Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.9.2008, 00:20   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Kėrkime nėnujore nė Detin Jon


Citim:
1 mijė vjet nė Jon

Trill i fatit apo ēudia arkeologjike ka ndodhur nė ujėrat e Jonit! Rreth gjashtė anije antike tė mbytura prej njė mijė vjetėsh janė zbuluar nga arkeologėt dhe specialistėt e trashėgimisė nėnujore. Ky ėshtė rezultati i ekspeditės arkeologjike nėnujore nė brigjet shqiptare, si ndėrmarrje e pėrbashkėt shqiptaro-amerikane duke i dhėnė fund kėrkimeve pėr kėtė sezon. Rezultati pėr ekipin e arkeologėve ka qenė befasues duke u konsideruar si njė nga ekspeditat mė tė suksesshme nė kėtė fushė.

Ėshtė konfirmuar kėshtu gjetja e pesė relikteve antike dhe dy tė tjera janė nė proces verifikimi.

“Zbulimi i mundshėm i 7 anijeve tė periudhės klasike i bėn kėto zbulime nga mė tė rėndėsishmet nė Mesdhe”, - ka thėnė prof. Neritan Ceka, njė nga arkeologėt e ekipit tė ekspeditės shqiptaro-amerikane e pėrfshirė nė logon “Expedition Albania 2008”.

Ekspedita ėshtė njė marrėveshje midis Qendrės pėr Studimet Albanologjike "Instituti i Arkeologjisė", Ministrisė sė Mbrojtjes dhe Fondacionit Amerikan "RPM Nautical Foundation". Materiali i gjetur nė kėto anije klasike i pėrket periudhės sė fundit tė shek. VI para erės sonė, duke mbėrritur deri nė periudhėn bizantine. Kampione tė materialit janė marrė nga specialistėt pėr t’u identifikuar dhe rezultatet kanė qenė, sipas tyre, mjaft impresionuese duke konfirmuar lashtėsinė e kėtyre anijeve.

Anija e parė ėshtė zbuluar nė thellėsinė 70 metra, duke rezultuar si njė anije e shek. VI p.e.s. dhe anija e dyte daton nė shek. IV p.e.s.

Anijet kanė ngarkesa me amfora tė identifikuara si Korintike. Anija e shek. VI ka vetėm amphora korintike, ndėrsa ajo qė rezulton e shek. IV mbante njė ngarkesė tė plotė me pllaka qeramike korintike. Arkeologėt e ekspeditės mendojnė se kjo ėshtė anija e parė e gjetur nė Mesdhe, e cila ka njė ngarkese tė plotė me material tė tilla.

Zbulimi i anijeve tė kėsaj periudhe ėshtė konsideruar si njė nga zbulimet mė tė rralla nė Mesdhe, duke e vendosur bregdetin shqiptar nė njė pozicion shumė tė rėndėsishėm pėr studimin e navigacionit antik. “Lajmi i zbulimit tė kėtyre anijeve tė periudhės klasike ėshtė njė lajm shumė i rėndėsishėm pėr qarqet shkencore tė arkeologjisė botėrore”.

Nė kėtė ekspeditė shqiptaro-amerikane flitet pėr njė ekip profesionistėsh ku ėshtė pėrdorur teknologjia e fundit e kėrkimeve nėn ujore nė thellėsi tė mėdha, pėr tė cilėn janė arkeologėt pohojnė se pėr mjetet qė ka nė dispozicion, ku u pėrfshinė dy anije kėrkimore, ėshtė njė prej ekspeditave mė tė rėndėsishme nė Mesdhe. E veēanta e kėtyre gjetjeve ėshtė se reliktet e 5 anijeve janė gjetur shumė pranė njėra-tjetrės, duke habitur specialistėt pasi periudhat e relikteve tė anijeve tė mbytura shtrihen nė njė hapėsirė kohore prej 1000 vjetėsh.

Deri me tani sipas, arkeologėve, ėshtė bėrė e mundur skanimi i bregut tė detit nga Kepi i Ftelesė nė Jug tė Sarandės deri nė Porto-Palermo. Ky skanim bėhet nga bregu i detit deri nė 5 km nga bregu nė thellėsinė 300-400 metra. Drejtuesi shqiptar i ekspeditės, Adrian Anastasi, tha se "zbulimi i anijes antike me ngarkesė qeramike korintike ėshtė tepėr i rrallė pėr t’u zbuluar nė Mesdhe".

