Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.8.2008, 17:49   2

Shkrim i cituar Prishtinė: Seminari i 27-tė pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare


Citim:
Prishtinė, Seminari i 27-tė pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare

Nė Prishtinė po mbahet Seminari i 27-tė ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, ku marrin pjesė njė numėr studiuesish nga vende tė ndryshme tė botės. Ndonėse i parashikuar si njė tubim shkencor qė nė themelimin e tij nė vitin 1974, seminari nuk ka mbetur pa u ndikuar nga zhvillimet politike.



http://www.voanews.com/albanian/news...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2009, 15:48   3

Shkrim i cituar Prishtinė: Seminari i 28-tė pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare


Citim:
Seminari i njėzet e tetė ( XXVIII) Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare me karakter shkencor dhe kulturor prej tė hėnės do tė mbledhė sė bashku njė numėr tė madh studiues tė huaj dhe vendorė nė Prishtinė.

Nė njė konferencė pėr shtyp, drejtori kėtij seminari, Liman Matoshi u shpreh se synohet qė tė arrihet realizimi i afrimit tė gjuhėve, kulturave, tė popujve, komunikimin mes tyre, miqėsisė midis njerėzve tė kulturave tė ndryshme, duke dėshmuar karakter tė hapur.

Ndėrkaq interesimi pėr seminarin kėtė vit ėshtė mė i madh si nga e studiuesve vendas ashtu edhe nga tė huajt.

Por organizatorėve tė kėtij seminari pėr mungesė tė kushteve, 140 tė interesuar, iu ėshtė dashur qė t’i refuzojnė shumė prej tyre. Kėtė vit janė ftuar 95 student e studiues tė huaj qė tė gėzojnė statusin e seminaristit tė jenė nė program pėr mėsimin e gjuhės shqipes dhe nė pjesė tjera aktive tė punės sė seminarit.

Sipas Matoshit specifikja e seminarit tė 28 ėshtė se ka krijuar identitet dhe synon tė ruaj kontinuitetin qė pėr ēdo vit tė pasurojė dhe transformojė aq sa lejon karakteri i tij si institucion, ka tema tė reja, trajtim problemesh, ndėrkaq ka edhe studiuesit e rinj qė marrin pjesė nė kėtė seminar.

Temat qė do tė shtjellohen pėr gjatė mbajtės sė Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare janė tė reja “Shqipja e folur”, “Shqipja Standarde”, “Romani i sotėm shqiptar” por nė seancat e referimeve shkencore tema ėshtė e lirė duke ju mundėsuar studiuesve tė komunikojnė rezultate shkencore nga fusha e albanologjisė dhe punės sė tyre njė vjeēare nė temat e ndryshme tė fushės albanologjike.

Shtetet pjesėmarrėse janė nga Gjermania, Polonia, SHBA-tė, Rusia, Japonia,Kina, Bullgaria etj.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=27220
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2009, 14:02   4
Citim:
Fillon Seminari i gjuhės, letėrsisė dhe kulturės shqiptare

Sot fillon Edicioni i 28-tė i Seminarit ndėrkombėtar pėr gjuhėn, letėrsinė dhe kulturėn shqiptare, nė tė cilin pritet njė pjesėmarrje e madhe e albanologėve nga vendet e ndryshme.

Temat boshte tė seminarit do tė jenė “Shqipja e folur dhe shqipja standarde”, ndėrsa nga letėrsia “Romani i sotėm shqiptar”.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=38882
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2009, 22:04   5
Citim:
Seminaristėt sot dėgjuan ligjėratėn rreth Atllasit dialektologjik i gjuhės shqipe

Nė kuadėr tė Seminarit Ndėrkombėtar tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare, profesor Imri Badallaj, mbajti sot njė ligjėratė me titull “Atlasi dialektologjik i gjuhės shqipe”. Badallaj, vlerėsoi se pėr zhvillimin dhe konsolidimin e shqipes standarde, atlasi do tė jetė njė bazė dhe njė ndihmesė e domosdoshme.

