Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.6.2008, 16:43   1

Shkrim i cituar Z1: Ndėrlidhja 400kV Tiranė-Prishtinė (nė ndėrtim) (KfW)


Projekti 58 milionė euro, shumė e ndarė mes dy vendeve, pėr linjėn 400 kilovolt qė do tė financohet nga qeveria gjermane dhe banka KfVV, parashikon ndėrtimin brenda 20 muajve tė njė linje 238 kilometra tė gjatė dhe fuqizimin e gjithė nėnstacioneve elektrike nė rrugėn midis Tiranės dhe Prishtinės.

http://www.voanews.com/albanian/2008...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2008, 16:45   2

Shkrim i cituar Tiranė-Prishtinė: linja e interkonjeksionit 400 kV nis nė 2009


Ndėrtimi i linjės sė interkonjeksionit 400 kV Tiranė-Prishtinė do tė nisė brenda vitit 2009 dhe do tė pėrfundojė pas 20 muajsh. Lajmi ėshtė bėrė i ditur dje nga drejtuesit e Operatorit tė Transmetimit tė Energjisė (OST).

Qeveria gjermane pritet tė mbėshtesė me njė grant konsulencėn dhe mbikėqyrjen e realizimit tė projektit pėr linjėn 400 kV tė interkonjeksionit Tiranė-Prishtinė pėr Shqipėrinė Perėndimore pjesėn shqiptaroperėndimore, si dhe ka siguruar financimin e pjesės shqiptaroveriore tė kėsaj linje pėrmes bankės gjermane KfW.

Pėr realizimin e projektit, njė grup i pėrbashkėt pune, me ekspertė nga tė dy shtetet shqiptare pėr sistemet e transmetimit tė energjisė, do tė punojnė gjatė muajit shtator pėr hartimin e njė marrėveshjeje tė detajuar tė punės pėr ndėrtimin e linjės.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10394
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2008, 20:25   3

Shkrim i cituar Linja 400kv do tė stabilizojė furnizimin me energji mes shteteve shqiptare


Gjatė natės KEK-ut i teprojnė nė shumicėn e rasteve deri nė 300 megavatė/orė energji elektrike dhe nėse do tė kishim njė lidhje me Shqipėrinė Perėndimore, atėherė energjia do tė dėrgohej atje, pėr t'u rikthyer gjatė ditės kur Veriu ka mė sė shumti nevojė.

Sipas KEK-ut procesi ėshtė nė fazėn e dizajnimt tė tenderit, ndėrsa investimin prej 80 milionė euro pritet ta financojė banka gjermane KFW

http://www.telegrafi.com/?id=46&a=1410
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2009, 13:58   4
Citim:
Nėnshkruhet marrėveshja pėr linjėn me Kosovėn

Ėshtė nėnshkruar marrėveshja e konsulencės pėr linjėn e interkonjeksioni Shqipėri-Kosovė. OST-ja shqiptare dhe KOSTT-kosovar dhe Qeveria Gjermane nėpėrmjet bankės (KfW) nėnshkruan nė Prishtinė marrėveshjen e konsulencės pėr linjėn e interkonjeksionit 400 kv Shqipėri-Kosovė.

Me nėnshkrimin e Kontratės pėr shėrbime tė konsulencės nė mes tė Bankės gjermane pėr zhvillim (KfW), KOSTT, Operatori i Sistemit tė Transmisionit (OST ) dhe kompanisė konselente MVV Decon, do tė fillojė puna rreth pėrgatitjes sė materialit pėr shpallje tė tenderit pėr ndėrtimin e linjės Kosovė-Shqipėri, e cila planifikohet tė shpallet tre mujorin e parė tė vitit 2010 dhe pėrfundimi i saj ėshtė parashikuar nė vitin 2012.

Projekti pėr ndėrtimin e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri konsiston nė ndėrtimin e njė linje tė tensionit tė lartė 400 kV, me gjatėsi rreth 238 km, prej sė cilės 85.5  km nė territorin e Kosovės dhe 153.5 km nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=33209
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2009, 22:54   5
Citim:
Firmoset marrėveshja pėr linjėn 400-kV Shqipėri – Kosovė

Tiranė, 28 dhjetor – Dy marrėveshje janė nėnshkruar sot nė fushėn e energjisė. Bėhet fjalė pėr ndėrtimin e linjės sė tensionit tė lartė 400-kV Shqipėri – Kosovė si dhe linjės 110-kV Unaza sė Jugut me vlerė 91 milionė euro.

