Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.11.2007, 07:32   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Amfiteatri i Durrėsit shtrohet nė diskutim shkencor


Citim:
17/11/2007 - 10:03 / Gsh

Amfiteatri i Durrėsit dhe e ardhmja e tij nė kontekstin urban tė qytetit antik shtrohen nė tryezė shkencore. Nėn kujdesin e pedagogėve tė Universitetit tė Parmės nė Itali, tė cilėt se bashku me arkeologė shqiptarė kanė marrė pjesė nė ekspeditat e kryera nė kėtė monument, pėrgjatė 4 viteve tė fundit, organizohen dy tryeza diskutimi. Aktivitetet kanė nisur dje pasdite me njė debat shkencor nė kryeqytet, ku pedagogė tė universitetit tė Parmės kanė paraqitur rezultatet e gėrmimeve arkeologjike katėrvjeēare, nė monumentin mė tė madh antik tė vendit tonė si dhe kanė prezantuar disa projekte pėr rivlerėsimin dhe rifunksionalizimin e tij. Ndėrsa sot nė Durrės do tė prezantohet njė ekspozitė me sintezėn e kėrkimeve tė kryera gjatė kėtyre viteve nė bashkėpunim me palėn shqiptare.

Prof. Sara Santoro e universitetit tė Parmės, e cila ėshtė bashkėdrejtuese e fushatės arkeologjike italo-shqiptare nė Durrės, ka theksuar se "evidentimi i kėtij monumenti madhėshtor ėshtė dėshmi e mundėsive qė ai "fsheh" pėr t'u kthyer nė njė stacion tė rėndėsishėm shkencor dhe didaktik, por mbi tė gjitha synon tė vlerėsojė potencialet turistike dhe argėtuese tė tij pėr qytetarėt e Durrėsit. Sipas saj, partnerė tė ndryshėm tė projektit tė Ndėrkombėtarizimit tė Kėrkimeve do tė kenė mundėsi tė diskutojnė pėr tė ardhmen e kėtij monumenti.

Prof. Santoro tha se tashmė janė zbuluar gjurmėt e njė rrethi perimetrik mė tė madh muresh nė amfiteatėr, ndėrsa ėshtė vėrtetuar se galeria veriore e tij, qė aktualisht paraqitet e mbuluar nga dherat dhe banesat ishte njė portė hyrėse dhe dalėse pėr spektatorėt e tij nė shekullit I-IV e.s. "Amfiteatri ndodhet nė qendėr tė qytetit dhe shanset pėr ta kthyer atė nga njė qendėr thjesht muzeale, nė njė pikė referimi kulturor janė tė mėdha", thotė prof. Santoro e cila vė nė dukje njė projekt qė synon krijimin e njė salle tė hapur me 1500 spektatorė pėr shfaqje artistike, qė tashmė ėshtė paraqitur edhe nė njė panair ndėrkomėtar nė Tokio.

http://balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=25013
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2008, 09:24   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Dita e Monumenteve; Dyrrahu, siē ka qenė
19/04/2008

Qendrat muzeale dhe arkeologjike tė qytetit tė Durrėsit hapėn dje dyert nė kuadėr tė 18 prillit, Ditės Ndėrkombėtare tė Monumenteve tė Kulturės, njė ditė qė kur vendet e planetit jo vetėm promovojnė trashėgiminė e tyre kulturore, por edhe qė ndihmon pėr tė rritur ndėrgjegjėsimin ndaj vlerave tė saj.

Disa qindra nxėnės tė shkollave, qytetarė, por edhe turistė tė huaj kanė vizituar pa pagesė monumentet mė tė njohura tė qytetit antik, kur nė kuadėr tė kėsaj dite nė galeritė e amfiteatrit 1900-vjeēar u ēel edhe njė ekspozitė njohėse mbi historikun e qytetit, qė nga fillimet e tij 3-mijėvjeēare deri nė ditėt tona.

Durrėsi ėshtė qyteti mė i vjetėr i bregut lindor tė Adriatikut nga Vlora deri nė Trieste, i cili me gjithė pushtimet e shumta dhe tėrmetet shkatėrruese vazhdon tė mbijetojė falė punės sė qytetarėve tė tij.

Amfiteatri antik, mė i madhi nė Ballkan, termat (banjat) romake dhe forumi rrethor mesjetar nė qendėr tė qytetit, muret e kalasė sė periudhės bizantine dhe Torra Veneciane, janė disa nga pikat mė joshėse tė qytetit, tė cilat bashkė me muzeun arkeologjik dhe muzeun etnografik plotėsojnė mozaikun e monumenteve arkeologjike dhe pikave historike tė vizitueshme.

Durrėsi shfaqet nė veri tė gjirit me tė njėjtin emėr me ndėrtesat shumėkatėshe, plazhin e pafund dhe portin detar. Legjenda thotė se njė mbret vendas, i quajtur Epidamnos, kishte ndėrtuar kėtu njė kėshtjelle. E bija e tij Melisa pati njė fėmijė me perėndinė e detit, Poseidonin. Dhe djali me emrin Dyrrachios arriti tė themelojė qytetin-port, tė dy pjesėt e tė cilit vazhduan tė jetojnė sė bashku.

Qyteti antik mbijeton pas dhjetėra luftėrave dhe tėrmeteve shkatėrruese. Paraardhėsit e kanė rindėrtuar atė nė tė njėjtin vend, pa e braktisur kurrė Durrėsin, qytetin mė tė vjetėr tė Adriatikut lindor, nga Vlora deri nė Trieste.

Kalaja ėshtė e lashtė sa vetė qyteti. Muret dhe kullat e saj janė prishur dhe rindėrtuar disa herė. Kronistėt mesjetarė shkruanin se qyteti ishte rrethuar me tri radhė muresh tė fortė dhe se kalaja e Durrėsit kishte pėr shok qiellin.

Amfiteatri, i ndėrtuar nė shek. II p.e.s., ėshtė njė nga shembujt mė tė mirė tė vitalitetit krijues tė banorėve tė qytetit tė Durrėsit. Historiani i parė qė dėshmon pėr ekzistencėn e tij ėshtė Marin Barleti nė veprėn madhore "Historia e Skėnderbeut".

Amfiteatri ėshtė ndėrtuar nė tė njėjtėn kohė me ujėsjellėsin, termat dhe bibliotekėn antike, nė kohėn e mbretėrimit tė perandorit Adrian. Brenda tij, nė shek. IV p.e.s., u ndėrtuan disa kishėza, tė zbukuruara me afreske dhe mozaike.

Nė qendėr tė qytetit bregdetar, nė fillim tė shekullit tė kaluar ėshtė zbuluar mozaiku i famshėm i shek. IV-III para erės sonė, i njohur me emrin "Bukuroshja e Durrėsit". Ndėrsa nga ndėrtimet e shumta janė zbuluar edhe disa mozaikė tė tjerė, ku shquhen ai me "kalė deti", mozaiku me lule, apo ai me kryq.

Muzeu arkeologjik i Durrėsit ėshtė mė i madhi i kėtij lloji nė vendin tonė, ku ka mbėrritur kohėt e fundit njė tjetėr thesar. Nė eksponatet e muzeut janė vendosur mbi 4 mijė objekte tė ndryshme, dėshmi e historisė dhe kulturės sė paraardhėsve tanė ilirė dhe arbėrorė.

Zbulimet arkeologjike nė Durrės lidhen me emrin e arkeologut tė pasionuar Vangjel Toēi dhe bashkėpunėtorėve tė tij tė shumtė, tė cilėt qė nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar nxorėn nė dritė njė pjesė tė rėndėsishme tė trashėgimisė historike tė qytetit-port. Nė vitet 2000, ekspeditat arkeologjike janė pėrqendruar nė amfiteatrin antik dhe nė horėn (periferinė) veriore tė qytetit.

Befasitė kanė qenė tė mėdha dhe materialet arkeologjike qė pėrfshijnė periudha nga prehistoria deri nė mesjetėn e vonė po studiohen me kujdes nga arkeologėt shqiptarė, italianė dhe amerikanė pjesėmarrės nė kėto hulumtime dhe gėrmime.

