Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 22.7.2008, 20:58   1

Shkrim i cituar Z1: Porte nė Shqipėri


-
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2008, 16:52   2

Shkrim i cituar Transporti i Shqipėrisė Veriore dhe Lindore i drejtohet portit tė Durrėsit


Mė parė njė pjesė e madhe e mallrave tė synuara pėr nė Shqipėri tė Veriut dhe Lindore kalonin nėpėrmjet porteve greke. Por rritja e transportit me kontejnerė si dhe zbutja e pengesave doganore nė portin detar tė Durrėsit i ka rikthyer kontejnerėt dhe trejlerėt nė kėtė port njėlloj si nė periudhėn e pasluftės shqiptaro-serbe.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=8791
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.1.2009, 19:18   3

Shkrim i cituar Tiranė: Miratohet projekti 1.1 mld € pėr portin e Vlorės


Gati njė miliard euro do tė investohen pėr ndėrtimin e portit tė kontenierėve nė pyllin e Sodės nė Vlorė. Qeveria ka miratuar dje vendimin pėr pėrcaktimin e autoritetit kontraktues, pėr ndėrtimin e portit tė kontenierėve, si dhe pėr miratimin e bonusit nė procedurėn pėrzgjedhėse konkurruese, qė i jepet shoqėrisė. Gjatė mbledhjes sė qeverisė, Berisha tha se pėr shkak tė thellėsisė sė ujėrave tė saj, Vlora do tė ketė njė nga portet mė tė mėdha tė Mesdheut.

Fazat e ndėrtimit

1: Pėrgatitja e dallgėthyeses 5'050m i gjatė, 2 vende ankorimi (kalata) pėr Super Post Panamax dhe 60ha shesh kontenierėsh.
2:Pėrgatitja e 2 vendesh ankorimi (kalatave) pėr Post Panamax dhe 70ha shesh kontenierėsh.
3: Pėrgatitja e 1 vendi ankorimi shtesė pėr Post Panamax dhe 25ha
shesh kontenierėsh.
4: Pėrgatitja e 2 vendeve ankorimi shtesė pėr konteinerėt Post
Panamax, 2 vende ankorimi RoRo dhe 10ha shesh kontenierėsh.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=24084
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.2.2009, 11:45   4

Shkrim i cituar Porti i Shėngjinit, perspektivė zhvillimore pėr Prishtinėn


Prishtinė, 19 shkurt - Nė bazė tė kompetencave qė ka dhe nė kuadėr tė diskutimeve tė mėhershme nga shteti perėndimor, kryeministri verior, Hashim Thaēi, tha se i ka dėrguar letėr kryeministrit perėndimor, Sali Berisha, pėr ofertėn publike tė shfrytėzimit tė portit tė Shėngjinit, duke shfaqur bindjen se kjo ofertė vulos perspektivėn tonė zhvillimore dhe forcon mė tej marrėdhėniet mes dy shteteve shqiptare.

"Kam kontakte tė drejtpėrdrejta me kryeministrin Berisha dhe besoj qė marrėveshja do tė nėnshkruhet shumė shpejt ndėrmjet dy qeverive", tha Thaēi nė mbledhjen e djeshme tė qeverisė. Sipas tij, qasja e shtetit verior nė portin e Shėngjinit do tė sillte pėrfitime tė shumanshme pėr tė gjitha palėt nė rajon.

http://www.kosova.com/artikulli/51965
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2009, 21:59   5

Shkrim i cituar Tiranė: Gatishmėri pėr t'i dhėnė Prishtinės portin e Shėngjinit


Presidenti dhe kryeministri i shtetit Perėndimor pritėn nė takime tė veēanta tre ministra tė shtetit tė Veriut, me tė cilėt biseduan njė sėrė ēėshtjesh pėr bashkėpunimin mes Tiranės dhe Prishtinės.

Fatmir Limaj, ministėr i Transporteve, Ahmet Shala, ministėr i Ekonomisė dhe Financave, Lutfi Zhargu, ministėr i Tregtisė dhe Industrisė, i dorėzuan kryeministrit Berisha vendimin e Prishtinės pėr tė hapur bisedimet rreth portit tė Shėngjinit, pėr tė cilin shteti i Veriut ka ngritur dhe njė grup tė posaēėm ndėrministror. Ndėrsa kryeministri Berisha u shpreh se shteti Perėndimor ėshtė plotėsisht i gatshėm pėr lėshimin e portit.

