Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 1 > Verior
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.3.2008, 07:46   1

Shkrim i cituar Z1: OBI (Konferenca Islamike) nuk e njeh Shqipėrinė Veriore


Citim:
Pavarėsia e Kosovės pėrēan vendet islamike
11/03/2008 - 08:04

Njohja e pavarėsisė sė Kosovės pėrēan vendet e Konferencės Islamike. Nė datat 13 dhe 14 mars nė Dakar do tė zhvillohet samiti i 11-tė i kėsaj organizate dhe ēėshtja e Kosovės pritet tė shtrohet pėr diskutim.

Dje e pėrditshmja turke “Zaman”, njoftoi se Turqia do tė pėrpiqet qė tė pėrfshijė nė dokumentin pėrfundimtar tė konferencės qė duhet tė votohet nga 57 anėtarėt, njė nen lidhur me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Por agjencia e lajmeve APA bėri tė ditur dje nga Dakari, se ky propozim nuk ėshtė pranuar, madje kanė protestuar kundėr tij vende tė tilla si Azerbajxhani, Egjipti, Sudani dhe Indonezia.

...

Deri tani nga 57 anėtare, vetėm katėr shtete e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, e kėto janė Turqia, Malajzia, Afganistani dhe vetė vendi pritės i samitit tė 11 tė vendeve islamike, Senegali.

...

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=17691
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2008, 16:55   2

Shkrim i cituar Arabėt kundėr Shqipėrisė Veriore, pro Serbisė


Citim:
Myslimanėt pėrplasen pėr Kosovėn
Koha

Kur Samuel Huntingtoni po trajtonte teorinė e tij tė "pėrplasjes sė qytetėrimeve" dhe aleancat eventuale, ai me lehtėsi po pėrshkruante konfliktin shqiptaro-serb si njė luftė religjioze, ndėrsa shqiptarėt e Kosovės si kandidatė tė natyrshėm pėr t'u rreshtuar nė njė aleancė potenciale me botėn myslimane kundėr asaj perėndimore. Edhe pse liderėt shqiptarė pas rėnies sė Murit tė Berlinit kishin kaluar nė anėn perėndimore tė "vijės sė Teodosit", ata shpeshherė, shkaku i propagandės serbe, po pėrjetoheshin si njerėz qė drejtojnė njė turmė xhihadistėsh. Shqiptarėt, megjithatė, kishin arritur tė hiqnin kėtė stigmė falė orientimit tė palėkundur perėndimor qė manifestohej nga liderėt e tyre, kudo. Ky kurs vazhdon edhe pas shpalljes sė pavarėsisė, pėrderisa lidershipi mbetet i pėrkushtuar nė rrugėn properėndimore.

Teksa dilema rreth orientimit tė shqiptarėve tashmė ėshtė hequr, pyetja ėshtė cili ėshtė raporti i botės myslimane apo shteteve islamike karshi shqiptarėve dhe Kosovės? Apo thėnė mė drejt, a ėshtė qasja properėndimore e kosovarėve njė pėrplasje me pozicionimet globale tė njė numri tė shteteve islamike? Liderėt kosovarė me mburrje flisnin pėr garėn qė shtetet po bėnin pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės. Kryeministri Hashim Thaēi po llogariste pėr 100 njohje ku me gjasė gjysma e tyre pritej tė ishin shtetet e Konferencė Islamike. Numri i shteteve qė kanė njohur Kosovėn ėshtė 41 deri mė sot, ndėrsa vetėm katėr prej tyre janė anėtarė tė Konferencės, duke pėrfshirė Shqipėrinė.

Analistėt shohin disa arsye pėr kėtė numėr dukshėm tė vogėl dhe befasisht tė papritur. Njė nga to ėshtė mosnjohja e Kosovės si gjeografi, antiamerikanizmi i disa shteteve islamike, raportet e disave me Rusinė si dhe qasja e miqėsore e kėtyre vendeve ndaj Jugosllavisė sė dikurshme.


Nostalgjia e botės arabe

Politikani i shquar Arbėn Xhaferi thotė se nė tėrė kėtė muhabet duhet pėrjashtuar religjioni. Sipas Xhaferit, shtetet myslimane shpeshherė, pėr interesa dhe shkaqe te ndryshme, aspak fetare, kanė pėrplasje dhe antagonizma ekstreme ndėrmjet tyre. Njė nga arsyet e kėtij qėndrimi ndaj Kosovės pėr Arbėr Xhaferin ėshtė nostalgjia e botės arabe pėr periudhėn e mosinkuadrimit dhe respekti pėr figurėn e Titos.

"Kosova ėshtė njė kafshatė tepėr e vogėl, pėr tė cilėn nuk vlen qė ata t'i prishin raportet strategjike me Rusinė, pėrkatėsisht me Serbinė qė ata ende e perceptojnė si Jugosllavi. Kėtė fakt nuk e merrte parasysh Presidenti i ndjerė boshnjak Izetbegovic dhe shtrenjtė e pagoi. Gadafi i dha atij pesė milionė dollarė ndihmė, ndėrkaq Milosheviēit me qindra milionė", elaboron Xhaferi.

Qemajl Morina, Dekan i Fakultetit tė Studimeve Islamike nė Prishtinė pėrmend pak a shumė tė njėjtat arsye. "Bota islame e njeh shumė pak Kosovėn. E dyta, ėshtė antiamerikanizmi i cili ekziston nė botėn islame pėr shkak tė qėndrimeve qė ka Amerika nė Irak, Afganistan nė ēėshtjen e Palestinės, kėshtu qė pėrkrahja e madhe qė i ėshtė dhėnė Kosovės nga ana e amerikanėve ka lėnė tė dyshohej se pėr ēka ėshtė...", ka thėnė Morina.

Vlerėsim tė ngjashėm ka edhe Dom Lush Gjergji i klerit katolik. Ai mendon se qasja shumė properėndimore e kosovarėve ėshtė vetėm njėra nga arsyet pėr ngecjen e njohjeve nga shtetet islamike. "Arsye tjetėr ėshtė tensionimi i botės arabe me Amerikėn. Njė arsye tjetėr ėshtė ndikimi i Rusisė e cila mundohet tė ketė ndikim nė botėn arabe kundėr Amerikės dhe Bashkimit Europian", ka thėnė ai.

Elementi i nostalgjisė pėr Jugosllavinė e dikurshme ka njė ndikim tė veēantė nė mosnjohjen e Kosovės nga shtete islamike. Njė arsye tjetėr, Qemajl Morina numėron edhe diplomacinė aktive serbe. "Kanė njė lloj nostalgjie pasi qė mendojnė se politika qė ka udhėhequr Ish Jugosllavia ndaj botės arabe ka qenė e drejtė. Ka edhe njė ofensivė tė madhe tė politikės serbe, ndėrsa keni edhe rastin e Jordanit ku mbi 2 mijė intelektualė arabė janė tė martuar me serbe. Tė gjithė kėta faktorė kanė ndikuar", thotė ai.

