Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.8.2008, 12:37   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Z1: Hekurudha shqiptare (nė shkatėrrim/vjedhje)


Emri:  hekurudha-shqiptare.png
Shikimet: 1539
Madhėsia:  83,0 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.8.2008, 13:05   2

Shkrim i cituar Mbi 400 mln euro investime do tė duhen pėr hekurudhėn shqiptare


Mė shumė se 400 milionė euro do tė duhet pėr tė modernizuar tė gjithė infrastrukturėn e hekurudhės shqiptare. Shuma e cila pritet tė ndryshojė sapo tė pėrfundojė studimi i nisur kohė mė parė nga njė studio e huaj do tė pėrballohet nga kompani tė huaja tė interesuara pėr tė nxjerrė pėrfitime tė mėdha nga marrja me koncesion e hekurudhės.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=53510
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2008, 17:58   3

Shkrim i cituar RSH-RM: Linjė hekurudhore nė 2009-ėn


Njė linjė hekurudhore do tė lidhė dy vendet fqinje, Shqipėrinė dhe Maqedoninė. Kjo, pasi dy qeveritė, ajo shqiptare dhe maqedonase, mbėshtesin projektin pėr ndėrtimin e njė hekurudhe brenda vitit tė ardhshėm. Qeveria maqedonase tashmė ka pėrcaktuar trasenė dhe shpronėsimet, ndėrkohė qė qeverisė shqiptare i mbeten edhe 3 kilometra rrugė pėr t’i pėrfunduar brenda 2009-ės.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=13106
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2008, 19:24   4

Shkrim i cituar Hekurudha: Trenat, me xhama tė thyer, tė ndėrhyjė policia


“Asnjė xham i pathyer nuk ka mbetur nė vagonėt e trenave tė pasagjerėve”, - deklaroi pėr “standard” drejtori i HSH-sė, Zamir Ramadani. Ai ka thėnė se “hekurudha po jep sinjalin SOS, qė shteti dhe veēanėrisht policia tė ndėrhyjė me forcėn e ligjit, ndryshe policėt e shėrbimit duhet tė na paguajnė dėmet e evidentuara ēdo ditė”. Fenomeni i gjuajtjes sė trenave me gurė vazhdon me intensitet mė tė lartė.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=13376
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2008, 17:25   5

Shkrim i cituar Ēekė e estonė interesohen pėr hekurudhėn shqiptaroperėndimore


Sipas zyrtarėve e ardhmja e Hekurudhės Shqiptare (Perėndimore) ėshtė dhėnia e saj me koncesion. Buxheti i vitit 2009 duket se ka parashikuar fonde tė veēanta pėr realizimin e projekteve tė mėdha nė hekurudhė, e cila do tė vazhdojė tė mbahet nė kėmbė me fonde qė do tė pėrdoren pėr tė mbuluar pagat e punėtorėve si dhe pėr tė mbajtur nė gjendje pune mjetet nė inventarin hekurudhor.

Muajt e fundit kanė qenė ēekėt ata qė kanė treguar interes pėr hekurudhėn tonė dhe sipas burimeve nga HSH-ja, ata paraqiten mė seriozėt nė ofertat e tyre. Ndėrkaq njė kompani estone ka hartuar edhe njė studim fizibiliteti pėr hekurudhėn tonė, duke kėrkuar koncesion pėr sektorin e transportit tė pasagjerėve.

Ministria e Transportit ka ngritur njė grup pune i cili po merret me studimin e kėrkesave qė vijnė nga jashtė pėr tė marrė nė zotėrim hekurudhėn shqiptaroperėndimore.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14035
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2009, 13:46   6

Shkrim i cituar Hekurudha shqiptare do tė jepet me koncesion


Nė programin qeveritar ėshtė parashikuar dhėnia e hekurudhės me koncesion, qė shihet si shpėtimi i kėtij sektori. Sot nė hekurudhė punojnė mbi 2.000 punonjės, ndėrsa arsenali i vagonėve dhe lokomotivave paraqitet tejet i varfėr dhe pėr mė tepėr i amortizuar.

“I vetmi shpėtim pėr sistemin e transportit hekurudhor nė Shqipėri mbetet pėrfundimisht dhėnia me koncesion ndonjė kompanie tė huaj, e gjithsesi dinjitoze. E tė tilla ka mjaft, qė deri para njė muaji i janė ofruar Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Hekurudhave Shqiptare”, - deklaroi drejtori i saj, Zamir Ramadani.

