Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2011, 23:05   21
Citim:
Njė abetare nė Shqipėri dhe Kosovė

Autoritetet arsimore tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės janė duke bashkėpunuar pėr aplikimin ė njė programi, qė njėson tekstet qė pėrdoren nė nivelin e shkollave fillore tė tė dy vendeve.

Grupe tė ekspertėve do tė nisin me pėrplimin e njė Abetare tė njėjtė dhe gradualisht procesi do tė pėrfshijė dhe librat e lėndėve tė tjera bazė.

Zėvėndėsministrja e Arsimit tė Shqipėrisė Nora Malaj, duke veēuar marrėveshjen qė ekziston mes Shqipėrisė dhe Kosovės thotė se unifikimi i teksteve ėshtė njė proces i natyrshėm, qė zbatohet me lehtėsi pasi, sipas saj, edhe vetė strukturimi edukativ publik nė tė dy shtetet ka ngjashmėri.

“Duke patur parasysh qė njė pjesė e bizneseve tė shqiptarėve nė Shqipėri janė tė lidhura me ato tė bizneseve nė Kosovė dhe ju krijohet mundėsia, qė fėmijėt e familjarėt e tyre tė ndjekin shkollėn pa asnjė problem dhe tė krijojnė njė mobilitet brenda rajoneve shqipfolėse.” - thotė Nora Malaj pėr DW

Malaj, shton se standardizimi kap disa elementė thelbėsorė, siē janė njehsimi i kurikulave dhe programeve dhe burimet njerėzore tė kualifikuara tė mėsimdhėnies. Pėr kėtė tė fundit do tė ketė njė program intensiv pėr trajnimin e mėsuesve sipas planeve tė reja mėsimore.

Zėvendėsministrja e arsimit thotė pėr DW-nė se niveli i bashkėpunimit nuk ėshtė institucionalizuar vetėm me Kosovėn, por dhe me Maqedoninė. Nora Malaj pėrmend disa nga aspektet e bashkėpunimit.

“Nga tė treja ministritė e arsimit ėshtė vendosur njė plan afatgjatė marrėveshjes qė tė krijojė mundėsinė nė realizmin e diplomave tė pėrbashkėta, nė realizmin e njė kurikule tė standartizuar tė pėrbashkėt pėr tė tre shtetet, nė realizmin e modelit tė alter tekstit, sic ėshtė nė Shqipėri, nė realizmin e programeve tė pėrbashkėta qė do tė shkojnė mė pas nė realizmin e teksteve, tė pėrgatitur nga autorė shqiptarė qė janė brenda Republikės sė Shqipėrisė, por dhe nga ata qė janė nga tė gjitha trevat shqipfolėse”.

Albano Zhapaj, drejtor nė departamentin e arsimit tė lartė nė kėtė ministri thotė pėr DW-nė se bashkėpunimi Shqipėri - Kosovė do tė shoqėrohet dhe me liberalizimin e pranimeve, qė do tė bėhen nė universitet publike.

Duke iu referuar shifrave konkrete nė sistemin universitar tė Shqipėrisė studjojnė rreth 700 tė rinj nga trevat, nga Mali i Zi, nga Lugina e Preshevės dhe nga Maqedonia. Sa i takon studentėve nga Kosova nga viti i ri akademik pranimi i tyre do tė jetė pa limit. Por Zhapaj tregon pėr njė tendencė tė pranimeve tė kėtij kontigjenti. Albano Zhapaj Bildunterschrift: Großansicht des Bildes mit der Bildunterschrift: Albano Zhapaj

“Do tė ketė mė shumė kuota pėr ciklin e dytė dhe tė tretė. Kjo do tė thotė qė do ti jepet prioritet, ose mė mirė tė themi ata i japin prioritet masterave dhe doktoraturave, se sa ciklit tė parė tė sistemit Bachelor”.

Albano Zhapaj duke treguar preferencat e studentėve nga Kosova, shton se ata ndjekin mė shumė degėt nė universitetin e Tiranės, nė atė tė Shkodrės dhe tė Gjirokastrės etj. Por njė kontigjent nga tė rinjtė kosovarė frekuentojnė dhe sistemin universitar privat nė Shqipėri, kryesisht pėr drejtėsi, mjekėsi, ekonomik, marrėdhėnie ndėrkombėtare etj.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15164481,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2011, 14:15   22
Citim:
Stafi i Universitetit tė Prizrenit nis tė ushtrojė drejtshkrimin

Prizren, 14 gusht – Profesorėt e Universitetit tė Prizrenit ka gjasė t’i nėnshtrohen njė kursi tė gjuhės shqipe. Ata qė mėsojnė tė tjerėt, ka mundėsi tė kthehen pėr tė mėsuar atė qė ėshtė dashur ta zėnė nė shkollėn fillore, shkruan sot Koha Ditore.

Ushtruesi i detyrės sė rektorit tė Universitetit tė dytė publik nė vend, Enver Sopjani, ka marrė vendim qė tė mbahet njė, siē ėshtė quajtur, trajnim pėr tė pėrsosur gjuhėn shqipe, pėr stafin administrativ tė kėtij universiteti. Por ka paralajmėruar se pėr njė gjė tė tillė, ka nevojė edhe stafi akademik i Universitetit qė drejton.

Duke parė qė shumė shkresa zyrtare qė lėshohen dalin me gabime gjuhėsore, Sopjani ka marrė vendim qė pėr stafin administrativ tė Universitetit tė organizohen trajnime. Ai ka sqaruar se trajnimi ėshtė i obligueshėm dhe se pėrfundon pėr secilin pjesėmarrės veē e veē, atėherė kur profesori i gjuhės shqipe konstaton se kandidati nuk ka nevojė t’i ndjekė trajnimet mė tutje.

“Nė njė institucion arsimor tė ketė gabime drejtshkrimore, gabime nė formulim tė shkresave, ėshtė e papranueshme. Pėr atė arsye unė kam konstatuar se ka nevojė edhe nė Universitetin e Prizrenit, pėrfshirė edhe Fakultetin e Edukimit, tė mbahen trajnime nė gjuhėn shqipe”, ka thėnė Sopjani, teksa ka bindjen se nuk ėshtė vetėm Universiteti tė cilin ai drejton i prekur nga kjo dukuri.

Pėr Sopjanin, kjo nuk nėnkupton se stafi i UPZ-sė, nuk di shqip.

“Por ata nuk guxojnė tė bėjnė gabime drejtshkrimore nė formulimin e shkresave”, ka thėnė Sopjani.

Sipas tij, nė Universitetin e Prizrenit, ka edhe staf akademik qė nuk di tė shkruajė shqip pa gabime gjuhėsore.