Nė Samitin e vendeve islamike, qė ėshtė mbajtur pas shpalljes sė pavarėsisė, kosovarėt kanė dėrguar njė delegacion pėr tė lobuar pėr njohjen e pavarėsisė. Mirėpo liderė e ministra tė kėsaj konference vetėm se kishin pėrmendur nė njė deklaratė shpalljen e pavarėsisė. Qeveria e Kosovės, megjithatė, ende shpreson se njohja numerike nga kėto vende do tė vijė njė ditė. "Jemi duke tentuar vazhdimisht qė t'i bindim qė ata tė bėjnė njė gjė tė tillė", ka thėnė Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi.

Ai thotė se shtetet qė kanė njohur Kosovėn e dinė se Kosova ėshtė njė vend properėndimor dhe demokratik duke theksuar se mbi kėtė bazė do tė vijnė edhe njohjet tjera. Zėdhėnėsi i Presidentit tė Kosovės, Xhavit Beqiri thotė se njohja nga kėto shtete do tė ishte e mirėseardhur. Mirėpo ai nuk dėshiron tė diskutojė shumė rreth rreshtimit tė politikės kosovare duke thėnė se njė gjė e tillė dihet. "Orientimi i Kosovės dihet qė ėshtė properėndimor. Kosova edhe ėshtė nė Evropė dhe s'mund tė ketė orientim tjetėr. Por kjo nuk prejudikon qė Kosova nuk aspiron raporte tė mira edhe me vendet tjera tė mjediseve", ka thėnė Beqiri.

Pėrderisa delegacioni kosovar nė Dakar tė Senegalit ku ishte mbajtur samiti i shteteve islamike ka potencuar se Kosova ėshtė njė shtet laik, Qemajl Morina thotė se Kosova nuk ėshtė dashur atje tė pėrfaqėsohej nga njė ministėr i arsimit por do duhej qė atė ditė ta dorėzonte kėrkesėn pėr anėtarėsim. Sipas tij, kjo do tė ndikonte nė njohje. "Ky hap do ta kishte vėnė Konferencėn Islamike para njė akti tė kryer edhe ata nuk do tė kishin pasur rrugėdalje tjetėr pos ta njohin Kosovėn. Mirėpo dėrgimi i delegacionit tonė me disa hezitime nė nivel tė ministrit tė Arsimit ka bėrė qė ne nuk jemi tė interesuar aq sa duhet", ka thėnė ai.

http://koha.com.mk/aktuale.html#a25
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2008, 22:04   3

Shkrim i cituar Konferenca Islamike vazhdon tė mos njohė Shqipėrinė e Veriut


Citim:
Shqipėria i kėrkoi sėrish 57 vendeve tė Konferencės Islamike qė ta njohin nė bllok pavarėsinė e Kosovės. Kėtė here kėrkesėn e bėri ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, i cili nga datat 18-20 qershor mori pjesė nė punimet e Konferencės sė 35 tė Ministrave tė Punėve tė Jashtme tė vendeve anėtare tė Organizatės sė Konferencės Islamike, por pa sukses.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=38839
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.8.2008, 16:49   4

Shkrim i cituar Arabėt kundėr Shqipėrisė sė Veriut, pro Serbisė


Nė Prishtinė mbahet konferenca "Kosova dhe bota arabe" qė synon pėrmirėsimin e imazhit tė Kosovės nė shtetet arabe. Intelektualėt arabė qė marrin pjesė nė kėtė konferencė i kanė thėnė BBC-sė se nė botėn arabe ka paragjykime pėr Kosovėn dhe si rezultat i kėsaj, ka hezitime pėr njohjen e pavarėsisė sė saj.

Gjashtė muaj pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, atė e kanė njohur vetėm 6 nga 57 shtetet anėtare tė Konferencės Islamike, prej tė cilave asnjė nga bota arabe.

Violeta Hyseni bisedoi me profesorin Ridwan Al-Sayyid, ligjėrues i studimeve islamike nė Universitetin e Libanit nė Bejrut dhe kėshilltar i kyeministrit libanez.

BBC: Profesor, pavarėsia e Kosovės ėshtė njohur vetėm nga gjashtė shtete anėtare tė Konferencės Islamike. Pse sipas jush nuk ka njohje mė tė madhe tė Kosovės nga vendet islamike, nga bota arabe? Mos qėndrojnė arsyet tek lidhjet e forta tė shqiptarėve tė Kosovės me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pavarėsisht se shumica prej tyre janė myslimanė?

Al-Sayyid: Jo, kjo nuk ka tė bėjė asgjė me kėtė. Disa njerėz hezitojnė sepse kanė raporte tė mira me Serbisė ose me Rusinė, ndėrsa disa arabė mendojnė pėr pakicat e tyre, sepse ne kemi kurdėt dhe berberėt, nė vendet arabe ka muslimanė dhe tė krishterė.

Ka shumė probleme dhe shumica e minoriteteve qė kemi ne flasim pėr krijimin e shteteve tė reja. Shtetet arabe kanė frikė se problemet tona etnike do tė bėhen mė tė mėdha si rezultat i zhvillimeve nė Ballkan dhe nė Kosovė.

Pra ka dy elemente nė kėtė mes: elementi i parė ėshtė se 4-5 shtete arabe kanė bashkėpunim tė mirė me Serbinė dhe me Rusinė, ndėrsa disa shtete arabe kanė pakicat e tyre dhe i frikėsohen ndarjes sė vendit.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...osovarab.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2008, 13:36   5
Citim:
Armiku i armikut tim ėshtė miku im!
27/08/2008 / Adnan Abrashi

Shkaqet e mosnjohjes sė Kosovės nga shtetet arabe thuhet se janė tė shumta. Nė mes tjerash, nė kėtė drejtim bėhet fjalė pėr ndikimin e njė miqėsie tė vjetėr sentimentale me Serbinė, trashėgimtare tė Jugosllavisė sė Titos. Kjo u pa edhe nė mėnyrėn se si u prit nga ta ministri i Punėve tė Jashtme i Serbisė, zoti Jeremiē, nė Konferencėn e fundit tė Shteteve tė Painkuadruara tė Botės.

Merrni me mend! Me ēfarė respekti dhe pompoziteti pritet aty nga shumė shtete myslimane njė ministėr i asaj Serbie, e cila nė Bosnjė dhe Kosovė vrau dhe masakroi me mira e mira myslimanė; i asaj Serbie e cila nė luftėn e fundit dogji dhe shkatėrroi me mira e mira xhami dhe tempuj tjerė fetarė islamė...?!

