Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 22.6.2010, 22:49   61
Citim:
Evropianėt po varfėrohen

Njė nga gjashtė evropianė kanė vėshtirėsi me pagesat e faturave tė rregullta mujore, tregon njė anketė e kryer nga "Eurobarometri".

Anketa tregon se rreth 30 % e evropianėve e kanė tė vėshtirė i pėrballojnė shpenzimet e shėrbimeve pėr shėndetėsi, pėr fėmijėt apo pėr moshėn e shtyrė.

Njė nga gjashtė familje evropiane nuk ėshtė nė gjendje t'i paguajė shpenzimet themelore, nuk ka para pėr ushqim apo pėr nevoja tjera ditore.

Komisioneri i BE-sė pėr ēėshtje sociale, Laslo Andor ka konfirmuar se varfėria ėshtė problem i madh nė Evropė, dhe se kriza ekonomike vetėm e pėrkeqėson gjendjen.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=67030
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 19:28   62
Citim:
BE, strukturė tė re pėr shėrbimin e jashtėm

Tre institucionet mė tė rėndėsishme tė Bashkimit Europian; Komisioni Europian, Parlamenti Europian dhe Presidenca spanjolle nėnshkruan njė marrėveshje nė lidhje me organizimin dhe funksionimin e Shėrbimit tė Jashtėm Europian. Marrėveshja u arrit pas njė takimi qė zgjati mė shumė se tre orė.

Tė pranishėm ishin drejtuesja e diplomacisė europiane, Katherine Ashton, ministri i jashtėm spanjoll, Miguel Angel Moratinos nė emėr tė presidencės sė radhės, nga Komisioneri Europian pėr Marrėdhėniet Ndėr-Institucional dhe Administratės ishte Maros Sefēoviē dhe tre anėtarė tė Parlamentit Europian.

Marrėveshja e nėnshkruar do tė analizohet veē e veē nė ditėt e ardhshme me secilėn nga partitė, nė mėnyrė qė Kėshilli do tė jetė nė gjendje tė miratojė vendimin zyrtar pėr zbatimin e shėrbimit, ishte parashikuar pėr kėtė vjeshtė, sa mė shpejt tė jetė e mundur.

Kjo nismė u miratua nga vendet e BE-sė nė fund tė prillit, por ajo ende ka nevojė pėr miratimin e Parlamentit Europian, i cili dėshiron tė ketė mė shumė peshė nė strukturėn e shėrbimit diplomatik tė ardhshėm tė BE, njė nga karakteristikat kryesore tė Traktatit tė Lisbonės.

Pėrfaqėsimi i ardhshėm diplomatik i BE-sė, i cili do tė udhėhiqet nga Ashton, do tė ketė njė staf tė gjerė, me ndarje tė barabarta tė njerėzve mes Komisionit Europian, Kėshillit Europian dhe vendet anėtare tė BE-sė. Presidenti i Komisionit Europian, Jose Manuel Barroso, lėshoi njė deklaratė duke pėrshėndetur marrėveshjen politike pėr shėrbimin e jashtėm e veprimin qė u arrit nė Madrid.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=15056&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.12.2010, 21:53   63
Citim:
Gjermania kėrcėnon me tėrheqje nga euroja

Berlin, 5 dhjetor - Kancelaria gjermane, Angela Merkel paralajmėroi se Gjermania mund tė tėrhiqet nga eurozona dhe tė rikthejė ish-valutėn e saj kombėtare, markėn gjermane.

Ndonėse ėshtė njė nga qendrat kryesore tė eurozonės, Berlini megjithatė po e shqyrton mundėsinė pėr tė braktisur eurozonėn. Ky paralajmėrim vjen si pasojė e krizave financiare tė Greqisė dhe Irlandės dhe ndihmave shumėmiliardėshe tė siguruara nga BE-ja.

Kancelarja gjermane paralajmėroi se nė rast se nuk ka zgjidhje afatgjatė pėr krizat financiare te vendet anėtare qė mund tė paraqiten nė tė ardhmen, atėherė ajo paralajmėroi tėrheqjen e mundshme tė Gjermanisė.

Gjermania ka pasur disa propozime lidhur me formimin e njė mekanizmi stabilizues evropian nė kuadėr tė BE-sė, por qėndrimet e saj ishin kundėrshtuar nga ana e disa vendeve anėtare.

