionit. Van Rompuy, ish-Kryeministri belg, ėshtė i njohur pėr aftėsinė e tij pėr tė balancuar ndjeshmėrinė lokale - qė nuk ėshtė diēka e vogėl nė Belgjikė - dhe mikluar kampet kundėrshtare drejt njė konsensusi.

Pa dyshim kėto atribute janė shumė tė rėndėsishme, por fatkeqėsisht nuk janė ato tė nevojshmet pėr tė rritur vlerėn e Europės nė skenėn ndėrkomėbtare.

Ashton, njė ish-ministėr britanik dhe komisioneri evropian i tregtisė, ka pak pėrvojė nė punėt e jashtme. "Van Rompuy dhe Ashton tė japin pėrshtypjen se janė zgjedhur pėr shkak tė limiteve tė tyre se sa pėr meritat", thotė Dominique Moisi, kėshilltar i lartė nė Institutin Francez pėr Marrėdhėniet Ndėrkombėtare. Njė zyrtar i lartė evropian mendon se kur vjen puna tek vetėprojektimi i Bashkimit Europian, zgjedhja e Van Rompuy dhe Ashton ėshtė qė grupi do tė duhet tė pėrshtatet vetė me pesė vjet performancė tė dobėt.

Ėshtė ende shumė herėt pėr tė gjykuar ekipin e ri, natyrisht. Van Rompuy dhe Ashton mund tė bėjnė edhe ēudira. "Ne duhet tė jemi ambiciozė", tha Ashton pėr revistėn "TIME" nė fund tė janarit. Por pėr gjithė atė ambicie, Evropa nuk ėshtė mė afėr pėrgjigjes sė pyetjes sė famshme tė drejtuar nga Henry Kissinger: "Kė duhet tė telefonoj kur dua tė flas me Evropėn?". Pra, ēfarė mund ta shpjegojė hendekun midis ambicies sė deklaruar tė Evropės nė politikėn e jashtme dhe performancės sė saj? Dhe si mund tė mbyllet ky hendek?


Po sikur tė mos kishte Evropė?

Le t'ja fillojmė me historinė. Koncepti modern i njė Evrope tė bashkuar lindi nė epokėn e Luftės sė Dytė Botėrore dhe e zuri gjumi mbi idenė se fati i paevitueshėm i Gjermanisė, Francės dhe pjesės tjetėr tė Evropės mund t'i jepte fund dhunės qė kishte pushtuar kontinentet pėr shekuj me radhė. Duke gjykuar nė kėtė mėnyrė - dhe pavarėsisht dėshtimit pėr tė parandaluar pėr t'i dhėnė fund luftave tė vazhdueshme jugosllave - BE-ja ka ecur pėr mrekulli.

Pėr pjesėn mė tė madhe tė kohės, udhėheqėsit e saj kanė qenė tė lumtur duke u pėrqendruar nė politikat e brendshme: njė treg i vetėm, njė monedhė evropiane dhe lėvizjen e lirė tė njerėzve.

Mbrojtėsit e BE-sė, pėr mė tepėr, mund tė argumentojnė se nė partneritetin e saj tė menjėhershėm, suksesi i saj ka patur njė efekt demonstrues qė nuk ėshtė pėr t'u nėnvlerėsuar. Ashtu si Greqia, Portugalia dhe Spanja donin tė kopsisnin tė drejtat e tyre demokratike duke u bashkuar me BE nė vitin 1980, ashtu edhe vendet s Evropės Lindore dhe Qendrore kėrkuan menjėherė tė bėheshin anėtare tė BE-sė sapo shpėtuan nga zgjedha sovjetike.

Duke zgjeruar njė zonė tė paqes dhe qeverisė liberale nė lindje, BE-ja ka bėrė shumė pėr tė qetėsuar njė pjesė tė botės, e cila jo shumė kohė mė parė ishte vatėr konfliktesh vdekjeprurėse.

Megjithatė, pėrtej partneriteteve tė saj, BE-ja rrallė herė e ka demonstruar peshėn e saj kolektive. Arsyeja kryesore pėr kėtė, sigurisht, ėshtė qė shtetet anėtare ende janė tė interesuara pėr tė mbrojtur dhe pėr tė ndjekur interesat e tyre kombėtare, nė vend qė tė pėrfshihen nė njė organ shumėkombėsh.

Ka edhe njė rast, mjaft shtete europiane e mendojnė se Evropa do tė jetė mė mirė nėse vazhdon tė synojė ulėt. "Shumė pak vende evropiane e shohin rolin e BE-sė si njė fuqi", thotė Moisi. "Ata e shohin Evropėn si njė vend - me njė treg tė pėrbashkėt, njė monedhė tė pėrbashkėt, por jo njė fuqi qė duhet tė projektohet nė botėn e jashtme".


Ky argument fillon tė prishet kur ke aspirata pėr tė ndihmuar rregullimin e botėn. Gjatė dekadės, shumė evropianė kanė dashur ta mendojnė BE-nė si njė kundėrpeshė pėr Uashingtonin dhe tani Pekinin: njė fuqi e madhe, e pasur, por mė zemėrmirė. Pyetni Catherine Ashton qė tė pėrcaktojė idealet e Evropės dhe do tė shihni se aspiratat e saj janė larg nga modestet: "Demokracia. Tė drejtat e njeriut", thotė ajo. "Dėshira pėr tė parė vende tė qėndrueshme, tė sigurta, me tė cilat i gėzohemi dialogut politik dhe marrėdhėnieve ekonomike".

Evropa ka tė drejtė tė mendojė gjėra tė mėdha - si pėr hir tė vet dhe pėr atė tė tė tjerėve. Shumė nė pjesėn tjetėr tė botės do tė mirėpresnin me kėnaqėsi njė zė mė tė fortė evropian. Kryeqytetet nga Pretoria nė Uashington, kėrkojnė vazhdimisht mė shumė nga aleatėt e tyre evropianė. Si ndihmėsi i Sekretarit tė Shtetit pėr ēėshtjet e Evropės dhe Euroazisė, Philip H. Gordon tha nė Komitetin e Punėve tė Jashtme pas ratifikimit tė Traktatit tė Lisbonės tė vitit tė kaluar: "Ne shpresojmė se vendet anėtare tė BE-sė do tė investojnė pėr institucionet pas Traktatit tė Lisbonės me autoritet dhe kapacitet pėr tė bėrė kontribute konkrete pėr tė shtypur sfidat globale me tė cilat po pėrballemi sė bashku".

Nė Afrikė, Indi, Amerikė Latine, liderėt do tė tejkalojnė veten e tyre pėr t'u angazhuar shumė mė ngushtė me njė fuqi qė nuk ėshtė as SHBA-ja dhe as Kina - tė dy kombe qė e konsiderojnė vetėn tepėr tė fuqishme, tepėr tė drejta pėr vlerat e tyre, tepėr tė afta pėr tė parė ndėrveprimet e tė tjerėve nė vend tė interesave tė tyre kombėtare.

Por, nėse Evropa do tė realizojė ėndrrat e saj dhe nė tė njėjtėn kohė edhe ato tė tė tjerėve, ajo duhet tė ndryshojė mėnyrėn se si bėn biznes. Nėse do tė vepronte si njė bllok i vetėm i vėrtetė do tė kishte njė ndikim mė tė madh.

Njė nga problemet nė takimet ndėrkombėtare, thotė Jean-Pierre Lehman, njė profesor i ekonomisė politike ndėrkombėtare nė IMD nė Zvicėr, ėshtė se BE-ja ėshtė "paralizuar nga anėtarėt e saj". Njė zyrtar i lartė aziatik i pėrshkruan ato - me tėrbim tė dukshėm - se si liderėt evropianė flasin pafund me njėri-tjetrin nė takimet ndėrkombėtare. "Ata janė shumė snobė", thotė ai, dhe kjo nuk duhet marrė si njė kompliment.

