Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.6.2008, 05:36   1
rrushius
 

Etimologji: άσκηση - ushtrim


kėtė analizė e kam bėrė disa kohė mė parė dhe mėnyra sesi mė ka rėnė nė sy ėshtė disi e veēantė pasi nuk isha duke menduar pėr ndonjė gjė nė lidhje me shqiptaret apo pellazget, por duke analizuar disa ēeshtje psikollogjike tė cilat kishin tė bėnin me mėnyren sesi mėsohen gjerat, apo sesi njohuria forcohet nė mendje. Gjithėsesi ja ku ėshtė:

fjala "asceticism" (Ang.) qė presupozon njė lloj vet-mohimi (jo vetmohimin e heroit, por atė fetar [self-denial]) ka rrjedhur nga greqishtja e vjetėr.

Nga Merriam-Webster online dictionary:

as·cet·ic
as·cet·i·cism


Etymology:
Greek askētikos, literally, laborious, from askētēs one that exercises, hermit, from askein to work, exercise

1 : practicing strict self-denial as a measure of personal and especially spiritual discipline
2 : austere in appearance, manner, or attitude

mė kujtohet se nė shqip fjala "asqer" pėrdoret pėr "ushtar" si huazim nga turqishtja, e cila duket qartė se ka tė njėjtėn rrėnjė si fjala greke "askēsis."

Mirėpo prej kėtu mund tė shkojmė direkt nė fjalėn shqip, "ushtrim."

Gjithēka bėhet menjėherė mė e qartė; Fjala "ushtrim" e merr kuptimin nga fjala "ushte." Pra ushtrimi mė i vjetėr qė njihet (te pakten deri me tani) eshte ai ushtarak. Ushtrimi me ushtė (training or exercising with the spear).

Ushta; Ushtar; Ushtrim; Ushtri.

Duket sikur gėrmat "as" nė fjalen greke "askēsis" janė ndryshuar nė "ush" prej fjalės Shqip "ushtė"

Di ndonjeri kėtu ndonjė rast tė ngjashem ku i njėjti zėvendėsim ndodh nga shqip nė greqisht? Kjo analize etimologjike mbase do tė ishte mė bindėse nėse e njėjta gjė ndodh edhe me fjalė tė tjera?

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 1.7.2008 nė 10:35. Arsyeja: i gurullova, ekskjuzmi daku

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2008, 06:24   2
rrushius
 
Po shtoj diēka kėtu nė lidhje me postin mbi askēsis-ushtrim.

Fjalet mė tė pėrafėrta me "ushta" si: "ushtrim," "ushtar," "ushtri" duket sikur nuk janė tė vetmet derivime.

Por duket qartė se njė karakteristikė qė i ėshtė atribuar gjithmonė greqishtes sė vjeter (dhe gjermanishtes), - dmth, mundėsia e kėtyre gjuheve pėr tė bashkangjitur dy apo mė shumė fjalė pėr tė krijuar njė fjalė tė re por qė megjithatė ėshtė mjaft e kuptueshme edhe prej atyre qė nuk e kanė dėgjuar ndonjėhere mė parė, - ėshtė po ashtu njė karakteristikė e shqipes (ose tė paktėn e shqipes sė vjetėr).

Pėr shembull, nė fjalen k-ushtrim, "thirrje pėr lufte," rrėnja ushtė ėshtė pėrseri prezente. Nė kete rast pėr mendimin tim tek shkronja "k" kemi tė bėjmė me njė fjalė tė shkurtuar dhe mėnyra e vjetėr e shkrimit tė kėsaj fjale do tė ketė qenė k'ushtrim.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 1.7.2008 nė 22:14.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 10:09   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Unė erdha nė njė pėrfundim tė ngjashėm pėr fjalėn Heketa qė vje nga pllakat me Linear B. Mendoj qė duhet tė jetė forma e lashtė e fjalės 'heshtė'.

Pra ka pasur njė satemizim Hekta > Heshta, e kėshtu e shpjegoj edhe emrin Hektor qė dmth Heshtar.

Nė kėtė faqe janė munduar t'a lidhin me disa fjalė greke:
http://projectsx.dartmouth.edu/class.../les/25.html#9

Nuk di si mund t'a lidhim me askesis?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 11:37   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga rrushius

Pėr shembull, nė fjalen k-ushtrim, "thirrje pėr lufte," rrėnja ushtė ėshtė pėrseri prezente. Nė kete rast pėr mendimin tim tek shkronja "k" kemi tė bėjmė me njė fjalė tė shkurtuar dhe mėnyra e vjetėr e shkrimit tė kėsaj fjale do tė ketė qenė k'ushtrim.
Ky ėshtė shqipėrim i italianes "alle-armi" (alarm) nė "kush-trim". Mjaft i bukur madje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 13:23   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Ky ėshtė shqipėrim i italianes "alle-armi" (alarm) nė "kush-trim". Mjaft i bukur madje.
Atėherė kush mund ta ketė bėrė shqipėrimin, meqė e gjejmė edhe nė gjuhėn popullore nė Kanun?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 14:28   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
S'mė kujtohet ku e kam lexuar qė ėshtė pėrshtatje nga italishtja, por nėse e ka Ligji mbase dhe gabohem, mund tė ketė qenė dhėnė si shembull procedure tė ngjashme fjalėformimi nga shprehje e kthyer nė emėr, nė gjuhė tė ndryshme. Si e tillė gjasat janė qė ėshtė krijim popullor.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 12:12   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga rrushius

Duket sikur gėrmat "as" nė fjalen greke "askēsis" janė ndryshuar nė "ush" prej fjalės Shqip "ushtė"
Le tė ecim si fillim me fjalėn ushtar nė shqip:

Ushtar <== ushtė / hushtė / heshtė <== me rrėnjė shq. ashtė/asht/eshtėr (eshtra), gr. οστό (οστά), lat. os (ossa).

Pra rrėnja tregon se pėrdorej kockė si majė e ushtės/heshtės. Nga kėtu kuptojmė dhe se fjala ushtė/heshtė ėshtė krijuar para pėrpunimit tė metalit... pra nga neoliti e pėrpara.

