Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.3.2010, 23:56   21
Citim:
Katėr konsorciume nė garė pėr “Kosovėn e re”

Prishtinė, 5 mars - Komiteti drejtues pėr Termocentralin “Kosova e re” njoftoi sot se katėr konsorciume ndėrkombėtare, nga gjashtė sa kanė aplikuar pėr kėtė projekt, i kanė pėrmbushur kriteret pėr ndėrtimin e kėtij termocentrali. Pėrfaqėsues tė komitetit janė shprehur tė kėnaqur me interesimin e treguar pėr projektin.

Konsorciumi Adani Power / PT Adani Global nga India dhe Indonezia, konsorciumi AES Electric lid / Demir Export A.S nga SHBA-tė dhe Turqia, Park Holding nga Turqia dhe konsorciumi PPC/ Contour Global LLP nga Greqia dhe Britania, siē njofton REL, janė ofertuesit e kualifikuar pėr ndėrtimin e termocentralit “Kosova e re”, bėnė tė ditur pėrfaqėsues tė komitetit drejtues tė kėtij projekti.

Drejtuesja e komitetit, ministrja e Energjisė dhe Minierave, Justina Shiroka Pula, tha se Qeveria ėshtė shumė e kėnaqur me interesimin e kėtyre kompanive. Ajo theksoi se deri nė fund tė prillit pritet tė nxirret drafti i tenderit, kurse deri nė korrik do tė pėrfundojnė tė gjitha negociatat pėr pėrzgjedhjen e kompanisė qė do tė ndėrtojė termocentralin.

“Ėshtė kėnaqėsi qė nė kėtė krizė ekonomike globale dhe nė kuadėr tė ndryshimeve qė kemi pasur nė projekt, ėshtė paraqitur njė numėr i konsiderueshėm i kompanive dhe njė numėr i kompanive qė kanė kredibilitet nė botė”, tha Shiroka Pula.

Ministrja e Energjisė dhe Minierave po ashtu bėri tė ditur se nė mesin e kėtyre kompanive janė edhe dy kompani qė kanė shprehur interes edhe mė herėt: AES nga SHBA-tė dhe PPC nga Greqia, por qė tani janė nė konsorcium me kompani tė tjera.

Shiroka Pula shprehu bindjen se ky projekt nuk do tė dėshtojė, por do tė vazhdojė me njė ritėm tė sigurt.

“Dizajnimi i paketės ėshtė shumė mė i afėrt me nevojat e Kosovės dhe shumė atraktiv pėr investitorėt, nė krahasim me paketėn qė ka qenė herėn e kaluar. Paketa qė ka qenė herėn e kaluar, ka qenė me disa kritere qė nuk kanė qenė tė aplikueshme dhe tė mundshme tė realizohen nė Kosovė”, tha ajo.

Prodhimi i energjisė elektrike prej linjitit vlerėsohet jetik pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė rėndė energjetike nė Kosovė. Ndėrtimi i termocentralit “Kosova e Re” pritet qė tė fillojė tė ndėrtohet nė vitin 2011.

Termocentrali parashihet t’i ketė fillimisht 500 megavate, me mundėsi tė shtimit edhe tė 500 megavateve tė tjera. Kostoja e ndėrtimit llogaritet tė shkojė deri nė njė miliard euro, shumė kjo qė do tė bashkėfinancohet nga Qeveria dhe kompania fituese.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,13687
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.5.2010, 16:06   22
Citim:
Selmani: Komisioni Evropian tė kompensojė gjysmėn e vlerės sė termocentralit Kosova A

Prishtinė, 23 maj - Udhėheqėsja e Departamentit tė Energjisė dhe Minierave nė AKR, Myzejene Selmani ka kėrkuar nga qeveria e Kosovės kompensimin e 50 pėr qind tė kapaciteteve ekzistuese tė “Kosovės A”, pas kėrkesės sė Komisionit Evropian pėr mbylljen e kėtij termocentrali.

Sa i pėrket projektit “Kosova e Re”, Selmani kėrkoi nga Qeveria e Kosovės qė ndėrtimi i kėtij termocentrali tė bėhet me kapacitete 300 + 300 megavat e jo 500 + 500 (MW) sikurse ėshtė paraparė, megjithėse siē pohoi ajo, mungon njė dizajnim i kėtij projekti.

“Nuk dihet a do tė mund ta pėrballojė sistemi elektro-energjetik ndėrtimin e kapaciteteve 500+500 megavat dhe AKR bėnė apel tek Qeveria e Kosovės, qė tė shkojė me ndėrtimin e termocentralit ‘Kosova e Re’ me kapacitete instaluese 2 herė nga 300 megavat dhe herėn tjetėr dy herė nga 300 megavat qė tė arrihet nė 1200 megavat orė energji, tė ketė siguri nė bartjen e energjisė tek konsumatori dhe stabilitet nė sektorin e energjisė”, tha Selmani.

Njė tjetėr ēėshtje qė znj. Selmani e parashtroi gjatė konferencės ishte edhe pėrqindja e aksioneve, qė do tė ketė Qeveria e Kosovės nė TC “Kosova e Re” dhe me ēfarė rentash minerare do t’i jepet operatorit tė ri ekonomik pėr ndėrtimin e kėtij termocentrali.

Selmani bėri tė ditur se rentat minerare nė Evropė variojnė nga 2-7 euro pėr tonelatė, ndėrsa nė vendin tonė mendohet, qė do tė jetė 0.27 cent, gjė qė nuk pėrkon me standardet e BE-sė.

Ajo ka theksuar se projekti “Kosova e Re”, ėshtė duke shkuar paralel me privatizimin e distribucionit dhe furnizimit.

“Rreth ēėshtjes sė privatizimit tė distribucionit dhe furnizimit nuk ėshtė definuar pronėsia e aseteve juridike nė mes tė gjenerimit, transmisionit dhe distribucionit nė korporatėn e re, ēfarė ėshtė vlera e saj”, ka potencuar ndėr tė tjera znj. Selmani.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=62705
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2010, 18:53   23
Citim:
Nė Termocentralin e ri, Qeveria me sė paku 25% tė aksioneve

Qeveria e Kosovės synon tė ketė sė paku 25% tė aksioneve nė Termocentralin Kosova e Re, e cila do t’i jepet investitorit privat nė pako me Termocentralin Kosova B.

