Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.11.2009, 16:19   21
Citim:
KE, interesim pėr ristrukturimin e hekurudhave shqiptare

Ministri i Punėve Publike, Transporteve dhe Telekomunikacioneve, Sokol Olldashi dhe pėrfaqėsuesi i Komisionit Europian, Elio Catania, janė njohur dje nga afėr me kushtet e linjave tė Hekurudhave Shqiptare (HSH).

Pas udhėtimit me trenin Tiranė-Durrės, ministri Olldashi ka deklaruar se, standardet aktuale tė udhėtimit me tren nuk janė optimale. Ai shtoi se, ka pėrfunduar platforma pėr reformimin e administratės dhe sė shpejti do tė nisė rikonstruksioni i linjave hekurudhore.

Zoti Olldashi tha se, prioritet mbetet rikonstruksioni i linjės Durrės-Tiranė, si dhe ai i segmentit Vorė-Bajzė, si linja e vetme ndėrkombėtare pėr transportin e mallrave pėrmes Malit tė Zi. Ai u shpreh, se ėshtė gati projekti i rikonstruksionit tė linjės Durrės-Rrogozhinė-Elbasan, qė do tė vazhdojė mė tej drejt kufirit maqedonas.

Koordinatori i KE pėr hekurudhat nė Evropėn Juglindore, Elio Catania, tha se tashmė ka nisur diskutimi me Bashkimin Evropian dhe organizmat e rėndėsishme financiare ndėrkombėtare, me synim modernizimin e Hekurudhave Shqiptare, ēka pėrbėn njė nga kushtet e rėndėsishme pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE.

Zoti Catania shtoi se, investimet nė linjat hekurudhore lehtėsojnė qarkullimin automobilistik, ulin normat e ndotjes sė mjedisit dhe pėrmirėsojnė cilėsinė e jetės sė qytetarėve shqiptare.

Hekurudhat Shqiptare kanė mbi 440 km linjė hekurudhore, qė nga Durrėsi shkojnė drejt Tiranės, Shkodrės, Vlorės, Pogradecit dhe Ballshit. Nėpėrmjet tyre, transportohen mesatarisht 800 mijė udhėtarė dhe 500 mijė ton mallra nė vit.

http://www.rilindjademokratike.com/R...t%20hekurudhor
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 20:57   22
Citim:
Shqipėria, te vendet me trenat mė tė ngadaltė

Nisma norvegjeze “E ardhmja nė dorėn tonė” ka publikuar sė fundmi njė studim mbi gjendjen e hekurudhave dhe shpejtėsinė e trenave nė Evropė, ku mes tė tjerash pėrfshin edhe Shqipėrinė.

Pozicionimi i vendit tonė ėshtė nė kategorinė e “tė ngadaltėve”, krahasuar me vende tė tjera tė Evropės Perėndimore. Kėshtu shpejtėsia e trenave nė Shqipėri ėshtė pėrcaktuar nė vlerėn 30 kilometra nė orė, duke u renditur e 22-ta, nga 27 vende dhe me kėtė rezultat lė pas Turqinė me njė shpejtėsi 29 kilometra nė orė.

Franca ėshtė vendi qė mban vendin e parė sa i pėrket shpejtėsisė sė trenave dhe investimeve tė bėra nė hekurudha. Shpejtėsia e trenave pėr kėtė vend ėshtė 227 kilometra nė orė.

Norvegjia ėshtė njė ndėr vendet qė nė fakt nuk ka ndonjė rezultat shumė mė tė mirė sesa Shqipėria, duke u pozicionuar dy vende mė lart me njė shpejtėsi 53 kilometra nė orė.

Vendet qė kanė shėnuar edhe rezultatet mė tė mira cilėsohen si vendet qė kanė investuar mė sė shumti nė hekurudha ndėrsa vendet qė kanė njė shpejtėsi qė ėshtė vetėm disa dhjetėra kilometra nė orė cilėsohen si vende qė kanė bėrė vetėm njė investim fillestar dhe nuk kanė ndėrhyrė mė vonė. Pjesė e kėsaj kategorie janė Shqipėria, Norvegjia dhe Turqia.

Sipas informacioneve tė Ministrisė sė Punėve Publike dhe Transportit, rrjeti hekurudhor shqiptar ka njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 447 km linjė kryesore dhe 230 km linjė sekondare. Ai shtrihet nga veriu me stacion kufitar Bajzė, deri nė jug me stacion fundor Vlorė, dhe nė lindje me stacion fundor Pogradec, nė kufi me Maqedoninė.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=41104
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2010, 21:45   23
Citim:
Olldashi, kallėzon penalisht ish ministrin e transporteve, Spartak Poēi

Ish-ministri socialist i Transportit dhe Telekomunikacionit, Spartak Poēi, ėshtė kallėzuar penalisht sot nga ministri aktual, Sokol Olldashi. Ai akuzohet pėr shpėrdorim detyre, nė lidhje me kontratėn e firmosur me "Xheneral Elektrik", nė shtator tė 2003-it, pėr hekurudhėn moderne, Tiranė-Rinas-Durrės.

Sipas njoftimit, Poēi akuzohet se ka kryer njė krim, qė sot kushton 12 milion euro, pasi shteti shqiptar humbi procesin me "Xheneral Elketrik", nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Arbitrazhit nė Romė.

Poēi akuzohet gjithashtu se nuk ėshtė paraqitur nė kėtė proces, pasi "sqarimet e tij " janė quajtur tė rėndėsishme pėr vendimin, qė u dha kundėr Shqipėrisė.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=57071
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 20:50   24
Citim:
Shqipėria dėmshpėrblen me 11 mln € General Electrics

Tiranė – Shqipėria do tė nxjerrė nga xhepi i saj plot 11 milion euro, pėr t’ia dhėnė kompanisė amerikane General Electrics.

Shuma e parave do tė jepet, pasi Gjykata Ndėrkombėtare e Arbitrazhit nė Romė, ka vendosur dėmshpėrblimin pėr kompaninė nė fjalė, pėr shkak tė prishjes sė kontratės nė mėnyrė tė njėanshme nga ana e qeverisė shqiptare.

Vendimi ėshtė marrė dje nga qeveria dhe do tė ekzekutohet nga Ministria e Transporteve, shumė e cila do tė pėrfshihet nė buxhetin e vitit 2010.

“Ekzekutimin e vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Arbitrazhit, nė Romė, Itali, pėr ēėshtjen nr.14403/FM General Electrics, Athena (Iliria Consortium) vs Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, nė vlerėn 11 000 000 ( njėmbėdhjetė milionė) euro, vlerė pėr tė cilėn ėshtė rėnė dakord sipas marrėveshjes sė negocimit me General Electrics, e cila i bashkėlidhet kėtij vendimi”, thuhet nė vendimi i qeverisė.

Vendimi nė fjalė hyn menjėherė nė fuqi dhe pėr tė shlyer dėmin ngarkohen Ministria e Financave dhe Ministria e Punėve Publike dhe Transportit. Gjatė kohės sė qeverisjes socialiste, u nėnshkrua njė kontratė me kompaninė General Electrics pėr ndėrtimin e njė linje moderne hekurudhore Tiranė-Durrės me trena elektrik, marrėveshje e cila u hodh poshtė nga qeveria e djathtė, me arsyen se vendi ynė nuk mund tė pėrballonte njė investim tė tillė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/15995/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2010, 08:09   25
Citim:
Hekurudhat kthehen nė funksion

Biznesi i Hekurudhave tė Kosovės ka filluar tė ngrihet me zhvillimin e sektorit tė mineraleve dhe rritjes sė qarkullimit tė karburanteve. Sipas tė dhėnave tė Bankės Botėrore, vagonėt e kėsaj kompanie kanė bartur mbi 832 tonė mallra, krahasuar me vitin 2006 kur u bartėn 545 tonė mallra tė ndryshme.

Rezultatet kanė mundur tė jenė edhe mė tė mira, sikurse tė ishte realizuar plotėsisht kontrata me “Ferronikelin”, i cili kishte planifikuar qė tė transportojė rreth njė milion tonė xehe e metal, apo sikur “Llamksoi” tė mos futej nė probleme biznesore.

