Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.8.2008, 19:12   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Punim 100 000 p.e.s.: Kultura Musteriane


Citim:
Gjurmėt mė tė hershme tė qenies sė njeriut nė territorin e Shqipėrisė shfaqen nė periudhėn musteriane, qė i pėrket paleolitit tė mesėm (100 000-30 000 vjet mė parė). Kėto pėrfaqėsohen nga vegla prej stralli tė punuara mirė, me forma tipike musteriane, tė cilat i kanė shėrbyer njeriut primitiv pėr procese tė ndryshme pune qė lidheshin drejtpėrdrejt me sigurimin e ushqimit tė tij tė pėrditshėm. Tė tilla vegla, si prefėse, kruese, gėrryese, etj., janė gjetur, deri mė sot, nė stacionin prehistorik tė Xarės nė rrethin e Sarandės, nė stacionin e Kryegjatės, nė afėrsi tė Apolonisė (Fier) dhe nė stacionin e Gajtanit nė rrethin e Shkodrės. Nga format dhe pėrmasat e tyre tė vogla kėto vegla ngjasojnė mjaft me veglat e strallit tė zbuluara nė depozitimet musteriane tė krahinave fqinje tė Greqisė Veriore, tė Thesalisė, tė Malit tė Zi etj.
Tipi fizik i njeriut nė kėtė kohė ishte ai i neandertalit . Nė procesin e antropogjenezės ky tip paraqet njė hallkė mė tė zhvilluar nė krahasim me pitekantropin e paleolitit tė ulėt.

Dyndja nga veriu nė jug e akullimit tė periudhės gjeologjike Riss bėri qė edhe nė vendin tonė klima tė pėsojė ndryshime tė mėdha. Nė malet e larta tė Shqipėrisė u formuan akuj tė pėrhershėm, qė zbritėn deri nė lartėsinė 1 000 m mbi nivelin e detit. Si pasojė e kėtyre ndryshimeve klimatike ndryshoi dhe fauna e flora e vendit. Nga kafshėt e vjetra qėndruan vetėm ato qė mundėn ta pėrballonin tė ftohtit. Krahas tyre u shfaqėn dhe kafshėt karakteristike vetėm pėr kushtet e klimės sė ftohtė. Tė tilla ishin mamuthi, rinoceronti leshtor, bizoni, dreri i veriut, ariu i shpellės, hiena e shpellės, dhia e egėr etj.

Tė ftohtėt ndikoi edhe nė mėnyrėn e jetesės. Nė luftėn pėr tė pėrballuar vėshtirėsitė klimatike dhe pėr tė mbijetuar, njeriu i kėsaj kohe bėri hapa tė rėndėsishėm drejt pėrparimit; u strehua nė shpella pasi triumfoi nė luftėn pėr jetė a vdekje me kafshėt e egra qė i kishin zėnė qė mė pėrpara kėto vend-strehime natyrore. U vesh duke shfrytėzuar lėkurėt e kafshėve, mėsoi tė ndezė vetė zjarrin, tė cilin e pėrdori me sukses kundėr tė ftohtit dhe bishave tė egra, por sidomos pėr tė pėrmirėsuar strukturėn e ushqimit, duke pėrdorur gjerėsisht mishin e pjekur, i cili luajti njė rol tė madh nė pėrmirėsimin e mėtejshėm biologjik tė tij. Zjarri qe njė arritje shumė e rėndėsishme pėr kohėn, sepse i dha njeriut pėr tė parėn herė zotėrimin mbi njė fuqi tė caktuar tė natyrės, qė e ndau atė pėrfundimisht nga bota e kafshėve.

Banorėt e paleolitit tė mesėm jetonin me prodhimet, qė i gjenin tė gatshme nė natyrė dhe sidomos me gjueti, e cila pėrbėnte edhe drejtimin kryesor tė veprimtarisė sė neandertalasve. Me mbledhjen e frutave dhe tė zhardhokėve, me ruajtjen e zjarrit, me rritjen e fėmijėve, me pėrgatitjen e lėkurės pėr veshje, etj., merrej gruaja, ndėrsa burri dilte pėr gjah ose merrej me pėrgatitjen e veglave tė punės dhe tė armėve. Gjuetia e kafshėve tė mėdha, nė kushtet e nivelit tė atėhershėm, primitiv tė veglave tė punės, mund tė bėhej vetėm nė mėnyrė kolektive. Nė kėto rrethana ajo ndihmoi shumė nė forcimin e lidhjeve tė brendshme midis anėtarėve tė grupeve dhe sė bashku me krijimin e lidhjeve tė gjakut shpuri nė organizimin e bashkėsisė primitive.