Kjo pėrqindje e kumtuar pėr radion tonė nga ministrja e Energjisė dhe Minierave, Justina Shiroka - Pula, duket shumė e ulėt pėr ekspertėt, tė cilėt kėrkojnė 49 %-shin.

http://www.rtklive.com/?cid=8,1&newsId=38720
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2011, 10:12   24
Citim:
Ndėrtimi i Kosovės sė Re nis mė 2013

Ridizajnimi i projektit tė Termocentralit Kosova e Re nga qeveria dhe ndikimi i faktorit ndėrkombėtar, ka bėrė qė kėtė projekt ta pėrcjellin probleme tė ndryshe dhe tė zvarritet pėr disa vjet. Zyrtarėt e Ministrisė sė Zhvillimit Ekonomik thonė se projekti i transaksionit dhe nėnshkrimit tė kontratės do tė pėrfundojė vitin e ardhshėm, ndėrsa ndėrtimi do tė nisė nė vitin 2013. Ndėrkaq, ekspertėt e fushės sė energjetikės projektin e vlerėsojnė tė nevojshėm, por tė vonuar.

Kosova qė nga paslufta ėshtė ballafaquar me mungesė tė energjisė elektrike, por njė situatė e tillė mund tė pėrcjellė deri nė vitin 2017 kur pritet tė hyjė nė prodhim Termocentrali Kosova e Re.

Menaxheri i kėtij projekti, Lorik Haxhiu nga Ministria e Zhvillimit Ekonomik ka thėnė pėr Kosovapress se puna pėrgatitore pėr zhvillimin e Termocentralit Kosova e Re janė nė fazė tė rėndėsishme, tė realizimit tė dokumentacioneve tė tenderit.

Pėr mė tepėr ai ka shtuar se ka skaduar kontrata e shpalljes sė tenderit pėr kėshilltar tė transaksionit dhe ėshtė duke u bėrė pėrpjekje pėr pėrzgjedhjen e kėshilltarit tė transaksionit tė ri.

Haxhiu ka shtuar se ky projekt kompleks pėrfshin minierat qė kanė tė bėjnė me zhvendosje, ndėrtimin e termocentralit me qymyr, rehabilitimin e Termocentralit Kosova B, duke mos mohuar pengesat dhe sfidat qė ka ky projekt. Gjithashtu kėrkohet mbėshtetja e institucioneve financiare ndėrkombėtare, qė ėshtė duke u zhvilluar nė mėnyrė tė rregullt.

Menaxheri Haxhiu ka theksuar se transaksioni i kėtij projekti pritet tė pėrfundojė nė vitin 2012 me shpalljen e fituesit pėr ndėrtimin e termocentralit, ndėrsa ndėrtimi duhet tė fillojė nė vitin 2013.

“Projekti si transaksion nėnshkrimi i kontratės deri nė fillimin e punėve pritet tė pėrfundoj deri nė fund tė vitit 2012 dhe ndėrtimi pastaj aktivitetet nė terren fillojnė nė 2013. Pėr ndėrtimin e termocentralit nevojitet njė kohė prej katėr vjetėsh, kėshtu qė energjia elektrike mund tė pritet nė vitin 2016 apo 2017 realisht. Kjo ėshtė koha kur do tė fillonte tė prodhonte energji”, ka thėnė Haxhiu.

Termocentrali Kosova e Re me kapacitet prej 600 megavatėsh ėshtė dizajnuar qė tė zėvendėsojė kapacitetin e TC Kosova A dhe do tė ketė njė efiēencė mė tė lartė.

Nga ana tjetėr, Berat Rukiqi, sekretar nė Odėn Ekonomike tė Kosovės (OEK), ka thėnė se pjesėmarrja e institucioneve ndėrkombėtare ka bėrė qė mos tė harmonizohen qėndrimet me qeverinė e vendit.

Rukiqi: E kanė zvarritur vendimmarrjen

“Ri-dizajnimi i projektit ka sjellė krejt njė politikė tė re me numėr mė tė vogėl tė energjisė qė do tė prodhohet dhe tė njėjtėn kohė me njė kapacitet mė tė vogėl nė pėrgjithėsi. Projekti ka pasur lėvizje, por pasi qė pjesė e projektit janė edhe instancat e rėndėsishme siē janė USAID-i dhe Banka Botėrore normalisht edhe Qeveria e Kosovės dhe Komisioni Evropian gjithė kėta aktorė kanė zvarritur vendimmarrjen e qartė nė kėtė projekt, pasi qė janė interesa tė ndryshme, jo gjithmonė aktorėt ndėrkombėtarė kanė pasur pajtueshmėri tė plotė mes veti fillimisht dhe pastaj edhe me Qeverinė e Kosovės”, ka thėnė Rukiqi.

Ai ka shtuar se finalizimi i kėtij projekti definitivisht do tė stabilizojė situatėn me energji elektrike, ndėrkohė qė duhet bėrė pėrpjekje edhe pėr evitimin e humbjeve tė energjisė qofshin ato nė rrjet, qofshin ato komerciale.

Ndėrkaq eksperti pėr energji nė Universitetin AAB-Riinvest, Naim Hoxha konsideron se projekti pėr ndėrtimin e TC Kosova e Re ėshtė i vonuar, por sipas tij kjo ka ardhur nga ndryshimi i konceptit dhe qėndrimet kontradiktore.

Hoxha: Projekti ėshtė vonuar

“Gjithsesi ėshtė vonuar. Ne kemi qenė nevojė tė madhe pėr njė burim tė ri tė energjisė qysh mė herėt, natyrisht jo ēfarėdo, jo nė ēfarėdo cilėsie, madhėsie, forme tjera. Tė gjitha kėto atribute tė kėtij objekti tė qė ėshtė dashur tė ndėrtohet qysh herėt ka qenė problem interesat, angazhimet, qarqet e caktuara kanė shty qė procesi tė shkojė nė pėrcaktimin e madhėsisė prej 2000 e mė tepėr megavat nė 300 megavat. Koncepti i aranzhimit tė raporteve me ndėrtuesin, a do tė jepet me koncesion apo do tė ndėrtohet me njė bashkėpjesėmarrje, kanė qenė gjithashtu probleme qė kanė qenė tė ndėrlikuara dhe duket se kanė qenė kontradiktore njėra me tjetrėn dhe kanė ndikuar nė realizimin e kėtij projekti”, ka thėnė Hoxha.