Mirėpo, duke analizuar pikat e hyrjes sė mallrave tė importuara, atėherė del se ndonėse ėshtė rritur shkalla e shfrytėzimit tė shėrbimeve hekurudhore, megjithatė mbetet larg nga nevojat e biznesit.

Xhevat Ramosaj, kryeshef ekzekutiv i Hekurudhave tė Kosovės, ka thėnė se me binarė janė tė lidhura tė gjitha qytete e mėdha tė Kosovės, pos Gjilanit dhe Gjakovės. Kjo ėshtė njė mundėsi e mirė qė tė gjitha transportet tė bėhen pėrmes hekurudhės. “Me moton ‘Transporti nga dera nė derė’ mallrat i dėrgojmė nė tė gjitha destinacionet nė Kosovė”, ka thėnė Ramosaj.

Sipas tij, ende ka mundėsi pėr transport mė tė madh tė mallrave pėr klientėt. Aktualisht pėrmes hekurudhės transportohen xehe tė ndryshme, thėngjilli, karburantet, materialet ndėrtimore, drithėrat, mallrat e konsumit tė gjerė, makineritė e ndryshme, etj. “Sidomos mundėsia ideale e transportit tė mallrave me kontejnerė, ku nga terminali i kontejnerėve nė Miradi e bėjmė dėrgimin e mallrave me kamionė kudo nė Kosovė”, ka thėnė ai.

Mallrat sipas tij, mund tė transportohen nga tė gjitha vendet e rajonit, Evropės dhe botės. Ai ka thėnė se nuk ėshtė problem se nga vjen malli, sepse sipas tij, ekzistojnė marrėveshjet ndėrmjet hekurudhave pėr transportin e mallrave.

“Pėr momentin, pėr shkak tė raporteve ekzistuese me Serbinė i tėrė transporti i mallrave pėr nevojat e klientėve tanė bėhet pėrmes Maqedonisė”, thotė ai.

Sipas tij, mallrat kryesisht vijnė nga kėto vende: Karburantet nga Maqedonia dhe Greqia; drithėrat nga Hungaria, xehja nga Indonezia pėrmes portit tė Selanikut, makineritė dhe materialet e ndryshme ndėrtimore nga Gjermania dhe vendet tjera evropiane.

Banka Botėrore evidencon se 39 pėr qind tė trafikut tė mallrave janė minerale tė nikelit, pastaj karburante nga Maqedonia – 31 pėr qind dhe thėngjill- 11 pėr qind. Pėr habi, Enti i Statistikave tė Kosovės fare nuk ka evidenca pėr Hekurudhat e Kosovės.

Ibrahim Bucaliu, pronar i kompanisė pėr qarkullimin me karburante “HIB Petroll” thotė se nė pesė vjetėt e fundit 90 pėr qind tė mallrave e transporton pėrmes hekurudhave.

“HIB Petrol” brenda muajit qarkullon 4000-5000 tonė derivate. “Jemi tė kėnaqur me shėrbimet e Hekurudhave tė Kosovės”, ka thėnė ai.

Edhe Ramiz Kelmendi, pronar i kompanisė “Elkos Group”, ka thėnė se hekurudhat i pėrdorin mė sė shumti pėr importin e mallrave nga Azia, Amerika, Austria, Greqia, tė cilat vijnė pėrmes portit tė Selanikut dhe tė Durrėsit.

Sipas tij, hekurudhat nuk shfrytėzohen pėr transportin e artikujve ushqimorė, sepse, pėr shkak tė ndalesave tė shpeshta nė kufi ka rrezik qė kėta artikuj t’i afrohen afatit tė skadencės.

“Produktet qė kanė afat mė tė gjatė qėndrimi i importojmė pėrmes hekurudhave”, ka thėnė Kelmendi. Sipas tij, Hekurudhat e Kosovės i kryejnė me sukses dhe me kohė tė gjitha procedurat.

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/8...n-ne-funksion/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2010, 22:43   26
Citim:
Linja hekurudhore Shqipėri – Maqedoni do tė fillojė mė 2014

Shkup, 5 korrik – Linja hekurudhore qė do tė lidhte Maqedoninė me Shqipėrinė do tė nisė sė ndėrtuari mė 2014 dhe parashihet tė pėrfundojė mė 2017, njoftojnė zyrtarė nė Shkup.

Ndėrtimet e reja hekurudhore nė Korridorin 8 dhe nė Korridorin 10, nėnkuptojnė pėrmirėsimin e klimės ekonomike dhe angazhimin pėr zhvillimin e bizneseve tė reja.

Mjetet e nevojshme financiare pėr hekurudhėn janė tė klasifikuara, duke filluar me periudhėn prej vitit 2009-2016, kur nevojiten 315 milionė euro, tė cilat do tė sigurohen me kredi nga bankat e huaja.

Nga kjo shumė, 15 milionė euro janė tė dedikuara pėr projektim dhe shpronėsim gjatė periudhės 2009-2012 nga buxheti i Ministrisė sė Transportit dhe tė Lidhjeve. Ndėrkaq nė pėrpunim tė dokumentacionit tekniko-investues pėr korridorin 8 me buxhetin pėr vitin 2010 janė tė siguruara 30 milionė denarė.

Sipas Vladimir Panovskit, ndihmėsdrejtor i hekurudhave tė Maqedonisė, bashkėpunimi ndėrkufitar me Shqipėrinė planifikohet tė ndėrtohet duke lidhur pjesėn e hekurudhės nga Kėrēova, ku bėhet fjalė pėr njė largėsi derikufitare prej 70 kilometrash.

Si konkluzė e realizimit tė gjithė kėsaj pune, pa marrė parasysh mungesėn e mjeteve financiare do tė vazhdojė tė punojė me dokumentacionin tekniko-investues pėr hekurudhat.

Deri nė korrik tė 2010 tė pėrpunohet studimi i projektit ideor pėr pjesėn qė do tė lidhet me Shqipėrinė, deri nė fund tė vitit 2011-2012 tė punohen projektet themelore dhe ndėrtimore, deri nė fund tė 2013 tė pėrfundojė ekspropriacioni i tokės, mė 2014 fillojnė ndėrtimet, kurse nė vitin 2017 pėrfundon ndėrtimi i hekurudhės.

“Shihet mundėsia qė financimi i dokumentacionit tekniko-investues tė jetė i mbuluar nga ndonjė institucion financiar ndėrkombėtar, tė cilat
ministria e Financave vetėm se po i kontakton”, ka thėnė Panovski.

Ai mendon se realizimi i projektit varet nga euro-integrimet e Maqedonisė nė NATO dhe UE, nė pėrgjithėsi ftesa pėr fillim tė bisedimeve.

“Kriza ekonomike ka ndikuar nė pėrpilimet e tilla, sepse neve na kanė dėshtuar shumė plane dhe e gjithė kjo punė duket shumė dinamike dhe e lidhur pėr punėt, megjithatė procesi po rrjedh vazhdimisht, por mendoj se dinamika ėshtė pak mė e lidhur me atė materialen kryesisht atė realen”, ka thėnė Panovski.

Ai ka shtuar se vetė Qeveria ėshtė bartėse e gjithė projektit dhe se pėr gjitha kėto aktivitete ajo ėshtė pėrkrahėse dhe gjatė gjithė procesit ndihmon hekurudhat tė bėjnė eksport.

“Ky proces do tė ndikojė pozitivisht nė ekonominė e vendit dhe se vetė studimet e themelimit tė projekteve do tė bėjnė edhe analiza postbeneficionare, qė do tė thotė do tė llogaritet edhe ajo se ‘sa do tė harxhoni aq do tė fitoni’ dhe e tėrė kjo patjetėr do tė japė rezultate tė pėlqyeshme ekonomike”, ka thėnė Panovski.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,27172
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.10.2010, 06:52   27
Citim:
Del nga shinat, treni i linjės Mali i Zi-Tiranė

Treni i mallrave Mali i Zi – Tiranė ka dalė sėrish nga shinat. Sipas burimeve tė policisė treni ka dalė nga shinat nė afėrsi tė qytetit tė Laēit, vetėm 700 metra larg stacionit tė trenit. Sipas tė njėjtave burimeve mėsohet se shkak i daljes sė trenit nga shinat ka qenė amortizimi i binareve tė shinave tė cilat pothuajse janė kalbur plotėsisht.