“Nė tė ardhmen do tė shohim qė tė marrim masa edhe nė atė drejtim. Ėshtė turp qė njė profesor t’i thotė vetes profesor dhe nuk ėshtė nė gjendje tė shkruajė mirė. Kuptohet se perfekt nuk ėshtė askush. Por me gabime sa mė pak qė ėshtė e mundur”, ka theksuar Sopjani, teksa u ka bėrė thirrje edhe institucioneve tė tjera arsimore tė marrin kėso iniciative.

Profesori i gjuhės shqipe nė Fakultetin e Edukimit nė Prizren, Xheladin Zymberi, i cili ėshtė angazhuar qė tė mbajė trajnimet pėr gjuhėn shqipe pėr stafin administrativ, iniciativėn e Sopjanit e ka cilėsuar tė qėlluar dhe shumė tė nevojshme. Ai ka pohuar se nė ditėn e parė i ėshtė pėrgjigjur pozitivisht trajnimit i gjithė stafi qė aktualisht ėshtė nė punė.

“Me gjithė dėshirė, i gjithė stafi, me pėrjashtim tė atyre qė janė nė pushim, janė pėrgjigjur. Kanė qenė shumė kureshtarė dhe e panė qė ėshtė shumė i favorshėm”, ka pohuar ai, duke shtuar se e ka parė qė ėshtė e nevojshme mbajtja e kėtyre trajnimeve.

“Ata kanė nevojė tė pėrsosin gjuhėn pėr tė hartuar raporte tė ndryshme, kėrkesa, ankese dhe do t’u ndihmojė atyre shumė. Sidomos kur ėshtė ēėshtja e drejtshkrimit, shkrimit akademik dhe kulturės sė gjuhės”, ka theksuar ai. Ai ka shtuar se nė Fakultetin e Edukimit ėshtė futur nė plan programe edhe gjuha shqipe si lėndė, ndėrsa ka thėnė se edhe nė Universitetin e Prizrenit do ta bėjnė tė njėjtėn gjė.

http://www.koha.net/?page=1,13,66055
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2011, 21:50   23
Citim:
Abetare e njėjtė pėr Shqipėrinė e Kosovėn

Nxėnėsit e klasave tė para nė Shqipėri e Kosovė do ta mėsojnė gjuhėn shqipe me tė njėjtėn abetare. Vitin e ardhshėm shkollor, nė tė dyja shtetet do tė qarkullojnė tekste tė pėrbashkėta.

Pak muaj pas nėnshkrimit tė marrėveshjes mes dy ministrave tė Arsimit, do tė hapet konkursi pėr tekstin mė tė mirė. Gjithēka e bėjnė me dije specialistėt e MASH nė vendin tonė. Sipas tyre, nė nėntor nis konkursi mes shtėpive botuese.

“Autorėt e teksteve do tė jenė tė pėrbashkėt, edhe shtėpitė botuese gjithashtu. Ky do tė jetė libri i parė nė marrėveshjen qė do tė pasohet me libra tė tjerė. Kėtė libėr patjetėr do ta fusim nė muajin shtator tė vitit 2012, aq mė tepėr qė kombinon dhe me 100-vjetorin e lindjes sė shtetit shqiptar nė tė dyja vendet”, kanė sqaruar specialistėt e Ministrisė sė Arsimit.

Sipas tyre, i vetmi kriter nė pėrzgjedhjen e shtėpisė botuese do tė jetė qė subjekti tė jetė shqiptaro-kosovar. Pas marrėveshjes sė nėnshkruar mes dy ministrive tė arsimit, ėshtė ngritur njė grup pune qė po punon pėr unifikimin e programeve mėsimore mes dy vendeve. Sipas marrėveshjes, ky proces nis me abetaren dhe do tė vazhdojė mė tej me tė gjitha tekstet shkollore.

"Unifikimi i teksteve ėshtė njė proces i natyrshėm qė zbatohet me lehtėsi, pasi edhe vetė strukturimi edukativ publik nė tė dyja shtetet ka ngjashmėri. Atėherė njė standardizim sipas modelit europian do tė ndihmonte tė gjithė ata nxėnės dhe prindėr tė tyre qė lėvizin nga Shqipėria nė Kosovė, ose anasjelltas”, thonė specialistėt.

Nė vendin tonė, krahas kėsaj abetareje, sipas reformės sė altertekstit, do tė ketė nė qarkullim edhe abetare tė autorėve tė tjerė, ndėrkohė qė nė shtetin e Kosovės kjo do tė jetė e vetmja abetare pėr fėmijėt e klasave tė para.

Ēmimi i tekstit tė abetares do tė vendoset nė bazė tė rregullores sė pėrcaktuar nga MASH. Pėrveē abetares, pritet qė vitin qė vjen tė operohet njėsoj edhe pėr 2 tekste tė tjera tė arsimit fillor.

“Grupi i punės po merret me studimin e teksteve nė tė dyja vendet. Gjasat janė tė shumta qė dy tekstet e tjera tė unifikuara tė jenė gjuha shqipe dhe leximi letrar, por nuk ėshtė vendosur ende asgjė”, thonė specialistėt.

Projekti pėr hartimin e njė teksti abetareje tė pėrbashkėt qė tė pėrdoret nė tė gjitha trevat shqipfolėse, do tė vijojė tė zgjerohet vit pas viti. Kėtė kanė premtuar krerėt e Arsimit pėr secilin nga shtetet.

3 tekste pėr arsimin fillor do tė jenė tė parat qė do tė pėrdoren tė njėjta si nė Shqipėri, ashtu dhe nė Kosovė, nė sajė tė marrėveshjes pėr unifikimin e teksteve.

http://www.panorama.com.al/sociale/a...rine-e-kosoven
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2011, 22:16   24
Citim:
Abetare e pėrbashkėt pėr tė dy vendet

Nis puna pėr hartimin e njė abetareje tė pėrbashkėt, e cila do tė vihet sė shpejti nė pėrdorim pėr nxėnėsit e klasave tė para nė Shqipėri e Kosovė. Tashmė ėshtė konfirmuar zyrtarisht ngritja e komisioneve me ekspertė tė fushės nga dy vendet pėr detajimin e tekstit tė ri mėsimor, qė parashikohet tė vihet nė pėrdorim vitin e ardhshėm shkollor.

Kjo nismė ėshtė konfirmuar nga dy liderėt e arsimit gjatė takimit qė ka zhvilluar sė fundi nė Prishtinė ministri ynė i Arsimit Myqerem Tafaj. Por krijimi i kėtij teksti tė ri nuk do tė shoqėrohet me heqjen nga qarkullimi tė tri teksteve qė aktualisht pėrdoren pėr klasat e para nė vendin tonė.

Pas takimit tė zhvilluar ndėrmjet dy krerėve tė arsimit, ministrit Myqerem Tafaj dhe homologut tė tij kosovar Ramė Buja janė bėrė publike edhe disa nga detajet se si do tė punohet pėr pėrgatitjen e abetares sė re, qė do tė pėrdoret nga nxėnėsit e klasave tė para duke filluar nga shtatori i vitit tė ardhshėm.

