Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.8.2008, 13:02   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Punim Pėrbindėshat e Homerit ishin kafshė parahistorike


Citim:
Njė studiuese amerikane ka zbuluar qė nė shumė vende tė Greqisė ku lindėn mitet ka mbeturina paleontologjike tė cilat i dhanė lėndė pėrrallave tė lashta. Kockat e fosileve gjigande tė cilat i zbulonte toka, frymėzuan mitologjinė greke.

Kockat fosile tė mamuthėve, rinocerontėve, xhirafave gjigande, arinjve tė shpellave e deri dinozaurėve, ishin burimi nga i cili dolėn protagonistėt e mitologjisė greke apo tė cilat u interpretuan nga popujt e lashtė grekė si Kocka e Akilit, gjigandė tė vrarė nga Zeusi, ciklopi i Polifemit, Grifonė dhe krijesa tė tjera miti.

Kėshtu studiuesja amerikane Adrienne Mayor qė ka nxjerrė nė publik librin "Gjuetarėt e parė tė fosileve" (The first Fossil Hunters) ka zbuluar qė nė 18 nga 22 zonat e Greqisė dhe tė Azisė sė Vogėl ku lindėn kėto mite janė zbuluar fosile tė kafshėve tė mėdha ēfarė duket tė pohojė origjinėn paleontologjike tė vetė kėtyre miteve. Pra mitet nė vetvete janė pėrpjekje pėr tė shpjeguar gjetjet e kockave gjigande kafshėsh qė kanė jetuar me mijra ose me miljona vjetė mė parė.

Njė dėshmi tė mirė tė lidhjes sė mitit me paleontollogjinė Mayor e ka gjetur tė vizatuar nė njė vazo korintase tė vitit 550 Para Erės Sonė ku shfaqet ēasti kulminant i njė miti tė treguar nga Homeri tek Iliada, i cili ka pėr protagonist Herkulin, princeshėn Hesiona dhe njė pėrbindėsh tė tmerrshėm deti. Miti tregon se nė bregdetin pranė Trojės u shfaq njė pėrbindėsh deti dhe pėr tė shpėtuar qytetin nga rreziku mbreti vendosi t'i bėnte flijė tė bijėn e tij Hesionėn. Herkuli ndėrhyn dhe e shpėton princeshėn duke vrarė pėrbindėshin. Pėrbindėshi i vizatuar nė vazo ėshtė identifikuar tashmė nga paleontologėt si njė paraqitje e pėrsosur e njė fisi samotheriumėsh, njė xhirafė gjigande qė ka pasur jetuar rreth 8 miljonė vjet mė parė, dhe mbetjet e sė cilės i sjellin rrymat nė brigjet e Egjeut dhe tė Turqisė (Anatollisė sė lashtė).

Njė origjinė tė tillė paleontologjike duhet tė ketė edhe miti i Laokontit dhe tė dy djemve tė tij tė cilėt u vranė nga dy "dragonj" qė dolėn nga shkėmbinjtė nė ishullin Tenedos, jo larg Trojės, nė tė cilin janė gjetur shumė fosile kockash tė kafshėve tė mėdha.

Prania e kėtyre kockave kafshėsh tė mėdha i kishte dhėnė grekėrve tė kuptonin qė dikur nė lashtėsi kishte pasur kafshė tė gjata deri nė 5 metra. Kėshtu greku Filastrato (218 p.e.s.) mund tė pohonte pa mėdyshje se "dikur ka pasur gjigandė, sepse mbetjet e tyre mund tė shihen nėpėr tė gjithė botėn".

Ndėrsa nė njė tempull nė Olimp ruhet gjurma gjigande e ngurtėsuar e Pelopit, nismėtarit tė Lojėrave Olimpike. Mendohet tė jetė gjurma e njė mamuthi ose elefanti, mbetjet fosile tė tė cilėve i nxjerr herė pas herė nė sipėrfaqe lumi Alfeo, pranė Olimpit.

