Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.11.2011, 10:48   21
Citim:
Maqedoni, mbi 900 tė sėmurė nė vit nga kanceri nė mushkėri

Nė Maqedoni mbi 900 persona nė vit janė tė sėmurė nga sėmundjet e kancerit nė mushkėri, bėjnė tė ditur informacionet e Ministrisė sė Shėndetėsisė.

Konsumuesit e duhanit rreth 25 pėr qind pėrballen me rrezikun e pėrhapjes sė kėsaj sėmundje nė mushkėritė e bardha, ndėrsa simptomet e shpeshta janė dhembjet nė gjoks, kollitja afatgjate, mungesa e apetitit pėr ushqim dhe rėnia nė peshė.

Kėto tė dhėna janė publikuar nė Doracakun pėr karcinomin e mushkėrive tė bardha i pėrgaditur nga ekspertė vendor eminent tė mjekėsisė.

Shoqata e Kirurgėve nė Maqedoni thekson se parandalimi i shkallės sė lartė tė personave tė sėmurė nga kjo sėmundje bėhet vetėm pėrmes zvogėlimit apo shmangies sė konsumimit tė duhanit, diganoza e hetuar mė herėt si dhe trajtimi dhe dieta e rregullt, qė nė masė tė madhe mund tė ndryshojnė statistikat shqetėsuese aktuale.

Numri i tė sėmurėve nga kjo sėmundje vazhdimisht ka shėnuar rritje, derisa nė vitin 1995 ishin tė regjistruar 685 tė sėmurė, nė vitin 2007 shifrat kanė arritur nė 922 tė sėmurė dhe nga ky vit ka vazhduar kjo rritje graduale. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/11679.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2012, 21:34   22
Citim:
Fillon ndryshimi i ligjit kundėr pirjes sė duhanit nė vende publike

Moszbatimi i ligjit kundėr pirjes se duhanit, i cili hyri nė fuqi qė nga shkurti i vitit 2010, ka bėrė qė tė analizohet dhe tė punohet mė me seriozitet nga ana e institucioneve pėrkatėse, nė mėnyrė qė tė eliminohen shkaqet pėr mos zbatimin e tij.

Nė ligjin e tanishėm, 70 % e hapėsirės se lokaleve ėshtė nė shėrbim tė duhanpirėsve, ndėrsa 30% e ndaluar, por, kjo doli tė mos pėrmbushet. Andaj, priten masa mė tė rrepta, tha Ibrahim Tėrshnjaku, zėvendėskryeinspektor sanitar i Kosovės.

“Ndryshimi dhe plotėsimi i ligjit do tė ketė zbatueshmėri mė tė mirė, sepse ka shumė parregullsi nė aspektin ligjor”, tha Tėrshnjaku.

Bazuar nė pėrditshmėrinė e punės sė inspektoratit sanitar pėr monitorimin e zbatueshmėrisė sė ligjit kundėr duhanit, ėshtė konstatuar se vėshtirėsi mė sė shumti ėshtė hasur pėr sa i pėrket ndarjes fizike tė hapėsirave nė lokalet hoteliere, thotė drejtori pėr informim nė Ministrinė e Shėndetėsisė, Faik Hoti.

“Me ligjin aktual nuk ėshtė saktėsuar qartė se kėrkohet qė kjo ndarje e hapėsirave prej 70 me 30 tė jetė ndarje fizike dhe ky vakum ka krijuar mundėsi qė subjektet e ndryshme tė mos e respektojnė nė masė tė duhur ligjin. Pėr ketė arsye Inspektorati Sanitar, ka kėrkuar qė tė ndryshohet ligji dhe ligji i ndryshuar i shėndetėsisė tė specifikohet qartė qė duhan pirja tė ndalohet plotėsisht nė vende publike”, theksoi Hoti.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=57523
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2012, 17:13   23
Citim:
5 vjet me ligj antiduhan, vėshtirėsi zbatimi nė Shqipėri

Tiranė - Nė Shqipėri bėhen pesė vjet nga hyrja nė fuqi e ligjit anti-duhan e megjithatė, sipas Aleancės kundėr Duhanit zbatimi i tij lė pėr tė dėshiruar. Sipas kėsaj shoqate, nė vendin tonė mė shumė se 3.300 njerėz vdesin ēdo vit nga pasojat qė shkakton pirja e duhanit dhe nė 2030 ky numėr do tė rritet nė rreth 7.500 njerėz. Rreth 900 mijė duhanpirės nė Shqipėri, shpenzojnė mė shumė se 550 milionė euro ēdo vit nė blerjen e produkteve tė duhanit. Konsumohet afro 6.000 tone duhan ne vit. Tė dhėnat, tregojnė se 60 pėrqind e burrave dhe 18 pėrqind e grave janė duhanpirės. Nėse vazhdon ky nivel i duhanpirjes, gjysma e kėtyre personave do tė vdesė nga duhani, njė e katėrta e tė cilėve nė moshė mesatare.

Duhanpirja tek meshkujt ka tendencėn tė ulet, kurse tek femrat, tė rritet. Kjo mund tė shpjegohet me faktin se duhanpirja tek meshkujt ėshtė njė ?dukuri? e vjetėr dhe pasojat e saj nė shėndet janė ndjerė tashmė. Kurse duhanpirja tek femrat, ėshtė njė ?dukuri? e re dhe po vjen gjithnjė nė rritje. Mė shumė se 4 nė 10 studentė pinė duhan (meshkujt 65.1 pėrqind, femrat 35.7 prėqind). "Ky pėrbėn njė shqetėsim tė madh, pasi kemi tė bėjmė me personelin e ardhshėm tė profesionistėve tė shėndetit, tė cilėt do tė jenė ata qė nė tė ardhmen do tė kėshillojnė pacientėt e tyre tė lėnė duhanin", vėren Aleanca kundėr Duhanit. 31 maji shėnon edhe ditėn ndėrkombėtare tė Luftės kundėr Duhanit.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38436
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.5.2012, 21:16   24
Citim:
39% e shqiptarėve duhanpirės, tė parėt nė BE

Nė Ditėn Ndėrkombėtare kundėr Duhanit Shqipėria ofron statistika shqetėsuese. Rreth 39 pėr qind e shqiptarėve janė konsumues tė rregullt tė duhanit, duke u renditur vendi i parė nė Europė. Ndėrkohė, 4 vjet mė parė u miratua Ligji kunder duhanit, por zbatimi i tij, konsiderohet i dėshtuar. Kjo, pasi gjobiten vetėm pronarėt e lokaleve, kur shihet se kanė vendosur tavulla duhani nė tavolina.

