Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.1.2012, 21:44   21
Citim:
Ministri Olldashi inspekton punimet nė portin e Durrėsit

Ministri i Punėve Publike dhe Transporteve, Sokol Olldashi vlerėsoi faktin se viti 2012 do tė jetė vendimtar pėr portin detar tė Durrėsit. Kėtė deklaratė ministri Olldashi e bėri pas pėrfundimit tė inspektimit tė punimeve tė rikonstruksionit nė kalatėn lindore tė kėtij porti.

Nė fjalėn e tij, Olldashi tha se brenda kėtij sezoni do tė pėrfundojė rikonstruksioni i kalatės nr. 10 si dhe ai i terminalit tė udhėtarėve. Ndėrkaq, do tė nisin edhe punimet e thellimit tė kanalit hyrės dhe basenit, ēka do tė mundėsojė hyrjen nė portin detar tė anijeve me kapacitet 30-40 mijė ton.

Punimet aktuale nė port, qė arrijnė vlerėn e investimit prej 28 milionė euro, mbėshteten nga privatizimi i shėrbimeve si dhe dhėnia me koncesion e terminalit tė kontenjerėve, ēka pėrbėn njė paketė tėrėsore tė ndryshimeve pozitive nė kėtė infrastrukturė gjigande tė vendit.

“Perfomanca shumė e mirė financiare e APD na lejon qė vlera e investimeve tė qeverisė shqiptare tė dyfishohet me financimet e vetė portit detar”, tha mė tej ministri Olldashi.

Kalata lindore, e njohur si kalata nr 10, po rikonstruktohet me financimin prej 8 milion euro nga autoriteti portual. Punimet pritet tė pėrfundojnė nė fillim tė muajit qershor tė kėtij viti.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=21545
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2012, 17:37   22
Citim:
Porte turistike nė Shqipėri, diskutohet drafti i qeverisė

Qeveria ka hartuar njė projektligj pėr ndėrtimin e porteve turistike nė Shqipėri. Nė kėtė projektligj parashikohen rregullat dhe standardet pėr ndėrtimin e tyre. Drafti ėshtė diskutuar dje nė Komisionin pėr Veprimtaritė Prodhuese nė Kuvend.

Sipas kėtij drafti, pėrcaktohet kriteret dhe procedurat qė duhet tė ndiqen pėr zhvillimin e veprimtarive nė fushėn e turizmit ujor, si dhe ujėrat e brendshme tė lundrueshme nė Shqipėri. Leja pėr ndėrtimin e porteve turistike pėr trafik kombėtar dhe ndėrkombėtar jepet nga Kėshilli i Rregullimit tė Territorit tė Republikės sė Shqipėrisė.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/28808
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2012, 19:11   23
Citim:
Terminali i ri nė port, gati nė qershor

Terminali i ri i pasagjerėve nė portin detar tė Durrėsit do tė jetė gati nė fillim tė muajit qershor tė kėtij viti.

Ky projekt duhet tė ishte vėnė nė zbatim prej kohėsh, por nė vitin 2010 punimet u ndėrprenė pėr disa muaj me radhė. Kjo, pėr shkak tė problemeve financiare qė kaloi firma sllovene qė do tė ndėrtonte terminalin, investim ky qė arrin nė vlerėn e 15,4 milionė eurove.

Aktualisht, puna e shoqėrisė ndėrtuese ėshtė pėrqendruar nė pjesėn lindore tė sheshit, nė njė sipėrfaqe prej mė shumė se 43 mijė metra katrorė, ndėrsa ndėrtesa e terminalit tė udhėtarėve me njė sipėrfaqe prej 3 mijė metra katrorė pothuajse ka pėrfunduar.

Nė ndėrtesėn e ngritur me konstruksione metalike, sipas burimeve zyrtare tė Autoritetit Portual Durrės, do tė zhvillojnė veprimtarinė e tyre qendrat e kontrollit doganor dhe policisė kufitare, ndėrsa janė parashikuar edhe mjedise pritjeje dhe ēlodhėse pėr udhėtarėt.

Specialistėt e kompanisė zbatuese po ngrenė konstruksionet metalike tė portave qė do tė shėrbejnė pėr lėvizjet nė hyrje dhe dalje tė kamionėve dhe trajnerėve nga pjesa lindore e terminalit. Njė urė e mbyllur metalike afro 200 metra linearė do tė funksionojė pėr pasagjerėt qė do tė lėvizin nė kėmbė. Kjo urė lidh ndėrtesėn e terminalit me sheshin pranė stacionit hekurudhor tė Durrėsit. Konstruksioni metalik po montohet nė njė lartėsi rreth 10 metra nga toka dhe ėshtė i gjerė afro 3.7 metra.