Atlasi dialektologjik i gjuhės shqipe ėshtė botuar vitin e kaluar, por nuk ka depėrtuar ende nė shitje as nė Kosovė, as nė Shqipėri, sepse ėshtė botuar nė Itali. E gjithė lėnda e kėtij atlasi ėshtė mbėshtetur nė kriterin gjeografik dhe atė gjuhėsor.

Profesor Imri Badallaj, tha nė ligjėratėn e tij, se atlasi dialektologjik ka filluar tė hartohet nė vitet e ’70-ta dhe ka pėrfunduar nė vitet ’80-ta, por me vite tė tėra materiali ka qėndruar i pabotuar nė dorėshkrim nė Itali, pėr arsye se duheshin mjete tė shumta financiare. Ai vlerėsoi se ky atlas ka njė rėndėsi tė veēantė pėr shqipen standarde.

“Atlasi dialektologjik ėshtė shumė i rėndėsishėm, sepse ky do tė jetė njė burim i pashtershėm pėr shqipen standarde, sepse aty pasqyrohen tė gjitha trajtat, tė gjitha format, tė gjitha leksemat, qė janė ruajtur, qė janė shfrytėzuar, qė gjallojnė, qė fliten nėpėr gjithė territorin e shqipes kudo qoftė, nė diasporė dhe brenda trungut tė shqipes”, ka theksuar prof. Badallaj.

Atlasi dialektologjik i gjuhės shqipe, pėrmban tė gjitha dialektet, tha profesor Badallaj.

“Atlasi ėshtė shtrirė nė tė gjitha tė folmet, jo vetėm brenda dy dialekteve apo katėr nėndialekteve, por tė gjitha tė folmet dhe tė folmet e ndryshme edhe jashtė trungut tė shqipes sė pėrbashkėt, do tė thotė tė italo-arbėreshėt, arbanitėt, tė shqiptarėt e Ukrainės, arbėreshėt e Zarės, e mė gjerė”, ka sqaruar prof Badallaj.

Atlasin dialektologjik e kanė hartuar katėr autorė shqiptarė: Mari Beci, Jorgji Gjilari, Xhovalin Shkurti dhe Xheladin Gostorani. Atlasi nuk ėshtė botuar brenda hapėsirave shqiptare, pėr arsye tė mungesės sė mjeteve financiare dhe teknologjisė sė dobėt tė asaj kohe.

Atlasi mund tė porositet drejtpėrdrejt nga botuesi dhe sė shpejti do tė shpėrndahet edhe nė qendra tė ndryshme albanologjike brenda dhe jashtė Italisė, por edhe nė Shqipėri e Kosovė. Atlasi ka qindra harta me ngjyra dhe shenja tė ndryshme dhe shėrben pėr tė gjithė ata qė duan ta njohin shqipen nė tė gjitha segmentet.

http://www.rtklive.com/?categoryId=5&newsId=38975
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.8.2010, 22:11   6

Shkrim i cituar Prishtinė: Seminari i 29-tė pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare


Citim:
Mbi 200 pjesėmarrės nė seminarin e 29-tė tė Gjuhės Shqipe

Sot fillon Seminari i 29-tė Ndėrkombėtar i Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqipe, i cili do tė mbahet nė Prishtinė, ku do tė marrin pjesė mbi 200 studiues vendorė dhe ndėrkombėtarė.

Nė kėtė seminar do tė trajtohen tema tė zgjedhura problemore nga fusha e albanologjisė, do tė mbahen kurse tė gjuhės shqipe pėr tė huajt nė tri nivele, do tė mbahen tri ligjėrata nga lėmi i ngushtė i filologjisė dhe njė mbi shtetėsinė e Kosovės. Njė tryezė ndėrkaq do t’i kushtohet humanistes sė madhe shqiptare, Nėnė Terezės, pėr nder tė njėqindvjetorit tė lindjes sė saj.