Tjetėr, evropianėt duhet tė vlerėsojnė se vetėm idealet nuk mjaftojnė pėr tė fituar respekt. Tė duhet mund pėr t'i bindur tė tjerėt tė qėndrojnė nė anėn tėnde. Evropa ka bėrė shumė nė ndėrtimin e politikės globale pėr ndryshimin e klimės, duke vendosur qėllime pėr reduktimin e karbonit, duke prezantuar tregjet e para ku mund tė tregtohet karboni dhe duke drejtuar rrugėn e shfrytėzimit tė burimeve tė gjelbėra tė energjisė.

Udhėheqėsit evropianė mbėrritėn nė kryeqytetin danez duke dhėnė pėrshtypjen se tė qenut njė shembull do tė ishte e mjaftueshme pėr tė bindur tė tjerėt tė bėnin lėshime. Por konferenca mori njė kthesė tė ndryshme. Njė grup i vendeve nė zhvillim kėrcėnuan se do tė largoheshin.

Nė konferencėn e Kopenhagenit, Obama hyri nė njė dhomė ku delegatėt nga Kina, po takoheshin me ata nga Brazili, India dhe Afrika e Jugut. Ata arritėn njė marrėveshje dhe pastaj ia paraqitėn atė Evropės dhe pjesėmarrėsve tė tjerė.

"Ishte njė takim global i organizuar nga njė vend evropian, nė BE, nė njė zonė ku BE-ja kishte diēka pėr tė ofruar", thotė Lehman i IMD-sė. "Por ai ishte njė poshtėrim i madh. Evropa ishte jashtė dhomės". "Mėsimi i dhimbshėm i Kopenhagenit ishte se askush nuk tė merr seriozisht ... nė qoftė se nuk je njė aktor serioz", thotė Moisi.


Kontinenti Paqėsor

Me njė ironi tė hidhur, bindja mė e lavdishme e Europės moderne, qė ėshtė se forca e armėve rrallė zgjidh mosmarrėveshjet politike pėr njė kohė tė gjatė, ėshtė pikėrisht ajo qė e pengon atė qė tė jetė njė lojtare mė e fuqishme. Kombet evropiane kanė dėrguar mijėra tė rinj dhe tė reja pėr tė luftuar kundėr Talibanėve, por kujtimet nga shekulli XX tregojnė se opinioni publik europian nuk ka dėshirė tė angazhohet nė luftėn nė Afganistan.

Mė 20 shkurt, qeveria holandeze e aleancės u rrėzua pėr shkak tė njė mosmarrėveshjeje nė lidhje me vendimin se kur duhet t'i jepej fund shpėrndarjes sė vendit. Qeveria gjermane pėrballet me sfida tė mėdha tė brendshme nė pranimin se forcat e saj nė Afganistan janė nisur atje pėr tė luftuar dhe jo pėr tė qenė punėtorė humanitarė me uniformė.

Pėr Uashingtonin, i cili e di se bota mbetet ende njė vend i rrezikshėm, kėto qėndrime janė bėrė njė shqetėsim serioz. Mė 23 shkurt, nė seminarin e konceptimit strategjik tė NATO-s, Sekretari amerikan i Shtetit, Robert Gates ka qenė veēanėrisht i hapur.

"Demilitarizimi i Evropės - ku grupime tė mėdha tė klasave politike dhe publikut tė pėrgjithshėm janė kundėr forcave ushtarake dhe rreziqeve qė vijnė nga to - ėshtė kthyer nga njė e mirė e madhe e shekullit XX, nė njė pengesė tė vėrtetė pėr arritjen e sigurisė kombėtare dhe paqes sė qėndrueshme nė shek 21."

Shumica e diplomatėve evropianė do tė pajtoheshin me tė. Pas fjalimit, njė diplomat foli pėr njė "inerci" ndėrmjhet evropianėve kur pėrballen me kėrcėnime tė reja. "Ne duhet t'i pėrshkruajmė opinionit publik", tha ai, "botėn ku jetojmė sot".

Por kjo kėrkon udhėheqje politike, gjė qė nė shumicėn e Evropės mungon. Po, Britania e di se ka ende njė rol botėror, po ashtu edhe Franca, Presidenti Nicolas Sarkozy i sė cilės, ka qenė aktiv nė ēėshtjet qė nga lufta e Gjeorgjisė nė vitin 2008 e deri tek pasojat e njė Irani bėrthamor. Por shteti mė i madh i BE-sė mungon nė debatet e tilla.

Pėrgjatė gjysmės sė fundit tė shekullit XX, Gjermania ka qenė nė qendėr tė eksperimentit evropian. Por, qė nga fundi i Luftės sė Ftohtė, ajo ka bėrė njė hap prapa nė BE, duke ndjekur rregullisht rrugė tė ndryshme, kur Evropa ėshtė pėrpjekur tė krijojė njė politikė tė unifikuar (sidomos gjatė krizės financiare tė vitit 2008 dhe 2009), si dhe duke forcuar lidhjet me Rusinė, pavarėsisht hidhėrimit tė Britanisė dhe Francės.

"Nė prapaskenė Gjermania ėshtė ende mjeshtre kukullash nė BE, duke tėrhequr dhe lėshuar fijet", thotė Ulrike Guérot, kreu i zyrės sė Berlinit nė Kėshillin Evropian pėr Marrėdhėniet me Jashtė. "Por nganjėherė Berlini vendos tė mos tėrheqė asnjė fije, rast nė tė cilin nuk ndodh asgjė. Gjermania po fillon tė bėhet eksperte nė shmangien e Evropės nė njė mėnyrė shumė tė rafinuar".

Tė tjerė vėrejnė dėshtimin e Evropės nė gjetjen e njė zėri tė pėrbashkėt. Kina, pėr shembull, ėshtė bėrė shumė e aftė qė tė manipulojė anėtarėt e Bashkimit Evropian individualisht kundėr njėri-tjetrit.

"Ka njė mungesė tė plotė tė njė debati strategjik nė Evropė rreth Kinės", thotė Daniel Korski, anėtar i lartė i politikės nė Kėshillin Evropian pėr Marrėdhėniet me Jashtė. Nė vend qė tė trajtohet ky dėshtim - prioritet i qartė pėr kėtė shekull - Evropa ka shpenzuar muajt e fundit duke vlerėsuar mėnyrėn se si duket nė Uashington.

Obama ka vizituar Evropėn gjashtė herė qė prej marrjes sė detyrės dhe ka bėrė vetėm njė udhėtim nė Kinė. Por vendimi i presidentit tė SHBA-sė pėr tė mėnjanuar takimin nė Spanjė dhe dėshtimi i tij pėr tė marrė pjesė nė 20-vjetorin e rėnies sė Murit tė Berlinit, e ka bėrė Evropėn tė sillet si njė dashnor xheloz. Shtypi francez njoftoi se Sarkozi u detyrua tė ngushėllonte njė Merkel tė mėrziur pėrpara ceremonisė sė Murit, duke e pėrshkruar Obamėn si njė person, prezenca e tė cilit ishte e domosdoshme.

"Nėse bėni njė pėrpjekje vėrtetė tė madhe, ai do t'ju dėrgojė njė letėr", tha Sarkozi, sipas gazetės "Le Point", "dhe nėse i uleni nė gjunjė, atėherė do tė keni nderin e shprehjes 'Me sinqeritet' nė fund tė letrės, tė shkruar nga dora e tij".

Siē e parashikojnė ata tė ardhmen, udhėheqėsit e BE-sė nuk mund t'i shmangen dot mė pyetjes sė vėshtirė: Ėshtė njė politikė e pėrbashkėt e jashtme ajo qė shtetet anėtare tė saj - dhe zonat e brendshme tė tyre politike - me tė vėrtetė duan? Nėse nuk ėshtė, atėherė pjesa tjetėr e botės mund tė rregullojė pritmėritė e saj nė pėrputhje me rrethanat.