Nė takim u diskutua gjerėsisht dhe mbi nevojėn e njė studimi mbi zgjerimin e mundshėm tė portit tė Shėngjinit nė mėnyrė qė ai tė plotėsojė me kapacitetet e tij nevojat e shtetit tė Veriut.

http://alsat-m.tv/Lajme-nga-rajoni/11510.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2009, 14:33   6

Shkrim i cituar Tirana ngre grup ministror pėr daljen e Prishtinės nė det


Shteti Perėndimor do tė ngrejė njė grup ministror, i cili do tė bashkėrendojė punėn me grupin ministror tė shtetit tė Veriut pėr marrjen nė pėrdorim, nga Prishtina, tė portit tė Shėngjinit. Por nė bisedimet e djeshme pala perėndimore ka hedhur gjithashtu idenė e shikimit tė vijės bregdetare dhe pėr vendndodhje tė tjera, pasi porti i kėrkuar nga Veriu mund tė ngrihet kudo nė bregdetin shqiptar.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=15933
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2009, 18:31   7

Shkrim i cituar Prishtinė: Tirana dorėzon studimin pėr Portin e Shėngjinit


Presidenti i shtetit tė Veriut, Fatmir Sejdiu, ka pritur sot njė delegacion tė Komisionit pėr Politikėn e Jashtme tė Kuvendit tė shtetit Perėndimor, duke marrė tashmė nė dorė studimin e plotė pėr Portin e Shėngjinit nė tė cilin shteti i Veriut do tė ketė qasje tė veēantė.

http://www.kosova.com/artikulli/53042
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.7.2009, 08:12   8

Shkrim i cituar Shėngjin: Linjė e re tragetesh me Italinė


Nga vėnia nė funksionim e linjės sė tragetit qė lidh shtetin Perėndimor me Italinė, numri i udhėtarėve dhe mjeteve qė kalojnė nga porti i Shėngjinit me reth 30%. Udhėtarėt qė marrin kėtė linjė pėr tė kaluar nė qytetet veriore tė vendit dhe nė shtetin e Veriut pėrfitojnė nė kohė, por edhe nė para, pasi tarifat janė mė tė lira se nė portin e Durrėsit.

Sė shpjeti pritet qė Ministria e Bujqėsisė tė miratojė dhe transportin e produkteve bujqėsore dhe atyre tė detit nėpėrmjet portit tė Shėngjinit, duke rritur kapacitetin pėrpunues nė kėtė port.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=6072
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2009, 12:22   9

Shkrim i cituar Porti i Durrėsit synon trefishimin e kapacitetit


Viti 2009 ka qenė njė vit transforimesh tė mėdha e tė rėndėsishme pėr Portin Detar tė Durrėsit.

Drejtori i Autoritetit Portual, Eduard Ndreu, shprehet se investimet nė infrastrukturė po e kthejnė atė nė njė nga portet moderne tė Mesdheut, i cili synon tė pėrpunojė 12 milion ton mallra nė vit, ose tre herė mė shumė se sa kapacitetet aktuale vjetore tė pėrpunimit si dhe mbi 1 milion udhėtarė me tragete.

Para njė muaji ėshtė hapur pėr automjetet, pas dhjetra vitesh bllokimi, hyrja kryesore e portit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=26523
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.8.2009, 14:22   10

Shkrim i cituar Vlorė: Port i ri dhe zonė e lirė ekonomike


Nė Vlorė do tė formohet zonė e lirė ekonomike, e cila do tė funksionojė si pjesė pėrbėrėse e portit tė ri qė pritet tė ndėrtohet. Sipas vendimit tė qeverisė, krahas parkut industrial dhe atij energjetik, Vlora do tė jetė tėrėsisht e kahėzuar drejt interesit tė biznesit privat, i cili nė tė vėrtetė ishte dhe nismėtar i kėtyre projekteve.

Interesin mė tė madh pėr ndėrtimin e portit e ka shfaqur anglo-zviceranja "Zumax", e cila nė tenderin ndėrkombėtar pėrmbushi kriteret e vendosura nga shteti shqiptar. E njėjta ėshtė interesuar edhe pėr zonėn e lirė ekonomike, pėr tė cilėn gjithashtu do tė shpallet tender ndėrkombėtar.

"Pa marrė parasysh se kush do ta fitojė tė drejtėn e menaxhimit dhe zhvillimit tė zonės sė lirė, ai do tė jetė i obliguar tė funksionojė si jjė komponentė e integruar me portin", - ka pohuar kryeministri Berisha.