Ndėrkohė nuk mė duket se kanė lidhje tė qartė prejardhore άσκηση, ασκώ me ushtrim, ushtroj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 19:01   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Plako, mendon ti se ka lidhje USHTRIA me STRATIOT ?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2011, 11:40   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kjo mė lart bashkė me dyshimin e hapėsit tė temės nuk janė tėrėsisht pa meritė nė sy tė parė, se duket sikur fjalėt kanė njėfarė lidhjeje, por le t'i shohim veē e veē:

ushtė - ushtri - ushtroj
ακοντιο, δορυ, λογχη - στρατος - ασκώ, εξασκώ
iaculum, telum - exercitus - arceo, exerceo


1.

Nga parashtrimi duket se lidhja e ushtės me ushtrinė dhe e ushtės me ushtrimin ėshtė vetėm e shqipes.


2.

Στρατός (stratos) nė greqisht mbetet me kėtė rrėnjė tė paqartė strat-, qė sipas gjuhėtarėve grekė vjen nga njė ster- hipotetike qė nė greqisht do tė thotė shtrij/zgjeroj. Nėse do shkonim me shqip kėtu, dallojmė menjėherė pa asnjė sforcim fjalėn shtrat dhe shtrij dhe duket tė jetė kjo lidhja me shqipen. Si njėfarė mbėshtetjeje semantike te fjalėt εκστρατεύω (ekstratevo) dhe εκστρατεία (ekstratia) pėrkatėsisht fushoj dhe fushatė, kemi njė pėrkim tė fushės me shtratin apo me shtrirjen, tokėn e shtrirė, tė rrafshėt etj. Nga ky zbėrthim dhe sipas pėrfundimit tė gjuhėtarėve grekė duket se lidhja e fjalės ėshtė kėtu me shtrirjen, zgjerimin e pėrhapjen nė territor, jo me ushtėn.

Te strat- ėshtė interesante forma e mėvonshme venedikase estradioti, por qė personalisht mendoj qė kemi zanore tė shtuar nga venedikasit pėr lehtėsi shqiptimi tė fjalės stratiot (στρατιώτης).

(Prej kėsaj strat- greqishtja ka dhe fjalėformimin e στρατηγός (stratigos) (strateg) dhe prej aty στρατηγεία (stratijia) (strategji), qė nė shqip nė simulim tė fjalėformimit dalin pėrkatėsisht si ushtri-prijės dhe ushtri-prijė.)

Ndėrsa ασκώ (asko) (ushtroj) ka njė rrėnjė tjetėr tė panjohur ask- dhe as kjo nuk duket se ka ndonjė lidhje me ushtėn brenda greqishtes (as nė shqip).


3.

Nė latinisht zbėrthimi i exerceo (ushtroj) nė ex-arceo, pra me rrėnjė arceo (mbyll, vesh, rrethoj qė tė mos lė diēka tė hyjė brenda) e shpjegon dhe fjalėn exercitus (ushtri) si mjet a masė mbrojtėse/ruajtėse me rrethim/gardhim/koracim/pėrforcim.

Kjo arceo mund tė ketė ndonjė lidhje me arcus (me ē'rast do lidhej me shqipen hark) ku do mund tė jepej njė shpjegim semantik nga harkoj nė kuptimin vesh, rrethoj, gardhoj diēka, por mė fort me armėn e harkut me shigjetė, meqenėse nė shqip e kemi me ushtėn. (Ose nėse lidhet me arca (nė shqip arkė) do dilte nė kuptim tė ngjashėm tė mbylljes nė njė vend tė mbrojtur sa lejon koncepti i arkės.)


Mbase mėnyra pjesėrisht e ngjashme e fjalėformimit pėr tri grupet mė lart bėn tė duket sikur tė tri gjuhėt i kanė dhe rrėnjėt tė pėrbashkėta, por ndėrthurja mes fjalėve mė ngjan ca e parregullt.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 12:07   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga Kandhaon

Plako, mendon ti se ka lidhje USHTRIA me STRATIOT ?
Nė njė mendim tė dytė, duke pasur parasysh keqkuptimet e tjera nė pėrkthim qė duhet tė jenė bėrė asokohe nga shqipja nė greqisht dhe duke pasur parasysh se greqishtja nė fjalė ishte gjuhė e dijes (e shkruar, jo e folur), nuk ėshtė pa meritė spekulimi se mund tė kenė lidhje kėto tė dyja.

Ashtu si nė rastin e Γεφυραίοι (Jefirei) te legjenda e Kadmit, qė ėshtė keqpėrkthim i fjalės Tė urtėt (ku nė greqisht "γεφυραίοι" do tė thotė "ata tė urės" diēka si "urėtarėt", ndėrsa nė shqip e shohim tė gjithė qė s'ka lidhje me urėn... dhe ndryshon dhe funksioni i shoqėruesve tė Kadmit nga keqpėrkthimi, ndėrkohė qė Herodoti thotė qė sollėn shkrim e kėndim, pra "urti"), po ashtu dhe Ushtria mund tė mos jetė kuptuar qė vjen nga ushta, dhe ėshtė dukur sikur vjen nga shtrirja, me keqzbėrthimin "u-shtri"...

Mund tė jetė dhe ky rast keqpėrkthimi, ka dhe tė tjera tė kėtij lloji prej nga mund tė kuptojmė shumė gjėra, me kryesoren se greqishtja e shkruar ka marrė fjalė nga fondi i shqipes sė folur dhe se shumė fjalė tė shqipes duhet tė jenė minimalisht nja 2000-3000 vjet tė pandryshuara si rrėnjė apo si tema. Me kėto dhe tė tjera bie njė paradigmė e tėrė nė shikimin e zhvillimit tė gjuhėve (tė paktėn tė shqipes, se tė tjerat, veē greqishtes e latinishtes, nuk na hyjnė shumė nė punė).

Kėshtu dhe ushtar ėshtė bėrė strat/iot dhe fjala ka mbetur me keqkuptimin e "shtrirjes" dhe pa rrėnjė tė vetėn nė greqisht.