Nėse ėshtė, atėherė evropianėt mund tė fillojnė punėn e vėrtetė tė diplomacisė publike, duke folur pėr virtytet e tyre tė sigurta tė tolerancės, kompromisit dhe bujarisė, jo nė njė mėnyrė mospėrfillėse, por nė njė mėnyrė qė tė bėhet e qartė se si kontinenti mė i errėt i shek XX arriti tė gjejė rrugėn e tij drejt paqes. BE-ja mund tė punojė mė shumė pėr tė zbutur tensionet nė sferėn e saj tė interesit - duke siguruar qė Bosnja tė mos tė ketė shanse tė bjerė mė nė konflikt, duke punuar ngushtė me Turqinė pėr tė ndihmuar potencialin e saj tė madh pėr inkurajimin e njė prosperiteti tė ri tė Evropės Lindore, duke arritur kėshtu njė partneritet tė vėrtetė pėr tė gjitha vendet e Afrikės Veriore (njė tjetėr ide e mirė e Sarkozy pėr tė parė nėse ata mund tė tėrhiqen brenda zonės evropiane tė prosperitetit).

Duke mos bėrė asgjė dhe duke iu dorėzuar inercisė, BE-ja do tė fitojė disa miq tė rinj. "I mėrzituri Presidenti Obama ka humbur tashmė durimin me Evropėn qė ngul kėmbė nė mungesėn e saj totale tė koherencės dhe qėllimit", sipas Kėshillit Evropian pėr Marrėdhėniet me Jashtė.

"Nė njė botė post-amerikane, Shtetet e Bashkuara e dinė se kanė nevojė pėr partnerė efektivė. Nė qoftė se Evropa nuk arrin tė piqet, SHBA-ja do tė kėrkojė partnerė tė tjerė tė privilegjuar pėr tė bėrė biznes me tė".

Kjo, duhet tė thuhet, dhe ėshtė mė e lehtė tė thuhet se sa tė bėhet. Ne nuk duhet tė harrojmė: Evropa ėshtė e pasur dhe demokratike, vlerat e saj janė mė afėr me ato tė SHBA-se se me kėdo vend tjetėr. Por, evropianėt nuk mund tė mbėshteten nė bindjen se do tė jenė tė privilegjuarit e amerikanėve pėrgjithmonė. Bota pėrtej kufijve tė Evropės po ndryshon shpejt.

"Ajo ēfarė ėshtė mė e rėndėsishmja tani", thotė Constanze Stelzenmüller, anėtar i lartė i transatlantikut nė Fondin gjerman Marshall tė Berlinit, "ėshtė tė dimė se ēfarė mund tė sjellė Evropa nė tryezė". Deri mė tani, ėshtė sjellė shumė pak. A duan evropianėt qė kjo tė ndryshojė? Nėse po, tani ėshtė koha mė e volitshme pėr t'u ēuar nė kėmbė dhe pėr ta thėnė me zė tė lartė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...s/speciale.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2010, 06:17   42
Citim:
Islandezėt kundėr dėmshpėrblimit tė Britanisė sė Madhe dhe Holandės

Islandezėt kanė refuzuar me njė shumicė tė madhe votash nė referendum mundėsinė e pagesės sė dėmshpėrblimit pėr Britaninė e Madhe dhe Holandėn, pėr shkak tė falimentimit tė Bankės "Icesave".

Mediat njoftojnė se nė referendum rreth 93 pėr qind e qytetarėve kanė votuar kundėr ligjit pėr dėshmshpėrblim tė miratuar prej parlamentit nė vitin 2009. Ligji parashikonte qė qeverive tė Londrės dhe Hagės deri nė vitin 2024 t'u paguhen gradualisht 3,8 miliardė euro. Ato u kanė paguar rreth 300.000 qytetarėve tė vet kėtė shumė pėr shkak tė humbjeve tė kursimeve nė Bankėn "Icesave".

Banka ka falimentuar pėr shkak tė krizės ekonomike. Islanda ėshtė kandidate pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian. Mbetet tė shihet, nėse Britania e Madhe dhe Holanda do tė bllokojnė planet e Rejkjavikut pėr anėtarėsim.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=50505
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2010, 04:40   43
Citim:
Brukseli pėrkrahė idenė e Gjermanisė pėr njė Fond Monetar Evropian

Nisma e Gjermanisė pėr ngritjen e njė Fondi Monetar Evropian, ka gjetur mbėshtetje edhe nga Komisioni i Bashkimit Evropian nė Bruksel. Komisari pėr financat,Olli Rehn tha pėr gazetėn "Financial Times Deutschland",se komisioni ėshtė gati pėr tė propozuar njė instrument tė tillė qė tė ruajė mbėshtetjen e vendeve tė Eurozonės.

Aktualisht po punohet ngushtė pėr kėtė ēėshtje me Gjermaninė, Francėn dhe vende tė tjera tė BE-sė. Si reagim ndaj krizės sė rėndė financiare nė Greqi, ministri gjerman i Financave Wolfgang Schäuble kishte propozuar formimin e njė instituti europian sipas modelit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, FMN, qė do tė kishte tė drejta pėrkatėse pėr tė ndėrhyrė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=50683
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2010, 14:52   44
Citim:
Ministri gjerman konkretizon planet pėr krijimin e FME-sė

Berlin, 12 mars Ministri gjerman i Financave, Volfgang Shojble, konkretizoi planet e tij pėr njė Fond Monetar Evropian.

Pėr tė evituar rrezikun e pamundėsisė pėr pagesa njė fond i tillė do tė ndihmonte shtetet e eurozonės tė futura thellė nė borxhe, shkruan ai nė njė artikull pėr gazetėn "Financial Times Deutschland".

Megjithatė, ndihmat e kėtij lloji sipas pikėpamjes sė ministrave tė financave duhet tė mbeten tė kufizuara vetėm nė rastet emergjente.

http://www.kosova.com/artikulli/60372
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 16:00   45
Citim:
Nė Bėrdo miratohet njė deklaratė e pėrbashkėt e vendeve pjesmarrėse

Nė fund tė seancės plenare ėshtė miratuar njė deklaratė e pėrbashkėt nė tė cilėn liderėt pjesėmarrės tė konferencės sė Bėrdos janė pajtuar pėr disa cėshtje.

Fillimisht ata mirėpresin hyrjen nė fuqi dhe implementimin e Traktatit tė Lisbonės si njė inspirim dhe inkujarim pėr rajonin.

Lideret riafirmojnė pėrkushtimin e tyre tė fuqishėm pėr tė plotėsuar kriteret e Kopenhagės.

Nė deklaratėn e pėrbashkėt i ėshtė bėrė thirrje BE-sė qė ta mbajė lart nė agjendėn e saj procesin e zgjerimit dhe tė vazhdojė me promovimin e bashkėpunimit rajonal.

Ėshtė nėnvizuar nevoja pėr vazhdimin e liberalizimit tė vizave nė baza individuale pėr tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor.

Liderėt po ashtu rikonfirmojnė pėrkushtimin e tyre pėr promovimin e raporteve tė mira fqinjėsore nė favor tė interest tė pėrbashkėt.

http://klankosova.tv/index.php?optio...rticle&id=3518
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 16:04   46
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Gjithė llumi "ballkanik" i ka rėnė nė gjunjė "Evropės" dhe po i qurravitet e pėrgjėrohet...

Me pėrjashtim tė Serbisė.

Dhe po e thonė haptas se duan Traktatin e Lisbonės, pra shkrirjen si shtete kombėtare me dėshirėn e vet.

Me pėrjashtim tė Serbisė.