Pjesa perėndimore e terminalit ka pėrfunduar nė verėn e dy viteve tė shkuara dhe prej afro njė viti e gjysmė ėshtė vėnė nė funksionim tė qarkullimit tė automjeteve dhe kamionėve drejt kalatės ku ankorohen tragetet e linjave detare me Italinė.

Terminali i udhėtarėve kap njė sipėrfaqe prej 8,7 hektarėsh. Sipas statistikave portuale, vitin e kaluar, me tragetet e linjave udhėtuan nėpėrmjet portit detar tė Durrėsit afro 850 mijė persona vendas dhe tė huaj.

http://www.gazeta-shqip.com//sociale...3118b93e5.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2012, 12:07   24
Citim:
Shqipėria nuk e jep Shėngjinin

Porti i Shėngjinit nuk do tė jetė i Kosovės, pavarėsisht premtimeve e deklaratave tė mėdha nga kryeministri shqiptar Sali Berisha, por edhe nga zyrtarė tė lartė tė shtetit shqiptar.

Nga viti 2009, edhe kur zyrtarisht ky port iu fal Kosovės, Qeveria e Shqipėrisė nuk ka bėrė asnjė hap nė realizimin e marrėveshjes pėr bartje tė pronėsisė nga Qeveria e Shqipėrisė nė Qeverinė e Kosovės.

Burime tė besueshme tė gazetės “Zėri” thonė se Qeveria e Shqipėrisė si duket i ka tėrhequr fjalėt rreth bartjes sė pronėsisė, pasi qė edhe vetė shteti shqiptar ka probleme tė mėdha tė pronėsisė rreth portit.

“Asnjė punė nuk ėshtė bėrė rreth bartjes sė pronėsisė, por edhe pėrgatitjes sė infrastrukturės sė nevojshme ligjore pėr ta bėrė njė gjė tė tillė”, tha burimi i besueshėm i gazetės.

Sipas kėtij burimi, gjithēka rreth faljes sė portit tė Shėngjinit do tė mbetet nė nivel fjalėsh. Zyrtarė nga Qeveria e Shqipėrisė, por edhe Qeveria e Kosovės nuk duan tė flasin rreth kėsaj ēėshtjeje.

Gazeta “Zėri” i ka dėrguar pyetje zėdhėnėses sė Ministrisė sė Transportit tė Shqipėrisė, Armida Qylafikut, por ajo pėr njė javė rresht nuk ėshtė pėrgjigjur nė pyetjet e gazetės.

http://ina-online.net/shqiperia/17478.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2012, 20:02   25
Citim:
Durrės, drejt fundit terminali i ri udhėtarėve nė port

Durrės – Terminali i ri i udhėtarėve, me njė sipėrfaqe prej 85 mijė metra katrorė, nė portin e Durrėsit, ndėrtimi i tė cilit po kryhet nga njė financim prej afro 19 milionė euro i BEI, BERZH dhe Qeverisė shqiptare, ėshtė nė fazėn e tij tė fundit.

Pėrfundimi i kėtij terminali do tė bėjė tė mundur funksionimin e dy pikave hyrjeje- dalje, me mbi 30 sportele kontrolli dhe shėrbimi, pėr autoveturat dhe kamionėt.

“Kanė pėrfunduar tė gjitha punimet nė sheshin, me njė sipėrfaqe tė pėrgjithshme 85 mijė metra katrore, ndėrsa nė ndėrtesėn e terminalit, me sipėrfaqe 5 mijė metėr katrorė, janė instaluar kabinat e kontrollit kufitar dhe doganor, si dhe mjediset e akomodimit dhe shlodhjes pėr udhėtarėt qė preferojnė tė vijnė nė kėmbė nga qyteti. Nga sheshi i stacionit hekurudhor, ata do tė mbėrrijnė nė terminal pėrmes njė ure tė mbyllur, me gjerėsi 3 metra, me njė gjatėsi 300 metra, ndėrtimi i sė cilės ka pėrfunduar tėrėsisht”, thotė drejtori i Autoritetit portual, Eduard Ndreu.