Ligji u ndryshua dhe vitin e kaluar dhe gjobat kundėr duhanit janė tituj ekzekutiv, pra mblidhen nga Pėrmbarimi, si dhe u ngrit njė taks-force, por situata nuk ėshtė pėrmirėsuar. Kėshtu ligji do t’I kthehet sėrish ndryshimeve.

Ėshtė propozuar qė lokalet tė kenė dy ambiente njė pėr duhanpirėsit dhe njė tjetėr pėr jo-duhanpirėsit, si dhe pėrvec pronarit tė gjobitet dhe klienti. Kjo do tė kėrkojė edhe ngritjen e infrastrukturės pėr zbatimin e ligjit. Mė shqetėsuese janė shifrat tek fėmijėt 13-15 vjec, ku numėrohen 11% pirės tė rregullt tė duhanit.

"4 nė 10 studentė, meshkuj dhe femra konsumojnė duhan. Ndėrkohė, qė 60 pėr qind e meshkujve kanė tendencė nė ulje tė pirjes sė duhanit dhe 18 pėr qind e femrave janė konsumatore tė duhanit. Sipas tė dhėnave, 18 pėr qind e humbjeve tė jetės sė personave kanė si shkak parėsor pirjen e vazhdueshme tė duhanit.

Sipas INSTAT dhe Institutit tė Shėndetit Publik, shqiptarėt shpenzojnė plot 1.4 milionė dollarė nė ditė vetėm pėr cigare. Njė shqiptari nė 40 vite jetė si duhanpirės cigarja i kushton sa vlera e njė shtėpie mbi mesataren. Sipas njė pėrllogaritje ky ves njė pėrdoruesi nė 40 vjet u kushton plot 87 milionė lekė.

Po sipas tė dhėnave zyrtare, ēdo shqiptar, konsumon mesatarisht 17.5 cigare, ndėrsa numri i atyre qė tymosin rregullisht njė cigare shkon nė 870 mijė persona, njė numėr ky mjaft i lartė nė krahasim me popullsinė. Nė ditėn kundėr duhanit, Ministria e Shėndetėsisė organizoi njė ekspozitė me piktura, ku tregohen dėmet e duhanit nė organizėm.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...ret-ne-be.html

Citim:
Njė e treta e qytetarėve tė Kosovės janė duhan pirės

Organizata Botėrore e Shėndetėsisė thotė se ėshtė shqetėsuese pėrqindja prej 53.6 e fėmijėve nė Kosovė tė ekspozuar ndaj duhanit. Dita Botėrore kundėr duhanit e gjen Kosovėn pa ligj funksional. Derisa moto pėr kėtė vit ėshtė ndėrhyrje nė industrinė e duhanit.

Kosova vazhdon tė mos ketė tė dhėna tė sakta rreth konsumit tė duhanit. Megjithatė, pėrpjekjet qė synojnė tė vėnė nė pah rreziqet qė sjell ajo, nuk mungojnė.

Miliona viktima nė vit dhe miliona tė sėmurė nga kanceri, janė disa nga pasojat qė shkakton pirja e duhanit nė mbarė botėn.

Nė Ditėn Botėrore Kundėr Duhanit, ministri i Shėndetėsisė ka deklaruar se ligji kundėr duhanit nuk po gjen zbatueshmėri tė duhur nė Kosovė.

Ligji kundėr pirjes sė duhanit nė Kosovė, ėshtė miratuar nė shkurt tė vitit tė kaluar. Por, ai ende nuk ėshtė duke u zbatuar nė tėrėsi.

Andaj, ky ligj ėshtė ri-draftuar pėr shkak tė mangėsive qė kanė konstatuar zyrtarėt qeveritarė.

“Ligji nuk ėshtė duke e gjetur zbatueshmėrinė e duhur. Drafti i parė ėshtė pėrfunduar dhe nė muajin qershor do tė jetė nė debat publik. Gjatė korrikut pres qė ta sjellim nė Kuvendin e Kosovės pėr miratim. Nuk do tė ketė ndarje me 70 pėr qind dhe 30 pėr qind, por do tė jetė e ndaluar 100 pėr qind”.

“Ne kemi konstatuar mangėsi dhe nga komisioni parlamentar pėr shėndetėsi dhe nga Kuvendi i Kosovės, dhe kanė ardhur propozime konkrete pėr amandamentimin e tij, dhe ne kemi filluar njė proces tė tėrė tė elaborimit tė ligjit tė ri pėr duhanin”, thotė ministri i Shėndetėsisė, Ferid Agani.

Ndėrkaq, Skender Syla, udhėheqės i zyrės sė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė nė Kosovė, ka pohuar se zbatimi i ligjit kundėr duhanit varet nga vullneti politik.

Ai shton se nėse nuk pėrfshihen gjitha institucionet gjegjėse, por mbetet pėrgjegjėse vetėm Ministria e Shėndetėsisė, siē ka qenė deri mė tani, ėshtė skeptik se do tė ketė sukses.

“Ligji, i cili tashmė ėshtė ri-draftuar, se sa do tė zbatohet nė praktikė varet nga vullneti politik, duke filluar nga Parlamenti, Qeveria dhe gjitha ministritė e linjės”.