Marrėveshjet janė nėnshkruar me Bankėn Gjermane pėr Zhvillim (KfW Entwicklungsbank). Gjatė nėnshkrimit tė marrėveshjes, ministri i Financave, Ridvan Bode tha se kėto "dy financime do tė mundėsojnė ndėrtimin e linjės sė interkonjeksionit 400- kV Shqipėri-Kosovė me vlerė 42 milionė euro dhe linjės 110-kV Unaza e Jugut me vlerė 49 milionė euro".

Sipas tij, sė bashku me linjėn e tensionit tė lartė 400 kV Shqipėri-Mali i Zi, projektet e bashkėfinancuara nga qeveria gjermane, kanė si qėllim pėrmirėsimin e rrjetit tė transmetimit nė vend si dhe lidhjen me rrjetin energjetik europian, duke bėrė tė mundur rritjen e kapaciteteve importuese si edhe eksportuese tė vendit.

"Nė tė njėjtėn kohė, ndėrtimi i kėsaj linje do tė japė njė kontribut tė rėndėsishėm nė shfrytėzimin me efiēencė tė burimeve ujore si edhe do tė ndihmojė nė minimizimin e humbjet nė rrjet", tha Bode.

Ndėrtimi i linjės sė interkonjeksionit 110-kV Unaza e Jugut do tė fuqizojė mė tej rrjetin e transmetimit tė energjisė nė pjesėn Jug-lindore dhe Jug-perėndimore tė Shqipėrisė (Vlorė-Orikum, Himarė, Sarandė, Memaliaj, Pėrmet, Erseke dhe Korēė).

Ky investim pritet tė pėrmirėsojė ndjeshėm furnizimin me energji elektrike nė Shqipėri, nė veēanti nė zonėn jugore, pasi kjo linjė pritet tė kontribuojė nė zhvillimin ekonomik tė vendit si dhe nė pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės.

KfW nė kuadėr tė bashkėpunimit financiar siguron grante dhe kredi tė buta pėr investime kyēe nė infrastrukturė dhe shėrbime konsulentė qė lidhen me projekte tė ndryshme. Bashkėpunimi gjermano-shqiptar filloi nė vitin 1988.
Qė nga ai vit qeveria gjermane ka angazhuar njė shumė totale prej 850 milionė euro pėr projekte investimesh nė gjithė Shqipėrinė nga tė cilat mė shumė se 50% janė dhėnė nė kuadėr tė bashkėpunimit financiar qė implementohet nga KfW.

Sektori energjetik ėshtė njė nga sektorėt kyē tė bashkėpunimit ekonomik, pėr tė cilin qeveria gjermane ka angazhuar mė shumė se 180 milionė euro.

Pėr momentin, KfW siguron financime pėr njė game tė gjerė projektesh, duke pėrfshirė kėtu linjėn e transmetimit 400 KV midis Tiranės dhe Podgoricės, pėrmirėsimin e prodhimit tė energjisė, transmetimit dhe shpėrndarjes nė Jug tė vendit (Sarande-Gjirokastėr), Kaskada e Drin-Mat, krijimin e njė mjeti kreditimi pėr investimet nė fushėn e termocentraleve tė vegjėl, masa tė lidhura me eficencėn e energjisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,6975
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 07:21   6
Citim:
Marrėveshje pėr linjėn 400 kV Tiranė-Prishtinė

Tiranė – Ėshtė nėnshkruar sot njė marrėveshje financiare pėr projektet “Linja Unazore 110 kV nė Jug tė Shqipėrisė “ me njė vėllim prej 49 milionė eurosh dhe “Linja e transmetimit 400 kV Shqipėri - Kosovė” me njė vėllim prej 42 milionė eurosh.

Marrėveshja ėshtė nėnshkruar nga ministri i Ekonomisė, Energjisė dhe Tregtisė, Dritan Prifti, dhe Ambasadori i Republikės Federale tė Gjermanisė Bernd Borchardt.

Pėr sa i pėrket marrėveshjes “Linja Unazore 110 kV nė Jug tė Shqipėrisė”, synohet pėrmirėsimi i efikasitetit tė energjisė, ndėrsa pėr projektit tjetėr, synohet tė ndėrtohet njė linjė transmetimi 400 kV qė do tė lidhė Tiranėn me Prishtinėn. Gjatėsia e pėrgjithshme e linjės arrin 240 km. Krahas kėsaj do tė financohen e masat e nevojshme zgjeruese veēanėrisht nė nėnstacionin e Kasharit.