Megjithatė, njė pjesė e kėtij thesari ėshtė mbuluar pėrfundimisht nga pallatet shumėkatėshe, tė ndėrtuara pa kriter nė zonat me interes arkeologjik.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=5431
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2008, 16:28   3

Shkrim i cituar Gėrmime nė Durrės


Citim:
Dherat e ndėrtimeve zbulojnė Durrėsin e pasur
30.6.08

Nga dherat e gėrmimeve tė firmave tė ndėrtimit dalin vazhdimisht objekte me vlerė, tė cilat bien edhe nė duar joprofesionistėsh. Tė fundit janė njė kokė luani dhe njė fazan, fatmirėsisht tė zbuluara nga njė piktor

Dy objekte tė rėndėsishme arkeologjike janė gjetur mes dherave tė gėrryera me eskavatorėt e subjekteve ndėrtimore nė qytetin e Durrėsit. Kėtė zbulim e ka bėrė piktori Ruzhdi Raklli. Vendgjetja e tyre ėshtė zona e Currilave, pranė njė kthese, tė njohur nga vėndasit si “Bėrryli”.

Objektet janė prej mermeri dhe sipas specialistėve me pėrvojė ato datojė si punime tė periudhės romane, pėrkatėsisht tė shek. II-III tė erės sonė. Hedhja e dherave tė nxjerra nga gėrmimet e firmave ndėrtimore ėshtė kthyer tashmė nė njė shqetėsim tė vėrtetė. Bashkė me dherat po hidhen edhe vlera tė sė kaluarės sė groposur. Objektet e gjetura mes hedhurinave po pėrfundojnė nė duart e qytetarėve tė zakonshėm dhe nuk ka asgjė tė ēuditshme qė tė marrin edhe rrugėt e pėrtej detit.

Njė nga objektet e zbuluara ėshtė kokė luani qė me sa duket nga konstrukti bėn pjesė nė atė kategori objektesh, qė cilėsohen si koka bakike ose fontanė. Mund tė ketė shėrbyer si njė ēesmė publike ose si njė objekt zbukurimi nė fontanėn e ndonjė vilė tė shtresės sė pasur tė aristokracisė sė qytetit. Mermeri i saj ėshtė i njė cilėsie shumė tė lartė.

Arkeologu i shquar Ilia Toēi shpreh mendimin paraprak se materiali me tė cilin ėshtė gdhendur koka e luanit ka shumė mundėsi qė tė jetė mermeri i famshėm i Karrarės. Datimi i tij paraprak pėrkon me periudhėn e pėrcaktuar si periudha e “bumit” ekonomik tė qytetit. Ka shumė mundėsi qė objekti tė jetė prodhim i studiove tė artistėve, qė i pėrkasin shek. I- II, njė periudhė nė tė cilėn Durrėsi pati njė lulėzim tė madh ekonomik.

Kur arkeologu Afrim Hoti, drejtor pranė muzeut Arkeologjik tė Durrėsit shkruan pėr kėtė periudhe nė njė vepėr tė tij thotė se “Gjatė shek. I e II nė qytet u ndėrtuan rrugė tė reja, amfiteatri, tempuj, ujėsjellėsi, vila luksoze tė shtruara me mozaikė etj.”

Arkeologu Ilia Toēi thotė se koka e luanit mund t’i pėrkasė periudhės sė Perandorit Roman, Adrianit, periudhė qė u shoqėrua me ndėrtimin e Ujėsjellėsit tė Durrėsit, veprės mė tė madhe inxhinierike tė zbuluar nė Shqipėri. Nė tubat prej plumbi tė kėtij ujėsjellėsi janė hasur mbishkrime tė derdhura me emrin e perandorit Adrian.

Ilia duke e vlerėsuar me admirim kėtė kryevepėr tė artit tė lashtė, por qė pėr fat tė keq civilizimi i sotėm e hodhi nė plehra, thotė se ky punim ėshtė tregues i nivelit tė lartė tė kulturės, pasurisė ose potencės ekonomike tė qytetit antik. Sipas Toēit, nė Durrės ka 2-3 objekte tė tilla qė simbolizojnė ujin jetėdhėnės. Familjet me nivel mė tė ulėt ekonomik kanė pėrdorur edhe objekte me gur gėlqeror.

Sipas Toēit, skulptura tjetėr prej mermeri qė pėrfaqėson njė shpend, ėshtė njė mrekulli mė vete. Ai ėshtė i mendimit se ajo ėshtė figura e njė fazani. E rrallė nė llojin e vet. Fazani i skulpturuar mbi mermer pak a shumė ka formėn e njė veze tė madhe. Nė afėrsi tė qafės ka disa objekte edhe ato nė formė vezore me njė kordon qė i qarkon. Toēi shpreh mendimin se mund tė jetė ose pjesė e kontureve tė njė shporte, ose ka arsye se mund tė jetė vezore me vezėt riprodhuese nė zhvillim.

Edhe fazani (qė duhet tė jetė femėr nė kėtė rast ) ėshtė gdhendur mbi njė mermer me nuancė tė lehtė blu, qė ėshtė karakteristike e mermerit tė Karrarės.


Zbulimi

Piktori durrsak Ruzhdi Raklli ka vite qė ka dalė nė pension. I ka kapėrcyer tė 70-at por penelin s’e ka hequr nga dora kurrė. Ai ėshtė njė artist me shpirt rinor.

“Qė nė vitet 1998 dilja nė bregdet nė Currila, tek vendi i quajtur “Brryli”. Atje punoja ēdo ditė dhe mė vinte ēudi kur shihja se si derdheshin dherat me thesare tė kulturės sė lashtė tė Durrėsit.

Fillimisht mbaj mend se edhe tek ish- depoja e vjetėr e birrės, ku kisha studion, gjatė gėrmimeve doli njė kodrinė e tėrė, qė duhet tė ketė pasur thesare dhe besoj se nėntoka e atjeshme ka akoma thesare. Pėr shume kohė zona e Currilave u bė vend hedhjeje dherash tė gėrmuara nga firmat ndėrtuese. Po tė parėt qė kanė filluar tė mbledhin kanė qėnė peshkatarėt, tė cilėt kanė gjetur nė ujėrat pranė bregut fragmente skulpturash, vazo, monedha, etj. Mė pas fillova tė mbledh edhe unė nė breg. Po akoma nė dherat e ujėrat e Currilave ka shumė material tė hedhur e me shumė vlera”, - thotė piktori.

Objektet e gjetura tek Currilat piktori i ruan nė shtėpinė e tij. Ka ndėrtuar njė pus nė kopėsht me gurė tė mbledhur po tek currilat, ku ka vendosur edhe kokėn e luanit e fazanin.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-06-30.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2008, 23:25   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Tri javė gėrmime nė amfiteatrin e Durrėsit

Amfiteatri i qytetit antik tė Durrėsit do tė presė sot nisjen e njė ekspedite trejavore, ku veē ekipit tė kėrkimeve dhe specialistėve tė Departamentit tė Historisė sė Universitetit tė Parmės dhe Departamentit tė Arkeologjisė sė Durrėsit, do tė marrin pjesė edhe 25 studentė tė Universitetit tė Parmės, Tiranės, Milanos, Barit, Sienės dhe Pavias.

Gėrmimet trejavorė nė amfiteatrin e Durrėsit, i ndėrtuar nė shekullin e I-II tė erės sonė, do tė pėrmbyllin dhe kėrkimet 5-vjeēare italo-shqiptare nė kėtė vepėr tė antikitetit shqiptar.

Ekspedita do tė drejtohet nga Sara Santoro, pedagoge e Universitetit tė Parmės, bashkėdrejtuese e projektit italo-shqiptar, dhe nga prof. Afrim Hoti, i Institutit Shqiptar tė Arkeologjisė.

Kjo fushatė gėrmimesh ka nisur nė vitin 2004 dhe mbėshtetet financiarisht nga Ministria e Punėve tė Jashtme italiane, Universiteti i Parmės dhe Instituti Shqiptar i Arkeologjisė. Nė gėrmimet e kėtij viti do tė kontribuojnė edhe bashkia e Durrėsit, Instituti i Monumenteve tė Kulturės dhe Ambasada Italiane nė Tiranė.