Merkel kishte propozuar qė vendeve qė janė tė papėrgjegjshme nė planin financiar t’iu hiqet e drejta pėr votim. Problemet e fundit financiare dhe tė kolapsit ekonomik nė Portugali kanė bėrė qė tė shtohen shqetėsimet brenda vendeve anėtare, pasi qė do tė duhet tė sigurohen miliarda euro edhe pėr kėtė vend anėtar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,42512
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2011, 08:17   64
Citim:
Evropa, revoltė ndaj planit ekonomik Merkel-Sarkozi

I ashtuquajturi “pakti i kompetitivitetit” i propozuar nga Kancelarja gjermane, Merkel, dhe Presidenti francez, Sarkozi, pėr integrimin e mėtejshėm tė vendeve tė Bashkimit Evropian nė ēėshtjet ekonomike nuk ėshtė pritur mirė. Njė valė kritikash ka dalė nga shumė vende tė organizatės. Ja arsyet e kėtij refuzimi

Kryeministri hungarez, Viktor Orban, kishte kohė qė nuk merrte njė duartrokitje mė tė gjatė nė Bruksel. Politikanėt europianė kishte javė qė e kishin vėnė nė shėnjestėr tė kritikave tė tyre nė lidhje me ligjin shumė problematik tė mediave. Por tė enjten e kaluar, qindra zyrtarė tė Partisė Popullore Evropiane e cilėsuan Kryeministrin hungarez, njė politikan konservator si njė hero tė vėrtetė.

Delegatėt e EPP, njė grup kristiandemokratėsh dhe partish tė tjera tė djathta nga Evropa, u mblodh dhe vlerėsoi nė veēanti kritikat e ashpra tė Orbanit ndaj planeve tė Merkelit, dhe ajo njė kristiandemokrate, pėr tė krijuar njė qeveri ekonomike pėr tė gjithė anėtarėt e Eurozonės. Orban deklaroi para audiencės: “Kini respekt pėr marrėveshjet dhe mos i dekurajoni 10 vendet e tjera qė nuk janė anėtare tė Eurozonės”.

Gjermanėt qė ishin pjesė e audiencės ata tė partisė sė Merkelit kristiandemokrate dhe simotrės sė saj, bavarezes socialo- demokrate e duartrokitėn njėzėri Orban pėr pozicionin qė mbajti.

Kjo ishte nė pėrputhje me pakėnaqėsitė qė edhe vetė politikanėt gjermanė kanė me pozicionin dhe propozimin e Kancelares. Merkel synonte qė tė linte gjurmėt e saj tė padiskutueshme nė reformėn financiare europiane kėtė vit. Gjatė javėve tė fundit, Presidenti francez dhe Merkel shpalosėn njė plan afatgjatė qė ka si objektiv krijimin e njė sistemi zgjidhjeje definitiv nė lidhje me krizėn e Eurozonės.

Por shumė vende tė tjera tė Bashkimit Evropian ndihen tė anashkaluara nga aksi i ri Berlin-Paris dhe ndėrkohė kanė nisur rezistencėn e tyre ndaj njė plani tė tillė qė tashmė ka marrė pėrmasa shumė tė mėdha nė tė gjitha vendet e bllokut. Komisioni Evropian ka parashikuar njė strukturė tėrėsisht tė ndryshme pėr zgjidhjen e krizės krahasuar me atė tė propozuar nga Merkel dhe Sarkozi. Ndėrkohė, ky pakt franko-gjerman kundėrshtohet fuqishėm edhe nga liderėt e Bashkimit Evropian.

Plani franko-gjerman ishte parashikuar tė ishte i fuqishėm, por pas parashtrimit nė takimin e fundit tė BE-sė, propozimi “u shfry si njė ballonė e shpuar”.

Liderėt europianė e shijuan shumė kundėrshtinė dhe refuzimin ndaj planit tė Merkelit pėr njė qeverisje tė unifikuar ekonomike tė BE-sė. Tė gjithė kishin arsye pėr tė kundėrshtuar duke filluar nga anėtarėt e vjetėr tė BE-sė e deri te anėtarėt e rinj tė organizatės, nga vendet e pasura tė veriut e deri te vendet e varfra tė jugut tė kontinentit tė mbytura nga borxhet.

Pavarėsisht argumentimeve tė ndryshme ata kishin njė pikėtakimi tė pėrbashkėt, atė tė krijimit tė njė ideje pėr planin e Merkelit vetėm pėrmes njė artikulli tė botuar nga revista e pėrjavshme gjermane “Der Spiegel”. Merkeli duket se nuk e kishte konsideruar tė rėndėsishme qė tė bėnte kopje tė planit tė saj edhe pėr palėt e tjera brenda BE-sė. Madje, nė lidhje me kėtė fakt, Kryeministri ēek, Petr Neas tha: “Dokumenti gjerman ėshtė enigmatik. Tė gjithė flasin pėr tė, por askush nuk ia di me hollėsi pėrmbajtjen”.

