Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.6.2008, 15:26   1

Shkrim i cituar Durrės: Vazhdon shkatėrrimi i nėntokės ilire


Citim:
Bashkia i trajton kėto vlera, si pusetat e ujėrave tė zeza

Pėr shkak tė informalitetit dhe keqmenaxhimit tė nėntokės muze, Durrėsi, gjatė 17 viteve tė fundit, i ėshtė nėnshtruar njė masakre me efekte shkatėrruese tė parikthyeshme nė emėr tė modernizimit tė qytetit.

Pjesa mė e madhe e zbulimeve tė bėra gjatė dy dekadave tė fundit ėshtė varrosur nė themelet e pallateve. Trashėgimia kulturore nė qytetin bregdetar po shkon drejt degradimit, pasi deri tani nuk ėshtė bėrė asgjė pėr tė frenuar ndėrtimet pa leje, qė po shkatėrrojnė pasurinė kulturore tė qytetit bregdetar.

Vetėm pak kohė mė parė mes drejtuesve tė bashkisė Durrėsit dhe drejtuesve tė Instituti tė Monumenteve tė Kulturės, u zhvilluan debate tė shumta nė lidhje me shkatėrrimin qė po bėhet pėr objektet kulturore nė kėtė qytet. Megjithėse nė atė kohė, u pohua se ēdo gjė do tė rregullohet dhe do tė ketė bashkėpunime mes dy institucioneve, sot pamja qė tė ofron trashėgimia kulturore e kėtij qyteti, duket se po shkon drejt shkatėrrimit.

Ndėrkaq nga verifikimet qė janė bėrė nga Instituti i Monumenteve tė Kulturės dhe nga Drejtoria Rajonale e Monumenteve tė qytetit tė Durrėsit ėshtė konstatuar se vazhdojnė punimet nė zonat e shpallura si pjesė e trashėgimisė kulturore, punime tė cilat kryhen nga subjekte pa leje qė veprojnė nė kėtė qytet. Si pasojė e kėtyre punimeve janė dėmtuar shtresa arkeologjike si dhe ndėrtesa antike.

Nė njė njoftim pėr shtyp nga institucionet mbrojtjes sė trashėgimisė kulturore, pohohet se subjektet pa leje po dėmtojnė trashėgiminė kulturore, ndėrsa bashkia nuk vepron.

Mė tej nė njoftim shkruhet se: “Instituti i Monumenteve tė Kulturės, dhe Drejtoria Rajonale e Monumenteve Durrės, nga verifikimet nė sheshin e ndėrtimit qė ndodhet nė lagjen nr. 6 rruga Maliq Muēo zona B, si dhe sipas hartės sė zonifikimit arkeologjik ka konstatuar se vazhdojnė punimet pėr hapjen e gropės me destinacion objekt shumėkatėsh banimi. Pasojė e kėtyre gėrmimeve ėshtė dėmtimi i shtresės arkeologjike, dhe i njė ndėrtese antike me dy ambiente 3x2 metra secila.

Subjekti LIM-EM nuk ka paraqitur asnjė lloj dokumentacioni pranė Drejtorisė Rajonale tė Kulturės Kombėtare Durrės, ku tė kėrkohej leja pėr fillimin e punimeve arkeologjike.

Edhe pse zona ku pretendohet tė ndėrtohet (zona B) ėshtė zonė me intensitet tė lartė arkeologjik, dhe pėr rrjedhojė ndėrhyrjet duhet tė kryhen me miratimin dhe pjesėmarrjen e specialistėve, ky aspekt nuk ėshtė marrė parasysh nga subjekti kundravajtės. Pa pasur asnjė lloj leje pėr fillimin e punimeve arkeologjike, dhe nė kundėrshtim tė plotė me nenet 47,48, tė ligjit 9048 dt 07.04.2003 i ndryshuar, (Pėr trashėgiminė kulturore) subjekti privat ka filluar dhe vazhdon punimet”.

Mė tej specialistėt shpjegojnė se, megjithėse ėshtė kėrkuar disa herė nga Inspektorati Ndėrtimor i qyteti tė Durrėsit qė tė ndėrhyjė pėr ndalimin punimeve, nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė masė pėr ndalimin e tyre.

“Bazuar nė ligjin 9048 dt 7.4.2003 i ndryshuar, pėr trashėgiminė kulturore ėshtė kėrkuar disa herė qė Inspektorati Ndėrtimor Durrės tė ndėrhyjė pėr ndėrprerjen e punimeve ( shkresat nr 214dhe 216 prot.), por nuk ka pasur asnjė reagim nga ky institucion”. Pėr kėtė qėllim dhe pėr tė parandaluar shkatėrrimin e mėtejshėm tė trashėgimisė kulturore Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve do tė ndjekė tė gjitha hapėsirat qė lejon ligji pėr “Trashėgiminė kulturore” ndaj subjektit nė fjalė.

Objektet e trashėgimisė kulturore tė qytetit tė Durrėsit kanė qenė nė shumė raste qendėr e debateve mes palėve tė bashkisė dhe specialistėve tė monumenteve tė kulturės. Problemi tepėr i njohur nė Durrės, qė qėndron mes subjekteve ndėrtuese dhe institucioneve qė duhet tė mbrojnė nėntokėn muze, ėshtė i hershėm dhe shpesh ka lėnė vend pėr abuzime dhe afera korruptive.

Durrėsi i sotėm mban njė trashėgimi kulturore tė pasur, qė has nė shumė objekte tė mesjetės apo tė antikitetit. Por tė vjen keq qė e gjithė kjo pasuri deri tani vetėm ėshtė shkatėrruar, pasi nuk janė marrė masa mbrojtėse ndaj saj.

Problemet qė kanė ekzistuar nė pasurinė arkeologjike tė qytetit bregdetar kanė qenė pėr shumė kohė vetėm objekt diskutimesh, pa asnjė zgjidhje dhe sot pasuria arkeologjike e Durrėsit po shkon drejt zhdukjes.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2008, 22:52   2
qiellikalter
 
deri para se tė lexoja artikullin mendoja (shpresoja) se ishin tė rralla rastet e ndėrtimit mbi pasuri arkeologjike - me sa duket problemi ėshtė i njė shkalle shumė tė gjerė.
Shpėtim ėshtė ndėrgjegjėsimi i popullatės se kush janė shqiptarėt, ēfarė kulture, historie kemi, rritja e krenarisė pėr tė qenit shqiptar e dėshira pėr tė ruajtur ēdo gjė qė dėshmon mbi pasuritė tona tė vjetra.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 28.6.2008 nė 12:21.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:09.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.