“Aktualisht ne kemi tri abetare nė shkollat tona nė Shqipėri. Sė bashku me ministrin Buja tė dyja ministritė kemi rėnė dakord qė tė hapim konkursin pėr njė abetare tė re, e cila do tė ketė autor nga Kosova dhe nga Shqipėria dhe do tė vlerėsohet nga njė komision i pėrbashkėt. Kjo nuk do tė thotė se abetaret e tjera do tė pėrjashtohen nga tregu, sepse kėtė nuk kemi tė drejtė ta bėjmė", - ka deklaruar ministri ynė i Arsimit Myqerem Tafaj gjatė vizitės sė zhvilluar nė Prishtinė.

Po ashtu ėshtė hedhur ideja e pėrfshirjes nė komisione edhe tė pėrfaqėsuesve tė tjerė shqiptarė qė jetojnė jashtė territoreve tė dy shteteve. Sipas ministrit kosovar, pėrgatitja e njė abetareje tė pėrbashkėt nuk cenon aspak traditėn apo kulturėn e dy vendeve.

“Nuk cenon askėnd, as traditėn, as kulturėn, as etnoset. Ajo ndihmon tė gjithė ata qė janė nė tėrė gjeografinė shqiptare, kudo qė janė, pėr tė pasur mėsimin e pėrbashkėt. Dhe jam shumė i bindur, ndonėse nuk jam ithtar i datave, por shtatori i vitit qė vjen nxėnėsit tanė do ti gjejė me abetaren e re nė tė gjithė hapėsirė gjeografike shqiptare", - ka deklaruar ministri Ramė Buja.

Mė tej ai ka sqaruar se pjesė e kėtyre komisioneve hartuese do tė jenė edhe shqiptarėt e tjerė qė jetojnė jashtė kėtyre dy vendeve. Megjithatė, nė kėtė rast ai ka konfirmuar se, nėse nxėnėsit shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, Malit tė Zi apo tė Maqedonisė, do tė mund tė mėsojnė nga njė abetare e tillė, kjo varet nga shteti ku ata jetojnė.

"Jemi tė gatshėm qė nė komisionet qė kemi bėrė deri tani tė jenė edhe ata tė Maqedonisė, tė Malit tė Zi, Preshevės, Medvegjės dhe Bujanovcit. Por ata duhet tė shohin se si janė punėt me vetveten e tyre", - ka pohuar mė tej Buja.

Njėkohėsisht gjatė qėndrimit nė shtetin e Kosovės ministri Tafaj ka zhvilluar takime edhe me drejtues tė institucioneve tė tjera, ku ka diskutuar mundėsinė pėr shtrirjen e bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve edhe nė fusha tė tjera.

Ndėrmjet dy liderėve tė arsimit ėshtė rėnė dakord pėr ēeljen e konkursit pėr abetaren e re, e cila parashikohet tė ketė autorė nga Shqipėria dhe Kosova. Aktualisht pohohet tė jenė ngritur edhe komisionet qė do tė merren me vlerėsimin e kėtij teksti.

Nė pėrbėrje tė kėtyre komisioneve janė ekspertė tė arsimit tė dy vendeve. Megjithatė, krijimi i njė teksti tė pėrbashkėt abetareje nuk do tė thotė se do tė hiqen nga qarkullimi tri tekstet e tjera qė pėrdoren tashmė nė vendin tonė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72702
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2011, 17:47   25
Citim:
MASH: Proēedurat pėr abetaren e njėhsuar, pėrfundojnė nė 3 prill 2012

Deri nė 3 prill 2012, shtėpitė botuese duhet te sjellin variantin pėrfundimtar tė abetares sė pėrbashkėt Shqipėri-Kosovė. Kriteret e Ministrisė sė Arsimit pėr hartimin e kėsaj abetarje janė tė njohura pėr shtėpitė botuese por vlerėsimi pėr variantin pėrfundimar do tė bėhet nga Komisoni i Vlerėsimit, i cili ka 6 anėtarė.

Autoritet e Ministrisė sė Arsimit thonė se proēedurat po ecin me ritme normale dhe nė vitin e ri shkollor 2012-2013 shqiptarėt e Shqipėrisė dhe shqiptarėt e Kosovės do ta mėsojnė "abc" nė njė libėr tė pėrbashkėt. Por si do tė pėrzgjidhet varianti pėrfundimtar?

Ndėrsa Kėshilltari i Ministrit tė Arsimit Jovan Kristriqi thotė se pėrzgjidhja pėr variantin pėrfundimtari do tė merret parasysh nga pėrmbajtja e librit, ēmimi dhe specifikimi teknik i tekstit. Do tė kėtė 80 000 kopje tė para tė kėsaj abetareje dhe paralelisht me kėtė do tė shpėrndahen tekste shqipe pėr shqiptarėt e diasporės.

http://www.standard.al/index.php/gen...rill-2012.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2012, 22:17   26
Citim:
Shumė shpejt abetarja e pėrbashkėt Shqipėri-Kosovė

Emri:  abetare3.jpg
Shikimet: 511
Madhėsia:  22,3 KBTiranė – Nė fillim tė muajit tė ardhshėm do tė jetė gati Abetarja e pėrbashkėt Shqipėri- Kosovė.

Ministria e Arsimit bėri me dije se mė datė 3 prill ėshtė afati i fundit pėr tė gjitha shtėpitė botuese pėr tė dorėzuar variantet e tyre. Nė garė janė 13 shtėpi botuese, nga tė cilat do tė zgjidhet vetėm njė, pėr tė botuar tekstin e parė tė pėrbashkėt mes Shqipėrisė dhe Kosovės.

Teksti i Abetares do tė ketė njė standard tė njėjtė gjuhėsor dhe pavarėsisht varianteve qė do tė konkurrojnė, vetėm njė abetare do tė shpallet fituese nga komisioni i vlerėsimit.

Pas afatit tė vendosur, fituesi do tė shpallet nė fund tė muajit prill dhe fėmijėt shqiptarė tė tė dy republikave, do e nisin vitin e ri shkollor me Abetaren e pėrbashkėt. Kjo abetare do t’i bashkėngjitet tre abetareve ekzistuese alternative nė Shqipėri, tė cilat pėrzgjidhen ēdo vit nga mėsuesit, ndėrsa nė Kosovė do tė jetė e vetmja.