Minimumi kėto janė zhvillime interesante.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2010, 13:00   47
Citim:
Greqia akuzon bankat gjermane pėr pėrfitim nga kriza greke

Athinė, 22 mars - Zėvendėskryeministri grek Teodoros Pangalos ka deklaruar se bankat e Gjermanisė po pėrfitojnė nga kriza nė Greqi.

“Pas qėndrimit tė Gjermanisė ėshtė vendimi qė tė spekulohet me letrat me vlerė tė Greqisė dhe qė t’u lejohet institucioneve monetare e kreditore qė tė marrin pjesė nė kėtė lojė, nė mėnyrė qė populli gjerman tė pėrfitojė”, ka pohuar Pangalos.

Ai ka shtuar mė tej se teksa vendet e Evropės jugore po pėsojnė dėme nga rėnia e euros, eksporti gjerman po rritet pikėrisht pėr shkak tė kėsaj dukurie.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,15498
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2010, 09:32   48
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė artikullin mė poshtė dikush qan pse kombet e kontinentit evropian nuk duan tė centralizohen nė Bashkimin e ri Sovjetik:

Citim:
“Ndėrsa Evropa heziton...”
Newsweek

Jo qė prej 1930-ės politikat ndėrkombėtare kanė qenė nė rrjedha tė tilla. Rritja e shteteve, si: Kina, India, Turqia, Brazili dhe Rusia, po sfidon demokracitė e vjetra si kurrė mė parė.

Por, nė vend se BE-ja ta pėrdorė rritjen si mbrojtje tė vetes, Evropa ka dėshtuar nė adoptimin e politikave tė jashtme serioze dhe e shikon gjithnjė e mė tė parėndėsishme kėtė.

Brukseli, sė fundmi, ka anuluar samitin vjetor BE-SHBA, qė do tė mbahej nė Madrid, muajin e ardhshėm.

Obama po fluturon drejt Evropės nė njė udhėtim tė shkurtėr, pėr t’u takuar me presidentin e Rusisė, Dmitri Medvedev, nė Pragė.

Pėr herė tė parė qė kur Uinston Ēurēill dhe Franklin Rusvelt nėnshkruan Kartėn e Atlantikut mė 1941, koncepti i njė pikėpamjeje tė pėrbashkėt euro-atlantike duket bosh, madje i ēuditshėm.

Qėllimi nuk ishte ky. Traktati i Lisbonės krijoi njė kushtetutė tė re tė BE-sė dhe u ratifikua me njė festė tė madhe pas njė grindjeje tė gjatė dhjetėvjeēare.

Ekspertėt flasin pėr njė G2, SHBA-Kinė, dhe lėnė mėnjanė BE-nė. Kina injoron pretendimet e BE-sė qė tė ēojnė nė ndryshimet klimatike nė Kopenhagėn dhe Rusia injoron Brukselin, duke kėrkuar marrėdhėnie dypalėshe me udhėheqės konformistė, tė tillė si Berluskoni.

Turqia ka mėrzitur Evropėn nga mikpritja e ngrohtė qė i ka bėrė presidentit tė Iranit dhe Brazili ka bėrė tė njėjtėn gjė duke inkurajuar Argjentinėn, siē ripohon, nė pretendimet e saj pėr ishujt e Foklandeve.

Pjesė e problemit ėshtė personaliteti, veēanėrisht i presidentit tė ri dhe tė panjohur evropian, Herman van Rompi, dhe ministres mė pak tė njohur, Katerinė Ashton.

Tashmė ėshtė e qartė se krerėt evropianė kurrė nuk e kanė pasur qėllimin tė zhvillojnė njė zė tė bashkuar pėr ēėshtjet botėrore.

Presidenti i Komisionit Evropian, Xhose Manuel Baroso, e urren idenė pėr tė pasur ndarje tė vėmendjes botėrore. Gjithashtu, presidenti francez, Nikolas Sarkozi, e sheh veten si lojtar global nė tė drejtėn e tij, nėn hijen e madhe tė gjeneralit Carls de Gol. Ndėrsa Evropa ndjek influencėn e re tė Rusisė, Sarkozi i ka shitur Moskės luftanije tė avancuara.

Njė profil i ulėt i BE-sė i shkon pėr shtat kancelares gjermane, Angela Merkel, e cila tė vetmin prioritet qė shikon, ėshtė shmangia e ndonjė gjėje, qė mund t’i dėmtojė eksportet e Gjermanisė. I shkon pėr shtat Qeverisė spanjolle, e cila ende refuzon ta njohė Kosovėn, duke shkatėrruar kėshtu ēdo shpresė pėr njė zgjidhje tė pėrgjithshme tė Ballkanit.

Dhe, i shkon pėr shtat po ashtu edhe Londrės, ku politika e jashtme ėshtė nė pritje deri nė zgjedhjet e 6 majit.

Krerėt e kombeve janė gjithashtu tė ndarė nė ēėshtjet kyēe tė politikės sė jashtme, me tė cilat pėrballet Evropa.

Ata kanė kėndvėshtrime tė ndryshme nėse do ta konfrontojnė apo akomodojnė Rusinė, duke mirėpritur apo pėrjashtuar Turqinė si anėtare, nėse do ta marrin njė linjė tė vėshtirė me Izraelin dhe ēfarė do tė bėjnė me Afganistanin.

Ndėrsa NATO-ja jep premtime tė pakta pėr pėrpjekjet atje, pak vende tė BE-sė tregojnė gatishmėri pėr tė angazhuar trupa kundėr talebanėve. Nė tė vėrtetė, ky konflikt ka ēuar nė kolapsin e Qeverisė holandeze.

Edhe nė ēėshtjet periferike, si marrėdhėniet me Kubėn, disa ministra tė jashtėm evropianė bisedojnė me komunistin Kastro, ndėrsa tė tjerėt bojkotojnė diktaturėn Karibiane.

Evropa ka risi nė tė menduarit e politikės sė jashtme, siē u vu re te Jorgos Papandreu i Greqisė, i cili, si ministėr i Jashtėm, transformoi marrėdhėniet e Greqisė me Turqinė, dhe te Radek Sikorski i Polonisė, qė qetėsoi tensionet me fqinjėt e Varshavės. Por, ata janė tė mbyllur nė luftėn e brendshme qė konsumon gjithė kohėn e tyre.

Brukseli, nė vend qė tė pėrballet me ēėshtje serioze, shpenzon energjinė e tij duke kėrkuar qė BE-ja tė marrė tre vende nė G8, G20 dhe tubimet e FMN-sė, duke bėrė qė tė duket se ajo ėshtė mė shumė e shqetėsuar me sigurimin e prestigjit, sesa nė dhėnien e pushtetit aktual.

Rėnia e buxhetit tė BE-sė pėr mbrojtjen duket gjithnjė e mė pak e rėndėsishme nė skenėn botėrore. Ashton dhe Rompi nuk janė pėr t’u fajėsuar. Problem janė krerėt e vendeve evropiane, tė cilėt kanė vendosur t’i vėnė interesat e tyre tė vendit para interesave tė BE-sė. Njė politikė e jashtme e vėrtetė mbetet njė fantazi e largėt dhe nuk ėshtė krejt e qartė se kur krerėt evropianė ose votuesit do ta mbėshtesin njė tė tillė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=54920
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2010, 15:23   49
Citim:
Ministrat e Jashtėm tė BE-sė bien dakord pėr shėrbimin diplomatik

Ministrat e Jashtėm tė BE-sė kanė rėnė dakord, pas negociatave tė vėshtira, pėr linjat politike dhe strukturat themelore tė shėrbimit tė politikės sė jashtme evropiane.

Ministri i Jashtėm spanjoll Miguel Angel Moratinos, vendi i tė cilit ka kryesinė e rradhės sė BE-sė, foli pėr njė ditė tė rėndėsishme pėr Evropėn.