Nga 27 vende anėtare tė Bashkimit Evropian 19 vende e komentuan kėtė propozim. Gjithsesi, tė gjithė paraqitėn argumente kritike, sipas tyre pėr sa i pėrket pėrmbajtjes, stilit dhe strukturės sė propozimit. Merkel dhe Sarkozi duan qė tė krijojnė njė “Pakt Kompetitiviteti” qė do t’i detyronte anėtarėt e Eurozonės qė tė adaptonin politika fiskale dhe sociale tė forta pėrfshi kufizimin e pensioneve qė ndihmon vetėm popullsinė e moshuar, e tė tjera masa tė tilla. Ky plan ka pėr qėllim qė tė jetė njė shtesė ndaj fondit pėr krizėn e vendeve tė BE-sė, njė element qė Merkel shpreson se do tė ekspozojė ndaj humbjeve edhe investitorėt privatė.

Anėtarėt e vendeve qė nuk bėjnė pjesė nė Eurozonė janė inatosur nga “pėrēarja” qė pėrcjell njė pakt i tillė duke qenė se sipas propozimit vetėm vendet e Eurozonės do tė ndėrmarrin njė politikė tė caktuar. “Pėrse duhet tė tregoni njė ndarje me kėto masa”, e pyeti Merkelin Kryeministri polak, ndėrkohė qė shprehu dyshime thelbėsore nė lidhje me propozimin dhe metodėn e realizimit tė tij. Edhe Kryeministri britanik, Kameron, ka protestuar kundėr njė Evrope me “dy shpejtėsi” duke thėnė se sipas tij ky ishte njė propozim qė i shkaktonte probleme tė mėdha tregut tė pėrbashkėt tė BE-sė. Edhe kryeministra tė tjerė i dolėn kundėr.

Kryeministri i Belgjikės deklaroi se nuk kishte aspak ndėrmend qė t’u thoshte bashkatdhetarėve tė tij se duhet tė punonin pėr njė kohė mė tė gjatė. Madje edhe vetė Kryeministri i Finlandės, njė nga mbėshtetėsit e reformave tė thella financiare shprehu shqetėsim pėr propozimin. Mbėshtetėsi i vetėm i Merkelit ishte Sarkozia, Presidenti i Francės, i cili u pėrfshi nė njė debat shumė tė nxehtė me irlandezėt nė lidhje me taksėn e ulėt pėr korporatat qė ekzistonin nė Irlandė dhe qė ėshtė njė nga faktorėt qė e ka bėrė vitet e fundit vendin shumė atraktiv pėr investitorėt e huaj. Ajo qė ėshtė e qartė ėshtė se debati shfaqi pėr herė tė parė me njė forcė dhe qartėsi linjat e reja tė betejės brenda Evropės, pra konfliktin mes Parisit, Berlinit dhe pjesės tjetėr.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=104638
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2011, 08:21   65
Citim:
Gjermanėt blejnė Wall Streetin amerikan

Kur ekonomia botėrore ende nuk e ka marrė veten nga kriza e gjithanshme e dy vjetėve tė fundit, gjermanėt tregojnė sėrish dhėmbėt, duke blerė bursėn amerikane tė New York Stock Exchange.

Bursa e Frankfurtit njoftoi se ka marrė kontrollin e bursės amerikane duke blerė 60 pėr qind tė aksioneve tė saj. Gjermanėt do tė kenė 10 nga 17 vendet nė bordin drejtues tė bursės.

Ekspertėt e kanė konsideruar kėtė si njė ngjarje, e cila pėrcjell mesazhe tė forta, jo vetėm simbolike, por edhe ironi.

Pėr vite me radhė asnjė institucion nuk e ka pėrfaqėsuar Amerikėn nė botė aq sa Wall Street, e konsideruar si shtėpia e pėrjetshme e kapitalizmit botėror.

Nė mė shumė se dy shekuj qė nga lindja e saj Wall Street ka qenė motori i ekonomisė amerikane, inovacionit dhe tempulli botėror i tregjeve tė kapitalit.

Nga sot ajo do tė fillojė tashmė tė flasė edhe gjermanisht. Ka nga ata analistė qė e konsiderojnė kėtė ngjarje si njė hakmarrje paqėsore tė Gjermanisė, 65 vjet pas fitores amerikane nė Luftėn e Dytė Botėrore.

Por mė shumė se metaforat, mesazhi qė pėrcjell mėsymja e gjermanėve nė Wall Street ėshtė ai se Gjermania ka filluar sėrish tė bėhet protagonist kryesor nė arenėn botėrore, falė njė ekonomie qė doli e para nga kriza dhe po rritet me ritme tė forta, kur vendet e tjera ende notojnė nė pasiguri.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,49852
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2011, 08:56   66
Citim:
Papunėsia brengos BE-nė

Britania nuk ėshtė vendi i vetėm qė po pėrballet me problemin e papunėsisė nė radhėt e tė rinjve.

Nė 17 vendet e BE-sė, papunėsia tek tė rinj tanimė qėndron nė shifrat e 20.4 pėr qind, nga 14.6 pėr qind, qė ishte nė shkurt tė vitit 2008, para se tė fillonte kriza financiare.