Ri-dizajnimi ėshtė bėrė nė vitin 2009 me vendimin e qeverisė pėr politika tė reja nė sektorin e energjisė dhe nga projekti fillimisht 2000 megavat ėshtė ri-dizajnuar tė jetė 600 megavat. Ky ėshtė ndryshimi dhe kjo ėshtė aktuale qė ėshtė shpallur nė gusht tė vitit tė kaluar dhe mbetet si opsion me tė cilin zhvillohet projekti.

Katėr konsorciume ndėrkombėtare, nga gjashtė sa kishin aplikuar pėr kėtė projekt, i kanė pėrmbushur kriteret pėr ndėrtimin e termocentralit Kosova e Re: Adani Power/PT Adani Global nga India dhe Indonezia, konsorciumi AES Electric lid/ Demir Export A.S nga SHBA-tė dhe Turqia, Park Holding nga Turqia dhe konsorciumi PPC Contour Global LLP nga Greqia dhe Britania, janė ofertuesit e kualifikuar pėr ndėrtimin e Termocentralit Kosova e Re. (KosovaPress)

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,14,59769
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2011, 21:02   25
Citim:
Gėrmadhat e TEC-it tė Korēės vidhen edhe pas shitjes pėr skrap

TEC-i i Korēės, njė nga objektet e fundit industrial tė mbetur nė kėtė qytet, ka dalė zyrtarisht nė shitje pėr skrap. Megjithėse vendimi ėshtė dhėnė pak kohė mė parė, magazinat apo edhe pajisjet metalike tė tij, janė “zhdukur” prej vitesh.

Dy oxhaqe vazhdojnė tė qėndrojnė kryelartė ende nė ngrehinat e kėtij TEC-i dhe poshtė tyre dy ndėrtesat akoma ekzistuese, vazhdojnė tė mbajnė tė ngurosur brenda mureve pėrbėrje metalike qė tashmė vlejnė vetėm pėr skrap. Kjo zonė periferike e qytetit tė Korēės ēdo ditė vazhdon tė popullohet prej atyre personave qė pėrpiqen ende tė pėrfitojnė sa tė mundin nga pjesėt metalike qė i kanė mbetur kėtij objekti.

Edhe pse zyrtarisht TEC-i i Korēės i ėshtė dhėnė pėr t’u shfrytėzuar pėr skrap njė firme private, kjo e fundit nuk ka filluar ende nga puna pėr grumbullimin e metaleve pėr skrap. Aty vazhdohet tė gėrmohet nga persona tė ndryshėm, qė i nxjerrin tubat e hekurit me kazma. Vlera e vėrtetė e materialeve tė ish- TEC tė Korēės, ka qenė nė pajisjet e tij prej bakri, bronzi, apo edhe tunxhi e hekuri, qė para pak vitesh kanė qenė qindra tonė.

Njė inxhinier i ish-TEC-it tė Korēės, tregon se kėtu kanė qenė dy kaldaja 35 tonėshe, reparte tė ndryshme qė kishin pajisje me hekur tė cilėsisė sė veēantė, salla komandimi, panele elektrike, turbina, repart ofiēine etj., qė janė lėnė nė gjendje pune pas shkretimit tė kėsaj ndėrmarrjeje.

Tė gjitha kėto pajisje, duke i shtuar edhe mullinjtė e blojės sė qymyrit me peshė afro 60 tonė, transformatorėt, traversat e vinēave apo tė tjera mjete tė rėnda, janė zhdukur me kohė, sė bashku me materialin metalik qė mbahej nėpėr magazina. Qindra e qindra tonė metale: hekur, bakėr e bronz, janė vjedhur me kohė dhe tashmė qė ėshtė zyrtarizuar shfrytėzimi pėr skrap i TEC-it tė Korēės, atje duket se nuk kanė mbetur aq metale sa tė vlejė shfrytėzimi i mbetjeve tė tij pėr skrap.

Nga ana e bashkisė sė qytetit nuk qartėsohet se si ėshtė lėnė pėr shfrytėzim kjo pjesė industriale, ashtu si dhe ndėrtesa tė tjera pranė ish-TEC tė Korēės, tė cilat janė bastisur vitet e fundit. Madje, askush nuk sqaron nėse shfrytėzimi i TEC-it tė Korēės ėshtė kryer nė mėnyrė tė organizuar kohė mė parė, dhe tashmė vetėm zyrtarisht del njė firmė private qė do ta shfrytėzojė pėr skrap.

Mbetet fakt qė TEC-i i Korēės ka pėsuar tė njėjtin fat me atė tė Maliqit, ku janė pėrvetėsuar, sidomos nė dy vitet e fundit, qindra e qindra tonė metale tė pajisjeve, turbinave, kaldajave, rezervave tė magazinuara dhe mė pas ka dalė zyrtarisht se kėto objekte janė nė dispozicion tė subjekteve private pėr shfrytėzim skrapi.

Askush nuk bėn tė ditur se cilat janė subjektet private qė shfrytėzojnė pėr skrap kėto objekte tė industrisė nė Korēė, madje as autoritetet lokale qė kanė tė drejtėn dhe pėrgjegjėsinė e pronės sė qytetarėve, qė pėrfshihet brenda territorit tė qeverisjes sė tyre lokale. Madje mbahet “e fshehtė” edhe se sa tė drejtė ka Bashkia e Korēės, apo ajo e Maliqit, nė shfrytėzimin e kėtyre TEC-eve pėr skrap.