http://historia.shqiperia.com/iliret..._primitive.php


Citim:
Nė vitin 1899, nė njė shpellė nė fshatin Krapina afėr Kodrės Hushnjak nė Kroacinė e sotme, u gjetėn eshtrat e njeriut neandertal.

http://krapina.com/neandertals/index_en.htm

Citim:
These Neanderthals also possessed barrel-shaped chests and powerful forearms and hands, comparable to their younger European cousins. The Krapina man had a lighter build, larger face with widely separated eyes, and a broad crania. They closely resembled early Homo Sapiens, which has resulted in the speculation that Krapina Neanderthals were direct ancestors of early human populations of Central Europe.

http://www.mnsu.edu/emuseum/archaeol...e/krapina.html

Nė citimin e fundit thuhet qė nga tė gjithė Neandertalėt, mė sė shumti i pėrngjan njeriut modern, njeriu i Krapinės (qė gjallonte nė viset ilire), dhe se kishte ngjashmėri tė madhe me njeriun modern nė konstruktin e trupit, gjė qė i bėri shkencėtarėt tė mendojnė rreth prejardhjes sė njeriut modern nga Neandertali.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.8.2008 nė 19:22.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2008, 19:20   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Vegla guri tė Neandertalit nga Krapina
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	njeriu neandertal.jpg
Shikimet:	627
Madhėsia:	18,5 KB
NNJ:	1433


Vendgjetjet kryesore tė Neandertalit nė Iliri
Emri:  njeriu neandertal (2).gif
Shikimet: 1175
Madhėsia:  10,3 KB


Eshtra tė Neandertalit nga Krapina
Emri:  njeriu neandertal (1).jpg
Shikimet: 710
Madhėsia:  15,1 KB
Emri:  njeriu neandertal (3).jpg
Shikimet: 688
Madhėsia:  12,2 KB

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 7.6.2009 nė 22:29.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2008, 02:11   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Tiparet e neandertalit

Neandertalėt nuk ishin tė shpėrndarė nė tė gjithė botėn por jetonin kryesisht nė Europė, Lindjen e Mesme dhe disa pjesė tė Azizė Qendrore.
Pėr herė tė parė mbetjet e njė neandertali u zbuluan nė vitin 1865 pranė Düsseldorf-it nė Gjermani.

Neandertalėt ishin tė shkurtėr, tė fuqishėm dhe shumė muskulozė.
Kėto tipare ishin pėrshtatje ndaj kushteve tė vėshtira tė periudhės akullnajore nė tė cilėn jetonin. Duke qenė tė shkurtėr edhe trupi kishte njė sipėrfaqje mė tė vogėl, pra iu humbiste jashtė mė pak energji.
Meshkujt neandertalė nė Europė ishin mesatarisht 169 cm tė gjatė, ndėrsa femrat 155 cm.
Meshkujt peshonin rreth 80 kg ndėrsa gratė 60-65 kg. Shkaku qė peshonin kaq tepėr ishin muskujt e tyre tė fuqishėm dhe kockat e trasha, ndonėse tepėr tė shkurtra.
Trupi i tyre ishte i fuqishėm dhe nė gjendje tė mbante pesha tė rėnda. Kockat e duarve ishin shumė mė tė forta se tonat, ēfarė tė bėn tė mendosh, se mund tė shtrėngonin fort diēka.

Ajo qė tė bėnte mė tepėr pėrshtypje nė fytyrėn e njė neandertali ishte hunda tepėr e madhe, ndoshta kėshtu ajri i ftohtė i periudhės sė akullnajave arrinte tė ngrohej mė parė se tė futej brenda nė trup.