Edhe e ngarkuara e BE-sė pėr politikė tė jashtme, Chaterine Ashton u shpreh e lehtėsuar. Britanikja do tė drejtojė punėn nė sektorin e shrbimit tė jashtėm tė BE-sė me deri 8000 diplomatė.

Megjithatė, detaje tė tjera do tė duhet tė sqarohen mė vonė.

Veē kėsaj bėhet fjalė edhe pėr personelin. Ministri i Jashtėm gjerman Guido Westereelle u shpreh qė gjermanishtja sikurse frengjishtja dhe anglishtja tė bėhet gjuhė e barabartė zyrtare.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=58029
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2010, 15:24   50
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
3 gjuhė zyrtare?! Sė shpejti do tė dalin dhe fondamentalistėt evropianė qė kėrkojnė kthimin nė kohėt e arta tė Qymyrit dhe tė Ēelikut. Kėta do tė pėrleshen me forcat revolucionare tė Euratomit.

Sidoqoftė, EU27 ėshtė emri i ri. Njė emėr cool, trendy dhe avant-garde. Nė supermarketin pranė jush sė bashku me EU15, EU10, EU2 dhe EUX kontrabandė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 19:32   51
Citim:
Arrihet marrėveshja Greqi- BE- FMN. Papandreu mbledh qeverinė

Mė nė fund ėshtė arritur marrveshja e shumėpritur pėr tė shpėtuar Greqinė, bėri tė ditur Kryeministri Jorgos Papandreu, i cili ndėrsa konfirmoi marrėveshjen pėr mbėshtetjen e Bashkimit Evropian dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar ftoi qytetarėt e kėtij vendi pėr “sakrifica tė madha”, me qėllim tė evitimit tė katastrofės nė vend.

Nė takimin e qeverisė Jorgos Papandreu ka paralajmėruar masa tė ashpra kursimi deri nė vitin 2012, si pjesė e marrėveshjes me BE-nė dhe FMN-nė pėr kredinė nė vlerė 120 miliardė euro.

Kryetari i qeverisė greke, Jorgos Papandreu nė mbledhjen e qeverisė tė dielėn nė mėngjes bėri tė ditur se nevoja financiare e Greqisė ėshtė rreth 60 miliardė euro nė vit.

Marreveshja mes Komisionit Evropian, Bankės Qendrore Evropiane, Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe qeverisė greke do tė thotė kursime tė rrepta pėr popullsinė greke, tha Papandreu, i cili e cilėsoi planin si vijėn e kuqe pėr shpėtimin e vendit nga falimentimi. Diskutohet shkurtimi i rrogave tė administratės publike, pensioneve dhe rritja e taksave.

FMN-ja dhe BE-ja e kanė kėrkuar kėtė si kusht pėr dhėnien e kredive tė emergjencės. Ndėrkohė ėshtė bėrė gati marrėveshja pėr shpėtimin e Greqisė nga falimentimi financiar. Ekspertėt thonė se pėrgjatė tri viteve nė vijim Greqia do tė ketė nevojė pėr ndihma financiare qė arrijnė nė deri 120 miliardė euro.

Vetėm njė ditė mė parė me rastin e 1 Majit protestuan rreth 20.000 vetė nė Athinė dhe Selanik kundėr planeve tė qeverisė pėr kursime e pritet qė protestat tė vazhdojnė edhe mė tej.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/a...-qeverine.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 19:41   52
Citim:
Shumica e ēekėve nuk e dėshirojnė euron

Pragė, 2 maj – Pėr herė tė parė nga fillimi i integrimeve evropiane, shumica e ēekėve, 55 % e tyre, janė deklaruar kundėr euros, kryesisht tė frikėsuar nga kriza e borxheve nė Greqi.

Kalimin nė euro dhe pėrshėndetjen nga kruna ēeke e kanė pėrkrahur 38 % e ēekėve nė sondazhin e fundit tė kryer nga Qendra pėr Hulumtimin e opinionit publik (CVVM).

Presidenti popullor Vaclav Klaus disa herė gjatė kėtyre ditėve ka pėrsėritur se ėshtė shumė mirė qė Ēekia nuk ėshtė nė unionin monetar evropiane dhe ka krunėn e vet.

“Shkaktari i vėrtetė i tragjedisė nuk ėshtė politika racionale apo joracionale ekonomike nė Greqi, por euro, e cila ka fshehur kėtė tragjedi”, deklaroi Claus.

“Duhet tė konsolidojmė financat publike dhe tė pėrmbushim kriteret e Mastrihit. Vetėm atėherė mund tė bisedojmė pėr mundėsinė e hyrjes nė eurozonė. Mendoj se jemi akoma larg nga euro”, tha ministri ēek i financave.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,20079
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2010, 01:55   53
Citim:
Turqia pėrqesh BE-nė

Ka tashmė disa vjet qė Turqia ka qenė e detyruar tė dėgjojė ligjėratat e Brukselit: Turqia duhet tė mėsojė shumė, para se tė bėhet anėtare e BE-sė dhe se vendi ende nuk ėshtė i pjekur, pėr t’u bėrė anėtar i familjes europiane.

Tani turqit kanė hedhur shikimin kah Greqia, Portugalia dhe Spanja, kah shembja e euros dhe nuk po mund tė fshehin buzėqeshjen: ka gjasa qė Turqia tė ketė mangėsi, por jo aq mangėsi sa ka Greqia, si shtet anėtar i BE-sė.

A nuk do tė ishte mė mirė qė BE-ja tė mėsojė nga Turqia, e jo anasjelltas?

Me kėtė rekomandim ekonomisti turk, Nouriel Roubini, ngazėlleu lexuesit me artikullin e tij nė gazetėn Hurrijet.

Roubini u citua tė ketė thėnė se kriza aktuale nuk do tė kishte shpėrthyer, po tė kishte mėsuar Europa nga shembulli i Turqisė - ngase nė vitin 2001 ndodhi shembja e sektorit bankar dhe qeveria arriti tė tejkalojė me shpejtėsi kėtė krizė, falė reformave radikale.

Duke pasur parasysh krizėn aktuale, disa turq janė tejet tė lehtėsuar pėr faktin se Brukseli ja ka vėshtirėsuar aq shumė anėtarėsimin vendit nė BE.

Ndoshta vėrtetė Turqia nuk e ka vendin nė BE. Turqia nė vitin 2010 pret njė shkallė tė shtimit prej 6 pėr qind. BE-ja ėshtė shumė larg nga kjo shifėr.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../30177/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 05:45   54
Citim:
Evropė: 24 pėr qind e evropianėve jetojnė nė varfėri

Bruksel, 12 maj - Kriza ekonomike e vitit 2009 qė vazhdon edhe gjatė muajve tė kėtij viti, ka prekur nė njė masė tė madhe Evropėn.

Sipas tė dhėnave, 1 nė 4 ose 24 % e evropianėve janė tė detyruar tė jetojnė nė varfėri, pa njė pune dhe pa tė drejta nė shėrbimin sanitar.

Njė evropian nė 10 nuk arrin as tė arrijė 50 tė kėrkesave mesatare pėr njė jetė tė sigurt, ndėrsa 6 % e popullsisė nuk arrin ta kalojė mesataren as nė masėn 40 %. Tė dhėnat janė publikuar pas njė studimi nga Komiteti Ekonomik e Social Evropian.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,21241

Citim:
Kryeministri Kameron: Britania larg euros nė 5 vitet e ardhshme

Kryeministri britanik David Kameron organizoi takimin e parė tė kabinetit tė tij tė ri tė qeverisė sė koalicionit pėr tė diskutuar ekonominė nė vėshtirėsi dhe luftėn nė Afganistan.

Nė veprimin e tij tė parė, kabineti ra dakort tė ulė me 5 pėrqind pagat e tė gjithė ministrave, si pjesė e pėrpjekjeve pėr tė shkurtuar defiēitin rekord prej 235 miliardė dollarėsh.