Duke e vlerėsuar portin e ri nė Vlorė, si projekt tė madh infrastrukturor nė Shqipėri, kryeministri shtoi se "ky projekt gjigant parasheh investim prej rreth dy miliardė eurosh dhe ndėrtim tė njė prej porteve mė tė mėdha nė Mesdhe".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=27840
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 20:43   11
Citim:
Shqiptarėt e Kosovės rrisin importet nga Durrėsi

Prej 2 vitesh, tregtarėt grosistė nga Kosova i janė rikthyer portit tė Durrėsit. Tashmė nga ky port zbarkojnė qindra tonelata me mallra tė ndryshme me destinacion Kosovėn.

Duket se lehtėsirat nė taksa kanė favorizuar rritjen e fluksit tė mjeteve tė tonazheve tė rėnda me ngarkesa pėr nė shtetin e Kosovės.

Burime nga porti bėnė tė ditur pėr “standard” se “mallrat porositen nė vende tė ndryshme tė Evropės Perėndimore, kryesisht nga Italia dhe nga Zvicra”.

Sipas statistikave tė Doganės sė Durrėsit, pėr ēdo ditė nė port zbarkojnė nga tragetet 10-12 kamionė tė tonazhit tė lartė, e njė numėr po aq trajlerash apo kontejnerėsh. Kosovarėt importojnė kryesisht produkte ushqimore nga Italia, madje dhe nga kompani prestigjioze, si Divella etj.

Gjithashtu, nėpėrmjet portit tė Durrėsit, bizneset kosovare importojnė edhe produkte e lėndė ndėrtimi, prodhime elektroshtėpiake dhe karburante.

Janė dy linja tragetesh, "Venturis Ferries" dhe "Venezia", tė cilat tashmė funksionojnė pėr transportin e kamionėve tė biznesit kosovar dhe atij shqiptaro-maqedonas. Mėsohet se pėr riaktivizimin e kėsaj linje tė transportit tė mallrave, ka ndikuar ulja e taksave portuale dhe tarifave doganore. Ato kanė favorizuar rritjen e kėtij fluksi automjetesh tė rėnda, tė cilat mė parė ishin larguar pėr shkak tė tarifave tė larta.

Nė Doganėn e Durrėsit deklaruan pėr “standard” se “kėto mallra me sasi mbi 250 tonė nė ditė kalojnė transit, ato nuk paguajnė asnjė taksė doganore, pasi i nėnshtrohen kėtyre taksave nė vendin e tyre”.

Deri pak vite mė parė, njė pjesė e mirė e mjeteve tė rėnda tė transportit dhe mallrave qė ato transportojnė preferonin linjat me Greqinė, pasi atje gjenin shėrbim mė tė favorshėm, por tani ndodh ndryshe. Por me ndryshimin e situatės ekonomike e politike, ata iu rikthyen portit tė Durrėsit.

Itinerari qė ata ndjekin pas mbėrritjes nė portin e Durrėsit ėshtė linja Durrės- Morinė apo edhe Qafė-Thanė e prej andej nė Kosovė. Sipas doganierėve tė Durrėsit, biznesmenėve kosovarė u janė rezervuar procedura tė shpejta, nė mėnyrė qė ata tė pėrfitojnė kohė dhe tė kenė tė gjitha mundėsitė pėr tė udhėtuar gjatė orėve tė ditės, sidomos gjatė kėtyre ditėve kur kushtet e motit janė prishur.

Nga ana e tyre tregtarėt dhe biznesmenėt kosovarė shprehen se “nga ky port kanė sigurinė absolute dhe leverdinė financiare”.

http://www.standard.al/index.php/ekonomi/6531.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2010, 21:19   12
Citim:
Porti Detar i Durrėsit ēel teminalin e ri tė udhėtarėve

Porti Detar i Durrėsit, ka ēelur kėtė fundjavė teminalin e ri tė udhėtarėve, njė hapėsirė moderne e pėrpunimit tė automjeteve dhe dokumentacionit tė udhėtarėve. Drejtuesit e portit detar tė Durrėsit, thanė se hapja e 12 sporteleve tė reja, krahas 23 ekzistuese e uli ndjeshėm kohėn e qėndrimit tė udhėtarėve nė port.

Pėr shumė vite, udhėtarėt qė vinin nga Italia kalonin me mjaft vėshtirėsi nė portin e Durrėsit pėr shkak tė njė terminali tė vogėl dhe jashtė ēdo standarti apo kushti teknik.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=74115
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2010, 22:39   13
Citim:
Limaj: Kosovėn e ndajnė nga Shqipėria vetėm 17 kilometra hekurudhė

Prishtinė, 27 gusht - Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, ka kėrkuar nga komuniteti i biznesit qė tė jetė pjesė pėrbėrėse e bisedimeve me ekspertėt shqiptarė pėr tė marrė me koncesion Portin e Shėngjinit.