116 studiues shqiptarė dhe tė huaj do tė marrin pjesė nė sesione shkencore, 81 pjesėmarrės tė huaj do tė mėsojnė gjuhėn shqipe, ndėrsa 40 tė tjerė do tė kenė referime shkencore. Do tė lexohen ndėrkaq 106 kumtesa mbi kontaktet e gjuhės sė sotme shqipe.

Nė kėtė seminar, pėr herė tė parė do t’iu jepet mundėsia qė tė marrin pjesė edhe studiuesve tė rinj shqiptarė.

Seminari do tė zgjasė punimet deri mė 27 gusht.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=73972
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2010, 23:59   7
Citim:
Krasniqi priti njė delegacion arbėresh

Nė kuadėr tė seminarit tė 29 ndėrkombėtar tė gjuhės, letėrsisė dhe kulturės shqiptare, kryetari i Parlamentit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, priti sot njė delegacion tė arbėreshėve tė Italisė. Krasniqi tha se arbėreshėt e Italisė janė vazhdues tė punėve shkencore, historike, gjuhėsore e kulturore, tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

“Ju e dini qė nė letėrsinė shqipe, arbėreshėt e Italisė, me De Radėn, Zef Seremben, dhe me shumė tė tjerė, kanė pasur ndikim tė madh nė edukimin dhe arsimimin tonė. Kėta janė vazhdues tė atij brezi tė madh, qė kanė kontribuar shumė pėr kulturėn e letėrsinė shqipe, kėta janė vazhdues nė kohet moderne, pėr ruajtejn e trashėgimisė gjuhėsore, historike, kulturore tė njė kombi tė lashtė, qė megjithatė ka ardhė deri nė ditėt tona”, vlerėsoi Krasniqi.

Studiuesi arbėresh, Antonio Belushi, tha se arbėreshėt nuk kanė ditur tė shkruajnė emrin dhe kėngėt e tyre nė arbėrisht, pėr arsye tė mungesės sė shkollave. Ai tha se qė nga viti 1974 kanė qenė tė pranishėm vazhdimisht nė djepin e kulturės shqipe, nė Kosovė.

“Ne, arbėreshėt kėtu, kemi ardhur pėr tė mėsuar si ju, i shprehim kryetarit mirėnjohje tė thellė pėr kėtė kujtim ose rikujtim pėr arbėreshėt qė vijnė kėtu, ėshtė njė lavdi e madhe pėr kulturėn tonė”, tha Belushi.

Arbėreshėt e Italisė, shprehėn krenarinė e tyre pėr origjinėn qė kanė. Ata thanė se me ndihmėn e Kosovės, edhe sot vazhdojnė traditat themelore qė kanė karakterizuar kulturėn shqiptare.

http://www.rtklive.com/?cid=9,1&newsId=41152
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2011, 08:42   8

Shkrim i cituar Prishtinė: Seminari i 30-tė pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare


Citim:
30 vjet seminar tė shqipes

Seminari Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn shqiptare sivjet feston 30-vjetorin e tij. Nė kėtė jubilar, drejtoria e seminarit ka paraparė njė sėrė aktivitetesh, tė cilat do tė dallojnė nga vitet e kaluara.

Edicioni i sivjetmė jubilar mbahet nga 15 deri 27 gusht, ndėrsa organizatorėt do tė ndajnė mirėnjohje pėr albanologėt mė tė mėdhenj tė kohės sonė. Pėrveē aktiviteteve tė pėrvitshme, si sesionet nga letėrsia dhe gjuhėsia, pastaj tryeza e seminarit, e cila do t’i kushtohet 30-vjetorit tė kėtij aktiviteti, drejtoria e seminarit do tė organizojė edhe mjaft aktivitete tė cilat do ta begatojnė kėtė edicion jubilar.