Vėrtet pėr tu befasuar! Nė raport me njohjen e shtetit tė ri tė Kosovės, sot kjo rrethanė emocionale, konsiderohet nga bota arabe si interes i tyre i veēantė nacional?!!


Arabėt, gjyshja dhe prindėrit e mi

Ende sot e kėsaj dite i kam tė paharruara kujtimet nga maji i vitit 1967. Unė, atėbotė isha 9-vjeēar dhe nė arenėn politike ndėrkombėtare, konkretisht nė Lindjen e Afėrme, zhvillohej njė luftė e pėrgjakur nė mes tė Egjiptit dhe Izraelit. Sigurisht se shkaku i kėsaj mbrese tė thellė te unė assesi nuk ka qenė lufta si konflikt i pėrgjakur me detajet politike tė sė cilės mė tepėr merreshin tė rriturit, por, si njė fėmijė i padjallėzuar, mė kishte lėnė mbresa tė pashlyeshme mėnyra e solidarizimit tė familjes dhe pėrgjithėsisht edhe i gjithė tė afėrmve tė mi, me popullin vėlla mysliman arab tė Egjiptit. Kurrė nuk mund ta harroj gjyshen dhe nėnėn time, tė cilat, pas faljes sė ēdo vakti tė namazit, me zė tė lartė dhe nga pesė herė nė ditė, luteshin pėr vėllezėrit tanė myslimanė qė padrejtėsisht ishin pėrgjakur, sikur thoshin ato, nga “jehuditė”, “dushmanė tė vjetėr dhe tė pėrbetuar tė myslimanėve”. Lutjet tė tilla tė ngjashme si tė gjyshes dhe nėnės sime, sigurisht bėheshin edhe nėpėr xhamitė ku shkonte tė falej babai, por atė mė tepėr do ta kujtoj se si me emocione tė forta dhe sytė tė pėrlotura, qėndronte tėrė natėn pranė radios sonė tė vjetėr, duke tentuar qė ēdo minutė tė kapte lajme sa mė tė freskėta qė kishin tė bėnin me kėtė luftė tė padrejtė.

Duhet pranuar se ndoshta qė nga ajo kohė fėmijėrore mbresėlėnėse pėr mua, edhe kur mė vonė u rrita dhe u bėra shumė mė i arsyeshėm, nė tė gjitha situatat e ēfarėdo lufte apo padrejtėsish tė tjera qė bėheshin ndaj ndonjė shteti mysliman nė botė, pėrherė si shprehje e automatizuar nė nėnvetėdijen time, reagonte ai solidarizimi i rrėnjosur thellė i mbajtjes sė favorit nė anėn e kėtyre shteteve myslimane

Por, si t’ia shpjegoj sot ndėrgjegjes sime, kur pikėrisht kjo “armike e pėrbetuar e myslimanėve” - Amerika, mua si shqiptar dhe njeri, mė bėri tė jem si gjithė tė tjerėt nė botė, i lirė, dhe ta kem formalisht njė ēfarėdo shteti ashtu si ėshtė, ndėrsa, kėta vėllezėr myslimanė tė gjyshes, nėnės, babait, kushėrirave, besa edhe tė mi dikur, sot as qė lėvizėn tė bėjnė sė paku diēka moralisht si pėrkrahje nė kėtė drejtim.

Bile-bile, disa paturpshėm deklaruan se pėr ta nė kėtė rast, fare nuk luan rol vendimtar pėrkatėsia jonė si shumicė myslimane, por mbi tė gjitha, ata udhėhiqen nga interesat e tyre tė ngushta shtetėrore dhe nacionale.

Ah... sa kisha dashur tani qė vetėm pesė minuta t’i kem gjallė, gjyshen dhe prindėrit e mi tė dashur...!


Edhe pak histori

Nėse pėr kuriozitetin tonė kishim bėrė njė statistikė tė mirėfilltė tė shqiptarėve qė kanė emra Naser, atėherė, jam mė se i sigurt se nga gjithė bota islame, ky emėr si mė i pėrfaqėsuar, do tė tregohej nė Kosovė. Pse ėshtė kėshtu, dihej: respekti i madh dhe i verbėr ndaj njė udhėheqėsi tė shquar mysliman arab tė Egjiptit; njėrit prej 3 liderėve dhe thelluesve kryesorė tė Botės sė Shteteve tė Painkuadruara, Abdel Gamal Naser.

Po, edhe pse ėshtė kėshtu, nga populli im mysliman shqiptar i Kosovės, pak kush atėbotė (ndoshta ende edhe sot) dinte se Naseri ishte njė ish-oficer i dalė nga Akademia Ushtarake e Moskės. Nga kėndej, ai erdhi nė krye tė Egjiptit me njė grusht shteti tė pėrgjakshėm, tė pėrgatitur nga KGB-ja sovjetike. Me kėtė grusht-shtet, Naseri shkatėrroi mbretėrinė 154-vjeēare egjiptiane tė udhėhequr brez pas brezi nga familjet shqiptare, vendosur nga i madhi Mehmet Ali Pasha. I fundit, mbreti Faruk u detyrua tė emigronte nė Itali.

Qė kur erdhi Naseri nė pushtet, shqiptarėve mė s’iu dėgjua zėri nė Egjipt, e mos tė flasim pėr ata qė u ndoqėn dhe u persekutuan nga ky regjim.


“Jehuditė” dhe Kosova

Qė nga dita e sotme, kam vendosur qė t’i kundėrshtoj ashpėr ēdo hoxhe apo kushdo qoftė tjetėr, i cili pretendon tė mė bindė se “jehuditė”, janė dushmanė tė pėrbetuar tė myslimanėve. Pėr shkaqe tė ndryshme historike, ata, ndoshta mund tė jenė dushmanė tė arabėve, por kurrsesi tė myslimanėve. Sepse, edhe Kosova ime banohet me mbi 90% myslimanė, ndėrsa “jehuditė” kurrė nuk i kemi pasur armiq dhe as qė do t’i kemi ndonjėherė. Por, pėrkundrazi, ky popull edhe vetė i lashtė dhe i pėrvuajtur si ne historikisht, gjithmonė na ka ēmuar dhe vlerėsuar lart, e nė rend tė parė si pėrkatės shqiptar.

Njohja e Kosovės shtet nga Izraeli “de facto” kaherė ka ndodhur. Kjo shihet nė Amerikėn dhe dėshtimet e njėpasnjėshme tė Serbisė qė ta pėrvetėsojė atė pėr vete.