Gjatė njė vizite qė i bėri tė premten Odės Ekonomike tė Kosovės, siē raporton RTV21, ministri Limaj ėshtė takuar me kryetarin e OEK-ut, Safet Gėrxhaliu, dhe pėrfaqėseus tė bizneseve, me tė cilėt ka biseduar pėr hekurudhat e Kosovės, si dhe pėr rolin e komunitetit tė biznesit pėr portin e Shėngjinit, i cili nga Qeveria e Shqipėrisė i ėshtė dhėnė Kosovė nė shfrytėzim.

Gėrgjaliu ka thėnė se gjatė kėtij takimi ėshtė diskutuar pėr krijimin e partneritetit me palėn shqiptare lidhur me hekurudhėn qė lidh Kosovėn me Shqipėrinė, si dhe pėr rolin e komunitetit tė biznesit pėr portin e Shėngjinit.

“Nė rend tė parė u bisedua pėr aktualizimin apo pėr njė formė tė krijimit tė partneritetit me palėn shqiptare nga Shqipėria pėr hekurudhėn nė drejtim Prishtinė – Prizren – Tiranė – Durrės, pėr rrugėn e cila e ka njė rėndėsinė sa kombėtare e politike aq edhe ekonomike nė drejtim tė Prizrenit nė kahe tė Tetovės, koncesionimi i rrugės Prishtinė – Shkup, e cila ėshtė po ashtu e njė rėndėsie tė veēantė dhe mbi tė gjitha u bisedua mbi kontributin dhe rolin qė mund ta japė Oda Ekonomike dhe komuniteti i biznesit pėr Portin i Shėngjinit”, ka thėnė Gėrxhaliu.

Ndėrkaq, ministri Limaj ka thėnė se gjatė takimit me komunitetin e biznesit dhe drejtues tė OEK-sė u bisedua pėr veprimet qė do t’i marrin pėr autorrugėn Prishtinė - Shkup, gjendjen e hekurudhave, si dhe funksionalizimi i linjės hekurudhore Klinė - Xėrxė - Prizren, dhe ajo qė e lidh Shqipėrinė me Kosovėn.

“Ne do tė jemi tė gatshėm kur pjesa shqiptare tė pėrfundojė pjesėn e vet tė hekurudhave, pėr faktin qė Kosova ka shumė mė pak punė. Ne kemi diku 17 kilometra nga Prizreni pėr tė shkuar nė drejtim tė kufirit me shtetin shqiptar, kėshtu qė nga ana jonė ne kemi shumė mė tė lehtė implementimin e kėtij projekti se sa pjesa shqiptare por kur do qė shteti shqiptar do tė jetė i gatshėm pėr tė filluar realizimin e atij projekti tė propozuar nga kryeministri Berisha ne nga ana jonė do tė jemi tė gatshėm tė fillojmė implementimin e tij”, ka thėnė ai.

Mirėpo sipas ministrit Limaj, ajo qė ministria ka si prioritet ėshtė funksionalizimi dhe modernizimi i linjės hekurudhore Prishtinė – Shkup.

Prioritet tė veēantė ministri Limaj i ka dhėnė edhe Portit tė Shėngjinit, duke kėrkuar nga komuniteti i biznesit qė tė jetė pjesė pėrbėrėse e bisedimeve me ekspertėt shqiptarė pėr tė marrė me koncesion kėtė port tė rėndėsishėm pėr Kosovėn.

“Ne po presim qė Qeveria shqiptare t’i kryejė procedurat pranė Parlamentit. Ne kemi dėrguar ekspertėt qė tė zgjidhen modalitetet, sepse flasim pėr njė port dhe nė kėtė rast tė njė shteti tė huaj, i cili i jepet nė dispozicion njė shteti tjetėr dhe duhet rregullore ligjore qė nuk ka ndodhur deri mė tani, duhet tė gjendet se si ėshtė rregulluar nga vendet e tjera prandaj ekspertėt e shtetit shqiptar janė duke parė si tė gjenden modalitetet ligjore pėr t’ia dhėnė nė shfrytėzim Kosovės Portin e Shėngjinit”, ka thėnė ministri Limaj.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,32445
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2010, 16:00   14
Citim:
Porti i Shėngjinit, plani pėr ta thelluar

Prej njė viti, Drejtoria e Pėrgjithshme e Portit tė Shėngjinit ėshtė duke punuar pėr njė projekt qė synon thellimin e portit, pra gėrmimin e rėrės dhe zgjerimin e kalatės, nė mėnyrė qė tė vijnė anije tė tonazhit mė tė madh.

