Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Jugor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.6.2008, 21:16   1

Shkrim i cituar Z2: Qafė-Botė: Marshimi i pėrvitshėm pėrkujtimor nė kufirin me Greqinė


Citim:
Mijėra ēamė tubohen nė kufirin me Greqinė

QAFĖ BOTĖ - Ėshtė pėrkujtuar sot nga qindra ēamė nė pikėn kufitare Qafė Botė dita e gjenocidit grek ndaj popullsisė ēame. Ėshtė I treti vit radhazi qė organizohet ky tubim, por ajo ēka tė binte nė sy kėtė vit ishte pjesėmarrja e qindra personave tė grupmoshave tė ndryshme me origjinė ēame qė ndodheshin nė tubim. Ata ishin pajisur me pankarta tė shumta ku citonin thirrjet e tyre pėr pengun mė tė madh.

Tubimi nė formėn e pelegrinazhit ka pėrsėritur edhe njė herė thirrjet drejtuar autoriteteve kombėtare dhe ndėrkombėtare pėr ti dhenė zgjidhje njė herė e mirė problemit tė tyre. Ata kanė kėrkuar edhe dėnimin me forcė tė gjenocidit tė ushtruar nga shteti grek mbi ta.

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=23067
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2010, 22:27   2
Citim:
Masakra, ēamėt marshojnė nga Kllogjeri nė Qafė-Botė

Njė marshim pėrgjatė rrugės sė vdekjes, e cila mori jetėn e 2700 ēamėve, popullsisė sė pafajshme qė ikte pėr t’i shpėtuar genocidit dhe dhunės greke. Nga ajo masakėr e pashembullt kanė kaluar 66 vjet.

Me ceremoni tė veēanta komuniteti shqiptar ēam nė Shqipėri kujtoi dje masakrėn ndaj popullsisė sė saj tė pafajshme, tė kryer nga trupat e rregullta ushtarake greke, tė udhėhequra nga Napolon Zerva.

Nė orėn 18:30, qindra persona nga komuniteti ēam nisėn marshimin nga Varrezat e Kllogjerit deri nė Qafė-Botė. Organizimi i kėsaj ceremonie u bė nga komuniteti ēam, veēanėrisht PDU, (Partia pėr Drejtėsi dhe Unitet) qė pėrfaqėson kėtė komunitet tashmė dhe nė Parlamentin shqiptar.

Po sot do tė jetė Shoqata "Ēamėria" qė do tė kryejė tė njėjtin marshim, qė pritet tė nisė nė orėn 08:00 tė paradites.

Marshimi i djeshėm nisi pikėrisht nga ky vend, nga Kllogjeri i Sarandės, ku prehen 2700 persona qė vdiqėn rrugės, gjatė eksodit tė popullsisė sė pafajshme dhe tė pambrojtur ēame qė ikte pėr t’i shpėtuar genocidit dhe dhunės greke.

Fundi i Luftės sė Dytė Botėrore mbahet edhe si fillimi i kalvarit tė vuajtjeve tė kėsaj popullsie, sė cilės nė vitin 1944 iu konfiskuan pronat dhe u pėrzunė me dhunė nga shtėpitė e tyre shekullore, nga trupat e rregullta greke. Napolon Zerva ishte njė nga gjeneralėt grekė qė bashkėpunoi me pushtuesin gjerman. Kėta tė fundit i lanė dorė tė lirė pėr masakrat ndaj popullsisė ēame.

Nė 25 qershor 1944, (datė, nė tė cilėn komuniteti ēam kujton viktimat e genocidit) forcat e Zervės ekzekutuan nė mėnyrė barbare 2700 ēamė brenda njė nate nė qytetin e Paramithisė. Viktimat ishin kryesisht gra dhe fėmijė. Kjo ishte njė nga masakrat mė tė egra tė grekėve ndaj popullsisė autoktone Shqiptare, nė luftėn e dytė botėrore.

Bėhet fjalė pėr njė genocid, tė padėnuar akoma nga shteti hrek. Shteti i atėhershėm shqiptar iu hoqi nėnshtetėsinė greke dhe i regjistroj si nėnshtetas shqiptarė tė gjithė komunitetin ēam, duke i prerė kėshtu rrugėn e kthimit nė Ēamėri. Nė tė njėjtėn kohė nuk i dha zgjidhje kėsaj katastrofe humane qė po ndodhte nė Jug tė Shqipėrisė dhe nuk ndėrmjetėsoi qė kjo popullsi shqiptare tė kthehej sėrish nė shtėpitė e tyre.