Njė prej inxhinierėve thekson se kurrė nuk ėshtė ushtruar ndonjė verifikim nga Kontrolli i Lartė i Shtetit apo organizma tė tjera shtetėrorė, pėr gjendjen qė kanė pasur kėto objekte qė nga periudha e ndėrprerjes sė punės dhe zhveshjes thuajse totale nga materialet, deri nė marrjen pėr shfrytėzim nga subjektet private.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...7a818a0d3.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2012, 21:16   26
Citim:
13 OJQ amerikane kundėr TC “Kosova e Re”

Planet pėr ndėrtimin e njė termocentrali 600 megavatėsh me qymyr janė mbėshtetur nė vlerėsimet se Kosova nuk ka opsione tė tjera tė qėndrueshme tė energjisė pėr t’i pėrmbushur nevojat urgjente pėr energji.

“Ne tani e dimė se ky supozim ėshtė gabim”, thuhet nė letrėn, e cila ėshtė nėnshkruar nga drejtuesit e 13 organizatave dhe i ėshtė dėrguar senatorit Patrick Leahy. Dy studime tė bėra sė fundi e vėrtetojnė kėtė. 13 organizata joqeveritare amerikane i kanė shkruar njė letėr senatorit Patrick Leahy, nga i cili kėrkojnė ndihmė pėr ta bindur Administratėn e Shtetit dhe Bankėn Botėrore qė t’i tėrheqė planet pėr ndėrtimin e njė centrali tė ri me qymyr nė Kosovė.

Sistemi ekzistues i Kosovės i energjisė elektrike ėshtė i rrethuar nga plakja dhe infrastruktura jo e sigurt, gjenerimi i ndotur dhe joefikas i thėngjillit, ndėrprerjet e shpeshta, si dhe me humbje shumė tė mėdha gjatė transmisionit dhe shpėrndarjes, thuhet mes tjerash nė letrėn drejtuar senatorit tė Vermontit, e cila u ėshtė shpėrndarė edhe medieve.

Pėr t’i adresuar kėto ēėshtje, Qeveria amerikane e ka mbėshtetur dhe inkurajuar fuqimisht Bankėn Botėrore pėr t’i financuar komplet investimet dhe mbėshtetjen teknike pėr ndėrtimin e TC “Kosova e Re”, njė termocentral i ri 600 megavatėsh me qymyr. Sipas nėnshkruesve tė letrės, plani ėshtė mbėshtetur nė vlerėsimet se Kosova nuk ka opsione tė tjera tė qėndrueshme tė energjisė, pos ta djegė linjitin e saj tė shumtė.

“Ne tani e dimė se ky supozim ėshtė gabim”, thuhet nė letrėn, e cila ėshtė nėnshkruar nga drejtuesit e kėtyre organizatave: Sierra Club, 350.org, Greenpeace, Center for International Environmental Laė, League of Conservation Voters, Union of Concerned Scientists, Rainforest Action Network, Friends of the Earth, Public Citizen, Foundation Earth, Bank Information Center dhe Earthworks.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/1...tc-kosova-e-re
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2012, 01:26   27
allianz
 
Citim:
Sierra Club, 350.org, Greenpeace, Center for International Environmental Laė, League of Conservation Voters, Union of Concerned Scientists, Rainforest Action Network, Friends of the Earth, Public Citizen, Foundation Earth, Bank Information Center dhe Earthworks
= Soros.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2012, 22:20   28
Citim:
Tender brenda vitit pėr njė termocentral tė ri nė Kosovė

Nė Kosovė, qeveria tha se brenda kėtij viti do tė shpallet tenderi pėr ndėrtimin e njė termocentrali tė ri qė do tė prodhojė energji elektrike nga qymyri linjit, meqė vendi ka rezerva tė mėdha tė tij.

Autoritetet thanė se projekti merr parasysh tė gjitha shqetėsimet e ngritura nga shoqėria civile e cila thotė se prodhimi i energjisė sė ripėrtėrishme do tė duhej tė shqyrtohej para se tė fillojė ēfarėdo vendimi pėr ndėrtimin e termocentralit tė ri.

Autoritetet thonė se ėshtė interesin e Kosovės qė tė ketė energji tė sigurt pėr furnizimin e qytetarėve dhe tė pėrballueshme pėr kushtet e tyre ekonomike.

http://www.voanews.com/albanian/news...141626903.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.4.2012, 21:35   29
Citim:
STOP revitalizimit tė njėsisė A2 tė TC Kosova A!

Konsorciumi i shoqėrisė civile pėr zhvillim tė qėndrueshėm me shqetėsim ėshtė duke pėrcjellur aktivitetin e Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) nė lidhje me revitalizimin e njėsisė sė dytė (A2) tė TC Kosova A.

“Kjo njėsi dhe i tėrė TC ‘Kosova A’ duhet tė pėrgatitet pėr mbyllje tė pėrhershme deri nė vitin 2017 dhe assesi tė revitalizohet ndonjė pjesė e saj. Ndotja e tokės, ujit dhe ajrit nga ky termocentral, ka bėrė Obiliqin qytetin mė tė ndotur nė Evropė. Sipas shėnimeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, incidenca e rasteve tė kancerit nė mesin e popullatės nė kėtė zonė, si dhe nė zonėn e Fushė Kosovės dhe Prishtinės ėshtė rritur dukshėm krahasuar me zonat tjera tė banuara nė Kosovė, e kjo nuk ka se si tė mos i atribuohet punės sė TC ‘Kosova A’.

Kosova si nėnshkruese e marrėveshjes sė Komunitetit tė Energjisė sė Evropės jug-lindore ka marrė obligim qė deri nė fund tė vitit 2017 tė mbyllė TC ‘Kosova A’. Ky obligim duhet tė zbatohet nė mėnyrė qė Kosova te mos ballafaqohet me pengesa tė reja nė rrugėn e integrimit nė Bashkėsinė Evropiane.

Arsyetimi i KEK-ut qė rivitalizimi i bllokut A2 tė ndotėsit mė tė madh nė Evropė ka leverdi ekonomike, ėshtė absolutisht i paqėndrueshėm. Kjo e bėn tė qartė qasjen destruktive tė KEK dhe Qeverisė sė vendit, qė me ēdo kusht kėrkojnė investimin nė kėtė TC, pėrkundėr pasojave katastrofale qė ky dinozaur shkakton nė shėndetin e banorėve tė Obiliqit dhe mjedisin pėr rreth. Kjo edhe njėherė vė nė dukje qė jeta e njeriut nė Kosovė nuk ēmohet dhe se vlera ekonomike e saj ėshtė zero euro.