Nė tė gjitha vendet e BE-sė, niveli i papunėsisė tek tė rinjtė ėshtė mė i lartė se niveli kombėtar i papunėsisė.

Vetėm Gjermania dhe Holanda kanė njė nivel nėn 10 pėr qind. Politikė-bėrėsit nė Bruksel janė tė shqetėsuar pėr "njė brez tė humbur" tek tė rinjtė dhe se kjo mund tė japė efekte pėr vite apo edhe pėr dekada.

Numri i lartė i tė papunėve nė radhėt e tė rinjve nė Gjermani u rikthyer fuqishėm nga kriza ekonomike.

Nė janar tė vitit 2011s , 6.5 pėr qind mes 15-25 vjeēarėve janė tė punėsuar, ndėrsa njė vit mė parė kjo pėrqindje ishte 7.5 pėr qind.

Kjo pėrqindje e ulėt vjen edhe pėr shkak se mosha mesatare nė Gjermani ėshtė nė rritje, pasi numri i lindjeve ka rėnė.

Mes Gjermanisė Lindore dhe asaj Perėndimore ka njė ndryshim tė ndjeshėm.

Pas 20 vitesh nga rėnia e murit tė Berlinit, nė pjesėn lindore kemi njė papunėsi me 10.8 pėr qind - dyfish mė e lartė se nė pjesėn perėndimore.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...cid=1,17,47868
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2011, 18:26   67
Citim:
Portugalia kėrkon ndihmėn e BE-sė

Pas disa muajsh duke ripėrsėritur se nuk ka nevojė pėr ndihma nga jashtė, Portugalia tash ka vendosur tė kėrkojė financa nga Bashkimi Evropian.

Vendi i 10.5 milionė banorėve u bė anėtari i tretė i eurozonės qė kėrkon ndihma pas Greqisė dhe Irlandės.

Kryeministri Zhoze Sokrates tha se refuzimi i parlamentit pėr masa shtesė tė kursimit e bėri tė pashmangshme kėrkimin e ndihmave.

Zyrtarėt e eurozonės vlerėsojnė se Lisbona ka nevojė pėr 60 deri 60 miliarda euro ga BE-ja dhe FMN-ja gjatė tre viteve tė ardhshme.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=113194
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2011, 20:01   68
Citim:
Zgjerimi, problemi mė i madh i BE-sė

Problemi mė i madh qė pėrballet Bashkimi Evropian ėshtė ēėshtja e zgjerimit, deklaroi Viktor Orban, kryeministri i Hungarisė, vendi qė ka kryesinė e rradhės sė BE-sė.

Duke folur pėr Ballkanin Perėndimor Orban tha se "pėr aq kohė sa tė mos e integrojmė rajonin, do tė jetė dikush tjetėr qė do t'i integrojė ata". Ai shtoi se nuk mund tė imagjinohet se po ndihmohet siguria evropiane duke lėnė mėnjėanė njė zonė qė ėshtė burim i paqėndrueshmėrisė pa zgjerimin.

Orban theksoi se nga i gjithė rajoni Maqedonia ėshtė njė nga ēėshtjet mė tė vėshtira. "Nėse duhet tė karakterizojmė situatėn ajo mund tė quhet mishėrim i absurditetit", tha Orban duke iu referuar konfliktit mes Shkupit e Athinės pėr ēėshtjen e emrit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=114400
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2011, 20:11   69
reparti kimik
 
Norvegjia dhe Zvicra dmth. po vuajnė nga mosintegrimi... Pėr pak sa s'mu mbush mendja.

Seriozisht e keni menduar ndonjėherė ē'ėshtė tėrė ky presion pėr integrime nga tė gjitha anėt? Si shpjegohet? Kush i vė kėta papagaj nė krye tė shteteve tė pėrsėrisin tė njėjtėn strofė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2011, 17:32   70
Citim:
Portugalia nis bisedimet me FMN-BQE dhe BE

portugali-parlamenti-webNdihma financiare pėr Portugalinė ka hyrė nė njė fazė tė re shumė tė rėndėsishme, por edhe tė zymtėsuar disi nga rezultati i zgjedhjeve nė Finlandė. Pėrfaqėsuesit e Bashkimit Europian, Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Qendrore Europiane kanė nisur vizitėn disa ditore nė Lisbonė ku do tė vendosin mbi kushtet e marrėveshjes sė ndihmės, e treta pas asaj qė u akordua pėr Greqinė dhe Irlandėn.

Nė javėn e kaluar zyrtarė tė kėtyre institucioneve inspektuan financat publike tė Portugalisė dhe besohet se nė total nevoja ėshtė 80 miliardė euro. Bisedimet me qeverinė qė kanė nisur nė ditėn e sotme janė nė nivel politik.