Nikoqir do tė jetė Komuna e Prishtinės. Nė njė prononcim pėr “Kosova Sot”, drejtori i seminarit, Bardh Rugova, ėshtė shprehur se edicioni i sivjetmė do tė jetė mė i veēantė dhe do tė ketė edhe aktivitete tė cilat do tė shprehin dhe do tė pasqyrojnė tė arriturat e 30 edicioneve tė kėtij seminari, qė sipas tij dita ditės po nxit dhe tėrheq studiues ndėrkombėtarė pėr t’u marrė me albano*logjinė.

“Nė kėtė edicion jubilar do tė ndahen edhe mirėnjohje pėr disa nga albanologėt mė tė njohur sot nė botė, tė cilėt kanė kaluar nga ky seminar dhe pėr kontributin e tyre dhėnė shkencės sė albanologjisė”, ka thėnė Rugova.

Sipas tij, ka mbetur tė dihen vetėm modalitetet se si dhe kush do tė marrė mirėnjohje nė kėtė 30-vjetor. Rugova ka thėnė se do tė jenė 5 apo 6 albanologė qė do tė nderohen nga organizatori e ndėr ta mund tė jenė albanologė si Fridman, Eils, Novik, etj.

Edhe kėtė edicion interesimi i tė huajve pėr tė marrė pjesė ėshtė i madh, bile sipas Bardhit vazhdon tė rritet. Bardhi ka pohuar se rėndėsia e seminarit tashmė po shihet jo veē me rritjen e interesimit tė shkencėtarėve pėr albanologjinė, por edhe me hapjen e degėve tė albanologjisė nėpėr vendet evropiane.

“Kėtė edicion do tė vijnė edhe studentėt e Degės sė Albanologjisė nga Universiteti i Pragės, qė ėshtė themeluar nga albanologu Vinshi, i cili kishte dalė nga seminari dhe ata tė Poznanjit nga Polonia tė prirė nga Shumanski”, ka thėnė Rugova.

Vinsh dhe Shumanski, sipas Rugovės, tashmė kanė themeluar degėt e albanologjisė, i para nė Universitetin e Pragės nė Ēeki dhe i dyti nė atė tė Poznanjit tė Polonisė. Ndėrsa nė sesionet e seminarit, si nė atė tė gjuhėsisė ashtu edhe nė atė tė letėrsisė, pėrveē studiuesve tė huaj dhe vendorė, do tė rikthehen edhe emrat tashmė tė njohur tė albanologjisė sonė, si akademik Idriz Ajeti, akademik Besim Bokshi, akademik Rexhep Ismajli, nga Shqipėria Bahri Beci, etj.

Seminari Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare nisi punėn mė 1974. Pati ndėrprerje pėr disa vjet gjatė viteve ’90 tė shekullit tė kaluar.

http://www.kosova-sot.info/kulture/3...nar-te-shqipes
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2011, 21:37   9
Citim:
Seminar pėr gjuhėn nė Prishtinė. 200 studiues pjesė e tryezės

Pėr tė 30 herė rresht nė Prishtinė mbahet seminari ndėrkombėtar i gjuhės, letėrsisė, kulturės dhe historisė shqiptare, nė tė cilėn studiues dhe albanologė nga vende te ndryshme tė botės pėr dhjetė ditė do tė diskutojnė pėr gjuhen shqipe, sfidat dhe trendet e zhvillimit tė saj.

“ Pėr shkak tė radhės sė vet seminari ka pasur ndėrprerje gjatė rrjedhės sė vet , por ka mbijetuar dhe e ka kryer me sukses misionin pėr tė cilin ėshtė themeluar”- tha Bardh Rugova, drejtori i Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare.

Pjesėmarrės nė seminar ėshtė dhe Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Tekonologjisė sė Kosovės, Ramė Buja, i cili e vė theksin tek rėndėsia e njė organizimi tė tillė pėr gjuhėn shqipe.