Konsorciumi i shoqėrisė civile pėr zhvillim tė qėndrueshėm fton KEK-un dhe Qeverinė e Kosovės: a) tė tėrhiqen nga kjo aventurė jo e shėndetshme dhe tė fokusohen nė zhvillimin e burimeve tjera alternative tė energjisė qė me vite tė tėra presin miratimin nga Zyra e Rregullatorit pėr Energji pėr t’u vėnė nė jetė (projekte qė do tė rezultonin me prodhimin e mbi 200MĖ), b) si dhe nė zvogėlimin e humbjeve tė energjisė, tė cilat paraqesin kosto mė tė ulėt tė zhvillimit tė kėtij sektori.

Qeveria e vendit tonė dhe ZRRE qėllimisht kanė ndaluar zbatimin e projekteve nė fushėn e energjisė sė ripėrtėrishme dhe heshturazi janė duke pėrkrahur planet e KEK-ut pėr revitalizim tė njėsisė A2. Kjo bėn qė tė krijohet bindje jo e vėrtetė nė sytė e qytetarėve nė lidhje me nevojėn e Kosovės pėr energji dhe domosdoshmėrinė pėr investime tė mėtejme nė qymyr.

Revitalizimi i njėsisė A2 dhe shtyrja e jetės sė punės sė TC ‘Kosova A’ do tė na detyrojė tė ndėrmarrim masa mė drastike pėr tė ndaluar kėtė aktivitet, meqenėse kjo ėshtė e papranueshme dhe dėmton rėndė mirėqenien e banorėve tė Obiliqit, Fushė Kosovės dhe Prishtinės”, thuhet nė komunikatėn e lėshuar nga Konsorciumi i shoqėrisė civile.

http://rtv21.tv/home/?p=72530
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2012, 02:26   30
allianz
 
Citim:
Konsorciumi i shoqėrisė civile pėr zhvillim tė qėndrueshėm
= Soros.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2012, 18:24   31
Citim:
BE: Mbylleni Kosovėn A

Zyra e Bashkimit Evropian nė Kosovė pėrshėndet synimet e Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) pėr tė adresuar shqetėsimet mjedisore dhe pėr tė ndėrmarrė veprime nė zvogėlimin e ndotjes sė shkaktuar nga termocentralet, veēanėrisht Kosova A, megjithatė pėrkujton se zotimet e Kosovės janė qė ky termocentral tė mbyllet deri nė vitin 2017.

“Edhe me investimet e parapara, Kosova A do tė vazhdojė tė krijojė nivele tė ndotėsve, dukshėm pėrtej atyre tė pjesės tjetėr tė Evropės, dhe qytetarėt e Kosovės do tė vazhdojnė tė marrin frymė nė ajrin i cili ėshtė shumė mė i ndotur se sa ai i homologėve tė tyre”, vazhdon komunikata nė tė cilėn thuhet se Zyra e BE-sė sjell ndėrmend zotimin e Kosovės pėr mbylljen e termocentralit Kosova A deri nė vitin 2017.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,79962
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2012, 23:52   32
reparti kimik
 
Citim:
BE: Mbylleni Kosovėn A
Mėnyra mė e sigurt e konsolidimit tė varėsisė energjetike tė shqiptarėve nga "aktorėt rajonalė" ("rastėsisht" Serbia dmth., e cila prodhon 70%+ tė EE nga qymyri dhe Greqia 50%+, po qė nuk kanė BE/Soros t'u thotė "mos pėrdorni qymyr se ndot ambientin", pėrkundrazi subvencionohen). Dhe ėshtė interesante se po aq "rastėsisht" BE-ja nuk ndėrhyn tė rinovojė (siē bėn nė shtete tė tjera), por kėrkon mbylljen. Antishqiptarizėm dhe me lustėr ambientalizmi tani.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2012, 08:27   33
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ironia ėshtė e fortė dhe nė aspektin historik: Bashkimi i Qymyrit na thotė tė mos pėrdorim qymyr!

Dhe varėsia nuk ėshtė vetėm ndaj rajonalėve, megjithėse ai ėshtė rezultati mė i dukshėm i gjithė sugjerimeve tė BE-sė, por dhe ndaj importimit tė teknologjive joefikase tė prodhimit tė energjisė elektrike nga prodhues tė BE-sė, ku parja e madhe, qė do tė na zhvatet, llogaritet te "suporti" qė i shoqėron kėto teknologji. Tė gjithė i kanė rėnė mirė lapsit - dhe fatmirėsisht i kanė rėnė dhe nė KEK me gjithė presionin e vazhdueshėm dhe kėmbėngulės nga jashtė.

Po ajo qė s'kuptoj unė ėshtė presioni i brendshėm. S'kuptoj nėse kėto lopėt ripėrtypėse nė tė ashtuquajturat media, shoqėri civile e deri nė tė ashtuquajturėn opozitė i bėjnė me vetėdije apo nga mosdija veprimet e tyre tė vazhdueshme drejt rrėgjimit dhe gjymtimit tė shtetit. Nėse kėta kanė prirje vetėshkatėrruese ka mėnyra mė tė mira t'u japin fund punėve pa e tjerrė shumė dhe pa marrė tė tjerėt me vete. Tė justifikohesh ende sot se diqysh duhet tė hanė bukė dhe kėta dhe e vetmja mėnyrė qė paskan gjetur pėr tė ngrėnė qenka kjo, atėherė iu ngectė buka nė fyt. Ėshtė mbush ekosistemi me specie kamikaze.