“Duke u nisur nga pėrvoja e vendeve tė tjera qė ka pasur sukses tė plotė zbatimi i ligjit pėr kontroll tė plotė tė duhanit, tregon se vetėm me njė pėrkushtim tė tė gjitha ministrive dhe ekzistimi nė e njė mekanizmi tė mirėfilltė, mund tė zbatohet ky ligj. Nė qoftė se mbetet si tani, pėrgjegjėse vetėm njė ministri, ėshtė problem tė gjejė zbatim”, shprehet Syla.

Ndėrsa zyrtarė nga Instituti i Shėndetit Publik, tashmė kanė pohuar se ky fenomen ngelė si i rėndė, sepse nė organizmin e njeriut duhani po bėn dėme shumė tė mėdha.

Zoti Syla deklaron se pėrmirėsimet nė ligj, pėr ndalimin 100 pėr qind tė pirjes sė duhanit nė hapėsirat publike, ėshtė njė hap pozitiv.

“Ėshtė njė hap pozitiv, sepse ligji, i cili thotė tė ndalohet 100 pėr qind duhani, ka pasur sukses. Me angazhimin e gjitha strukturave, shpresoj se do tė ketė sukses”.

“Ne si OBSH e pėrshėndesim kėtė hap dhe mendojmė se me njė angazhim tė secilit, kjo mund tė arrihet”, thekson ai.

Zyrtarėt shėndetėsorė nė Qendrėn Klinike Universitare kanė bėrė thirrje te duhanpirėsit qė tė ndalojnė tymosjen, pėr shkak se, siē thonė ata, askush mė tepėr se klinicistėt nuk ballafaqohet me sėmundje qė sjellė duhani, si kanceri i mushkėrive dhe shumė tė tjera.

Sipas tyre, shpenzohen me qindra miliona euro pėr blerjen e barnave dhe vetėm sa i zgjasin ato vuajtje dhe nuk kanė ndonjė sukses pėrfundimtar. Prandaj ata kanė pohuar qė tė merren iniciativa pėr ndalimin e duhanit.

Sidoqoftė, rreth 40 pėr qind e tė rinjve nė shkollė tymosin duhan. Kjo shifėr vjen sipas hulumtimeve tė bėra nga organizatat joqeveritare qė merren me vetėdijesimin e tė rinjve pėr pasojat e duhanit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=43&id=170206
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2012, 21:01   25
Citim:
Kontrollet antiduhan nė Fier, pronarėt rrahin inspektorėt

Fier - Inspektorėt e task-forcės anti-duhan kundėrshtohen dhe rrihen nga pronarėt e lokaleve tė gjobitura nė Fier. Aksioni i grupit tė inspektorėve ka nisur qė mė 1 shtator, por ėshtė shoqėruar me reagimet e ashpra tė pronarėve. Shpetime Kalemi, nėndrejtoreshė e Shėndetit Publik tė Fierit dhe njėkohėsisht kryetare e task-forcės antiduhan, shpjegon se konfrontimet janė shėnuar gjatė vendosjes sė gjobave 50 mijė lekėshe nė 4 subjekte.

"Ka edhe institucione shtetėrore ku ne kemi vajtur nė gjykata, nė bashki, nė prefekturė, kudo, ne i kemi gjetur me cigare. Dje ėshtė ushtruar dhunė karshi punonjėsve tanė. Tė grisin proceverbalet. Kėrkuam edhe ndihmėn e policisė bashkiake, edhe tė policisė dhe nuk na erdhi njeri",-tha Shpėtime Kalemi, nėndrejtoreshė e Shėndetit Publik tė Fierit

Policia bashkiake nuk i ėshtė pėrgjigjur kėrkesės sė grupit tė task-forcės pėr shoqėrimin e aksionit tė saj nė kontrollin e lokaleve. Nderkohė qė policia bashkiake pretendon se mungon statusi administrativ per ngritjen e nje ekipi inspektorėsh pėr zbatimin e ligjit antiduhan nė vijueshmėri.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/45868/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.9.2012, 22:14   26
Citim:
Aksioni anti-duhan, gjoba lokaleve nga Shkodra nė Berat

TIRANĖ-Gjobat pėr duhanpirje nė ambiente publike kanė vėnė pėrpara ligjit sė fundmi njė numėr aktivitetesh private, kryesisht bare dhe restorante, nė disa rrethe tė vendit, si nė Koplik tė Malėsisė sė Madhe, Fier e Berat.

Sikundėr informon kreu i Task-Force anti-duhan dhe anti-alkool, Roland Shuperka, aksioni i nisur prej 2 javėsh, veē Tiranės, po shtrihet dhe mė gjerė.

“Konstatoj qė penalitete, nė rast tė moszbatimit tė ligjit janė vendosur nė tė gjitha rrethet e Shqipėrisė, duke filluar qė nga Malėsia e Madhe, Koplik, Korēa, Elbasani, 7 gjoba ka vendosur inspektorati nė Fier, nė Patos, nė Durrės. Jashtė Tirane janė vendosur rreth 20 gjoba, kurse brenda Tiranės janė vendosur 23 gjoba, dhe inspektorati sanitar shtetėror i Tiranės ka vendosur 8 gjoba.

Nė Tiranė, veprojnė nė mėnyrė tė pavarur 14 grupe, askush nuk ėshtė i mbrojtur”.

I pyetur nėse ka pasur ndėrhyrje nė kėtė nismė, Shuperka tha se: “Ndėrhyrje nuk kemi mė. Njė konflikt qė ndodhi nė qytetin e Korcės, do falėnderoj Ministrinė e Rendit dhe drejtorinė e Policisė sė Korcės qė tė gjitha gjėrat i coi nė vend”.

Por, megjithėse ligji anti-duhan u vjen nė ndihmė nė radhė tė parė kategorisė sė personave joduhanpirės tė cilėt kėrcėnohen nga nikotina njėsoj si dhe personat qė pijnė duhan, pėr bizneset ai mund tė shndėrrohet nė shkatėrrim.