Kjo ēėshtja e keqpėrkthimeve ėshtė interesante dhe si ēėshtje mė vete. Kemi pėrmendur ato keqpėrkthimet nga greqishtja e lashtė nė anglisht, por ato janė veē maja e ajsbergut dhe janė shumė tė vonshme, ndėrsa kjo punė ka mijėvjeēarė qė ndodh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.7.2011, 22:03   11
rrushius
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Kjo mė lart bashkė me dyshimin e hapėsit tė temės nuk janė tėrėsisht pa meritė nė sy tė parė, se duket sikur fjalėt kanė njėfarė lidhjeje, por le t'i shohim veē e veē:

ushtė - ushtri - ushtroj
ακοντιο, δορυ, λογχη - στρατος - ασκώ, εξασκώ
iaculum, telum - exercitus - arceo, exerceo


1.

Nga parashtrimi duket se lidhja e ushtės me ushtrinė dhe e ushtės me ushtrimin ėshtė vetėm e shqipes.


2.

Στρατός (stratos) nė greqisht mbetet me kėtė rrėnjė tė paqartė strat-, qė sipas gjuhėtarėve grekė vjen nga njė ster- hipotetike qė nė greqisht do tė thotė shtrij/zgjeroj. Nėse do shkonim me shqip kėtu, dallojmė menjėherė pa asnjė sforcim fjalėn shtrat dhe shtrij dhe duket tė jetė kjo lidhja me shqipen. Si njėfarė mbėshtetjeje semantike te fjalėt εκστρατεύω (ekstratevo) dhe εκστρατεία (ekstratia) pėrkatėsisht fushoj dhe fushatė, kemi njė pėrkim tė fushės me shtratin apo me shtrirjen, tokėn e shtrirė, tė rrafshėt etj. Nga ky zbėrthim dhe sipas pėrfundimit tė gjuhėtarėve grekė duket se lidhja e fjalės ėshtė kėtu me shtrirjen, zgjerimin e pėrhapjen nė territor, jo me ushtėn.

Te strat- ėshtė interesante forma e mėvonshme venedikase estradioti, por qė personalisht mendoj qė kemi zanore tė shtuar nga venedikasit pėr lehtėsi shqiptimi tė fjalės stratiot (στρατιώτης).

(Prej kėsaj strat- greqishtja ka dhe fjalėformimin e στρατηγός (stratigos) (strateg) dhe prej aty στρατηγεία (stratijia) (strategji), qė nė shqip nė simulim tė fjalėformimit dalin pėrkatėsisht si ushtri-prijės dhe ushtri-prijė.)

Ndėrsa ασκώ (asko) (ushtroj) ka njė rrėnjė tjetėr tė panjohur ask- dhe as kjo nuk duket se ka ndonjė lidhje me ushtėn brenda greqishtes (as nė shqip).
E kam vėnė re mė parė nė fakt mundėsinė e njė analize nė shqip qė mund tė ofrojė mbėshtetje pėr tė dyja rrėnjėt: pėr rrėnjėn e mundshme ushtė, apo shtrirje. Por pėrpara se tė hidhnim poshtė njėrėn nė favor tė tjetrės, mbase mund tė provonim nėse kėto dy fjalė kanė ndonjė pikė bashkimi me njėra tjetrėn, qė mund ti ketė lejuar tė ngjizen kaq mirė, apo edhe tė jenė keqkuptuar nė rastin e njė huazimi nga shqipja nė greqisht. Nqs do tė merrnim vetėm bashkėtingėlloret nė konsideratė, dmth “sh-t”, atėherė fjala shtr-i, ėshtė pothuajse e tėra prezente. Nė fakt nėse nga fjala ushtė nxjerrim fjalėn usht-ar, atėherė a mundet qė folja ushtroj tė jetė ndėrtuar si pasojė e emrit, pra ushtar-oj, ku mė vonė pėr arsye shkurtimi a-ja bie, ose bėhet e pazėshme (principi i pėrtacisė nė linguistikė)? Po i bie njė ēikė rreth e qark kėtu sepse ekziston edhe njė fjalė tjetėr qė nga ana fonologjike ėshtė akoma me e ngjashme me ushtėn sesa ushtar, ushtroj, ushtri, etj: fjala ush(ė)tim, ush(ė)toj. Kjo fjalė mund tė ketė rrėnjė onomatope, por i vėshtirėzon gjėrat nga ana e ndėrtimit tė foljes dhe i lejon asaj vetėm njė mėnyrė formimi, pra nga emri usht-ar nė folje (ose mė saktė nga emri ushtė, nė emėrtimin usht-ar, nė emėrtimin usht(a)rim dhe pastaj nė foljen usht(a)roj). Megjithatė rradha e formimit tė fjalėve nuk na intereson shumė kėtu, dhe spekullime tė tilla janė tepėr ambicjoze pėr njohuritė e mija. Ku dua tė dal ėshtė nėse fjala ushtė mund tė ketė rrėnjė tė pėrbashkėt me fjalėn shtri-j dhe gjithashtu me fjalėn shty-j.

Demiraj (1999) ofron njė rindėrtim interesant tė fjalės shtirem. Po e kopjoj materjalin kėtu nga faqja nė internet:

Citim:
Albanian form: shtirem [verb] (tg)Gramm. forms: Present: shtirem (1sr); Aorist: (u) shtira (1sr); Part.: shtireØ
Proto-Albanian: s“ter-
Quasi-IE: sterh3-o-
Other Alb. forms: shtie [verb] (tg) {1} `to put in/on, throw, shut'; shtir [verb] (g) {2} `to pass over (the river)'
Page in Demiraj AE: 374 
IE reconstruction: ster(h3)-
Meaning of the IE root: to spread, scatter, bring down
Page in Pokorny: 1029 
Other IE cognates: Av. star- `to spread'
Notes: {1} From PAlb. s“teri-, an Alb. formation possibly after bie `to strike, beat, fall'. {2} Dialectally restricted lexicalisation with transitive meaning of the Alb. basis shtir-.