Kėrkimet nėnujore bėhen me mbėshtetjen e Fondacionit Amerikan RPM “Nautical Foundation” njė institucion i njohur ky nė fushėn e arkeologjisė nėnujore pėr Mesdheun. Ky fondacion ka zhvilluar kėrkime tė ngjashme nė Turqi, Marok, Spanjė dhe kėtė sezon sapo zbuloi nė ujėrat e Siēilisė njė objekt me mjaft vlera siē ishte ajo e njė rostroje romake, e njohur edhe si dashi i anijes, i cili godiste anijen kundėrshtare.

Duke parė zbulimet arkeologjike nėnujore, specialistėt e arkeologjisė kanė hedhur pėr herė tė parė idenė e krijimit tė njė parku nė kėtė fushė, duke menduar se do t’i jepte njė dimension tė ri trashėgimisė sonė kulturore. “Specialistėt e kėrkimeve nėnujore kanė hedhur njė ide tė qartė, pėr tė ēelur pėr herė tė parė nė Shqipėri, njė muze nėnujore, gjė qė do t'i jepte mundėsi turistėve tė prekin nė thellėsi tė Jonit mjediset arkeologjike”, - u shpreh Anastasi, duke shtuar se nė rast se kėto objekte antike dalin mbi sipėrfaqen e detit, atėherė kėto vlera zhduken pėrjetėsisht. Ndėrsa koordinatori dhe nismėtari i projektit, Auron Tare, thotė se po shikohet si domosdoshmėri edhe krijimi i njė Muzeu tė Arkeologjisė nėn ujore qė do t’i shėrbente njėkohėsisht turizmit kulturor. “Kalaja e Porto-Palermos mund tė ishte baza e shkėlqyer pėr tė krijuar kėtė Muze".

Ky ėshtė viti i dytė i projektit tė ekspozitės nėnujore qė udhėhiqen nė kėrkime nga anija “Herkules”, ku pėr palėn shqiptare drejtor projekti ėshtė dr. Adrian Anastasi dhe atė amerikane dr. Jeff Royal, me kėshilltar shkencor arkeologun Neritan Ceka.

Pas rezultateve tė kėtyre kėrkimeve nėnujore, arkeologėt tentojnė tė krijojnė hartėn dixhitale pėr trashėgiminė nėn ujore si dhe identifikimin e relikteve arkeologjike, mė pas pėr tė krijuar njė legjislacion modern pėr mbrojtjen e trashėgimisė nėnujore pėr tė mbėrritur nė pas nė konceptin e muzeut nė kėtė fushė.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10254
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2009, 11:44   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Jon: Nėndeti plot me anije tė mbytura


Citim:
Albania: Ancient wreck hunt in once forbidden sea

SARANDA, Albania: Once Europe's most forbidding coast, this sparkling stretch of the Ionian Sea is slowly revealing lost treasures that date back 2,500 years and shipwrecks from ancient times.

Over the past two summers, a research ship carrying U.S. and Albanian experts has combed the waters off southern Albania inch by inch, using scanning equipment and submersible robots to seek ancient wrecks. In what organizers say is the first archaelogical survey of Albania's seabed, at least five sites were located, which could fill in blanks on ancient shipbuilding techniques.

The project would not have been even imaginable just 18 years ago, when the small Balkan country was still ruled by Communists who banned contact with the outside world. The brutal regime pockmarked the countryside with more than 700,000 bunkers, against a foreign invasion that never came. Instead, the Communists were toppled after a student-led revolt in 1990, which opened Albania to the world.

"Albania is a tremendous untapped (archaeological) resource," said U.S. archaeologist Jeffrey G. Royal from the Key West, Florida-based RPM Nautical Foundation, a nonprofit group leading the underwater survey. "With what we've discovered until now we may say that Albania is on a par with Italy and Greece."

The latest expedition has revealed traces of four sunken Greek ships dating from the 6th to the 3rd centuries B.C., while another three suspected sites have still to be verified. In comparison, the 2007 season netted signs of just one ancient wreck.

"The discoveries are very important because of the lack of properly documented objects from that period," said Andrej Gaspari, a leading Slovenian underwater archaeologist who was not involved in the project. "The only ships found and documented from that time belong to the Western Mediterranean and Israel ... so our knowledge on the technology used for construction of ships is more or less limited."

During ancient times, Albania stood on an important trade route, receiving traffic from Greece, Italy, north Africa and the western Mediterranean. That history shows in what Albanian mission coordinator Auron Tare called "a real underwater treasure trove" discovered during the six-week season that ended in August 2008.