Kėtij komuniteti i mohohet ende e drejta pėr tė vizituar shtėpitė dhe pronat e tyre. Nė Greqi, atyre nuk iu ėshtė lejuar tė ngrenė as pėrmendore nė vendet ku janė kryer masakrat nga ushtria e rregullt greke.

http://www.standard.al/index.php/abi/8273.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 22:29   3
Citim:
Parashtrohet njė memorandum me 8 kėrkesa: Greqia tė kėrkojė falje publike

Greqia duhet tė kėrkojė falje publike pėr gjenocidin ndaj popullsisė ēame. Kėshtu deklaroi kreu i PDU-sė, deputeti Shpėtim Idrizi, mbrėmjen e sė shtunės nga Qafė-Bota, pas marshimit tė organizuar nė pėrkujtim tė 66-vjetorit tė masakrės ndaj 2900 burrave dhe grave ēame nga ushtria greke.

Mijėra persona nga tė gjitha trevat shqiptare morėn pjesė nė kėtė kalvar pėrkujtimor, ku me flamuj kombėtarė dhe kurora nė duar bėnė homazhe nė varrezat masive qė gjenden nė Kllogjer dhe pas kėsaj marshuan drejt pikės sė kalimit kufitar tė Qafė-Botės.

Nė fjalėn e tij Idrizi iu drejtua bashkėsisė ndėrkombėtare dhe qeverisė shqiptare qė t’i imponojė Greqisė, njė shteti anėtar i NATO-s dhe Bashkimit Europian, qėndrim tė ri nė disa drejtime lidhur me ēėshtjen ēame.

Idrizi ka deklaruar se tashmė kauza ēame ėshtė gjithnjė e mė pranė realizimit. “Marrėdhėniet e mira fqinjėsore midis Shqipėrisė dhe Greqisė kalojnė pėrmes zgjidhjes sė drejtė tė problemit ēam”, tha ai.

Nė emėr tė komunitetit qė ai pėrfaqėson, Idrizi parashtroi njė memorandum me tetė kėrkesa pėr bashkėsinė ndėrkombėtare dhe qeverinė shqiptare. Mes tė tjerash kėrkohet pranimi publik i fajit prej Greqisė, dėmshpėrblimi pėr familjarėt e viktimave; amendimi i ligjeve tė vitit 1970-1980 nė ato nene qė ndalojnė ish-shtetasit grekė me kombėsi shqiptare tė rikthehen etj.

Nė fjalėn e tij deputeti tjetėr i PDU-sė, Dashamir Tahiri, deklaroi pėrpara mijėra pjesėmarrėsve se pas njė viti, ky aktivitet do tė zhvillohet nė Igumenicė.

“Motra dhe vėllezėr, unė ju deklaroj se pas njė viti, ne tė gjithė bashkė do jemi duke festuar nė Igumenicė, si tė parėt tanė”. Nė kėtė pėrkujtimore pėrshėndetėn dhe figura tė njohura nga trevat shqiptare.

Ndėrkaq, paraditen e sė dielės, me organizimin e shoqatės atdhetare “Ēamėria” dhe me mbėshtetjen e PDI-sė, varreve masive tė viktimave tė gjenocidit nė Kllogjer, pikės sė Qafė-Botės dhe memorialit nė Konispol i janė drejtuar sėrish qindra njerėz.

Nė pllakėn pėrkujtimore tė varreve masive qė gjendet aty, u vendosėn kurora dhe u bėnė homazhe pėr njerėzit e dashur, tė humbur 66 vjet mė parė, nėn pėrndjekjen dhe gjenocidin e ushtruar nga bandat zerviste greke.

“Kthimi nė Ēamėri do tė jetė premtimi ynė i mbajtur”, u shpreh nė fshatin Kllogjer kryetari i shoqatės atdhetare “Ēamėria”, Ardian Tana.

http://216.75.13.41/index/aktualitet...2d06106dd.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2011, 20:33   4
Citim:
Qafė- Botė, nderohen tė rėnėt e Ēamėrisė

PDIU e mbėshtetur nga qindra qytetarė shqiptarė, tė ardhur edhe nga Kosova kanė pėrkujtuar sot masakrėn e ēame tė 1944-s, nė pikėn kufitare tė Qafė- Botės.