Nė sheshin e trageteve do tė funksionojnė dy pika hyrje- dalje, me tė paktėn 30 sportele kontrolli dhe shėrbimi pėr autoveturat dhe kamjonėt, ndėrsa pjesa perėndimore e terminalit ,ka nisur tė funksionojė nė gusht tė vitit 2010 dhe gjithēka pritet tė marrė formėn e plotė brenda pak ditėsh. Punimet, e kryera nga firma shqiptare “Vega”, u ndėrprenė dy vjet mė parė, pas problemeve financiare tė firmės sllovene, e cila mė parė kishte marrė pėrsipėr ndėrtimin e kėsaj vepre tė rėndėsishme. Vetėm gjatė vitit 2011, me tragetet e linjave detare, udhėtuan nėpėrmjet portit tė Durrėsit, afro 850 mijė udhėtarė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/54824/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2012, 18:57   26
Citim:
Nė 2011 anijet e nisura nga Porti i Durrėsit kanė prekur, 20 porte tė ndryshme tė botės

Nga Porti i Durrėsit, mallrat shqiptare mbėrrijnė nė 35 vende

Porti i Durrėsit ėshtė tashmė njė prej nxitėsve mė tė fuqishėm tė zhvillimit ekonomik tė vendit, duke e bėrė zhvillimin e tregtisė, tė shkėmbimit tė mallrave dhe lėvizjen e njerėzve gjithnjė e mė tė lehtė dhe mė tė shpejtė. "Njė port i pazhvilluar kthehet fare lehtė nė njė pengues tė zhvillimit ekonomik, pasi pengon marrėdhėnien me tė tjerėt, thotė pėr ATSH-nė Eduard Ndreu, drejtori i Autoritetit Portual tė Durrėsit. Nga ana tjetėr, njė port i zhvilluar dhe modern, qė i ofron tė gjitha shėrbimet shpejt dhe mirė, ėshtė njė nxitės pėr zhvillimin e ekonomisė". Prej disa vitesh, tashmė Porti i Durrėsit ėshtė duke luajtur kėtė rol tė rėndėsishėm, ndihmuar nga investimet e njėpasnjėshme nė infrastrukturė, investime kėto qė kanė krijuar njė panoramė tė tillė, e cila e sheh kėtė port nė qendėr edhe tė strategjive rajonale tė zhvillimeve nė fushėn ekonomike-tregtare. Para pak kohėsh, Portin e Durrėsit e vizituan, sė bashku, ambasadori kinez dhe ambasadorja gjermane, respektivisht Ye Hao dhe Carola Muller-Holtkemper. Ambasadori kinez u interesua veēanėrisht pėr mundėsitė qė ofron porti dhe shprehu qartė dėshirėn qė kompanitė kineze ta shndėrrojnė Durrėsin nė njė lloj 'trampoline' pėr nė tregjet e tjera tė rajonit. Porti, urė komunikimi me botėn gjatė vitit tė kaluar, nė Portin e Durrėsit u pėrpunuan afro 3,5 milionė ton mallra tė ndryshme. Mbi 21 pėrqind e kėsaj sasie ėshtė transportuar me tragete. Ndėrkohė, gjatė gjithė vitit tė kaluar tragetet transportuan edhe rreth 860 mijė udhėtarė. Tė dy kėto tregues, krahasuar me njė vit mė parė, shėnuan rritje me rreth 2 pėrqind. Rritje tė ndjeshme shėnoi transporti i mallrave me konteinerė: afro njė e treta e gjithė sasisė sė mallrave tė pėrpunuar ka qenė e ambalazhuar nė konteinerė. Viti 2011, shėnoi pėrpunimin e afro 80 mijė konteinerėve. Sipas tė dhėnave nga Autoriteti Portual i Durrėsit, gjatė vitit 2011 tragetet kryen 7 157 lundrime drejt Barit, Ankonės dhe Triestes, duke transportuar kėshtu rreth 860 mijė udhėtarė dhe mbi 185 mijė autovetura. Porti i Durrėsit ėshtė porta e komunikimit me tregje tė afėrta e tė largėta, qė fillojnė me Italinė dhe Turqinė, e shkojnė deri nė Kinė. Gjatė vitit tė kaluar, Porti i Durrėsit 'komunikoi' me mbi 20 porte tė ndryshme tė botės.

Porti, nxitės i zhvillimit ekonomik

Nė vend janė ndėrtuar disa prej fabrikave mė tė mėdha tė ēimentos nė rajon e mė gjėrė. Funksionimi i tyre lidhet ngushtė me kapacitetin pėrpunues tė Portit tė Durrėsit: nėse kapaciteti pritės-pėrcjellės i portit do tė mungonte, ndėrtimi i tyre do tė ishte vetėvrasje ekonomike. Njėkohėsisht, industria e nxjerrjes sė mineraleve, vitet e fundit, ėshtė duke u rigjallėruar fuqishėm. Edhe kjo lidhet ngushtė me aftėsitė e Portit tė Durrėsit pėr tė mundėsuar infrastrukturėn e nevojshme pėr ngarkimin e mineraleve nė anije, me qėllim transportin e tyre nė destinacion.

