Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.7.2008, 20:34   1

Shkrim i cituar Biblioteka Kombėtare


Citim:
Biblioteka Kombėtare: Lodhje dhe burokraci

Biblioteka Kombėtare ka vite qė rėnkon nga menaxhimi i pamėshirshėm, duke bėrė qė ky institucion sot tė ofrojė njė ambient aspak komod pėr lexuesit, qė i drejtohen bibliotekės.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2009, 22:38   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Bibliografia kombėtare domosdoshmėri


Citim:
U organizua sesioni konsultativ me temėn “Ēėshtje tė bibliografisė Kombėtare”, ku debatuan njohės tė bibliografisė nga Biblioteka e Shqipėrisė dhe Biblioteka e Kosovės.

Nė Bibliotekėn Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės, u organizua Sesioni Konsultativ nė temėn “Ēėshtje tė bibliografisė Kombėtare”, ku debatuan njohės tė bibliografisė nga Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė dhe Biblioteka Kombėtare dhe Universitare e Kosovės.

Nga Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė tė pranishėm ishin drejtori Prof. Dr. Aurel Plasari e Ramazan Vozga, shef i Qendrės pėr Trajnime. Ndėrsa, nga Biblioteka Kombėtare dhe Universitare e Kosovės, morėn pjesė bibliografė nga Departament i Bibliografisė e punonjės tė tjerė tė BKUK-sė.

Drejtori i Bibliotekės Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės dr. Sali Bashota pėrshėndeti pėrfaqėsuesit nga Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė dhe e vlerėsoi tė rėndėsishėm mbajtjen e kėtij Sesioni nė zhvillimin e mėtejmė tė fushave specifike tė bibliotekarisė. Nga ana tjetėr, drejtori i BKSH, dr. Aurel Plasari e cilėsoi tė pamundshėm ekzistimin e njė Biblioteke Kombėtare pa botimin e bibliografisė sė mirėfilltė kombėtare.

Ndėrkohė, Ramazon Vozga, shef i Qendrės pėr Trajnim dhe njohės i mirė i bibliografisė, theksoi se, nė hartimin e bibliografive duhet tė pėrfillen standardet e pranuara ndėrkombėtare tė pėrshkrimit bibliografik tė vendosura nga IFLA. Shefi i Bibliografisė nė BKUK mr. Tahir Foniqi, theksoi se hartimi i bibliografive kombėtare pėrfill edhe veēori e standarde kombėtare, nisur nga pėrdoruesit e saj e homogjenė.

Nė diskutim u angazhuan edhe Besim Kokollari, i cili paraqiti problematikėn e zbatimit tė standardeve bibliotekare dhe nevojėn e pėrshtatjes sė tyre pėr nevojat e hapėsirės shqip-folėse, Muharrem Halili, Drita Deva e Rrushe Behluli-Sadiku.

Nė fund doli nevoja pėr njė bashkėpunim mė tė shpeshtė ndėrmjet bibliografėve tė dyja institucioneve bibliotekare.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=24307
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 12:55   3

Shkrim i cituar Prishtinė: Konferenca IV Kombėtare e Bibliotekonomisė, 23-24 nėntor


Citim:
Organizohet nė Prishtinė Konferenca Kombėtare e Bibliotekonomisė

Biblioteka Kombėtare dhe Universitare e Kosovės bashkė me Bibliotekėn Kombėtare tė Shqipėrisė organizojnė, nė Prishtinė, mė 23 - 24 nėntor 2009, Konferencėn Kombėtare tė Bibliotekonomisė me temėn: “Nga Bibliografia te Webografia e librit shqip”.

Kjo Konferencė, tashmė tradicionale, e cila organizohet pėr herė tė katėrt, ėshtė organizim i pėrbashkėt i kėtyre dy institucioneve mė tė rėndėsishme tė bibliotekarisė (tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė) dhe mbahet nėn kujdesin dhe mbėshtetjen e Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė sė Kosovės dhe Ministrisė sė Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve tė Shqipėrisė.

Nė kėtė Konferencė, nė tė cilėn pritet tė paraqiten kumtesa nga njohėsit mė tė mirė - me formim kulturor dhe bibliotekar, nga Shqipėria dhe Kosova, do tė analizohen praktikat e gjertanishme si dhe tė arriturat nė punėn e ruajtjes, pėrpunimit dhe bartjes sė informacioneve bibliografike tė librit shqip nga format tradicionale tė botimeve nė formatin libėr, nė plasimin, pėrkatėsisht shpėrndarjen e informacionit bibliografik tė librit shqip nėpėrmjet rrjetit tė internetit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=37784
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2009, 22:23   4
Citim:
Filloi Konferenca Kombėtare e Bibliotekonomisė

Praktikat e gjertanishme si dhe tė arriturat nė punėn e ruajtjes, pėrpunimit dhe bartjes sė informacioneve bibliografike tė librit shqip nga format tradicionale deri te modernizimi i bibliotekave shqiptare janė temat tė cilat do tė trajtohen gjatė kėtyre dy ditėve nė konferencė.

Drejtori i Bibliotekės Kombėtare Universitare tė Kosovės, Sali Bashota, tha se edicioni i kėtij viti si dhe tema qė do tė shqyrtohet ėshtė me interes pėr burimet e informacionit edhe sa i pėrket prezantimit tė bibliografisė elektronike nė internet.

Nė kėtė konferencė pritet tė paraqiten kumtesa nga njohėsit mė tė mirė, me formim kulturor dhe bibliotekar, nga Shqipėria dhe Kosova.

Edicioni i katėrt i Konferencės Kombėtare tė Bibliotekonomisė mbahet me mbėshtetjen e Ministrisė sė Arsimit si dhe Ministrisė sė Kulturės tė Shqipėrisė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=38253
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2010, 08:57   5
Citim:
Biblioteka Kombėtare feston 90-vjetorin

Nėntėdhjetė vjet mė parė u themelua Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė, si institucion i parė shtetėror, publik e laik.

Me kėtė rast do tė organizohet njė ceremoni festive, ku do tė jetė i pranishėm ministri i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Ferdinand Xhaferaj, drejtori Aurel Plasari dhe personeli aktual.

Si bėrthamė e Bibliotekės Kombėtare tė themeluar mė 1920 shėrbeu fondi i bibliotekės sė “Komisisė Letrare Shqipe”, organizėm i pėrbashkėt shqiptaro-austriak, krijuar nė qytetin e Shkodrės nė vitin 1917, nė kontingjencat e njohura tė Luftės sė Parė Botėrore. Mė 1920 ky fond u vendos nė Ministrinė e Arsimit e mė pas u bėnė pėrpjekje pėr pasurimin e tij.

Nė momentin e pėrurimit, kjo bibliotekė kishte rreth 6000 vėllime. Pėr periudhėn e paraluftės, spikat veprimtaria e saj nė vitet e Mbretėrisė Shqiptare (1928-1937), kur institucioni drejtohej nga atdhetari dhe lėvruesi i gjuhės shqipe, Sotir Kolea.

Mbarimi i Luftės sė Dytė Botėrore e gjeti bibliotekėn me njė koleksion prej 15'000 vėllimesh. Koleksionet me karakter albanologjik u rritėn kryesisht si rezultat i konfiskimit tė disa librarive dhe bibliotekave private tė personaliteteve tė kulturės.

Nė fund tė vitit 1947, fondi i saj numėronte rreth 100'000 vėllime. Prej vitit ’90 politikat kanė ndryshuar dhe Biblioteka Kombėtare po synon drejt fondit dixhital tė saj.

http://216.75.13.41/index/kulture/ac...e1c6e73fc.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.