Sa pėr BE-nė, ajo ėshtė konsistente nė politikat e saj duke filluar qė nga mosnjohja e shtetit dhe pengesat nė ngritjen e infrastrukturės - dhe tė mos harrojmė gjithashtu qė ėshtė po kjo BE qė thotė se toka bujqėsore nė Verior ėshtė e helmuar (pėrkthimi: ndalohet eksporti) dhe se produktet shqiptare nuk pėrmbushin kushtet higjieno-sanitare (pėrkthimi: ndalohet eksporti), dhe se mund dhe ta bėjmė njė sy qorr e njė vesh shurdh nėse produktet i kaloni me vula ēeke, polake, bullgare etj. se kur marrin vulė surrogate tė BE-sė me magji bėhen tė shėndetshme.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2012, 11:31   34
reparti kimik
 
Citim:
Ironia ėshtė e fortė dhe nė aspektin historik: Bashkimi i Qymyrit na thotė tė mos pėrdorim qymyr!
Po se nuk e takson dot shfrytėzimin e atij qymyri, pėrderisa s'e njeh si shtet. Ku u pa qė tė prodhohet EE nė autonomi tė plotė nga lėnda e parė nė produkt pėrfundimtar? Vetė arsyeja e krijimit tė BE-sė ėshtė tė mos ekzistojė kjo lloj autonomie, por tė "rregullohet". Kėto vendet me autonomi prodhuese janė gjithmonė dhe ndotės tė mėdhenj po ta shikosh, se nuk varen nga tjetri. Dhe sidomos fajin e kanė burimet natyrore tė vendit, kėto ndotin gjithmonė aq fort sa i del era deri nė Bruksel dhe pėr shkaqe krejtėsisht njerėzore BE-sė i duhet ēdo herė tė ndėrhyjė qė tė "rregullojė".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2012, 21:17   35
Citim:
Pse revitalizohet “Kosova A”, pas 10 vjetėsh?

Prishtinė, 28 prill - Korporata Energjetike e Kosovės ka marrė vendim pėr riaktivizimin e Bllokut A-2, tė termocentralit “Kosova A”, i cili ka dalė nga funksioni 10 vjet mė parė.

Zyrtarė nė kėtė korporatė thonė se rikthimi nė punė i kėtij blloku do tė ulė nė masė tė madhe nevojėn pėr import tė energjisė elektrike, pėrderisa njohės tė rrethanave energjetike e konsiderojnė vendim tė pamatur dhe investim tė gabuar, raporton Radio Evropa e Lirė.

Viktor Buzhala, zėdhėnės nė Korporatėn Energjetike tė Kosovė, thotė se menaxhmenti i KEK-ut tashmė ėshtė duke ė zbatuar kėtė vendim.

Revitalizimi i kėtij blloku, sipas Buzhalės, do tė bėhet pėrmes partneritetit publiko-privat.

“Bėhet fjalė fillimisht pėr shprehje tė interesit. Investimi do tė jetė partneritet publiko-privat. Do tė zgjidhet kompania, e cila do tė investojė nė riaktivizimin e kėtij blloku, ndėrsa KEK-u pėr pesė vitet e ardhshme do tė ia kthejė kėtė investim”.

“Po flasim pėr njė bllok, i cili do tė punojė brenda standardeve tė Bashkimit Evropian, ashtu siē punojnė edhe njėsitė tjera tė termocentralit “Kosova A” ”, deklaron Buzhala.

Sidoqoftė, Kosova si nėnshkruese e marrėveshjes sė Komunitetit tė Energjisė sė Evropės Juglindore, ėshtė zotuar qė deri nė vitin 2017 ta mbyllė termocentralin “Kosova A”.

Pėr kėtė, Ethem Ceku, ish-ministėr i Energjisė, e quan vendim tė pamatur dhe investim tė gabuar rikthimin nė punė tė njėsisė A-2 tė termocentralit “Kosova A”.

“Qė nga 2007-2008  Qeveria i ka vdekur klinikisht e teknikisht, kėto blloqe dhe tashmė duke parė se ēmimet e energjisė nė treg po rriten, duke parė se ka mungesa tė mėdha tė energjisė, duke parė se Kosova po hyn fuqishėm e varur nga kompanitė e rajonit, tashmė po detyrohet me ēdo kusht t’iu kthehet blloqeve tė stėrvjetruara tė termocentralit ‘Kosova A’”, thotė Ēeku.

Arsye tjetėr e rikthimit nė punė tė kėsaj njėsie, sipas Ēekut, ėshtė edhe shkatėrrimi i projektit “Kosova e Re” dhe pamundėsia e ekzekutivit pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike.

“Fatkeqėsisht, kjo qeveri e ka zhagitur, e ka shkatėrruar zhvillimin e projektit ‘Kosova e Re’, prandaj nuk ka asnjė qasje tjetėr pėr tė dalė nė zgjidhjen e problemit nė kėtė sektor, pėrpos t’iu rikthehet teknologjive tė stėrvjetruara tė termocentralit ‘Kosova A’”, thekson Ēeku.

Por, lidhur me kėtė, Viktor Buzhala, thotė:

“Qėndrim i KEK-ut ėshtė qė termocentrali ‘Kosova A’, tė mbyllet deri nė vitin 2017, apo deri sa t’i kemi njėsitė e reja gjeneruese pėrkatėsisht, njėsitė e termocentralit ‘Kosova e Re’”.

“Mbyllja e termocentralit ‘Kosova A’, pa u ndėrtuar kėto kapacitete , do t’i kushtonte Kosovės, nė bazė tė njė kosto qė kemi bėrė, 300 milionė euro nė vit. Do tė thotė ėshtė njė barrė jashtėzakonisht e rėndė, si pėr Kosovėn, ashtu edhe pėr qytetarin e saj”.

http://koha.net/?page=1,3,97423
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2012, 01:22   36
allianz
 
Citim:
Zyrtarė nė kėtė korporatė thonė se rikthimi nė punė i kėtij blloku do tė ulė nė masė tė madhe nevojėn pėr import tė energjisė elektrike, pėrderisa njohės tė rrethanave energjetike e konsiderojnė vendim tė pamatur dhe investim tė gabuar, raporton Radio Evropa e Lirė.
= Soros.

Shumė interesim nga veglat e Sorosit anembanė globit pėr kėto lėvizje tė KEK-ut.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.4.2012, 21:58   37
Citim:
Zjarr nė “Kosova A”

Nė orėt e pasdites ka ndodhur njė shpėrthim zjarri nė termocentralin “Kosova A”, ku pos dėmeve materiale nuk ka pasur tė lėnduar. Shpėrthimi mė saktėsisht ka ndodhur nė shiritin transportues tė qymyrit, i cili e furnizon bllokun 3 tė kėtij termocentrali.