Tė dy projektet sė bashku arrijnė vlerėn e 91 milionė eurove dhe janė pjesė e fondit mė tė madh vjetor tė miratuar (2009) deri mė tani prej Republikės Federale tė Gjermanisė Republikės sė Shqipėrisė nė njė vlerė tė pėrgjithshme prej plot 130 milionė eurosh.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...nomia&nr=11443
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2010, 19:43   7
Citim:
Vitin e ardhshėm fillon Interkonektive 400 Kilovolt Kosovė-Shqipėri

Nė fillim tė vitit tė ardhshėm pritet tė fillojė ndėrtimi i Linjės Interkonektive 400 Kilovolt Kosovė-Shqipėri, e cila do tė lidhė Hidrocentralat e Vaut tė Dejes nė Shqipėri me Kosovėn “B”.

Ky projekt, i cili vlerėsohet ndėr mė madhorėt nė fushėn e elektroenergjisė nė rajon, do tė krijojė kushte pėr shkėmbimin deri nė 3 mijė e 200 megavat energji elektrike.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=37682

Citim:
Shumė pėrfitues nga “autorruga energjetike” Kosovė-Shqipėri

Linja interkonektive 400 KV Kosovė-Shqipėri, e cila ndryshe ėshtė pagėzuar edhe si autorruga energjetike do tė ndikojė nė ngritjen e kapaciteteve transmetuese, sigurisė dhe besueshmėrisė sė sistemeve elektroenergjetike tė Kosovės dhe Shqipėrisė, u tha tė hėnėn nė Gjakovė, nė debatin tė cilin e organizuan operatori i sistemit, transmisionit dhe tregut “KOSTT” dhe Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor.

“Kjo nuk ėshtė ide e re. Ajo ka filluar qė nė vitin 2000, dhe ėshtė nxitur nga fakti se ėshtė mė se e domosdoshme pėr ndėrlidhjen e sistemit energjetik tė Kosovės dhe atij tė Shqipėrisė. Aktualisht kjo ndėrlidhje bėhet me kapacitet tė kufizuar prej 220 KV qė ėshtė e pamjaftueshme, prandaj ėshtė paraparė qė ky kapacitet tė ngritėt nė 400 KV”, ka thėnė Naim Bejtullahu nga “KOSTT”-i, duke shtuar se nga ky projekt nuk do tė pėrfitojnė vetėm Kosova e Shqipėria, por edhe shtetet fqinje dhe ato tė rajonit, pasi kjo linjė do tė mundėson bartjen pa pengesė tė rrymės nda njėri nė shtetin tjetėr.

“Konstrukti financiar i kėtij projekti tashmė ėshtė i gatshėm. I tėrė projekti do tė kushtojė diku rreth 75 milionė euro, prej tė cilave barrė e Kosovės do tė jenė diku rreth 32-33 milionė euro”, ka bėri tė ditur Bejtullahu, raporton KosovaLive.

Sipas tij, Qeveria e Gjermanisė ka treguar interesim dhe gatishmėri qė tė investojė nė kėtė projekt tė rėndėsisė sė posaēme e nga ana tjetėr, pėr kėtė ēėshtje, tashmė ėshtė nėnshkruar marrėveshja ndėrmjet dy qeverive, tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė.

Punimet nė kėtė projekt, qė ėshtė mė i madhi nė rajon sa i pėrket transmisionit tė rrymės, duhet tė fillojnė nė fillim tė vitit tė ardhshėm, ndėrsa afati optimal pėr pėrfundimin e tij ėshtė 2,5 – 3 vjet.

“Do tė ketė pėrfitime tė shumanshme nga kjo linjė, por mė e rėndėsishmja ėshtė se do tė mundėson bashkėpunimin shumė mė tė mirė ndėrmjet sistemeve energjetike tė Kosovės e tė Shqipėrisė, qė janė dy sisteme shumė kompatibile, pėr faktin se nė Kosovė rryma gati kryekėput prodhohet nga thėngjilli, nė ndėrkohė qė nė Shqipėri kjo bėhet nga uji”, ka thėnė Naim Bejtullahu.