Por duket se deri sot e ardhmja e hekurudhės ka mbetur nė udhėkryq. Sipas tij, kompani tė huaja, si ajo ēeke, estone dhe italiane, si dhe njė grup i madh kinez, shfaqėn interesa pėr hekurudhėn tonė, me synim marrjen e saj me koncesion. Asnjėra prej tyre palėve nuk ka kthyer pėrgjigje, edhe pse pala jonė iu dėrgoi dosje tė detajuara pėr gjendjen e udhėve tė hekurta.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=15670
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2009, 10:12   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
kompani tė huaja, si ajo ēeke, estone dhe italiane, si dhe njė grup i madh kinez
Po Japonia?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2009, 23:16   8

Shkrim i cituar IRJM: Bullgarja "Evrotrans", hekurudhė drejt Shqipėrisė P.


Shkup - Shoqėria bullgare "Evrotrans" do tė jetė hartuese e projektit pėr ndėrtimin e njė hekurudhe tė IRJM-sė nė drejtim tė Shqipėrisė Perėndimore. Marrėveshja ėshtė nėnshkruar tė premten mes Hekurudhave tė IRJM-sė dhe "Evrotrans"-it nė shumėn 840 mijė euro.

Ndėrtimi i hekurudhės parashikohet tė pėrfundojė nė vitin 2015 me njė vlerė prej 354 milionė euro.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...9093&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.5.2009, 23:30   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mė i zgjeruar (hoqa pjesėn qė flet pėr "Evrotransin" si mė lart):

Citim:
Korridori 8, Shkupi nis i pari projektin pėr ndėrtimin e hekurudhės drejt Shqipėrisė


Investimet e parashikuara pėr tu dhėnė nga Bashkimi Europian pėr ndėrtimin e Korridorit 8, si njė arterje e rėndėsishme qė do t’i sjell zhvillim Europės, ka vėnė nė lėvizje fqinjin tonė lindor. Maqedonia ėshtė e para qė ka nisur angazhimet serioze pėr tė pėrfituar nga fondet e mėdha qė do tė jepen nga Brukseli, pėr ndėrtimin e kėsaj vepre.

(...)

Lidhja hekurudhore me Maqedoninė e bėn Shqipėrinė qė shumė shpejt tė ketė edhe njė dalje tė dytė ndėrkombėtare hekurudhore, por kėsaj here nė atė tė Korridorit 8. Pala shqiptare e ka lehtėsisht tė mundur pėrfundimin e projektit pėr tė lidhur vendin tonė me fqinjin maqedonas pėrmes linjės qė do tė bėhet rishtazi Lin-kufiri me Maqedoninė.

Nė ndryshim me detyrimet si dhe nevojėn e investimeve qė lipsen pėr palėn maqedonase, gjatėsia nga Lini deri nė kufi me Maqedoninė ėshtė shumė e vogėl. Ajo shtrihet nė vetėm 2.8 km trase hekurudhore deri nė kufi. Kjo ėshtė pjesa qė i duhen vendit tonė pėr tė pėrmbushur njė nga detyrimet kryesore pėr investimet nė gjurmėt e Korridorit 8.

Pas lajmit tė mirė se Korridori i 8-tė pėrfshihet nė projektin e Bashkimit Evropian pėr transportin, Shqipėria po bėn gati dhe studimin e fizibilitetit pėr hekurudhat. Projekti parashikon tri linja hekurudhore, tė cilat do tė lidhin vendin tonė me vendet e tjera ku kalon ky korridor. Projekti parashikon ndėrtimin e linjės sė re hekurudhore pėr tė lidhur stacionin hekurudhor tė Linit me qytetin e Strugės (Maqedoni), linjėn nga Porti detar i Durrėsit deri nė Pogradec, si dhe linjėn Vlorė-Rrogozhinė, edhe ky segment i hekurudhės sė Korridorit 8.

Sekretariati i Korridorit tė 8-tė, i cili ėshtė me qendėr nė Bari (Itali), ka iniciuar kryerjen e studimit tė fizibilitetit pėr linjat hekurudhore qė mungojnė nė kėtė korridor. Sipas kėtij studimi, rrjeti jonė hekurudhor do tė bėhet njė rrjet tranzit. BE-ja do tė jetė financuesi kryesor i Korridorit 8, ndėrsa pėr projektet e rrjetit rrugor do tė kontribuojnė edhe vendet pėrfituese nga ky korridor. Nga MPPTT-ja mėsohet se, pėr rrjetin hekurudhor financimet do tė mundėsohen direkt nga Brukseli. “Nė kėtė mėnyrė, parametrat hekurudhorė shqiptarė do tė bėhen bashkėkohore dhe rrjeti ynė hekurudhor do tė integrohet me rrjetin evropian dhe atė ballkanik”,- thanė burimet nga MPPTT-ja.