Deri mė sot mendohej se neandertalėt ishin qenie primitive, pėrbindsha tė pazemėr, ecnin tė pėrkulur si shimpazetė apo orang-utan-ėt, tė shėmtuar dhe tepėr torollakė.
Por dijet e reja tė fituara mbi ketė krijesė e kanė ndryshuar kėtė imazh. Ata ecnin me kurrizin drejtė si ne dhe ishin gjuetarė tė zotė tė cilėt pėrdornin armė tė stėrholluara, tė pėrshtatura mirė periudhės sė akullnajave nė tė cilėn jetonin. Ata kishin arritur tė zhvillonin gjuhėn e tyre dhe i varrosnin tė vdekurit, ēfarė do tė thotė se ata - sikurse ne, njeriu modern - mund tė mendonin me simbole. Neandertalėt kujdeseshin pėr mė tė vjetrit.
Truri i neandertalėve ndonėse kishte formė tjetėr, nuk ishte mė i vogėl se ai i njeriut cromagnon (kromanjon) - paraardhėsve tanė - por kėta tė fundit mendonin dhe vepronin ndryshe nga tė parėt. Njerėzit cromagnon jetonin nė grupe tė mėdha dhe bashkėpunonin me njėri-tjetrin. Ata kishin njė gjuhė mė tė pėrparuar, shkėmbenin dituritė me njėri-tjetrin dhe mund tė shumoheshin mė lehtė.

Njeriu modern qė shtegtoi pėr nė Europėn e neadertalėve ka jetuar pėrkrah kėtyre tė fundit pėr njė kohė tė gjatė. Dhe ndoshta ishte pikėrisht takimi me neadertalėt ai qė pasqyrohet nė pėrrallat e lashta mbi gjigandėt dhe magjistarėt biles edhe tek vetė kėngėt shqiptare mbi kreshnikėt si Muji e Halili, Gjergj Elez Alija, Omeri i Mujit. Vendet mbi tė cilat flasin kėto kėngė ndodhen sot nė tokat e ish-Jugosllavisė.

Neandertalėt jetonin nė grupe tė vogla qė ishin tepėr larg njėri-tjetrit dhe e kishin numrin e lindjeve mė tė vogėl se atė tė vdekjeve. Ata e kishin gjithashtu gjithnjė e mė tė vėshtirė tė gjenin ushqim dhe ujė. Neandertalėt e fundit jetonin nė brigjet e oqeanit Atlantik, Spanjė dhe Kroaci.

Nuk ka fakte qė tė mund tė jenė bėrė vrasje masive ndaj neandertalėve.

Disa ekspertė qė janė mbėshtetur nė gjetjen e njė njė skeleti 25 000 vjeēar tė njė fėmije nė Portugali tregojnė sesi neandertalėt dhe njeriu modern kanė arritur tė kryqėzohen ndėrmjet tyre dhe tė lindin fėmijė.

Studiues tė Oxford-it (Oksfordit) kanė dalur kohėt e fundit me njė teori sipas tė cilės gjeni qė jep kombinimin klasik: flokė tė kuq dhe lėkurė tė bardhė me quka, mund tė jetė 100 000 vjet i vjetėr dhe mendohet tė jetė trashėguar pikėrisht nga njeriu neandertal.

http://www.rruzull.net/shkrimi68.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2008, 02:34   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Ndonėse shumica e kafkave neandertale tė gjetura ishin dolikocefale, kafkat e gjetura nė Krapinė pėrkundrazi, ishin ose brakicefale ose hiperbrakicefale, dukuri tipike ilire-dinarike:

83.7  brachycephalic Krapina C skull
83.7  brachycephalic Krapina, Croatia (female)
83.7  brachycephalic Skull C, Krapina, Croatia

85.5  hyperbrachycephalic Krapina D skull
85.5  hyperbrachycephalic Krapina, Croatia
85.5  hyperbrachycephalic Skull D, Krapina, Croatia


Ndėrsa kjo kėtu, pėr krahasim:

85  hyperbrachycephalic Dinaric Ghegs,Albania

Linku: http://www.andyblackard.com/data/CranialIndexStudy.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2009, 08:30   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Janė identifikuar tri deri katėr raca Neandertalėsh nga shkencėtarėt. Siē shihet nga linku nė shkrimin #4, grupi qė banonte nė tokat tona ishte brakicefal.

http://www.livescience.com/history/0...al-groups.html
http://scienceblogs.com/gnxp/2009/04...ogeography.php

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	untitled.JPG
Shikimet:	523
Madhėsia:	28,2 KB
NNJ:	1691
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2009, 21:21   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Arti i Neandertalėve


Figurė e fytyrės sė njeriut, e punuar nga Neandertalėt rreth 35 000 vite mė parė. E gjetur nė Francė, Loire.