Zoti Kameron premtoi tė hartojė njė buxhet tė emergjencės brenda 50 ditėsh dhe tė parashtrojė planet pėr tė kursyer gati 9 miliardė dollarė gjatė vitit tė tanishėm fiskal.

Udhėheqėsi i partisė konservatore premtoi njė numėr reformash bankare dhe t'a mbajė Britaninė larg euros pėr pesė vjetėt e ardhshėm.

Emėrimet nė kabinet pėrfshijnė konservatorin William Hague nė postin e sekretarit tė jashtėm dhe George Osborne nė postin e ministrit tė financave.

http://www1.voanews.com/albanian/new...-93678879.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.5.2010, 12:35   55
Citim:
Turqia po humb durimin me BE-nė

Turqia duket se e ka humbur durimin me Bashkimin Europian dhe rezistencėn qė kjo organizatė po i bėn pėrpjekjes sė Ankarasė pėr t’u anėtarėsuar. Nė kėto rrethana, ambicia e saj ėshtė kthyer kah bota myslimane.

Presidenti i vendit, Abdullah Gul, tha se tashmė liderėt e BE-sė ndodhen nė njė udhėkryq historik dhe duhet qė tė vendosin nėse do ta mirėpresin apo jo Turqinė nė gjirin e organizatės.

“Liderėt janė nė njė pikė nė tė cilėn u duhet qė tė vendosin nėse BE ėshtė njė entitet i mbyllur, qė do tė thotė se kufijtė aktualė do tė jenė ata tė pėrhershmit, apo do tė duhet tė vazhdojė me zgjerimin”, ka deklaruar presidenti i Turqisė pėr njė mediet britanike.

Presidenti, qė vjen nga njė parti islamiste, shprehu zemėrimin e vendit tė tij nė lidhje me bisedimet e anėtarėsimit mes Turqisė dhe BE-sė, qė janė nė njė fazė thuajse tė ngrirė, pas fillimit tė tyre nė vitin 2005.

Nė deklaratėn e tij ai ishte shumė kritik edhe ndaj Presidentit tė Francės, Nicolas Sarkozysė, nė lidhje me qėndrimin pėr anėtarėsimin e Turqisė, si dhe ftohtėsinė qė ka marrė pėr kėtė ēėshtje nga kancelarja e Gjermanisė, Angela Merkel.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../30641/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 21:43   56
Citim:
Hague: Ballkani Perėndimor ėshtė oborri i BE-sė

Britania planifikon tė rimarrė nga Bashkimi Europian disa nga kompetencat nė fushėn e drejtėsisė, nė politikat sociale dhe ēėshtjet e punėsimit, deklaroi ministri i jashtėm britanik, Uilliam Hague.

Partia Konservatore, e sapoardhur nė pushtet nė Britani, ka qenė njė dyshuese e pėrhershme ndaj Bashkimit Europian. Liberaldemokratėt, partneri i konservatorėve nė koalicionin qeverisės, njihen pėr qasjen pro europiane.

“Zgjerimi i Bashkimit Europian me vendet e Ballkanit dhe Turqinė ėshtė njė tjetėr temė ku duhet tė rrisim bashkėpunimin”,- ka deklaruar Hague, Ministėr i Jashtėm i Britanisė.

Partia Konservatore mbetet e vendosur pėr zgjerimin e mėtejshėm tė BE-sė ka thėnė mė tej ministri britanik, duke shtuar se duhet punuar pėr anėtarėsimin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor.

“Perspektiva e anėtarėsimit ėshtė vendimtare nė stabilitetin e Ballkanit Perėndimor. Ballkani Perėndimor ėshtė oborri i shtėpisė sė BE-sė”,- ka thėnė Hague.

Hague ka nėnvizuar se ka njė numėr ēėshtjesh ku kėrkohet forcimi i bashkėpunimit tė Britanisė me vendet e tjera anėtare tė Bashkimit Europian.

“Duhet tė punojmė sė bashku nė ēėshtjet me tė cilat pėrballemi nė shekullin e 21-tė, pėrfshi luftėn kundėr ndryshimeve klimatike, luftėn kundėr varfėrisė dhe sigurimin e burimeve energjetike”,- ka pohuar Hague.

http://www.shqipmedia.com/2010/05/ha...borri-i-be-se/

Citim:
Merkel: Nėse bie euro, do tė bie edhe Evropa

Berlin, 19 maj – Kancelaria gjermane Angela Merkel ka paralajmėruar se kriza e euros paraqet kėrcėnim ekzistencial pėr Evropėn dhe shtoi se “nėse bie euro, do tė bie edhe Evropa”.

Duke theksuar se Evropa gjendet para njėrit prej testeve mė tė vėshtira, Merkel tha se unioni monetar, nė fakt ėshtė, shoqėri qė ndan tė njėjtin fatin nė krizėn e thellė.

Kjo krizė, tha Merkel, duhet tė mbizotėrohet patjetėr sė bashku. “Bėhet fjalė as mė pak e as mė shumė se pėr ruajtjen e idesė evropiane”, tha ajo.

Ajo paralajmėroi kontroll mė tė ashpėr pėr rregullin e tregjeve financiare, por edhe mundėsinė qė, nė rast emergjence, tė ndėrmerren hapat edhe pa miratimin ndėrkombėtar. Kėta hapa, tha ajo, mund tė jenė tė mundur vetėm atėherė, kur nuk do tė dėmtojnė Gjermaninė.

Deputetėt gjermanė do tė vendosin tė premten pėr ligjin e shpėtimit tė euros, projektligjin e tė cilit qeveria e ka miratuar para disa ditėve. Projektligji definon pjesėmarrjen gjermane me tė paktėn 148 miliardė euro, nė shumėn totale tė parashikuar prej 750 miliardė euro pėr shpėtimin e euros.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,22046
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 08:46   57
Citim:
Gjermania miratoi paketėn pėr shpėtimin e euros

Bundestagu miratoi me shumicėn e krijuar nga votat e koalicionit kristiandemokrat dhe liberal kontributin gjerman nė paketėn evropiane tė ndihmės prej 750 miliardė euro pėr tė shpėtuar valutėn e pėrbashkėt.

Pėr garancitė gjermane nė vlerė prej 148 miliardė eurosh u morėn votat e 319 deputetėve. Ministri i Jashtėm gjerman, Guido Westerwelle e cilėsoi vendimin si ēėshtje ekzistenciale pėr Evropėn.

Mė parė ministri i Financave, Wolfgang Schäuble, kishte bėrė tė qartė se paketa e ndihmės ishte e pashmangshme. Socialdemokratėt dhe tė gjelbrit ksihin paralajmėruar se do tė abstenojnė, ndėrsa e Majta votoi kundėr.

Kryetari i partisė socialdemokrate, Sigmar Gabriel kritikoi kancelaren gjermane, Merkel: "Qė nga fillimi i vitit ju rendni pas realiteteve tė tregjeve. Prej kohėsh juve ju shtyjnė tregjet, partnerėt evropianė, partneri juaj i zgjedhur, liberalėt dhe sė fundi ju shtyn fraksioni juaj."

Pėr shkak se hollėsitė e paketės nuk ishin tė njohura pėr tė gjithė deputetėt, socialdemokratėt, E Majta dhe Tė Gjelbrit kritikuan shpejtėsinė, me tė cilėn u kėrkua miratimi i kėtij ligji.

Kryetari i fraksionit tė socialdemokratėve nė parlamentin gjerman, Frank - ėalter Steinmeier, u shpreh mė parė me tone kritike: "Nuk mund tė ketė ēek tė bardhė pėr njė qeveri, e cila nuk i ka pėrmbushur detyrimet e saj parlamentare nė javėt e fundit."