Muaji i shenjtė i Ramazanit po afrohet dhe unė do ta shfrytėzoj rastin qė kėto ditė tė madhėrishme tė agjėrimit t’ua uroj tė gjithė myslimanėve tė mi shqiptarė me njė apel tė fuqishėm, qė nėpėr tė gjitha mexhliset, e veēanėrisht nėpėr xhami dhe predikime pas namazit tė teravisė, tė mos merren aq me “jehuditė” dhe as armiqtė e tjerė si “dushmanė historikė tė myslimanėve”.

Pse edhe ne nė kėtė rast, njėsoj si arabėt, tė mos udhėhiqemi nga interesat tona shtetėrore dhe kombėtare...?

“Armiku i armikut tim, ėshtė miku im”. Pa dyshim, ėshtė ky ligji i pamposhtur hyjnor i natyrės, i cili duhet respektuar patjetėr, a po?!

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10019
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.5.2009, 18:57   6

Shkrim i cituar OKI: Kalon njė rezolutė pėr mbėshtetje ekonomike tė Veriorit


Citim:
E pėrditshmja “Koha Ditore” thekson se njė betejė e ashpėr ėshtė zhvilluar tė shtunėn dhe tė dielėn nė Damask ndėrmjet vendeve pėrkrahėse tė pavarėsisė sė Kosovės dhe vendeve qė mbėshtesin qėndrimin e Serbisė kundėr pavarėsisė, ndėrkohė qė autoritetet e Sirisė nuk kanė lejuar as Prishtinėn e as Beogradin tė marrin pjesė nė Konferencėn Islamike.

Gazeta ka vėnė nė dukje se Rezoluta pėr Kosovėn ėshtė hartuar nga Shqipėria, ndėrsa i ėshtė lėnė Arabisė Saudite qė ta nxjerrė nė votim para shteteve anėtare tė Konferencės Islamike, pėr shkak tė fuqisė dhe ndikimit qė ka mbi shtetet tjera islamike.

http://www.evropaelire.org/Content/Article/1738834.html

Citim:
Konferenca Islamike miraton rezolutėn pėr Kosovėn

Organizata e Konferencės Islamike ka miratuar sot rezolutėn pėr Kosovėn, nė tė cilėn thuhet se qė nga shpallja e pavarėsisė mė 17 shkurt 2008, Kosova ka shėnuar pėrparim nė ndėrtimin e institucioneve demokratike dhe nė ruajtjen e paqes dhe qėndrueshmėrisė nė rajon.

Rezoluta e hartuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė dhe e mbėshtetur nga Mbretėria e Arabisė Saudite, ėshtė votuar njėzėri nė sesionin e 36 tė Kėshillit Islamik tė Organizatės sė Konferencės Islamike qė po mbahet nė Damask tė Sirisė.

Pėrmes saj, u bėhet thirrje shteteve anėtare tė kėsaj organizate qė tė vazhdojnė tė mbėshtesin Kosovės dhe zhvillimin ekonomik tė saj. Rezoluta, qė ėshtė e para e kėtij lloji, i jep pėr detyrė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Konferencės Islamike qė tė raportojė nė takimet e ardhshme tė Konferencės mbi zhvillimet nė Kosovė.

Ndonėse, nė Rezolutė nuk bėhet thirrje qartazi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, autoritetet nė Kosovė e kanė quajtur tė rėndėsishėm miratimin e saj. Kryeministri i vendit Hashim Thaēi dhe Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, thanė se kjo rezolutė do t’i ndihmojė Kosovės nė shtimin e numrit tė njohjeve nga shumė vende tė konferencės islamike.

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Lulzim Basha, tha se Beogradi nuk ka arritur tė bllokojė Rezolutėn e cila sipas tij ėshtė njė e arritur e madhe pėr Kosovėn dhe njė sukses i jashtėzakonshėm pėr diplomacinė e Shqipėrisė.

Pėr momentin nuk ka pasur komente nga diplomacia serbe, shefi i sė cilės, Vuk Jeremic e kishte cilėsuar mbrėmė sukses tė Serbisė, heqjen e thirrjes pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga teksti i rezolutės.//ek

http://www.voanews.com/albanian/arch...ate=2009-05-25

Citim:
OIC Passes Modified Kosovo Resolution

Lulzim Basha, Minister of Foreign Affairs of the Republic of Albania who is participating in the 36 Ministerial Summit of the Organization of the Islamic Conference has confirmed today in a live phone interview that the OIC has passed the Kosovo resolution. All of the members of the OIC have voted in favor of the resolution.

However, according to Serbian FM Vuk Jeremic, Syria, Egypt, Azerbaijan and several other OIC member states submitted amendments to Saudi Arabia's resolution proposal, so that the final version of the adopted resolution does not call on recognition of Kosovo and it does not mention Kosovo as a state.

Jeremic declared it to be "yet another important diplomatic victory for Serbia." Belgrade views Kosovo's independence proclamation to be illegal.


According to sources, the resolution that was finally adopted - a non binding resolution - merely opens the path for individual OIC member states to decide whether to recognize Kosovo or not.

This mechanism is similar to the one adopted by the EU which left it to member states to decide and as a result of this 22 out of 27 EU member states have recognized Kosovo. Kosovo is recognized by 13 out of 57 OIC member states while The Kosovo Times says that diplomatic sources close to the events in the OIC summit confirm the willingness of an additional 19 OIC member states to recognize Kosovo. It is expected that these further recognitions from OIC member states, are going to take place in upcoming weeks.

Sources:
"Albanian FM: OIC passes the Kosovo resolution" Kosovo Times May 25, 2009
"Resolution for recognition of Kosovo independence rejected by Islamic countries" Bsanna News May 25, 2009
"Saudi Kosovo proposal fails at OIC" B92 May 25, 2009 

http://www.islamtoday.com/showme2.cf...ub_cat_id=2225
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2009, 22:13   7
Citim:
Dy mashtrues ballkanas dhe rezoluta pėr Kosovėn

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Lulzim Basha, dhe ministri i Jashtėm i Serbisė, Vuk Jeremiē, janė vėnė nė garė kush tė lavdėrohet mė shumė me rezolutėn e Konferencės Islamike pėr Kosovėn. Ministri ynė, talenti i vetėm i tė cilit deri mė sot ėshtė patetizmi, gati sa na hutoi si magjistari Nadir, duke na thėnė se vendet islamike votuan njė rezolutė pėr njohjen e menjėhershme tė Kosovės.