Duke e bėrė kėmbimin e rrymės nė relacionin e ndėrsjellė Kosovė-Shqipėri, varėsisht nga nevojat, kushtet atmosferike dhe situata e hidro-burimeve, mundėsohet dhe mbrojtja e ambientit, pėr ēka ėshtė e interesuar Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor.

“Me kėtė linjė, Kosova ka mundėsi tė pėrfitojė shumė nė mbrojtjen e ambientit. Vetė ky projekt ka marrė nė konsideratė dhe ka respektuar tė gjitha ligjet nė fuqi qė kanė tė bėjnė me ruajtjen e mjedisit”, ka thėnė Bedri Drini, duke prezantuar detajet teknike tė kėtij projekti.

Projekti pėr ndėrtimin e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri konsiston nė ndėrtimin e njė linje tė tensionit tė lartė 400 kV, me gjatėsi prej 239 km, prej sė cilės 85.5 km janė nė territorin e Kosovės dhe pėrshkon komunat Gjakovė, Junik, Deēan, Rahovec, Drenas, Malishevė, Vushtrri dhe Kastriot.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,18556
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.5.2011, 22:25   8
Citim:
Nisi ndėrtimi i linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri

Prishtinė, 4 maj – Sot, nė njė ceremoni solemne nė Nėnstacionin 400/220 kV Kosova B nė Kastriot, kryeministri i Republikės sė Kosovės Hashim Thaēi dhe ministri pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim i Republikės Federale tė Gjermanisė, Dirk Niebel vunė gurthemelin nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri.

Projekti pėr ndėrtimin e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri ėshtė projekti i dytė kapital nė Sistemin e Transmisionit tė Republikės sė Kosovės, i cili financohet nga Qeveria Gjermane pėrmes Bankės pėr Zhvillim-KfW, pas paket projektit Peja 3 i cili u bashkėfinancua nga Qeveria Gjermane dhe Qeveria e Kosovės.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	nderlidhja-400kv.jpg
Shikimet:	368
Madhėsia:	114,7 KB
NNJ:	2918

Financimi i projektit tė Autorrugės Energjetike Kosovė-Shqipėri pėr pjesėn e Kosovės do tė bėhet nga Qeveria Gjermane bazuar nė Marrėveshjen e Financimit qė ėshtė nėnshkruar nė mes tė KfW, Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave (Qeveria e Kosovės) dhe KOSTT pėr hua dhe kontribut financiar nė vlerėn e pėrgjithshme prej 33.5 milion euro, nga e cila 16.5 milion euro grant dhe 17 milion kredi.

Ngjashėm, qeveria Gjermane nėpėrmjet KfW gjithashtu do tė financojė pjesėn e linjės nė anėn e Republikės sė Shqipėrisė. Si shtesė e financimit gjerman, KOSTT dhe OST Shqipėri do tė kontribuojnė me mjete vetanake.

Nė ceremoninė zyrtare tė vėnies sė gurthemelit nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri, kryeshefi Ekzekutiv i KOSTT-it, Fadil Ismajli theksoi se “kontributi i qeverisė Gjermane nėpėrmjet KfW, partneri ynė i vjetėr dhe i besueshėm nė zhvillimin e sistemit tė transmisionit tė Kosovės, ėshtė shumė i rėndėsishėm, me kėtė ne kemi kaluar nė njė formė tė re tė financimit tė projekteve kapitale, ky ėshtė projekti i parė i cili bashkė-financohet nga burimet vetanake tė KOSTT, dhe ėshtė kredia e parė zhvillimore pėr Republikėn e Kosovės“.

Ndėrtimi i linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri do tė ndikojė nė ngritjen e kapaciteteve transmetuese ndėrmjet dy vendeve dhe rajonit, ngritjen e sigurisė dhe besueshmėrisė sė sistemeve elektroenergjetike tė Kosovės dhe Shqipėrisė, optimizmin e punės sė dy sistemeve duke shfrytėzuar burimet energjetike mė efiēiente, do tė mundėsojė zhvillimin e tregut tė dy vendeve si dhe tregut rajonal tė energjisė elektrike.

Pėr mė tepėr ndėrtimi i kėsaj linje jep mundėsinė e bashkimit tė dy tregjeve tė energjisė elektrike dhe krijon kushte pėr efiēiencė mė tė lartė tė operimit tė tregut tė pėrbashkėt qė ėshtė nė pėrputhje me kėrkesat e Bashkimit Evropian.