Me qėllim stabilizimin e tregjeve financiare ėshtė ngritur nė njė procedurė shumė tė shpejtė njė paketė miliardėshe pėr vendet e eurozonės, qė po japin shenja krize.

Pėr kėtė arsye ligjin pėrkatės duhet ta miratojė jo vetėm Bundestagu, por edhe Kėshilli i Landeve. Ministri gjerman i Financave, Wolfgang Schäuble, udhėton kėtė tė premte (21.05.) pasdite nė Bruksel, ku do tė takohet me grupin e punės tė ministrave pranė Presidentit tė Kėshillit Evropian, Herman Van Rompuy, pėr tė diskutuar forcimin e kritereve tė paktit tė stabilitetit. /dw/

http://alsat-m.tv/bota/40570.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2010, 19:12   58
Citim:
Gjermanėt duan markėn

Mė shumė se 60 pėr qind e gjermanėve dėshirojnė rikthimin e markės gjermane, pėr shkak tė dobėsimit tė fuqishėm, provokuar nga kriza ekonomike dhe financiare.

Ky pėrfundim ka dalė nga njė sondazh i shoqėrisė “Tns Emnid”, publikuar sot nga tabloidi “Bild”.

“Dobėsimi i euros dhe kriza e muajve tė fundit ka pasur njė ndikim tė fortė te qytetarėt gjermanė”, komentoi pėr gazetėn drejtori i “Tns Emnid”, Klaus-Peter Schoeppner.

“Pėr shkak tė krizės financiare, mė shumė se 60 pėr qind e popullatės dėshiron rikthimin e markės gjermane”, shtoi ai.

Njėkohėsisht, njė tjetėr sondazh, i bėrė nga agjencia “Infratest-Dimap”, tregon se mė shumė se gjysma e gjermanėve i frikėsohet rėnies sė nivelit tė jetesės nė vitet e ardhshme dhe dy tė tretat druhen pėr kursimet e tyre.

Mė tej, sipas 75 pėr qind e tė anketuarve, mė e keqja nuk ka ndodhur ende.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../31579/C5/C17/

Citim:
Papunėsia nė eurozonė nė shifra rekorde

Bruksel, 1 qershor - Papunėsia nė eurozonė ėshtė ngritur sėrish nė prill nė shifrat mė tė larta deri tani, treguan tė dhėnat e zyrės statistikore tė BE-sė.

Eurostat njoftoi se papunėsia nė 16 vendet anėtare tė eurozonės tani ėshtė 15.86 milionė, qė paraqet 10.1 % tė popullsisė.

Spanja, Irlanda dhe Sllovakia kanė shėnuar normat mė tė larta tė papunėsisė. Nė Spanjė papunėsia ka arritur nė 20 %, raporton BBC.

Ndėrkohė, edhe euro ka shėnuar rėnien mė tė madhe nė katėr vjet kundrejt dollarit, nė 1.211 dollarė.

Gjermania ėshtė vendi i vetėm qė ka shėnuar ulje tė papunėsisė gjatė 12 muajve, ndėrkohė Holanda ka shėnuar normėn mė tė vogėl tė papunėsisė, me vetėm 4 %.

Nė tė gjitha 27 vendet e BE-sė, gjenden 23.3 milionė tė papunės, njė shkallė prej 9.7 %.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,23498
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2010, 20:40   59
Citim:
Euro, monedha qė po rrezikon Europėn e Bashkuar

Qė kur lindi, kartmonedha europiane ka qenė mė shumė njė projekt politik se sa ekonomik. Njė monedhė e fortė europiane do tė pėrballej me kryenecėsi me kundėrshtarin amerikan, dollarin, qė kishte fituar ndjeshėm terren nė ekonominė botėrore.

Por pas lulėzimit disa-vjeēar euro e gjen veten nė tabelėn e qitjes, kjo falė kopesė sė ujqėrve tė eurozonės qė pas viteve tė tėra shpenzimesh nė kurriz tė ekonomisė europiane po e shtyjnė atė drejt humnerės.

Problemeve me defiēitet buxhetore tė vendeve si Greqia, Spanja, Islanda tani i shtohet edhe Hungaria qė ka paralajmėruar e kriza e saj financiare ėshtė akoma mė e thellė se ajo e Athinės. Njė paralajmėrim tė tillė askush nuk e kishte pritur. E pėr kėtė nė bursa euro pėsoi rėnien mė tė madhe nė kėto katėr vitet e fundit duke u kėmbyer me 1.19 dollarė.

Deri mė sot, historia tregonte se kush vinte bast kundėr monedhės sė Bashkimit Europian do tė pėrfundonte duke u djegur, por tani kjo nuk pi mė ujė, sepse euro ėshtė ajo qė po digjet.

Gabimet politike tė vendeve tė eurozonės po e ēojnė monedhėn 11-vjeēare drejt falimentimit dhe as lidershipi mė i fortė i Europės ai mes Francės dhe Gjermanisė nuk do tė jetė nė gjendje ta shpėtojė mė, paralajmėrojnė analistėt qė theksojnė se marrėdhėnia e dashurisė qė dikur karakterizonte Berlinin me Brukselin tani ėshtė kthyer nė njė telash, tė cilit Gjermania do qe t’i japė fund.

Berlini nuk mundet mė tė zbrazė kuletėn e tij pėr tė tjerėt. Pak ditė mė parė kancelarja Angela Merkel paralajmėroi me forcė: Nėse euro bie, bie edhe Europa dhe idea e bashkimit tė saj.

Por tani qė tragjeditė financiare nė kontinent shtohen dita ditės, lindin pyetjet kush do tė jetė kalorėsi i bardhė, pėr ta shpėtuar euron nga gremina, kush do tė jetė qingji qė do tė bėhet kurban qė tė tjerėt tė mėsojnė, dhe Europa t’i kthehet lavdisė sė dikurshme ku tė fortėt dhe tė dobėtit ndahen jo vetėm nėpėrmjet kufijve.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=11144
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2010, 21:13   60
Citim:
Unioni i dėshtuar

Kriza ekzistenciale e Evropės nuk ėshtė shkaktuar vetėm nga shmangėsit e tatimeve nė Greqi, e as nga mashtrimet e fondeve private financiare. Sipas shumė analistėve, njė pjesė tė madhe tė fajit e kanė udhėheqėsit politikė tė eurozonės. Ata ose nuk kanė dashur , ose nuk kanė qenė tė aftė pėr tė bėrė si duhet punėn e tyre.

Kur institucionet financiare tė botės perėndimore kapitaliste nisėn qė tė tronditen nė vjeshtėn e vitit 2008 – ndėrsa disa nisėn qė tė shkėrmoqeshin menjėherė, e tė tjerat ishin nė prag tė falimentimit – ndjesia e frikės dhe panikut u shtua shumė nė korridoret e pushtetit.

Cilėt ishin hapat qė ėshtė dashur tė ndėrmerren, pėr tė parandaluar falimentimin dhe dėshtimin e plotė? Ministrat e financave dhe udhėheqėsit botėrorė u mblodhėn me shpejtėsi, nė takime tė gjata e tė njėpasnjėshme, pėr tė planifikuar zgjidhjet, me qėllim tė pėrballimit tė situatės.

Nga kėto mbledhje doli strategjia e paketave financiare tė shpėtimit, pra e derdhjes sė miliarda dollarėve nga xhepat e tatimpaguesve, me qėllim qė tė shpėtohen gjigantėt financiarė, tė cilėt po pėrballeshin me probleme.
Sipas pushtetarėve, kėto para ishin premtimi pėr daljen nga kriza dhe stabilizimin e sistemin shumė tė brishtė financiar. Nga ajo kohė ka kaluar pak mė shumė se njė vit, por nuk ka ndodhur ndonjė gjė e madhe, tė paktėn jo ajo qė pritej.