Prof. Santoro tha se "kėrkimet arkeologjike tė kėtij viti do tė kenė njė karakter tė formimit tė lartė shkencor". Veē gėrmimeve, qė do tė pėrfundojnė nė 9 gusht, do tė organizohen dhe seminare mbi arkeologjinė, arkeometrinė dhe arkitekturėn. Seminare tė tilla do tė zhvillohen dy herė nė javė, nė bashkėpunim me Universitetin e Tiranės, dhe ato do tė jenė tė hapura pėr publikun.

Qeramika mesjetare nė mbishkrimet bizantine, fortifikimet veneciane dhe arkeologjia nėnujore do tė jenė disa nga argumentet e kėtyre seminareve, drejtues tė tė cilave do tė jenė specialistė italianė dhe shqiptarė.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=40405
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2008, 10:18   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Durrės: Far i lashtė nė strukturat urbane tė Dyrrahut


Citim:
Dyrrahu urban i 2008-ės
11/08/2008 / Artur Ajazi

Tė enjten pasdite u mbajt seminari i fundit i ciklit ”Arkeologjia, arkiometria dhe arkitektura 2008” organizuar nė kuadėr tė fushatės sė pestė tė gėrmimeve nė amfiteatrin roman, tė cilat mbyllen tė shtunėn mė 9 gusht. Seminaret janė tė hapura pėr publikun.

Argumenti i paraqitur sot ėshtė prezantimi pėr herė tė parė pėr publikun i rezultateve tė njė gėrmimi tė rėndėsishėm, i drejtuar nga Departamenti Arkeologjik i Durrėsit gjatė periudhės maj-gusht 2007 dhe qė lidhej me lejen e bashkisė pėr ndėrtimin e njė ndėrtese nė lagjen nr. 3 rruga “H. Troplini” Durrės, ndėrmjet sheshit qendror tė qytetit dhe portit aktual.

Gėrmimi ėshtė drejtuar nga prof. Afrim Hoti dhe ka njė sipėrfaqe prej 372 metra katrorėsh, dhe ka arritur njė thellėsi prej 4.30 metrash. Gėrmimet kanė ndaluar si pasojė e rritjes sė nivelit tė ujit dhe shndėrrimit tė tij nė kėnete, ēka duket edhe tani qė nė thellėsinė prej rreth 1. 80 metra.

Janė zbuluar nė njė situatė stratigrafike tė vėshtirė mbetje tė periudhės greke, klasike tė vonė, helenistike, romake dhe mesjetare.

Nė urgjencėn e dokumentimit tė strukturave tė zbuluara para se tė pėrmbyteshin dhe me qėllim interpretimin e kompleksitetit tė dukshėm Departamenti i Arkeologjisė se Durrėsit, kėrkoi mbėshtetjen shkencore dhe teknike tė misionit arkeologjik italian, qė nė njėjtėn kohė po punonte nė gėrmimet e programuara nė amfiteatėr.

Ekipi i kėtij misioni: prof. Sara Santoro, Barbara Sassi, pėr leximin statigrafik dhe interpretimin, Alberto Monti, pėrgjegjės i relivimeve, i pėrkrahur nga Mikele Ferrarini, Mirela Kocollari, Silvia Gregori, Roberto di Febo (pėr kėrkime bilografike) kanė realizuar njė rilevim me “tot station” dhe njė pėrshkrim e dokumentim tė strukturave sė bashku me njė hipotezė tė parė interpretimi qė bazohet mbi kuotat, teknikat e ndėrtimit dhe tipologjitė e mureve.

Dokumentacioni ėshtė vėnė nė dispozicion tė Departamentit tė Arkeologjisė sė Durrėsit dhe ėshtė integruar nė dokumentacionet e drejtuara nga prof. Afrim Hoti dhe kolegėt e tij gjatė vjeshtės.

Strukturat e zbuluara janė interpretuar si magazina dhe oborre, korridore, urėza dhe kanalizime urbane, mbetje tė ambienteve publike tė njė lagjeje portuale e pajisur mirė. Megjithėse me orientime tė ndryshme, tė gjitha strukturat kanė njė degradim drejt detit (lindjes).

Nė anėn veriore tė gėrmimit njė strukturė rrethore me diametėr 8 m, e realizuar me mure tė jashtme dhe qoshe prej guri dhe tė mbushura mė llaē, ėshtė interpretuar si njė kullė e sinjalizimit me dritė dhe qė bėnte pjesė nė sistemin kompleks nė portin e vjetėr, tė famshėm dhe shumė tė frekuentuar tė Durrėsit.

Sipas teknikės sė ndėrtimit, struktura ėshtė e datueshme nė fund tė shek. 4 – fillimi i shek. 3 p.e.s. Teknika e tij e ndėrtimit ėshtė krejt e ndryshme nga fortifikimet e antikitetit tė vonė nė Durrės (muret qė perandori Anastasi I dhe pasardhėsit e tij ndėrtuan nė shek. 5-6 e.s janė kulla me majė), si nga bazamenti rrethor nė qendėr tė Forumit bizantin dhe qė duhet tė shėrbente si mbajtėse e njė statuje mortore.

Lidhja me magazinat, urat, sistemin hidraulik dhe cisternat i jep mė shumė jetė hipotezės sė farit.

Faret antike greke e romake tė njohura nė detin Mesdhe janė pothuajse 100: burimet e shkruara dhe paraqitjet nė pikturė, skulpturė dhe nė monedha ėshtė shume e dendur, sepse fari ishte njė monument pėr festimin e fuqisė sė sundimtarėve, pėr shfaqjen e teknikės dhe teknologjisė ndėrtimore. Vetėm 20 nga kėto fare njihen nga mbetjet e tyre arkeologjike. Mė i famshmi prej tyre, Fari i Aleksandrisė, qė ishte njė nga shtatė mrekullitė e botės ka humbur pėrgjithnjė; ai qė ėshtė ruajtur mė mirė ndodhet nė La Korunja nė Spanjė, dhe kėtė vit ka marrė titullin e Monumentit tė Trashėgimisė Kulturore tė Njerėzimit nga UNESCO-ja.

Me kėtė rast, nė muajin qershor nė njė kongres ndėrkombėtar ku ndodheshin specialistė tė fareve antike nga e gjithė bota, u prezantua hipoteza qė zbulimi i Durrėsit ishte njė far. Hipoteza u mbėshtet nga studiuesit: forma e rrumbullakėt ėshtė tipike pėr faret e Mesdheut lindor dhe pėrqasja mė e afėrt janė tre faret e ishullit Thasos tė epokės greke dhe tė atij roman tė sapozbuluar nė Patara nė Turqi.

Bashkėsia shkencore ndėrkombėtare uron qė gėrmimet e reja me mjete financiare tė pėrshtatshme tė mund tė konfirmojnė kėtė hipotezė shumė tėrheqėse dhe tė kėrkohen tė gjitha mjetet pėr tė ruajtur dhe pėr ta bėrė tė vizitueshėm nga publiku kėtė monument antik kaq tė rėndėsishėm dhe tė ēmuar.

Bashkia e Durrėsit, e cila punon nė bashkėpunim tė ngushtė me projektin pilot pėr realizimin e Parkut Arkeologjik Urban e ka futur kėtė pjesė nė konkursin e ideve pėr riprojektimin arkitektonik tė sheshit qendror tė Durrėsit.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=9497
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 21:10   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Durrės: Tempulli i Artemisės, jo i Afėrditės


Citim:
Tempulli i zbuluar nė Kodrėn e Dautes nė Durrės i pėrket Artemisės, hyjneshės sė gjuetisė dhe jo asaj tė dashurisė, Afėrditės. Ndėrkohė, nė qytetin e Durrėsit ėshtė zbuluar dhe punishtja e cila shėrbente pėr tė prodhuar dhe tregtuar figurinat qė i blatoheshin kėsaj hyjnie nga banorėt e qytetit tė lashtė. Ajo ndodhej nė njė nga zonat mė tė populluara tė Durrėsit tė sotėm, nė rrugėn "Aleksandėr Goga".