Nėn moton “Trėndafilat e Ēamėrisė” ceremonia ka nisur me njė poezi tė interpretuar nga artisti i mirėnjohur, Mirush Kabashi dhe shkruar nga shkrimtari nga Kosova, Fatmir Muja. Ceremonia vazhdoi me vendosjen e kurorave me lule nė pėrkujtim tė masakrės e tė rėnėve.

Tė pranishėm janė, kreu i PDIU-sė, Shpėtim Idrizi, presidenti i nderit, Tahir Muhedini, djali I heroit, djali i heroit, Adem Jashari, Princi Leka, kreu i Partisė Lėvijza eLegalitetit, Ekrem Spahiu dhe shumė figura tė tjera.

Mė herėt deputeti i PDIU-se, Dashamir Tahiri, i shoqėruar nga gazetarė dhe kreu i komunės Markat, ėshtė ndaluar tė kalojė pikėn kufitare tė Qafė- Botės nė Sarandė.

Mėsohet se pas shumė debatėsh, Tahiri ėshtė lejuar tė kalojė pikėn kufitare, ndėrsa gazetarėt dhe kreu i komunes Markat qė e shoqėronin atė, nuk kanė mundur tė kalojnė.

Ata jane ndaluar nga policia greke, me argumentin se janė persona tė cilėt konsiderohen tė rrezikshėm pėr rendin dhe qetėsinė.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=125135

Citim:
Tubimi nė Qafėbotė, kreu i PDIU: Kufiri grek ėshtė sot mė i blinduari i Europės

Nė Kllogjer e Qafėbotė ky 25 qershor solli pėrsėritjen e marshimit tė madh nė pėrkujtim tė viktimave dhe dėbimit me dhunė tė popullsisė ēame nga shtėpitė dhe trojet e tye nė Ēamėri nė qershorin e 1944-ės. Pėr tė pestin vit radhazi ēėshtja ēame qė po pėrparon nė rrugėn e zgjidhjes sė saj, vjen si nderim me lule dhe qirinj pėr 2700 viktimat, por edhe si njė amanet tek tė gjallėt pėr tė mos hequr dorė nga shkuarja nė vatrat dhe tokat e lėna nė pėrndjekje tė dhunsme nga forcat zerviste.

Dy violina nė kodrėn pėrballė varrezave tė Kllogjerit dhe njė recitim dramatik i aktorit tė madh Mirush Kabashi kanė folur shumė pėr mijėra ēamėt e mbledhur nga tė gjitha qytetet shqiptare dhe pėr ēėshtjen e tyre. Me ēamėt e pėrkrah tyre nė kėtė pelegrinazh kishin ardhur njerėz nga tė gjitha trojet shqiptare, ishte edhe vėllai i Adem Jasharit nga Kosova, edhe edhe pėrfaqėsues nga shoqėria ‘Vatra” e shqiptarėve tė Amerikės, edhe Princi Leka.

Kreu i PDIU Shpėtim Idrizi, deputeti Dashamir Tahiri e Presidenti Tahir Muhedini, kryetari i shoqatės “Ēamėria” Adrian Tana, u ndjenė tė rrethuar nga mijėra mbėshtetės tė tyre nė zgjimin dhe zgjidhjen e ēėshtjes ēame. Dhjetėra autobusėt me targa nga i gjithė vendi mbanin baderolėn ku shkruhej “Trėndalifilat e Ēamėrisė” dhe ky ka qenė si njė dedikim i kėtij mrshimi pėr ata qė u kthyn nė trėndafila, duke vdekur pėr ēėshtjen ēame tė pėrndjekur me pėrdhunė 67 vite mė parė.

Nė Qafėbotė doganat e kufijve tė tė dy shteteve nuk dalloheshin, pasi nė sheshin e doganės sonė ngrihej njė tribunė e ndriēuar dhe e dekoruar me simbole kombėtare e me ato tė PDIU-sė, njė gjethe ulliri qė bleron nė njė sfond bluje tė ėmbėl, qė duhet tė simbolizojė krahinėn e bekuar nga Zoti tė Ēamėrisė.