Studimi

Shumė shpejt specialistė me pėrvojė ndėrkombėtare do tė nisin studimin e fizibilitetit pėr linjat hekurudhore shqiptare tė linjės kombėtare parėsore e dytėsore. Studimi nė fjalė qė do tė kushtojė disa mijėra dollarė ėshtė marrė pėrsipėr tė realizohet nga vet KE pėrmes njė grupi pune. Pala shqiptare ka mundur tė marrė besueshmėrinė e komisionit ndėrkombėtar pėr hekurudhat duke pėrfituar tashmė edhe studimin e rėndėsishėm. Ekspertėt dhe autoritetet e huaja po inspektojnė tė gjithė linjėn hekurudhore shqiptare nga Bajza deri nė Pogradec, si dhe janė ndaluar nė disa stacione pėr tė vėzhguar ecurinė e reformave tė detyruara pėr palėn shqiptare.

Investimet minimale pas viteve ‘90 nė hekurudhė kanė mundur tė mbajnė nė kėmbė shėrbimin nė udhėn e hekurt, ndėrsa nė dy vitet e fundit njė sėrė investimet kanė rritur ndjeshėm pėrpunimin e mallrave. Vetėm gjatė vitit qė kaloi nė udhė hekurudhore ėshtė transportuar nga Mali i Zi apo pėr nė Mal tė Zi gati 6 herė mė shumė mall.


Investimi

Nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Hekurudhės sh.a thonė se “vendi ynė i ka mundėsitė pėr tė investuar nė ndėrtimin e segmentit nga Lini i Pogradecit deri nė kufi me Maqedoninė, pikėn ku dy hekurudhat takohen pėr tė vijuan nė itineraret respektove”. Afėrsisht 5.5- 6 milionė euro i duhen Drejtorisė sė Hekurudhės pėr tė mbyllur kėtė projekt. Sipas autoriteteve tė hekurudhės, kjo shumė nuk ėshtė e madhe nisur nga rėndėsia qė ka investimi, por edhe nga kapaciteti i njė shoqėrie tė tillė siē ėshtė hekurudha.

Megjithatė, projekte tė cilėsuara strategjike dhe me rėndėsi ndėrkombėtare siē ėshtė edhe investimi pėr tė bashkuar hekurudhėn shqiptare me atė maqedonas dhe mė gjerė mbeten parėsore nė gjetjen dhe lėvrimin e fondeve. Pak muaj i duhet palės shqiptare pėr tė dėrguar shinat e trenit deri nė kufi, nė ndryshim nga koha si dhe fondi qė i duhen maqedonasve.

Nga informacionet qė janė depozituar nė zyrat e shoqėrisė sė hekurudhės ėshtė thėnė se punimet nė anėn tjetėr tė kufirit ecin me ritme tė ngadalta. Maqedonia duhet tė shtrojė nė rrugė tė hekurt njė gjatėsi prej 60 km, punė e cila kėrkon fonde tė shumta, por edhe disa muaj nė mos vite. Duket se ky vend ka probleme lidhur me investimet nė hekurudhė edhe me anėn tjetėr, me Bullgarinė pasi Maqedonia duhet tė investojė nė dy krahė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=16544
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2009, 17:05   10

Shkrim i cituar ShP: Hekurudhat do tė privatizohen ose do tė jepen me koncesion


Ditėt e fundit Kuvendi nė shtetin Perėndimor ka miratuar njė ligj "Pėr kodin nė transportin hekurudhor", i cili i hap rrugė liberalizimit tė funksionimit tė trenave. Tashmė ēdokush mund tė marrė me koncesion ose tė privatizojė pjesė pėrbėrėse tė sektorit hekurudhor, me synimin zhvillimin e kėtij lloji transporti.

Sektori hekurudhor humbet ēdo vit rreth 1 milion dollarė, edhe pse shtetit i merr nė formė subvencioni rreth 4 milionė dhe investime 3 milionė dollarė tė tjera. Qeveria ėshtė e ndėrgjegjshme qė hekurudhat janė sektori mė i dobėt nė ekonominė e vendit dhe pėr kėtė menduan liberalizimin, duke miratuar kodin e ri pėr licencat dhe lejet.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64434
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.5.2009, 02:49   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Njė sqarim pėr gjendjen e keqe:

Citim:
Hekurudha shqiptare ka probleme tė shumta qė e ēojnė kėtė ndėrmarrje drejt degradimit tė vazhdueshėm pėr shkak edhe tė konsumimit tė gjithēkaje qė pėrfshihet nė shėrbimin hekurudhor. Nė shumicėn e linjave shpejtėsia e lokomotivave nuk i kalon tė 40 km dhe njė udhėtim i shkurtėr mund tė zgjasė me orė tė tėra, duke ulur ndjeshėm numrin e udhėtarėve tė kėtij transporti.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=10786
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2009, 00:14   12
Citim:
Fond 50 milionė euro pėr 3 segmente hekurudhore

DURRES- Brukseli ka vendosur tė mbėshtesė me fonde nė shuma tė konsideruara Hekurudhėn Shqiptare.