Dalja e trenit tė mallrave nga shinat ka bėrė qė edhe treni i pasagjerėve Shkodėr-Tiranė tė ndalojė nė Laē pėr gjashtė orė, deri sa ekipi i avarisė sė hekurudhės ka bėrė tė mundur vendosjen e trenit nė shina dhe riparimin e zonės sė dėmtuar.

Udhėtaret qė lėviznin me trenin e pasagjerėve janė detyruar tė marrin automjetet e tjera pėr lėvizjen e tyre. Ndėrkohė qė ky nuk ėshtė rasti i parė qė treni i mallrave del nga shinat nė kėtė aks hekurudhorė, pasi rreth 20 ditė mė parė nė Zejmen tė Lezhės treni doli nga shinat, duke ndėrprerė qarkullimin e trenit gjatė gjithė ditė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=83319

Citim:
Ringjallet ideja pėr rehabilitimin e linjės hekurudhore Leshak – Hani i Elezit

Fushė-Kosovė, 21 tetor - Nė punėtorinė e mbajtur sot nė Hotelin Grand, nė Prishtinė, ekspertė nga konzerciumi COWI-IPF sė bashku me ata tė Hekurudhave tė Kosovės bėnė prezantimin e Draftit tė Raportit Final pėr projektin “Studimi pėr Rehabilitimin e linjės sė 10-tė hekurudhore” (Leshak-Fushė Kosovė-Hani i Elezit). Prezantimin e studimit tė realizuar nga ekipi prej tetė ekspertėve tė konzerciumit COWI-IPF, e bėri Enes Covrk, menaxher rajonal i Projektit, COWI-IPF.

Kryeshefi ekzekutiv i Hekurudhave tė Kosovės, Xhevat Ramosaj, dhe kryetari i Bordit tė HK-sė, Sejdi Hoxha, folėn pėr rėndėsinė e kėtij projekti si njė projekt kapital nė interes tė zhvillimit tė Hekrudhave tė Kosovė dhe gjithė qytetarėve tė vendit e mė gjerė.

Projekti i realizuar nga ky konzercium pėrmban tė gjitha analizat e njė studimi tė mirėfilltė shkencor, nga analiza mbi gjendjen ekzistuese tė kėsaj linje, metodat e studimit dhe deri tė alternativat e mundshme tė realizimit tė tij.

Projekti, sipas Strategjisė sė Transportit Multi – Modal, ėshtė punuar nga ideja e zhvillimit tė kėtyre varianteve: Bėje minimumin, tė mbahėt nė funksion linja ekzistuese ashtu siē ėshtė sot; Bėj diēka, riparimi dhe hapja e binarėve tė rinj, rregullimi i sinjalizimit dhe evitimi i rreziqeve (kostoja e kėtij varianti ėshtė 125.5 milionė euro).

Nė kėtė variant si element tjetėr i rėndėsishėm ėshtė pėrfshirė edhe elektrifikimi; dhe Bėje maksimumin, qė parasheh ndėrtimin r linjės sė dhjetė nė dy binarė, mė gjatėsi 130 km, nė tė cilėn shpejtėsia e lėvizjes sė trenave mund tė zhvillohet deri nė 160 km/h. Nė kėtė gjatėsi 9.2 km do tė jenė ura dhe 14.8 km tunel.

Realizimi i kėtij projekti parashihet tė bėhet nė kohėzgjatje prej 20-25 vjetėve. Vlera e realizimit tė kėtij varianti, sipas parallogaritė, ėshtė 514 milionė euro. Nė kėtė vlerėsim nuk ėshtė llogaritur kompensimi pėr hapėsirat e shpronėsimit, devijimit tė lumenjve dhe rrugėve.

Varianti i cili do tė zbatohet nė planin afatshkurtėr ėshtė varianti i dytė – “Bėj diēka”. Pas pėrfundimit tė raportit final qė do tė bėhet nga mesi i nėntorit, z. Ramosaj theksoi se ne do tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė gjetur investitorė nga fondacionet evropiane dhe burimet e tjera (BKK dhe IFN) pėr tė realizuar kėtė projekt.

Projekti ėshtė financuar nga IPF (Infrastructure Projects Facillity) – Komsioni Evropian, dhe zbatuar nga kompania konsulente COWI.

Pėrveē pėrfaqėsuesve nga konzorciumi COWI-IPF dhe Hekurudhave tė Kosovės ShA, pjesėmarrės nė kėtė prezantim ishin anėtarėt e Bordit tė Drejtorėve tė HK-sė, pėrfaqėsues nga MEF, MTPT etj, tė cilėt pėrshėndeten kėtė punėtori.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,37880
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2010, 08:47   28
Citim:
Projekt pėr tė bėrė Hekurudhėn Shqiptare konkurrente


Zoti Ramadani, ju sapo keni bėrė riorganizimin e ri. Ēfarė risi do tė sjellė ai nė Hekurudhėn Shqiptare?

Ky organizim do tė sigurojė transparencė financiare dhe do tė garantojė pėrdorimin nė mėnyrė tė pėrshtatshme tė subvencioneve tė shtetit. Kjo do tė realizohet nėpėrmjet instalimit tė njė sistemi tė ri financiar pėr administrimin e biznesit, i cili do tė zėvendėsojė tė gjitha procedurat aktuale tė llogarisė, kontraktimit, caktimit tė buxheteve, menaxhimit etj. Me strukturėn e re tė organizimit, subvencioni do tė ketė njė natyrė dhe destinacion tjetėr.

Ai nuk do tė shėrbejė mė pėr tė mbajtur nė kėmbė ato shėrbime tė mallit qė rezultojnė me humbje, por do tė jetė i destinuar vetėm pėr financimin e transportit tė udhėtarėve, nė formėn e Kontratės sė Detyrimit tė Shėrbimit Publik qė hekurudha do tė lidhė me shtetin.

Gjithashtu me organizimin e ri, edhe investimet do tė njohin njė hapje dhe frymėmarrje tjetėr. Aktualisht, me ndihmėn e Konsulentit tė Asistencės Teknike tė BE, ėshtė punuar pėr njė plan 10-vjeēar investimesh, me qėllim kthimin e hekurudhės nė kushte normale pune dhe pėr ta pėrgatitur atė pėr tė ardhmen. Ristrukturimi i mėtejshėm i HSH sipas parimeve evropiane, pėrafrimi i ligjeve dhe rregullave tė HSH me legjislacionin evropian, do t’i japin asaj mundėsinė tė shfrytėzojė tė gjitha Instrumentet Financiare qė BE ofron pėr vendet nėnshkruese tė MSA. Gjithashtu, ky ristrukturim do t’i hapė rrugėn pėr hyrjen e lirė nė infrastrukturėn hekurudhore tė operatorėve tė rinj tė trenave, duke mundėsuar konkurrencėn nė sektorin hekurudhor. Kjo do tė bėhet me etapa, duke pėrgatitur paraprakisht rregulloret dhe legjislacionin e nevojshėm, nė mėnyrė qė hyrja e lirė nė infrastrukturė tė organizohet siē duhet dhe nė mėnyrė tė sigurt.


Pėrse nuk arrin t’i sfidojė hekurudha linjat e autobusėve dhe furgonėve, ēfarė ju pengon sipas jush?