Folės tė shumtė sollėn emocionet e tyre pėr kėtė ditė simbol tė qėndrsės dhe unitetit tė krahinave shqiptare. Adrian Tana dhe Tahir Muhedini, gruaja e PDIU dhe diaspora e Amerikės, sėrish Mirush Kabashi me fjalėn poetike e me artin tronditės. Sėrish muzikė me motive ēame midis. Fjala e numrit njė tė PDIU, Shpėtim Idrizi, pati njė pritje tė jashtėzakonshme pėr mesazhet e forta dhe idetė e reja.

Ai ka qenė gjithaq stiģgmatizues nė fjalėn e vet ndaj shtetit grek, pėr faktin qė duke injoruar historinė tragjike dhe pėrndjekjen dramtike tė ēamėve, i ngre pėrmendoren e turpit Napolon Zervės. Ai ka hequr njė paralele mes gjenocidit grek ndaj ēamėve dhe gjenocidit serb tė shekullit 19 nė Nish mbi kosovarėt, qė u pėrsėrit edhe njė herė nė mbyllje tė shekullit tė 20. Qafėbotėn Idrzi e ka quajtur vendin ku pėrplasen dy qytetėrime tė mėdha, helen dhe iliro-pellazg.

"Por kjo portė e njė vendi europian nuk mud tė bėhet muri i fundit i Berlinit nė Ballkan”. Ai e ka quajtur kufirin grek mė tė blinduarin nė Europė, “tė blinduar pėr baballarėt tanė qė nuk lejohen tė shohin shtėpitė e tyre’. Idrizi u nal edhe precedentin qė ka ndodhur dje me ndalimin edhe tė grupit tė gazetarėve shqiptarė. Cili gazetar grek dhe cili deputet nuk ėshtė lejuar tė vijė nė Shqipėri, kur ka dashur, ka pyetur Idrizi. Ai tha se ka ardhur nė orėn e zgjidhjes ēėshtja ēame, duke kujtua edhe atė qė "ēami ortodoks Papulias, Presidenti i sotėm i Greqisė ka thėnė 20 vjet mė parė: do kemi kohė tė flasim pėr kėtė problem, plagėt janė tė hapura”. Tani, tha Idrizi 20 vite kaluan dhe zgjidhja duhet tė vijė.

“Beteja jonė,- tha Idrizi,- nuk ėshtė betejė pronash, pasi jemi gati t’i blejmė prapė pronat tona nė Greqi dhe t’i ndihmojmė fqinjėt tė kalojnė katastrfėn ekonomike”.

http://www.gazeta-shqip.com/politike...765eb21b8.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 15:26   5
reparti kimik
 
Ne jemi e keqja e vetes. Njė pjesė e mirė e grekėve ashtu si njė pjesė e mirė e malazezėve, serbėve dhe sllavomaqedonėve janė shqiptarė qė janė asimiluar me vetėdije dhe luajnė lojėn e tė tjerėve. Kjo po ndodh prej shekujsh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2012, 21:32   6
Citim:
Marshimi ēam, Idrizi: Ndėrtimi i varrezave detyrim pėr paraardhėsit

Emri:  pvuh52yc.jpg
Shikimet: 114
Madhėsia:  24,7 KBKomuniteti ēam nisi sot rreth orės 17:00 marshimin drejt Kllogjerit, njė aktivitet i pėrvitshėm, qė mbahet nė kuadėr tė "Javės sė kulturės dhe historisė sė Ēamėrisė". Nė orėn 19:00 do tė zhvillohet marshimi drejt Qafė-Botės.

Mbi 2 mijė veta janė nisur nga Saranda drejt Kollgjerit, mes tyre edhe drejtues tė partive e shoqatave came, sic janė Shpėtim Idrizi, kreu i PDIU-sė dhe deputeti Dashamir Tahiri. Kėtij marshimi i ėshtė bashkėngjitur edhe kreu i Vetėvendosje nė Kosovė, Albin Kurti.

Nė marshimin drejt Kllogjerit u pėrurua nisja e punimeve pėr Varrezat Monumentale, nė nderim tė mė shumė se 3000 shqiptarėve tė Ēamėrisė qė humbėn jetėn e nuk u lejuan tė kishin as njė gur mbi varr.