Me implementimin e projektit tė Autorrugės Energjetike Kosovė-Shqipėri, do tė mundėsohet shkėmbimi mė i madh i energjisė nė mes tė dy vendeve dhe eliminimin e kufizimeve nė rrjetin transmetues interkonektiv rajonal. Derisa Kosova dhe Shqipėria aktualisht janė tė lidhura me njė linjė interkonektive 220 kV, kapaciteti i transferit tė interkoneksionit me Shqipėri nga aktualisht rreth 200MW, me vėnjen nė operim tė kėtij projekti sė bashku me linjėn 400kV Tirana –Podgoricė do tė ngritet nė rreth 900MW.

Operatori i Sistemit, Transmisonit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės, ėshtė i pėrkushtuar pėr planifikimin adekuat dhe zhvillimin e Sistemit tė Transmisionit si shtyllė kryesore e zhvillimit tė Sistemit Elektroenergjetik tė Kosovės qė njėkohėsisht paraqesin parakusht pėr zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik tė vendit tonė.

Tė pranishėm nė ceremoninė zyrtare tė vėnies sė gurthemelit nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri ishin, delegacioni i lartė shtetėror i Republikės sė Kosovės nė krye me kryeministrin Hashim Thaēi, zėvendėskryeministrin Behgjet Pacolli, ministrin e Zhvillimit Ekonomik Besim Beqaj, ministri i Financave Bedri Hamza, delegacioni i lartė shtetėror i RF tė Gjermanisė nė krye me Ministrin pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim i Republikės Federale tė Gjermanisė, Dirk Niebel, pėrfaqėsues tė Ambasadės sė Shqipėrisė nė Kosovė, drejtori i pėrgjithshėm i OST sė Shqipėrisė, Sokol Ramadani, dhe zyrtarė tė tjerė vendorė dhe ndėrkombėtar nga sektori i energjisė.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,5,57738
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.10.2012, 20:49   9
Citim:
Gjermanėt, ultimatum qeverisė pėr linjėn energjetike me Kosovėn

Banka gjermane KFW paralajmėron qeverinė shqiptare tė mos anulojė nė mėnyrė tė njėanshme tenderin e linjės energjetike me Kosovėn, pasi do tė tėrhiqet menjėherė nga financimi i projektit. Mosmarrėveshjet mes palėve kanė lindur prej mė shumė se njė viti, kur qeveria shqiptare, pas zhvillimit tė tenderit pėr kėtė projekt, tentoi tė zėvendėsonte fituesin, pėr tė shpallur fituese kompaninė e renditur e dyta. Por ky veprim i qeverisė hasi nė bllokadėn e KFW-sė.

Qė nga ajo kohė, palėt janė pėrfshirė nė njė konflikt, i dokumentuar pėrmes letėrkėmbimeve tė shumta mes Ministrisė sė Financave dhe bankės gjermane. Nė qershor tė kėtij viti, banka i bėri tė ditur qeverisė se do tė pranonte anulimin e tenderit, vetėm nėse plotėsoheshin disa kushte, tė cilat qeveria ka dėshtuar t’i pėrmbushė, siē tregon kjo letėr zyrtare mė datė 18 shtator, qė zotėrohet nga “Top Channel”.

“Duke shqyrtuar kėrkesėn tuaj pėr anulimin e tenderit nė lotin 1, ne na vjen keq qė na duhet tė kundėrshtojmė anulimin e tij. Kjo pėr shkak se agjencitė zbatuese kanė dėshtuar tė japin arsyet e vlefshme pėr kėtė anulim”, thuhet nė letrėn zyrtare tė KFW. Mė tej, banka gjermane paralajmėron se, nėse qeveria do tė vendosė anulimin e njėanshėm tė tenderit, kjo do tė pėrbėnte njė shkelje tė kontratės dhe nė kėtė pikė, ajo rezervon tė drejtėn tė tėrhiqet nga financimi.