“ Tani ne po e bėjmė premtimin e njė epoke tė re , vėrtetė jemi nė njė epokė tė re , tė sukseseve qė mund tė ti numėrojmė dhe mund t’i rendisim bashkė. Ēėshtja se si mund tė mendohet kjo gjė, si ėshtė realizuar ėshtė me e vėshtirė se sa qė ėshtė bėrė .Tani kur mendohet kėtė kohė , por perspektiva ėshtė e kėtij seminari, kėto rezultat qė do tė arrihen do tė jenė shumė tė shtresuara nė kuptimin pozitiv”- tha Buja.

Nė kėt frymė flet dhe Profesor doktor Shezai Rrokaj, nga Kėshilli Drejtues i Seminarit nė Tiranė.

“ Sot ne sjellin nė kujtesėn tonė gjithė mundin dhe sakrificat qė janė bėrė pėr tė mbajtur ndezur kėtė tempullit t ė madh tė dijes, burimin shpirtėror dhe thesarin mė tė ēmuar tė kėsaj treve shqiptare qė ėshtė dija kombėtare pa tė cilėn nuk mund tė ketė as vetėdije kombėtare e as komb”- tha Rrokaj.

Hapjen e seminarit e ka pėrshėndetur edhe kryetari i Komunės sė Prishtinės, Isa Mustafa: “Pėr Prishtinėn ėshtė nderė dhe privilegj i veēantė qė ky seminar mbi 30 vjet mbahet kėtu tek ne dhe ne konsiderojmė qė Prishtina ėshtė rritur ashtu siē ėshtė rritur ky seminar, se kultura nė Prishtinė ėshtė zhvilluar ashtu siē ėshtė zhvilluar ky seminar se letėrsia shqipe janė zhvilluar dhe janė rritur ashtu siē janė rritur ambiciet tona”.

Mbi 200 studiues marrin pjesė nė tryeza, referime dhe sesionet shkencore. Seminari pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare ėshtė themeluar nė vitin 1974 nga Fakulteti Filologjik i Universitetit tė Prishtinės.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-rajoni...e-tryezes.html

Citim:
Nis punimet Seminari pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare

Seminari i 30-tė Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare ka nisur punimet e tij, me ē’rast pėr dy javė studiues tė shumtė nga vendi dhe 120 mysafirė nga e gjithė bota, do tė jenė pjesė e sesioneve tė ndryshme shkencore.

Pjesė e edicionit jubilar tė Seminarit tė tridhjetė me ligjėratat e tyre do tė jenė shumė emra tė njohur tė albanologjisė nga e gjithė bota, pėrkatėsisht nga Polonia, Rusia, Italia, Kina, Turqia, Greqia, Amerika, Gjermania, Japonia, Austria e vende tė tjera.

Drejtori i Seminarit, Bardh Rugova ka folur pėr historikun e kėsaj ngjarje tė madhe kulturore e shkencore dhe ndikimet e saj nė arenėn ndėrkombėtare, duke e quajtur si njė epokė nė vete. Megjithatė, fokusi i sivjetmė sipas Rugovės, do tė jenė studiuesit e rinj tė albanologjisė dhe punimet shkencore.

“Edhe sivjet si herė tė tjerave presim shumė nga pjesa shkencore e seminarit, ligjėratat, referimet dhe kumtesat tė cilat tradicionalisht janė tė ndara nė dy sesione. Sesioni i gjuhėsisė sivjet do tė ketė temėn bosh gramatika e shqipes nė tekstet shkollore, ndėrsa sesioni i lehtėsisė, temėn letėrsia shqipe e diasporės”, ka thėnė ai.

Vlerėsime pozitive pėr punėn e Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare ka dhėnė edhe ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja.