Misioni arkeologjik shqiptaro-francez, qė prej disa vitesh ėshtė vendosur nė Shqipėri duke dhėnė kontribut nė katėr site tė rėndėsishme arkeologjike, ka bėrė dje tė ditur nga drejtuesit e tij, arkeologu Arthur Myler dhe Fatos Tartari, disa nga detajet e punės studimore.

Pėrveē Durrėsit, ky mision vijon punėn nė Sovjan tė Korēės, nė Bylis dhe Apoloni. Durrėsi i shekujve IV-II para erės sonė ka qenė njė qendėr e madhe dhe e rėndėsishme e prodhimit dhe tregtisė, nė kėtė kuadėr tempulli i Artemisės dhe materiali i gjetur nė tė qė nga viti 2002 e nė vazhdim kanė sjellė tė reja tė rėndėsishme pėr botėn arkeologjike.

Artemisioni i Dyrrahchionit ka dhėnė sasinė mė tė madhe tė figurinave prej balte tė pjekur, mė shumė se 1800 kg, qė ėshtė zbuluar deri mė tani nė njė sit tė vetėm arkeologjik nė tė gjitha qendrat e njohura tė botės mesdhetare. Korrigjimi dhe plotėsimi i topografisė sė Durrėsit tė lashtė nėpėrmjet pėrcaktimit tė saktė kohor tė pėrdorimit tė tempullit shton vlerat arkeologjike dhe historike tė qytetit, si dhe tėrheqjen turistike.

Gjatė kėtij sezoni turistik pritet tė botohet dhe albumi me emrin e Artemisės nė versionin frėngjisht, ndėrsa do tė vazhdojė dhe studimi i koleksionit tė monedhave tė gjetura, rreth 600 copė, si dhe tė tjera veprimtari pėr dokumentimin dhe klasifikimin e materialit qeramikė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=63296
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2009, 03:41   7

Shkrim i cituar Durrės: Zbulohen monedha tė sundimit bizantin


Citim:
Zbulime tė reja gjatė gėrmimeve arkeologjike nė Amfiteatrin e lashtė tė Durrėsit. Tė nisura veē pak ditė mė parė, nė fillim tė kėsaj jave, gėrmimet e misionit arkeologjik italo-shqiptar tė radhės nė kėtė objekt tė rėndėsishėm tė Antikitetit kanė dhėnė frytet e tyre.

Dy monedha qė mendohet se i pėrkasin mesit tė shekullit XIII dhe se janė derdhur nė ndonjė nga punishtet e qytetit janė gjetur gjatė rifillimit tė ekspeditės arkeologjike nė amfiteatrin qė ende nuk ka dalė i plotė nė dritė.

Lajmi ėshtė dhėnė nga arkeologėt qė kanė vijuar me ekspeditat gėrmuese dhe evidentuese, duke nxjerrė nė pah herė pas here tė vėrtetat e njė tė kaluare qė ėshtė varrosur nga koha dhe pamundėsia e shtetit shqiptar pėr tė financuar gėrmimet dhe hapur rrugėn e zotėrimit tė monumentit tė plotė.

Monedhat, sipas specialistėve italianė, janė vlerėsuar si tė ndryshme nga ato tė zbuluara gjatė ekspeditave tė para nė pjesėn jugore tė amfiteatrit, ndonėse janė gjetur nė tė njėjtin shtresėzim tė rrėnojave tė pallatit mesjetar tė zbuluar aty.

Ato mendohet se janė derdhur ose nė Durrės, ose nė Korfuz, nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIII. Monedhat kanė njė diametėr prej afro 22 milimetra dhe kanė njė pėrqindje tė vogėl argjendi nė pėrbėrjen e tyre.

Nga kėqyrja e tyre rezulton se ato i pėrkasin sundimtarit tė fundit bizantin, Manfredit. Historia tregon se sovrani i Sicilisė, Manfredi, nė fund tė vitit 1257 zbarkoi dhe pushtoi Durrėsin, Beratin e Kaninėn dhe despoti Mihali II Engjėlli i dha tė bijėn Helena pėr grua.

Bashkė me tė Manfredi zgjeroi zotėrimin nė trevat shqiptare, duke marrė si pajė tė saj edhe Himarėn, Butrintin e Korfuzin. Nė vitin 1266 Manfredi vritet nė betejė.

Nė kėtė hark kohor mendohet se janė derdhur edhe monedhat, qė janė zbulimi mė i fundit i ekspeditės arkeologjike nė amfiteatrin antik qė ruan shtresėzime tė kohėve tė ndryshme nė nėntokėn qė ka nisur tė shfaqet pak nga pak.

Nė anėn e pėrparme monedhat kanė simbolin e dinastisė Svevo, shqiponjės, ndėrsa nė anėn e pasme njė kryq me yje. Gjatė misioneve paraardhėse, pikėrisht nė misionin IV tė realizuar nė verėn e 2007-s, nė kėtė nivel, mes rrėnojave tė ndėrtesės mesjetare u zbuluan edhe eshtrat e 4 skeleteve, qė mendohet se i pėrkasin njė familjeje mesjetare durrsake, viktimė e tėrmetit qė goditi Durrėsin mesjetar nė vitin 1273.

Edhe dy vite tė shkuara janė gjetur monedha dhe metale tė tjera, si edhe enė qeramike. Dalėngadalė po sqarohet historia qė e shndėrroi monumentin nga njė objekt tė braktisur dhe mė pas varrezė dhe objekt fetar, nė njė lagje bizantine.

Zbulimet po ekzaminohen pėr tė zbardhur modelin e jetesės, gjendjen shėndetėsore tė banorėve tė Mesjetės e shumė detaje tė tjera pėr tė ndėrtuar tė plotė historinė e atyre kohėve.

Ekspedita e fundit do tė zgjasė 3 javė dhe ashtu si tė tjerat ėshtė bashkėpunim mes arkeologėve italianė dhe shqiptarė, si edhe studentėve tė universiteteve tė Parmės e Tiranės.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=71266
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2009, 08:41   8
Citim:
Amfiteatri i Durrėsit, peng i njė banese

Njė banesė dykatėshe e amortizuar vazhdon tė mbetet pengesė pėr zbulimin e mėtejshėm tė arenės sė amfiteatrit antik tė Durrėsit, i cili daton qė nė shekullin I tė e.s. Transferimi i familjeve qė banojnė nė kėtė ndėrtesė private ka nisur tė diskutohet qė nė vitin 2004, kur bashkia, me mbėshtetjen e qeverisė, deklaroi nismėn pėr realizimin e projektit arkeologjik urban "Durrėsi", pjesė e tė cilit ishte edhe vėnia nė dispozicion tė publikut e pjesės mė tė madhe tė shkallareve, galerive, si dhe arenės sė monumentit mė tė madh tė lashtėsisė nė vendin tonė.

Qėndrimi i bashkisė nė mbėshtetje tė kėsaj nisme nuk ka ndryshuar, por realiteti nė qendėr tė lagjes "Kala" tė qytetit ku ndodhen rrėnojat madhėshtore tė amfiteatrit, ėshtė i njėjtė me fillimin e viteve 2000.

Megjithėse familjarėt qė banojnė nė kėtė ndėrtesė kanė pranuar shpronėsimin dhe transferimin me kushte tė njėjta nė banesa tė tjera, asgjė nuk ka ndryshuar.

Shkallaret nė formė elipsi me lartėsi mbi 20 metra janė "fshehur" pas ndėrtesės 80-vjeēare, gjysmė tė shkatėrruar. Ekspeditat italo-shqiptare qė vijojnė prej 6 vjetėsh nė pjesėn juglindore tė monumentit tashmė janė bllokuar thuajse nė themelet e banesės qė pengon hapjen e arenės sė amfiteatrit, e cila, sipas pėrllogaritjeve, ndodhet afro 8 metra nėn nivelin e rrugės. Specialistėt e Institutit tė Arkeologjisė nė Tiranė, si edhe ata tė universiteteve italiane "La Sapienza" tė Romės dhe Parmės kanė konstatuar me ndihmėn e aparaturave dhe teknologjive moderne se nė arenėn e pahapur ka ndėrtime tė tjera, tė cilat mund tė sjellin tė dhėna tė rėndėsishme arkeologjike.