Porti, nė njė mėnyrė apo njė tjetėr, ndihmon edhe njerėzit. Pėrmirėsimi i kushteve ka sjellė shėrbime mė tė mira, mė tė shpejta dhe rritje tė konkurencės. Kjo ėshtė pėrkthyer nė ēmime pak mė tė ulėta, kryesisht pėr ata qė pėrdorin tragetet. Por, nė kėtė pikė, Ing. Ndreu shton se, "edhe shoqėritė e lundrimit duhet tė bėjnė pėrpjekjet e nevojshme pėr tė rritur cilėsinė". "Po tė diskutojmė pėr terminalin e trageteve, ai ėshtė ndėr mė tė rėndėsishmit nė port, pasi, pėr vetė natyrėn e tij, ai u shėrben bizneseve dhe njerėzve, sqaron Ing. Ndreu. Terminali ėshtė pėrshtypja e parė dhe kujtimi i fundit pėr kėdo qė vjen apo qė largohet nga vendi. Dhe, ashtu siē ndodh me terminalin, qė tani do tė jetė krejt ndryshe, edhe vetė udhėtimi duhet tė jetė shumė mė i mirė e mė komod". Megjithatė, kjo mbetet ēėshtje e vetė shoqėrive private tė lundrimit.

Thellimi i portit ... drejt Kinės

Thellimi i basenit tė Portit tė Durrėsit dhe i kanalit hyrės nė tė ėshtė, pėr kėtė vit, projekti mė i rėndėsishėm qė do tė zbatohet. Pėr mė tepėr, pėr kėtė domosdoshmėri, Autoriteti Portual i Durrėsit ka nisur tė negociojė edhe marrjen e njė kredie nga njė prej bankave qė operojnė nė vend. "Nė bazė tė projektit tė hartuar pėr thellimin e basenit dhe tė kanalit hyrės, fondi i nevojshėm ėshtė rreth 15 milionė euro, thotė Ing. Eduard Ndreu. Megjithatė, fondi i nevojshėm mund tė rezultojė edhe mė i vogėl, pas pėrmbylljes sė proēedurave tė prokurimit. Rėndėsia e thellimit tė basenit dhe kanalit hyrės ėshtė jetike pėr Portin e Durrėsit. "Sa mė e madhe anija, aq mė e vogėl kostoja e transportit, shpjegon Ing. Ndreu. Pra, nėse ne do t'i kemi kushtet pėr tė akomoduar anije tė mėdha, anije 30 mijė ose 40 mijė tonėshe, ato do tė vijnė drejtpėrsėdrejti nė Durrės, duke u shėrbyer mė mirė, mė shpejt, dhe me mė lirė biznesit. Prandaj, thellimi i basenit ėshtė shumė i rėndėsishėm". Anijet e nisura nga Porti i Durrėsit kanė prekur, gjatė vitit 2011, 20 porte tė ndryshme tė botės. Por, mallrat shqiptare kanė mbėrritur nė 35 vende. Kjo, sepse njė pjesė e mirė e mallrave shqiptare qė eksportohen, veēanėrisht ato me konteinerė, ndalojnė fillimisht nė portin italian tė Xhoja Tauros e mė pas i drejtohen porteve tė tjera me anije mė tė mėdha. Ndėr kėto destinacione, Kina ėshtė tregu mė i madh pėr disa lloje prodhimesh, dhe kėtu patjetėr qė hyjnė edhe mineralet. Sasia e tyre, veēanėrisht e kromit, qė shkon drejt Kinės shtohet dita-ditės. Dhe, Porti i Durrėsit kurrsesi nuk mund tė bėhet pengesė e kėtij trendi tregtie. Pėrkundrazi, qėllimi ėshtė ta nxisė atė. Nga marrėveshjet me Bankėn Evropiane tė Investimeve (BEI) dhe Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH), Porti i Durrėsit ka pėrfituar financime tė pėrgjithshme prej rreth 32 milionė euro. Por, jo tė gjitha janė shpenzuar. "Nga BEI dhe BERZH ne kemi pėrfituar 32 milionė euro, ndėrkohė qė deri tani janė shpenzuar vetėm 19 milionė euro, thotė Ing. Eduard Ndreu, drejtori i Autoritetit Portual tė Durrėsit. Pjesa tjetėr, nė projektin origjinal ka qenė e destinuar pėr rehabilitimin e kalatave 7 dhe 8. Por, pėr shkak tė zhvillimeve, ne mundėsuam ndryshimin e objektit pėr kėtė pjesė tė mbetur tė fondit tė pėrgjithshėm, duke i ēuar ato kah rehabilitimi i kalatės 9 e nė vazhdim". Kjo kalatė, qė ėshtė nė pjesėn lindore tė Portit tė Durrėsit, pėrfaqėson terminalin e mineraleve dhe tė ēimentos, njė prej terminaleve qė pritet t'i vijė ndjeshėm nė ndihmė ekonomisė sė vendit. Gjatė vitit 2011, drejt Kinės kanė udhėtuar 120 mijė ton mallra, kryesisht minerale. Potenciali i tregut kinez ėshtė i madh, ndėrkohė qė infrastruktura portuale ėshtė duke krijuar pikėrisht mundėsitė qė ky potencial tė shfrytėzohet.