Abetarja unike me titullin "Abetare e Pėrbashkėt Shqipėri-Kosovė" do t’u ofrohet dhe fėmijėve tė emigrantėve shqiptarė qė jetojnė e punojnė nė diasporė. Unifikimi i teksteve shkollore ėshtė nisėm mes dy ministrive tė arsimit tė Shqipėrisė dhe Kosovės, qė do tė vijojė edhe me tekste tė tjera shkollore.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/51174/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2012, 21:57   27
Citim:
Abetarja mbarėkombėtare, shpallet fitues teksti i Shezai Rrokajt

Emri:  4f96bf6b45508.jpg
Shikimet: 263
Madhėsia:  15,4 KBTiranė - Nė ministrinė e Arsimit u shpall teksti fitues i abetares sė pėrbashkėt Shqipėri - Kosovė. Nė konkurim u paraqitėn 7 tekste dhe mes tyre u zgjodh ai qė pėrmbushte parametrat e kėrkuar.

Kushtet nė kėtė konkurs ishin qė autorėt e tekstit tė pėrbashkėt duhet tė jenė nga tė dy vendet dhe gjithashtu dhe botuesit tė kenė prodhim tė pėrbashkėt. Teksti abetares kombėtarė, ndryshe nga Shqipėria, do tė jetė i vetmi nė treg nė Kosovė.

Njė ndėr autorėt e abetares sė pėrbashkėt Shqipėri - Kosovė ėshtė dekani i fakultetit tė Histori Filologjisė Shezai Rrokaj, ndėrsa ilustrimet janė realizuar nga Lorenc Buzi.

Konkursi pėr tekstin e abetares u shpall nėntorin e kaluar bazuar nė programin e bashkėpunimit arsimor mes Shqipėrisė dhe Kosovės.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...shezai_rrokajt
Citim:
Abetarja mbarėkombėtare nga “Dukagjini” dhe “Pegi”

Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė e Kosovės dhe Ministria e Arsimit dhe Shkencės e Shqipėrisė kanė pėrzgjedhur nė Tiranė shtėpinė botuese me Kodin 1002 pėr botimin e Abetares sė pėrbashkėt “Shqipėri- Kosovė”, e cila pritet qė tė jetė e gatshme nė fillim tė vitit shkollor 2012/2013.

Raportohet se Abetarja fituese ėshtė paraqitur nga shtėpia botuese Pegi nė Shqipėri dhe ajo Dukagjini e Kosovės. Autorėt janė Shezai Rrokaj dhe Mimoza Gjokutaj, ndėrsa nga pala kosovare janė Islam Krasniqi dhe Saranda Kumanova.

Zėvendėsministri i Arsimit tė Kosovės, Nehat Mustafa, dhe zėvendėsministri i Arsimit tė Shqipėrisė, Halit Shamata, kanė marrė pjesė nė pėrzgjedhjen e fituesit pėr Abetaren e pėrbashkėt Kosovė- Shqipėri.

Nė konkurrimin e shpallur nga tė dy ministritė pėrkatėse morėn pjesė 7 shtėpi botuese, sipas kushteve tė miratuara nė paketėn informuese. Si kritere kanė qenė: autorėt e tekstit tė pėrbashkėt duhet tė jenė nga tė dy vendet dhe botuesit tė kenė prodhim tė pėrbashkėt.

Nė vlerėsimin e teksteve tė paraqitura morėn pjesė 10 vlerėsues, nga tė cilėt 5 janė nga Kosova, 5 janė nga Shqipėria.

Periudha e ankimimit ndaj vendimit tė Komisionit mėsohet se ėshtė deri nė datėn 30 prill 2012. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=21979

Citim:
Abetarja mbarėkombėtare

Njė dite pasi Vizion Plus zbuloi, se gjuhėtaret Shezai Rrokaj, Mimoza Gjokutaj dhe dy bashkautorė kosovare ishin fituesit e abetares mbarėkombėtare, kjo ėshtė zyrtarizuar edhe nga ministria e arsimit. Pas hapjes se zarfeve, zv ministrat e arsimit te dy vendeve deklaruan tekstin dhe autoret fitues. Zv ministri Halit Shamat deklaroi se abetarja fituese ka marre maksimumin, mbi 80 pike, ndryshe nga 6 konkurrentet e tjerė.

Edhe njė dite me pare burimet pėr Vizion Plus bene te ditur kėtė rezultat. Teksti i unifikuar qe do tu mėsojnė ABC-ne fėmijėve te Kosovės, e diasporės do te kushtoje 4.8 euro. Nėse zgjidhet nga shkollat shqiptare kostoja e abetares mbarėkombėtare hartuar pėr 100-vjetorin e pavarėsisė, do te jete 670 leke te reja, gati sa gjysma e ēmimit te teksteve te tjera alternative.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=211
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2012, 18:43   28
Citim:
Maqedoni, abetarja e pėrbashkėt

Njė ditė pasi u shpall teksti fitues pėr abetaren e pėrbashkėt mes Shqipėrisė dhe Kosovės, intelektualėt dhe autorėt shqiptarė nga Shkupi, kanė shprehur shqetėsimin tyre pėr pėrjashtinmin e nxėnėsve shqiptare tė Maqedonisė nga ky projekt.

Ali Aliu, akademik: “Mbrėmė dėgjova se ėshtė arritur njė marrėveshje pėr njė abetare tė pėrbashkėt por me kėtė rast pėrjashtohet Maqedonia. Pra kjo abetare do tė funksionente vetėm nė Shqipqri dhe Kosovė. Nė kėtė fushė tė komunikimit fatkeqėsisht nuk po ecim ashtu sic duhet dhe kjo ėshtė mungesė e dijes inciativave e shqetėsimeve tė individėve qė janė nė kėto fusha kėtej dhe andej”.

Fejzi Bojku, autor: “Ėshtė absurde qė tė diskutohet pėr abetare dhe tė mos mendohet edhe pėr fėmijėt shqiptarė nė Maqedoni. Por gjithsesi qė kėto cėshtje qė kanė ngapak edhe ngjyrė politike duhet ti zgjidhin ata qė na pėrfaqėsojnė, ata qė kanė kėrkuar votėn tone”.

Kėto komente u bėnė nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur nga Ministria e Kulturės sė Shqipėrisė nė Panairin e Librit nė Shkup, ku kjo ministri me rastin e 100 vjetorit te pavaresise se shtetit po merr pjesė me njė stendė tė posacme.

Nė kėtė konferencė pėr shtyp, u kritika edhe heshtja institucioneve tė Tiranės lidhur me fyerjet ndaj shqitparėve nėpėr tekstet shkollore tė autorėve maqedonas.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=233513
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2012, 18:21   29
Citim:
Abetarja nė Kosovė, Berisha: Ēlirohuni nga shqiptarofobia

Prizren - Duke filluar nga 1 shtatori, tė gjithė nxėnėsit e klasave tė para nė Shqipėri dhe Kosovė do tė mėsojnė tė shkruajnė dhe lexojnė shqip nėpėrmjet njė abetare tė pėrbashkėt. Duke folur nga Prizreni, Kryeministri Sali Berisha tha se shqiptarėt janė nė rrugėn e duhur drejt projektit kombėtar tė bashkimit.