E mbi tė gjitha, kėshtu do t‘i hapej rrugė realizimit tė njė projekti tė paraqitur nga qeveria italiane nė Tokio, nė njė seminar mbi arkeologjinė, tre vjet mė parė, i cili synon qė bashkė me rivitalizimin e monumentit dhe tė vlerave muzeore tė shfrytėzojė arenėn si njė sallė verore spektaklesh me kapacitet 1500 spektatorė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=73045
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2010, 12:08   9

Shkrim i cituar Durrės: Gėrmime tė reja nė amfiteatėr


Citim:
Amfiteatri antik i Durrėsit i nėnshtrohet gėrmimeve

Monumenti mė i madh antik i vendit tonė vazhdon tė jetė ende i pazbuluar plotėsisht, pasi mbi arenėn dhe muret e anės lindore ka njė grup banesash. Prej kohėsh amfiteatri antik i Durrėsit ndodhet nėn vėmendjen e disa ekspeditave italo-shqiptare me qėllim plotėsimin e dokumentacionit tė dy vėllimeve studimore.

Misioni arkeologjik italo-shqiptar nė amfiteatrin antik tė Durrėsit do tė vazhdojė kėtė vit me ndėrhyrjet nė pjesėn jugore tė monumentit mė tė madh tė antikitetit nė vendin tonė. Grupi i specialistėve, qė do tė fillojė punėn nesėr dhe synon tė plotėsojė dokumentacionin pėr botimin e dy vėllimeve studimore me rezultatet e deritanishme tė kėtij misioni.

"Kjo ėshtė ekspedita e 7-tė radhazi dhe do tė zgjasė tre javė", ka thėnė pėr mediat profesoresha Sara Santoro, bashkė drejtore e misionit arkeologjik "Durrėsi", duke shtuar se specialistėt italianė do tė vijnė kryesisht nga universiteti "Gabriele D`Annunzio" i Chietit.

Misioni italo-shqiptar nė amfiteatrin mė tė madh tė vendit ka nisur nė vitin 2004 dhe do tė mbėshtetet financiarisht nga Ministria e Punėve tė Jashtme e Italisė-u shpreh Santoro, duke shtuar se edhe ky program do tė mbėshtetet te bashkėpunimi me Institutin Shqiptar tė Arkeologjisė tė Tiranės.

"Ne synojmė tė rindėrtojmė me objektet arkeologjike tė zbuluara njė pasqyrė tė jetės shoqėrore dhe ekonomike tė Durrėsit nga shekulli IX-XIII tė erės sonė", shtoi Santoro.

Restaurimi i thesarit me 546 monedha tė Ragusės, mė i madhi i zbuluar deri tani nė vendin tonė, qė u gjetėn nė njė poēe balte tė fshehur nė muret e pallatit tė shekullit XIII; studimi i 15 skeleteve qė u pėrkasin periudhave nga shekulli IX deri nė tėrmetin e vitit 1273; restaurimi i qeramikave dhe materialeve tė tjera metalike. Janė disa nga elementėt qė mbėshtesin tė dhėnat historike pėr qytetin 3000-vjeēar tė Durrėsit.

Ekspeditat e mėparshme kanė sjellė tė dhėna tė shumta arkeologjike nė mbėshtetje tė burimeve tė shkruara antike dhe mesjetare mbi Durrėsin dhe gėrmimet e deritanishme nė pjesėn juglindore tė amfiteatrit kanė arritur nė thellėsinė 2,30 metra.

Pas vėllimit tė parė tė botimit "Dyrrachium", nė dy pjesė tė tjera do tė paraqiten studimet arkiometrike dhe tė gjitha rezultatet e arritura gjatė studimit tė materialeve arkeologjike nė monumentin madhėshtor.

Amfiteatri i Durrėsit i pėrket shekullit tė parė tė erės sonė dhe ėshtė zbuluar nė vitin 1966 nga arkeologu i mirėnjohur durrsak Vangjel Toēi. Pėr hapjen e pjesės perėndimore tė tij gjatė periudhės 1966-1970 janė shpėrngulur 50 familje dhe janė shembur 33 banesa.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=29283
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2010, 13:33   10
Citim:
Nė Durrės edhe njė zbulim i rrallė arkeologjik

Durrės, 18 shtator - Njė varr i periudhes bizantine ėshtė zbuluar gjate punimeve qė po kryhen nė afėrsi tė xhamisė sė qytetit tė Durrėsit, pėr rehabilitimin e sheshit Liria.

Nė varrin qė mendohet te jete 1300 vjeēar, krahas eshtrave tė njė personi u zbulua edhe njė monedhė e periudhes bizantine.

Arkeologu Surja Lela, pohon pėr gazetėn Shekulli, se varri u zbulua nė njė thellėsi prej kater metrash gjatė gėrmimeve tė bėra per rehabilitimin e sheshit Liria, nė pjesėn e pėrparme tė xhamisė, ndėrsa mendohet t’i perkasė epokes bizantine.

Ekspertėt do te vazhdojnė ekzaminimet mbi eshtrat qė janė tė parat qė u gjetėn ne zonen ne te cilet po punohet. Arkeologėt gjithashtu shpresojnė qe me shtrirjen e germimeve tė gjenden tė tjera objekte.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,34691

Citim:
Durrės, zbulohet njė varr bizantin nė sheshin Iliria

Njė varr i periudhės bizantine ėshtė zbuluar gjatė punimeve qė po kryhen pėr rehabilitimin e sheshit “Iliria” nė Durrės. Specialistėt e Agjencisė sė Shėrbimit Arkeologjik sqarojnė se nė momentin e gėrmimit, pranė eshtrave ėshtė gjetur dhe njė monedhe bronzi e po sė njėjtės periudhė, ēka e pėrforcon mė tej konkluzionin se sipas tyre, varri me tjegull nė formė ēatie, mendohet tė jetė 1300-vjeēar.

“Gjatė gėrmimeve ėshtė gjetur njė varr i periudhės bizantine me tjegulla nė formė ēatie – shpjegon arkeologu Surja Lela -. Nga gėrmimet u gjet dhe njė monedhė bronzi e po kėsaj periudhe”. Varri i zbuluar nė njė thellėsi prej katėr metrash nė pjesėn e pėrparme tė xhamisė sė qytetit, nuk dihet ende se cilit seks i pėrket. Por arkeologu Lela, ndėrsa thotė se ekzaminimet do tė vazhdojnė ditėt nė vijim, shton se, nė tė vihet re njė pėrzierje shtresash kulturore.

“I gjithė profili ėshtė me shtresa tė pėrziera. Vihen re ndėrhyrje qė nga koha e periudhės italiane e deri nė ditėt e sotme. Prezenca e njė bunkeri ka ndėrhyrė nė shtresa kulturore”, vijon Lela.

Pėr arkeologėt kjo zonė ėshtė mjaft e pasur me objekte tė njė rėndėsie tė veēantė arkeologjike. Pėr kėtė arsye, kohė mė parė Instituti i Monumenteve tė Kulturės dhe Inspektorati Kombėtar i Urbanistikės, bllokuan ecurinė e punimeve, pėr t’i vijuar vetėm pas njė marrėveshje mes bashkisė dhe IMK-sė.

http://www.ikub.al/1009180099/Articl...n-Iliria-.aspx
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2010, 10:17   11
Citim:
Gėrmimet zbulojnė thesare tė reja nė Durrės

Nė Durrės, gėrmimet kanė nxjerrė nė dritė thesare tė reja tė fushės sė arkeologjisė, duke shtuar fondin e artė tė zbulimeve nėntokėsore tė lashtėsisė.

Arkeologėt kanė deklaruar se bėhet fjalė pėr “njė grup banesash tė vjetra, ndėr tė cilat dallohen edhe mure themelesh mesjetare apo antike janė zbuluar gjatė gėrmimeve pėr hapjen e themeleve tė njė ndėrtese tė re nė zonėn e ish-lulishte "1 Maji" pranė qendėr sė qytetit”.