Jashtė kamerave tė News24, pronarėt e lokaleve paralajmėrojnė rrėnim tė biznesit tė tyre. Me afrimin e dimrit kur asnjė duhanpirės nuk do tė parapėlqejė tė pijė kafen, jashtė nė tė ftohtė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2012, 20:45   27
Citim:
Antiduhani Nga dhjetori intensifikohen kontrollet, 140 gjoba

Nga muaji dhjetor nisin tė intensifikohen kontrollet nė bare e lokale pėr zbatimin e ligjit antiduhan nė gjithė vendin. Nėse deri tani ligji antiduhan ėshtė favorizuar edhe nga moti i mirė, duke pirė mė shumė nė ambientet e hapura, strukturat shėndetėsore bėjnė thirrje pronarėve tė subjekteve tregtare pėr moslejimin e pirjes sė duhanit nė ambientet e mbyllura. Pėllumb Pipero, drejtori i Politikave Shėndetėsore nė Ministrinė e Shėndetėsisė, gjatė njė mbledhjeje me krerėt e drejtorive tė shėndetit publik tė rretheve ka deklaruar se kontrollet nė terren do tė kryhen nga inspektorėt e shėndetit publik, ndėrsa task-forca do tė ketė mė shumė rol koordinues. Sipas disa sondazheve tė kryera rezulton se zbatueshmėria e ligjit antiduhan ėshtė nė masėn 80 pėr qind. Ndėrkohė, nga 6 mijė kontrolle tė ushtruara, janė vendosur 140 gjoba. Sakaq, strukturat e shėndetėsisė u kanė dhėnė porositė pėrkatėse drejtorėve tė shėndetit publik tė rretheve qė tė rrisin inspektorėt nė terren pėr kontrolle.

http://www.standard.al/index.php/soc...llet-140-gjoba

Citim:
Antidroga: 8 mijė pėrdorues heroine dhe kokaine, 1 gram 100 mijė lekė

Afro 8 mijė shqiptarė janė tė varur totalisht nga droga, ndėrsa 40 mijė tė tjerė cilėsohen si pėrdorues tė rastėsishėm. Tė dhėnat janė raportuar dje nga Policia e Shtetit, e cila nė pėrpjekjet pėr tė luftuar narkotrafikun, gjatė kėtij viti ka bllokuar mė shumė se 19 tonė marijuanė, 60 kilogramė heroinė dhe 4 kilogramė kokainė, pėrgjatė mė shumė se 700 rasteve tė grupeve kriminale nė tentativė, pėr ta shitur, prodhuar apo trafikuar.

Antidroga

“Ne jemi vend tranziti, domethėnė sigurisht qė ne kemi edhe tregun pėr konsumatorėt vendas, por qė ėshtė shumė i vogėl nė krahasim me drogat qė kėrkohen pėr konsum nė vendet e Evropės Perėndimore, ku dihet qė edhe ēmimi i blerjes ėshtė mė i lartė dhe pėrfitimet qė mund tė marrin grupet kriminale janė mė tė mėdha. Nga studimet e fundit qė janė bėrė, nė Shqipėri ėshtė njė grup rreth 6 mijė, deri nė 8 mijė pėrdorues problematikė. Kryesisht kėta janė pėrdoruesit e heroinės, sepse kėta janė ata persona qė intoksikohen mė shumė. Kryeqyteti ėshtė mė i pėrfshirė, por ka edhe qytete tė vogla si Gramshi apo Cėrriku”, tha dje nė media, Sokol Selfollari shef i Antidrogės.

Ēmimi i drogės

Sipas shefit tė Antidrogės, nė Policinė e Shtetit, pėr drogėrat e forta kryesisht heroinė, vėrehet njė ulje e pėrdorimit tė brendshėm edhe pėr shkak tė ngritjes sė ēmimit tė saj nė tregun ndėrkombėtar. Policia raporton se ēmimi i njė grami kokaine varion nga 60, deri nė 100 mijė lekė tė vjetra, ndėrsa njė gramė heroinė nga 30 deri ne 50 mijė lekė, kurse cigaret e hashashit kanė ēmimin nga njė mijė nė dy mijė lekė tė vjetra.

Marijuana

Aktualisht pėr policinė pėrdorimi i marijuanės ėshtė mė tepėr problematik. “Kemi pasur raste. Nė shkolla tė mesme kemi pasur disa raste, por kryesisht ka raste nė shkollat e larta. Policia e rendit ka kryer shumė sekuestro pranė Universitetit nė orėt e mbrėmjes dhe gjatė natės”, ka thėnė dje nė media S.Selfollari. Sipas statistikave pėr kėto 10 muaj janė proceduar gati 1025 mijė persona si te implikuar nė ēėshtjet e prodhimit, shitjes apo trafikut tė drogės, njė shifėr kjo tepėr e lartė. Ndėrkohė qė zonat e kultivimit tė hashashit janė nė Gjirokastėr, Vlorė, Fier, Tiranė, Krujė, Shkodėr dhe mė pak nė Tropojė.

http://www.tiranaobserver.al/2012/11...100-mije-leke/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2012, 11:58   28
Citim:
Secili kosovar mesatarisht tymos 2687 cigare nė vit