http://www.indoeuropean.nl
Por mė tutje nė analizimin e foljes shtrij Demiraj jep njė rrėnjė tjetėr pėr Proto-Albanian: s“trin-, nė vend tė s“teri-, nqs, natyrisht, kėto nuk janė thjesht forma tė zgjedhimit tė foljes qė mbase korrespondojnė me shqipen moderne shtrin, dhe shtrij. Rindėrtimi i foljes shtrij sipas Demiraj ėshtė:

Citim:
Albanian form: shtrij [verb] (tg)
Meaning: to lay (down), throw (down), strech out
Gramm. forms: Present: shtrij / shtri~j; Aorist: shtriva / shtri~na; Part.: shtrireØ / shtri~(m)
Proto-Albanian: s“trin-
Quasi-IE: str•n(e)h3-
Page in Demiraj AE: 378 
IE reconstruction: sterh3-, streh3-
Meaning of the IE root: to spread, scatter, bring down
Page in Pokorny: 1029 
Other IE cognates: Skt. str•n•ƒ“ti `to strew, scatter'
Pėrsa i pėrket foljes shtyj, Demiraj e ndjek zhvillimin e saj si mė poshtė:

Citim:
Albanian form: shtyj [verb] (tg)
Meaning: to push (along), jostle, shove
Gramm. forms: Present: shtyj / shty~j; Aorist: shtyva / shtyra, shty~na; Part.: shtyreØ / shty~(m)
Proto-Albanian: s“tu(d)ni-
Quasi-IE: stu(d)-nio-
Page in Demiraj AE: 379 
IE reconstruction: (s)teu-
Meaning of the IE root: to pull, push, strike
Page in Pokorny: 1032 
Other IE cognates: Go. stautan `to strike'
Do tė jap edhe njė shembull tjetėr kėtu, atė tė foljes pėrtyp, pasi ofron njė fakt interesant:

Citim:
Albanian form: peØrtyp {1} [verb] (tg)
Meaning: to chew, masticate
Gramm. forms: Present: peØrtyp; Aorist: peØrtypa; Part.: peØrtypur / peØrtypeØ, peØrtypun
Proto-Albanian: ²tupi-
Quasi-IE: tup-io/ei-
Other Alb. forms: shtyp [verb] (tg) {2} `to compress, crush, squash'
Page in Demiraj AE: 317 
IE reconstruction: (s)teu-p-
Meaning of the IE root: to push, beat
Page in Pokorny: 1034 
Greek: tŚppw `to strike, beat'
Notes: {1} Alb. formation with the prefix peØr-. The root vowel has undergone umlaut. {2} Alb. formation with the prefix sh-.
Kėtu shikojmė se pjesa e pėrparme e fjalėve pėr-typ dhe sh-tyj ėshtė prefiks, “pėr” dhe “sh” pėrkatėsisht.

Dhe kjo na lė vetėm me rrėnjėn Indo-Evropjane (s)teu-p- pėr pėrtyp, (apo tupi nė proto-Albanian), dhe (s)teu pėr shtyj, dhe kuptimi i tyre nė I-E ėshtė shtyj, godas pėr “pėrtyp,” dhe tėrheq, shtyj, godas (apo qėlloj) pėr “shtyj.”

Atėherė, mbase mund tė rindėrtojmė kėtu edhe formimin e vetė foljes ushtė si “u-shti.” Megjithatė nuk jam shumė i predispozuar pėr ti lejuar njė rrugė kaq lineare fjalėformimit ku u shti tė interpretohet njėsoj si nė shqipen moderne. Ka mundėsi qė u-ja kėtu tė jetė mė tepėr njė zanore e shtuar pėr arsye shqiptimi sesa forma pasive e foljes u shti. Ose mbase, ėshtė shtuar edhe si pasojė e ngjasimit me fjalėn asht (kockė) siē ėshtė sugjeruar mė sipėr dhe pastaj ka ndryshuar nga a nė u (ndryshimi i zanores (umlaut)).

Ekziston edhe njė mundėsi ngjizjeje tjetėr kėtu pėr mendimin tim, qė e bėn akoma mė tė mundshme rrėnjėn e pėrbashkėt tė fjalėve ushtė, shti-e, shtri-j, dhe asht. Po tė marrim parasysh fjalėt shtat dhe shtrat, shikojmė njė pėrsėritje tė shtimit tė shkronjės “r,” si nė shtij – shtrij. Demiraj jep rindėrtimin e fjalės shtat, por jo atė tė fjalės shtrat:
Citim:
Albanian form: shtat {1} [m] (tg)
Meaning: structure of the body, figure
Proto-Albanian: s“tat- {3}
Quasi-IE: sth2-ti/o-
Other Alb. forms: mbeØshtes [verb] (tg) `to lean, rest, stand, back up, base' {2}
Page in Demiraj AE: 260 
IE reconstruction: steh2-
Meaning of the IE root: to stay, stand, put, lay
Page in Pokorny: 1006 
Latin: status standing, stand
Other IE cognates: Russ. stat' `structure of the body'
Notes: {1} Pl. shtet with umlaut of the root vowel. {2} Old denominative < * •s“tat“- ( < *sth2t-io-). {3}[MdV] To my mind, shtat is rather a borrowing from Latin status.
(kėto shėnime nė formė kritike apo korrigjimi tė Demiraj janė tė Pokornit. Nuk mė dukėt se shtat ėshtė huazuar nga Latinishtja, sidomos kur marrim parasysh fjalėn tjetėr shqipe mbėshtes, por s’po i futem kėsaj analize kėtu, se do tė na dilte shumė e gjatė).

Nga ana onomatope, shkronja “r” mund tė shprehė njė koncept pėrsėritjeje, si psh, nė fjalėn sharrė ku krijohet pėrshtypja e njė lėvizje para-mbrapa (apo therr). Nė rastin e shtrirjes, kjo shkronjė mund tė pėrshkruajė vazhdimėsi, apo nė rastin e shtresės, mund tė pėrshkruajė vazhdimėsinė apo pėrsėritjen e shtresave mbi njėra- tjetrėn (vė re kėtu po ashtu fjalėt shtesė – shtresė ku gjejmė tė njejtin zhvillim).

