Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.11.2009, 11:25   21
Citim:
Opozita malazeze: kėmbimi i ambasadorėve me Kosovėn, pėrkeqėson marrėdhėniet me Serbinė

Podgoricė, 3 nėntor - Kėmbimi eventual i ambasadorėve me Kosovėn, nuk do t'i sjellė asgjė tė mirė Malit tė Zi, por vetėm mund tė ēojė nė pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve me Serbinė, thotė deputeti i Partisė Popullore Socialiste nė opozitė dhe ish-lider i saj, Predrag Bulatoviē.

"Tė njohėsh Kosovėn dhe tė vendosėsh marrėdhėnie diplomatike me tė, duke mos ia vėnė veshin qėndrimeve tė Beogradit, do tė thotė mosrespektim i integritetit territorial tė shtetit fqinj dhe mė tė afėrt pėr ne, Serbisė", ka deklaruar Bulatoviē pėr mediat malazeze.

Ai pohon se ka presion dhe kėrkesa tė strukturave tė komunitetit ndėrkombėtar, posaēėrisht nga Kosova, qė tė bėhet kėmbimi i ambasadorėve midis Podgoricės dhe Prishtinės.

Por sipas tij, "duke pasė parasysh qėndrimet e Serbisė, Mali i Zi mund tė hyjė edhe nė njė episod qė mund tė jetė shumė problematik", thotė Bulatoviē , i cili i takon opozitės proserbe malazeze.

Gjithashtu ai thotė se protesta nė Kosovė nė lidhje me demarkacionin me Malin e Zi, nuk ėshtė e rastėsishme dhe as qė mund anashkalohet "ekzistimi i aspiratave territoriale tė nacionalistėve shqiptarė".

http://www.kosova.com/artikulli/57207
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2009, 21:52   22
Citim:
Meta takoi pėrfaqėsuesit politikė shqiptar nė Malin e Zi

Gjatė vizitės se tij dy ditore nė Malin e Zi, Zv. Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta ėshtė takuar me drejtuesit e partive kryesore shqiptare, respektivisht me Kryetarin e Partisė Unioni Demokratik i Shqiptareve, Ferhat Dinosha; Kryetarin e Alternativės Shqiptare, Gjergj Camaj, Kryetarin e Lidhjes Demokratike, Mehmet Bardhi, Kryetarin e Partisė Forca e Re Demokratike, Nazif Cungu, dhe pėrfaqėsuesit e Koalicionit Perspektiva, Amir Hollaj e Vesel Sinishtaj.

Z. Meta dhe pėrfaqėsuesit politikė shqiptarė, diskutuan gjerėsisht nė lidhje me zhvillimet e brendshme dhe proēeset integruese tė vendit.

Z. Meta, duke konfirmuar mbėshtetjen e plotė tė Qeverisė shqiptare, theksoi rėndėsinė e unitetit tė faktorit shqiptar nė Malin e Zi, dhe inkurajoi vazhdimėsinė e kontributit tė tyre nė forcimin e demokracisė parlamentare nė vend. Nė kėtė kuadėr u nėnvizua nevoja pėr pėrfshirjen e plotė tė shqiptarėve nė tė gjitha nivelet e administratės qendrore e lokale.

Zv. Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, Meta ėshtė takuar edhe me drejtuesit e Komunės nė Tuzit, Kryetarin Smail Maliq Cunmulaj, Kryetarin e Kuvendit Komunal Nikoll Camaj, si dhe me Kryetarin e Komunės sė Ulqinit, Gėzim Hajdinaga.

Zv. Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, Meta, duke theksuar bashkėpunimin shumė tė mirė me Malin e Zi, shprehu vėmendjen e veēantė qė Qeveria shqiptare i kushton realizimit tė projekteve tė pėrbashkėta nė fushat e infrastrukturės, energjetikės, mjedisit dhe turizmit, si dhe vullnetin pėr konkretizimin e projektit pėr mbrojtjen e liqenit tė Shkodrės dhe zonės pėrreth duke pėrfshirė edhe lumin e Bunės.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=5529

Citim:
Meta nė Malin e Zi: Bashkėpunim i shkėlqyer mes dy vendeve

Gjatė vizitės sė tij nė Mal tė Zi, kreu i diplomacisė shqiptare ėshtė takuar gjithashtu edhe me presidentin Filip Vujanoviē, me tė cilin kanė diskutuar pėr marrėdhėniet e shkėlqyera biletarale mes dy vendeve.