Projekti ka nisur me kohė, por nuk ka njė konfirmim zyrtar nėse ka lidhje me planin e dhėnies me koncesion ndaj palės kosovare. Tė dhėnat zyrtare nga Ministria e Transportit mbi kapacitetin e portit flasin pėr njė kalatė qė nuk shkon mė shumė se 160 metra, kurse thellėsia e detit nuk i kapėrcen tė 8 metrat, duke lejuar nė njėfarė mėnyre vetėm ankorimin e anijeve 5 mijė tonė.

Sipas sektorit qė mbulon transportin detar nė ministri, nė Portin e Shėngjinit sasia maksimale e lejueshme pėr pėrpunimin e mallrave ėshtė 500 mijė tonė, por nė fakt arritja mė e madhe e mallrave nuk ka shkuar mė shumė se 350 mijė tonė nė vit (Porti i Durrėsit, 7 milionė tonė nė vit).

Edhe pse juridikisht porti nuk ka kaluar nė duart e Kosovės, praktikisht funksioni i tij lidhet nė shumicėn e rasteve pėr shkėmbimin e mallrave vetėm pėr kėtė vend.

http://www.gazeta-shqip.com/index/ek...8be445c1c.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2011, 20:59   15
Citim:
Porti i Durrėsit hapi zyrėn nė Prishtinė

Prishtinė, 11 mars – Oda Ekonomike e Kosovės dhe Autoriteti Portual i Durrėsit hapėn sot nė Prishtinė zyrėn pėrkatėse, e cila do tė rrisė nė mėnyrė tė ndjeshme qarkullimin e mallrave dhe do tė jetė njė avokat i biznesit kosovar qė ėshtė i lidhur shumė ngushtė me portin e Durrėsit.

Kryetari i OEK-t, Safet Gėrxhaliu theksoi se ka ardhur koha qė bashkėpunimi ekonomik nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė tė dalė nga hija politike dhe nė tė ardhmen tė bėhet njė nga shtyllat kryesore tė marrėdhėnieve tė pėrgjithshme nė mes tė dy shteteve vėllazėrore.

“Pa i dėmtuar marrėdhėniet e shkėlqyera politike, ka ardhur koha qė tė dy vendet tash tė shfrytėzojnė afėrsinė e tyre qė ėshtė unike pėr Evropėn dhe tė fillojnė tė krijojnė modelin e bashkėpunimit ekonomik, ku kėmbimi tregtar pėr njė vit kap shumėn modeste prej 65 milionė euro nė tė dy drejtimet tė
zėvendėsohet me njė bashkėpunimit tė strukturuar, dhe komplementar, dobiprurės pėr tė dyja palėt”, ka thėnė Gėrxhaliu.

Ai shtoi se tė dy vendet duhet t’i heqin barrierat e deritashme, duke gjetur gjuhė tė pėrbashkėt nė depėrtimin e tregut evropian dhe rajonal.

Njėkohėsisht ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka tha se niveli i marrėdhėnieve tregtare dypalėshe nuk ėshtė nė nivelin e duhur, pasi sipas shifrave zyrtare Shqipėria ėshtė e shtata si partner tregtar i Kosovės.
Ai u ndal edhe te rėndėsia e hapjes sė Zyrės sė Autoritetit Portual tė Durrėsit nė Prishtinė, duke thėnė se hapja e kėsaj zyre pėrbėn njė ngjarje tė shėnuar nė marrėdhėnieve tė tė dy vendeve.

Drejtori i pėrgjithshėm i Autoritetit Portual, Edmond Ndreu tha se qėllimi i hapjes sė kėsaj zyre nė Prishtinė ėshtė rritja e nivelit tė komunikimit midis portit si biznes dhe biznesit kosovar.

“Njė qėllim akoma mė fisnik i kėsaj zyre do tė jetė se tashmė biznesi kosovar do tė ketė njė avokat tė vetin nė Prishtinė, i cili ėshtė i lidhur shumė ngushtė me portin e Durrėsit”, tha Ndreu.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,52036
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2011, 19:12   16
Citim:
Tregtarėt nga Kosova rritin importet nga Durrėsi

Tregtarėt grosistė nga Kosova i janė rikthyer Portit tė Durrėsit, pasi sipas tyre, nga ky port zbarkojnė qindra tonelata me mallra tė ndryshme me destinacion Kosovėn. Duket se lehtėsirat nė taksa kanė favorizuar rritjen e fluksit tė mjeteve tė tonazheve tė rėnda me ngarkesa pėr nė shtetin e sapokrijuar tė Kosovės.