Prishtinė, 10 dhjetor – Derisa Projektligji kundėr duhanit pret edhe shqyrtimin e dytė nė Kuvendin e Kosovės, bizneset e vogla e cilėsojnė eksperimental atė dhe vazhdojnė ta kundėrshtojnė. Pėrfaqėsuesi i Shoqatės sė shitoreve tė vogla, e cila kishte mbledhur 4 mijė nėnshkrime kundėr projektligjit tė cekur, Haqif Vitia, ka theksuar se nuk ėshtė qė tė mos luftohet pirja e duhanit, por ėshtė kundėr qasjes eksperimentale tė kėtij projektligji. “Qė njė ligj i mirėfilltė kundėr duhanit tė zbatohet nė Kosovė duhen elemente funksionale dhe jo kopje tė ligjeve tė ngjashme tė shteteve mė tė zhvilluara tė botės, siē ėshtė Norvegjia”, ka thėnė Vitia, i fokusuar kryesisht nė nenin 9.2 tė projektligjit. “Ky nen ndalon ekspozimin e duhanit, por s’e ndalon shitjen. Kėshtu dėmtohemi vetėm ne shitėsit, sepse duhanxhiu e gjen cigaren qė i intereson, kurse neve na krijohen shumė telashe”, ka thėnė Vitia, pa e anashkaluar edhe mundėsinė e vjedhjes sė mallit nga hajnat. Kundėr kėtij ligji ditė mė parė ėshtė shprehur edhe kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrxhaliu. Ai e ka quajtur antiekonomik atė pasi qė, sipas tij, industria e duhanit ua jep financave publike tė Kosovės mė shumė se 100 milionė euro.

Zyrtarėt e Shėndetėsisė ndėrkaq vazhdojnė ta mbrojnė atė dhe thonė se e kanė edhe pėrkrahjen e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, UNICE, Koalicionit Antiduhan, qė pėrfshin 20 shoqata qeveritare e joqeveritare, Raportit tė Progresit nga Komisioni Evropian-pjesė pėr shėndetėsinė etj. Drejtori i informimit nė MSH, Faik Hoti, thotė se efektet pozitive tė projektligjit tė ri janė se pirja e duhanit nė hapėsirat publike ndalohet qind pėr qind.

“Ky ligj synon mbrojtjen e shėndetit tė popullatės dhe nuk e ndalon pėrdorimin ose shitjen e tij. Ligji vetėm pėrkufizon disa gjėra”, ka theksuar Hoti, teksa ka thėnė se fshehja e duhanit ndikon nė mosnxitjen e tė rinjve qė ta blejnė atė. Ai ankesat e industrisė sė duhanit tė tregtarėve i vlerėson tė pabazuara.

Projektligji, sipas Hotit, zvogėlon sėmundjet vdekjeprurėse nė Kosovė. Ai thotė se statistikat tregojnė se rreth 1/3 e kosovarėve janė duhanpirės. Pėr kokė banori brenda vitit nė Kosovė tymosen 2687 cigare, menjėherė pas Serbisė (2861), Bullgarisė (2822) e Greqisė (2795). “Esenca ėshtė qė tymosja tė ndalohet qind pėr qind nė hapėsirat e mbyllura publike, nė hapėsirat e punės, nė transportin publik etj. Kjo masė aplikohet nė shumė vende tė botės dhe ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Konventėn Kornizė tė OBSH-sė pėr Kontrollin e Duhanit (FCTC), tė cilėn e kanė nėnshkruar 176 shtete tė botės (pėrfshirė edhe vendet e BE-sė), qė paraqesin 90 % tė popullatės nė botė. Hoti ka pėrmendur edhe statistika tė tjera (mė gjerėsisht nė “Kohėn Ditore”).

http://www.kohaditore.com/?page=1,3,126706
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2013, 21:42   29
Citim:
Kėrkohet ndalimi i plotė i pirjes sė duhanit nė hapėsirat publike

Prishtinė, 30 janar - Tė brengosur pėr pasojat shkatėrruese pėr shėndetin, shoqėrinė, ekonominė dhe mjedisin, tė brengosur pėr rritjen e konsumimit dhe prodhimit tė produkteve tė duhanit nė shkallė globale, e posaēėrisht pėr shkallėn e lartė tė konsumimit tė duhanit, Qendra pėr Zhvillim dhe Avokim e Kosovės (KADC) ka mbledhur afro 60 organizatat e shoqėrisė civile nėn njė kauzė tė pėrbashkėt pėr tė kėrkuar nga Kuvendi i Republikės qė tė miratojė nenet qė ndalojnė qind pėr qind pirjen e duhanit nė tė gjitha hapėsirat publike.

Kėto organizata kanė kėrkuar tė kufizohet shitja e produkteve tė duhanit, duke pėrfshirė ndalimin e ekspozimit tė produkteve tė duhanit nė pikat e shitjes, ashtu siē parashihet me nenin 9 nė pėrgjithėsi dhe nenin 9.2 nė veēanti, ndalimin e reklamimin, sponsorimin dhe promovimin e produkteve tė duhanit. Kėto nene, sipas tyre, sigurojnė mbrojtjen e politikave tė kontrollit tė duhanit nga interesat komerciale tė industrisė sė duhanit nėpėrmjet kufizimit tė ndėrveprimeve mes Qeverisė dhe industrisė sė duhanit.

http://koha.net/?page=1,13,132893
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2013, 22:48   30
Citim:
Kuvendi i Kosovės miraton ligjin antiduhan

PRISHTINĖ- Me 71 vota pėr, 2 abstenime dhe asnjė votė kundėr, Kuvendi i Republikės sė Kosovės miratoi sot Ligjin pėr Kontrollin e Duhanit.

Me kėtė ligj mbrohet shėndeti publik i gjeneratave tė tanishme dhe tė ardhshme nga pasojat shkatėrruese shėndetėsore, sociale, ekonomike dhe mjedisore tė konsumimit tė duhanit dhe ekspozimit ndaj tymit tė duhanit.

Me kėtė ligj pėrcaktohen masat pėr ndalimin, kufizimin e pėrdorimit tė duhanit tė produkteve tė duhanit. Me ligjin e ri, ndalohet pirja e duhanit 100 pėr qind nė hapėsira publike, hapėsira tė punės, mjetet e transportit publik dhe nė disa hapėsira tė hapura tė pėrcaktuara sipas kėtij ligji.