Vujanoviē garantoi z.Meta se qeveria malazeze do tė jetė njė garantuese e vlerave tė bashkėjetesės dhe tė mirėkuptimit mes popujve. Z.Meta u takua gjithashtu edhe me kryeministrin e Malit tė Zi Milo Gjukanoviē.

Zyrtarėt vlerėsuan marrėdhėniet e shkėlqyera mes Shqipėrisė dhe Malit tė Zi dhe diskutuan mbi zhvillimin e mėtejshėm tė tyre, veēanėrisht nė fushat e bashkėpunimit ekonomik, infrastrukturės dhe energjetikės.

Zv. Kryeministri Meta dhe Kryeministri Gjukanoviē ranė dakort pėr hartimin e njė strategjie tė pėrbashkėt pėr integrimin reciprok tė tė dy vendeve nė strukturat Euro-Atlantike.Zv.

Kryeministri Meta dhe Kryeministri Gjukanoviē ranė gjithashtu dakort pėr ngritjen e Komitetit Eknomik pėr forcimin e bashkėpunimit ekonomik mes dy vendeve si dhe shprehėn vullnetin e tė dy palėve pėr pastrimin dhe mirėmbajtjen e liqenit tė Shkodrės.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=37527
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2009, 20:05   23
Citim:
Meta-Krivokapiē: Minoritetet, urė bashkimi

Gjatė vizitės nė Malin e Zi, zėvendėskryeministri dhe ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, u prita nga kryetari i Parlamentit tė Malit tė Zik Ranko Krivokapiē.

Tė dy bashkėbiseduesit vlerėsuan rolin qė luajnė deputetėt shqiptarė nė Parlamentin e Malit tė Zi dhe shprehėn bindjen se procesi i pėrfshirjes tė tyre nė tė gjitha nivelet e administratės qendrore e lokale duhet tė vazhdojė, duke u mbėshtetur nė Kushtetutėn e vendit dhe konventat ndėrkombėtare.

Ata vlerėsuan gjithashtu edhe rolin bashkėpunues tė minoritetit malazez nė Shqipėri me pushtetin qendror dhe lokal. Meta dhe Krivokapiē evidentuan rėndėsinė e shkėmbimeve ndėrparlamentare pėr nxitjen e dialogut dhe bashkėpunimit politik duke theksuar kontributin e rėndėsishėm tė dy parlamenteve ndaj nxitjes dhe ecurisė sė proceseve integruese tė pėrbashkėta rajonale dhe euroatlantike.

Nė kėtė kuadėr, mes palėve u shpreh vullneti pėr intensifikimin e kontakteve mes komisioneve tė ndryshme parlamentare tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi.

Gjatė takimit u theksua historia e pėrbashkėt e dy vendeve, si dhe zhvillimi dinamik i marrėdhėnieve shumėplanėshe gjatė viteve tė fundit, si njė bazė solide pėr tė zgjeruar hapėsirat e bashkėpunimit dypalėsh dhe perspektivėn e pėrbashkėt euroatlantike.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23481
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2009, 12:56   24
Citim:
Gjukanoviē paralajmėron shkėmbim tė ambasadorėve me Prishtinėn

Kryeministri malazez, Millo Gjukanoviē ka deklaruar se Mali i Zi dhe Serbia nuk duhet tė mbesin nėn hijen e Kosovės, dhe e Podgorica dhe Prishtina do tė shkėmbejnė ambasadorėt.

“Qėndrimi i ndryshėm ndaj Kosovės sot i ngarkon marrėdhėniet tona. Ne e kuptojmė Serbinė, dhe na vjen keq pėr shkak tė problemeve nė tė cilat ėshtė gjendur me atė rast. Por mė duket se edhe e interpretojmė drejt se epilogu i tillė i problemit tė Kosovės ka kohė qė ėshtė i sigurt", ka thėnė Gjukanoviē pėr gazetėn "Politika" tė Beogradit.