Burime nga porti bėnė tė ditur se mallrat porositen nė vende tė ndryshme tė Evropės Perėndimore, kryesisht nga Italia dhe nga Zvicra. Sipas statistikave tė Doganės sė Durrėsit pėr muajt e pare tė vitit 2011, pėr ēdo ditė nė port zbarkojnė nga tragetet 10 kamionė tė tonazhit tė lartė, e njė numėr po aq trajlerash apo kontejnerėsh. Kosovarėt importojnė kryesisht produkte ushqimore nga Italia, madje dhe nga kompani prestigjioze, si Divella etj.

Gjithashtu, nėpėrmjet Portit tė Durrėsit, bizneset kosovare importojnė edhe produkte e lėndė ndėrtimi, prodhime elektroshtėpiake dhe karburante. Janė dy linja tragetesh, "Ventouris Ferries" dhe "Venezia", tė cilat tashmė funksionojnė pėr transportin e kamionėve tė biznesit kosovar dhe atij shqiptaro-maqedonas.

Mėsohet se pėr riaktivizimin e kėsaj linjte tė transportit tė mallrave, ka ndikuar ulja e taksave portuale dhe tarifave doganore. Ato kanė favorizuar rritjen e kėtij fluksi automjetesh tė rėnda, tė cilat mė parė ishin larguar pėr shkak tė tarifave tė larta. Nė Doganėn e Durrėsit deklaruan pėr “Standard” se “ kėto mallra me sasi mbi 450 tonė nė ditė kalojnė transit, ato nuk paguajnė asnjė taksė doganore, pasi i nėnshtrohen kėtyre taksave nė vendin e tyre”.

Deri pak vite mė parė, njė pjesė e mirė e mjeteve tė rėnda tė transportit dhe mallrave qė ato transportojnė preferonin linjat me Greqinė, pasi atje gjenin shėrbim mė tė favorshėm. Por me ndryshimin e situatės ekonomike e politike, ata iu rikthyen Portit tė Durrėsit. Itinerari qė ata ndjekin pas mbėrritjes nė Portin e Durrėsit ėshtė linja Durrės - Morinė apo edhe Qafė-Thanė, e prej andej nė Kosovė.

Sipas doganierėve tė Durrėsit, biznesmenėve kosovarė iu janė rezervuar procedura tė shpejta, nė mėnyrė qė ata tė pėrfitojnė kohė dhe tė kenė tė gjitha mundėsitė pėr tė udhėtuar gjatė orėve tė ditės, sidomos gjatė kėtyre ditėve kur kushtet e motit janė prishur. Nga ana e tyre tregtarėt dhe biznesmenėt kosovarė shprehen se “kemi sigurinė dhe leverdinė financiare”.

http://www.standard.al/standard/inde...ale/18828.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2011, 23:05   17
Citim:
Porti i Durrėsit, i ndryshojnė fytyrėn 60 milionė euro investime

DURRES- Modernizimi i portit tė Durrėsit i ka kushtuar Autoritetit Portual mė shumė se 60 milionė euro, tė cilat janė pjesė e fondeve tė vet shoqėrisė, qeverisė shqiptare dhe mbėshtetjes nga fondet e huaja.

Porti ka nėn juridiksionin e vet 140 ha prej tė cilave 80 ha janė tokė dhe 60 ha tė tjerė sipėrfaqe ujore me basenin e gjerė. Drejtori APD, Eduart Ndreu, ka thėnė se puna pėr modernizimin e portit ka nisur disa vite mė parė, ndėrsa ritmet janė pėrshpejtuar nė 5 vitet e fundit.

Pėrshtatja e kėtij porti me standardet mė tė mira evropiane nė pėrpunimin e mallrave, shėrbime dhe nė kushtet e pėrpunimit tė udhėtarėve kanė nxitur disa projekte tė rėndėsishme.

“Ėshtė investuar shumė nė tė gjitha drejtimet si nė infrastrukturė, superstrukturė, menaxhim, mendėsinė e punės e profesionit, sigurinė portuale etj.”,-ėshtė shprehur Ndreu. Kurba e zhvillimit dhe strategjive kanė ardhur nė ngjitje duke synuar ti japin ngjyrėn evropiane tė konceptit tė punės dhe tė administrimit.

“Tani qė flota e peshkimit ka marrė zgjidhje pėr portin dhe shtrirjen e modernizimin, si dhe pėr garantimin e sigurisė nė terminalin e trageteve, nuk ka mė pengesa nė drejtim tė modernizimit tė plotė”,- tha Ndreu.