Emri:  dsfgdgf.JPG
Shikimet: 596
Madhėsia:  29,1 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 14:28   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shtrirja e racave neandertale sipas formės sė kafkės

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Harta.jpg
Shikimet:	514
Madhėsia:	71,0 KB
NNJ:	2235

http://www.andyblackard.com/data/CranialIndexStudy.htm

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.1.2012 nė 14:45.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 16:58   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
16 maj 2004

Podgoricė, Malėsi - Arkeologėt kanė zbuluar njė dhėmb qė besohet se i pėrket njeriut neandertal, qė daton mes viteve 40.000 dhe 150.000, lajmėroi muzeu shtetėror tė shtunėn.

Dhėmbi u gjet tek Guri i Kuq (Crvena Stijena), dhe "i pėrket Neandertalit", u tha reporterėve Zvezdana Lukiq, drejtoreshė e muzeut nė qytetin e Nikshiqit.

Mitra Ceroviē nga Qendra Malazeze pėr Kėrkime Arkeologjike tha se zbulimi ėshtė konfirmuar nga expertėt amerikanė nga Muzeu Arkeologjik i Universitetit tė Miqigenit.

"Tė gjitha kėrkimet dhe krahasimet tregojnė se ky ishte dhėmb i Neandertalit", tha Ceroviē.

http://www.iol.co.za/index.php?click...255&s et_id=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 17:07   9
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Neandertalėt me grup tė gjakut 0


Studimet e gjeneve tė dy meshkujve Neandertalė qė kanė jetuar 43 000 vite mė parė nė shpellėn e El Sidronit nė Spanjė, treguan se i pėrkasin grupit tė gjakut 0, dhe se kishin tė njėjtin mutacion qė e kanė edhe njerėzit e sotėm me grup tė gjakut 0.

http://www.upf.edu/cexs/actualitat/neandarthals.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2010, 21:12   10
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nėnė e bir nga Krapina (njerėzit e parė brakicefalė), 150.000 vite mė parė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	861665_f496.jpg
Shikimet:	518
Madhėsia:	33,3 KB
NNJ:	2291

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	861663_f520.jpg
Shikimet:	473
Madhėsia:	22,8 KB
NNJ:	2292

http://hubpages.com/hub/prehistoric-humans-neanderthals
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2010, 02:20   11
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Gjetje tė Neandertalit nė Antalia tė Turqisė, Shpella e Karainit. (Turqia pėrfshihet nė zonėn qė historikisht banohej nga ne qė nga kohėrat e lashta).

Vegla primitive guri tė tipit Akeulian - Paleoliti i Ulėt
Emri:  r1b.jpg
Shikimet: 480
Madhėsia:  11,8 KB


Vegla guri tė tipit musterian - Peleoliti i mesėm
Emri:  r2b.jpg
Shikimet: 496
Madhėsia:  8,5 KB


Figurė artistike (kokė njeriu e stilizuar) - Paleoliti i Lartė
Emri:  r4b.jpg
Shikimet: 487
Madhėsia:  6,8 KB


Copė kafke e Neandertalit - Paleoliti i lartė
Emri:  r5b.jpg
Shikimet: 518
Madhėsia:  7,7 KB

http://www.antalya-ws.com/turkce/museum/period1.asp#
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2011, 16:02   12
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Detarėt Neandertalė - 128 000 p.e.s.


Citim:
On Crete, New Evidence of Very Ancient Mariners

Early humans, possibly even prehuman ancestors, appear to have been going to sea much longer than anyone had ever suspected.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	16archeo01-articleLarge.jpg
Shikimet:	420
Madhėsia:	44,5 KB
NNJ:	2832

The New York Times
That is the startling implication of discoveries made the last two summers on the Greek island of Crete. Stone tools found there, archaeologists say, are at least 130,000 years old, which is considered strong evidence for the earliest known seafaring in the Mediterranean and cause for rethinking the maritime capabilities of prehuman cultures.

Crete has been an island for more than five million years, meaning that the toolmakers must have arrived by boat. So this seems to push the history of Mediterranean voyaging back more than 100,000 years, specialists in Stone Age archaeology say. Previous artifact discoveries had shown people reaching Cyprus, a few other Greek islands and possibly Sardinia no earlier than 10,000 to 12,000 years ago.