"Sado qė ky epilog ėshtė i dhimbshėm, pėr shkak tė bindjes se ai nė mėnyrė tė pandryshueshme ėshtė zyrtarizuar me qėndrimin e njė numri tė madh shtetesh me ndikim vendimtar tė Evropės dhe SHBA-ve, konsiderojmė se nuk duhet lejuar qė ai tė pengojė ose tė shtyjė tė ardhmen evropiane tė brezave tė rinj tė Serbisė qė disi po bėhen peng i atyre gabimeve nga e kaluara", ka thėnė Gjukonoviē.

Kryeministri malazez paralajmėron se Podgorica dhe Prishtina do tė shkėmbejnė ambasadorėt, duke mos saktėsuar se kur.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6204
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2009, 12:25   25
Citim:
Gjukanoviē: Pavarėsia e Kosovės nuk mund tė revidohet

Podgoricė, 30 dhjetor - Kryeministri malazez Milo Gjukanoviē ka deklaruar se pavarėsia e Kosovės nuk mund tė revidohet.

"Ne nuk shohim shansin qė ky rezultat mund tė revidohet", ka thėnė Gjukanoviē pėr njė TV tė Podgoricės. Kryeministri malazez ka theksuar se "vetėm po humbet kohė" me tentativat qė tė anulohet pavarėsia e Kosovės.

"Prandaj ėshtė mė racionale, sado e dhimbshme qė tė jetė, qė tė tėrhiqet viza, pėr t'u nisur drejt asaj qė ėshtė shans. Ndėrsa shansi ėshtė e ardhhmja evropiane", ka vlerėsuar Gjukanoviē mbrėmė pėr TV Atlas.

Ai ka thėnė se humbja e Kosovės ėshtė "disfatė e politikės me decenie tė zhvilluar atje". Sipas fjalėve tė Gjukanoviēit, duhet repektuar interesat e Serbisė, "por gjithashtu ėshtė me rėndėsi tė dihet se vetėm respektimi nuk do tė thotė kontribut pėr stabilitetin rajonal".

Gjukanoviē ka paralajmėruar se Mali i Zi dhe Kosova "nė njė afėrme tė ardhshme" do tė vendosin marrėdhėnie diplomatike.

http://www.kosova.com/artikulli/58616
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2010, 03:31   26
Citim:
Mali i Zi, dallime nė kreun shtetėror pėr shkak tė Kosovės

Vendosja e marrėdhėnieve diplomatike ndėrmjet Podgoricės dhe Prishtinės do tė mund tė thellonte ndasitė nė kreun shtetėror e partiak nė Malin e Zi. Sipas deklaratave tė pushtetarėve tė lartė, pos mosmarrėveshjeve tė tjera qėndron e hapur edhe ēėshtja e vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn.

Pėr arsyet e sipėrpėrmendura nė njėrėn anė janė gjetur kryeministri Milo Gjukanoviē, pastaj kryeparlamentari Ranko Krivokapiq dhe ministri i Jashtėm Roqen, derisa nė anėn tjetėr qėndrojnė nėnkryetari i partisė dhe presidenti i vendit Vujanoviēi dhe zėvendėskryeministri Svetozar Maroviē.

Gjukanoviēi ka pėrsėritur se njohja e pavarėsisė sė Kosovės nuk mund tė revidohet dhe se tė bėhet fjalė tash pėr kėtė paraqet “humbje kohe”. Ai ka paralajmėruar edhe shkėmbimin e ambasadorėve me Prishtinėn nė njė periudhė tė afėrt dhe para marrjes sė mendimit nga ana e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Nė tone afėrsisht tė njėjta kanė dhėnė deklarata edhe kryeparlamentari Krivokapiq dhe shefi i diplomacisė Roqen.

Nė anėn tjetėr, presidenti Vujanoviē ka thėnė se urdhrin pėr emėrimin e ambasadorit nė Prishtinė do ta nėnshkruajė vetėm pasi tė jetė njohur pakica malazeze nė Kosovė dhe kur asaj pakice t’i sigurohet prezantim autentik.