Gėrmimet qė u realizuan pėr disa muaj radhazi nė njė territor prej mė se 2500 metrash katrorė nė zbatim tė legjislacionit shqiptar, u mbėshtetėn financiarisht nga firma qė ka marrė lejen e ndėrtimit pėr njė ndėrtesė tė re 7-katėshe.

Nėn kujdesin e specialistėve tė Agjencisė sė Shpėtimit Arkeologjik, arkeologėt dhe arkitektėt e njė studioje me seli nė Tiranė, kanė punuar me nivel tė lartė profesional, duke nxjerrė nė dritė edhe objekte tė tjera, mes tė cilave enė apo vazo qeramike tė periudhave tė ndryshme tė lulėzimit ekonomik dhe social tė Durrachiumit tė lashtė. Arkeologu Sali Hidri tha:

“Tek tė dy anėt e rrugės sė dėshmorėve nė hyrje tė Durrėsit, pranė sė cilės ndodhet dhe zona e gėrmimeve aktuale, qė nga viti 1947 janė zbuluar nga gėrmimet rastėsore fragmente tė fortifikimeve dhe ujėsjellėsit tė qytetit 3000-vjeēar, mozaikė tė rrallė, monumente mermeri dhe shumė objekte tė tjera arkeologjike”.

Sipas z. Hidri: “Qyteti i Durrėsit vazhdon tė mbijetojė nė tė njėjtin vend ku ėshtė ngritur para 3000 vitesh. Monumentet mė tė rėndėsishme tė historisė sė tij si amfiteatri dhe termat antike, mozaiku i Bukuroshes, forumi rrethor dhe muret mesjetare janė zbuluar pikėrisht aty ku vazhdon tė jetė qendra e qytet-portit, i cili tashmė numėron njė popullsi prej gati 210 mijė banorėsh”.

Vetėm pak ditė mė parė, nė Durrės u zbulua njė varr i periudhės bizantine. Ai doli nė dritė gjatė punimeve qė po kryhen pėr rehabilitimin e sheshit "Iliria" nė Durrės. Specialistėt e agjencisė deklaruan se “nė momentin e gėrmimit, pranė eshtrave ėshtė gjetur dhe njė monedhe bronzi e po sė njėjtės periudhė, ēka e pėrforcon mė tej konkluzionin se sipas tyre, varri me tjegull nė formė ēatie, mendohet tė jetė 1300-vjeēar”.

Varri i zbuluar nė njė thellėsi prej katėr metrash nė pjesėn e pėrparme tė xhamisė sė qytetit, nuk dihet ende se cilit seks i pėrket. I gjithė profili ėshtė me shtresa tė pėrziera. Vihen re ndėrhyrje qė nga koha e periudhės italiane e deri nė ditėt e sotme. Prezenca e njė bunkeri ka ndėrhyrė nė shtresa kulturore.

Pėr arkeologėt kjo zonė ėshtė mjaft e pasur me objekte tė njė rėndėsie tė veēantė arkeologjike. Pėr kėtė arsye, kohė mė parė Instituti i Monumenteve tė Kulturės dhe Inspektorati Kombėtar i Urbanistikės bllokuan ecurinė e punimeve, duke e ēliruar situatėn pas marrėveshjes sė MTK dhe Bashkisė sė Durrėsit. A. Ajazi

http://www.standard.al/index.php/aktualitet/12046.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 21:24   12
Citim:
Harta e shėrbimit arkeologjik nė Durrės mbetet ende nė dyshim

DURRES- Specialistė tė arkeologjisė kanė kėrkuar tė zgjerojnė hartėn e kujdesit pėr pasurinė arkeologjike nė Durrės duke kėrkuar mbikėqyrje tė fortė e tė rreptė tė zonės.

Ka disa vite qė ēėshtja diskutohet mes specialistėve, tė cilėt kanė ndarė mendime tė ndryshme. Tė interesuarit pėr tė ruajtur rrėnojat arkeologjike kanė kėmbėngulur nė kujdesin qė duhet treguar duke e klasifikuar zonėn A dhe B si subjekt tė tyrin. Realisht pėrpjekjet e para pėr tė shpėtuar ēfarė ka mbetur pa u rrėnuar nė kėtė pjesė tė qytetit, kanė nisur 7-8 vite mė parė.

Me nismėn e arkeologėve dhe urbanistėve nė Durrės u krijua zona A dhe zona B. Nė zonėn A nuk lejohet asnjė ndėrtim, pėr shkak se ajo pėrfaqėson zonėn me vlerat mė tė rėndėsishme arkeologjike dhe monumentale tė qytetit.

Kjo zonė gjendet pėrreth amfiteatrit antik, pas bashkisė dhe nė tė dy anėt e rrugės “Tregtare”. Harta e kėsaj zone ėshtė relativisht e madhe dhe nė tė ndahen interesa tė mėdha, pasi me klasifikimin si tė tillė ndėrhyrjet nė ēdo rast nuk do tė mund tė bėhen pa njė studim paraprak tė mirėfilltė dhe njė sėrė lejesh qė nisin nė Durrės dhe pėrfundojnė nė Institutin e Monumenteve tė Kulturės, Departamentin e Arkeologjisė, Ministrinė e Turizmit etj.

Por kjo zonė ka mbetur ende nė dyshim ngase ēėshtja nuk ka marrė zgjidhjen pėrfundimtare. Pikėrisht nė kėtė zona ka edhe pronarė tė tokave e trojeve, tė cilėt kėrkojnė tė investojnė tė pashqetėsuar, por zonifikimi i pasurisė arkeologjike u ka sjellė jo pak vėshtirėsi ngase nė raste tė tilla ėshtė e pamundur tė pėrfitohet njė leje pėr tė lartėsuar njė objekt disakatėsh.

Specialistėt synojnė qė zona tė merret mirė nė mbrojtje pėr tė mos lėnė mė asnjė dyshim nė zhvillimet perspektive tė qytetit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69903
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.8.2011, 21:27   13
Citim:
Durrės, rinisė studimi nė amfiteatėr

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Amfiteatri i Durrėsit_1.JPG
Shikimet:	1632
Madhėsia:	126,3 KB
NNJ:	3165

Mė 6 shtator, rinis kantieri i studimit, dokumentimit dhe restaurimit nė pjesėn jugore tė Amfiteatrit tė Durrėsit, ku gėrmimet e kryera gjatė viteve tė shkuara kanė nxjerrė nė pah faza tė rėndėsishme post-antike tė amfiteatrit dhe tė strukturave tė monumentit tė rėndėsishėm romak.

Kėtė vit, nuk bėhet mė fjalė pėr “gėrmime”, por pėr perfeksionim e dokumentacionit tashmė tė pasur tė mbledhur qė prej vitit 2005 nga Universiteti i Parma-s e nė vitin 2010 nga Universiteti i Chieti-t, nėn drejtimin e Prof. Sara Santoro.

Objektivi kryesor ėshtė publikimi shkencor i rezultateve tė gėrmimeve. Veēanėrisht, pėrveē studimit tė materialeve metalike dhe tė qeramikės tė gjetura dhe tė restauruara nė vitet e kaluara, do tė plotėsohen rilievet fotogrametrike dhe vėzhgimet arkeozoologjike dhe arkeometrike.

Grupe tė ndryshėm teknikėsh arkeolog dhe arkitektėsh italian dhe shqiptar, do tė alternohen gjatė tre javėve tė parashikuara.

Do tė fillojnė gjithashtu edhe ndėrhyrje konsoliduese dhe restauruese tė muraturave tė zbuluara dhe sistemimi i sipėrfaqeve, mbi bazėn e njė programi restaurimi tė pėrpunuar nga Universiteti i Chieti-t (Pescara) dhe Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, nė kuadėr tė njė marrėveshjeje bashkėpunimi shkencor, firmosur mes dy institucioneve nė vitin 2010.

Ēdo ndėrhyrje restauruese do tė kryhet nėn kontrollin e duhur dhe do tė dokumentohet me shumė vėmendje. Ndėrhyrja e studimit, dokumentimit dhe restaurimit, ėshtė financuar si njė Projekt – Pilot nga Universiteti i Chieti-t (Pescara) dhe Ministria e punėve tė Jashtme Italine, me bashkėpunimin e Institutit tė Monumenteve tė Kulturės dhe Institutit tė Arkeologjisė.