Reformat e tre viteve tė fundit, tė cilat kanė tė bėjnė me parcelizimin e saj nisur nga logjika e kėrkesės dhe ofertės nė tregun vendės e tė huaj kanė bindur organizmat ndėrkombėtare nė vizonin e ri tė hekurudhės.

Komisioni Evropian ka marrė pėrsipėr tė kryejė vetė fizibilitetin e hekurudhės dhe kjo ka hapur dritėn jeshile pėr HSH, e cila tashmė ka tė gjitha shanset pėr tė marrė kredi dhe tė mbėshtetet me projekte. Drejtori i HSH, Zamir Ramadani, ka pohuar se brenda vitit tjetėr hekurudha do tė pėrfitojė 50 milionė euro.

“Janė projekte qė do tė shtrohen nė rehabilitimin e plotė tė infrastrukturės hekurudhore dhe tė sinjalistikės”,-bėri tė qartė Ramadani.

Pėrfitues tė fondit qė do tė dalė nga KE-ja do tė jenė fillimisht projektet pėr ndėrtimin sipas standardeve ndėrkombėtare tė tri linjave.

“Rehabilitimi i rrjetit hekurudhor dhe ribėrja nga e para e sistemit tė orientimit horizontal e vertikal do tė jenė linjat Durrės-Tiranė, Vorė-Rrogozhinė dhe Rrogozhinė-Elbasan”,-ka deklaruar drejtori Ramadani.

Shuma nė fjalė do tė zgjidhė pėrfundimisht shumė ēėshtje tė mbartura vit pas viti. Ndryshimi i parametrave do tė synojė drejt cilėsisė sė shėrbimit, besueshmėrisė sė shėrbimit dhe garancisė sė linjave dhe tė udhėtarėve e mallrave nė transport. Zonat e populluara buzė traseve do tė “izolohen” nga zona e kuqe e hekurudhės. Janė dhjetėra shtėpia, objekte tė ndryshme, lokale shėrbimi do tė jenė pjesė e procesit tė rrėnimit.

“Investime tė cilat realizohen me fondet e KE-sė do tė mbikėqyren nga specialistė tė huaj, ka thėnė Ramadani, dhe kjo do tė pasohet me respektimin e Kodit tė Hekurudhės pa asnjė mėdyshje”. Trenat nuk do tė komunikojnė mė nė mėnyrė mekanike pėr tė mėsuar gjendjen e linjave nė vijim, por me sistem elektronik.

Trasetė e hekurta janė shtrirė nė afro 80 komuna e bashki nga Hani Hotit deri nė skajin jugor nė Pogradec. Mė tė prekur nga investimi do tė jenė ato objekte qė janė ndėrtuar nė rrėzė tė traseve duke mos respektuar zonėn e kuqe deri nė 25 m. Por investimet do tė prekin edhe objekte qė janė deri nė 100 m larg hekurudhės.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=59608
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.5.2009, 02:51   13
Citim:
Ministria refuzon konēensionin e Hekurudhės Shqiptare

Dhėnia me konēension e Hekurudhės Shqiptare nuk duket se ka pėr tė ndodhur shpejt. Interesi i shprehur nga disa kompani ndėrkombėtare me eksperiencė, si estoneze apo ēeke, pėr tė investuar nė kėtė sektor, ka marrė pėrgjigje negative nga zyrat e Ministrisė sė Transporteve.

Drejtori i Politikave tė Transportit nė ministri, Ervin Minarolli thotė se projektet e dorėzuara nuk kanė bindur specialistėt dhe nuk justifikojnė dhėnie me konēension.

Minarolli “Nė kėto kushte po mendohet tė kalohet nga konēension i pakėrkuar nė konēension tė kėrkuar dhe pėr kėtė ka nisur njė studim.”
Nė kėto kushte, ministria po pėrgatit vetė termat e referencės pėr konēensionin e mundshėm.

Prej vitesh Hekurudha Shqiptare rezulton njė sektor me humbje, qė mbahet nė kėmbė nga subvencionet e buxhetit tė shtetit. Sipas specialistėve rivitalizimi i kėtij sektori, lidhet ngushtėsisht si me dhėnien me konēension ashtu edhe me bashkimin e rrjetit tonė hekurudhor me atė rajonal, ēka hap perspektiva pėr rritjen e cilėsisė sė shėrbimit dhe shumėfishim tė numrit tė udhėtarėve dhe tė volumit tė mallrave.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=5267
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2009, 10:26   14
Citim:
Hekurudhat shqiptare, gati pėr linjėn me Maqedoninė

Rreth 53 milionė euro ėshtė donacioni qė Brukseli i jep hekurudhės shqiptare pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės, sinjalistikės, shpejtėsisė dhe sigurisė. Drejtori i pėrgjithshėm Zamir Ramadani bėn me dije se falė kėtij investimi shpejtėsia e trenave shqiptarė do tė rritet nga 60 nė 100 kilometra. Ky fakt do ta bėnte mė tė preferueshme hekurudhėn si pėrsa i pėrket transportit tė pasagjerėve, ashtu edhe pėr atė tė mallrave.