Njėkohėsisht , ai ka porositur se Kosova duhet tė krijojė kushtet pėr kthimin e tė ikurve dhe tė shpėrngulurve. Maroviēi, ndėrkaq, ka shtuar se marrėdhėniet diplomatike me Prishtinėn nuk do tė vendosen para vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. /Koha/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6888
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.1.2010, 22:45   27
Citim:
Mali i Zi marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn

Prishtinė - Ministri i Punėve tė Jashtme, Skėnder Hyseni, tha se “Mali i Zi dhe Kosova sot vendosėn marrėdhėnie diplomatike duke shkėmbyer letrat e marrėveshjes”.
Hyseni tha se vendosja e marrėdhėnieve diplomatike ka ardhur pas njė komunikimi zyrtar me homologun e tij, Millan Roēen, dhe ftesės qė i ėshtė bėrė nga Republika e Kosovės.

Shefi i diplomacisė kosovare, Hyseni, gjithashtu tha sė nė kohėn e duhur do tė shkėmbehen ambasadorėt dhe stafi tjetėr diplomatik. “Ndjeshmėria e raporteve ndėrmjet Kosovės dhe Malit tė Zi ka bėrė qė vendosja e marrėdhėnieve diplomatike te zhargitet”, deklaroi Hyseni. Mė herėt, Qeveria nė Podgoricė tha se marrėdhėniet diplomatike me Prishtinėn janė vendosur nė pajtim me vendimin zyrtar tė 9 tetorit, 2008, pėr njohjen e Kosovės.

Nė letrėn e tij, Roēen ka theksuar se e ndan mendimin e homologut tė tij se marrėdhėniet ndėrmjet Malit tė Zi dhe Kosovės kanė perspektivė tė mirė. Ai ka theksuar se Mali i Zi e vlerėson lart atė qė Hyseni e ka theksuar nė letrėn e tij se autoritetet e Kosovės kanė mirėkuptim pėr nevojat e komunitetit malazez nė Kosovė.

“Pres qė statusi i tyre do tė zgjidhet mbi baza tė pėrhershme nė kuadėr tė sistemit juridik tė Kosovės, njėkohėsisht me pėrgatitjet pėr kėmbimin e personelit diplomatike”, ka thėnė shefi i diplomacisė malazeze. Roēen ka theksuar se kjo do t’i kontribuojė mirėbesimit tė ndėrsjellė dhe respektimit tradicional qė kultivojnė dy popujt miq, pėr interesin e pėrbashkėt, forcimin e stabilitetit rajonal dhe arritjen mė tė shpejtė tė synimeve evropiane dhe euroatlantike.

Nė vitin 2008, njohja e Kosovės nga Podgorica bėri qė Beogradi ta dėbojė ambasadorin malazez, por nėntorin e kaluar, ambasadori i Malit tė Zi u kthye nė Beograd. (REL/start)

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...ptare&nr=10085

Citim:
U vendosėn marrėdhėniet diplomatike mes Malit tė Zi dhe Kosovės

Podgoricė, 15 janar 2010 - Mali i Zi dhe Kosova sot vendosėn sot marrėdhėnie diplomatike me shkėmbimin e letrave tė ministrave tė punėve tė jashtme, Milan Roqen dhe Skender Hyseni, u u bė e ditru nė Podgoricė.

Roqen nė letrėn e tij thekson se ndan plotėsisht mendimin e kolegut tė tij qė marrėdhėniet ndėrmjet Malit tė Zi dhe Kosovės kanė njė perspektivė tė mirė, njoftohet ga Qeveria malazeze.

Gjithashtu Roqen theksoi se Mali i Zi ēmon shumė qė Hyseni nė letrėn e tij thekson se autoritett e Republikės sė Kosovės kanė mirėkuptim pėr nevojat e pjesėtarėve tė komunitetit malazez dhe shprehu pritjet qė pozita e tyre do tė zgjidhet nė njė bazė tė pėrhershme nė kuadėr tė sistemit juridik tė Kosovės, njėkohėsisht me pėrgatitjet pėr shkėbimin e personelit diplomatik.

PO ashtu Roqen theksoi se kjo do t'i kontribuojė mirėkuptimit mė tė mirė tė ndėrsjellė dhe respektimit tradicional tė cilin e kultivojnė popujt tanė miq, nė interes tė sė mirės sė pėrbashkėt, forcimit tė stabilitetit rajonal dhe arritjes sa mė tė shpejtė tė synimeve tė pėrbashkta evropiane dhe eurotlantike.