Pra qė fjala shqip ushta mund tė jetė e lidhur me ushtrim, ushtar, ushtri etj, nuk e rrėzon patjetėr mundėsinė qė po ashtu tė jetė e lidhur edhe me shtij, shtrij, dhe shtesė, shtresė, dhe nė rastin e huazimeve qindra apo mijėra vjeēare nga shqipja nė greqisht dhe greqishtja nė shqip nuk ėshtė ēudi qė fjala shtresė apo shtrij tė jetė huazuar, ndėrsa fjala ushtė ka mbetur vetėm pjesė e njė gjuhe dhe nė rast se fjala ushtri apo ushtar pastaj bėjnė kuptim nė njėrėn prej kėtyre gjuhėve, nė tjetrėn ka njė kuptim dopjo, pasi rrėnja mund tė ndiqet mė thellė.

P.S. U bėra copė duke shtuar ė-tė dhe ē-tė kėtu. S’di ku ta kem mendjen mė pėrpara, tek drejtshkrimi apo tek ajo qė po shkruaj. Kėshtu qė po vutė re ndonjė linjė mendimi qė s’bėn kuptim, unė nuk mbaj pėrgjegjėsi pėr vete Herės tjetėr do lė Vlugun tė nxjerri sytė me drejshkrimin…
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2011, 11:07   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Ku dua tė dal ėshtė nėse fjala ushtė mund tė ketė rrėnjė tė pėrbashkėt me fjalėn shtri-j dhe gjithashtu me fjalėn shty-j.
Nė mbėshtetje tė tezės se vjen nga asht/eshtėr ėshtė dhe varianti heshtė (heshtar) pėr ushtė (ushtar) (pa i hyrė mė tej dialekteve me forma si hushtė etj.), qė nuk e shpjegon teza e "shtrirjes". Kjo dėshmon sėrish se nuk duket tė ketė lidhje me shtrirjen, megjithėse kjo shtrirja del si keqkuptim i shpeshtė nė zbėrthimin e fjalės (dhe kjo duhet t'i ketė ndodhur dhe pedantit qė e ka futur nė fjalorin e greqishtes sipas kėsaj forme).

Ndėrkohė mbase mund tė ecet me ασκώ, εξασκώ / άσκηση (asko, eksasko / askisi - ushtroj, ushtroj / ushtrim) tė greqishtes nėse asht/eshtėr e lidhim me eshk/eshkė, ku eshka dhe eshtra kanė njėsi kuptimore te vetia e tė qenit "send i thatė, i tharė" dhe mund tė kėmbehen nė kėtė formė. Kėshtu ασκήτης (askitis - asket) do tė dilte si i ushtruar (qė sidoqoftė kėtė kuptim ka realisht), qė tė dalim dhe te shkrimi hapės. E meqenėse greqishtja nuk e shpjegon rrėnjėn ask- me tė cilėn krijon fjalėt pėrkatėse, e shpjegon shqipja me eshk/eshkė (ashkė, ashkėl etj.) qė me kėtė vijė mendimi e lidh pėr nga vetia bazė me asht/eshtėr.

Nga ēasti qė arrijmė te njėrrokėshet ashk, eshk, asht, esht jemi nė onomatope, te tingulli qė del kur fėrkohet ashta, eshtra, eshka, ashka, thėngjilli, druri i tharė, i rreshkur, i zhuritur etj.

(Si shėnim: nė rastin e koc/kockė kemi dhe aty onomatope, por qė nė atė rast vjen nga tingulli i kėrcitjes, goditjes, thyerjes sė sendit. Dalja e shqipes nė onomatope pėr sende dhe dukuri rrėzon dhe pjesėn dėrrmuese tė shpjegimeve tė kėtyre fjalėve me "substrate" artificiale "IE". Kjo nė vetvete mė duket sa interesante aq dhe e bukur, sepse e dėshmon si gjuhė natyrore, si zgjatim tė natyrės; provon dhe lashtėsinė e saj, dhe karakterin e saj parėsor si gjuhė e folur qė riprodhon tingujt qė hasen nė natyrė pėr tė shėnuar sendet dhe dukuritė.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2011, 03:27   13
rrushius
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr


Ndėrkohė mbase mund tė ecet me ασκώ, εξασκώ / άσκηση (asko, eksasko / askisi - ushtroj, ushtroj / ushtrim) tė greqishtes nėse asht/eshtėr e lidhim me eshk/eshkė, ku eshka dhe eshtra kanė njėsi kuptimore te vetia e tė qenit "send i thatė, i tharė" dhe mund tė kėmbehen nė kėtė formė. Kėshtu ασκήτης (askitis - asket) do tė dilte si i ushtruar (qė sidoqoftė kėtė kuptim ka realisht), qė tė dalim dhe te shkrimi hapės. E meqenėse greqishtja nuk e shpjegon rrėnjėn ask- me tė cilėn krijon fjalėt pėrkatėse, e shpjegon shqipja me eshk/eshkė (ashkė, ashkėl etj.) qė me kėtė vijė mendimi e lidh pėr nga vetia bazė me asht/eshtėr.
E lexova disa herė kėtė por nuk e kuptoj: Si mund tė ecet me ασκώ, εξασκώ / άσκηση (asko, eksasko / askisi - ushtroj, ushtroj / ushtrim) tė greqishtes nėse asht/eshtėr e lidhim me eshk/eshkė? Dmth, ēfarė do tė ishte lidhja midis asht/eshtėr – eshk/eshkė dhe ushtrim/ushtroj?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2011, 09:15   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
S'ka lidhje tė drejtpėrdrejtė, ka vetėm nė rrėnjė, ku kemi pėrftim tė onomatopeve tė ngjashme asht/esht/οστ dhe ashk/eshk/ασκ, qė nga tingulli shėnojnė njė send tė thatė, qoftė ky dru i tharė a i djegur (thėngjill), qoftė organ "i thatė" i trupit tė gjallesave (kockė). Semantikisht ne na intereson kjo e dyta si njėsi kuptimore qė shpjegon ushtrimin e ushtarit (heshtarit) me ushtė (heshtė) tė pėrbėrė nga ashti/eshtra/οστό.