Besohet se marrėveshja do tė pėrmbajė kushte pėr privatizime tė mėdha tė aseteve shtetėrore, thellim radikal tė reformės nė sistemin e punėsimit si dhe masa pėr tė reformuar sistemin bankar tė prekur nga dobėsia e ekonomisė. Besohet se marrėveshja do tė mbyllet nė mesin e muajit maj, pėr ti paraprirė zgjedhjeve tė 5 Qershorit.

Por miratimi i saj ėshtė i kėrcėnuar nga vetoja qė mund tė vendosė parlamenti i Finlandės, nė tė cilin euro-skeptikėt kanė fituar nė njė masė tė papritur. Nėse palėt nuk do tė arrijnė do tė gjejnė njė marrėveshje, zyrtarėt europiane do tė duhet tė gjejnė instrumente tė tjerė pėr tė financuar 10.5 miliardė euro borxh portugez qė maturohet nė javėt e fundit tė majit.

Ndėrkohė situata nė Portugali ėshtė poshtė mesatares europiane. Papunėsia ka pasur trend rritės nė dekadėn e fundit, edukimi ėshtė mė pak se mesatarja e eurozonės dhe zhvillimi i ekonomisė ėshtė i varur nga industria tekstile ku konkurrenca prej kinės ėshtė e jashtėzakonshme.

Ēėshtja e marrėveshjes pėr Portugalinė nuk ėshtė e komplikuar vetėm nga ndasia e brendshme e politikės portugeze dhe nga vota e Finlandės. E pėrditshmja portugeze Expresso raportoi se ka divergjenca mes zyrtarėve europianė dhe atyre tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar mbi kushtet e ndihmės financiare.

Expresso thotė se FMN ka shprehur mendimin pėr tė ulur normat e interesit qė duhet tė paguajė Portugalia krahasuar me Greqinė dhe Irlandėn si dhe synon qė pagesat e ndihmės tė zgjaten pėr 4 vite dhe jo pėr 3 si nė dy rastet e para.

Sipas Fondit Monetar kėto kushte do ti japin Portugalisė mundėsi pėr tė rimėkėmbur ekonominė. Ndėrsa zyrtarėt europiane mendohet se i kundėrshtojnė kėto lėshime tė frikėsuar nga reagimi i qytetarėve nė vendet pėrkatėse.

http://www.scan-tv.com/lajmet/bota/4...qe-dhe-be.html
Citim:
Nacionalistėt finlandezė shėnojnė sukses nė zgjedhje

Helsinki, 18 prill – Partia nacionaliste e Finlandės, Finlandezėt e Vėrtetė, e cila konsiderohet si anti-BE, ka fituar njė tė pestėn e votave nė zgjedhjet e pėrgjithshme qė u mbajtėn dje nė kėtė vend, ka njoftuar Komisioni Elektoral.

Finlandezėt e Vėrtetė pėrfunduan pas konservativėt e NCP-sė dhe Social Demokratėt me rreth 19 % tė votave.

Derisa Social Demokratėt kanė bėrė thirrje pėr ndryshime nė planet e shpėtimit tė BE-sė, duke pėrfshirė ndihmėn financiare pėr Portugalinė, Finlandezėt e Vėrtetė kundėrshtojnė gjithė planin, transmeton BBC.

Njė qeveri finlandeze e pėrbėrė nga kėto parti teorikisht mund tė vendoste veto pėr pakon.

Nė zgjedhjet e djeshme Partia e Koalicionit Kombėtar fitoi 44 ulėse nė parlament, Social Demokratėt 42, Finlandezėt e Vėrtetė 39, Partia e Qendrės 35. Parlamenti finlandez ka 200 vende.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,55961
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2011, 00:13   71
Citim:
Kritika tė ashpra kundėr Kushtetutės hungareze
Gjermania dhe Komisioni i Venecias: “Nuk pėrputhet me vlerat e BE-sė”

Gjermania e ka paralajmėruar qeverinė konservatore hungareze qė Kushtetuta e tyre e re e kaluar nga Parlamenti tė hėnėn nuk ėshtė nė pėrputhje me vlerat e Bashkimit Europian.

“Ne jemi duke vėzhguar zhvillimet nė Hungari me shumė vėmendje dhe me shqetėsim”, ka deklaruar zėvendėsministri i Jashtėm gjerman, Hoyer, nė njė deklaratė tė djeshme.

“Ligji i medias i aprovuar nė fillim tė vitit shfaq njė sjellje ndaj tė drejtave themelore qė nuk ėshtė nė pėrputhje me vlerat e BE-sė”, ka vazhduar ai.

“Shqetėsimet tona nė lidhje me median janė mė tė mėdha sot pėr shkak tė miratimit tė Kushtetutės sė re dhe zbatimit tė saj”, ka vazhduar zyrtari i lartė gjerman.