Marrėdhėniet diplomatike me Kosovėn vendosen nė pajtim me Vendimin e Qeverisė sė Malit tė Zi pėr njohjen e Republikės sė Kosovės tė 9 tetorit tė vitit 2008, theksohet nė komunikatėn e qeverisė malazeze.

http://www.kosova.com/artikulli/58939

Citim:
Serbia e tėrheq ambasadorin nga Podgorica pėr konsultime

Prishtinė, 15 janar 2010 - Serbia ka protestuar tek Mali i Zi pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn, dhe e ka tėrhequr ambasadorin e saj Zoran Lutanovac pėr konsultime nė Beograd.

Ministria e Jashtme e Serbisė sot i ka paraqitur demarsh pėrfaqėsuesit tė Malit tė Zi nė Beograd, me rastin e vendimit pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me, siē thuhet, "institucionet e pėrkohshme vetėqeverisėse nė Prishtinė".

Ministri i Jashtėm Vuk Jeremiē ka urdhėruar tėrheqjen e menjėhershme tė ambasadorit tė Serbisė nė Podrgoriscė pėr konsultime nė Beograd, thuhet nė komunikatėn e Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė.

http://www.kosova.com/artikulli/58950
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2012, 18:26   28
Citim:
Berisha-Vujanoviē: Shqiptarėt nė Mal tė Zi kanė bėrė progres

Podgoricė, 25 janar 2012, NOA- Nė kuadėr tė vizitės sė tij nė Mal tė Zi, Kryeministri Sali Berisha u prit nė takim nga Presidenti malazez, Filip Vujanoviē.

Presidenti Vujanoviē shprehu mirėnjohje pėr kontributin e madh qė kreu i Qeverisė shqiptare ka dhėnė nė marrėdhėniet e shkėlqyera qė ekzistojnė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, ndėrsa shprehu vullnetin e Malit tė Zi pėr ēuarjen edhe mė tej tė kėtyre marrėdhėnieve nė tė gjitha fushat, nė veēanti nė fushėn ekonomike.

Nga ana e tij, Kryeministri Berisha theksoi se ndjek me shumė interes progresin e Malit tė Zi dhe shprehu kėnaqėsinė qė ky vend po ecėn me shpejtėsi drejt integrimit nė Bashkimin Europian dhe nė NATO.

Kryeministri Berisha e siguroi Presidentin Vujanoviē se qeveria shqiptare do tė vijojė ta mbėshtesė fuqishėm anėtarėsimin e Malit tė Zi nė NATO, duke e vlerėsuar kėtė anėtarėsim si plotėsisht tė merituar.

Siē informon agjencia e lajmeve NOA.al, nė takim u ripohua vullneti i palėve pėr tė vijuar bashkėpunimin nė projekte tė pėrbashkėta nė shumė fusha, si infrastrukturėn rrugore, nismėn pėr autorrugėn Adriatiko-Joniane, projektin pėr lumin Buna dhe liqenin e Shkodrės, si dhe projekte tė pėrbashkėta turistike, veēanėrisht pėr turizmin malor, pėr t’i paraqitur alpet si njė destinacion jashtėzakonisht tėrheqės pėr turizėm e investime nė tė dy vendet.

Kryeministri Berisha shprehu, gjithashtu, kėnaqėsinė pėr progresin qė shqiptarėt kanė bėrė nė Mal tė Zi, ndėrsa Presidenti Vujanovic vlerėsoi progresin e rėndėsishėm dhe arritjet qė ka shėnuar qeveria shqiptare gjatė kėsaj periudhe, tė cilat e kanė transformuar dhe shndėrruar Shqipėrinė nė njė destinacion shumė tėrheqės pėr investime tė huaja, si edhe pėr turistėt.

Presidenti Vujanoviē e falėnderoi Kryeministrit Berisha pėr kontributin e qeverisė shqiptare pėrsa i pėrket plotėsimit tė standardeve tė tė drejtave e lirive tė njeriut tė qytetareve shqiptarė me origjinė nga Mal i Zi.