Pas kėsaj mendova se nė Beograd do tė kishte rėnė vėrtet zija. Po, ndėrsa po lexoja lajmet e B92, agjencisė mė serioze properėndimore serbe, pashė se njėsoj si Lulzim Basha, ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, e quante rezolutėn njė tjetėr fitore historike pėr Serbinė. (Arabia Saudite dėshton nė propozimin pėr pavarėsinė e Kosovės: Source: B92.http://www.b92.net/eng/news/politics...4&nav_id=59349)

Sigurisht qė tė dy gėnjejnė, edhe Lulzim Basha, dhe Vuk Jeremiē. Konferenca Islamike natyrisht qė ka lėvizur nga pozicioni gati armiqėsor qė kishte ndaj njohjes sė shtetit tė Kosovės, por ėshtė ende shumė larg njohjes sė saj dhe ndoshta s’do arrihet kurrė njohja nė bllok.

Ėshtė i dhimbshėm fakti qė Shqipėria ka paguar njė taksė tė rėndė duke qenė anėtare e kėsaj organizate, me arsyetimin se do tė na ndihmojė pėr pavarėsinė e Kosovės dhe nė tė vėrtetė ajo po bėhet pengesa e fundit pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Dhe Lulzim Basha me “suksesin” e Konferencės Islamike gėnjeu si zakonisht, jo vetėm shqiptarėt, por dhe Behxhet Pacollin, i cili, sa herė merr vesh ndonjė lajm se ndonjė vend do ta njohė Kosovėn, hap fjalė se ka punuar mė parė pėr kėtė njohje. Dhe nė kėtė rast Azerbajxhani, tek i cili ai kishte shumė besim, ishte sėrish kundėr dhe pengesė kryesore e rezolutės sė paraqitur.

Pak a shumė kėshtu i ndodhi dhe Lulzim Bashės. Pasi rezoluta nuk ishte ajo qė u nis, dhe pasi thelbi inkurajues i saj u zbeh, ministri ynė doli para kamerave shend e verė dhe dha lajmin se pritet njė valė e fortė njohjesh pėr Kosovėn. Shpresa e tij e vetme ėshtė qė ne t’i llogarisim si bilanc tė tij shtetet myslimane qė mund ta njohin nė tė ardhmen Kosovėn.

Ky banalitet i tij mė kujtoi natėn para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, rreth orės 1 tė natės duke u gdhirė 17 shkurti, kur Basha iu dėrgonte sms gazetarėve tė Tiranės nė Prishtinė duke u thėnė: “Po i jap dorėn e fundit”.

Ky protagonizėm qesharak me njė ēėshtje shumė serioze, siē ėshtė pavarėsia e Kosovės dhe njohja e saj nga Perėndimi dhe gjithė vendet e tjera, ėshtė thelbi i vėrtetė i kėtij manekini. Ata qė kanė njohur Kosovėn dhe ata qė do ta njohin, do t’i marrin vendimet, jo duke pasur parasysh Lulzim Bashėn, por Kosovėn.

Unė nuk di me ēfarė modeli e inkurajon Lulzim Basha njohjen e Kosovės nė botė, por deri mė sot ai thjesht shpresojmė mos tė ketė prishur punė me historitė e tij tė korrupsionit dhe vesin pėr tė gėnjyer pėr ēdo gjė.

I njėjtė si Basha dhe ministri serb, Jeremiē, mburret se ka arritur njė fitore nė Damask duke frenuar njohjen e Kosovės nga Konferenca Islamike. Njėsoj si Basha dhe ky delirant mendon se Kosova mund tė pengohet nga lobimi i tij personal.

Pėr njė koincidencė shumė private, tė dy kėta njerėz, si Lulzim Basha, dhe Vuk Jeremiē, kanė njė shok tė pėrbashkėt serbo-boshnjak, Damir Fazlliēin. Jeremiē ka ndenjur me tė nė Londėr nė njė dhomė, ndėrsa Basha ka pasur deri biznese pėrmes kunatit tė tij. S’di pse kėta dy mashtrues mė kujtojnė gjithmonė Fazlliēin, sidomos kur krekosen si gjelat mbi pleh

http://www.gazetatema.net/?id=5385
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2009, 22:17   8
Citim:
Harxhi, tur nė Lindjen e Mesme

Zėvendėsministrja e Punėve tė Jashtme, Edith Harxhi, zhvilloi njė tur takimesh dypalėshe nė Lindjen e Mesme. Harxhi zhvilloi vizita zyrtare nė Republikėn e Libanit dhe nė atė tė Sirisė.

Gjatė takimeve u diskutua rreth marrėdhėnieve mes Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė Libanit, nevojės pėr intensifikimin e tyre dhe rreth nėnshkrimit tė disa marrėveshjeve dypalėshe si ajo pėr nxitjen e investimeve dhe heqjen e taksimit tė dyfishtė, marrėveshja pėr heqjen e vizave pėr pasaportat diplomatike dhe ato tė shėrbimit dhe marrėveshja nė fushėn e turizmit dhe tė aviacionit civil.

Harxhi i parashtroi Kryeministrit dhe kryetarit tė Parlamentit tė Libanit nevojėn pėr njohjen sa mė tė shpejtė tė pavarėsisė sė Kosovės, si njė kontribut tė madh pėr paqen dhe stabilitetin nė rajonin e Ballkanit.

Harxhi u takua nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme me homologun e saj, z. Al Mura. Gjatė takimit, znj. Harxhi paraqiti pikėpamjet e qeverisė shqiptare lidhur me nevojėn pėr intensifikimin e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Sirisė.

Harxhi gjithashtu i parashtroi palės siriane domosdoshmėrinė e njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės, duke pėrmendur faktin se janė tashmė 63 shtete tė botės qė e kanė njohur atė dhe dy organizata tė mėdha ndėrkombėtare, mes tė cilave 11 janė vende anėtare tė Konferencės Islamike.

Njė takim i veēantė iu rezervua zonjės Harxhi edhe nga njė grup shqiptarėsh tė diasporės sonė nė Siri, tė cilėt evidentuan nevojėn pėr lidhje mė tė ngushta me shtetin amė. Sė shpejti do tė njoftohet edhe hapja e Konsullatės sė Nderit tė Republikės sė Shqipėrisė nė Damask.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23936
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 10:20   9
Citim:
Shqipėria i kėrkon Egjiptit njohjen e Kosovės

Tiranė 20 shkurt - Shqipėria i kėrkon Egjiptit, si vėnd lider nė botėn arabe qė tė influencojė tek vėndet e tjera pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.
Gjatė njė vizite qė pati nė Egjipt kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli, i kėrkoi kryetarit tė Asamblesė Popullore tė Egjiptit, Fathy Souror, por dhe pėrfaqėsuesve tė tjerė politikė tė vėndit me tė cilėt pati takime, tė influencojnė pėr njohjen sa mė shpejt tė pavarėsisė sė Kosovės.