Porti, ndihmė pėr ekonominė e vendit

Kontributi i drejtpėrdrejtė dhe i prekshėm i Portit tė Durrėsit nė ekonominė e qytetit, ose edhe tė vendit, janė njerėzit qė punėson. Ndoshta, nė pamje tė parė, ky kontribut i dukshėm mund tė mos ndjehet shumė. Por, kontributi i tėrthortė qė jep Porti i Durrėsit ėshtė ai mė i madhi, ai qė mban ndezur motorin e ekonomisė: Porti i Durrėsit mundėson tregtinė me gjithė botėn. Parė nga ky kėndvėshtrim, pėrmirėsimi i infrastrukturės portuale vetėm sa e rrit rolin nxitės. "Porti, nė vetvete, ndoshta mund tė mos krahasohet me njė biznes tė karakterit prodhues kontribuon nė ekonominė e vendit, por modernizimi i infrastrukturės portuale ndihmon pikėrisht nė zhvillimin e bizneseve tė tjera", shpjegon Ing. Eduard Ndreu, drejtori i Autoritetit Portual tė Durrėsit. "Porti i Durrėsit mund tė ishte edhe njė 'grykė shishe' pėr ekonominė e vendit, mund ta pengonte zhvillimin e saj, shpjegon drejtori Ndreu. Por, qėllimi ėshtė qė porti tė mos jetė i tillė. Tani ai nuk ėshtė i tillė, tani ai nxit gjithnjė e mė tepėr zhvillimin dhe iniciativėn e bizneseve dhe puna jonė ėshtė qė kėtė rol porti ta luajė edhe mė fuqishėm, pėrfundon drejtori i pėrgjithshėm i APD.

http://www.rilindjademokratike.com/R...%AB_bot%C3%ABs
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2012, 19:00   27
Citim:
Nė Portin e Durrėsit tė vendosen doganierėt e Kosovės?

Kohėt e fundit gjithnjė e mė pak po diskutohen procedurat e kalimit tė Portit tė Shėngjinit nė menaxhim nga autoritetet kosovare, ashtu si ėshtė premtuar vite mė parė nga zyrtarė tė Qeverisė sė Shqipėrisė.

Zėvendės-kryeministrja e Kosovės, Mimoza Kusari Lila, nė njė prononcim pėr transmetuesin publik, jep njė opsion tjetėr - qė nė Portin e Durrėsit, tė vendosen doganierėt kosovarė. Kėrkesa e palės kosovare pėr dalje nė det pėrmes Portit tė Shėngjinit ishte mirėpritur vite mė parė nga qeveria e Shqipėrisė.

Por, disa vite mė pas, ideja nuk ėshtė vėnė as nė letėr me ndonjė nėnshkrim, qė do tė zyrtarizonte kėtė projekt ideor. Zėvendės-kryeministrja Mimoza Kusari-Lila, parapėlqen tė thotė se janė disa ēėshtje teknike qė e kanė penguar funksionalizimin. Sipas saj, ekziston njė opsion tjetėr tani - qė nė Portin e Durrėsit tė vendosen doganierėt kosovarė.

“Natyrisht se kemi menduar edhe pėr forma tjera. Ajo ėshtė njė mundėsi, njė tjetėr mundėsi ka qenė arritja e njė marrėveshjeje qė tė kemi doganierė kosovarė pėr mallra qė destinohen pėr nė Kosovė nė Portin e Durrėsit, por tė gjitha janė nė kuadėr tė grupeve punuese nė mes tė ministrive tė financave tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė”, tha ajo.

Lah Nitaj, kėshilltar i ministrit tė Infrastrukturės, Fehmi Mujota, pranon se kanė dalė nė pah pretendimet pronėsore nga qytetarėt e Shqipėrisė pėr Portin e Shėngjinit, por qė sipas tij arsyeja kryesore ėshtė kostoja e lartė.

“Kjo mbase edhe pėr faktin sepse kostoja e zgjerimit edhe e modernizimit sipas standardeve ndėrkombėtare me njė pėrllogaritje qė tani ekziston kalon mbi dy miliardė euro. Dhe si duket kjo do jetė barrė e madhe”, theksoi ai.