Parlamenti hungarez e ka miratuar dokumentin me 262 vota nė favor me socialistėt dhe tė gjelbrit qė bojkotuan seancėn. Grupet opozitare kanė protestuar kundėr Kushtetutės sė re gjatė fundjavės sė kaluar duke thėnė se dokumenti ėshtė shumė i nxituar dhe jo pasojė e konsultimeve tė duhura. Nė kėtė kuadėr ėshtė kritikuar partia nė pushtet qė e ka bėrė analizėn e dokumentit shumė shpejt.

Javėn e fundit, Komisioni i Venecias i Kėshillit tė Europės, grupi kėshillimor i krijuar nė vitin 1990 pėr tė komentuar kushtetutat e reja nė Europėn Lindore ka lėshuar njė kritikė tė ashpėr kundėr dokumentit.

“Procesi aktual i pėrgatitjes sė draftit tė Kushtetutės sė re nge njė numėr shqetėsimesh qė meritojnė tė merren nė konsideratė nga autoritetet hungareze. Mes tyre mund tė pėrmendnim mungesėn e transparencės sė procesit dhe shpėrndarjes sė njė drafti pėr publikun vetėm pak javė para miratimit tė dokumentit tė parlament, probleme nė dialogun mes partisė nė pushtet dhe opozitės, mungesės sė mundėsive pėr njė debat tė gjerė publik qė ėshtė njė element shumė i rėndėsishėm pėr njė dokument themeltar.

“Komisioni Europian nga ana e tij i ka “larė duart” nga kjo ēėshtje duke thėnė se Kushtetuta ėshtė problemi i hungarezėve dhe u takon atyre qė tė vendosin nė lidhje me tė dhe se nė fund tė fundit vendi vazhdon qė tė ketė njė demokraci kushtetuese.

Ndaj Kushtetutės ka edhe vėrejtje dhe shqetėsime nga qeveritė e shteteve fqinje, tė cilat janė tė shqetėsuara nga pėrfshirja nė tė e njė neni nė tė cilin thuhet se Hungaria ėshtė pėrgjegjėse edhe pėr fatin e hungarezėve qė jetojnė jashtė vendit. Ata kanė frikė se qeveria mund tė pėrdorė kėtė gjuhė edhe nė ofrimin e tė drejtave tė votimit pėr hungarezėt qė jetojnė jashtė kufijve.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/a6a...efe4bf425.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2011, 18:16   72
Citim:
Portugalia negocion pėr ndihmėn financiare

Pėrfaqėsues tė institucioneve ndėrkombėtare financiare janė ende duke shqyrtuar kushtet pėr njė paktetė ndihmash financiare pėr Portugalinė. Portugalia ėshtė nė njė krizė tė thellė ekonomike, dhe duket se vetėm njė ndihmė ndėrkombėtare mund tė shpėtojė vendin nga falimentimi.

Banorėt e kryeqytetit portugez, Lisbonė, janė tė shqetėsuar nė lidhje me problemet financiare qė po kalon vendi, ndėrsa pėrfaqėsues tė Fondit Monetar Ndėrkombėtarė, Bankės Qendrore Europiane dhe Komisionit Europian po vazhdojnė diskutimet pėr nxjerrjen e vendit nga kriza financiare.

Detajet e kėsaj pakete ende nuk dihen, por duket se nė tė do tė pėrfshihet liberalizimi i tregut tė punės, rritja e taksave dhe ngrirja e pensioneve.

Banorėt vendas janė tė ndarė pėrsa i pėrket pėrfshirjes ndėrkombėtare pėr tė ndihmuar ekonominė e Portugalisė.

Ema Martini, 63 vjeēare e mirėpret mbikqyrjen e Fondit Monetar Ndėrkombėtar, ndonėse e quan situatėn nė vendin e saj “ acaruese”.

“Deri tani kemi treguar se nuk dimė tė qeverisemi. Ndoshta FMN-ja na vendos nė rrugėn e duhur”.

Ndėrsa 39 vjeēarja Elisabet Santosh ndjehet e shqetėsuar pėr tė ardhmen.

“Jam e shqetėsuar pėr tė ardhen time dhe tė vajzės sime 15 vjeēare. Sė shpejti do tė jemė e papunė. Kompania ku punoj do tė mbyllet nė fund tė majit”.

Pėrqindja e interesit e borxhit publik nė Portugali arriti nė shifrėn 12 %, mbas njoftimit tė fundjavės sė kaluar se borxhi i vendit pėr vitin 2010 ishte mė i lartė seē besohej fillimisht. Portugalia e korrigjoi javėn e kaluar shifrėn e borxhit tė brendshėm, duke e rritur nė 9.1%, dhe jo 8.6% qė kishte njoftuar mė parė.

Rishikimi i shifrave tė borxhit ishte njė tjetėr hap prapa pėr ekonominė portugeze.

Delegacionet nga Bashkimi Europian, Banka Qendrore Europiane dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtarė filluan javėn e kaluar negociatat nė Lisbonė pėr kushtet e ndihmės financiare pėr tė shmangur falimentimin financiar tė Portugaalisė.