Pas vendosjes sė gurit tė parė pėr ndėrtimin e varrezave ēame, kreu i PDIU-sė, Shpėtim Idrizi ka deklaruar se ky “ėshtė guri i themelimit tė ēėshtjes Ēame”.

Kėto varreza ka shtuar Idrizi janė detyrimi moral pėr pararaardhėsit, prandaj ai i qujti kėto varreza, “pikė kthese pėr ēėshtjen ēame”.

Nė pėrurim tė punimeve pėr ndėrtimin e varrezave, deputeti i PDIU-sė, Dashamir Tahiri dhe kreu i Vetėvendosje, Tahiri dhe Albin Kurti mbollėn njė rrėnjė ulliri.

67 vjet mė parė, nė tokėn e tyre, Ēamėri, u vranė rreth 3000 vetė, kryesisht gra, pleq e fėmijė, ndėrsa rreth 2960 tė tjerė vdiqėn nė kufirin e Ēamėrisė me Shqipėrinė, nė Kllogjer. Mbi ēamėt u ekzekutua njė plan i pėrgatitur, pėr t’i asgjėsuar tėrėsisht si komunitet nga dheu i tė parėve , vetėm sepse ata i pėrkisnin njė komuniteti etnik, fetar dhe social, tė ndryshėm nga popullsia shumicė.

Ēėshtja e Ēamėrisė, krahinės sė mbetur jashtė kufijve tė Shqipėrisė nė vitin 1913, e lėnė nė harresė gjatė dekadave tė diktaturės, ėshtė rikthyer nė vėmendje gjatė viteve tė fundit nė sajė tė pėrpjekjeve tė komunitetit ēam pėrmes shoqatave tė tyre dhe tė Partisė pėr Drejtėsi, Integrim dhe Unitet.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,15,85185
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2012, 20:37   7
Citim:
Presidenti Papulias, me origjinė ēame nga Preveza
Plarent Shehu

-Presidenti grek, Papulias, i njohur pėr rolin e tij nė rivendosjen e marrėdhėnieve diplomatike Greqi-Shqipėri dhe zgjidhjen e situatave tė vėshtira mes dy shteteve, ėshtė vėnė nė shėnjestėr tė ekstremistėve dhe nacionalistėve, pėr shkak tė origjinės dhe lidhjeve me Shqipėrinė.

“Agimi i Artė” dhe “Lėvizja Ortodokse Nacionaliste” i drejtohen Presidentit Karolos Papulias me pyetjen: Zoti President i Republikės, ēfarė lidhje keni ju me Taip Papulia-n, beun sundimtar shqiptaro-turk tė Epirit? Njė pyetje e ngjashme pėr origjinėn i ėshtė bėrė Papuliasit edhe nga njė gazetare, por ai e ka kaluar pa pėrgjigje.

Libri i historisė

Po kush e zbulon origjinėn e vėrtetė tė Papuliasit? Pėrse u bė grek? Presidenti Republikės sė Greqisė, Karolos Papulias, ėshtė shqiptar nga origjina, madje deri nė vitin 1856 fisi i tij i pėrkiste fesė myslimane dhe jo asaj ortodokse. Pas shumė e shumė hipotezash tė hedhura mbi origjinėn e Papuliasit si nė shtetin fqinjė, por edhe nė Shqipėri, gazeta ‘Shekulli’ nxjerr nė dritė dokumente dhe libra qė janė tė pakontestueshėm dhe tregojnė origjinėn e vėrtetė tė Presidentit tė Greqisė.