Ai theksoi se para 37 vjetėve u nis rrugėtimi, i cili pati ndėrprerje tė vogla, por nuk u ndalė asnjėherė dhe kjo bėri qė seminari tė ketė ndikime e veta nė shkencė dhe aspekte tjera pėr shqiptarėt nė botėn e jashtme.

“Tė flasim ne pėr vetveten tonė edhe kur faktet janė lakuriqe merret mashtruar, kur tė tjerėt flasin pėr ne, padyshim qė merret mė serioze dhe ju tė nderuar albanologė qė vini nga vendet e ndryshme tė botės, kėtė vėrtetėsi pėr Kosovėn dhe shqiptarėt e bėtė mė tė fuqishme nė botė dhe kjo na ndihmoi shumė, pa i dhėnė vija politike kėsaj gjėje. Tridhjetė seminar tė organizuar nė rrethana tepėr tė veēanta dhe tė jashtėzakonshme, tani jo rastėsisht drejtori i kėtij seminari e tha se nuk po e bėjmė vetėm hapjen e zakonshme, por po e bėjmė premtimin e njė epoke tė re, vėrtet jemi nė njė epokė tė re tė sukseseve qė mund t’i numėrojė dhe rendisim bashkė”, ka thėnė Buja.

Kurse ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Memli Krasniqi vlerėsoi se kjo ngjarje e determinon zhvillimin e pėrhapjes dhe afirmimit tė shkencės sė albanologjisė dhe kulturės shqiptare.

“Pėr kėto tridhjetė vjet jetė, pėrgjatė tri dekadave tė thyerjeve tė mėdha historike nė kėtė nėn-qiell, pėrmes sfidave dhe kravatave tė pafund me tė cilat u pėrballė nga viti nė vit, Seminari Ndėrkombėtar i Kulturės dhe Gjuhės Shqipe u dėshmua tė jetė i pandashėm nė jetėn kulturore, akademike dhe arriti tė shndėrrohet nė njėrėn prej ngjarjeve mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme kulturore dhe shkencore tė vendit tonė, si njė katalizator i aktiviteteve albanologjike”, ka thėnė Krasniqi.

Para tė pranishmėve, me nga njė fjalė rasti u paraqiten edhe kryetari i komunės sė Prishtinės, Isa Mustafa, prorektori i UP-sė, Enver Kutllofci, mandej akademik Rexhep Ismaili, dekani i fakultetit Histori-Filologjisė nga Universiteti i Tiranės, Shezahi Rokaj, dekani i Fakultetit Filologjisė, Osman Gashi. Qė tė gjithė kėta emra tė shkencės vlerėsuan se seminari ėshtė njė ngjarje kulti me peshė tė veēantė shkencore, kulturore dhe kombėtare.

Nė kuadėr tė Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare prej sot e deri mė 27 tė kėtij muaji do tė mbahen ligjėrata, referime dhe kumtesa tė shumta nga letėrsia dhe gjuha. (KosovaPress)

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,112,60477
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2011, 17:16   10
Citim:
Tė standardizohet arbėrishtja

Seminari Ndėrkombėtar i Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare, tash e mė shumė se 30 vjet, ka qenė dhe mbetet njė urė lidhėse pėr tė arritur deri te njohuritė dhe pėrvojat shkencore lidhur me albanologjinė, pėr tė gjithė albanologėt e arbėreshėt qė jetojnė nė Itali.

Kėshtu vlerėson albanologu dr Agostino Gjordano, arbėresh nga krahina e Kalabrisė, i cili, nė kuadėr tė seminarit qė po mbahet nė Prishtinė, ka shtruar problemet dhe rreziqet e mbijetesės sė gjuhės sė vjetėr arbėreshe tek arbėreshėt, tė cilėt jetojnė nė krahina tė ndryshme tė Italisė.

“Arbėreshėt e thjeshtė, do me thėnė populli, e flasin thjesht gjuhėn e tyre. Do tė thotė, e flasin si mund tė flitet njė gjuhė, si mund tė jetė njė gjuhė qė shkoi para 5 shekujsh e gjysmė nė dhe tė huaj".