Bėhet fjalė pėr njė fazė tė parė paraprake e tė domosdoshme pėr projektin e madh tė restaurimit dhe vlerėsimit tė gjithe monumentit, tė cilit tė gjithė shpresojnė ti kthehet sa mė parė vezullimi i dikurshėm antik.

http://www.abcnews.al/lajme/kulture/4/8895
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2011, 21:53   14
Citim:
Amfiteatri i Durrėsit, nis dokumentimi i zbulimeve

Gėrmimet nė Amfiteatrin e Durrėsit nxjerrin nė pah faza tė rėndėsishme post-antike tė kėtij objekti tė periudhės romake. Kjo ka nxitur specilistėt e Departamentit tė Arkeologjisė tė nisin publikimin shkencor tė rezultateve tė gėrmimeve. Nė dallim nga ekspeditat e tetė viteve rresht nė Amfiteatrin e Durrėsit, kėtė vit ekspedita Italo – shqiptare do tė pėrqėndrohet nė dokumentimin dhe studimin e gjithė materialit tė zbuluar deri tani.

"Ky vit ėshtė dhe faza e fundit qė konsiston thjesht nė restaurimin dhe konservimin e kėtyre gėrmimeve qė ėshtė bėrė gjatė kėtyre viteve. Presim qė pas lėvizjes, apo zhvendosjes sė dy shtepive qė ndodhen brenda territorit tė kėtij teatri tė fillojė dhe gėrmimi total i arenės", tha Ermion Arapi.Drejtor i Monumenteve te Kultures.Durres

Nė kėtė ekspeditė grupe tė ndryshėm teknikėsh arkeologėsh dhe arkitektėsh italianė do tė fillojnė ndėrhyrje konsoliduese dhe restauruese tė muraturave tė zbuluara. Pjesė e ndėrhyrjes do tė jetė edhe sistemimi i sipėrfaqeve, mbi bazėn e njė programi tė detajuar restaurimi.

http://www.alsat.tv/kulture/amfiteat...zbulimeve.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.9.2011, 20:39   15
Citim:
Arkeologė shqiptarė dhe gjermanė, gėrmime nė amfiteatrin e Durrėsit

Nė amfiteatrin antik tė Durrėsit ka nisur punimet njė ekspeditė shqiptaro-gjermane. Projekti shqiptaro-gjerman drejtohet nga dr. Eduard Shehi, i Institutit tė Arkeologjisė nė Tiranė dhe Thekla Shultz-Brie, nga universiteti i Shkencave tė Aplikuara tė Regensburgut (Gjermani).

Kjo ėshtė faza e parė e projektit me karakter studimor dhe topografik, ku arkeologėt dhe studiuesit gjermanė synojnė hartimin e njė planimetrie pėr shfrytėzimin e arenės sė monumentit si auditor i hapur koncertesh dhe shfaqjesh artistike.

Amfiteatri i Durrėsit ka ngjallur prej kohėsh interesimin e specialistėve tė huaj dhe javėn e kaluar nė pjesėn jugore tė amfiteatrit antik pėrfundoi fushata e shtatė e gėrmimeve dhe studimeve, qė po realizohen nė bashkėpunim me Universitetin “Gabriele D’Annunzio” tė Chieti-Pescarės (Itali).

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=5627
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 20:32   16
Citim:
Muzeu Arkeologjik, Baēe: Do rivitalizojmė qendrat historike

Tiranė - Me njė vlerė prej 1 milionė dollarėsh, rikonceptimi dhe rikonstruksioni i Muzeut Arkeologjik tė Durrėsit do tė jetė projketi mė i rėndėsishėm i Institutit tė Monumenteve pėr vitin 2012. Sipas drejtorit, Apollon Baēe gjatė vitit qė ka nisur, restaurimet e kėtij viti do t'i kushtohen rivitalizmit tė disa qendrave historike si Shkodra, Korēa, Berati e Elbasani.

"Ky ėshtė njė nga drejtimet mė kryesore tė institutit qė tė paktėn vendi ynė tė ketė njė muze tė kualitetit europian me kėto fonde qė janė harxhuar. Pazari i Korēės, me gjithė rezistencėn nga pushteti lokal, mendojmė qė tė kthehet nė njė pikė atraksioni turistik. Nė Berat, po ashtu po bėjmė kalldrėmet komplet, sistemin e ndriēimit. Nė Elbasan ėshtė rruga Egnatia qė kalon mespėrmes kalasė. ėshtė gati-gati nė pėrfundim tė saj. Do fillojmė me njė bazilikė paleokristiane qė ėshtė nė qendėr tė qytetit",-tha Baēe.

Baēe sqaron se shumė fonde kushtuar monumenteve shqiptare janė djegur pėr mungesė projektesh. Si pasojė, kėtė vit do tė hartohen disa tė tilla, tė cilat mund tė zbatohen dhe financohen edhe nga organizma jashtė institutit.

"Shumė herė janė djegur fondet e tė huajve, ngaqė nuk ka pasur projekte tė gatshme dhe ne si institut, mundohemi qė tė pėrgatisim projekte nė maksimum dhe nė rast se dikush do tė dojė tė bėjė diēka e ka projektin tė gatshėm. Psh.PNUD-i ka gjetur nja dy projekte tė tilla nga ana e institutit tonė dhe ka investuar",-theksoi ai.

Brenda pak muajsh tė gjitha monumnetet brenda territorit shqiptar do tė jenė pjesė e njė databaze nė faqen e internetit tė monumenteve, ndėrsa laboratori i Konservimit dhe Arkeometrisė do tė nisė funksionin nė varėsi tė kėtij instituti.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/27809
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.6.2012, 21:42   17
Citim:
Arkeologėt i rikthehen Amfiteatrit tė Durrėsit

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	6i5k8qdt.jpg
Shikimet:	506
Madhėsia:	58,4 KB
NNJ:	3865Ekspedita arkeologjike italo-shqiptare kthehet sėrish nė amfiteatrin e Durrėsit. Arkeologėt dhe arkitektėt e Universitetit tė Chieti- Pescara-s, tė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, si dhe Institutit Arkeologjik, rifillojnė nga sot studimin, certifikimin dhe mirėmbajtjen nė zonėn jugore tė amfiteatrit.

Nė kėtė pjesė, gėrmimet e viteve tė fundit kanė nxjerrė nė pah faza tė rėndėsishme post-antike dhe struktura tė monumentit tė madh romak. Nė kėtė ekspeditė kthehen gjithashtu edhe arkitektėt e Universitetit tė Parmės, tė cilėt nė vitet 2005 dhe 2007 kanė kryer matjet e pjesėve tė brendshme tė amfiteatrit dhe kėtė vit do tė kontrollojnė dokumentacionin me ndihmėn e instrumenteve tė reja tė sofistikuara lazeri.

Paraprakisht do tė bėhet njė pastrim i pėrgjithshėm i zonės sė gėrmimit, pėr t’u ofruar njė pamje tė denjė turistėve dhe qytetarėve pėr tė vazhduar me fushatėn e parė tė gėrmimeve nė periudhėn qershor-korrik, pėr t’u kthyer mė pas nė shtator.