The oldest established early marine travel anywhere was the sea-crossing migration of anatomically modern Homo sapiens to Australia, beginning about 60,000 years ago. There is also a suggestive trickle of evidence, notably the skeletons and artifacts on the Indonesian island of Flores, of more ancient hominids making their way by water to new habitats.

Even more intriguing, the archaeologists who found the tools on Crete noted that the style of the hand axes suggested that they could be up to 700,000 years old. That may be a stretch, they conceded, but the tools resemble artifacts from the stone technology known as Acheulean, which originated with prehuman populations in Africa.

More than 2,000 stone artifacts, including the hand axes, were collected on the southwestern shore of Crete, near the town of Plakias, by a team led by Thomas F. Strasser and Eleni Panagopoulou. She is with the Greek Ministry of Culture and he is an associate professor of art history at Providence College in Rhode Island. They were assisted by Greek and American geologists and archaeologists, including Curtis Runnels of Boston University.

Dr. Strasser described the discovery last month at a meeting of the Archaeological Institute of America. A formal report has been accepted for publication in Hesparia, the journal of the American School of Classical Studies at Athens, a supporter of the fieldwork.

The Plakias survey team went in looking for material remains of more recent artisans, nothing older than 11,000 years. Such artifacts would have been blades, spear points and arrowheads typical of Mesolithic and Neolithic periods.

“We found those, then we found the hand axes,” Dr. Strasser said last week in an interview, and that sent the team into deeper time.

“We were flummoxed,” Dr. Runnels said in an interview. “These things were just not supposed to be there.”

Word of the find is circulating among the ranks of Stone Age scholars. The few who have seen the data and some pictures — most of the tools reside in Athens — said they were excited and cautiously impressed. The research, if confirmed by further study, scrambles timetables of technological development and textbook accounts of human and prehuman mobility.

Ofer Bar-Yosef, an authority on Stone Age archaeology at Harvard, said the significance of the find would depend on the dating of the site. “Once the investigators provide the dates,” he said in an e-mail message, “we will have a better understanding of the importance of the discovery.”

Dr. Bar-Yosef said he had seen only a few photographs of the Cretan tools. The forms can only indicate a possible age, he said, but “handling the artifacts may provide a different impression.” And dating, he said, would tell the tale.

Dr. Runnels, who has 30 years’ experience in Stone Age research, said that an analysis by him and three geologists “left not much doubt of the age of the site, and the tools must be even older.”

The cliffs and caves above the shore, the researchers said, have been uplifted by tectonic forces where the African plate goes under and pushes up the European plate. The exposed uplifted layers represent the sequence of geologic periods that have been well studied and dated, in some cases correlated to established dates of glacial and interglacial periods of the most recent ice age. In addition, the team analyzed the layer bearing the tools and determined that the soil had been on the surface 130,000 to 190,000 years ago.

Dr. Runnels said he considered this a minimum age for the tools themselves. They include not only quartz hand axes, but also cleavers and scrapers, all of which are in the Acheulean style. The tools could have been made millenniums before they became, as it were, frozen in time in the Cretan cliffs, the archaeologists said.

Dr. Runnels suggested that the tools could be at least twice as old as the geologic layers. Dr. Strasser said they could be as much as 700,000 years old. Further explorations are planned this summer.

The 130,000-year date would put the discovery in a time when Homo sapiens had already evolved in Africa, sometime after 200,000 years ago. Their presence in Europe did not become apparent until about 50,000 years ago.

Archaeologists can only speculate about who the toolmakers were. One hundred and thirty thousand years ago, modern humans shared the world with other hominids, like Neanderthals and Homo heidelbergensis. The Acheulean culture is thought to have started with Homo erectus.

The standard hypothesis had been that Acheulean toolmakers reached Europe and Asia via the Middle East, passing mainly through what is now Turkey into the Balkans. The new finds suggest that their dispersals were not confined to land routes. They may lend credibility to proposals of migrations from Africa across the Strait of Gibraltar to Spain. Crete’s southern shore where the tools were found is 200 miles from North Africa.

“We can’t say the toolmakers came 200 miles from Libya,” Dr. Strasser said. “If you’re on a raft, that’s a long voyage, but they might have come from the European mainland by way of shorter crossings through Greek islands.”