A 20-inch-long (50-centimeter-long) pottery jar, or amphora, used to transport wine and olive oil, and a smaller version found 260 feet (78 meters) deep were probably made in the southern Greek city of Corinth, in the 6th or early 5th centuries B.C. Both were recovered from a merchant ship that sank 1.8 miles (three kilometers) off shore. Albanian archaeologist Adrian Anastasi said if the 6th century B.C. dating is confirmed, it would be only the fifth of its kind found in the world.

Other highlights included a 4th century B.C. amphora and roof tiles, a north African jar from the 1st to 3rd centuries A.D. and a Roman stone ship's anchor of the 2nd-1st century B.C. The team, operating off the southern port city of Saranda, also located more than 20 unknown 20th-century shipwrecks.

Anastasi said what was unique in the 2008 season was the discovery of the fired clay tiles, which appeared to be part of an entire sunken shipload.

"A wreck with a whole shipload of tiles has never been found before," Anastasi said. "The number of tiles and the way they were lying clearly shows the ship is below them."

Anastasi said he had unearthed the same type of large tiles — which measure 29 by 20 inches (73 by 52 centimeters) — during excavations on land at the ruins of ancient cities in western Albania. He said the ship seemed to have been loaded on the nearby Greek island of Corfu and possibly foundered on its way to a Corinthian colony in Albania.

To protect the wrecks from looting, the team is keeping their precise sites secret.

"I'd say if all the material we discovered was excavated you would need a new museum to put it in," said mission leader George Robb. "We've scanned only 84 square miles (217 square kilometers) until now."

Over the next five years, RPM and the Texas-based Institute of Nautical Archaeology plan to scan the whole 220-mile (354-kilometer) shore from the southern border with Greece to Montenegro in the north. Each day of work costs an estimated $25,000, covered by RPM funds.

Once the scanning project is finished, RPM and the INA will discuss the prospect of properly excavating the wrecks using robot submarines and divers, Tare said.

http://www.iht.com/articles/ap/2009/...-Treasures.php
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.2.2009, 00:05   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thesare 2500-vjeēare nė brigjet shqiptare

Nė njė nga brigjet e ndaluara tė Evropės, nė njė ngushticė nė detin Jon, po zbulohen me ngadalė thesare, tė cilat na kthejnė 2500 vjet mė pas, pasi janė gjetur anije tė mbytura tė kohėve tė vjetra. Rreth dy vite mė parė, njė anije amerikane kėrkimesh dhe ekspertėt shqiptarė kanė kontrolluar ujėrat nė jug tė Shqipėrisė pėllėmbė pėr pėllėmbė, duke pėrdorur pajisje me skaner si dhe pajisje tė tjera tė sofistikuara pėr tė zbuluar anijet e mbytura e tė vjetra. Ky ishte kėrkimi i parė arkeologjik nė ujėrat e deteve shqiptare, dhe mė nė fund pesė zona u lokalizuan ku mund tė kryheshin kėrkime e zbulime tė tjera arkeologjike. Pas kėtyre kėrkimeve tė para qė u zhvilluan nga njė arkeolog amerikan, Geffrey G.Royal tha se "Shqipėria ėshtė njė burim i padiskutueshėm pėr arkeologjinė. Me kėto qė kemi arritur tė zbulojmė deri mė tani, mund tė them me siguri se Shqipėria ėshtė shumė herė mė e pasur se Greqia dhe Italia".

Auron Tare, kordinatori i ujėrave shqiptare, tha se "njė thesar i vėrtetė gjendet nė ujėrat e vendit tonė", i cili u zbulua gjatė gjashtė muajve tė fundit tė vitit tė kaluar. Mė tej arkeologėt kanė pohuar se ishte hera e parė qė u gjet njė anije antike e njė tipi tė tillė dhe kaq e lashtė. Kjo gjė u bė e mundur nė ujėrat e detit Jon nė Shqipėri. Madje, ėshtė pohuar se aty janė gjetur edhe gjurmė akoma mė tė lashta tė cilat nuk janė datuar ende si dhe janė gjetur edhe copėza litarėsh apo spiranca anijesh, mbase edhe mė tė hershme duke pėrbėrė njė thesar mė tė ēmuar pėr vendin tonė si dhe pėr historinė e tė gjithė kontinentit tė Evropės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=5509
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2009, 14:58   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Ekspedita shqiptaro-amerikane zbulon nė ujėrat e Jonit anijen e shekullit III ose IV p.e.s., e ngarkuar me amfora tė mėdha

Ekspedita shqiptaro-amerikane e arkeologjisė nėnujore ka filluar sezonin e ri tė kėrkimeve nė ujėrat shqiptare me njė tjetėr zbulim tė rėndėsishėm. Njė anije, e cila mendohet se i pėrket shekullit III ose IV p.e.s., ėshtė gjetur nga ekipi i kėsaj ekspedite nė ujėrat e Jonit nė veri tė qytetit tė Sarandės.