"Por, brezit tė ri nuk ia trashėgon. Jo i tėrė populli arbėresh ua trashėgon bijve tė tyre gjuhėn amtare, arbėrishten, sepse preferojnė t'ua mėsojnė ‘l’tishten’ (italishten). Kėshtu gjendet mė mirė, sepse jemi nė dhe italian”, shpjegon Gjordano.

Por, nė vitin 1999, Qeveria italiane ligjėrisht u mundėsoi arbėreshėve mėsimin e gjuhės arbėreshe nė tė gjitha shkollat e fshatrave arbėreshe nė Itali. Albanologu Gjordano thotė se arbėrishtja e vjetėr ka ndryshime tė mėdha nga shqipja e sotme standarde dhe janė tė paktė arbėreshė qė e flasin gjuhėn shqipe.

Sipas tij, arbėreshėt duhet bėrė pėrpjekje qė ta ruajnė gjuhėn e tyre tė vjetėr, nė formėn qė ka qenė dhe qė flitet nė, siē i quan ai, katundet arbėreshe.

“Njė njeri prej popullit arbėresh e kupton shqipen 40 deri 55 pėr qind. Nuk e kupton tėrėsisht. Nuk ėshtė gjuha e tij, sepse ka nuanca tė tjera. Ai qė studioi, qė u diplomua nė gjuhėn shqipe, ai e kupton dhe ėshtė mė afėr gjuhės shqipe".

"Por, populli i thjeshtė nuk e kupton. Unė jam pėr njė politikė tė arbėrishtes standarde. Arbėrishtja do folur, do shkruar. Pastaj, kur nuk kemi mė fjalė, atėherė ėshtė gjuha shqipe. Por, jo populli... populli vazhdon tė flasė me tė folmen e tij”, thotė Gjordano pėr Radion Evropa e Lirė.

Sipas tij, arbėreshėt nė vazhdimėsi kanė qenė prezentė nė Seminaret Ndėrkombėtare tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare nė Prishtinė.

“Shumė arbėreshė kanė ardhur nė seminar. Unė kam ardhur kėtu pėr tė parėn herė nė vitin 1976, do tė thotė 35 vjet mė parė. Ėshtė njė gjysmė jete. Do me thėnė, jemi krenarė edhe ne pėr kėtė seminar kėtu. Ndėr vite, kėtu kanė qenė nga 30 deri nė 40 arbėreshė. Sivjet jemi 9 prej tyre”, thotė Gjordano.

Bardh Rugova, drejtor i Seminarit Ndėrkombėtar tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare, thotė se me pjesėmarrjen e tyre nė seminar, arbėreshėt kanė dhėnė kontribut ndėr vite.

“Ato ēka sollėn arbėreshėt kėtu, mund t’i kategorizojmė nė disa nivele. Kategoria e parė ishte sjellja e sharmit, tė cilin e kanė me vete gjatė gjithė kohės. Sollėn muzikėn e mrekullueshme pėrmes Ana Stratigos. Sollėn kumtesat pėrmes Nancit dhe Agostino Gjordanos. Po ashtu, sollėn interesimin e studentėve tė rinj".

"Patėn mundėsi qė tė njihen me albanologėt e tjerė, tė mbarojnė kurset e gjuhės kėtu, si dhe tė shfaqin mendimet e tyre pėr kulturėn, gjuhėn dhe letėrsinė shqiptare dhe arbėreshe”, thotė Rugova.

Seminari i Ndėrkombėtar i Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare do tė vazhdojė deri mė 27 gusht dhe, gjatė dy ditėve, studiuesit e albanologjisė do t’i shpalojnė kumtesat e tyre nė dy sesione shkencore, atė tė gjuhės dhe tė letėrsisė.

http://www.botasot.info/def.php?category=15&id=133842
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2012, 21:47   11
Citim:
Nė Prishtinė nis seminari vjetor pėr gjuhėn

Nė Prishtinė ka nisur tė hėnėn Seminari i XXXI pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare.