Nė debatin e zhvilluar nė Kuvend gjatė amandamentimit tė kėtij ligji, Ministri Ferid Agani ka falėnderuar tė gjithė deputetėt qė me argumentet e tyre i kanė kontribuar miratimit tė kėtij ligji tė sponsorizuar nga Ministria e Shėndetėsisė.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...an-127063.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2013, 22:22   31
Citim:
Duhanpirja nė Shqipėri, shtohen minorenėt e femrat

Ndonėse prej kohėsh ėshtė vėnė nė zbatim ligji anti-duhan, me tė cilin ndalohet pirja e duhanit nėpėr ambiente tė mbyllura publike, si barė, restorante, etj, ai nė shuam raste nuk zbatohet. Lidhur me kėtė fakt, ka reaguar Shoqata e Konsumatorit Shqiptar.

“Edhe pse ligji anti-duhan ėshtė ai nė shumicėn e rasteve nuk zbatohet, pėr tė mos thėnė nuk zbatohet fare. Testimi ynė ėshtė bazuar ne pyetėsor, marrje opinioni, anketime, intervistime etj. Fatkeqėsisht kėto ligje kanė mbetur nėpėr sirtarė dhe nga organet shtetėrore tė cilat nuk po bėhen tė fuqishme pėr zbatimin e ligjit si shtetet fqinje e mė gjerė: Maqedonia, Italia, qė ndalojnė rreptėsisht duhanin. Nė vendin tonė ky ligj ėshtė nė gjendje tė rėndė letargjike.”-bėn me dije pėr Gazetėn “Republika”, Islam Cani, kreu i Shoqatės sė Konsumatorit Shqiptar.

Sipas tė dhėnave tė testimit tė kryer nga ana e SHKSH-sė, mbi llojshmėrinė dhe sasinė e pėrdoruesve tė duhanit, na rezulton se pirėsit e duhanit janė nė pėrqindje afėrsisht sa meshkujt- femrat.

“Kemi krahasuar studimin e bėrė nga ne 2010 me studimin e mėparshėm tė viteve 1999, nga ku rezulton se femrat ishin 21.7% mė pak, ndėrsa nga moshat 18-25 vjeē pėrqindja ishte 10 herė mė e vogėl se sa nė moshat mbi 25-30 vjeē. Ndėrsa tani % e femrave ėshtė pothuajse e njėjtė si pėrdoruese tė rregullta tė duhanit. Meshkujt 18-25 vjeē pėrqindja ėshtė pothuajse nė nivelet e viteve 1999-2000 sepse edhe atėherė % ka qenė e shume e lartė. Pėrqindja tek meshkujt ėshtė zvogėluar sepse shumica e kėtyre moshave kanė emigruar.”-bėn me dije kreu i SHKSH-sė.


Zbatimi i ligjit anti-duhan nė Shqipėri

Nė Shqipėri, ligji “Pėr Mbrojtjen e Shėndetit nga Produktet e Duhanit” ka hyrė nė fuqi mė 26 Maj 2007, megjithatė mungesa e zbatimit efektiv ka bėrė qė shumė biznese tė inkurajohen pėr tė mos e respektuar ligjin.

Duhet thėnė se Shqipėria renditet ndėr vendet qė regjistron shifra tė larta tė duhanpirėsve. Pėr minorenėt, konsumi i cigareve ėshtė kthyer nė tendencė. Statistikat flasin gjithashtu pėr njė rritje tė numrit tė femrave qė pinė duhan. Lidhur nga ky fenomen, i cili ēdo ditė e mė shumė po zgjerohet dhe po merr pėrmasa tė gjera, nga vėzhgimet e kryera nga Gazeta “Republika”, nė shumė lokale dhe bare tė kryeqytetit ligji anti-duhan nuk zbatohet. Madje, nga vėzhgimet e kryera rezulton se njė pėrqindje e madhe e tė rinjve janė konsumues tė rregullt tė duhanit, dhe se numrin mė tė lartė se zėnė femrat.

Tashmė, duket se pirja e duhanit ėshtė kthyer nė trendin e ri tė tė rinjve shqiptar. Ndonėse nė tė gjitha lokalet janė vendosur logo pėr moslejimin e duhanit nė ambientet e brendshme tė tyre, ky rregull nė shumicėn e rasteve thyhet. Kudo tė zė syri njerėz qė konsumojnė duhan nėpėr ambientet e brendshme tė lokaleve dhe bareve. Ndaj, duket mjaftė qartė se ky ligj nuk po gjen sbatim nė tė gjitha ambientet publike, tė mbyllura ku nuk lejohet konsumi i duhanit.


Sėmundjet qė shkakton konsumi i cigares

Nė vendin tonė tashmė ėshtė ngritur dhe njė klinikė, ku personat e varur nga duhani mund tė marrin kėshilla pėr ta lėnė atė. Kėshtu, pranė Drejtorisė sė Autoritetit Rajonal Shėndetėsor Tiranė ėshtė ngritur njė pikė qė jep asistencė teknike qė ndihmon gjithė qytetarėt pėr tė lėnė duhanin, por ende barnat qė ndihmojnė pėr tė lėnė duhanin nuk janė certifikuar dhe nuk janė vėnė nė dispozicion tė publikut shqiptar. Por, nuk janė tė shumta rastet e personave tė cilėt duan tė lėnė duhanin dhe ti drejtohen kėsaj klinike.

Krahas dėmeve te mėdha ekonomike, familjare, pirėsit e duhanit janė tė predispozuar pėr njė sėrė sėmundjesh si: bronkite kronike, tek femrat qė pinė duhan ėshtė 12 %, tek ezofagitet 3 %, edhe nė organe tė tjera tė frymėmarrjes dhe jetėsore ashtu siē deklarojnė ato ėshtė 0.1 -0.2 %. Pėr meshkujt: me bronkite kronike, tek meshkujt qė pinė duhan ėshtė 24 % , tek ezofagitet 5 %, nė organet e tjera ashtu siē deklarojnė ato ėshtė 0.2-0.5 %.