"Sot mė tė vendosur se kurrė tė punojmė pėr projektin e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve, nė projektin e madh europian. Sot jemi mė tė vendosur se kurrė tė tregojmė kudo qė jetojmė vlerat e mėdha tė qytetėrimit europian. Sot ne jemi mė tė vendosur se kurrė tė punojmė me pėrkushtim pėr paqen, stabilitetin nė rajon dhe mė gjerė", tha kryeministri Sali Berisha.

Pas 160 vjetėsh pėrpjekje, tė gjithė fėmijėt shqiptarė pavarėsisht ku ndodhen, nė Mitrovicė apo Vlorė do tė mėsojnė shqip me njė abetare tė unifikuar. Gjatė fjalės sė tij, Berisha dėrgoi dy mesazhe, njė drejtuar pėr nėnat shqiptare dhe tjetrin pėr fqinjėt e shqiptarėve, tė cilėt sipas Berishės duhet tė ēlirohen nga shqiptaro-fobia.

"Nga Prizreni dua tu themi fqinjve tanė, ēlirohuni nga shqiptarofobia ajo ėshtė njė mbeturinė e primitivizmit tė trashėguar tuaj. U bėj njė thirrje nėnave tė mrekullueshme shqiptare kudo qė janė nga Alaska nė Afrikėn e Jugut, krahas qumėshtit tė mos harrojnė pas tij abetaren shqipe", tha ai.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi theksoi se kjo ėshtė dhurata mė e bukur qė u bėhet shqiptarėve nė 100 vjetorin e pavarėsisė.

"Sot nė vitin jubilar tė 100-vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė institucionet e Republikės sė Kosovės dhe Shqipėrisė po promovojnė tekstin mė tė rėndėsishėm, librin bazė tė kulturės dhe arsimit shqip, pra abetaren e pėrbashkėt pėr shkollat shqipe. Shqiptarėt do tė kenė abetaren e pėrbashkėt, njė flamur, gjuhė, kulturė", tha Hashim Thaēi, kryeministėr i Kosovės.

Abetarja e pėrbashkėt e shqiptarėve ka katėr bashkėautorė, Shezai Rrokaj, Mimoza Gjokutaj, Islam Krasniqi dhe Saranda Pozhegu. Gjatė promovimit tė abetares nė Prizren, merrnin pjesė edhe Presidentja e Kosovės, Atifete jahjaga dhe autoritete tė larta shtetėrore kosovare dhe shqiptare.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38159

Citim:
Shqiptarėt e Maqedonisė 'Jashtė' Abetares unike

Pėr fat tė keq, nxėnėsit shqiptarė nga Maqedonia, vitin e ri shkollor 2012-13 nuk do mund ta nisin me abetaren e unifikuar Shqipėri-Kosovė, qė sot u promovua nė Prizren. Arsyetimet janė se njė iniciativė e tillė nuk ėshtė ngritur nga institucionet gjegjėse tė Shqipėrisė apo tė Kosovės. Kėshtu thotė zv/ministri i Arsimit Safet Neziri duke shtuar se do tė vazhdojė tė presė qoftė nga Ministria e Arsimit tė Shqipėrisė ose ajo e Kosovės tė hapin rrugėn pėr unifikimin e abetares edhe me Maqedoninė. Neziri shtoi se duhet tė shqyrtohet edhe mėnyra e mėsimdhėnies sė abetares, pasi shtetet nė fjalė dallojnė pėr nga korrikulat.

'Nėse vjen ndonjė iniciativė pėr njė abetare tė unifikuar qė pėrdoret nė Shqipėri edhe nė Kosovė, normalisht njė ekzemplar i njė abetare tė tillė duhet tė vijė edhe te ne dhe tė kalojė nėpėr institucionet tona pėr tė konstatuar pėr moshė grupėn se prej cilės klasė duhet tė fillojė tė mėsohet abetarja, sepse me sistemin arsimor te ne, nė RM, alfabeti respektivisht abetarja mėsohet nga klasa e dytė qė nuk kam njohur se prej cilės klasė mėsohet nė Shqipėri dhe Kosovė qė do tė thotė se duhet tė hyjė nė Byronė e zhvillimit tė arsimit, tė vlerėsohet se si dhe nė ēfarė forme mund tė pėrdoret abetarja’, tha Safet Neziri, zv ministėr i arsimit.

Ndėrkaq, kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptarė Nuhi Dardhishta tha se abetarja e unifikuar shumė shpejtė do tė arrijė edhe nė Maqedoni pasi sipas tij nuk ka ndonjė barrierė gjuhėsore, gjeografike apo dhe historike.

“Ne do tė kėrkojmė nga ambasadorėt dhe dy qeveritė qė patjetėr tė bėjnė njė kėrkesė zyrtare nė institucionet tona nė Ministrinė e Arsimit tė Maqedonisė ne si LASH do tė kėrkojmė dhe jemi tė sigurt se do tė marrim disa kopje tė abetares dhe ato kopje ne si LASH dhe si qytetarė tė Maqedonisė, do tė kėrkojmė nga Byroja e Zhvillimit qė ėshtė organ i Ministrisė sė arsimit qė ajo abetare tė pranohet si tekst shkollor nė Maqedoni dhe nė vitin e ardhshėm tė filloj nė pėrdorim, pra prej 1 shtatorit e njėjta abetare tė jetė nė pėrdorim edhe nė Maqedoni”, tha Nuhi Dardhishta, kryetar i LASH-it.

Promovimi i Abetares sė Unifikuar shihet si njė gurėthemel pėr gjuhėn e shqiptarėve, dhe simbol i unifikimit tė tyre.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/132471.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2012, 12:01   30
Citim:
Abetarja, faji ynė

Pėrveē se i kanė nė pikėn"zero" pėrgatitjet pėr pėrdorimin e Abetares mbarėkombėtare, shqiptarėt e Maqedonisė janė konfuz edhe nė kompetencat e veta. Zėvendėsministri Neziri jep deklarata bazuar nė paralajmėrimet e LASH-it "Niam Frashėrit", kurse kryetari i LASH-it flet si tė ishte ministėr i Arsimit. Qamil Xheladini, ish-drejtor i BZHA-sė, e qė ėshtė edhe anėtar i Komisionit pėr arsimit nė BDI, kujton se "nė fillim duhet zgjidhja politike me qėllim qė t'u kėrkohet profesionistėve tė ulen dhe tė bėjnė punėn e tyre"

Shkup - Shqiptarėt e Maqedonisė vazhdojnė tė vuajnė mungesėn e paaftėsisė politike nė gjetjen e formave pėr integrimet brenda shqiptare. Nė kėtė pikė, nuk bėn pėrjashtim as projekti pėr unifikimin e Abetares - libėr qė nė mėnyrė simbolike, do tė duhej tė na kishte bashkuar edhe ne me shqiptarėt e Shqipėrisė dhe Kosovės nė kėtė 100 vjetor tė shpalljes sė Pavarėsisė. Ka rreth njė vit qė nė Shqipėri dhe Kosovė kanė nisur zyrtarisht pėrgatitjet pėr hartimin e Abetares mbarėkombėtare dhe mė tepėr se gjashtė muaj qė lajmi pėr fillimin e kėtij procesi u konfirmua nga Tirana dhe Prishtina zyrtare. Shkupi ndėrkaq, ėshtė ende nė pritje tė ftesave qė sipas zėvendėsministrit tė Arsimit, Safet Nezirit, ėshtė dashur tė bėhen nga ministritė respektove tė Kosovės dhe Shqipėrisė. Mirėpo, mungojnė arsyetimet bindėse pėr shkaqet e mos bėrjes sė kėrkesės nga ana e Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės (MASH) institucionit ku pėrfaqėsohen edhe shqiptarėt nė nivelin mė tė lartė politik.