Nė greqisht ασκώ dhe εξασκώ d.m.th. ushtroj. Prej aty kemi rrėnjėn ασκ- qė krijon dhe atė άσκηση (ushtrim) qė ke sjellė. Dhe ndėrsa nė shqip ka mbizotėruar rrėnja me asht- pėr ushtrimin, duket se greqishtja ka atė ασκ- me tė njėjtin funksion. Meqė άσκηση d.m.th. ushtrim dhe meqė ασκ- ėshtė e barazvlershme me asht- si mė lart, kjo ėshtė lidhja. Argumenti onomatopeik dhe rrethanat fjalėformuese duken tė qėndrueshme kėtu pėr tė bėrė lidhjen, po gjithsesi spekulim ėshtė.

Si njė pėrfundim i tėrė kėtyre, vetėm nga zbėrthimi gjuhėsor duket sikur ilirėt-helenėt ushtroheshin me ushtė, ndėrsa romakėt me hark, gjė qė them se mbėshtetet vėrtet dhe nga faktet historike/arkeologjike.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2011, 19:24   15
rrushius
 
Nė rregull atėherė, interpretimi yt ėshtė shumė mė i thjeshtė (dmth elegant) dhe mė i pranueshėm sesa interpretimi im. E di qė ėshtė spekullim, por nė fund fare gjithēka spekullim ėshtė gjithsesi, pėr ēėshtje gjuhėsore sidomos s’para ka ndonjėherė siguri.

Do tė shtoja diēka nė lidhje me rrėnjėn shtrij pėrpara se ta braktisim kėtė temė: Nqs marrim asht/esht(ėr) si rrėnjė tė ushtės, a nuk mund ta shikojmė eshtrėn si ajo qė ėshtė e shtrirė nė tokė? Nqs vėmė re ngjashmėrinė e njė fjalėformimi tė mundshėm nga ashtashtėr (apo eshtėr); nga shtat shtrat; dhe nga shtij shtrij a nuk mund tė themi qė shtimi i r-sė kėtu luan njė funksjon tė ngjashėm nė tė gjitha kėto fjalė, dhe shton konceptin e rrėzimit, shtrirjes (sa gjatė gjėrė) pėrdhe?

Ndryshuar sė fundmi nga rrushius : 19.7.2011 nė 20:44.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2011, 11:08   16
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Do tė shtoja diēka nė lidhje me rrėnjėn shtrij pėrpara se ta braktisim kėtė temė: Nqs marrim asht/esht(ėr) si rrėnjė tė ushtės, a nuk mund ta shikojmė eshtrėn si ajo qė ėshtė e shtrirė nė tokė? Nqs vėmė re ngjashmėrinė e njė fjalėformimi tė mundshėm nga asht nė ashtėr (apo eshtėr); nga shtat nė shtrat; dhe nga shtij nė shtrij a nuk mund tė themi qė shtimi i r-sė kėtu luan njė funksjon tė ngjashėm nė tė gjitha kėto fjalė, dhe shton konceptin e rrėzimit, shtrirjes (sa gjatė gjėrė) pėrdhe?
Me njė shikim tė shpejtė, fjalėt e kėtij grupi duket se janė trys (trysni), shtrij (shtrirje, shtrirė, shtrim, shtriq, shtrat, shtresė, shtrezė), shtroj (shtruar, shtruarje, shtrojerė, shtrojsė, shtromė, shtronjar), troll (trull, truall, trojė, troje), tryezė etj.

Nė kėtė rast duket se kemi njė try qė semantikisht lidhet me njė sipėrfaqe tė rrafshėt (duke parė kuptimet e fjalėve mė lart). Si rrėnjė mė duket e pavarur dhe mund tė jetė onomatope e tingullit qė del kur rrafshon ndonjė sipėrfaqe, njė tr qė bėn kur shkriftohet e ngjishet dheu p.sh. Kėshtu s'mė duket se ka ndonjė lidhje me eshtrat (kurse ngjashmėria me shtyj dhe shtyp mbase vjen vetėm nga ngjashmėria e tingullit tė lėshuar gjatė veprimeve qė shėnojnė si fjalė, por ka grupe tė tjera pėr kėto).

Synimi ėshtė tė gjendet grupi i duhur semantik sipas onomatopes se mund tė kemi dhe onomatope tė ngjashme pėr sende e dukuri me veti krejt pa lidhje. P.sh. mund tė thoshim nė kėtė rast se kemi dhe emrin tru, por kėtė s'mund ta fusim nė grupin semantik mė lart, sepse nuk duket se ka ndonjė lidhje me sipėrfaqet e rrafshėta, kėshtu qė duhet tė ketė prejardhje nga diku tjetėr.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2011, 20:08   17
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mrf. te shtyp dhe shtyj, me heqjen e ndajshtesave e tė mbaresave dalim te rrėnjėt typ dhe ty, qė duken dhe kėto onomatope tė veēanta nga njėra-tjetra. Pėr tė parėn kemi dhe nė greqishten e lashtė rastet:

τύπτω, τυπτόω - godas, rrah, lėndoj
τύπος - goditje, shtypje, gjurmė, lėndim
τυπή - goditje, lėndim

Typ (tup, tp) ėshtė tingulli i goditjes apo i shtypjes sė diēkaje. Si onomatope kjo ka hyrė detyrimisht qė nė zanafillė nė shqip dhe nuk ka kuptim tė zbėrthehet mė tej siē ndodh me IE/PIE nė njė teu, (s)teu artificiale, sepse nė kėtė rast anashkalohet tingulli. Dhe meqenėse greqishten e lashtė e marrim si gjuhė tė shkruar, jo tė folur, atėherė ky tingull nė gjuhė tė folur ėshtė i shqipes dhe ruhet sot nė fjalėt shtyp, tupak, tupan, tupth, shtupė, pėrtyp, pėrshtypje e tė tjera dialektore.

Ndėrkaq dhe nė greqisht kanė dalė njė sėrė fjalėsh prej saj (qė i ka marrė dhe anglishtja me bazė type).