Ndėrkaq, Kryetari i Aleancės Kosovare tė Bizneseve, Agim Shahini, thotė se Porti i Shėngjinit do tė ishte i mirėseardhur, por deri tani kjo ka mbetur vetėm njė dėshirė e mirė politike.

“Deri mė tash ende kjo ka mbet vetėm deklarata patriotike, deklarata tė dėshirės sė mirė, por ende nuk ėshtė marrė vendim qė kėto portė tė jepen dhe nuk ka vendim tė shkruar”, deklaroi ai.

Porti i Shėngjinit ėshtė mė i vogli nė krahasim me tre portet e tjera- Durrėsin, Sarandėn dhe Vlorėn. Sasia maksimale e mallrave, qė pėrpunohen arrin deri nė 350 mijė ton, pėrderisa nė Portin e Durrėsit pėrpunohen 7 milion ton nė vit.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/n...eret-e-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2012, 21:34   28
Citim:
Porti i Durrėsit hapi pėrfaqėsi nė Shkup

Porti i Durrėsit, tė enjten ka hapur pėrfaqėsinė e tij nė Shkup. Drejtori i portit Durrės, Eduard Nedreni tha se Durrėsi ėshtė porta e Maqedonisė pėr nė Evropė.

"Tė gjithė duhet ta kemi tė qartė se Durrėsi ėshtė rruga e vetme mė e afėrt pėr dalje tė Maqedonisė nė Evropė. E dimė se biznes bashkėsia e Maqedonisė ka lidhje historike me Portin e Selanikut dhe tentojmė qė kėtė ta bėjnė edhe me ne", tha Nedreni.

Ai informoi se janė intensifikuar aktivitetet pėr pėrmirėsimin e kapaciteteve tė portit dhe tė infrastrukturės rrugore nė afėrsi, me qėllim qė tė tėrheqin sa mė shumė klientė. Tre milionė e gjysmė tonė mall tė transportuar vitin e kaluar pėrmes Durrėsit janė vetėm 40 pėr qind nga tėrė kapaciteti i portit.

"Punohet nė ndėrtimin e autorrugės e cila do t'i shkurtojė udhėtimet e deritanishme nga Maqedonia pėr nė Durrės pėr 100 kilometra. Autorruga qė do tė ndėrtohet nė anėn shqiptare do tė jetė shumė cilėsore dhe shpresojmė se edhe nė anėn e Maqedonisė do tė investohet nė aktivitete tė tilla", tha Nedreni.

Ai paralajmėroi se deri nė verėn e ardhshme, tė gjitha shėrbimet qė i ofron porti, do tė privatizohen, ndėrsa po ndėrmerren aktivitete qė ai tė jetė tre metra mė thellė se situata e tanishme, qė do tė jetė mundėsi pėr arritje tė anijeve mė tė mėdha dhe do tė zvogėlohen harxhimet pėr transport. Drejtori i Agjencisė pėr investime tė drejtpėrdrejta tė huaja, Visar Fida, tha se hapja e portit tė Durrėsit nė Shkup do t'i avancojė mundėsitė tregtare mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė.

"Shumė prej kompanive tona punojnė drejtpėrdrejtė me eksport dhe kėtu e shohim mundėsinė tonė. Hapet mundėsi e re alternative pėr eksport dhe tė mos jenė tė varur vetėn nga portet nė Selanik", tha Fida.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/15986.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2013, 21:18   29
Citim:
Jepet me koncension terminali i kontenierėve nė Portin e Durrėsit

Emri:  porti-i-durresit-mallrat.jpg
Shikimet: 117
Madhėsia:  33,0 KBJepet me koncesion pėr 35 vjet terminali i kontenierėve nė Portin e Durrėsit. Ministri i Transporteve ka firmosur sot marrėveshjen me kompaninė “Kurum”, e cila do tė administrojė terminalin pėr 35 vitet e ardhshme.

Ministri Olldashi nėnvizoi se dhėnia me koncesion do tė ndikojė nė zhvillimin e Portit tė Durrėsit. Ai bėri tė ditur se nė bazė tė marrėveshjes, kompania “Kurum” do tė investojė 35 milionė dollarė nė kėtė terminal.

Gjithashtu, sipas ministrit tė Transporteve, 21% e tė ardhurave i kalojnė Portit tė Durrėsit dhe 2% i kalojnė qeverisė.

http://www.gazetametropol.com/jepet-...in-e-durresit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2013, 12:15   30
Citim:
BE financon njė port hidroplanėsh nė Vlorė

Bashkimi Evropian do tė financojė projektin e ndėrtimit tė njė porti hidroplanėsh nė gjirin detar tė Vlorės. Drejtorja e portit tė Vlorės, Fato Nuredini, tha se projekti do tė konkretizohet nė bregdetin nė afėrsi tė ndėrtesės sė Akademisė sė Marinės, qė ėshtė pėrcaktuar dhe pėrzgjedhur si mjedisi mė i favorshėm dhe me parametrat e duhur.