Nė pritje tė momentit

"Ndoshta duhej tė ndėrmerrej njė hap i tillė, mirėpo besoj se nė periudhėn e ardhshme, do tė zhvillohen negociata nė kėtė drejtim pėr t'ju mundėsuar edhe nxėnėsve shqiptarė nga Maqedonia qė tė pėrdorin Abetaren, me tė cilėn do tė mėsojnė nxėnėsit Shqipėria dhe Kosova", shprehet Neziri, pa treguar nėse ėshtė arritur nė MASH marrėveshja politike me ministrin Panēe Kralev, personit tė autorizuar pėr krijimin e politikave arsimore. Kjo, sikurse vėrejnė ekspertėt e fushės, ėshtė parakusht pėr jetėsimin e ēdo lloj projekti arsimor, kuptohet edhe pėr pėrdorimin e Abetares mbarėkombėtare qė kanė hartuar Kosova dhe Shqipėria. "Do ta shohim kėtė punė kur tė vjen momenti i tillė, respektivisht kur tė na vijnė ofertat konkrete pėr t'ju krijuar mundėsi edhe nxėnėsve tanė qė tė mėsojnė me Abetaren e unifikuar. Atėherė do tė shqyrtohen tė gjitha modalitetet dhe format e kapshme pėr njė gjė tė tillė. Paraprakisht, nuk mund tė them diēka pa pasur pėrpara materialin.

Pasi tė bėhet ndonjė kėrkesė eventuale nė tė ardhmen, besoj se do tė ulemi dhe ta bisedojmė edhe kėtė ēėshtje", shprehet zėvendėsministri i Arsimit. Ndryshe e shohin zgjidhjen e problemit ekspertėt e arsimit. "Ata qė udhėheqin politikėn duhet tė angazhohen mė tepėr dhe ta zgjidhin kėtė problem, fillimisht nė rrafshin politik, e pastaj tė kėrkohet prej profesionistėve qė tė ulen dhe ta bėjnė punėn e tyre. Por, fillimisht duhet tė kėrkojnė njė zgjidhje politike", pohon Qamil Xheladini, i cili ėshtė edhe anėtarė i Komisionit tė arsimit, nė partinė shqiptare nė pushtet - BDI. Xheladini, qė nė periudhėn e viteve 2002-2006 ka mbajtur postin e drejtorit tė Byrosė pėr Zhvillimin e Arsimit (BZHA), konsideron se pėrdorimi i Abetares mbarėkombėtare nė Maqedoni ėshtė me se i domosdoshėm. "Nė aspektin profesional, shqiptarėt duhet tė kenė njė Abetare tė pėrbashkėt, sepse ka tė bėjė me alfabetin, pra me shkronjat e pėrbashkėta, tė cilat pėrdoren si nė Kosovės e Shqipėri, ashtu edhe nė Maqedoni", thotė ai. Prandaj, plotėson me tej Xheladini, nė fillim duhet tė bėhet harmonizimi i planit mėsimor dhe njėsimi i fondit tė orėve, qė ėshtė ēėshtje politike. "Pra, duhet tė ekzistojė njė marrėveshje nė nivel politik, me qėllim qė tė vjen deri nė ndryshimin e plan-programit, respektivisht harmonizimin e planit mėsimor dhe njėsimin e orėve pėr lėndėn e gjuhės shqipe mes Maqedonisė, Kosovės dhe Shqipėrisė", sqaron ai.

Ndėrrimi i roleve

Kanė mbetur vetėm edhe tre muaj e gjysmė kohė, deri nė fillimin e vitit shkollor 2012/2013 dhe nė Maqedoni - procesi gjendet nė pikėn "zero". Pėrveē kėsaj, shqiptarėt janė konfuz edhe nė kompetencat e veta. Shoqėria civile flet si tė kishte kompetenca tė ekzekutivit, kurse pushtetarėt si tė ishin organizata joqeveritare. Kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptar, Nuhi Dardhishta, deklaron se "Abetarja e unifikuar shumė shpejtė do tė arrijė edhe nė Maqedoni, pasi nuk ka ndonjė barrierė gjuhėsore, gjeografike apo dhe historike", ndėrsa zėvendėsministri Neziri, i mbėshtet deklarata nė paralajmėrimet e LASH-it. "Periudha e ardhshme do tė tregojė se si do tė rrjedhin punėt, ndėrkohė qė shoqatat joqeveritare, konkretisht LASH 'Naim Frashėri' ka paralajmėruar se do tė sjellin ekzemplarė tė Abetares dhe t'i dėrgojnė nė BZHA e cila do tė jep mendimin pėr pėrdorimin e njė Abetare tė atillė", shprehet Neziri. Normalisht, plotėson mė tej ai, neve si shqiptarė, BDI si subjekt politik, por edhe unė si zėvendėsministėr, kemi dėshirė dhe mendojmė se ėshtė e nevojshme qė tė pėrfshihen edhe shqiptarėt e Maqedonisė nė projektin pėr Abetare tė unifikuar.