“Aktualisht nė nivel 5-mujori jemi nė shifrėn e 260 mijė pasagjerėve, ndėrsa pėr mallrat nė kuotėn e 150 mijė tonėve tė transportuar me hekurudhė”, shprehet Ramadani.

Aktualisht hekurudha shqiptare ėshtė e futur nė sistemin ndėrkombėtar hekurudhor vetėm pėrmes linjės sė veriut Shkodėr-Koplik-Han i Hotit-Podgoricė. Nga ky segment hyjnė dhe dalin nė vend karburante, ushqime, hekur, ēimento, tulla, etj. Ndėrsa aksi lindor me Maqedoninė mbetet ende nė fazėn e projekteve.

Durrėsi mund tė lidhet nė rrugė hekurudhore me Detin e Zi, vetėm nėse inaugurohet linja Lin-Kėrēovė me gjatėsi totale prej 45 kilometrash. Palės shqiptare i takon tė ndėrtojė vetėm 2.8 kilometra hekurudhė, ndėrsa asaj maqedonase shumė herė mė tepėr.

Ndėrtimi i segmentit nga fshati Lin i Pogradecit, deri nė qytezėn maqedonase Kėrēovė do tė mundėsonte transport mallrash me lindjen deri nė qytetet Varna dhe Burgas tė Bullgarisė. Ramadani jep detajet e transportit ndėrkombėtar tė mallrave me hekurudhė, duke thėnė se pala shqiptare me 5 milionė euro i shtron shinat deri nė kufirin maqedonas. Por pala maqedonase e ka tė vėshtirė jo vetėm gjatėsinė prej mė shumė se 40 kilometrash deri nė kufirin shqiptar, por edhe koston e lartė dhe terreni i thyer malor qė kėrkon ngritjen e shumė veprave tė artit.

Megjithatė Zamir Ramadani tregohet optimist duke u shprehur se brenda 3 viteve tė ardhshme Maqedonia dhe Shqipėria do tė lidhen me hekurudhė.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=29929
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.7.2009, 11:07   15
Citim:
Koncesion pėr hekurudhat dhe portet

Shitja e aksioneve shtetėrore do tė pėrdoret edhe pėr hekurudhat dhe portet. Burime zyrtare nė Ministrinė e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės bėjnė tė ditur se pėrgatitja pėr kėtė proces ėshtė edhe njė ndėr objektivat kryesore tė kėtij dikasteri.

“Pėrgatitja pėr ristrukturim dhe privatizim e shoqėrive tė hekurudhave dhe porteve Vlorė, Sarandė dhe Shėngjin renditet nė objektivat kryesore tė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės pėr vitin 2009”,- theksojnė burimet e mėsipėrme.

Ekspertėt shpjegojnė se privatizimi do tė pėrmirėsojė ndjeshėm gjendjen e kėtyre ndėrmarrjeve, ēka do tė shoqėrohet me shėrbime mė cilėsore edhe pėr qytetarėt. Kjo, veēanėrisht porsa u pėrket hekurudhave, gjendja e tė cilave aktualisht ėshtė e vėshtirė pėr mungesė edhe tė investimeve nė vite.

Sipas burimeve tė Ministrisė sė Ekonomisė, rruga qė do tė pėrdoret pėr privatizimin e hekurudhave dhe porteve ėshtė dhėnia me koncesion e tyre. Koncesionet kanė rezultuar shumė tė suksesshme nė sektorin e energjisė elektrike, ku pas miratimit tė ligjit tė ri, qeveria ka lidhur deri tani kontratat pėr ndėrtimin e 103 hidrocentraleve.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9231&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2009, 19:40   16
Citim:
Hekurudha do tė shkurtojė 200 punėtorė

Sipas burimeve zyrtare nga Drejtoria e Hekurudhės, mėsohet se pas njė studimi tė detajuar organizativ, do tė shkurtohen 200 punėtorė, tė cilėt u pėrkasin sektorėve tė ndryshėm tė kėsaj ndėrmarrjeje. Ndėrmarrja mė e madhe shtetėrore e transportit nė vend ka nisur njė reformė nė strukturat e saj dhe ky kontingjent punėtorėsh rezulton i tepėrt.

Tjetėr shkak pėr marrjen e kėtij vendimi ka qenė edhe shkurtimi i subvencionit tė shtetit pėr kėtė ndėrmarrje. Qeveria ka 18 vjet qė e mban nė “kėmbė” hekurudhėn me paratė e buxhetit tė shtetit.