“Porti i Vlorės ka fituar tė drejtėn e projektit tė ndėrtimit tė portit tė hidroplanėve, pas njė procesi pėrgatitor qė ka nisur prej vitit 2009 e nė vazhdim, nė bashkėpunim me partnerė ndėrkombėtarė”, – sqaron Nuredini. Sipas saj, porti i hidroplanėve ėshtė pjesė e njė projekti mė tė gjerė rajonal, qė synon implementimin e transportit me hidroplan nė zonėn e Adriatikut, ku pėrfshihet edhe provinca e Teramos (Itali). Projekti nė nivel rajonal ka pėr qėllim krijimin dhe zhvillimin e njė alternative transporti mė tė shpejtė, pėrmes vendosjes sė njė linje tė qėndrueshme me hidroplanė, qė aplikohet pėr herė tė parė nė vendin tone, duke pėrfshirė edhe sektorin privat. Pėr kėtė qėllim ėshtė krijuar dhe njė Komitet Drejtues pėr Hidroplanet nė Zonėn e Adriatikut dhe portet pėrkatėse.

Aktorė dhe partnerė tė kėtij projekti rajonal do tė jenė pėrveē portit tė Vlorės dhe provincės sė Teramos dhe rajonit tė Pulias edhe portet e Barit dhe tė Brindisit (Itali), ENAC (Aviacioni Romė), Ministria e Transportit e Malit tė Zi, porti i Pulas (Kroaci), Prefektura e Korfuzit (Greqi).

Me kėtė investim, qė realizohet nė kuadrin e projektit tė basenit tė Adriatikut pėr transportin me hidroplanė, parashikohet tė ofrohet brenda kėtij viti ose fillimit tė 2014-ės, njė mundėsi alternative pėr lėvizjen e udhėtarėve, turistėve, mallrave.

Nė fondin e pėrgjithshėm, 15 pėr qind e vlerės do tė jetė bashkėfinancim i portit tė Vlorės.

Me kėtė mundėsi, do tė ndiqet njė pėrvojė e konsoliduar nė kėtė lloj transporti qė aplikohet nė Kroaci e Greqi dhe qė ėshtė nė proces konkretizimi edhe nė vende tė tjera evropiane.

Projekti ėshtė nė njė fazė tė avancuar, qė pritet tė pėrmbyllet me pėrfundimin e dokumentacionit pėrkatės, shpalljen e tenderit dhe pėrzgjedhjen e firmave fituese, qė do tė realizojnė punimet.

Nis nga puna impianti i pastrimit tė ujėrave nė Durrės

Kėto ditė ka nisur nga puna Impianti i Pėrpunimit tė ujėrave tė ndotura tė Durrėsit, njė investim prej 11 milion euro i qeverisė shqiptare. Drejtori i Ujėsjellės Kanalizime nė Durrės, Doklead Ademi, deklaroi pėr median se “sistemi tashmė ėshtė funksional dhe fillimisht do tė pėrpunojė ujėrat e zeza tė qytetit, e mė pas edhe ujėrat e zonės turistike nga ura e Dajlanit deri tek Pėrroi i Agait’. Impianti i pėrpunimit tė ujėrave tė zeza tė Durrėsit ėshtė ndėrtuar 5 km larg qytetit bregdetar. Ai shtrihet nė njė sipėrfaqe prej 70 ha, nė kufirin mes zonės industriale tė Durrėsit dhe komunės sė Rrashbullit dhe sipas specialistėve ėshtė mė moderni ndėr 14 impiantet qė janė nė ndėrtim e sipėr nė territorin e vendit. Impianti ka njė kapacitet prej 20 mijė metėr kub nė ditė dhe ujrat e trajtuara prej tij arrijnė njė pastėrti prej 97 pėr qind. Mė pas ato mund tė derdhen nė det pa shkaktuar asnjė shqetėsim”, – tha mė tej drejtori Ademi.

Universiteti Columbia (SHBA): Kriza preku 5.8 miliardė njerėz!

Masat e shtrėngimit dhe uljet e shpenzimeve publike nuk kanė goditur vetėm Evropėn, por janė bėrė tė detyrueshme nė pjesėn mė tė madhe tė vendeve tė botės, duke prekur 5.8 miliardė persona. Ata qė janė prekur mė shumė nga kėto shkurtime janė mė tė dobėtit. Nė debatin e muajve tė fundit duket se, politikat e masave tė shtrėngimit ekonomik janė kryefjala e Bashkimit Evropian. Institucionet evropiane dhe Trojka dallohen pėr njė vizion tė njėanshėm tė krizės, sidomos kur bėhet fjalė pėr mėnyrat e daljes nga kjo e fundit.