Nė shikim tė parė typ duket se ka njė ngjashmėri me tingullin ty, por gjasat janė qė ėshtė tjetėr tingull, pasi ky i dyti nuk tregon goditje, por thjesht njė shtyrje a shtytje, pa pėrfunduar veprimin nė goditjen a pėrplasjen qė shėnon ajo p te typ. Tingulli ty(h) duket se vjen nga fryma qė nxirret gjatė sforcimit kur njeriu shtyn ndonjė send, prej nga krijohet dhe sh/tyj me parashtesėn fjalėformuese sh-.

Kjo mėnyrė zbėrthimi gjithsesi pėrdoret vetėm nė tezat tona si Vargmal, pasi mbėshtetėsit e IE/PIE (pjesa dėrrmuese e akademikėve) ta shpjegojnė p.sh. dhe fjalėn shkruaj tė shqipes nga njė PIE *skreibh-, pasi nuk duket se u pėlqejnė tingujt kr / gr tė futur nė shqip me kruaj, krruaj, shkruaj, shkrim, gėrryej, gėrvisht, gris, gėrric, grij, germė, gėrmoj, gropė, ngrėnė, grah, grath, grindje, kreh, krunde, krecė, krevė, kri, kripė, kris, krismė etj. etj. tė cilat siē e sheh gjithkush nuk kanė as nevojėn mė tė vogėl tė dalin nė shpjegime "substrati".

Ēėshtja ėshtė se onomatopet dhe ndajshtesat janė shumė pjellore nė shqip pėr tė mos u marrė parasysh nė krijimin e fjalėve burimore. Natyrisht qė jo tė gjitha njėrrokėshet vijnė nga onomatope, por nga pėrvoja shohim se ka plot tė tilla.

Gjatė zbėrthimit tė fjalėve nė shqip, hapi i parė ėshtė tė hiqen ndajshtesat fjalėformuese tė shqipes (lė-, pėr-, kėr-, sh-, m-, mė-, ē-, -or, -tor, -tar, -ues, -ės, -es, esė, -ar, -ak, -th, -ėz, -ezė, -ojė, -onjė etj. etj.), derisa tė arrihet te njėrrokėshi. Si aksiomė njėrrokėshi, nėse i janė hequr tė gjitha ndajshtesat e mundshme, nuk ka mė zbėrthim (baza mbeten bashkėtingėlloret, pasi zanoret janė mė tepėr ndihėse dhe shpesh tė kėmbyeshme). Hapi i dytė ėshtė tė shihet a ka onomatope qė i pėrket njėrrokėshit. Kjo ėshtė dhe metodologjia qė ndjekim. Nėse nuk ka, atėherė shihen greqishtja dhe latinishtja pėr ndihmė si gjuhė tė ndėrlidhura me shqipen. Kėto gjithsesi konsultohen ēdo herė, sepse siē duket mė lart plotėsojnė shpjegimin pėr shumė fjalė, pasi disa fjalė mund tė kenė humbur nė shqip, e disa nė greqisht e latinisht.

IE/PIE me sa kemi parė nuk ėshtė se shpjegojnė gjė, pa u sforcuar e shpikur lidhje tė paqena, pasi ndėr tė tjera nuk ofrojnė as metodologji deduktive, por induktive, me krijime artificiale fjalėsh "substrati tė pėrbashkėt" pėr tė akomoduar gjuhė sipas vijės politike tė radhės.

N.q.s. tė duket me interes, le tė bėjmė disa zbėrthime fjalėsh tė kėtij lloji pėr tė testuar metodėn herė pas here dhe pėr tė parė deri nė sa fjalė burimore mund tė shpjegohen me tezat tona. Metoda veē kėrkimit tė onomatopeve krijon dhe grupe onomatopeike (nėse ka) siē e shikon mė lart, fjalėt e tė cilave kanė njė zanafillė tė pėrbashkėt semantike.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2011, 22:00   18
rrushius
 
Mė duket me shumė interes, nė fakt, po prisja pėr pėrgjigjen tėnde dhe pastaj do ta kisha sugjeruar vetė, por pėr momentin po mendohesha nėse duhet tė hapnim njė temė tjetėr apo mund tė vazhdonim kėtu.

Citim:
Thėnė nga mesdimr


Typ (tup, tp) ėshtė tingulli i goditjes apo i shtypjes sė diēkaje. Si onomatope kjo ka hyrė detyrimisht qė nė zanafillė nė shqip dhe nuk ka kuptim tė zbėrthehet mė tej siē ndodh me IE/PIE nė njė teu, (s)teu artificiale, sepse nė kėtė rast anashkalohet tingulli. Dhe meqenėse greqishten e lashtė e marrim si gjuhė tė shkruar, jo tė folur, atėherė ky tingull nė gjuhė tė folur ėshtė i shqipes dhe ruhet sot nė fjalėt shtyp, tupak, tupan, tupth, shtupė, pėrtyp, pėrshtypje e tė tjera dialektore.

Ndėrkaq dhe nė greqisht kanė dalė njė sėrė fjalėsh prej saj (qė i ka marrė dhe anglishtja me bazė type).

Nė shikim tė parė typ duket se ka njė ngjashmėri me tingullin ty, por gjasat janė qė ėshtė tjetėr tingull, pasi ky i dyti nuk tregon goditje, por thjesht njė shtyrje a shtytje, pa pėrfunduar veprimin nė goditjen a pėrplasjen qė shėnon ajo p te typ. Tingulli ty(h) duket se vjen nga fryma qė nxirret gjatė sforcimit kur njeriu shtyn ndonjė send, prej nga krijohet dhe sh/tyj me parashtesėn fjalėformuese sh-.
Kjo puna e p-sė do tė dukej akoma mė qartė nė fjalėn pėshtyj ku kemi njė si tip fjale tė kthyer mbrapē: nga shty-p nė p-shty (plosive) ku goditja, apo presjoni vjen nė fillim pėr tė krijuar shtytjen, ndėrsa nė shty-p goditja vjen nė fund.