Nga ana e tyre, kompani tė huaja tė specializuara pėr hekurudhat qė kanė kryer studime pėr tė ardhmen e hekurudhės sonė, kanė sugjeruar shkurtime drastike tė organikės sė fuqisė punėtore.

Aktualisht hekurudha ka tė punėsuar rreth 2000 punėtorė. Shkak pėr kėtė shkurtim ėshtė bėrė organizimi i ri i sektorėve hekurudhorė, i cili nuk ka nevojė pėr tė gjithė kėtė fuqi punėtore. Pėr kėtė qėllim, Drejtoria e Hekurudhės po bashkėpunon me sindikatat nė mėnyrė qė shkurtimi i fuqisė punėtore tė kryhet i studiuar dhe gėrshėra tė prekė tė gjithė ata qė janė vėrtet tepėr.

Palėt, sindikata dhe Drejtoria e Pėrgjithshme e Hekurudhave janė nė pėrfundim tė hartimit tė listės me 200 emrat qė do tė lėnė vendet e punės. Nė fillim tė muajit tetor ata do tė shkėpusin marrėdhėniet me ndėrmarrjen. Punonjėsit e shkurtuar do tė trajtohen me asistencė, - bėjnė tė ditur sindikalistėt.

Tjetėr shkak qė i ka shtyrė hekurudhorėt tė ndėrmarrin kėtė masė ėshtė edhe shkurtimi i subvencionit tė shtetit. Ka 18 vjet qė shteti e mban nė kėmbė kėtė ndėrmarrje me paratė e buxhetit tė tij.

Duke shkurtuar kėtė fuqi punėtore, kursehen 40 milionė lekė nė vit, pasi aq ėshtė fondi i pagave tė tyre. Kėto masa qė po ndėrmerr hekurudha kanė ngjallur shpresat se kompani tė huaja, tė cilat kanė treguar interes pėr ta pasur atė me koncesion, e qė janė larguar, do tė afrohen sėrish.

Fillimisht italianėt, mė pas ēekėt dhe estonėt ishin ata qė patėn kėrkuar dosjen e hekurudhės. Shumė shpejt transporti me shina do tė jetė bashkėkohor edhe nė Shqipėri.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=21295
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2009, 13:57   17
Citim:
Hekurudhat kėrkojnė shitjen e 31 lokomotivave dhe mbi 100 vagonė tė vjetėr

Hekurudhat Shqiptare kanė vendosur qė tė nxjerrin nga inventari i tyre njė sasi tė madhe tė lokomotivave tė vjetra qė nuk janė nė gjendje punė si dhe njė sasi tė konsiderueshėm vagonėsh tė vjetėr qė edhe kėta nuk janė nė punė.

Nxjerrja nga inventari, ose shitja e 31 lokomotivave dhe mbi 100 vagonėve tė llojeve tė ndryshėm duket se do tė rikthehen nė vendin e tyre tė origjinės, ku u prodhuan nė vitet ’60 nė shtetin e atėhershėm, Ēekosllovaki.

Kompania shtetėrore TOOZ (Ndėrmarrja Hekurudhore Sllovake) ėshtė interesuar qė tė marrė mbrapsht njė sasi tė madhe vagonėsh dhe lokomotiva, tė cilat hekurudha shqiptare nuk i vė dot nė punė. Pėr marrjen e tyre mėsohet se ėshtė gati njė marrėveshje e tipit “Barter”, ashtu siē ndodhi me topat dhe autoblindat e ushtrisė shqiptare, tė cilėt nga shitja pėr skrap u zėvendėsuan me pajisje dhe autoblinda mė tė reja.

Marrėveshja nė fjalė ėshtė aplikuar nga dy ish ministrat e fundit tė Mbrojtjes Pandeli Majko dhe Fatmir Mediu, ndėrkohė qė duket se do tė gjejė zbatim edhe nė Hekurudhat Shqiptare. Drejtori i pėrgjithshėm i hekurudhave, Zamir Ramadani ėshtė shprehur se ai ėshtė autorizuar nga kėshilli mbikėqyrės qė tė merret me kėtė procedurė, por ka shtuar se ajo qė vendos ėshtė qeveria dhe kalimi i kėsaj sasie lokomotivash dhe vagonėsh do tė bėhet vetėm me vendim qeverie.

Njė delegacion i TOOZ (Ndėrmarrja Hekurudhore Sllovake ka ardhur nė Durrės ku ėshtė takuar me numrin njė tė hekurudhės shqiptare, Zamir Ramadani. Nė qendėr tė diskutimeve ka qenė stoku i grumbulluar nė vite nga ana e hekurudhės tonė.