Sipas librit tė autorit grek Panajotis Aravadinosø‘Kronografia e Epirit, ngjarje dhe tė dhėna mbi krahinat greke dhe ilire’ e vitit 1856, nė njė nga kapitujt i referohet sunduesit ēam nga Preveza dhe Komandantit tė Regjimentit tė kėsaj zone, Taip Papulias, i cili ėshtė stėrgjyshi i parė i Karol Papuliasit. Ndėr tė tjera autori grek Aravadinos pėrshkruan pėrplasjet ndėrmjet shqiptarėve myslimanė dhe grekėve nė zonėn e Sulit si dhe krahinave qė e rrethojnė. Ky libėr gjendet nė “Harvard College Library” nė formė elektronike, ndėrsa i arkivuar si print nė kėtė librari gjendet qė prej vitit 1881. Siē e ka pėrshkruar media e djathtė greke, ka shumė mundėsi qė lexuesi nga Greqia tė befasohet nga referencat e shpeshta qė i bėhet njė prej sunduesve mė tė mėdhenj, siē thotė media greke, “turko-shqiptar” dhe qė mban emrin Taip Papulias. Ai u arrestua pėrfundimisht nga njė tjetėr shqiptar, por ortodoks nga Suli, Marko Boēari. Sipas medias greke, Boēari etiketohet greku i madh dhe heroi i kombit helen. Nė fakt, nė Greqi edhe sot nuk ndahet kombi nga feja, kjo mund tė jetė edhe arsyea e konfuzionit, ku shumė kapedanė shqiptarė qė luftuan gjatė revolucionit grek, trajtohen dhe shpallen si heronj grek. Sipas librit tė autorit Aravadinos: “Suliotėt pasi ishin vendosur nė Korfuz, qė pas pėrndjekjes nga Ali Pashė Tepelena, kur ky i fundit ra nga njė puē qė iu bė brenda dhe jashtė Pashallėkut, i financuar nga suliotėt armiqtė e tij, ata u kthyen nė tokat e tyre nė Sul, por pėrpara se ta bėnin njė gjė tė tillė pastruan Epirin nga elementėt turko-shqiptarė qė sundonin pas rėnies sė Ali Pashė-s. Pasi bėnė paqe me Margėllicin dhe ēamėt e krahinave pėrreth suliotėt iu vėrsulėn Prevezėz ku Komandant dhe sundimtar ishte Taip Papulias”, thuhet nė libėr pėr stėrgjyshin e parė tė Karol Papuliasit, Presidentit tė Greqisė. “Mė 3 maj tė 1856-s forcat e armatosura tė suliotėve vėrshuan drejt Damarinit, ku ishin vendosur Garnizoni turk me nė krye sundimtarin Taip Papulias, i ndoqėn ata deri nė Prevezė. Pas shumė e shumė ditė luftimesh tė ashpra suliotėt arritėn tė shpartallojnė forcat turko-shqiptare dhe tė arrestojnė komandantin Papulias. Arrestimi i tij u bė nga komandanti legjendar nga Suli, Marko Boēari. Forcat e suliotėve mė pas nė muajin qershor pushtuan Janinėn dhe mė pas u vendosėn nė krahinėn e tyre tė Sulit”, thuhet nė libėr nga ku dhe ku mė pas do tė niste dhe rrugėtimi i madh i Marko Boccarit drejt ēlirimit tė trojeve tė tjera nė Greqi.

Fisi i Papulias

Sipas librit tė autorit grek Karolos Papulias, i cili tashmė nuk ka asnjė dyshim qė ėshtė shqiptar, ēam i pastėr me origjinė nga zona e Prevezės. Nė libėr referohet se familja e stėrgjyshit tė parė tė Papulias, Taipit, i cili kishte dhe dy vėllezėr tė tjerė dhe dy motra, pas vrasjes sė tij u larguan me ndihmėn e disa miqve ēamė dhe u vendosėn nė Konicė, nė njė krahinė ku flitej shqip, por me shumicė ortodokse. Sapo u stabilizuan dhe blenė njė shtėpi, fisi i Papulias shkoi njė kishė dhe kėrkoi qė tė rikthehej nė fenė e krishterė, pasi fenė myslimane e kishte pėrqafuar nė kohėn e perandorisė Osmane me qėllim ruajtjen e pronave dhe ofiqeve qė kishin nė zonėn e Prevezės, prona tė cilat i shitėn mė pas tė gjitha. Qė nga viti 1860 Papuliasit u rikthyen nė tė krishterė dhe nuk lėvizėn mė nga kjo krahinė. Vlen tė pėrmendet se djali i madh i Taip Papuliasit, qė quhej Sulejman Papulias dhe ishte gjyshi i Karolos Papuliasit, i cili ishte nė moshė madhore kur suliotėt dhe Marko Boccari i ekzekutoi tė atin, e ndėrroi fenė. Origjinėn e Papuliasit e pohon nė njė nga librat e vet edhe shkrimtari arvanitas Aristidh Kola, i cili botoi njė shkrim nė gusht tė vitit 1995 ku thuhej se: "Karolos Papulias ėshtė me origjinė tė pastėr shqiptare. Babagjyshi i tij quhej Sulejman dhe i pėrkiste fesė islame dhe ishte nga fshati Voshtina".