"Nuk dua tė ndėrhyj nė atė se ku janė shkaqet dhe pėrse nuk janė zhvilluar negociata nė nivele mė tė larta pėr tu bėrė njė ofertė deri te autoritetet e Maqedonisė, por besoj se nė tė ardhmen do tė behet njė gjė e tillė", thotė zėvendėsministri i Arsimit. Gjatė kėsaj periudhe, Neziri ka realizuar kontakte protokollare me ambasadorėt e Shqipėrisė dhe Kosovės nė Shkup. Pas atyre takimeve, ėshtė deklaruar se kanė biseduar pėr ēėshtje tė pėrbashkėta, tė cilat tangojnė sferėn e arsimit si dhe pėr intensifikimin e bashkėpunimit arsimor. Dėshtimi i shqiptarėve tė Maqedonisė si pjesėmarrės nė projektin pėr hartimin e Abetares mbarėkombėtare, tregon se diēka nuk ka funksionuar si duhet nė atė bashkėpunim. Dardhishta i LASH-it, ndėrkaq paralajmėron aktivitete diplomatike. "Do tė kėrkojmė nga ambasadorėt dhe qeveritė e Shqipėrisė dhe Kosovės qė patjetėr tė bėjnė njė kėrkesė zyrtare deri nė Ministrinė e Maqedonisė. Si Lidhje e Arsimtarėve Shqiptarė, do tė kėrkojmė (dhe jemi tė sigurt se do t'i marrim) disa kopje tė Abetares", ka deklaruar ai. Dardhishta, ka sqaruar se pasi tė marrin kopjet, do tė kėrkojnė nga BZHA-ja qė ta pranojė Abetaren mbarėkombėtare si tekst shkollor nė Maqedoni.

http://www.koha.mk/aktuale/14397.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.8.2012, 16:41   31
Citim:
Lugina me Abetare mbarėkombėtarė, Maqedonia jo

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	1lcyv08y.jpg
Shikimet:	162
Madhėsia:	52,0 KB
NNJ:	3931Abetarja mbarėkombėtarė do tė pėrdoret nė tė gjitha shkollat fillore tė Luginės qė nė ditėn e parė tė vitit shkollor 2012/2013. E pėrditshmja shqiptare nė Maqedoni, Koha i ka kushtuar sot njė hapėsirė tė veēantė kėsaj histori.

“Nxėnėsit shqiptarė nga Maqedonia, fatkeqėsisht nuk do ta kenė kėtė shans, pasi as zyrtarėt nė Ministrinė e Arsimit dhe as pėrfaqėsuesit e pushteteve vendore, tė komunave me shumicė shqiptare, nuk gjetėn asnjė rrugė pėr tė siguruar Abetaren mbarėkombėtare nėpėr shkollat ku mėsimi zhvillohet nė gjuhėn shqipe.”- shkruan Koha.

Sipas saj, atė qė nuk arritėn ta bėjnė shqiptarėt e Maqedonisė me rreth 30 pėr qind tė numrit tė pėrgjithshėm, po e bėjnė shqiptarėt e Luginės, tė cilėt kanė njė pėrqindje tė papėrfillshme nė numrin e pėrgjithshėm tė popullatės nė Serbi.

Kryetari i Komunės sė Bujanocit, Nagip Arifi, konfirmon pėr KOHA se prej shtatorit tė kėtij viti, nė tė gjitha shkollat shqipe tė Luginės do tė pėrdoret Abetarja mbarėkombėtare.

“Para tre javėsh kishim takim me ministrin e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė tė Kosovės, Ramė Buja, me tė cilin edhe e diskutuan ēėshtjen e Abetares”, tregon Arifi, ndėrsa pohon se ministri Buja ashtu sikurse edhe u kishte premtuar, u dhuroi atyre 700 kopje tė Abetares mbarėkombėtare.

Kėshtu, 300 nxėnės tė klasės sė parė nė Bujanoc dhe 400 tė tjerė nė Preshevė, ashtu si moshatarėt e tyre nė Shqipėri dhe Kosovė, do tė nisin vitin me tekstin e pėrbashkėt tė shkronjave shqipe duke prekur nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme pėr ta 100 vjetorin e pavarėsisė.

Por kėtė kėnaqėsi nuk do tė mund ta ndjenė kėsisoj kėtė vit jubilar nxėnėsit shqiptarė tė Maqedonisė, pėr tė cilėt nuk ka thuajse asnjė shprese se do tė pėrdorin Abetaren mbarėkombėtare nėpėr shkollat e tyre.

Abetarja mbarėkombėtare nuk do tė pėrdoret po ashtu edhe nga shqiptarėt e Malit tė Zi, megjithėse pritet qė njė kjo ēėshtje tė shtrohet pas zgjedhjeve parlamentare atje.

http://www.panorama.com.al/2012/08/2...-maqedonia-jo/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2013, 21:37   32
Citim:
Kurrikula e re, e unifikuar pėr Shqipėri-Kosovė

Kurrikula e re pėr klasat e I-IX tė arsimit parauniversitar do tė jetė e unifikuar dhe do tė zbatohet nė shkollat e Shqipėrisė, Kosovės dhe tė gjithė rajonit. Pėr hartimin e saj janė ngritur grupet e punės nė Shqipėri dhe Kosovė, dhe 80 mėsues dhe pedagogė po punojnė pėr realizimin e kėsaj pakete.

Gjatė prezantimit tė reformės sė kurrikulės sė re pėr arsimin bazė, Ministri i Arsimit, Myqerem Tafaj, tha se ku procės po ecėn normalisht dhe ėshtė drejt pėrfundimit.

Ministri shtoi se zbatimi i kėsaj kurikule do tė thotė njė reformė radikale nė trajnimin e mėsuesve, pasi problemi mė i madh ėshtė niveli i pėrgatitjes sė mėsuesve tė rinj. Hartimi i kurrikulės sė re ėshtė njė hap konkret nė zbatimin e ligjit tė ri pėr sistemin parauniversitar, qė synon t’i japė nxėnėsve kompetenca tė parashikuara nė ligj, sa u takon pėrfitimit tė dijevė dhe pėrmirėsimit tė aftėsimit tė tyre profesional.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...ri-kosove.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2013, 21:37   33
Citim:
Historia dhe Gjuha shqipe, tekste tė njėsuara

Duke filluar nga viti akademik 2014-2015, nxėnėsit e shkollave 9-vjeēare tė Shqipėrisė dhe Kosovės, do tė studiojnė tė njėjtat tekste tė Gjuhės Shqipe dhe Historisė. Vetėm njė vit mė vonė, sipas planit tė hartuar nga MASH, do tė zbatohet kurrikula e njėsuar pėr tė gjitha programet mėsimore dhe tekstet.

Sipas kėshilltarit tė Ministrit tė Arsimit, Jovan Kristiqi, grupet e punės me ekspertė nga Shqipėria dhe Kosova po punojnė pėr hartimin e kurrikulės sė re, dhe ky proces ėshtė drejt finalizimit.

Aktualisht tė dy vendet kanė sisteme tė ndryshme tė arsimit 9-vjeēar, pasi vendi ynė ka sistemin 6+3, ndėrsa Kosova e ka 5+4. Por kjo sipas Kristiqit nuk pengon nė unifikimin e teksteve. Vitin e kaluar u bė njėsimi i abetares, dhe ky proces rezultoi i sukseshėm, ndėrkohė qė me zbatimin e kurrikulės sė unifikuar ky proces do tė pėrfshijė edhe tekstet e tjera.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...njehsuara.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2013, 21:18   34
Citim:
Kurrikula e njėsuar Shqipėri-Kosovė zbatohet nė 2015-2016

Tiranė, 21 shkurt 2013 - Nuk do tė jetė vetėm Abetarja, Historia dhe Gjuha Shqipe e Njėsuar mes Shqipėrisė dhe Kosovės, por e gjithė kurrikula e arsimit bazė. Kjo kurrikul e re e cila ėshtė nė fazė konsultimi me grupet e interesit nė tė gjithė vendin ėshtė po me tė njėjtin hap serioz dhe nė Kosovė.