But archaeologists and experts on early nautical history said the discovery appeared to show that these surprisingly ancient mariners had craft sturdier and more reliable than rafts. They also must have had the cognitive ability to conceive and carry out repeated water crossing over great distances in order to establish sustainable populations producing an abundance of stone artifacts.

http://www.nytimes.com/2010/02/16/sc...cheo.html?_r=1

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 17.2.2011 nė 16:08.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 02:35   13
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Shpella e Mujės


Neandertalėt nė Shpellėn e Mujės

Nė afėrsi tė Splitit gjendet njė shpellė e quajtur "Shpella e Mujės" (kroatisht: Mujina Peēina). Nga gėrmimet e bėra nga viti 1995 deri mė 2003, ėshtė vėrtetuar prania e neandertalėve. Janė gjetur vegla tė tipit musterian, dhe njė nofull dreri, pré e neandertalėve. Shpella ėshtė pėrdorur nga 45 mijė deri 39 mijė vite mė parė.

Emri:  veglat e Neandertalit.JPG
Shikimet: 352
Madhėsia:  10,6 KB

Emri:  Nofulla e drerit.JPG
Shikimet: 340
Madhėsia:  28,5 KB

http://www.penn.museum/documents/pub...1/Jankovic.pdf
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 02:50   14
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shėtitja mė e lashtė e njeriut nė natyrė

Njė copė ashti 47 000 vite e vjetėr, nga shpella Bacho Kiro e malit Hem nė Bullgari, ka njė vizatim tė bėrė me gdhendje nga neandertalėt. Vizatimi, sipas interpretimit tė studiuesve paraqet njeriun neandertal duke shėtitur nė natyrė, nėpėr majat e maleve.

Emri:  Fig.1_jfeliks2011_PleistoceneCoalitionNews10_150dpi.jpg
Shikimet: 314
Madhėsia:  23,8 KB

http://www-personal.umich.edu/~felik...ing/index.html

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 10.1.2012 nė 02:56.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 02:56   15
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Fyelli i Neandertalit

Njė fragment fyelli i punuar nga ashti ėshtė gjetur nė Divje Babe tė Sllovenisė, i vjetėr mes 45 mijė e 40 mijė vjet.

Emri:  FL4HDPIC.JPG
Shikimet: 331
Madhėsia:  13,3 KB

http://www.greenwych.ca/divje-b.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 03:55   16
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Dhėmbi i Neandertalit - Greqi

Njė dhėmb i neandertalit qė i pėrket kohės 40 mijė vjet mė parė, ėshtė gjetur nė Gythio, bregdeti jugor i Peloponezit. Kjo ėshtė gjetja e parė e njė pjese tė skeletit tė neandertalit nė Greqi. Gjetja tregon se Neandertali ka lėvizur nė njė territor mjaft tė gjerė nėpėr Evropė; Neandertali ishte rritur tė paktėn 20 kilometra larg vendit ku ėshtė gjetur dhėmbi i tij.

Emri:  631391_370.jpg
Shikimet: 489
Madhėsia:  3,8 KB

http://www.usatoday.com/tech/science...mobility_N.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2012, 12:54   17
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Gjetje nė Toplicė

Njė nofull e poshtme e para-Neandertalit me tre dhėmbė ėshtė gjetur nė njė shpellė tė Siēevės, rrethina e Nishit.Mendohet tė jetė e vjetėr mes 130 000 deri 250 000 vite.

http://johnhawks.net/weblog/fossils/...rbia-2008.html

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 12.1.2012 nė 13:08.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2012, 15:01   18
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Hibridi nga Rumania

Njė kafkė e gjetur nė Pestera cu Oase, nė Rumaninė jugperėndimore, daton nga 35 000 p.e.s., e cila ndonėse ėshtė klasifikuar si Homo Sapiens, ka veēori neandertale si fjala bie dhėmballėt e mėdha, dhe grumbullin zverkor. Kafka pra ėshtė hibride mes neandertalit dhe sapiensit.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	061030_hybrid_skull_02.jpg
Shikimet:	253
Madhėsia:	20,7 KB
NNJ:	3400

http://news.softpedia.com/news/New-S...ls-44528.shtml

http://news.softpedia.com/news/Did-E...ls-39036.shtml

http://www.livescience.com/4270-huma...interbred.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2012, 15:54   19
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Hartė arkeologjike - gjetje tė Neandertalėve (Ballkan, Apenine, Anatoli)

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Roman Empire Blank Map.JPG
Shikimet:	270
Madhėsia:	83,8 KB
NNJ:	3401
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.