Reliti arkeologjik ėshtė i ruajtur mjaft mirė dhe ėshtė i pėrbėrė nga amfora tė mėdha. Mendohet se kjo anije vinte nga Afrika Veriore. Arkeologėt janė tė mendimit se reliti arkeologjik ka gjasa tė jetė njė nga relitet e ruajtura mė mirė, si dhe njė nga mė tė bukurit qė ėshtė gjetur ndonjėherė nė ujėrat e Mesdheut.

Mbas gėrmimeve qė do tė realizohen nė tė ardhmen, pritet qė tė dhėnat e pėrftuara do tė sjellin tė reja sa i pėrket kuptimit tė kontakteve qė banorėt e Ilirisė sė Jugut kanė pasur me kulturat e Mesdheut. Ky zbulim ėshtė i shtati nė listėn e kėrkimeve tė rėndėsishme tė kryera nga kjo ekspeditė e pėrbashkėt, e cila ka filluar tri vite mė parė, si bashkėpunim i fondacionit amerikan "RPM Nautical Foundation" dhe Degės sė Arkeologjisė Navale tė Institutit tė Arkeologjisė Shqiptare me bashkėdrejtor dr.Jeff Royal nga pala amerikane dhe dr. Adrian Anastasi nga pala shqiptare.

Ekspedita ėshtė duke kryer matje tė hollėsishme nė fundin e detit, duke kryer pėr herė tė parė hartat e pasurive nėnujore tė deteve shqiptare, duke dhėnė mundėsinė e identifikimit tė kėsaj pasurie arkeologjike. Sipas ekspertėve tė huaj tė arkeologjisė Navale, ekspedita e pėrbashkėt shqiptaro- amerikane renditet si njė prej tri ekspeditave mė tė rėndėsishme qė po zhvillohen nė Mesdhe, falė teknologjisė sė lartė qė ėshtė duke pėrdorur.

Ndėrkaq, pėr herė tė parė pritet qė ekspedita tė bashkėpunojė edhe me arkeologė malazezė duke kryer kėrkime nė ujėrat e Malit tė Zi. Nė kėtė mėnyrė, pėr tė parėn herė, do tė nisin kėrkimet nė thellėsitė e bregdetit iliro-dalmat.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64218
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2009, 01:01   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
More from Albania 2

The divers went out this morning to recover some artifacts that were found a few days ago.

The items, a large piece of roof Tile and a beautiful small bowl were brought back to the research vessel Hercules for examination by our resident archaeologist Dr Jeff Royal.

Photos and measurements taken the items will be returned tomorrow to the site where they were found.

It's up to the Albanian archaeologists to decide what future these wreck site will have.

Photos and info can be found at our FaceBook page:

http://www.facebook.com/pages/RPM-Na...1029323?ref=ts

Tomorrow we start up to Montenegro and return to Albania in four weeks to start the underwater robotic part of the project.

http://onmilwaukee.com/myOMC/blog/show/2830
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2009, 18:44   6
Pleurat
 
"During ancient times, Albania stood on an important trade route, receiving traffic from Greece, Italy, north Africa and the western Mediterranean. "

...dhe kėshtu do tė kthehėt pėrsėri.

Pėr sa i pėrket sferės sė zbulimeve, e lus dritėn e djellit qė ato gjėra ti mbajmė nė muzeat tanė; i lus qė kėto zbulime nuk do tė vendosėn nė muzeun e ri t'Akropolit...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 20:12   7
Citim:
Adriatiku e Joni, gati pėr tė pritur turistėt nėnujorė

Shqipėria po zbulon horizonte tė panjohura turizmi, tė cilat bota e qytetėruar i ka njohur me kohė. Veē turizmit tė aventurės, tė mbijetesės, atij alpin etj, tė cilat kanė filluar tė lėvrohen nga tė huajt, nėn ujėrat e Durrėsit nuk ėshtė zhytur deri mė tani asnjė turist.

Fenomeni i mosshfrytėzimit tė kėtij lloj turizmi shtrihet pėr fat tė keq pėrgjatė 400 km vijė bregdetare tė vendit tonė. Nė Adriatikun dhe Jonin shqiptar ende nuk ka filluar tė lulėzojė kjo industri turistike, mjaft e pėrhapur nė krejt Mesdheun. I kėtij mendimi ėshtė arkeologu i njohur i detit, Adrian Anastasi.