Hekurudha shqiptare ka si mall stok 31 lokomotiva dhe rreth 300 vagonė, por sllovakėt janė tė interesuar vetėm pėr pak mė shumė se 100 vagonė. Pesha totale e lokomotivave dhe vagonėve shkon nė mė shumė se 25-30 mijė ton. Asnjė prej kėtyre mjeteve nuk ėshtė nė gjendje pune, por shitja pėr skrap ndonėse ėshtė mundėsia mė e lehtė shihet si alternative e fundit nga ana e krerėve tė hekurudhės shqiptare.

“Ekziston mundėsia e kėmbimit mall me mall. Pėr shembull t’i japim sllovakėve 31 lokomotiva stok dhe tė marrim prej tyre disa tė reja, shumė mė tė shpejta dhe moderne. Ata janė tė interesuar shumė pasi tė gjitha janė blerė nė ish-Ēekosllovaki, por ndonėse kanė kaluar shumė vite sllovakėt e kanė ende tė hapur linjėn e prodhimit tė tyre. Marka ėshtė e njėjtė dhe ekziston mundėsia e modifikimeve apo riparimeve me pjesė kėmbimi origjinale. Duket se sllovakėt janė shumė tė interesuar pėr vagonėt e prodhimit polak qė kanė ardhur para afro 50 vitesh nė Shqipėri. Megjithėse korrozioni ka bėrė punėn e vet, ende vagonėt janė nė gjendje tė mirė, ndėrkohė qė materiali i tyre klasifikohet si skrap i cilėsisė sė parė. 31 lokomotivat qė kanė dalė jashtė pune gjenden ėn Pėrrenjas, ndėrsa vagonėt janė shpėrndarė dhe janė pranė disa stacioneve hekurudhore tė vendit. Ne nuk kemi mundėsi financiare pėr t’i riparuar vetė, ndėrsa shitja pėr skrap ėshtė mundėsia e fundit qė na shkon nė mendje. Tė njėjtin interes sllovakėt paraqitėn edhe pėr vagonėt”-ėshtė shprehur drejtori i pėrgjithshėm i hekurudhave Zamir Ramadani.

Grupi qė kryesohej nga drejtori i kompanisė TOOZ ka qenė para disa ditėsh nė Durrės dhe mendohet se maksimumi pas dy javėsh do tė japė ofertėn e saktė pėr atė qė do tė japė nė kėmbim tė 31 lokomotivave qė rrinė pa punė dhe tė mbi 100 vagonėve tė llojeve tė ndryshėm.

Pasi kanė dėgjuar mirė propozimin e palės shqiptare, inxhinierėt e huaj kanė marrė tė dhėna tė detajuara pėr ēdo lokomotivė apo vagon, tė cilat janė kryesisht prodhime tė Ēekosllovakisė dhe Polonisė.

Sllovakėt e paraqesin ofertėn e tyre pas dy javėve, ku sipas gjasave pritet qė pasi tė marrin nė dorėzim 31 lokomotiva stok me peshė 100 ton secila, tė na dorėzojnė afėrsisht pesė ose gjashtė tė tjera, tė cilat tė jenė nė gjendje shumė tė mirė dhe me parametra modernė.

Ardhja e lokomotivave tė reja nga Sllovakia do ta gjallėronte shėrbimin hekurudhor, pasi do tė rriste ndjeshėm shpejtėsinė e trenave tanė, tregues ky qė aktualisht ėshtė ndėr mė tė ulėtit nė kontinent.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...itujt-djathtas
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2009, 23:11   18
Citim:
ShV: Lėvizja e trenave kontrollohet nga njė sistem qendror

Sot u lėshua nė pėrdorim sistemi qendror i kontrollimit tė lėvizjes sė trenave nė linjėn hekurudhore Mitrovicė- Fushė Kosovė –Hani i Elezit, linjė kjo qė lidhė Kosovėn me Maqedoninė dhe Serbinė.

Sistemi ėshtė financuar nga buxheti i konsoliduar i Kosovės nė vlerė prej 3 milionė e 300 mijė euro.Sistemi i kontrollimit qendror tė lėvizjes sė trenave tė kėsaj linje mundėson qė nga qendra nė Fushė Kosovė nė mėnyrė tė kompjuterizuar tė bėhet komandimi mė stabilimentet sinjalo-siguruese nėpėr tė gjitha stacionet e saj dhe njėkohėsisht rritė nė maksimum edhe sigurinė e qarkullimit tė trenave nė kėtė linjė, tha Xhevat Ramosaj, kryeshef i ekzekutivit tė hekurudhave tė Kosovės.