“Shqipėria e konsideron Egjiptin si njė vend lidėr nė botėn arabe, qė me influencėn e tij do tė ndikonte mjaft nė njohjen e shtetit tė Kosovės”, tha kryeparlamentarja Topalli. Sipas saj, pavarėsia e Kosovės ka sjellė njė realitet tė ri nė Ballkan, duke e bėrė atė mė tė sigurt.

“Ky realitet i ri, tha kryetarja e Kuvendit, ka ndikuar nė stabilitetin e rajonit tonė, duke ēuar pėrpara fqinjėsinė e mirė, pas njohjes sė Kosovės nga tė gjitha vendet e ish-Jugosllavisė, pėrveē Serbisė", tha Topalli.

Nga ana e tij, kryetari i Komisionit tė Jashtėm tė Parlamentit tė Egjiptit, i pranishėm nė takim, siguroi zonjėn Jozefina Topalli se ky komision do t’i rekomandojė Qeverisė sė Egjiptit njohjen e shtetit tė Kosovės, pasi edhe opinioni publik ėshtė nė favor.

Nė nderim tė vizitės sė zonjės Jozefina Topalli, Kryetari i Parlamentit kishte pėrgatitur posaēėrisht pėr tė njė medalje tė artė, ku ishte gdhendur emri i saj, gjė qė sipas tij do t’ia bėnte kryetares sė Kuvendit tė Shqipėrisė tė paharrueshme vizitėn e saj tė parė nė Egjipt.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,12379
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2010, 23:05   10
Citim:
Kosova jashtė agjendės tė Samitit tė Ligės Arabe

Ministria e Punėve tė Jashtme tė Kosovės nuk ka arritur qė nėpėrmjet pesė shteteve qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės nga Liga Arabe tė fusė ēėshtjen e njohjes tė vendit tonė nė samitin e Ligės Arabe, qė mbahet mė 27 dhe 28 tė kėtij muaji nė Sir tė Libisė.

Zėdhėnėsja e MPJ-sė, Albana Beqiri ka deklaruar pėr tė pėrditshmen “Koha Ditore” se kjo ministri nuk ka arritur ta fusė ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės nė kėtė konferencė, pėrkundėr “pėrpjekjeve tė shumta”.

“I kemi shfrytėzuar tė gjitha kanalet diplomatike lidhur me kėtė samit, por nuk ia kemi dalė”, ka thėnė Beqiri.

Nga ana tjetėr, njohėsist e zhvillimeve tė botės arabe janė shprehur se mosfutja e Kosovės nė rendin e ditės sė Samitit tė Sirit dėshmon plogėshtinė e diplomacisė sė Kosovės nė raport me shtetet arabe. /KD/Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=7944
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 19:56   11
Citim:
Miratohet Rezoluta e re “Mbi Situatėn nė Kosovė” nga Ministrat e Punėve tė Jashtme tė Organizatės sė Konferencės Islamike nė Dushanbe, Taxhikistan

Nė seancėn pėrmbyllėse tė Ministerialit tė Organizatės sė Konferencės Islamike, mbajtur nė Dushanbe, Taxhikistan, ku mori pjesė edhe Zv. Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, z. Ilir Meta, Ministrat e Punėve tė Jashtme tė vendeve anėtare miratuan Rezolutėn e re ‘Mbi Situatėn nė Kosovė’.

Kjo Rezolutė, e iniciuar nga Shqipėria dhe miratuar me unanimitet tė plotė nga 57 shtetet anėtare tė OKI-sė, ka njė rėndėsi tė jashtėzakonshme dhe pėrbėn njė sukses tė madh pėr Kosovėn dhe njohjen e saj tė mėtejshme.

OKI i referohet nė dokumentin e saj, deklaratės sė pavarėsisė sė Kosovės, dhe pėrmes kėsaj Rezolute evidenton qartė se qė nga shpallja e pavarėsisė mė 17 shkurt 2008, Kosova ka bėrė progres tė dukshėm nė ndėrtimin e institucioneve demokratike, forcimin e shtetit ligjor, zhvillimin ekonomik dhe integrimin nė familjen evropiane. Rezoluta evidenton, gjithashtu, se Kosova ėshtė bėrė anėtare e Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Botėrore.

Pas miratimit tė Rezolutės, Zv. Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, z. Ilir Meta tha: “Rezoluta ‘Mbi Situatėn nė Kosovė’, ėshtė dėshmi e qartė e mbėshtetjes sė fuqishme tė vendeve anėtare tė OKI-sė ndaj shtetit tė ri tė Kosovės, tė cilėt vlerėsojnė se pavarėsia e saj ka krijuar njė klimė paqėsore me ndikim pozitiv nė marrėdhėniet ndėretnike nė Kosovė, dhe ka kontribuar ndaj ruajtjes sė paqes dhe stabilitetit nė tė gjithė rajonin”.

Rezoluta reflekton gjithashtu zhvillimet me te fundit nė Kosovė, veēanėrisht zgjedhjet e 15 nėntorit 2009, tė administruara pėr herė tė parė nga institucionet e Kosoves dhe tė vlerėsuara ndėrkombėtarisht pėr klimėn paqėsore dhe rritjen e pjesėmarrjes sė pakicės serbe nė to; angazhimin e autoriteteve vendore e ndėrkombėtare pėr forcimin e sundimit tė ligjit dhe tė rendit nė tė gjithė territorin e Kosovės, si dhe sigurimin e kushteve mė tė mira tė jetesės pėr tė gjithė qytetarėt e saj.

Vendet anėtare tė OKI-sė, pėr herė tė parė, mirėpresin perpjekjet e vazhdueshme tė Bashkimit Evropian pėr avancimin e perspektivės evropiane tė Kosovės dhe tė tė gjithė Ballkanit Perėndimor, si njė kontribut vendimtar pėr stabilitetin dhe prosperitetin rajonal.

Nė kėtė kuadėr, z. Meta shtoi se: “Miratimi i kėsaj Rezolute, nga tė gjitha vendet anėtare tė OKI-sė, veēanėrisht nga ata qė ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, dėshmon pėr njė klimė tė re nė marrėdhėniet e OKI-sė me Kosovėn, duke na forcuar besimin se vende tė tjera tė kėsaj Organizate pritet ta njohin shtetin e ti nė tė ardhmen e afėrt”.

Nė Rezolutė, u bėhet thirrje vendeve anėtare tė Organizatės dhe komunitetit ndėrkombėtar, qė tė vazhdojnė tė mbėshtesin forcimin e shtetit tė Kosovės dhe ekonomisė sė saj.