Transporti automobilistik me autobus e furgonė ėshtė momentalisht mė konkurrues se transporti hekurudhor pėr arsyet e mėposhtme : Si rrjedhojė e investimeve tė kryera pothuajse nė tė gjitha akset rrugore paralel me hekurudhėn, ėshtė shkurtuar koha dhe kostoja e udhėtimit me mjetet e transportit automobilistik. Ndėrkohė si pasojė e mungesės sė investimeve pėr njė kohė tė gjatė, infrastruktura hekurudhore ėshtė amortizuar, shpejtėsia e lėvizjes sė mjeteve te transportit hekurudhor ėshtė e kufizuar dhe kohėt e udhėtimit janė rreth dy herė mė tė mėdha se me transport automobilistik.-Mjetet e transportit automobilistik janė prodhim i viteve te fundit, me njė konfort mjaft tė mirė dhe shumė tė pėrshtatshėm pėr udhėtim. Ndėrsa mjetet e transportit hekurudhor, si pasojė e mungesės sė fondeve, nuk janė rinovuar, janė prodhim i shumė viteve mė parė, janė tepėr tė amortizuara dhe nuk janė tė rehatshėm pėr udhėtarėt. - Ēmimet e biletave nė transportin automobilistik nė linjat paralele me hekurudhėn, janė pothuajse tė barabarta me ēmimet e biletave nė transportin hekurudhor.- Frekuenca e lėvizjes sė mjeteve tė transportit automobilistik nė tė gjitha linjat ėshtė e lartė, duke i ofruar udhėtarėve mundėsi transporti nė ēdo kohė. Ndėrsa frekuenca e lėvizjes sė trenave tė udhėtarėve ėshtė e kufizuar. Nė linjėn Tiranė-Durrės-Tiranė, janė 6 orare lėvizjesh, ndėrsa nė drejtimet Shkodėr, Vlorė e Pogradec 1 orar lėvizje nė ditė. Kjo pėr arsye tė pamundėsisė ekonomike pėr tė shtuar trenat e udhėtarėve. Transporti hekurudhor i udhėtareve do tė arrije te sfidoje transportin e autobusėve dhe furgonėve vetėm mbas pėrmirėsimit tė gjendjes sė infrastrukturės hekurudhore dhe rinovimit tė mjeteve lėvizėse, investime kėto qė i mungojnė prej kohėsh hekurudhės.


Ē’projekte kanė ofruar kompani serioze pėr tė bashkėpunuar me Hekurudhėn Shqiptare ?

Ndėr propozimet mė serioze po pėrmendim atė tė palės austriake mbi mundėsinė e financimit tė projekteve tė ndryshme hekurudhore me vlerė deri nė 8 milionė euro.

Nė kėtė kuadėr tė kėtij bashkėpunimi, duke pasur parasysh dhe strategjinė pėr zhvillimin e transportit hekurudhor nė vend pėr vitet 2010-2013, ne kemi propozuar si projekte prioritare :- Pajisjen e Hekurudhave Shqiptare me dy DMU (Njėsi motorike diezel), pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė shėrbimit tė udhėtarėve nė linjėn Tiranė-Durrės.-Pėrfundimin e punimeve rehabilituese nė linjėn Tiranė-Durrės, duke vendosur ndėrrueset hekurudhore nė kėtė linjė.-Pajisjen e HSH me njė makineri pėr profilimin e linjės hekurudhore. Po aq e rėndėsishme ėshtė dhe ndihma e ofruar nga pala hungareze nė kuadėr tė Marrėveshjes pėr bashkėpunim financiar ndėrmjet dy vendeve tona. Ndėr projektet pėr sektorin hekurudhor, ne kemi propozuar ndėrhyrjen nė infrastrukturė (linja, ura, tunele) dhe pajisjen me mjete lėvizėse pėr shėrbimin e udhėtarėve. Pėr sa i pėrket realizimit tė projekteve tė sipėrpėrmendura, do tė diskutohet mė nė detaje me palėt pėrkatėse. Eshtė mjaft me interes tė pėrmendim projektet pėr rehabilitimin e HSH nga BE nėpėrmjet IPF, pėr tė cilat ėshtė pėrfunduar faza e fizibilitetit, ku pėrfshihet rehabilitimi i linjės nė trungun kryesor tė saj Vorė-Rrogozhinė dhe Vorė-Bajzė-Kufi me sinjalistikėn pėrkatėse. Kam kėnaqėsinė tė pėrmend se tani jemi nė fazėn e pėrgatitjes sė projektzbatimit tė linjės Durrės-Tiranė, si linjė qė lidh dy qendrat mė tė mėdha tė vendit.


Zoti Ramadani, cila ėshtė e nesėrmja e Hekurudhės Shqiptare, sipas jush ?

Me zhvillimin e industrisė dhe pėr pasojė tė gjithė ekonomisė sė njė vendi, ėshtė i rėndėsishėm funksionimi i njė rrjeti tė sigurt hekurudhor. Mendoj se me zbatimin e politikės sė balancuar nė sektorin e transportit, duke kryer investimet e nevojshme pėr riparimin e rrjetit hekurudhor qendror, hekurudha do ta kryejė siē duhet kėtė funksion, duke e forcuar ndjeshėm situatėn e saj konkurruese nė treg. Gjithashtu, duke pasur parasysh orientimin e ri tė politikės sė transporteve tė Qeverise dhe tė BE-sė nė luftėn kundėr ndryshimit tė klimės, pėr zhvendosjen e transporteve nga rruga dhe ajri tek hekurudha, mendoj se dhe nė vendin tonė shumė shpejt e ardhmja do t’i pėrkasė hekurudhės. Me realizimin e korridorit tė 8-tė, rrjeti hekurudhor shqiptar do te kthehet nė njė rrjet transiti ndėrkombėtar me dy porta ndėrkombėtare. Duke vazhduar me konsekuencė reformimin e plotė tė saj sipas modelit evropian, Hekurudha Shqiptare do tė shndėrrohet nė njė kompani eficiente, e menaxhuar mirė, e aftė pėr t’u integruar plotėsisht nė rrjetin hekurudhor rajonal dhe atė evropian.

http://www.standard.al/index.php/sociale/14166.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2011, 21:20   29
Citim:
Linja hekurudhore po dėmtohet qėllimisht

SHKODER- Vjedhjet nė linjėn hekurudhore sa vijnė e bėhen mė shqetėsuese pėr drejtuesit e Drejtorisė rajonale Hekurudhore Shkodėr. Ndėrhyrjet kanė qenė mė tė mėdha sidomos gjatė ditėve tė fundit, ku linjės hekurudhore tė rajonit tė Shkodrės i janė vjedhur pllakat e traseve dhe aksesorė tė tjerė prej hekuri. Vjedhjet janė konstatuar nga Bajza nė Malėsi tė Madhe e deri nė Lezhė, ku janė kryer dhe vjedhjet mė tė mėdha.

Pėr drejtorin e Drejtorisė rajonale Hekurudhore Shkodėr, Tonin Trupa, vjedhjet qė po bėhen nė linjėn hekurudhore janė tė qėllimshme dhe po bėhen pėr qėllime tė caktuara, nė pėrpjekje pėr tė sfiduar shtetin.

“Nuk ėshtė punė fėmijėsh thjesht pėr tė marrė 10 kilogram skrap, mendoj se vjedhjet janė tė qėllimshme. Ky ėshtė njė fenomen qė po na shqetėson dhe po bėhet pengesa kryesore pėr lėvizjen e trenave. Jam me idenė qė persona, individė tė veēantė, tė shtyrė nga duar qė veprojnė nėn rrogoz, po mundohen tė sfidojnė shtetin edhe nė transportin hekurudhor. Ēėshtja mund t’i pėrkasė aspekteve tė konkurrencės sė pandershme, apo aspekteve politike, por nuk mund tė paragjykoj”, ėshtė shprehur plot shqetėsim drejtori Trupa.

Ndėrkohė, drejtori Trupa ka nėnvizuar faktin se ndėrhyrjet e vjedhėsve tė pjesėve metalike tė linjės hekurudhore, po shpien nė ngadalėsimin e lėvizjes sė trenave, po shkaktojnė avari dhe mė e rėnda po bėhen shkaktarė dhe tė humbjes sė jetėve tė njerėzve.

“Shpejtėsia e lėvizjes sė trenit nga stacioni i Baēlit deri nė atė tė Budėllit ėshtė 20 km/orė. Ky fenomen nuk ka ndodhur asnjėherė, qė nga viti 1984, kur filloi funksionimi i linjės hekurudhore dhe nė rajonin e veriut e deri nė kėto vitet e fundit”, thekson plot indinjatė drejtori Trupa.