Pėrveē kėtyre, ka disa fjalė veēanėrisht pėr tė cilat do tė isha i interesuar, pamvarėsisht nėse rrėnja do tė ishte onomatope apo jo, por besoj se disa prej tyre duhet tė dalin me rrėnjė tė tillė. Nga ana tjetėr ama, duhet pasur parasysh njė problem me ndjekjen e rrėnjėve onomatope: nė disa raste imitimi i njė tingulli mund tė dalė edhe krejt rastėsisht nė zhvillime tė mėvonshme tė gjuhės. Fjala ushtė nė fakt ėshtė vetė njė shembull i kėtij lloji me rrokjen a parė “ush” qė sėrish krijon pėrshtypjen e njė shtyrje/shtytje, si ushta/yshtja “ush” pėr gomarin psh. Nė kėtė rast duket sikur fjala ysht ėshtė rrjedhim i ushtės, por nqs do tė merrnim “ush” si rrėnjėn onomatope, analiza do tė ishte e kundėrt. Megjithatė duke konsideruar i-umlaut ū > ȳ > ī (shqipja duket sikur ndjek tė njėjtin zhvillim tė zanoreve si gjermanishtja), atėherė do tė dukej sikur ysht/yshti, rrjedhon nga usht/ushti, ku zanorja "i" e rrokjes sė dytė e tėrheq u-nė drejt vetes. Vetė u-ja nė ushtė ka mbetur e pandryshuar pasi zanorja “i” e rrokjes sė dytė tė fjalės do tė ketė ndryshuar nė “a” relativisht shpejt. Fakt intersant ėshtė qė nė gjermanisht kėto ndryshime kanė indikues nė shkrimin e gjuhės nė shkronjat ä, ö, dhe ü, qė tregon se dikur ato kanė qėnė a, o, dhe u, por kanė pėsuar umlaut. Ndėrsa nė shqip kjo formė ekziston ekstante nė dialektet e ndryshme, me shkronjėn u tė pandryshuar nė shumė fjalė nė veri, e cila tenton drejt y-sė sa mė shumė qė shkojmė nė jug, dhe e cila pastaj bėhet i nė kufi tė Greqisė dhe nė vetė greqisht.

Ndryshuar sė fundmi nga rrushius : 23.7.2011 nė 02:03.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2011, 22:27   19
rrushius
 
Sa pėr analizė fjalėsh tė tjera, ti mund tė shtosh ēfarė tė duash, se tė gjitha janė mjaft interesante, por do tė isha i interesuar veēanėrisht nė disa fjalė me tė cilat kam punuar pėr njė farė kohe.
Njėra prej tyre ėshtė fjala botė, e cila nė zbėrthimet prej PIE thuhet se vjen prej fund. Shiko psh etimologjinė e ofruar nė Online Etymology Dictonary:

Citim:
Thėnė nga OED

Words for "world" in some other I.E. languages derive from the root for "bottom, foundation" (cf. Ir. domun, O.C.S. duno, related to English deep); the Lithuanian word is pasaulis, from pa- "under" + saule "sun." Original sense in world without end, translating L. saecula saeculorum, and in worldly. L. saeculum can mean both "age" and "world," as can Gk. aion.

http://www.etymonline.com/index.php?...earchmode=none
Nė anglisht fjala derivon nga gjuhė gjermanike, megjithatė rrėnja fund (bottom, foundation) mbetet ne bottom apo deep.

Nė shqip kjo mund tė zbėrthehet lehtė mė duket mua nga fjala byth/both, pjesa e trupit me/nė tė cilėn ulemi. Por ēfarė mė intereson mua ėshtė nėse fjalėt byth(ė)/both dhe bot(ė), kanė ndonjėfarė lidhje me bosht dhe posht(ė), sidomos nqs marrim parasysh zbėrthimin e cituar mė sipė ku kuptimi origjinal thuhet tė ketė qenė “world without end” (i.e., botė pa fund). Dhe mė sė fundmi nėse tė gjitha kėto kanė ndonjė lidhje me bosh, dhe nėse mund tė bėhet fjalė kėtu fare pėr ndonjė rrėnjė onomatope.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2011, 08:21   20
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Fjala ushtė nė fakt ėshtė vetė njė shembull i kėtij lloji me rrokjen a parė “ush” qė sėrish krijon pėrshtypjen e njė shtyrje/shtytje, si ushta/yshtja “ush” pėr gomarin psh.
Pėr kėtė do tė thoja thjesht se ėshtė e ngjashme me osht-/asht-/esht-, po me kuptim tjetėr. Po tė zbatohet ndarja nė grupe semantike, kjo ysh/ush del se ėshtė onomatope tjetėr, duket dhe ky tingull qė lėshon kush gjatė shtytjes sė diēkaje. Pėr veshin shqiptar arrihet shumė lehtė nė kėtė pėrfundim.


Citim:
Njėra prej tyre ėshtė fjala botė, e cila nė zbėrthimet prej PIE thuhet se vjen prej fund.
Pėr rastin e bot-, Ēabeji thotė se shpjegimi nga gjer. boden (pėr fund) ėshtė i pranueshėm por ka rezerva. Nė gjithė shpjegimet e fjalės e jep me kuptimin dhé, dhe disa tė tjera baltė, komb (njerėzi), zbeh. Ėshtė fjalė e mbarė shqipes qė haset dhe te arbėreshėt.

Njė lidhje interesante me pėrmbajtjet kuptimore tė lat. saeculum ėshtė se dhe fjala botė ka dhe kuptimin e rruzullit, dhe kuptimin e kohės (=herė, p.sh. atėbotė - dhe raste qė merr Ēabeji nga Mirdita, nė standard ėshtė bot si herė e bot, qesh e bot etj.).

Pėr atė byth/both si thellėsi a fund i diēkaje kemi gr. βυθ~ός dhe βάθ~ος (it. fond~o, lat. fund~us).

S'shikoj ndonjė lidhje me "poshtė" e "bosht" dhe as onomatopen s'ia identifikoj dot. Pėr "bosht" as Ēabeji s'jep ndonjė mendim tė vetin, thjesht rreshton prejardhjen sipas tė huajve, qė normal e nxjerrin nga gjithė planeti me lloj-lloj kuptimesh pa lidhje.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.