Pse e sulmojnė?

Nė fakt, tė djathtėt ekstremistė grekė e sulmojnė pėr llogari tė vjetra Papuliasin, pasi ai ka qenė njė antifashist dhe kundėrshtar i juntės sė kolonelėve nė vitet ’70. Ai ishte nė Gjermani nė kohėn e grushtit ushtarak tė shtetit nė Greqi. Gjatė shtatė viteve qė pasuan, Papulias ndihmoi pėr krijimin e njė organizate tė qėndresės studentore dhe transmetimin rregullisht nė programet nė greqisht tė radios Deutsche Welle, duke akuzuar kolonelėt.

Papulias shok me aktorin Fuat Boēi

Presidenti grek, Karolos Papulias, ka qenė shok klase nė fshatin e lindjes nė Voshtinė (Pogonian) me aktorin fierak Fuat Boēi dhe midis tyre ruhet ende njė miqėsi e mirė. Fuat Boēi kujton tė atin e Karolos, kolonelin atėherė nė lirim Grigoris Papulias, i cili i nxirrte thuajse lakuriq nė dėborė, i mbulonte me tė dhe pastaj i vinte tė vraponin qė tė kaliteshin. Papulias ka ardhur nė Fier, ku e ka takuar Fuat Boēin pas 50 vjetėsh ndarje. Nė dhjetor tė vitit 1984 Fuat Boēi takon nė Fier Ministrin Plotėsues tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, Papulas. Emri i tij kishte dalė rastėsisht nė njė vizitė diplomatike qė kishte bėrė nė Greqi delegacioni shqiptar kryesuar nga Muhamet Kapllani. Vetė Papulias i kishte pėrmendur emrin e Fuat Boēit dhe kishte kėrkuar ta takonte kur tė vinte nė Shqipėri. Fillimisht Kapllani kishte heshtur, por akullin e kishte thyer Ksenofon Nushi, i cili i kujtoi Kapllanit se bėhej fjalė pėr “Lipe Shtogun”. E kisha tė vėshtirė, - tregon Fuati, - pas takimit me tė. Mė dukej sikur kisha lėnė punėn e humoristit dhe isha kthyer nė politikan, thotė aktori i intervistuar nga gazetarja Aurora Damini nė 70 vjetorin e tij.

Cili ėshtė Karolos Papulias

Karolos Papulias u betua si President i Greqisė mė 12 mars 2005, pasi u zgjodh me njė shumicė tė paparė votash, 279, prej 300 gjithsej nė parlamentin e vendit dhe u rizgjodh pesė vjet mė pas. Gjatė kursit tė karrierės sė tij tė gjatė, Papulias ka qenė kampion i kėrcimit mes shkop, avokat, aktivist politik, anėtar i parlamentit, nėpunės i ekipit kombėtar tė volejbollit dhe president i Shoqatės Kombėtare tė Atletikės.

Ai lindi nė Janinė mė 1929. Pas studimeve ligjore nė Athinė dhe Milano, ai mori doktoraturėn nė Universitetin e Bolonjės dhe punoi si avokat nga 1963 deri mė 1981. Mė 1977, Papulias hyri nė parlament pėr herė tė parė, duke pėrfaqėsuar qarkun zgjedhor tė Janinės si anėtar i parlamentit nė ekipin e PASOK-ut. Ai u rizgjodh tetė herė, duke shėrbyer pėr 27 vjet. Bashkėpunėtor i ngushtė i Kryeministrit tė ndjerė grek Andreas Papandreu, ai ka patur njė ndikim i vazhdueshėm nė politikėn e jashtme tė qeverive pasuese tė PASOK-ut, duke shėrbyer si zėvendėsministėr i jashtėm nga 1981-1984, si ministėr i jashtėm nga 1985-1990, dhe pėrsėri si ministėr i jashtėm nga 1993-1996. Mė 1995, ai u zgjodh nė byronė ekzekutive dhe sekretariatin politik tė partisė. Papulias shėrben pėr njė mandat tė dytė pesėvjeēar. Ai ėshtė i martuar dhe ka tri vajza.

Marrė nga Associated Press

http://www.shekulli.com.al/website/i...=87&Itemid=518
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.