Nga ana tjetėr drejtori rajonal i hekurudhės sė Shkodrės, Tonin Trupa, bėn tė ditur se veprime dėmtuese ndaj kėsaj pjese tepėr tė rėndėsishme tė hekurudhės shqiptare po ndodhin ēdo ditė, qoftė me trenin e mallrave, qoftė me trenin e udhėtarėve. Pėr kėto veprime ndaj linjės hekurudhore tė rajonit tė Shkodrės janė vėnė nė dijeni dhe nė lėvizje edhe strukturat pėrkatėse tė policisė e Prokurorisė, por fenomeni vazhdon tė jetė gjithnjė e mė shqetėsues.

“Nė aspektin e transportit tė mallrave, njė fenomen tepėr negativ ėshtė dhunimi me grupe, me kapuēė nė kokė. Me gjithė ndėrhyrjet e njėpasnjėshme tė policisė, me gjithė bashkėpunimin e vazhdueshėm, qoftė me forcat e policisė, Prokurorisė e Policisė Kriminale, akoma ky fenomen vazhdon tė jetė evident dhe tepėr shqetėsues e dėmtues njėkohėsisht”, thekson drejtori i Drejtorisė rajonale Hekurudhore Shkodėr, Tonin Trupa.

Vetėm pak kohė mė parė treni i mallrave tė hekurudhės sė Shkodrės u bė pre e hajdutėve, tė cilėt arritėn disa herė me radhė tė merrnin njė sasi tė konsiderueshme materialesh hekuri qė po transportohej pėr skrap.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69824
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 11:43   30
Citim:
Rikonstruksion 1 milionė dollarė pėr Hekurudhėn Shqiptare

Qeveria i ka dhėnė Hekurudhave Shqiptare njė fond prej 1 milion dollarėsh, pėr tė rindėrtuar nga e para segmentin hekurudhor dhe ndėrtesėn e stacionit nė Kashar, duke synuar thithjen e shėrbimeve nga qindra e qindra biznese private.

Drejtori Hekurudhave Shqiptare z. Zamir Ramadani tha pėr “standard”, se “aktualisht ne si transport me shina, vazhdojmė tė mbijetojmė mes problemeve tė natyrave tė ndryshme, ku natyrisht gjithmonė problem kryesor mbeten fondet e pamjaftueshme, por pėr vitin 2011, qeveria ka akorduar njė fond 1 milion dollarė, shumė kjo e cila do tė pėrdoret pėr rivėnien nė eficencė tė stacionit hekurudhor tė Kasharit”.

Drejtori Pėrgjithshėm Hekurudhave tha, se “fondi u akordua nga qeveria pas kėrkesės sė bizneseve tė kėsaj zone pėr rivėnien nė punė tė kėtij stacioni tė nxjerrė jashtė pėrdorimit, me qėllim realizimin e transporteve tė mallrave dhe lėndėve tė para, me tė cilat ata punojnė. Realisht Hekurudha Shqiptare nuk ka fonde pėr tė blerė traversa nė njė kohė qė 50% e tyre nė tė gjithė rrjetin e transportit me shina, janė tė amortizuara.

Nga buxheti i shtetit i ėshtė akorduar pėr vitin 2011, sistemit hekurudhor njė fond prej 1 milion dollarėsh. Drejtori i Pėrgjithshėm i Hekurudhave, Zamir Ramadani tha, se “ ky fond do tė pėrdoret pėr rivėnien nė punė tė stacionit tė Kasharit”.

Bizneset e asaj zone, si QTU, City-Park, kompani tė ndryshme mobilieritė, sallonet e makinave apo ato tė prodhimit tė inerteve, kanė kėrkuar shėrbimet e hekurudhės pėr transportin e lėndėve tė para apo tė produkteve, qė ata pėrdorin me anė tė shinave”.

Sipas tij nė kėto kushte do tė ndėrtohen 2 linja tė reja 600 metra tė gjata, stacioni dhe e gjithė infrastruktura e nevojshme sipas standarteve bashkėkohore, kėto ditė do tė shpallet tenderi pėr hartimin e projektit me vlerė 6 milionė lekė dhe sapo tė shpallet fituesi, do tė realizohet tenderi pėr firmėn qė do tė zbatojė projektin.

Stacioni Kasharit, i lėnė nė harresė shikohet si njė frymėmarrje pėr hekurudhėn, pasi do tė ndikojė nė shtimin e tė ardhurat e saj. Por ndėrkohė, hekurudha ka nevoja urgjente pėr fonde, tė cilat do tė pėrdoren pėr tė blerė traversa. Numri njė i Hekurudhave, Zamir Ramadani deklaron, se “50% e traversave janė tė amortizuara dhe duhen ndėrruar, por ende nuk kemi siguruar fondet e nevojshme”.

Rrjeti hekurudhor ėshtė i gjatė 250 km. Nė ēdo km vendosen 1600 traversa, dhe sipas llogarisė, Hekurudha Shqiptare ka nevoja urgjente pėr 200 mijė copė traversa, dhe po qe se, situata nuk do tė ndryshojė, atėherė pėr arsye sigurie trenat do tė ulin shpejtėsinė e lėvizjes sė tyre.

Ramadani deklaroi, se “kam dhėnė alarmin edhe pėr njė problem tjetėr shqetėsues, hekurudha po vidhet, dhe aktualisht nė mėngjesin e tė premtes, janė vjedhur pllakat metalike lidhėse tė shinave nė tunelin e Lezhės, ē’ka do tė thotė qė shinat atje janė tashmė tė pasigurta”. Hekurudha Shqiptare ka kėrkuar zyrtarisht jo vetėm ndihmėn e Policisė Shtetit, por dhe atė tė SHISH”- tha Ramadani.

http://www.standard.al/standard/inde...ale/18590.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 17:22   31
Citim:
Indinjatė ndaj vjedhjes sė infrastrukturės hekurudhore

Prishtinė, 4 prill 2011 - Hekurudhat e Kosovės shprehin indinjatėn e tyre lidhur me vjedhjet dhe dėmet qė po i shkaktohen pasurisė sė saj tė paluajtshme. Nėpėrmjet njė komunikate, Hekurudhat e Kosovės i drejtohen opinionit tė gjerė publik duke shprehur shqetėsimin lidhur me vjedhjen dhe dėmtimin e infrastrukturės hekurudhore, qė po bėhet nga persona tė pandėrgjegjshėm pėr pėrfitimet e tyre materiale.

Kohėve tė fundit rastet tė vjedhjeve janė shpeshtuar dhe si tė tilla po dėmtojnė pasurinė e Hekurudhave tė Kosovės. Kjo, pėrveē se e dėmton materialisht kompaninė nė tė njėjtėn kohė e cenon edhe sigurinė e qarkullimit tė trenave.

"Ne jemi nė bashkėpunim tė ngushtė me Policinė e Kosovės pėr hulumtimin e keqbėrėsve, por njėkohėsisht kėrkojmė nga qytetarėt tanė qė tė japin kontributin e tyre nė identifikimin e kėtyre personave dhe tė njoftojnė organet kompetente pėr identitetin e tyre", theksohet nė komunikatė.

Hekurudhat e Kosovės shpresojnė qė me njė bashkėpunim tė mirėfilltė nė mes tė Policisė sė Kosovės dhe qytetarėve personat e tillė do tė identifikoheshin lehtė dhe pėrgjegjėsit do tė japin llogari para organeve tė drejtėsisė pėr dėmin qė i kanė shkaktuar pasurisė sė vendit.

http://www.kosova.com/artikulli/70595
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2011, 18:49   32
Citim:
Fushė Krujė, eksploziv linjės hekurudhore

Tiranė – Njė sasi eksplozivi ka dėmtuar linjėn hekurudhore qė lidh Fushė-Krujėn me Vlorėn. Dėmtimi i kėtij segmenti hekurudhor ka ndodhur nė Urėn e Gjolės nė Gushė Krujė.