Kjo ėshtė njė ndėrhyrje e vogėl nė zonėn e gėrmimeve italo-shqiptare 2004-2010, nė pritje tė projektit tė madh tė restaurimit dhe zgjerimit tė monumentit.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...t-te-durresit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2012, 21:35   18
Citim:
Tjetėr zbulim nė Durrės, gjenden 36 varre tė periudhės helenistike

Njė tjetėr zbulim ėshtė bėrė nė Durrės ku gjatė ndėrtimit tė njė objekti janė zbuluar 36 varre tė periudhės helenistike. Mėsohet se varret u zbuluan gjatė ndėrtimit tė njė objekti nė lagjen 8 nė Durrės. Arkeologėt kanė sqaruar se nė 36 varret e zbuluar janė gjetur eshtra skeletore, ndėrkohė janė duke i mbikėqyrur ato pėr tė zbuluar mė shumė.Pak mė parė rreth 40 predha luftarake janė zbuluar nė fshatin Shepe tė Durrėsit nga njė banor i zonės, ndėrsa punonte pėr mbjelljen e pemėve frutore. Dyshohet se predhat i pėrkasin Luftės sė Dytė Botėrore.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2012, 21:30   19
Citim:
Nė Durrės gjenden 92 varre antike

Emri:  76tg7g6h.jpg
Shikimet: 1435
Madhėsia:  33,0 KBPrishtinė, 12 gusht – Mė shumė se 90 varre janė zbuluar deri tash nė lagjen 8 nė Durrės, nė njė hapėsirė qė u zbulua rastėsisht deri sa po ēeleshin themelet pėr ndėrtimin e njė ndėrtese tė re. Ekipi i arkeologėve qė po gėrmon nė kėtė pjesė tė qytetit bregdetar ka njoftuar se janė gjetur 92 varre tė periudhės helenistike, por jo vetėm kaq. Gėrmimet, siē njoftojnė mediet shqiptare, kanė nxjerrė nė pah edhe dhjetėra gjetje tė reja qė shtojnė vlerėn e pasurisė arkeologjike tė qytetit antik.

Grupi prej gjashtė arkeologėsh shqiptarė kanė zbuluar 14 vazo guri gėlqeror tė periudhės helenistike dhe 15 vazo romake ku mblidhej hiri. Po ashtu janė gjetur nga shekulli i 2-tė i erės sė re 4 varre me mure tullash si edhe 15 tė mbuluara me tjegulla nė formė ēatie.

Mbikėqyrėsi i zbulimeve arkeologjikė, Surja Lela, ka thėnė se nga kėrkimet e deritanishme janė gjetur eshtra skeletorė, tė vendosur nė drejtimin lindje-perėndim qė datojnė nga shekulli i dytė para erės sonė e deri nė shekullin e katėrt tė erės sonė. Kėto eshtra besohet se i takojnė periudhės prej shekullit tė dytė para erės sonė e deri nė atė tė antikitetit tonė tė shekullit tė katėrt.

Pas zbulimit tė plotė tė varreve nga arkeologėt do tė bėhet inventarizimi dhe dokumentimi i plotė i objekteve, pėr t’i kaluar mė pas antropologėve, tė cilėt do tė nisin studimet pėrkatėse. Ndėrsa njė pjesė e objekteve tė ekspozueshme do t’i shkojnė Muzeut tė qytetit, nė mėnyrė qė tė mund tė vizitohen nga personat e interesuar.

http://www.koha.net/?page=1,5,111148
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2013, 22:38   20
Citim:
Skandal/ Muzeu Arkeologjik nė Durrės i mbyllur qė nė 2007 pėr rikonstruksion

Trashėgimia kulturore nė vendin tonė ēdo ditė po pėrballet me shkatėrrime tė saj, por edhe muzetė qė kanė tė ekspozuar njė pjesė tė kėsaj trashėgimie janė nė mjerim. Si nė tė gjithė vendet e tjera trashėgimia materiale zgjidhet pėr tu promovuar, por tek ne kjo nuk ndodh ashtu si duhet. Njė aspekt i promovimit tė trashėgimisė kulturore janė dhe ekspozitat e pėrhershme dhe tė pėrkohshme, qė janė nė muze, por pėr specialistė tė trashėgimisė kulturore sistemi muzeor tek ne ėshtė shumė problematik. Iris Pojani, profesore e Arkeologjisė dhe Administrimit tė Trashėgimisė Kulturore nė Universitetin e Tiranės, tregon se sot trashėgimia kulturore vuan nga keqmenaxhimi dhe keqfinancimi. Pėr arkeologen e njohur janė tė papranueshme vendimet qė merr MTKRS, tė cilat nė vend qė tė rregullojnė problemet me trashėgiminė kulturore dhe tė kenė dhe nė fokus promovimin e saj, sjellin njė shkatėrrim.

“Ne kemi njė sistem tė vjetėr muzeal tė trashėguar. Kemi dhe dy muze tė bėrė rishtazi qė janė nė standarde, si ai i Butrintit, qė ėshtė bėrė nė bashkėpunim me anglezėt, por nė tėrėsi sistemi muzeor tek ne ka shumė tė meta dhe probleme. Ministria e Kulturės ka shumė pėrgjegjėsi nė sistemin e trashėgimisė kulturore, pėr parqet, sitet arkeologjike, etj, por dhe muzetė. Por pėr muzetė nuk ėshtė bėrė asgjė, me pėrjashtim tė MHK”, tregon arkeologia Pojani.

Pėr studiuesen problemi i promovimit tė trashėgimisė kulturore shqiptare ėshtė mungesa e hierarkisė sė pėrzgjedhjes sė ēėshtjeve pėr tu promovuar. Sipas saj, ne nuk dimė se ēfarė promovojmė, sepse nuk kemi njė strategji tė vėrtetė tė promovimit tė trashėgimisė kulturore nga MTKRS. “Kemi muzeun arkeologjik tė Durrėsit, i cili fatkeqėsisht sot nuk ėshtė pėr publikun. Ai u hap nė vitin 2000 dhe u prish nė 2007 pėr tu ribėrė sėrish dhe sot ėshtė i mbyllur. Vėrtetė ndėrtesa mund tė ketė pasur probleme pėr rikonstruksionin, por ndėrkohė ekspozita e pėrhershme e antikitetit ėshtė e prishur dhe tani kushdo vizitor qė do tė shikojė muzeun arkeologjik tė Durrėsit e gjen mbyllur. Ky ka qenė njė projekt i ministrisė, dhe ėshtė njė turp kur ne presim tė vijnė vizitorėt, kroēerat, turistėt, dhe ta shikojnė mbyllur kėtė muze. Ekspozita aty ishte nė rregull dhe se kuptoj pse duhej tė prishnin kur kanė shumė muze tė tjerė qė ēalojnė. Dikush duhet tė pėrgjigjet pėr kėtė lloj dėmi qė ėshtė krijuar. Mbyllja e muzeut arkeologjik tė Durrėsit ėshtė njė absurditet i madh nga Ministria e Kulturės”, pohon arkeologia. Ndėrkaq qė muzeu arkeologjik i Durrėsit u pėrmend dhe nė analizėn vjetore tė MTKRS. Nė njė konferencė shtypi ku ish ministri Aldo Bumēi prezantoi punėn dhe objektivat e dikasterit ministror, theksoi pėr 2013 pėrfundimin e muzeut arkeologjik tė Durrėsit, pėr tė cilin fatkeqėsisht kjo ministri sipas specialistėve nuk ka bėrė asgjė.

MTKRS, asnjė aksion pėr muzetė dhe parqet arkeologjikė

Sipas studiueses sė njohur, Iris Pojani, duke mos u kuptuar rėndėsia e promovimit trashėgimisė kulturore i shkaktohet njė dėm shumė i madh. Muzeu i ri arkeologjik nė Durrės u hap nė vitin 2000. I cilėsuar si muze i pėrmasave kombėtare sot ai ėshtė jashtė funksionit, dhe nuk ka pasur vėmendjen e MTKRS. Sipas studiueses Pojani, Ministria e Kulturės jo vetėm qė ėshtė e pafuqishme pėrballė degradimit tė monumenteve tė kulturės por duke qenė se duhet tė punojė dhe pėr promovimin e saj ka harruar rėndėsinė e muzeve nė tė gjithė vendin. “MTKRS duhet tė caktojė strategjitė qė nuk i ka, tė ketė planet e veprimit. Unė nuk shikoj qė kėtė vit apo nė vitin paraardhės tė kemi pasur njė vit aksioni pėr muzetė apo parqet arkeologjike, ose pėr krijimin e itinerareve kulturore tė caktuara nė ujdi me ata tė turizmit. Mungon njė lloj koherence nė planifikimin e promovimit. Turizmi ėshtė i tillė, ėshtė industri mė vete, por fusha e trashėgimisė ėshtė e keqfinancuar”, tregon studiuesja. Muze tė tjerė arkeologjikė nė vendi tonė janė nė Tiranė, Butrint, Apolloni.

http://www.sot.com.al/kultura/skanda...rikonstruksion
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.