“ Korridori i tetė panevropian i cili lidhė Shqipėrinė, Maqedoninė dhe Bullgarinė. Kosova ishte e anashkaluar nga kėto korridore mirėpo mė angazhimin e madh tė Ministrisė sė Transportit dhe Post-Telekomunikacionit u arrit qė nė prioritet e Komisionit Evropian tė futet linja e dhjetė qė lidhė Kosovėn mė Maqedoninė dhe Serbinė”, tha Ramosaj.

Ministri i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit Fatmir Limaj tha se linja e dhjetė e cila lidhė Kosovėn me Maqedoninė dhe Serbinė ėshtė mė prioritet tė veēantė sepse mundėson lidhjen e Kosovės me korridoret e sistemit panevropian nė aspektin hekurudhor.

“ Kėshtu qė ne jemi orientuar qė kjo linjė t’i plotėsojė tė gjitha kėrkesat e parapara nga Komisioni Evropian nė mėnyrė qė Kosova nė njė tė ardhme tė afėrt tė jet pjesė e rrjetit tė integruar tė Bashkimit Evropian”, tha Limaj.

Hekurudhat e Kosovės krahas montimit tė kėtij sistemi kanė aftėsuar edhe kuadrat e nevojshme pėr mirėmbajtjen e tij.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=33238
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2009, 10:55   19
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 11:32   20
Citim:
Trenat shqiptarė nė Mal tė Zi

Pas 3 dekadash, trenat shqiptarė tė mallrave do tė mund tė hyjnė nė Mal tė Zi. Nė fillim tė muajit dhjetor pritet qė tė fillojė importimi i mallrave me linjė hekurudhore nga shteti fqinj dhe njėkohėsisht edhe eksportimi i mallrave po nga e njėjta linje transporti.

Njė fakt tė tillė e pohon vetė drejtori rajonal i hekurudhės, Tonin Trupa, i cili shton se kjo realizohet falė njė marrėveshjeje tė nėnshkruar vetėm pak ditė mė parė mes dy drejtorive respektive hekurudhore, tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi.

“Ėshtė fat qė mė sė fundi po riaktivizohet njė transport i tillė, por palės shqiptare do t’i duhet shumė punė qė tė vėrė nė eficencė linjėn hekurudhore”, pohon Trupa.

Mėsohet se ky rikthim shėnohet pas dhjetėra vitesh, qė pas ndalimit tė kėsaj lėvizjeje nė vitin 1972. Data 13 dhjetor shėnon edhe ditėn kur pala shqiptare do tė bėjė tėrheqjen e vagonėve tė parė tė mallrave nė drejtim tė Shqipėrisė nga stacioni i ndėrkombėtar i trenit nė Tuz tė Malit tė Zi.

“Me nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje dhe pėr tė bėrė realitet fillimin e punės pėr kėtė transport, nga pala shqiptare kėrkohet njė impenjim dhe pėrkushtim maksimal, qė ne tė pėrfaqėsohemi denjėsisht nė hekurudhėn ndėrkombėtare”, thotė Trupa.

Aktualisht, sipas tij, ka shumė mangėsi si me garniturat, personelin dhe ajo qė ėshtė mė e rėndėsishmja siguria e lėvizjes sė trenave, pa pėrmendur kėtu problemet e vogla qė po dalin nė pah ēdo ditė nga pėrgatitjet e fundit qė po bėn hekurudha.

“Vėmendja kryesore e personelit tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Hekurudhave ėshtė riaftėsimi i aksit hekurudhor Vorė-Shkodėr me qėllim rritjen e shpejtėsisė sė lėvizjes nė kėtė segment. Prej njė muaji ka nisur puna pėr rikonstruksionin e plotė tė kėsaj linje dhe pritet qė brenda harkut kohor tė njė viti tė pėrfundojė puna plotėsisht”.

Sipas drejtorit tė Hekurudhės nė Shkodėr, i vetmi problem shqetėsues qė ėshtė evidentuar gjatė punės pėr rikonstruksionin e linjės Vorė-Shkodėr janė mbikalimet e ligjshme dhe tė paligjshme qė janė ndėrtuar vitet e fundit pėrgjatė trasesė.

Ditėt e fundit, Drejtoria e Pėrgjithshme e Hekurudhave ka nisur punėn pėr hartimin e projektit tė fizibilitetit tė linjave, pėrhapjes demografike tė popullsisė pėr tė pėrcaktuar pėrfundimisht mbikalimet mė tė domosdoshme dhe ato pastaj tė ndėrtohen brenda tė gjithė kushteve teknike tė hekurudhės.

Riaftėsimi i linjės ka filluar nga Vora nė drejtim tė Shkodrės dhe mė pas nė drejtim tė kufirit, duke bėrė zėvendėsimin e traversave tė vjetra prej druri me tė reja prej betoni. Aktualisht puna ka mbėrritur deri nė zonėn e Budėllit.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=34813
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:34.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.