Incidentin nė fjalė e ka konfirmuar edhe Policia e Kosovės. “Rreth orės 16 ka ndodhur njė shpėrthim zjarri nė termocentralin “Kosova A”, me ē’ rast nuk ka pasur tė lėnduar, ndėrsa pėr dėme materiale ende nuk dihet”, ka thėnė zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Baki Kelani.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=60104
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2012, 19:06   38
Citim:
Del nė “shitje” TEC-i i Fierit

Tiranė – Termocentrali i Fierit pritet tė jepet me koncesion bizneseve privateve vendase ose tė huaj, teksa tenderi pėr kėtė pritet tė zhvillohet mė datė 29 qershor tė kėtij viti.
Ministria e Ekonomisė bėri me dije se koncesioni do tė jetė i tipit BROT (Ndėrtim, rehabilitim, operim dhe transferim).

TEC-i i Fierit ėshtė hequr nga lista e pronave tė KESH-it dhe si i tillė nuk konsiderohet objekt i rėndėsisė sė veēantė sipas vendimit Nr.84, datė 17.02.2007 tė qeverisė.

Tė gjithė procesin do tė ndjekė sektori i lejeve dhe koncesioneve energjetike pranė Autoritetit Kontraktues nė ministrinė e Ekonomisė. Ndėrtimi i TEC-it nė Fier nisi dy vjet pas atij tė Azotikut nė 25 nėntor 1964 nė fushėn me pambuk tė Drizės, vetėm 5 km larg qytetit tė Fierit, me teknologji kineze. Ky TEC ka fuqi tė instaluar prej 99 MW dhe kapacitet prodhues 160.000 kwh/vit energji elektrike.

Pėr herė tė parė, privatizimi i tij u tentua nė 5 shtator 2007, kur u shpall hapja e procesit tė koncesionit tė rikonstruksionit tė TEC-it tė Fierit, por qė rezultoi pa sukses. Vjet njė grup biznesi nga Kina vizitoi kėtė objekt dhe tė tjerėt rreth tij duke shfaqur interes pėr to.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/53253/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2012, 14:28   39
Citim:
Auditim pėr Korporatėn Ndėrkombėtare Financiare(IFC)

Korporata Ndėrkombėtare Financiare (IFC), kredidhėnėsi i sektorit privat tė Grupit tė Bankės Botėrore, ka ofruar kėshillim pėr Qeverinė e Kosovės se si tė privatizojė sektorin e saj tė energjisė. Projekti i IFC-sė ėshtė pjesė e njė angazhimi mė tė madh tė Bankės Botėrore, i cili gjithashtu pėrfshinė zhvillimin e njė termocentrali dhe minere tė re tė thėngjillit.

Vendimi i Ombudspersoni i Ankesave rreth Pėrshtatshmėrisė (CAO) –mekanizmit i pavarur pėr ankesa i IFC-sė - pėr tė audituar pėrfshirjen e IFC-sė nė projekt vjen si rezultat i ankesės nga Sindikata e Pavarur e Energjisė sė Kosovės nė Gusht tė vitit 2011.

Paneli Inspektues i Bankės Botėrore, muajin e kaluar ka pranuar njė ankesė nė lidhje me minierat e thėngjillit dhe termocentralin. Kėshtu thuhet nė njė komunikatė tė pėrbashkėt tė Organizatat Kosovare tė Shoqėrisė Civile kanė mbėshtetur ankesėn, Qendrėn Informative tė Bankės (BIC) dhe Sierra Club.

Ata bėjnė mė dije se kėrkesa e bėrė nga Sindikata e Pavarur e Energjisė sė Kosovės (SPEK) ka ngritur shqetėsime serioze nė lidhje me dėshtimin e IFC-sė pėr tė marrė parasysh pasojat nė fuqinė punėtore dhe pasojat e dhunimit tė politikave ambientale dhe sociale tė saj.

“Ėshtė vlerėsuar se privatizimi i rrjetit tė energjisė energjetike nė Kosovė do tė rezultojė nė zvogėlimin e 30% tė punėtorėve nė tre vitet e para tė implementimit tė projektit. Pėrveē kėsaj, ky projekt do tė kontribuojė nė krijimin e njė monopoli, duke rrezikuar aftėsinė e Kosovės pėr tė siguruar konkurrencėn nė kėtė fushė nė tė ardhmen, ashtu siē kėrkohet nga rregullat pėr konkurrencė tė BE-sė pėr tregun e energjisė. Pėr mė tepėr, privatizimi i rrjetit tė energjisė do tė shkaktojė rritjen drastike tė tarifave tė energjisė, duke e bėrė mė tė vėshtirė qasjen nė energji tė pėrballueshme pėr qytetarėt nė vendin mė tė varfėr tė Evropės. CAO ka vendosur tė auditojė projektin pėr tė pėrcaktuar nėse IFC mund tė sigurojė qė ndikimet dhe rezultatet e projekteve tė Shėrbimeve Kėshilluese tė saja tė jenė nė harmoni me politikat e saj”, shkruan nė komunikatėn e pėrbashkėt tė kėtyre organizatave.

“SPEK ėshtė shumė i kėnaqur me vendimin e CAO-s pėr auditimin e punės sė IFC-sė nė kėtė projekt. Ne jemi tė bindur se politika tė caktuara tė IFC-sė qė janė nė fuqi, nuk janė implementuar si duhet nė kėtė projekt. Ne shpresojmė se auditimi do tė theksojė mangėsitė e projektit dhe se IFC do tė ndėrmarrė masat e nevojshme qė duhen ndėrmarrė pėr tė zgjidhur problemet qė dalin nga implementimi i projektit nė kohė tė duhur nė Kosovė, si dhe tė informojė pėr angazhimet e saj nė projektet e ngjashme nė tė ardhmen,” ka thėnė Izet Mustafa nga Sindikata e Pavarur Energjetike e Kosovės (SPEK), sipas kėsaj komunikate.