Bėhet fjalė pėr njė paketė prej 80 miliard eurosh.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=116289
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.5.2011, 11:27   73
Citim:
BE “vėzhguese” Nė OKB

Bashkimi Europian do tė ketė statusin e vėzhguesit nė seancat e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Nga 192 vendet anėtare tė OKB-sė, pėr kėtė vendim votuan 180. BE-ja nė tė ardhmen do tė ketė tė drejtėn qė nė seanca tė marrė edhe fjalėn.

Deri tani kėtė tė drejtė e kanė pasur vetėm shtetet anėtare nga BE-ja. Presidenti i Kėshillit tė Europės, Herman Van Rompuy, e pėrshėndeti kėtė vendim. BE-ja ka fituar njė tė drejtė tė rėndėsishme, tha ai.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/81f...1622fdf2b.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2011, 16:48   74
Citim:
Nacionalistėt finlandezė nuk do t'i bashkohen qeverisė

Partia nacionaliste e Finlandės nuk do t’i bashkohet bisedimeve pėr krijimin e qeverisė sė re tė kėtij shteti sepse partia e refuzon ashpėr pakon ndihmuese financiare tė BE-sė pėr Portugalinė.

Partia e Finlandezėve tė Vėrtetė ka fituar 19 % tė votave nė zgjedhjet qė janė mbajtur nė muajin prill, duke u bėrė kėshtu forca e tretė politike nė parlamentin e vendit, ndėrsa ėshtė besuar se do t’i bashkohet koalicionit qeverisės.

Megjithatė, lideri i partisė, Timo Soini, ka thėnė sot se partia e tj vazhdon tė kundėrshtoj ashpėr pakon e shpėtimit pėr vendet e BE-sė nė krizė dhe se pėr kėtė arsye nuk do t’i bashkohet koalicionit.

Kryeministri nė detyrė, Jyrki Katajnen, nga partia konservatore ka thėnė se Finlanda do ta pėrkrah pakon shpėtuese pėr Portugalinė.

Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian pritet tė takohen pėr tė aprovuar pakon e shpėtimit pėr Portugalinė mė 16 maj.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=118464
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2011, 09:21   75
Citim:
FMN-ja aprovon 26 miliardė euro pėr Portugalinė

Bordi Ekzekutiv i Fondit Monetar Ndėrkombėtar e ka aprovuar shumėn prej 26 miliardė eurosh pėr Portugalinė, pjesė e pakos shpėtuese, qė sė bashku me Bashkimin Evropian e ndihmojnė kėtė shtet qė tė kalojė krizėn e borxheve dhe problemet ekonomike.

Marrėveshja nė mes tė BE-sė dhe FMN-sė pėr Portugalinė arrin totalin prej 78 miliardė eurosh, ndėrsa e njėjta ėshtė aprovuar nga ministrat e financave tė BE-sė nė fillim tė kėsaj jave.

FMN-ja ka ofruar rreth njė tė tretėn e totalit, ndėrsa BE-ja dy tė tretat. FMN-ja, pėrmes njė komunikate, ka thėnė se pako shpėtuese ėshtė qė t’i ofrojė Portugalisė atė qė e quajti “pak hapėsirė pėr tė marrė frymė” nga huat nė tregun financiar, derisa qeveria merren hapa sipas njė politike qė ėshtė e nevojshme pėr rikthimin e rritjes ekonomike.

Nė shkėmbim tė pakos shpėtuese, autoritetet portugeze janė pajtuar qė tė implementojnė shkurtime buxhetore dhe reforma ekonomike. Portugalia ėshtė shteti i tretė i eurozonės qė nga viti i kaluar kanė marrė miliarda euro si shpėtim nga BE-ja dhe FMN-ja, pas Greqisė dhe Irlandės.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/f...r-portugaline-
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2011, 23:33   76
Citim:
Evropa shpėton Greqinė nga falimentimi

Greqia, e rrezikuar nga falimentimi, ėshtė shpėtuar sėrish dhe mund tė shpresojė pėr marrjen e ndihmave tė tjera financiare. Fillimisht do tė jepet injeksioni mė urgjent financiar prej 12 miliardė eurosh nga BE-ja dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN).

Kjo u konfirmua nga kryetari i Eurogrupit, Zhan Klod Junker, pas njė takimi nė Luksemburg me kryeministrin grek, Jorgos Papandreu.

“Jam tėrėsisht i bindur se plani i privatizimit qė po pėrpilon qeveria greke do tė implementohet sė shpejti, nė mėnyrė transparente dhe tė besueshme. Mbi kėtė bazė pres qė eurogrupi ta miratojė ndihmėn financiare pėr Greqinė, sigurisht nė kushte strikte”, tha Junker.