Sipas mediave tė Tiranės, tė dyja qeveritė po punojnė me hartimin e teksteve tė njėsuara pėrcaktuar nė kėtė kurrikul. Drejtoresha e Institutit tė Zhvillimit tė Arimit, Tidita Abdurrahmani tha se ekepertėt po punojnė intesivisht nė tė dyja vendet.

Por kjo kurrikul e njėsuar mes Shqipėrisė dhe shqiptarėve tė Kosovės do tė vihet nė zbatim nė vitin shkollor 2015-2016 nga klasa e parė deri nė tė nėntėn.

Deri mė tani teksti i Abetares ėshtė i njėsuar. Autoritetet e arsimit, dhe akademikė po punojnė pėr njėsimin e teksteve Gjuhė Shqipe dhe Histori dhe kanė 2 vjet kohė pėr tė hartuar e miratuar kurrikulėn e re tė njėsuar tė arsimit fillor e 9-vjeēarė.

http://www.kosova.com/artikulli/90904
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2013, 21:08   35
Citim:
100 milionė euro pėr arsimtarėt e paraluftės

Rreth 100 milionė euro pritet t’i kushtojė buxhetit tė Kosovės Projektligji pėr Statusin e Punėtorėve tė Arsimit Shqip nė vend gjatė viteve 90-ta, i cili po pėrgatitet nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė.

Sipas kėsaj tė fundit, janė 22 mijė mėsimdhėnės qė kanė punuar para luftės nė vend, tė cilėve pėrpos qė do t’u njihet stazhi i punės, do tė kompensohen edhe financiarisht.

Kompensim financiar do tė marrin edhe 3200 pronarė tė shtėpive-shkolla.Zyrtarė tė lartė nga Ministria e Arsimit kanė bėrė tė ditur pėr gazetėn “Zėri” se me kėtė projektligj ėshtė menduar qė tė bėhet edhe kategorizimi i mėsimdhėnėsve.

Nė kategorinė e parė ėshtė paraparė tė hyjnė tė gjithė mėsimdhėnėsit universitarė, sekretarėt dhe kryetarėt e kėshillave komunale tė Arsimit, kryetarėt e Kėshillave tė Financimit, kryetari i Kėshillit Qendror, drejtori i Entit Pedagogjik, drejtorėt e shkollave, Rektorėt, redaktorėt e Institutit dhe Entit pėr Botimin e Teksteve.

Pėr kėtė kategori planifikohet qė kompensimi shtesė tė jetė 50 pėr qind mbi pagėn mesatare nė Republikėn e Kosovės. Paga mesatare nė Kosovė aktualisht ėshtė 370 euro dhe me 50 pėr qindėshin shtesė, sipas njė kalkulimi tė thjeshtė, del se mėsimdhėnėsit nė kėtė kategori t’i marrin nga 550 euro nė muaj.

Nė kategorinė e dytė do tė hyjnė mėsimdhėnėsit e shkollave tė larta, ata tė shkollave tė mesme, shkollave fillore dhe edukatorėt, tė cilėt parashihet tė marrin rrogė sa mesatarja nė Republikėn Kosovės, saktėsisht rreth 370 euro nė muaj.

Kurse nė kategorinė e tretė do tė hyjnė tė gjithė punėtorėt teknikė tė institucioneve arsimore, tė cilėt do tė marrin 80 pėr qind tė pagės mesatare nė Kosovės, apo rreth 300 euro nė muaj.

Nė kategorinė e katėrt do tė pėrfshihen tė gjithė pronarėt e shtėpive qė nuk kanė marrė kompensim me qira nė kohėn e paraluftės dhe qė tash do tė marrin kompensime tė pagės mesatare nė Republikėn e Kosovės, apo rreth 370 euro nė muaj.

Nė bazė tė njė kalkulimi del se kostoja vjetore e kėtij projektligji arrin shifrėn prej rreth 100 milionė euro dhe pagesa pėr kėta pėrfitues pritet tė fillojė shumė shpejt, pasi qė shumica e kėtyre mėsimdhėnėsve, qė kanė qenė tė angazhuar para luftės, aktualisht janė pensionuar, ose nė prag tė pensionit, pasi qė nga ajo kohė kanė kaluar 25 vite.

Sipas kėtij zyrtari tė lartė tė Ministrisė, i cili nuk ka preferuar tė flasė me emėr pėr gazetė, njė pension tė tillė nuk mund ta marrin ata qė marrin pensione invalidore dhe veteranėt, tė cilėt nė atė kohė kanė qenė punėtorė tė arsimit, porse duhet tė pėrcaktohen se cilėn pagė dėshirojnė ta marrin, pasi qė nuk mund t’i marrin dy pensione nė tė njėjtėn kohė.

Nė anėn tjetėr, eksperti i arsimit nga radhėt e AAK-sė, Jonuz Salihaj, konsideron se ky veprim i MASHT-it nė kėtė kohė ėshtė kryekėput nė funksion tė fushatės elektorale. “Kjo sigurisht se do ta ngarkojė buxhetin e kėsaj qeverie, e cila mė shumė shpenzon pėr luks sesa pėr gjėra tė tjera. Por, mendoj se meritor pėr ketė pension duhet tė jenė ata qė kanė vazhduar mėsimdhėnien e vazhdueshme nga vitit 1990 deri 1999”, ka thėnė ai.

Ndėrkaq, eksperti tjetėr i arsimit, Dukagjin Popovci, nuk mendon se punėtorėt e arsimit tė paraluftės duhet tė gėzojnė ndonjė privilegj, apo pension tė veēantė, pasi qė, sipas tij, ata edhe nė atė kohė kanė marrė paga sado tė vogla tė mund tė kenė qenė ato.

”Punėtorėt e arsimit qė kanė punuar nga vitet 90-99 mendoj se nuk duhet tė kenė ndonjė privilegj. Pse duhet pasur privilegj pėr ata qė kanė punuar pėrgjatė atyre viteve kur dihet se kanė marrė paga. Unė pėr veti kam qenė punėtor i arsimit nė ato vite dhe nuk mendoj se mė takon ndonjė pension, privilegj i veēantė, sepse kam marrė pagė nė atė periudhė. Pra, nuk mendoj se dikush pėr atė periudhė mė ka borxh pse kam punuar sepse kam marrė pagė”, ka thėnė Popovci.

http://www.zeri.info/artikulli/11565...t-e-paraluftes
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:25.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.