Organizatat Kosovare tė Shoqėrisė Civile kanė mbėshtetur ankesėn. Nezir Sinani nga Instituti pėr Politika Zhvillimore (INDEP) vė nė dukje se “pėrfshirja e IFC-sė nė projekt ėshtė bėrė pa hulumtim adekuat. Si rrjedhojė ne mbėshtesim vendimin e CAO-s pėr tė audituar IFC-nė pėr mėnyrėn sesi ata janė duke punuar nė kėtė ēėshtje. Ne do tė vazhdojmė ta mbėshtesim SPEK-un gjatė gjithė kohės, deri nė njė vendim final tė auditimit.“

Chad Dobson, Drejtor Ekzekutiv nė Qendrėn Informative tė Bankės (BIC), theksoi se “Komunitetet nuk e dinė se IFC shfrytėzon fondet e tij pėr tė ofruar kėshillim nė sektorin publik dhe privat nėpėrmjet Shėrbimeve tė Kėshillimit tė tij. IFC nuk ofron shumė informacion mbi projektet e Shėrbimeve tė Kėshillimit dhe ofron akoma mė pak informacion mbi ndikimet ambientale dhe sociale tė tyre.” Mė tej Dobson thotė, “ėshtė inkurajuese tė shohėsh vendimin e CAO-s pėr tė ndėrmarrė auditimin pėr kėtė projekt qė do tė ketė implikime tė mėdha pėr tė gjitha projektet e Shėrbimeve tė Kėshillimit tė IFC-sė.”

“SPEK ėshtė shumė i kėnaqur me vendimin e CAO-s pėr auditimin e punės sė IFC-sė nė kėtė projekt. Ne jemi tė bindur se politika tė caktuara tė IFC-sė qė janė nė fuqi, nuk janė implementuar si duhet nė kėtė projekt. Ne shpresojmė se auditimi do tė theksojė mangėsitė e projektit dhe se IFC do tė ndėrmarrė masat e nevojshme qė duhen ndėrmarrė pėr tė zgjidhur problemet qė dalin nga implementimi i projektit nė kohė tė duhur nė Kosovė, si dhe tė informojė pėr angazhimet e saj nė projektet e ngjashme nė tė ardhmen,” tha Izet Mustafa nga Sindikata e Pavarur Energjetike e Kosovės (SPEK).

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/5...inanciare-ifc/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2012, 21:08   40
Citim:
Kosova me “Kosovėn A” rrezikon raportet me BE-nė

Prishtinė, 5 shtator – Korporata Energjetike e Kosovės shpreson ta shfrytėzojė termocentralin “Kosova A” deri nė vitin 2020. Ky parashikim ėshtė bėrė i ditur tė martėn, me rastin e aplikimit dhe prezantimit tė tė hyrave maksimale tė lejuara pėr pesė vjetet e ardhshėm para anėtarėve tė Bordit tė Zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė.

“Nė kėto propozime dhe supozime parashihet qė viti 2020 tė jetė vit i mbylljes sė njėsive gjeneruese tė termocentralit ‘Kosova A’”, ka thėnė Arben Gjukaj, drejtor menaxhues i Korporatės Energjetike tė Kosovės. Njėjtė ėshtė shkruar edhe nė dokumentet e prezantuara nga KEK-ut pėr tė hyrat maksimale pėr periudhė pesėvjeēare.

Shifrat e prezantuara para Bordit tė ZRRE-sė, KEK-u i ka bazuar edhe nė supozimin qė KEK-u tė vazhdojė tė funksionojė siē ėshtė tani, pra nuk e kanė llogaritur privatizimin e Distribucionin. Po ashtu, KEK-u ka supozuar se deri nė vitin 2017 tė mos ketė asnjė kapacitet tė ri pėr prodhim tė energjisė, ani se muaj mė parė kishin marrė vendim pėr rehabilitimin e njėsisė A2 tė termocentralit “Kosova A”.

Zėdhėnėsi i KEK-ut, Viktor Buzhala, thotė se ende nuk ėshtė caktuar njė datė se kur do tė mbyllet termocentrali “Kosova A”. Ai ka thėnė tė mos jetė marrė ndonjė vendim qė e specifikon se ky termocentral do tė jetė nė funksion deri nė vitin 2020.

“KEK-u insiston qė termocentrali “Kosova A” tė jetė nė funksion deri nė lėshimin nė funksion tė kapaciteteve tė reja gjeneruese”, ka thėnė Buzhala duke mos specifikuar ndonjė datė.

Procesi i ndėrtimit tė termocentralit “Kosova e Re” ende ėshtė nė fazė tė tenderimit. Nė opsionin mė optimist ndėrtimi do tė mund tė fillonte nė fillim tė vitit 2014. E pėr ndėrtimin e njė blloku ėshtė thėnė se nevojiten tė paktėn 5 vite qė nga fillimi deri nė lėshimin nė funksion.

“Ne insistojmė qė termocentrali ‘Kosova A’ tė jetė nė funksion deri nė lėshimin nė funksion tė kapaciteteve tė reja pasi ndalja eventuale ka kosto tė mėdha financiare. Po flasim pėr njė shumė prej 300 deri nė 400 milionė euro”, ka thėnė zėdhėnėsi Buzhala.

Ai ka thėnė se ēfarėdo vendimi pėr zgjatjen e jetės sė kėtij termocentrali duhet tė merret nga bordi i KEK-ut dhe nga Qeveria e Kosovės qė ėshtė pronare e aseteve tė KEK-ut.

Zyra e Bashkimit Evropian nė Kosovė disa herė e ka pėrmendur se termocentrali “Kosova A”, me gjithė investimet qė mund tė bėhen nė tė, nuk do tė mund tė jetė nė harmoni me direktivat e BE-sė, rikujton “Koha Ditore”. Nė prononcimet e mėhershme, kjo zyrė kishte thėnė se BE-ja pret qė “Kosova A” tė mbyllet deri nė fund tė vitit 2017. Madje, kur nė vitin 2009, kryeministri i kishte prezantuar vizionin pėr zhvillimin e sistemit energjetik, ai kishte premtuar se termocentrali “Kosova A” do tė mbyllej deri nė vitin 2015, dy vite mė herėt se qė kėrkonin direktivat e BE-sė.

http://koha.net/?page=1,3,114045
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:28.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.