Sipas tij ka ardhur koha qė shumė zona tė bregdetit shqiptar, tė shpallen tė mbrojtura dhe pas inventarizimit, tė shoqėrohen (nga personeli shqiptar) drejt fundit tė detit turistėt e apasionuar pas zhytjeve shkencore. Kjo gjė do tė shtonte valutėn e sjellė nė Shqipėri, si dhe do tė zgjeronte gamėn e industrisė sonė turistike.

Sigurisht nė kėtė rast bėhet fjalė pėr njė turizėm tejet elitar, ku i interesuari veē mirėqenies, tė ketė edhe dėshirėn pėr t’u njohur me misteret e fundit tė detit.

“Nė mėnyrė qė tė ruhen kėto pasuri nga vjedhjet, grupet e huaj tė zhytėsve duhet tė shoqėrohen edhe nga specialistėt vendas. Njė sipėrmarrje e tillė do tė hapte horizonte tė reja pėr turizmin shqiptar”, tha Anastasi.

Ai sė bashku me njė grup studiuesish tė tjerė shqiptarė ėshtė nė bordin e “Herkules”, anije e cila ėshtė nė vitin e tretė tė ekspeditės arkeologjike nėnujore. “Herkules” ėshtė njė ndėr anijet mė moderne tė botės pėr kryerjen e ekspeditave arkeologjike nėnujore. Pak vetė e dinė se ish-korveta e marinės luftarake izrealite ėshtė pėrshtatur jashtėzakonisht mirė edhe si njė anije shkencore.

Tashmė “Herkules” mban flamurin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pasi i pėrket njė fondacioni tė rėndėsishėm amerikan “R.P.M”-Nautical Foundation. Ėshtė e aftė tė studiojė tė gjitha anomalitė e fundit tė detit, deri nė thellėsinė 850 metra. Ajo ka kryer vetėm njė pjesė tė vogėl tė misionit nga Kepi i Stillos e deri nė Kakome, duke mbledhur nė total 2800 objekte, njė pėrqindje e vogėl e tė cilave ėshtė padyshim pjesė e anijeve tė mbytura.

Projekti amerikan ka tė bėjė me ndėrtimin e hartave 3-dimensionale dixhitale pėr arkeologjinė e nėnujit. Ekuipazhi i saj prej tetė vetash, sė bashku me personelin vendas ėshtė duke ndėrmarrė njė studim tė detajuar tė ujėrave shqiptare nga Kepi i Stillos nė jug e deri nė grykėderdhjen e lumit Buna nė veri. Frytet e punės janė mbresėlėnėse.

“Janė gjetur 27 anije tė mbytura nė epokėn moderne dhe dy anije tė mbytura nė shekujt 6 dhe 4 P.e.s. Ndėr tė tjera ekspedita ka zbuluar edhe njė relikt tė mbytur nė Sarandė qė daton shekullin e 3 p.e.s.”, shprehet Adrian Anastasi.


Pirateria nėnujore

Pirateria me objektet e arkeologjisė nėndetare ėshtė njė gjė pėr fat tė keq e zakonshme. Ēdokush qė zotėron teknikėn e apneas, i pajisur me njė maskė dhe tub tė thjeshtė mund tė bėhet dėshmitar i zbulimeve tė rralla, tė cilat thuajse asnjėherė nuk dorėzohen nė muze, por trafikohen brenda dhe jashtė vendit.

Nė batllat e Currilave janė zbuluar objekte tė periudhave tė ndryshme me shumė vlera edhe nė thellėsi 2-3 metra.

“Roja bregdetare e Shqipėrisė duhet tė bėhet barrierė pėr kėtė lloj tė re vjedhjeje qė i bėhet pasurisė kombėtare”, bėn apel Anastasi.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=32499
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2010, 22:35   8
Citim:
Bregdeti Jonian bėhet me hartė nėnujore arkeologjike digjitale

Bregdeti Jonian tashmė ka njė hartė nėnujore arkeologjike digjitale falė njė projekti shqiptaro-amerikan, qė nisi tė zbatohej nė vitin 2007. Pėrmes kėtij projekti ka pėrfunduar plotėsisht skanimi nėnujor i zonės nga Kepi i Stillus nė jug deri nė ishullin e Sazanit, nė njė thellėsi deri nė 110 metra.

Bashkėdrejtori shqiptar i kėtij projekti dr. Adrian Anastasi, tha se “objektet e vėzhguara gjatė ekspeditės sė kėsaj vere na kanė bindur pėr ekzistencėn e njė "rruge tregtare bregdetare", e cila ka funksionuar pėr gati 1500 vjet nė vektorin e brigjeve tona jugore”.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=79512
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:40.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.