Ky studim mund tė hedhė dritė edhe mbi mite tė popujve tė tjerė. Me origjinė paleontoligjike mund tė jetė edhe legjenda mbi Balozin e Zi tė Detit, pjesė e pasurisė sonė kombėtare.
http://www.rruzull.net/shkrimi40.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2008, 14:52   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Luani i shpellave


Edhe Luani i Nemeut, qė u vra nga duart e Herakliut, edhe luajt qė pėrdoreshin nė luftė me gladiatorėt, edhe luani qė u vizatua nė emblemat e dardanėve dhe maqedonėve, edhe luani i pėrrallėzave tė Ezopit qė qėndronte nė shpella, edhe luajt qė i vriste Aleksandri i Madh nė gjueti, qė tė gjithė kanė tė bėjnė me kafshėn vendase, Luani i Shpellave, me emrin shkencor Panthera leo spelaea.

http://www.worldmuseumofman.org/cavelion.htm

Kėtu thuhet qė luani i shpellave, ishte i ngjashėm me tigrin tė paktėn kishte lara nė gėzof. Ishte i gjatė 3.5 metra dhe i rėndė deri nė 400 kg. Ky luan mė shumė ushqehej me kuaj, derra dhe drej. Ky luan ndonjėherė adhurohej nga njerėzit e ndonjėherė gjuhej.

Megjithėse autori thotė qė luani i shpellave u zhduk nė periudhėn e fundit tė akullit, faktet tregojnė qė ai ekzistoi mes pellazgėve e ilirėve deri nė fund tė erės sė vjetėr (vitet 200-100)

Kafkė e Luanit e gjetur nė njė shpellė nė Austri - 35.5 cm e gjatė x 25 cm e gjerė
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	luani i shpellės.jpg
Shikimet:	628
Madhėsia:	38,9 KB
NNJ:	1442

Pamje tė luanit tė rikonstruktuar
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	luani i shpellės (1).jpg
Shikimet:	602
Madhėsia:	17,1 KB
NNJ:	1443
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	luani i shpellės (2).jpg
Shikimet:	645
Madhėsia:	66,3 KB
NNJ:	1444

Krahasimi i madhėsisė sė tij me njeriun
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	luani i shpellės (3).jpg
Shikimet:	608
Madhėsia:	24,1 KB
NNJ:	1445


Me sa duket ka pėsuar evoluim qė nga kohėt e hershme, meqė te pikturat e Aleksandrit luajt duken mė tė vegjėl.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 17.8.2008 nė 14:55.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2009, 17:25   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Bushi i kėnetės
Nė popullėsinė e Myzeqesė besohej se nė kėneta a nė liqene mes ujėrave tė mėdha, jeton Bushi i Kėnetės, njė dem i madh. Ai kėndon "bun-bun" pėr tė treguar kohėn e mirė a tė keqe, motin pėr tė ardhmen. Nga ky besim ka dalė thėnia popullore: "Si deshi Bushi bėri koha".

Mbase kjo ka tė bėjė me jehonėn e largėt tė kafshėve mbijetoja qė dikur kanė vazhduar tė jetojnė mes ujrave, pėr shumė kohė pas zhdukjes sė llojit tė tyre nė pėrgjithėsi. Nga kafshėt fosile janė kthyer mė vonė nė kafshė mitike, nė rrugėn e njė evoluimi tė gjatė.

Mark Tirta - Mitologjia ndėr shqiptarė
Kafsha duhet tė jetė Bos primigenius apo gjedhi i egėr. Herodoti thotė: "Nė disa pjesė tė Maqedonisė, ka plot luaj dhe dema tė egėr. Brirėt e kėtyre demave janė tė madhėsisė gjigante dhe sjellen nė Greqi si mall tregu".

Bushi i kėnetės nė njė vazo spartane:
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	VaphioCup2.jpg
Shikimet:	550
Madhėsia:	48,0 KB
NNJ:	1704
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2012, 18:09   4
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga Kandhaon

Edhe Luani i Nemeut, qė u vra nga duart e Herakliut, edhe luajt qė pėrdoreshin nė luftė me gladiatorėt, edhe luani qė u vizatua nė emblemat e dardanėve dhe maqedonėve, edhe luani i pėrrallėzave tė Ezopit qė qėndronte nė shpella, edhe luajt qė i vriste Aleksandri i Madh nė gjueti, qė tė gjithė kanė tė bėjnė me kafshėn vendase, Luani i Shpellave, me emrin shkencor Panthera leo spelaea.
Kėtu nė njė gurgdhėndje tė gjetur nė Tiranė
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Mozaiku-i-Tiranes-30.jpg
Shikimet:	160
Madhėsia:	106,8 KB
NNJ:	3994  

Ndryshuar sė fundmi nga rrėqebull : 4.11.2012 nė 14:10.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 04:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.