Nė kėndvėshtrimin e tyre, disa vende evropiane janė “tė padisiplinuar”, kanė shpenzuar shumė pėr mirėqenien sociale si dhe duhet tė rimėkėmbin llogaritė e tyre publike, pavarėsisht dėnimit qė u ėshtė bėrė nga tregjet financiare. Kjo situatė, duket se nuk kufizohet vetėm nė Evropė, pasi shumė prej masave mė tė ashpra tė shtrėngimit ekonomik janė nė fuqi nė vendet e jugut tė botės. Sipas tė dhėnave tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, nė vitin 2013, 119 vende tė botės do tė kalojnė nėpėrmjet ndonjė “rregullimi” tė shpenzimeve tė tyre publike. Nė vitin 2014, numri i vendeve tė pėrfshira do tė rritet nė 131 dhe kjo prirje do tė vazhdojė, tė paktėn deri nė vitin 2016. Universiteti i Columbia-s, nė bashkėpunim me Qendrėn e Jugut kanė zhvilluar njė studim, tė titulluar, “Epoka masave tė shtrėngimit”, ku pėrfshihet rishikimi i masave pėr rregullimin e shpenzimeve publike nė 181 vende tė botės.

Studimi ka analizuar tė dhėnat e Fondit Monetar pėr 181 shtete, duke i pėrballur me katėr periudha si; 2005-2007 (periudha para krizės); 2008-2009 (faza e parė e krizės dhe zgjerimi fiskal); 2010 -2012 (faza e dytė e krizės dhe tkurrja fiskale); 2013-2015 (faza e tretė e krizės dhe pėrforcimi i tkurrjes fiskale). Fondi ka studiuar 314 raporte, pėr 174 vende, me qėllim identifikimin e rregullimeve kryesore tė marra nė shqyrtim, si nė veri, ashtu edhe nė jug tė botės. Masat e shtrėngimit mund tė pėrfshijnė rreth 80% tė popullsisė globale nė vitin 2013, apo rreth 5.8 miliardė persona. Nė masat e zbatuara nė vitet 2010-2013, ato mė tė pėrhapura janė; eliminimi apo heqja e subvencioneve, dhe ndihmave, nė veēanti pėr bujqėsinė dhe ushqimin (nė 100 vende); ulja e pagave duke nisur qė nga ato nė arsim, shėndetėsi dhe sektorė tė tjerė publikė (nė 98 vende); pakėsimi i rrjeteve dhe masave tė kujdesit social, (nė 80 vende); njė reformė pensionesh, (nė 86 vende); shkurtime nė higjienėn publike (nė 37 vende) dhe njė elasticitet mė tė madh pėr punonjėsit (nė 32 vende).

Studimi thekson se shumė qeveri kanė zbatuar edhe masa tė tjera – sikur tė mos mjaftonin kėto qė u cituan mė lart – me pasoja mė tė rėnda, sidomos pėr shtresat mė tė varfra e tė dobėta tė popullsisė. Ajo qė peshon mė shumė tek shtresat mė tė varfra kanė qenė politikat fiskale shumė shtrėnguese, apo rritja e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar dhe kjo ka ndodhur nė 94 vende. Nė pjesėn e fundit tė studimit vihet nė diskutim, mė shumė ndershmėria sesa vlefshmėria e kėtyre vendimeve, duke e parė ēėshtjen nga kėndvėshtrime tė ndryshme siē janė; kohėzgjatja; qėllimi qė duhej ndjekur; intensiteti i masave tė zbatuara; efektshmėria e tyre nga kėndvėshtrimi makro-ekonomik nė krahasim me koston sociale. Rezultati ėshtė i parashikueshėm.

Pasojat kanė qenė (dhe rrezikojnė tė jenė nė tė ardhmen), nė rritjen e papunėsisė, varfėrisė dhe pabarazisė. Kostot e rregullimit janė shkarkuar mbi sektorėt mė tė dobėt, me mė pak mbrojtje pėr sektorin e punėsimit. Me fjalė tė tjera, pėrballė njė krize tė shkaktuar nga njė financė tė rritur pėrtej masave, kostoja e rimėkėmbjes ėshtė paguar pothuajse e gjitha nga mė tė varfrit dhe ata mė pak tė mbrojturit.

http://www.standard.al/be-financon-n...nesh-ne-vlore/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:43.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.