Kryeministri Berisha shprehu mirėnjohjen pėr mbėshtetjen qė Mali i Zi i ka dhėnė nė vijimėsi ēėshtjes sė shqiptarėve nė Kosovė dhe njohjes sė Republikės sė Kosovės duke e konsideruar atė si njė kontribut nė shėrbim tė paqes, stabilitetit dhe sigurisė nė rajon.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=141916

Citim:
Rrugė lidhėse Shqipėri-Mali i Zi pėr Bjeshkėt e Namuna

Podgoricė – Gjatė qėndrimit nė Mal tė Zi, kryeministri Sali Berisha zhvilloi njė takim me homologun vendas, Igor Luksiē, ku edhe u nėnshkrua marrėveshja midis qeverive tė dy vendeve pėr “pėrcaktimin e pikės sė pėrbashkėt tė kalimit kufitar “Zatrijebacka Cijevna – Grabon” dhe pėr pikėn e kalimit kufitar “Cerem – Vranica”.

Nė konferencėn pėr shtyp, Luksiē, theksoi se kjo vizitė ėshtė nė momentin e duhur pėr proceset integruese.

“Ne nėnshkruam njė marrėveshje qė ka si qėllim rrugėn mes Plavės e Podgoricės, gjė qė do tė afrojė Plavėn me Podgoricėn dhe qė do tė jetė njė simbol i bashkėpunimit shumė tė mirė mes dy vendeve. Ky ėshtė njė nga 3 drejtimet rrugore qė janė duke u ndėrtuar mes dy vendeve dhe qė do tė kontribuojnė pėr njė bashkėpunim edhe mė tė mirė ekonomik mes dy vendeve tona”, tha kryeministri malazez.

Ai shtoi se interes tė pėrbashkėt kanė edhe liqeni i Shkodrės dhe lumi i Bunės. Berisha e vuri theksin tek turizmi midis dy vendeve. “Ėshtė kėnaqėsi e veēantė qė qeveria e Malit tė Zi po investon nė rrugėn qė afron Plavėn me Podgoricėn dhe projekti ynė mė i madh, i pėrbashkėt, do tė jetė pėrpjekja pėr t’i servirur Evropės dhe botės kompleksin turistik tė Bjeshkėve tė Namuna, tė cilat janė ndėr malet mė mahnitėse nė mbarė Evropėn. Sot ato quhen Bjeshkėt e Namuna, por unė jam i sigurt se nė njė tė ardhme jo tė largėt, do tė jenė po turistėt, qė duket se u kanė dhėnė kėtė emėr nė tė shkuarėn, qė do t’i pagėzojnė me Bjeshkėt e Bekuara”, tha kryeministri shqiptar.

Mė tej, ai tha se Shqipėria vlerėson progresin e ndjeshėm dhe real, qė shqiptarėt, me tė drejtat dhe liritė e tyre minoritare e njerėzore, kanė bėrė nė Malin e Zi. I pyetur pėr elementėt nacionalistė nė rajon, kryeministri malazez, tha se qeveri e tyre po bėn pėrpjekje pėr t’i margjinalizuar plotėsisht. Ndėrsa Berisha shtoi se interesi mė i madh i shqiptarėve sot ėshtė integrimin nė Bashkimin Evropian.

Tė dy Kryeministrat u ndalėn edhe nė projektin e Trans Adriatic Pipeline (TAP), tė cilin e vlerėsuan si njė projekt shumė tė rėndėsishėm dhe strategjik pėr tė ardhmen e sektorit energjetik tė vendeve tė rajonit. Kryeministri Berisha dhe Kryeministri Lukšić e cilėsuan atė si projektin mė feasible e me mė interes pėr pėrfshirjen e rajonit nė tregun ndėrkombėtar tė gazit natyror e pėrfitim nga kjo lloj energjie e rėndėsishme. /S.Lleshi/ Start

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/48404/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2012, 16:21   29
Citim:
Ligji malazez pėr simbolet, Berisha nga Ulqini: Flamujt janė pėr tė nderuar

Ulqin, 26 janar 2012, NOA – Flamujt janė vetėm pėr tė nderuar dhe ne duhet tė nderojmė flamujt e njėri-tjetrit, sepse janė simbole tė sakrificave tė bėra pėr liri dhe dinjitet kombėtar nė ēdo vend”, deklaroi kryeministri Sali Berisha nga Ulqini ku gjatė vizitės zyrtare dyditore nė Malin e Zi sot u takua me kryetarin e Komunės Nazif Cungu, raporton agjencia e lajmeve NOA.al.