Nė aktivitetin mė tė madh tė albanologjisė nė Kosovė marrin pjesė mė shumė se 100 studiues tė kulturės shqiptare.

Seminari do tė zgjasė 13 ditė, ndėrsa sesionet shkencore tė tij do tė pėrqendrohen nė 100-vjetorin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=43&id=181421

Citim:
Seminari i Gjuhės Shqipe, qindra studiues nė Prishtinė

Prishtinė - Nė kryeqytetin e Kosovės me njė ceremoni solemne ka nisur punimet Seminari 31 pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, i cili ka sjell nė Prishtinė mbi njėqind studiues tė huaj tė albanologjisė e kulturės shqiptare nga vende tė ndryshme tė botės.

"Miti serb i Kosovės" i Enver Mehmetit ishte titulli i kumtesės sė parė qė u lexua nė hapje tė seminarit, ku pjesėmarrės janė edhe mbi 100 studiues shqiptarė, tė cilėt do tė jenė prezent gjatė 13 ditėve qė do tė zgjasė ky seminar. Njė nga organizatorėt e seminarit, profesori Bardh Rugova tha se edhe sivjet seminari do tė ketė sesionin e gjuhėsisė, pėr tė cilin ėshtė caktuar tema "Gjuhėsia shqiptare (1912-2012)", si dhe atė tė letėrsisė qė kėtė vit do tė ketė pėr temė "Studimet letrare shqiptare (1912-2012)".

"Seminari mundėson shkėmbimet kulturore me vendet dhe kulturat e tjera, mundėson pėrfaqėsimet kulturore tė albanologjisė nė botė dhe pėrkthime tė veprave tė gjuhės shqipe nė gjuhė tė ndryshme tė botės",-tha Bardh Rugova, Organizator i Seminarit.

Mirėseardhje rreth 200 pjesėmarrėsve tė kėtij seminari u kanė uruar edhe ministri i Arsimit, Ramė Buja dhe kryetari i Prishtinės, Isa Mustafa.

"Ishte institucioni qė mbajti gjallė edhe kulturėn edhe traditėn shqiptare. Dhe pėrmes njerėzve, miqve dhe dashamirėsve tė albanologjisė qė erdhėn kėtu, ishin ambasadorėt mė kuptimplotė pėr tė bartur atė qė duhej bartur dhe pasqyruar jo pėrmes deriēkės siē mund ta quajė dikush, tė kulturės, por pėrmes portės sė madhe tė kulturės pėr ta na njohur se kush ishim, ēfarė bėjmė dhe synojmė",-u shpreh Buja.

"Ajo qė ėshtė emblematike pėr Prishtinėn ėshtė seminari pėr gjuhėn, letėrsinė dhe kulturėn shqiptare, i cili ka zėnė shtat nė Prishtinė pėr 31 vite dhe shpresojmė tė vazhdojė edhe mė tej",-tha Mustafa.

"Seminari u bė njė institucion me pėrmasa ndėrkombėtare. Kjo ėshtė dėshmia mė e fuqishme e nevojės qė kemi ndier dhe ndjejmė pėr ta shporrur vetminė nė ēdo fushė tė jetės, sidomos nė fushėn e krijimtarisė shpirtėrore",-theksoi Pajazit Nushi nga Akademia e Shkencave dhe Arteve e Kosovės.

Gjatė seminarit, vėmendja mė e madhe, do t'i kushtohet pėrvjetorit tė 100 tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėr kėtė do tė mbahet njė tryezė e veēantė e Seminarit, por edhe sesionet shkencore do tė jenė tė lidhura me kėtė ngjarje.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/44612
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:24.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.