Kur shtetet e para e gjetėn veten e tyre nė buzė tė falimentit – shtete si Letonia, Estonia, Hungaria dhe mė pas edhe Greqia – udhėheqėsit politikė vendosėn qė t’u jepnin kėtyre vendeve miliarda tė tjerė, po nga paratė e tatimpaguesve dhe nė shkėmbim kėrkuan nga qeveritė e kėtyre vendeve qė tė merrnin me urgjencė masat shtrėnguese, pėr tė reduktuar ndjeshėm shpenzimet buxhetore dhe kjo atė pėr disa vite me radhė.

“Ne bėmė atė qė ishte e domosdoshme”, deklaroi kancelarja gjermane, Angela Merkel, pas ēdo faze tė zhvillimit tė krizės. Dhe udhėheqėsit e tjerė tė eurozonės tundnin kryet pas saj, nė shenjė miratimi. E ndėrkohė, pjesa mė e madhe e kėtyre udhėheqėsve nuk e kanė as idenė mė tė vogėl nėse ajo ēka bėnė ishte apo jo produktive pėr zgjidhjen e krizės.

Ajo ēka shumė analistėve u duket shqetėsuese ėshtė mendimi dhe madje bindja qė kanė shumė politikanė dhe udhėheqės, se situata pas krizės do tė jetė e njėjtė me atė para saj, pra qė bota nuk do tė ndryshojė. Pėr kėta analistė, ky ėshtė njė gabim shumė i madh i perceptimit. Ajo qė ka ndodhur mė sė paku, do tė shkaktojė njė ulje tė ndjeshme tė rritjes ekonomike pėr njė periudhė relativisht tė gjatė kohore. Por fakt ėshtė se politikanėt nuk po mendojnė pėr njė gjė tė tillė. Burrat dhe gratė qė janė zgjedhur nė detyrat e larta tė qeverisjes sė vendeve e kanė mendjen vetėm te njė gjė: rizgjedhja nė postet drejtuese dhe ruajtja e pushtetit.

Ēdo gjė tjetėr pėr ta ėshtė e dorės sė dytė.

Nėse do t’i hidhnit njė sy peizazhit politik, kėto ditė, imazhi qė do tė pėrftonit ėshtė shumė i mjerė. Le tė vlerėsojmė me radhė disa shtete tė Evropės.

Partitė politike nė Belgjikė, Luksemburg dhe Holandė, qė janė edhe vendet nė zemėr tė projektit origjinal evropian, janė tė bllokuara dhe tė ngėrthyera nė beteja tė pafund me njėra-tjetrėn, nė kriza qeveritare dhe zėnka provinciale;

Nė Evropėn Lindore – Hungaria dhe Sllovakia, pėr shembull – po pėrballen me partitė nacionaliste, tė cilat po ndezin zjarrin e urrejtjes dhe inatit nė vendet pėrkatėse;

Nė Greqi, qeveria aktuale ėshtė duke luftuar pėr tė mbijetuar, pas trashėgimisė shkatėrrimtare qė e mori pėrsipėr nga qeveria paraardhėse. Pėr dekada me radhė, vendi ėshtė drejtuar nga tri familje tė vetme, qė ia kanė shkėmbyer pushtetin njėra-tjetrės . Klani i kryeministrit aktual, Papandreu, ėshtė njė prej kėtyre familjeve. Dhe grekėt nė mėnyrė pasive, apo aktive janė adoptuar me kėtė sistem;

Situata nuk ndryshon aspak as nė Itali: Vendi, njė nga themeluesit e Bashkimit Evropian, ka tashmė disa vjet qė nuk ėshtė nė situatė tė lakmueshme politike. Italianėt janė fiksuar pas ekraneve tė kanaleve private tė magnatit tė medieve, Silvio Berlusconi, i cili ėshtė edhe kryeministėr i tyre. Ai vetė ka si objektiv parėsor vetėm mbrojtjen e interesave dhe mbėshtetėsve tė tij nė parlamentin e vendit, pėrmes miratimit tė ligjeve tė reja, synimi i vetėm i tė cilave ėshtė qė ta shpėtojnė atė nga pėrballja me gjykatat dhe me drejtėsinė, me tė cilat ka ende tė hapura shumė hesape. Ndėrkohė, opozita, thuajse nuk ekziston fare.

Pėr njė kohė tė gjatė, marrėveshjet francezo-gjermane kishin siguruar njė kryesim, edhe pse minimal, nė Evropė. Por edhe ato kohė kanė marrė fund tani. Le tė shohim pak mė me vėmendje ēėshtjet e mėposhtme: a kemi nevojė nė tė vėrtetė pėr njė qeverisje ekonomike nė Evropė? A duhet tė ndalojmė funksionimin e fondeve private tė investimeve? Cilat janė pėrmasat e reduktimeve tė shpenzimeve buxhetore qė duhet tė merren nė vende problematike? A ka nevojė ekonomia evropiane pėr njė nxitje? Qeveritė e Gjermanisė dhe Francės po u japin tė gjitha kėtyre pyetjeve pėrgjigje kundėrthėnėse, ose nė mė tė keqin e rasteve, nuk po u pėrgjigjen fare.

Po aq serioz ėshtė edhe fakti qė udhėheqėsit e kėtyre vendeve jo vetėm qė kanė mendime tė ndryshme pėr sa u pėrket ēėshtjeve thelbėsore e globale, por ndryshojnė nga njėri-tjetri nė mėnyrė radikale edhe kur bėhet fjalė pėr mėnyrėn e kryerjes sė gjėrave: Nicolas Sarkozy ėshtė njė “ego-maniak hiper-aktiv”, ndėrsa Angela Merkel ėshtė shumė ngurruese nė veprimet qė kryen. Tashmė nuk mund tė fshihet fakti se ekzistojnė tendosje mes Francės dhe Gjermanisė. Kriza evropiane nuk ėshtė njė aksident i shkaktuar nga njė ekonomi e globalizuar – por ėshtė rezultat i dėshtimit politik.

Ky kontinent i sėmurė ka mbi tė gjitha nevojė pėr politikanė tė rinj dhe mė tė mirė. Po ēėshtja ėshtė se ku mund tė gjenden njerėz tė tillė? Ndėrkohė nuk ka asnjė shenjė pėr ekzistencėn e ndonjė Obame evropian, apo qoftė edhe dikujt paksa tė ngjashėm me tė.

Evropa ėshtė duke vuajtur njė krizė tė thellė tė kryesimit, nė njė nga momentet mė tė rėnda tė krizės sė saj. Kjo ėshtė veēanėrisht e dukshme nė Bruksel, nė qendrėn e Bashkimit Evropian.

Komisioni Evropian, qė ėshtė edhe “mbajtėsi” i traktateve evropiane dhe qė e sheh veten nė thelbin e atij qė konsiderohet si projekti politik i shekullit, ka qenė thuajse krejtėsisht jashtė loje, gjatė procesit tė menaxhimit tė krizave. Sė pari ai heshti, pėr tė mos rrezikuar rizgjedhjen e presidentit tė Komisionit, Hose Luis Barrosos dhe me t’u konfirmuar ai nė mandatin e tij tė dytė, ai u pėrball me aq shumė fyerje, sa askush nuk e merr mė seriozisht.

Mė pas, ratifikimi i Traktatit tė Lisbonės, dokumenti qė pasoi Kushtetutėn e dėshtuar evropiane, e vendosi Parlamentin Evropian nė njė pozitė thuajse tė njėjtė me Komisionin. Parlamenti dhe Kėshilli i Evropės qė pėrfshin krerėt e shteteve dhe qeveritė e 27 shteteve anėtarė tė unionit, ėshtė bėrė befas qendra e pushtetit nė Bruksel dhe Komisioni Evropian po e ndjen veten “tė shtypur” nga kėto institucione me fuqi tė shtuara.

(Der Spiegel)

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../32065/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.