I pyetur rreth bisedimeve me autoritetet nė Podgoricė pėr ligjin e ashtuquajtur pėr ruajtjen e qetėsisė dhe rendit qė kufizon pėrdorimin e simboleve dhe flamurit kombėtar, shefi i qeverisė shqiptare u pėrgjigj se “nė institucionet publike, ēdo vend rregullon me ligj pėrdorimin e simboleve edhe vendet mė tė lira nė botė, e kanė rregullin e tyre. Pėr qytetarėt, dua tė jem shumė i sinqertė, nė mėnyrėn mė miqėsore theksoj se, shteti nuk duhet tė ketė asnjė lloj preokupimi dhe problemi me ēfarė simbolesh preferojnė apo pėlqejnė ata.

Pyetje: Zoti Berisha a u bisedua sot me Podgoricėn zyrtare, lidhur me avancimin e shqiptarėve nė Mal tė Zi. Pak ditė mė parė nė Parlamentin e Malit tė Zi ėshtė miratuar njė ligj i ashtuquajtur pėr ruajtjen e rendit dhe qetėsisė, me njė nen tė posaēėm, ju kufizohet mėnyra e pėrdorimit tė simboleve dhe flamurit. Kanė reaguar i gjithė spektri politik shqiptare dhe deputetėt shqiptare nė Parlamentin e Malit tė Zi?

Kryeministri Berisha: Me miqtė diskutohet gjithēka me njeri –tjetrin dhe ju garantoj se ne kemi trajtuar tė gjitha problemet sė bashku. Mendimi im miqėsor ėshtė ky; nė institucionet publike, ēdo vend rregullon me ligj pėrdorimin e simboleve edhe vendet mė tė lira nė Botė, e kanė rregullin e tyre. Pėr qytetarėt, dua tė jem shumė i sinqertė, nė mėnyrėn mė miqėsore theksoj se, shteti nuk duhet tė ketė asnjė lloj preokupimi dhe problemi me ēfarė simbolesh preferojnė apo pėlqejnė ata. Individėt janė individė, sektori publik ėshtė sektor publik dhe unė nė Shqipėri, ju garantoj se po tė kaloni, njė shtėpi e shikoni me njė flamur, sepse djali punon nė atė vend dhe ka nxjerrė fitimet, qė vjen dhe ndėrton shtėpinė dhe njė shtėpi tjetėr ka njė flamur tjetėr, por nė tė gjitha rastet flamujt janė vetėm pėr tė nderuar dhe ne duhet tė nderojmė flamujt e njėri-tjetrit, sepse janė simbole tė sakrificave tė bėra pėr liri dhe dinjitet kombėtar nė ēdo vend.

Pyetje: Si e shikoni pozitėn e shqiptarėve nė Mal tė Zi?

Kryeministri Berisha: Shqipėria vlerėson realizimet e mėdha, qė shqiptarėt kanė arritur nė njė dialog konstruktiv me autoritetet e Malit tė Z. Unė jam dėshmitar vetė i kėtyre arritjeve. Gjatė kėtyre 20 viteve unė kam ndjekur nė mėnyrė konstante kėtė progres dhe shqiptarėt nė Mal tė Zi, kanė meritėn, sepse janė pėrpjekur pėr tė gjetur dhe kanė gjetur gjuhėn e mirėkuptimit me forcat e tjera politike dhe kanė shėnuar rezultate tė prekshme tė pamohueshme. Sė dyti, Mali i Zi, Shqipėria, kanė njė projekt mė madhor dhe ky ėshtė projekti Europian. Rendi Europian ėshtė njė rend i bazuar nė lirė dhe tė drejtat e qytetarėve. Unė po vij nga Podgorica dhe u ndala nė Tuz. Unė kam qenė atje 4 vjet mė parė, mendimi pėr Komunėn e Tuzit, ėshtė absolutisht i ndryshėm nga ai qė ishte 4 vjet mė parė. Pse kjo? Sepse edhe pėr Shqipėrinė edhe pėr Malin e Zi dhe pėr ēdo vend qė aspiron nė Bashkimin Europian, decentralizimi ėshtė njė proces jashtėzakonisht i rėndėsishėm pėr konsolidimin e lirive dhe tė drejtave, kėshtu qė unė konsideroj se marrėdhėniet ndėr etnike nė Mal tė Zi kanė njohur zhvillime qartėsisht pozitive dhe i kanė realizuar kėto zhvillime nė mėnyrėn mė tė qytetėruar.