Rezoluta gjithashtu ngarkon Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKI-sė qė nė sesionet e radhės tė Ministrave tė Jashtėm tė Organizatės tė raportojė mbi dinamikėn e zhvillimeve nė Kosovė, duke e vendosur kėshtu shtetin e ri nė axhendėn e pėrhershme tė OKI-sė.(INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...a9dcda0bb&ln=3

Citim:
Hyseni pėrshėndeti rezolutėn e OKI-t pėr Kosovėn

Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Skender Hyseni, ka pėrshėndetur miratimin e rezolutės pėr Kosovėn nė sesionin e 37-tė tė Organizatės sė Konferencės Islamike, nė Dushanbe tė Taxhikistanit.

Ministri Hyseni me kėtė rast falėnderoi tė gjitha vendet anėtare tė Konferencės Islamike pėr votėn unanime pėr rezolutėn. Nė veēanti, Ministri Hyseni me kėtė rast falėnderon diplomacinė shqiptare dhe pėrgjithėsisht institucionet e Republikės sė Shqipėrisė pėr pėrkrahjen qė po i japin Kosovės nė rrafshin ndėrkombėtar.

Po ashtu, mirėnjohje e veēantė me kėtė rast i jepet iniciuesit, Republikės sė Shqipėrisė dhe sponsorizuesve tė kėsaj rezolute. Kalimi i kėsaj rezolute ėshtė edhe njė pranim dhe konfirmim i kontributit vital dhe tė pazėvendėsueshėm qė pavarėsia e Kosovės ka pėr paqen dhe stabilitetin nė Ballkan. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...b2c294513&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 20:11   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prapė nuk na njohu d.m.th... "u pranua thirrja pėr mbėshtetje ekonomike".

Meta mburret se rezoluta ėshtė votuar njėzėri, por harron tė pėrmendė faktin se rezolutat nė OKI tė gjitha njėzėri votohen (votim nė kope)... dhe s'ka asnjė dallim nga ajo e Bashės mė herėt, qė po njėsoj nė fund thirri pėr "mbėshtetje tė shtetit dhe ekonomike" dhe "u votua njėzėri".

Ēne tėrė ky pompozitet mediatik sa herė qė shkojnė nė OKI sahanlėpirėsit dhe dalin me rezultat zero? Pėr ēfarė pėrmirėsim klime flet dhe pse nuk ka asnjė reagim nga MPJ nė lidhje me terrorin institucional nė IRJM ku shqiptarėt janė lėnė nė mėshirė tė fatit ndėrkohė qė ka kohė tė shkojė lart e poshtė pėr dreka e darka?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 09:31   13
Citim:
Beogradi: Shqipėria paraqiti aspektin fetar tė Kosovės nė OKI

Drejtori politik nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Serbisė, Borko Stefanovic, e ka akuzuar Shqipėrinė se nė konferencėn e Organizatės sė Konferencės Islamike ėshtė munduar qė problemin kosovar ta paraqesė nė baza fetare dhe jo etnike.

Stefanovic u ka thėnė gazetarėve nė Beograd se delegacioni i Shqipėrisė nė konferencėn e OKI nė Dushanbe tė Taxhikistanit, ka ofruar njė tekst-rezolutė pėr Kosovėn me anė tė sė cilės afirmohet pavarėsia e saj, ftohen vendet anėtare qė ta njohin Kosovėn dhe kėrkohet qė OKI, siē tha ai, “tė mbėshtesė kosovarėt dhe myslimanėt nė Ballkan”.

“Ėshtė vėrejtur njė tentim i qartė, i pabesė, qė problemi i Kosovės tė paraqitet nė aspekt fetar dhe jo nė atė etnik”, ka thėnė Stefanovic, duke shtuar se nė tekst thirret edhe pėr afirmimin e Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare, pėrshėndetet anėtarėsimi nė FMN dhe BB dhe pohohet pėrcaktimi pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=8660
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 13:35   14
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
“Ėshtė vėrejtur njė tentim i qartė, i pabesė, qė problemi i Kosovės tė paraqitet nė aspekt fetar dhe jo nė atė etnik”

''Tentim i pabesė'' lol, jeremiēi nga ana tjetėr s'la vend maslimon pa vizitu' , madje dhe thoshte me krenari se vet ishte gjys muslimon nga prejardhja e tij boshnjake...ēar hipokritėsh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2010, 22:49   15
Citim:
Hyseni takoi ambasadorėt e Ligės Arabe dhe OKI

Nju Jork, 3 gusht 2010 - Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Skender Hyseni, ka vazhduar me serinė e takimeve me pėrfaqėsues tė shumtė shtetesh dhe organizatash ndėrkombėtare, qė kanė misionet e tyre pranė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju Jork.

Pėrveē takimeve me pėrfaqėsuesit e vendeve qė ende nuk e kanė njohur shtetin e Kosovės, ku ka ripėrsėritur thirrjen pėr njohje pas Mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, Ministri Hyseni ka pasur edhe dy takime tė veēanta me pėrfaqėsuesit e misioneve tė pėrhershme vėzhguese tė Ligės sė Shteteve Arabe dhe tė Organizatės sė Konferencės Islamike pranė Kombeve tė Bashkuara.

Ministri ka takuar Ambasadorin Yahya A. Mahmassani tė Ligės sė Shteteve Arabe dhe Ambasadorin Ufuk Gokcen tė Organizatės sė Konferencės Islamike, me tė cilėt ka biseduar nė lidhje me mendimin kėshillėdhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe njohjet.

Pėrveē takimeve, Ministri Hyseni u ka drejtuar letra Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Konferencės Islamike, Ekmeleddin Ihsanoglu, dhe Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Ligės sė Shteteve Arabe, Amr Moussa.

Nė kėto letra, Ministri ka shkruar midis tjerash se, pas rikonfirmimit tė sė drejtės sė Kosovės pėr pavarėsi nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, tash ėshtė koha kur shtetet duhet tė lėvizin nė drejtim tė njohjes formale. Po ashtu, Ministri u ka kėrkuar sekretarėve tė pėrgjithshėm tė tė dyja kėtyre organizatave qė tė ushtrojnė ndikimin e tyre te shtetet anėtare tė organizatave respektive

http://www.kosova.com/artikulli/64082
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2010, 07:48   16
Citim:
Nju Jork: Hyseni mori pjesė nė pritjen e Konferencės Islamike

Gjatė qėndrimit nė Nju Jork dhe nė margjina tė sesionit plenar tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, ministri i Punėve tė Jashtme, Skender Hyseni ka marrė pjesė nė njė pritje tė Organizatės sė Konferencės Islamike (OKI).

Me kėtė rast, kryediplomati kosovar ka takuar njė numėr homologėsh tė tij dhe pėrfaqėsuesish tė tjerė tė lartė nga shtetet anėtare tė OKI, si dhe me vetė Sekretarin e Pėrgjithshėm tė kėsaj organizate 57-anėtarėshe, dr. Ekmeleddin Ihsanoglu.