Ndėrsa komisioneri i BE-sė pėr valutėn, Olli Rehn, theksoi se ky vend nuk do tė dalė jashtė eurozonės dhe nuk do tė humbasė aftėsinė paguese. Ndėrkohė flitet edhe pėr dhėnien e 60 miliardėve tė tjerė ndihmė pėr Greqinė.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/e...ga-falimentimi
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2011, 11:16   77
Citim:
Trishe: Ministri Financash europiane

Para sfondit tė krizės sė huave nė zonėn e euros, presidenti i Bankės Qendrore Europiane, Jean-Claude Trichet, propozoi krijimin e njė Ministrie europiane tė Financave.

Ajo mund tė mbikėqyrte politikėn buxhetore tė shteteve, tha Trichet gjatė pranimit tė ēmimit ndėrkombėtar tė Karlit tė Madh, i cili iu dha atij nė Aachen.

Francezi 68-vjeēar bėri fjalė pėr njė perspektivė afatgjatė. Trichet deklaroi mė tej se, vendeve tė eurozonės, tė zhytura nė vėshtirėsi, u duhej hequr njė pjesė e sovranitetit dhe ky i duhej kaluar institucioneve europiane.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/d54...cd1387963.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2011, 11:36   78
reparti kimik
 
Citim:
“Jam tėrėsisht i bindur se plani i privatizimit qė po pėrpilon qeveria greke do tė implementohet sė shpejti, nė mėnyrė transparente dhe tė besueshme.
Pra i gjithė rajoni ynė nga Kroacia nė Greqi po privatizohet me urdhėr nga lart, kjo ėshtė ideja? Se si rastėsi e madhe duket kjo vala e pėrbashkėt e privatizimeve nė gadishull.

Dhe ndėrkohė na duhet dhe njė Ministri Evropiane e Financave... qė tė "rregullojė" shitblerjen. Se s'besoj se gjithė kėto aktive do tė kalojnė nė pronėsi tė privatit vendas...

Aromė "integrimi".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2011, 22:02   79
Citim:
Komisioni Evropian do tė mbledhė taksa nga qytetarėt evropianė

Bruksel, 30 qershor - Pavarėsisht rezervave tė shteteve anėtare tė BE sė, Komisioni Evropian synon tė mbledhė taksa nga qytetarėt e Bashkimit Evropian. Me to do tė mbulohen shpenzimet e buxhetit evropian deri nė 40%, bėri tė ditur presidenti i Komisionit Evropian, José Manuel Barroso nė Bruksel.

Nė kėtė kontekst, ai propozoi futjen e tatimit evropian mbi transaksionet, si edhe njė taksė tė re tė vlerės sė shtuar.

Deri mė tani fondet e BE sė, pėrbėhen nė masė tė madhe nga dėrgesat direkte tė shteteve anėtare. Pėr vitet e ardhshme, Barroso kėrkoi rritjen e kornizės financiare evropiane me rreth 5% nė 972 miliardė euro.

http://www.kosova.com/artikulli/73031
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2011, 16:12   80
Citim:
BE, 12 miliardė euro ndihmė Greqisė

Ministrat e eurozonės hapėn rrugėn pėr Greqinė qė tė marrė fondet urgjente pėr tė shmangur falimentimin, por tėrhoqėn vėrejtjen se do tė duhen javė pėr tė pėr tė mbyllur pakon e re tė shpėtimit.

Greqia pritet t’i marrė 12 miliardė euro nga BE dhe FMN mė 15 korrik, pasi qė ministrat miratuan kėstin e pestė tė kredisė prej 160 miliardė dollarėsh.

FMN-ja pritet qė tė hapė rrugė pėr pjesėn e saj tė kėstit prej 3.3 miliardė eurosh nė javėn e ardhshme. Eurozona ia jep Greqisė 8.7 miliardė euro.

Ministrat e financave pas takimit pėrmes njė deklarate kanė thėnė se do tė pėrcaktojnė javėn e ardhshme detajet e pakos sė dytė tė shpėtimit pėr Greqinė, pėrfshirė pjesėmarrjen nė sektorin privat.

http://www.koha.mk/globi/6090.html

Citim:
Gjermania kėrkon nga Athina privatizime tė shpejta

Berlin, 3 korrik, NOA – Ministri gjerman i financave Wolfgang Schauble, i ka kėrkuar qeverisė sė Athinės qė tė zbatojė pa humbur kohė masat e vendosura tė merren nga parlamenti.

Ai ka sugjeruar nisjen privatizimeve. “Privatizimet duhen bėrė menjėherė”, deklaroi ministri.

Puna pėr pėrpilimin e njė programi tė ri pėr Greqinė ėshtė duke u kryer mė presion tė madh. Nė tė bėjnė pjesė pėrfshirja e sektorit privat, i cili duhet tė japė njė kontribut tė rėndėsishėm pėr Greqinė.

http://www.noa.al/2011/07/gjermania-...me-te-shpejta/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.