Ndėrkohė, nga studimet Amerikane rezulton se ne vitin 2004 nga njė ndalim i plotė i pirjes sė duhanit nė vende publike nė Nju Jork ka ndikuar qė tė ketė afro 4000 shtrime mė pak nė spital pėr sulme goditje nė zemėr. Kjo tregon jo vetėm pėrmirėsim dhe kujdes shėndetėsor, por edhe duke kursyer disa qindra dollarė nė shpenzimet e kujdesit shėndetėsor pėr atė vit, pėr duhan pirėsit.

“Tek pėrdoruesit e duhanit dhe tė alkoolit sipas atyre konkluzioni ynė ishte se kėto sėmundje ishin mė tė shtuara si pėr meshkujt dhe pėr femrat, por ajo qė rezulton ėshtė se pirėsit e alkoolit dhe mjedisin e kishin tė ngarkuar me tym duhani pėrveē kėsaj qė e pinin vetė ata, kanceri ėshtė shfaqur shumė mė shpejt, rastet ishin mė tė shumta nė rastet e reja dhe relativisht nė 40-65 vjeē, nė 0.5 % tė kėtyre rasteve del se kishte me kancer edhe te moshave nga 25-40 vjeē. Tė dhėnat tona nuk mund tė pretendojnė se janė shkencore, siē kemi folur mė poshtė pėr studimet dhe eksperiencat botėrore, por puna jonė ka konsistuar nė realitetin, pyetjet direkte me personat, me tė afėrmit e tyre, me shokėt e shoqet e lidhura sipas punės apo nė bashkėjetesa dhe shfaqen e kėtyre sėmundjeve e shpjegojnė mjaft mirė sepse e kanė jetuar vete kėta persona. Dėshirojmė qė t’ju vleje pėrdoruesve dhe konsumatorėve tė duhanit dhe organeve shtetėrore pėrgjegjėse pėr zbatimin e ligjeve Le t’ju shėrbejė krahasimi ynė me ato shfaqe tė sėmundjeve nga duhani nė botė.”-shton mė tej islam Cani.

Duhet thėnė se nė mbi 30% tė rasteve tė kancerit nė botė shkaktohen prej pėrdorimit tė duhanit. Nga shumė studime ėshtė arritur nė pėrfundimin se duhani ėshtė njė element nxitės i kancerit tė veshkave, pankreasit, stomakut, gjakut etj. Kjo pasi tymi i cigares pėrmban rreth 4000 elementė farmakologjik dhe njė pėrbėrje qė shkakton kancer. Nė tymin e saj ka hidrokarbone poliaromatike, heterociklike, nitrozamina, elementė radioaktive etj. Ėshtė vėrtetuar se pėrbėrjet e karbonit poliaromatik nė tymin e cigares kanė krijuar kushte pėr fillimin e tumoreve.

“Mendohet se kancerogjeni aktiv nė tymin e duhanit shkakton mosfunksionimin e gjeneve tė qelizave tė cilat parandalojnė kancerin. Pėr ata qė pinė cigare dhe alkool mundėsia e kėsaj sėmundje ėshtė e madhe. Karakteristikė e kancerit tė lidhur me pėrdorimin e duhanit ėshtė fakti se ai fshihet pėr njė kohė tė gjatė, qelizat kancerogjene zhvillohen vazhdimisht. Nė fillim tymi i duhanit jepte efekte negative nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė bronke., por edhe organet e tjera pėsojnė dėmtime si rezultat i tij. Nga aktivizimi i disa pėrbėrėsve tė duhanit nė trupin e njeriut krijohen kushte pėr zhvillimin e kancerit nė disa qendra tė trupit. Raste tė shumta tė vdekjes nga kanceri si tek meshkujt edhe tek femrat i shkakton ai i mushkėrive.”- vijon kreu i SHKSH-sė, islam Cani.

Sipas njė studimi tė botuar nė vitin 1991 nė Amerikė nga pirja e duhanit janė zbuluar 160.000 raste kanceri, prej tė cilave kanė pėrfunduar me vdekje 143.000 njerėz, 2/3 e vdekjeve ndodhin nė meshkujt. Ndėrkohė, nė 40 vitet e fundit rritja e rasteve tė kėtij kanceri me 250% ka ecur paralelisht me rritjen e numrit tė pirėsve tė cigares qė para moshės 20 vjeē. Shpejtėsia e rritjes sė rasteve tė kėsaj sėmundje tė frikshme tek meshkujt ka arritur kulmin nė vitin 1984. Ndėrsa tek femrat kjo sėmundje shėnon njė rritje vjetore te rasteve me 5 %. Kėshtu qė nga viti 198 e deri mė sot nga kanceri i mushkėrive vdesin mė shumė femra sesa nga ai i gjirit. Tė sėmuret me bronkit kronik ose me kancer tė organeve tė tjera tė cilėt pine duhan rrezikohen shumė nga kanceri i mushkėrive.

Ne bazė te studimeve tė kohėve te fundit, pirėsve tė duhanit u kėshillohet tė marrin sa me shumė vitamina A, C dhe karotinė, e nė mėnyrė tė veēantė tė pėrdorin fruta- perime jo alkool sa mė shumė lėvizje, sa mė shumė pushime nė vendet e gjelbėruara te cilat ulin rrezikun e kancerit tė mushkėrive.