Ngjarja ka ndodhur rreth orės 02:30 minuta tė mėngjesit tė sotėm. Forcat e rendit kanė shkuar nė vendin e ngjarjes ku kanė nisur hetimet pėr tė zbardhur rastin.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/34934/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2011, 10:32   33
Citim:
Hekurudha e pashfrytėzuar

Rrjeti hekurudhor, me gjithsej 333 kilometra gjatėsi dhe i paelektrifikuar, por edhe territori i vogėl i Kosovės, kanė bėrė qė pas luftės shfrytėzimi i vijave hekurudhore nė transportin e brendshėm tė mallrave tė jetė nė nivel shumė tė ulėt tė pėrdorimit. Madje, kėto tė dhėna tregojnė se nga bizneset kosovare vetėm 9-12 pėr qind e mallrave barten nėpėrmes vijave tė hekurudhave.

Besim Asllani, drejtor komercial i Hekurudhave tė Kosovės, duke folur se sa janė tė shfrytėzuara hekurudhat e Kosovės pėr transportin e mallrave dhe biznesin e brendshėm dhe a ka ndonjė statistikė nga kjo sferė, ka thėnė se nga statistikat lidhur me sasinė e mallrave qė bizneset kosovare transportojnė dhe ku shumica e kėtyre mallrave janė importuar nga vendet e ndryshme “ne si staf drejtues i Hekurudhave kemi transportuar 1.26 milion tonė mallra".

Sipas drejtorit Asllani, nga kjo sasi e mallrave rreth 63 pėr qind apo 811,729 tonelata janė transportim brendapėrbrenda territorit tė Kosovės. Ndėrsa pjesa tjetėr, prej rreth 37 pėr qind apo 450,096 tonelata mallra, janė transport nga jashtė.

Drejtori Asllanaj sqaroi se, sipas disa analizave qė kanė bėrė krerėt e kėsaj kompanie hekurudhore, nė vitet 2008-2009 nga shifrat e doganave dhe ato tė Entit statistikor del se pjesėmarrja e Hekurudhave nė tregun e pėrgjithshėm tė transportit pėr mallrat qė importohen dhe eksportohen, duke pėrjashtuar ato mallra qė kalojnė nga pjesa Veriore e Mitrovicės sillet rreth 9 -12 pėr qind nga totali i pėrgjithshėm.

Zyrtari Asllanaj sqaroi se ata nuk kanė statistika tė sakta pėr mallrat tė cilat transportohen brendapėrbrenda vendit nė mėnyrė qė tė dihet saktėsisht pjesėmarrja e hekurudhave edhe nė kėtė segment.

Por Asllanaj, duke folur pėr strukturėn dhe llojet e mallrave tė cilat janė transportuar vitin e kaluar nėpėrmjet hekurudhės, pėrmendi kėto lloje mallrash: derivate, xehe, thėngjill, transporte ushtarake, material tė ndryshėm etj. /Kosova Sot/

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/h...-pashfrytezuar
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2011, 22:10   34
Citim:
Hekurudha Kosovė–Shqipėri – ende ide dhe dėshirė

Prishtinė, 5 qershor -Pas fillimit tė ndėrtimit tė autorrugės Kosovė - Shqipėri, autoritetet pėrgjegjėse tė kėtyre dy shteteve patėn paraqitur nevojėn edhe pėr njė linjė hekurudhore qė lidh kėto dy vende. Por, ky projekt ende ka mbetur vetėm ide.

Autoritetet nė Prishtinė thonė se nė kėtė drejtim nuk ka asgjė konkrete, edhe pse sipas tyre, Kosova nuk e ka tė vėshtirė realizmin e kėtij projekti, pasi Shqipėria ta pėrfundojė pjesėn e vet tė hekurudhave.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	05hekur_0506111434_4.jpg
Shikimet:	600
Madhėsia:	200,0 KB
NNJ:	2993

Ndėrtimi i njė linje hekurudhore qė do tė lidhte Kosovėn dhe Shqipėrinė, vitin e kaluar ishte cilėsuar si projekt i rėndėsishėm dhe madhor nga autoritetet pėrgjegjėse tė kėtyre dy shteteve.

Por, kjo vazhdon tė mbetet vetėm ide dhe dėshirė pėr tė dyja palėt.
Xhevat Ramosaj, drejtor i Hekurudhave tė Kosovės, duke vlerėsuar rėndėsinė e kėtij projekti, thotė se ende nuk ekziston ndonjė studim fizibiliteti, studim ky qė pason pėrgatitjet pėr projektin.

“Pėr fat tė keq ende nuk ka ndonjė projekt. Nga vitet ‘90 ekziston njė studim, tė cilin e kanė bėrė ekspertė tė Shqipėrisė sa i pėrket kėsaj linje hekurudhore. Ndėrsa, nuk ekziston njė studim i fizibilitetit, i cili e pėrcakton arsyeshmėrinė pėr ndėrtimin e kėsaj linje hekurudhore”.

“Megjithatė, ne jemi nė kontakt edhe me hekurudhat e Shqipėrisė qė tė shohim mundėsinė e njė studimi tė tillė qė tregon arsyeshmėrinė e projektit”, thotė Ramosaj.

Por, ish-ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit tė Kosovės, Fatmir Limaj, shprehet se autoritetet kosovare janė tė gatshme pėr ta realizuar kėtė projekt, pasi autoritetet shqiptare do tė pėrfundojnė pjesėn e tyre tė hekurudhave. Sipas Limajt, Kosova ka pėr tė ndėrtuar vetėm rreth 17 kilometra hekurudhė nga Prizreni nė drejtim tė kufirit shqiptar.

“Pala kosovare e ka shumė mė lehtė pėr shkak tė distancės dhe terrenit, por kjo nuk mund tė fillohet nė qoftė se nuk fillon nga pjesa shqiptare, e cila e ka pjesėn mė tė vėshtirė”, thekson Limaj.

Edhe ekspertė tė komunikacionit konsiderojnė se Kosova ka mundėsi dhe kapacitete pėr realizimin e kėtij projekti.

Florim Graiēevci, profesor nė Fakultetin e Ndėrtimtarisė dhe Arkitekturės nė Prishtinė, konsideron se Kosova ka mundėsi teknike tė fillojė ndėrtimin e linjės hekurudhore Kosovė - Shqipėri.

Graiēevci tregon se Kosova i ka linjat hekurudhore deri nė Prizren, qė me njė riparim mund tė futen nė funksion, ndėrsa ndėrtimi i pjesės tjetėr deri nė kufi, sipas tij, nuk paraqet ndonjė vėshtirėsi pėr institucionet kosovare.

Hekurudhat e Kosovės nuk janė nė gjendje tė mirė teknike, thotė Graiēevci.“Kosova hekurudhat nuk i ka nė gjendje tė mirė teknike, mirėpo linjat ekzistuese qė janė, mund tė zhvillojnė njė shpejtėsi mesatare 60 deri nė 80 kilometra nė orė edhe pėr transportin e mallrave. Kėshtu qė mund ta plotėsojė anėn teknike, edhe pse mė vėshtirėsi, por mund ta plotėsojė”.

“Kosova nuk e ka problem lidhjen deri nė kufirin e Shqipėrisė, sepse ėshtė rrjeti ekzistues deri nė Prizren, ndėrsa nga Prizreni deri te kufiri, aty ėshtė njė segment i vogėl qė Kosovės nuk i kushton shumė shtrenjtė”, shprehet Graiēevci.

Sidoqoftė, Xhevat Ramosaj pohon se hekurudha Kosovė - Shqipėri ėshtė bosht kurrizor pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, pasi me kėtė linjė, thotė ai, do tė lidhej korridori i tetė pan-evropian me korridorin e dhjetė.

“Njėkohėsisht, ėshtė me rėndėsi, sepse Evropa ka pėrcaktuar korridoret pan-evropiane. Ėshtė korridori i dhjetė qė e anashkalon Kosovėn, do tė thotė e lidh Evropėn pėrmes Serbisė, me Maqedoninė dhe Greqinė dhe ėshtė korridori i tetė pan-evropian, i cili e lidh Shqipėrinė me Maqedoninė dhe Bullgarinė. Ndėrsa, kjo linjė, e cila do tė ndėrtohej, do tė lidhte korridorin e tetė me korridorin e dhjetė pan-evropian”, shpjegon Ramosaj.