Pyetje: Kur shqiptarėt nga Mali i Zi do ta kalojnė kufirin me letėrnjoftim?

Kryeministri Berisha: Ėshtė ēėshtje e burokratėve, por shpresoj qė tė mos zgjasė me shumė se 5-6 javė sa tė kalojė nė parlament, ėshtė ēėshtje rendi dite parlamenti, s’ka asnjė pengesė tjetėr.

Gjatė vizitės nė Ulqin pėr ta pritur kryeministrin Berisha kishin dalė edhe shumė qytetarė tė Ulqinit.

Kryeministri Berisha nė prononcimin pėr mediat vlerėsoi se Ulqini ėshtė njė prej qyteteve mė tė lashta tė kombit shqiptar, dhe njėra prej perlave mė tė bukura turistike tė Malit tė Zi, por dhe tė Rajonit, i njohur nė Europė pėr bukuritė, mikpritjen dhe shėrbimet e shkėlqyera qė ofron turizmi.

“Duhet t’ju garantoj se nė tė gjitha kėto takime ėshtė dėshmuar njė vullnet i pėrbashkėt, pėr tė bėrė gjithēka qė tė intensifikojmė marrėdhėniet midis dy vendeve tona. Nė kėtė kontekst nuk ka dyshim, qė nė kėtė pėrpjekje, turizmi dhe potenciali turistik i Ulqinit zė njė vend tė veēantė. Diskutuam sot me kryeministrin, pėr njė aksion tė pėrbashkėt nė Bunė, pėr thellimin e saj, nė mėnyrė qė turistėt tė mund tė organizojnė ture nga Ulqini, nga Tivari, nga Shkodra, nė Bunė nė liqen deri tek Vir Pazar, nė mėnyrė qė pasuritė e mėdha tė Ulqinit, Shkodrės dhe Rajonit, t’u bėhen disponibėl turistėve nga mbarė bota”, tha kryeministri.

Shefi i qeverisė siguroi zotin Cungu se ministrat pėrkatės tė qeverive tė dy vendeve krahas projektit tė thellimit tė Bunės do tė nisin edhe subvencionimin fillimisht publik tė Crocierave, nė mėnyrė qė Velipoja tė lidhet me anėn tjetėr tė Bunės dhe me Ulqinin, pėr tė argėtuar dhe pėr t’u ofruar mundėsi tė shumta turistėve.

“Ky vend, ėshtė njė vend mik pėr ne, ėshtė njė vend, qė ne jemi tė sigurtė, qė do tė ndėrtojė njė tė ardhme tė shkėlqyer, por kontributi juaj ėshtė njė vlerė shumė e madhe, nė miqėsinė dhe bashkėpunimin qė ne kemi sot me Malin e Zi. Ju, keni qenė njė popullatė jo shumė numerike kėtu vitet e fundit, por keni luajtur rol shumė mė tė rėndėsishme sesa ēfarė jeni nė proporcion me popullatėn, me votėn tuaj, nė momentin historik kur ky komb, ky vend, u bė i pavarur dhe ka mbajtur qėndrime tė shkėlqyera ndaj Kosovės dhe ne jemi shumė mirėnjohės, sepse vendimet e kėtyre 10 viteve tė fundit tė qeverisė sė Malit tė Zi, kanė qenė vendime tė burrave guximtarė, trima dhe nė interesin mė tė mirė tė paqes dhe stabilitetit nė Rajon”, theksoi Berisha.

Ndėrkohė, kryetari i komunės sė Ulqinit Nazif Cungu theksoi se kryeministri Sali Berisha ka luajtur njė rol kyē nė rrėzimin e sitemit monist.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=142184
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:16.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.