Nė vendin tonė nė tė gjitha lokalet ( bar- kafe, restorant, piceri ), vende tė mbyllura lejohet pirja e cigares, ndėrsa nė vendet e hapura kėshillohet tė mos pihet, kjo gjė ėshtė njė diēka krejtėsisht anormale. Tė gjithė duhet tė kuptojmė mirė se duhet luftuar me ēdo mjet nga gjithkush pėr parandalimin e kėsaj tė keqeje tė madhe pėr shėndetin e njeriut. Nė mėnyrė tė veēantė organet shtetėrore pėrgjegjėse, ato tė mbrojtjes sė shėndetit, njė ndėrgjegjėsim mė i lartė i biznesit dhe i tregut, gjithashtu njė koncept mė tė drejtė qė vetė qytetarėt pėr pėrgjegjėsinė qė kanė ndaj shėndetit tė tyre, tė fėmijėve dhe tė afėrmve dhe tė shoqėrisė.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...enet-e-femrat/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2013, 21:05   32
Citim:
Tė rinjtė shqiptarė e teprojnė nė konsumin e kafesė, janė mė nevrik

Kafetina e tepruar nė trup sjell dėmtime serioze

Tė rinjtė shqiptarė e teprojnė nė konsumimin e kafesė, e cila ka sjellė dėmtime serioze nė organizmin tyre, duke i bėrė mė nevrik. Siaps njė intervistė tė gazetės “Metropol” nė piacėn e Tiranės, ka rezultuar se nga 326 persona 202 pinė 3-4 kafe nė ditė, ku 173 prej tyre janė tė rinj nėn 25 vjeē.

Sipas neurologėve nė vend, ky faktor ėshtė numri njė i nivelit tė lartė tė nervave qė ata shfaqin dhe tė padurimit, pasi sasia e tepėrt e kafetinės nė trup shkakton gjendje ankthi dhe padurimi, kėshtu ndikon drejtpėrsėdrejti nė sistemin nervor, duke i bėrė mė tė ndjeshme ato.

Neurologėt thonė se sistemi nervor i njeriut ėshtė shumė i ndjeshėm nga sasia e kafetinės qė ai konsumon, duke u marr kjo nga kafeja, kakaoja, ēokollatat, akulloret, koka-kola etj.

Gjithashtu nga 326 persona tė pyetur u vu re se mosha mbi 50 vjeē konsumon mė pak kafe se mosha nėn 50 vjeē. Personat mbi 50 vjeē pinin maksimumi 2 kafe nė ditė, ndėrsa rezultoi se nga 44 persona 40 vjeē, 29 prej tyre pinin 3 kafe dhe nga 67 persona mbi 50 vjeē, 60 prej tyre pinin 2 kafe nė ditė.

Nė pėrgjithėsi populli shqiptar e konsumon jashtė mase kafenė, kjo pėr arsye edhe tė menaxhimit tė kohės.

Pyetjes se pse pinė kaq shumė kafe, tė rinjtė i janė pėrgjigjur se janė tė detyruar tė dalin pėr rreth 3-4 kafe nė ditė, mirėpo mundėsitė ekonomike nuk i lejojnė tė shpenzojnė shumė, kėshtu porosisin kafe, pasi ajo ka ēmimin mė tė lirė nėpėr lokale.

Psikologėt tregojnė se rinia shqiptare ėshtė e paorganizuar dhe pėr kėtė arsye mbetet gjithė ditėn nė kafe.

Nga ana tjetėr dietologėt shpjegojnė se sasia e tepėrt e kafetinės ndikon nė oreks, duke sjell kėshtu anoreksinė kronike. Sipas tyre kafetina ėshtė produkt qė mezi tretet nė stomak dhe fakti se procesi i saj kėrkon shumė orė i shtyn tė rinjtė tė ndihen tė ngopur dhe mos tė kenė oreks pėr tė ngrėnė, duke kaluar kėshtu gradualisht nė anoreksi kronike.

Gjithashtu mjekėt shpjegojnė se sasia e kafetinės ndikon nė prishjen e sistemit tė gjumit, duke bėrė qė tė rinjtė shqiptarė t’i gjesh deri nga ora 3 e mėngjesit nėpėr rrjetet sociale duke ēatuar dhe duke kaluar orėt e paradites nė gjumė.

Kėto ērregullime tė organizmit ndikojnė negativisht nė sistemin e tyre nervor si dhe te fermat nė ciklin menstrual tė tyre. Sipas prindėrve problem mė i madh i rinisė sė sotme ėshtė fakti se koha e tyre ėshtė bosh. Kėshtu, tė jesh jashtė gjithė ditėn pa pasur asnjė angazhim e shtyn rininė tė ulet lokaleve, duke stimuluar nga faktori ekonomik, pėrfundojnė nė konsumin e kafesė nė 3-4 kafe nė ditė.

Pėr sa i pėrket moshės mbi 50 vjeē, ata e reduktojnė qėllimisht konsumin e kafesė, pasi pirja e saj ju sjell problem nė luhatje tė tensionit, duke e bėrė atė tė paqėndrueshėm.

Mirėpo ky fenomen po shfaqet edhe tek tė rinjtė nėn 25-vjeē, duke iu drejtuar urgjencės sė QSUT-sė pėr humbje ndjenjash, qė vjen nga luhatja e tensionit.


Tė rinjtė

Nė 326 individė tė pyetur 173 tė rinj nėn 25-vjeē konsumojnė 3-4 kafe nė ditė. Kjo sasi kafetine nė organizmin e tyre ka pasojat e saj, ku nė radhė tė parė i bėn ata mė tė padurueshėm, tė jenė mė tė stresuar si dhe tė jenė mė nevrik. Gjithashtu u sjell atyre probleme nė oreks, nė pagjumėsi si edhe nė luhatje tensioni.

Mirėpo sipas tyre kjo ėshtė e vetmja mundėsi pėr tė shtyrė ditėn, pasi orėt e gjata tė saj dhe tė pambushura me aktivitet i bėjnė ata tė dalin mė shumė se 3 herė nga shtėpia pėr tė takuar miqtė e tyre.

Gjithashtu pyetjes se pse pinė kaq shumė kafe ata ua kanė vėnė fajin kushteve ekonomike duke treguar se kafeja ka ēmimin mė tė ulėt nė lokale dhe ekonomia e tyre nuk pėrballon dot pije mė tė shtrenjta.

Mirėpo stina e verės mė temperaturat e saj tė larta sjell mė shumė komplikacione me pirjen e kafesė, duke sjell dhe ērregullime nė ciklin menstrual te femrat.

http://www.gazetametropol.com/te-rin...ane-me-nevrik/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:15.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.