Nė komunikimet qė ka pasur me pėrfaqėsuesit nga shtetet qė ende nuk e kanė marrė vendimin pėr njohje tė shtetit tė Kosovės, ministri Hyseni e ka vėnė theksin te zhvillimet mė tė fundit rreth Kosovės, me tė cilin rast u ka bėrė thirrje edhe njėherė pėr njohjen e vendit tonė. Ministri ka takuar ministren e Jashtme tė Bangladeshit, dr. Dipu Moni, atė tė Iranit, Manouchehr Mottaki, kryediplomatin e Sirisė, por edhe njė numėr pėrfaqėsuesish nga vende qė tashmė e kanė njohur Kosovėn, si dhe presidentin e Somalisė, ministrin e Jashtėm tė Gambisė, atė tė Afganistanit dhe tė Sierra Leones.

Ndėrkaq, nė njė ligjėratė tė mbajtur nė Universitetin e Nju Jorkut, ministri Hyseni tha se Kosova ėshtė e gatshme qė tė bashkėpunojė me Serbinė pėr ēėshtje praktike tė interesit tė ndėrsjellė dhe si shteti me shtet. Nė ligjėratėn me temėn: “Konsolidimi ndėrkombėtar i shtetėsisė sė Kosovės: Implikimet praktike tė Mendimit tė Gjykatės Botėrore”, Hyseni, ka folur pėr punėn qė ėshtė bėrė dhe pėrpjekjet qė po bėhen nė drejtim tė konsolidimit tė plotė tė shtetėsisė sė Kosovės. Ai ka pėrmendur marrėdhėniet e mira fqinjėsore dhe diplomatike qė ka ndėrtuar Kosova me tė gjithė fqinjėt e saj, pėrveē me Serbinė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=79051
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.12.2010, 13:30   17
Citim:
Vikiliks: Medvedev ka lobuar kundėr njohjes sė Kosovės

Dokumente tė besueshme amerikane, tė cilat i ka publikuar ueb faqja Vikiliks, tregojnė se presidenti rus Dmitrij Medvedev, aleat i ngushtė i Serbisė, ka luajtur rol nė ngadalėsimin e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga ana e vendeve arabe.

Nė dokumentin qė e ka dėrguar ambasada e SHBA-ve nė Doha mė 21 dhjetor 2009, thuhet se ndihmėsi i shefit tė diplomacisė sė Katarit Mohamed Al Rumaihi i ka thėnė ambasadorit amerikan Xhozef E. Lebaron, se pavarėsisht simpative tė tyre, Medvedev ka kėrkuar qė tė presin tė njohin Kosovėn.

"Presidenti rus ka kėrkuar nga Katari qė tė "ngadalėsojė" paralajmėrimin e njohjes. Duke kuptuar shqetėsimin rus, ka thėnė Al Rumaihi, Katari edhe ka bėrė kėtė", theksohet nė dokument.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=91143
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2011, 20:18   18
Citim:
OKI, ftesė vendeve anėtare tė njohin Kosovėn

Organizata e Konferencės Islamike (OKI), nėpėrmjet njė rezolute pėr situatėn nė Kosovė ka kėrkuar nga tė gjitha shtetet anėtare njohjen e Kosovės.

Rezoluta u miratua nė sesionin e 38 tė Kėshillit tė Ministrave tė Jashtėm, tė zhvilluar nė Astana tė Kazakistanit.

Organizata nė pikėn e 8 tė rezolutės sė miratuar i bėn thirrje tė gjitha shteteve anėtare, pėr herė tė parė, qė tė marrin nė konsideratė njohjen e Kosovės, duke u bazuar nė tė drejtat e tyre tė lira dhe sovrane si dhe pėrputhje me praktikat e tyre kombėtare.

Rezoluta njeh vendimin e dhėnė mė 22 korrik 2010 tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės, ku thuhej se shpallja e Pavarėsisė nuk ka shkelur as ligjet e tė drejtės ndėrkombėtare e as rezolutat relevante.

Organizata e Konferencės Islamike, ėshtė organizata e dytė mė e madhe ndėr qeveritare pas Kombeve tė Bashkuara, me gjithsej 57 shtete anėtare nga katėr kontinente tė ndryshme.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...hje-te-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2011, 19:37   19
Citim:
Hoxhaj merr pjesė nė takimin e ministrave tė OKI-it

Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, tė mėrkurėn ka udhėtuar pėr nė Stamboll, ku do tė marrė pjesė nė Takimin Ministerial tė Komitetit Ekzekutiv tė Organizatės pėr Kooperim Islamik (OKI).

Ministri Hoxhaj, nė kėtė konferencė ėshtė ftuar nga Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Turqisė, Ahmet Davutoglu. Nė konferencė pritet tė marrin pjesė 57 ministra tė Punėve tė Jashtme tė shteteve anėtare tė OKI-sė.

Me kėtė rast, Hoxhaj do tė zhvilloj takime tė shumta me ministra tė jashtėm tė vendeve islamike, me qėllim tė lobimit pėr pėrmbylljen e procesit tė njohjeve tė Republikės sė Kosovės.

Organizata pėr Kooperim Islamik (ish-Organizata e Konferencės Islamike), nė sesionin e 38 tė Kėshillit tė Ministrave tė Jashtėm, tė zhvilluar nė Astana tė Kazakistanit nė muajin qershor, ka miratuar njė Rezolutė nė tė cilėn i bėn thirrje tė gjitha shteteve anėtare tė Organizatės qė tė njohin shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=16480
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2011, 21:45   20
Citim:
Irani se njeh Kosovėn, aleanca me serbėt

Irani kurrė nuk do ta njoh pavarėsinė e Kosovės, edhe pse kėtė e kėrkojnė disa nga anėtaret e Organizatės Islamike.

Kėshtu ėshtė shprehur ndihmės ministri i punėve tė jashtme tė Iranit, Muhamed Mehdi Akondzadeh, nė njė darkė tė organizuar me gazetarėt serb nė rezidencėn e ambasadės iraniane nė Beograd.

“Irani nuk e njeh Kosovėn. Kam krijuar pėrshtypjen se populli serb ėshtė i fuqishėm dhe i ndershėm. Kam parė ndėrtesat e rrėnuara nga bombardimet e NATO-s dhe kam pėrshtypjen se edhe kėto aksione nuk kanė arritur qė tė shkatėrrojnė identitetin e popullit tuaj”, theksoi Akondzadeh.

Ai ka paralajmėruar se Irani do tė forcojė marrėdhėniet me Serbinė me projekte konkrete nė tė ardhmen nė Ballkan.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=27294&nid=7
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.