Ndėrtimi i hekurudhės Prishtinė – Prizren – Tiranė - Durrės, i mundėson dalje mė tė lehtė Kosovės nė portet shqiptare, sidomos nė Portin e Shėngjinit, port ky qė shėrben kryesisht pėr Kosovėn.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,61464
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 20:58   35
Citim:
Vidhen pllakat lidhėse tė shinave, rrezikojnė udhėtarėt

FIER- Vjedhja e rreth 16 pllakave mbajtėse tė shinave tė trenit nė linjėn hekurudhore Tiranė-Fier nė fshatin Vanaj tė komunės Libofshė ka rrezikuar jetėn e udhėtarėve tė kėsaj linje hekurudhore.

Vetėm ndėrhyrja e vėzhguesit tė linjės hekurudhore i ka shpėtuar udhėtarėt nga njė tragjedi e mundshme. Pasagjerėt qė udhėtonin me kėtė tren udhėtarėsh kanė qenė nė stres tė vazhdueshėm.

Hajdutėt kanė vjedhur kėtė sasi tė konsiderueshme pllakash lidhėse tė shinave nė njė gjatėsi rreth 500 m.

Vjedhja ėshtė diktuar rreth orės 6 tė mėngjesit tė ditės sė djeshme nga kontrolli teknik, ndėrkohė qė mendohet qė vepra penale tė jetė kryer gjatė natės, duke shfrytėzuar edhe errėsirėn. Mashinistėt nuk kanė pasur mundėsi tjetėr veē tė ecnin pėrpara kur mėsuan ngjarjen, por me shumė kujdes.

Me njė ngadalėsi tepėr tė madhe, dhe me njė tension po kaq tė madh mashinistėt kanė ecur nė kėtė aks tė dėmtuar me 1 km nė orė, pėr tė shmangur rrezikun e daljes nga shinat tė trenit tė mbushur me udhėtarė. Specialistėt e hekurudhės kanė nisur shtrimin e pllakave tė tjera mbajtėse tė shinave nė sektorin e dėmtuar.

Pėrfaqėsuesi i kėsaj hekurudhe me detyrė pėrgjegjės linje, Vasar Xhaku, ka theksuar se pllakat rėndojnė 16 kg njė copė dhe natyrisht janė vjedhur pėr t’u shitur pėr skrap. Por nėse vjedhjet e tjera nuk janė kaq dėmtuese pėr njerėzit, kjo do tė ishte njė katastrofė, pasi nė mėngjes treni hekurudhor i kėsaj linje ėshtė i mbushur me udhėtarė qė shkojnė drejt Vlorės.

“Janė vjedhur pllakat mbajtėse tė shinės, ka thėnė pėrgjegjėsi, tė cilat rėndojnė 16 kg secila. Janė vjedhur 16 pllaka dhe segmenti i dėmtuar ėshtė 500 m. E kotė tė flasėsh pėr dėmin katastrofik tė kėsaj vjedhjeje. Nuk bėhet fjalė pėr njė tren mallrash, por pėr tren tė pasagjerėve. Ne lajmėruam menjėherė mashinistėt dhe stafin teknik dhe mashinistėt duhet thėnė se janė heronj pėr kėtė segment tė dėmtuar qė kaluan me shumė kujdes dhe profesionalizėm. Kjo ėshtė vjedhja e tretė e linjės hekurudhore Tiranė-Vlorė dhe pikėrisht nė kėtė zonė”.

Edhe pse ėshtė hera e tretė e vjedhjes sė pllakave lidhėse tė shinave nė kėtė linjė hekurudhore, nė fshatin Vanaj asnjėherė nuk janė gjetur autorėt, ndėrsa pėrgjatė linjės hekurudhore Lushnjė-Fier janė shėnuar mbi 10 raste tė tillė.

Por nė kėto raste ka edhe autorė tė kapur nga organet e rendit pėr kėtė vepėr penale me pasoja shumė tė rėnda pėr popullatėn.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71234
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2011, 17:25   36
Citim:
Hekurudhat pa sinjalistikė rrezikojnė banorėt e Durrėsit

Linjat hekurudhore nė qytetin e Durrėsit janė kthyer nė njė rrezik pėr jetėn e banorėve pėr shkak tė kalesave tė paligjshme dhe mungesės sė sinjalistikės.

Banorėt kėrkojnė marrjen e masave urgjente nga institucionet pėrkatėse sepse vetėm pėr njė vit nga Inspektorati Hekurudhor janė regjistruar 50 aksidente.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=130361
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.8.2011, 09:02   37
Citim:
Hekurudha e Kosovės ndahet nė Infrakos dhe Trainkos

Hekurudhat e Kosovės do tė ndahen nė dy kompani publike prej datės 1 shtator. Nė atė Infrakos, qė do tė merret me infrastrukturėn hekurudhore dhe nė Trainkos, qė do tė operojė me trenat dhe transportin hekurudhor.

Zyrtarėt e Hekurudhave tė Kosovės kanė thėnė se ndarja e punėtorėve ėshtė bėrė nė atė mėnyrė qė mos tė krijohen probleme, ndėrsa kanė shtuar se asnjė nga punėtorėt nuk do tė largohet nga vendi i punės. Drejtuesit e Hekurudhave tė Kosovės kanė thėnė se me kėtė reformė po pėrmbushet edhe njė kriter i Komisionit Evropian.

Infrakosi do t'i ketė tė gjitha linjat hekurudhore nė Kosovė, tė gjitha stacionet e trenave, stabilimentet sinjalo-siguruese, komunikuese tė energjetikės dhe pronėn tokėsore gati nė tėrėsi.

Ndėrkaq operimi me trena apo Trainkosi do t'i ketė nė menaxhim tė gjitha mjetet lėvizėse, do tė thotė tė gjitha lokomotivat, vagonėt e udhėtarėve, trenat motorikė dhe tėrė transportin e udhėtarėve dhe tė mallrave. Dhe duke filluar nga data 1 shtator Hekurudhat e Kosovės si shoqėri aksionare do tė pushojnė sė funksionuari, ndėrsa si pasuese tė tyre do tė jenė Infrakosi dhe Trainkosi, tė cilat do tė ofrojnė shėrbimet tė cilat deri mė tani i kanė ofruar Hekurudhat e Kosovės.

Qeveria e Kosovės kishte marrė vendim mė 26 shkurt tė vitit 2010 pėr ndarjen e Hekurudhave tė Kosovės.


Ndiqet modeli evropian

Sejdi Hoxha, kryesuesi i Bordit tė Hekurudhave tė Kosovės, ka thėnė se ndarja e Hekurudhave tė Kosovės nė dy kompani ėshtė nė pėrputhshmėri me legjislacionin e Bashkimit Evropian.

Sipas tij, hekurudhat e Kosovės tani e tutje do tė funksionojnė nė dy kompani tė reja tė tregut kosovar me emrin Infrastruktura e Hekurudhave tė Kosovės apo shkurtimisht Infrakos dhe operimi me trena i Hekurudhave tė Kosovės apo Trainkos.

"Tash e tutje do tė funksionojnė kėto dy kompani nė sektorin e Hekurudhave tė Kosovės. Kjo ndarje ka ardhur edhe si kėrkesė e Komisionit Evropian, pasi shumica e vendeve tė Bashkimit Evropian e kanė bėrė kėtė ndarje qysh vite mė parė dhe pėr tė plotėsuar legjislacionin nė pėrputhshmėri me vendet e BE-sė", ka thėnė Hoxha. Ai ka shtuar se nė Hekurudhat e Kosovės janė bėrė investime tė mėdha, kryesisht nė riparimin e tuneleve dhe urave.

"Ėshtė bėrė edhe pėrfundimi i studimit tė fizibilitetit tė linjės dhjetė hekurudhore dhe disa linjave tė tjera", ka thėnė Sejdi Hoxha, i cili theksoi se shumė shpejt kompania Trainkos do tė ketė kodin e vet hekurudhor dhe do tė mund tė operojė edhe nė tregun evropian.

Ndėrkaq, Xhevat Ramosaj, kryeshef ekzekutiv i Hekurudhave tė Kosovės, ka siguruar tė gjithė punėtorėt qė mos tė kenė frikė, ngase asnjė nuk do tė largohet nga vendi i tyre i punės. Ai ka thėnė se Ligji ekzistues mbi Hekurudhat e Kosovės ndėr tė tjera e parasheh edhe ndarjen e hekurudhave nė dy entitete tė reja nė infrastrukturėn dhe operimin me trena.