Tani porti ka masterplan qė parashikon deri nė detaj gjithēka lidhur me perspektivėn. Sistemi elektronik ka bėrė tė mundur menaxhimin e sipėrfaqes, tė tė mirave materiale dhe ēekinit e peshave. Bėrja e masterplanit ka detyruar Autoritetin Portual dhe ministrinė e linjės tė ndėrhyjnė nė disa projekte pėr ti pėrshtatur me standardet e kėrkuara. APD pohon se cilėsia e punimeve nga kompania e huaj nė ndėrtimin e terminalit tė ri ėshtė shumė e lartė.

Porti tani gjendet nė fazėn e diskutimit pėr thellimin e basenit tė portit dhe pėrshtatjen e kalatės 7 e kalatės 8. Ky proces pritet tė rihapet tani dhe sipas pėrllogaritjeve tė bėra, por qė nuk janė pėrfundimtare, do tė shkojnė diku tek 12-13 milionė euro.

Autoriteti Portual po synon qė kroēeret me pushues e vizitorė tė huaj tė zbresin jo mė tek terminali i sotėm, por pranė hyrjes numėr 1, nė anė tė shėtitores “Taulantja”. Kjo do u japė mundėsi tė huajve tė njihen me qytetin, pjesėn arkeologjike, Amfiteatrin dhe muzeun, objektet e ndryshme si kalaja, Torra veneciane, Rotunda, Pusi Topanasė etj. Durrėsi sot vizitohet nga pak turistė qė pėrshkojnė Adriatikun dhe sipas drejtorit Ndreu arsyet janė tė shumta.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70272
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 17:49   18
Citim:
Gati terminali i ri trageteve nė Portin e Durrėsit

Terminali i ri i trageteve nė portin e Durrėsit do tė jetė gati pranverėn e ardhshme. Sipas kontratės me qeverinė shqiptare, firma “Vega” do tė pėrfundojė pjesėn e mbuluar tė terminalit brenda 31 dhjetorit tė kėtij viti, ndėrsa punimet e pėrgjithshme nė krahun lindor tė terminalit do tė mbyllen pėrfundimisht mė 31 maj tė vitit 2012.

Qysh nė gusht tė vitit 2010 u vunė nė funksionim rreth 22 mijė metra katrorė nga terminali i ardhshėm ku pėrfshihen 8 sportele pėr autoveturat, 4 pėr kamionėt si dhe pika e kontrollit policor tė Antidrogės dhe zhvendosja e pėrkohshme e katėr kabinave tė pėrpunimit tė udhėtarėve nė tė njėjtėn zonė i hap rrugė realizimit tė plotė tė projektit.

Terminali ndėrtohet me njė investim tė pėrbashkėt prej afro 15.4 milionė eurosh nga Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH), Banka Evropiane e Investimeve (BEI) dhe Qeveria shqiptare.

Nė portin detar tė Durrėsit ėshtė pėrqendruar lėvizja mė e madhe e udhėtarėve dhe automjeteve me tragete. Vetėm nė 6-mujorin e parė tė kėtij viti kanė lėvizur me tragete mbi 281 mijė udhėtarė me rreth 86 mijė autovetura, kamionė dhe trajlera. Pėrfundimi i terminalit tė trageteve pritet tė modernizojė mjediset e qėndrimit tė udhėtarėve nė hyrje dhe nė dalje nga porti mė i madh i vendit.

Janė mbi 32 pėr qind mė shumė udhėtarė, se nė 10 muajt e parė tė vitit tė kaluar, kjo pasi tragetet e linjave nga porti i Durrėsit kanė thithur mė shumė pasagjerė. Sipas statistikave tė Autoritetit Portual, ky numėr ėshtė 32 pėr qind mė i lartė se sa shifrat e 10-mujorit tė parė tė vitit kaluar.

Numri i udhėtarėve nė dalje nga Durrėsi drejt vendeve tė tjera mbetet mė i lartė se sa ai i qytetarėve qė preferojnė tė mbėrrijnė me tragete nė port. Tragetet qė lundrojnė nga Durrėsi nė portet e Barit, Ankonės dhe Triestes dhe anasjelltas nė periudhėn janar - tetor 2011 kanė transportuar afro trefishin e udhėtarėve vendas dhe tė huaj drejt porteve italiane.

Terminali i ri i trageteve do tė rrisė ndjeshėm fluksin e imbarkimeve dhe trafikut tė udhėtarėve dhe mjeteve tė vogla motorike dhe atyre tė tonazhit tė rėndė drejt Italisė dhe vendeve tė tjera tė Evropės, por njėherėsh edhe transportin me trajler dhe mallrave drejt Kosovės, Maqedonisė e mė gjerė.?

http://www.standard.al/index.php/gen...ale/12298.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 19:22   19
Citim:
Maqedonia ndėrron Selanikun me Durrėsin

Shkup, 24 dhjetor - Maqedonia i kėrkon Shqipėrisė qė t’i vėrė nė dispozicion portin e Durrėsit, nė mėnyrė qė tė zėvendėsohet porti i Selanikut, i cili ka qenė pikė kryesore pėr shkėmbimet tregtare tė biznesit maqedonas.

Nė njė takim tė realizuar nė Ministrinė e Ekonomisė mes dy homologėve, ministri maqedonas Valon Saraēini deklaroi se duhet qė mes dy vendeve tė rriten shkėmbimet tregtare, nė mėnyrė qė tė zėvendėsojnė mallrat e huaja, raporton portali maqedonas Editorial.

Biznesi maqedonas duhet tė vijė nė Shqipėri pėr t’u bėrė pjesė e procesit tė privatizimeve e tė investojė nė fushėn e turizmit dhe tė minierave. Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės sė Shqipėrisė, Nasip Naēo deklaroi se marrėdhėniet tregtare mes dy vendeve janė shumė tė mira por ato duhet qė tė intensifikohen mė shumė.

http://koha.net/?page=1,15,81810
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:14   20
Citim:
Kina interesohet pėr Portin e Durrėsit ...

Pekin, 10 janar – Kina hedh sytė nga Porti i Durrėsit. Duke e konsideruar si njė pikė kyēe jo vetėm pėr zhvillimin ekonomik tė Shqipėrisė, por edhe atė rajonal, shteti potencial aziatik shfaq nė kėtė mėnyrė interesat e hapura pėr tė shtuar shkėmbimet tregtare qė kryen pėrmes tij.

Nė njė artikull tė posaēėm tė botuar nga prestigjiozja kineze “ChinaDaily” me titullin “Shqipėria, njė udhėtim suksesi”, flitet me superlative pėr kėtė nyjė strategjike tė Adriatikut dhe investimet qė po ndėrmerren brenda tij, raporton NOA.

“Porti mė i madh nė Shqipėri, ai i Durrėsit, luan njė rol kyē jo vetėm nė zhvillimin vendas, por edhe nė atė rajonal. Rreth 90 pėr qind e transportit detar shqiptar kalon nėpėrmjet tij, dhe kjo sasi po rritet me njė mesatare vjetore prej 5-6 pėr qind. Brenda pesė viteve tė fundit, Porti i Durrėsit ka fituar stabilitetin dhe ka pėsuar transformime tė rėndėsishme ligjore e strukturore, ndėrsa ka forcuar edhe infrastrukturėn dhe superstrukturėn e saj. E duke zbatuar politikat dhe procedurat evropiane, ai ka eliminuar edhe problemet e sigurisė, duke qenė tashmė nė njė rrugė shumė tė suksesshme”, citon artikulli i medias kineze tė lartpėrmendur.

I cili citon tė flasė mė pas edhe Eduard Ndreun, Drejtorin e Pėrgjithshėm tė Autoritetit Portual nė Durrės, i cili tregon sesi ky institucion po zbaton njė shumėllojshmėri ndryshimesh, duke e bėrė kėtė pikė kufitare edhe mė fleksibėl dhe mė efikas.

"Kjo na bėn tėrheqės dhe konkurrues dhe na dallon nga tė tjerėt pranė. Deri nė fund tė vitit tė ardhshėm, shpresojmė tė jetė bėrė tėrėsisht edhe privatizimi i tė gjitha terminaleve. Unė mbetem i bindur se kjo procedurė do tė ketė njė ndikim pozitiv nė operacionet tona", ka pohuar ai.

Duke shtuar mė tej se terminali i kontejnerėve do tė menaxhohet nga njė kompani turke, ndėrsa tė gjitha terminalet e tjera do tė jenė nė proces privatizimi deri nė fund tė vitit.

"Shumica e mineraleve shqiptare tė shkojnė direkt nė Kinė nėpėrmjet kėtij porti", sqaron mė tej tha shefi i portit tė Durrėsit. Ndėrsa i fton tė gjitha kompanitė kineze qė tė pėrdorin kėtė pikė tė rėndėsishme tė Adriatikut pėr shkėmbimet e tyre tregtare.

Vetėm pak javė mė parė, pėr Portin e Durrėsit, kanė shprehur interesin e tyre edhe sipėrmarrėsit maqedonas, gjatė njė takimi me ministrin shqiptar tė Ekonomisė, Nasip Naēo.

http://koha.net/?page=1,3,83443
http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:16.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.