"Ėshtė bėrė njė ndarje shumė e mirė e punonjėsve dhe ėshtė me rėndėsi tė ceket se tė gjithė punėtorėt qė kanė qenė deri mė tani pa kurrfarė problemi do tė vazhdojnė punėn e tyre edhe nė tė ardhmen. Tė dy kompanitė e reja si shoqėri aksionare, Infrokosi dhe operimi Trainkos, do tė jenė kompani publike dhe do tė jenė nė pronėsi tė shtetit tė Kosovės", ka thėnė Ramosaj.

Ramosaj theksoi se infrastruktura mbetet gjithmonė e shtetit, ndėrsa hyrja e mė shumė operatorėve dhe konkurrenca mes tyre ėshtė e mirėseardhur dhe do tė mundėsojė shėrbime mė tė mira.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/h...s-dhe-trainkos
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2011, 21:42   38
Citim:
Maqedonia dhe Kosova me marrėveshje pėr trafikun hekurudhor

Maqedonia dhe Kosova firmosėn marrėveshjen pėr rregullimin e trafikut hekurudhor i cili parashikon qė procedura e kontrollit tė udhėtarėve dhe mallrave tė realizohet nga njė grup i pėrbashkėt i autoriteteve tė tė dy vendeve, duke evituar kėshtu kontrollet e ndara si deri mė tani.

Sipas ministrit tė transportit dhe lidhjeve Mile Janakieski, kjo marrėveshje ishte parakusht themelor pėr zhvillimin ekonomik mes dy shteteve. Ajo do tė ndikojė nė shkurtimin e kohės sė pritjes nė kalimet kufitare. Sipas Janakievskit, dy shtetet marrin detyrim pėr thjeshtėsimin e procedurave doganore dhe pranimin e certifikatave qė japin dy shtetet, pėr sigurinė nė trafikun hekurudhor.

“Do tė ketė konkurrencė jo diskriminuese nė aspekt tė qasjes sė lirė dhe pranimit tė dokumenteve qė dalin nga zbatimi i konventave ndėrkombėtare me tė cilat janė tė detyruara dy vendet, dhe lehtėsime tė tjera tė cilat do ta lehtėsojnė dukshėm transportin e njerėzve dhe mallrave mes dy shteteve”,deklaroi Mile Janakieski, ministėr i transportit dhe lidhjeve.

Duke folur pėr zbatimin e kėsaj marrėveshje nė praktikė ministri kosovar i infrastrukturės Fehmi Mujota paralajmėroi edhe fillimin e ndėrtimit tė autorrugės Prishtinė-Hani i Elezit-Shkup. Mujota e ftoi Janakievskin nė Prishtinė pėr tė firmosur marrėveshje edhe pėr trafikun rrugor.

“Ne me ministrin kemi nda shumė pikėpamje tė pėrbashkėta nė interes tė tė dy shteteve tona dhe planet tona tė pėrbashkėta shkojnė nė ndėrtimin e autorrugės Prishtinė Hani i Elezit-Shkup qė do tė lidh dy korridore tė rėndėsishme korridorin 8 dhe korridorin 10, do tė mundėsoj zhvillim tė fuqishėm tė rajonit dhe mbi tė gjitha do tė ketė interes pėr Kosovėn dhe Maqedoninė”, tha Fehmi Mujota, ministėr i infrastrukturės nė Qeverinė e Kosovės.

Sipas statistikave nė bazė vjetore, nga linja hekurudhe Shkup- Prishtinė transportohen 1 milion e 200 mijė tonė prodhime tė ndryshme, ndėrsa shfrytėzimi i kėsaj linje ėshtė trefishuar edhe nga njerėzit tė cilėt preferojnė trenat pėr tė udhėtuar nė Kosovė dhe anasjelltas.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/87056.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.10.2011, 19:46   39
Citim:
Berisha: Pas rrugės sė kombit, do lidhim gjithė pikat kufitare me Kosovėn

Tiranė, 25 tetor 2011, NOA- Kryeministri i vendit Sali Berisha priti sot nė njė takim pėrfaqėsues tė Komisionit tė Zhvillimit Ekonomik, Infrastrukturės, Tregtisė dhe Industrisė tė Kuvendit tė Kosovės, i kryesuar nga kryetari i tij, Zenun Pajaziti.

(...)

Nė takim u diskutua mbi bashkėpunimin midis dy administratave pėr pėrmirėsimin e legjislacionit, standardizimin e tij dhe lehtėsimin e procedurave nė bashkėpunimit midis dy vendeve.

Kryeministri Berisha, duke shprehur vlerėsimin pėr pėrparimin qė ka bėrė Kosova dhe pėrpjekjet e saj pėr zhvillim tė mėtejshėm, tha se tė dy vendet kanė tė njėjtin objektiv, qė shqiptarėt tė arrijnė statusin e njė kombi tė zhvilluar dhe pėr kėtė, duhet tė shfrytėzohen tė gjitha oportunitetet qė krijojnė tė dy administratat pėrkatėse, nė thellimin e bashkėpunimit nė tė gjitha fushat. Nė kėtė aspekt, theksoi Kryeministri, administratat e tė dy vendeve do tė punojnė pėr unifikimin e standardeve, eliminimin e barrierave, rritjen e investimeve tė pėrbashkėta nė fushėn e infrastrukturės, tė energjisė etj.

Pajaziti e njohu gjithashtu Kryeministrin, me ecurinė e mirė tė punimeve pėr avancimin e rrugės sė kombit nė territorin e Kosovės. Nė kėtė linjė Berisha theksoi se pas ndėrtimit tė rrugės sė kombit, ndėrtimit tė rrugėve qė lidhin tė gjitha pikat kufitare me Kosovėn, linjės sė tensionit tė lartė midis dy vendeve, e cila do tė vendoset nėn njė drejtim tė pėrbashkėt, do tė punohet edhe pėr ndėrtimin nė tė ardhmen tė linjės hekurudhore mes dy vendeve.

http://www.noa.al/2011/10/berisha-pa...re-me-kosoven/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2011, 21:16   40
Citim:
Hekurudha Shqiptare, e braktisur nė mėshirė tė fatit

Emri:  tren-hekurudha-shqiperi.jpg
Shikimet: 621
Madhėsia:  88,0 KBTre vjet mė parė, gjatė vitit 2009 Ministria e Transportit tentoi tė jepte me koncesion Hekurudhat Shqiptare. Asokohe kishin shfaqur interes njė firmė ēeke dhe njė kompani e madhe kineze, por asnjėra palė nuk ktheu pėrgjigje pas marrjes sė dokumentacionit nga Qeveria shqiptare.

Nga stacioni hekurudhor i Tiranės ka katėr linja udhėtimi me tren nė destinacionet Tiranė-Pogradec, Tiranė-Vlorė, Tiranė-Shkodėr dhe Tiranė-Durrės, qė ėshtė edhe linja mė e frekuentuar nga udhėtarėt.

Ēmimet e biletave variojnė nga 70- 295 lekė. Punonjėsit e Hekurudhės deklaruan jashtė kamerave se, fluksi i udhėtarėve ėshtė nė rėnie, aktualisht numėrohen rreth 160 tė tillė nė ditė edhe pse ēmimi i biletave ėshtė shumė i lirė.

Sot Hekurudhat Shqiptare duken tė braktisura nė mėshirė tė fatit dhe qytetarėt qė udhėtojnė me tren kanė ankesa tė shumta pėr kushtet e ofruara dhe pėr shėrbimin nga personeli.

Terminalet e trenave tė qyteteve europiane ofrojnė brenda hapėsirės sė tyre shėrbime tė shumta dhe tė njė cilėsie tė lartė, pasi presin me mijėra udhėtarė nė ditė. Nė kėtė pikė stacioni i Tiranės nuk u pėrngjason aspak atyre tė sipėrpėrmendurve, por sipas mėnyrės shqiptare, nė ambientet e tij gjejmė njė restorant pėr dasma e gėzime familjare, shitės ambulantė, etj.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...-te-fatit.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.