Banka thotė se do tė vazhdojė financimin e projektit, nėse qeveria anulon tenderin pėr lotin 1, vetėm nėse pėrmbushen disa kushte. Sė pari, tenderi i ri tė ndahet nė dy pjesė, ku njė kontratė tė mbulojė punimet nė Shqipėri dhe tjetra ato nė Kosovė. Kushti i dytė ėshtė qė tenderi i ri tė jetė nė pėrputhje me procedurat e paracaktuara tė bankės dhe tė ndjekė tė njėjtat standarde tė larta teknike, si ai i mėparshmi. Ndėrsa kushti i fundit i vendosur ėshtė ai qė qeveria shqiptare tė pranojė rezultatet e tenderit tė ri, i cili duhet tė zhvillohet sipas standardeve tė KFVV-sė.

Saga e ndėrtimit tė linjės vazhdon prej mė shumė se njė viti. Tenderi pėr linjėn u zhvillua nė mars tė vitit tė kaluar, ku fituese rezultoi kompania kroate “Dalekovod”. Por qeveria shqiptare e bllokoi fillimin e punimeve, duke u shprehur se ēmimi i ofruar ishte rreth 8 milionė euro mė i lartė se oferta e dytė, duke kėrkuar ritenderimin. Gjithēka nisi pasi qeveria shqiptare ka ndryshuar gjatė rrugės fituesit e tenderit pėr linjėn e interkonjeksionit mes Shqipėrisė dhe Kosovės. Nė njė shkrim tė saj, e pėrditshmja e Prishtinės “Zėri”, nė prillin e kėtij viti, theksonte se qeveria shqiptare ka prishur tenderin me kompaninė kroate “Dalekovod” nė favor tė boshnjakes “Energo Invest”. Sipas “Zėrit”, lotues pėr kėtė manovėr ka qenė Damir Fazlliē, i cili ka lidhje me qeverinė shqiptare dhe ka bėrė biznes me biznesmenin e njohur serb Vuk Jamoviē, i cili pėrfitonte nga kjo ēėshtje, pasi Serbia do tė mbante monopolin e furnizimit me energji tė Shqipėrisė dhe Kosovės.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/1...ke-me-kosoven/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2012, 20:37   10
Citim:
Gjermania: Interkonjeksioni, negociatat ende pa zgjidhje

Nė njė intervistė pėr “Gazetėn Shqiptare”, ambasadorja gjermane nė Shqipėri, Karola Myler Holtkemper analizon disa ēėshtje tė rėndėsishme qė shtrihen nga situata e biznesit gjerman nė Shqipėri, te mosmarrėveshjet mes shtetit tė saj e Shqipėrisė lidhur me linjėn e interkonjeksionit me Kosovėn, si dhe zhvillimet mė tė fundit lidhur me Gazsjellėsin TAP. Holtkemper ndalet gjithashtu edhe nė ēėshtje me interes tė dorės sė parė nė politikėn shqiptare, siē ėshtė statusi i kushtėzuar i integrimit evropian tė Shqipėrisė, por edhe te greva e ish-tė pėrndjekurve, ku vėren se shteti shqiptar duhet tė bisedojė me kėtė shtresė tė vuajtur tė popullsisė. Holtkemper sjell nė vėmendje njė sondazh tė zhvilluar nga Ambasada Gjermane, nga i cili rezulton se biznesi i huaj nė Shqipėri vuan nga njė seri problemesh qė nisin nga fisku e shkojnė deri te trajtimi i diferencuar nga organet tatimore shqiptare. Lidhur me gazsjellėsin TAP ambasadorja vėren se shteti i saj ėshtė pozicionuar politikisht pro projektit “Nabucco”, ndėrkohė qė gjithsesi sheh me vėmendje edhe projektin TAP, duke qenė se njė prej kompanive tė saj mė nė zė ėshtė e pėrfshirė nė lojė. Lidhur me votėn e Gjermanisė pėr statusin e Shqipėrisė si kandidate pėr Bashkimin Evropian, Holtkemper sqaron se ėshtė njė vendim, tė cilin duhet ende ta miratojė Parlamenti gjerman

Ėshtė fakt tashmė i njohur qė Gjermania ėshtė njė prej investitoreve mė tė mėdha nė Shqipėri. Mund tė na thoni diēka mbi natyrėn e kėtyre investimeve dhe sektorėt ku janė pėrqendruar?

Sė pari, sa pėr t’ju dhėnė njė dimension tė investimeve gjermane nė Shqipėri, po ju bėj me dije se qė nga viti 1988, kur nisi bashkėpunimi mes dy vendeve, qoftė nė formėn e investimeve tė drejtpėrdrejta, qoftė pėrmes financimit nėpėrmjet kanaleve tė ndėrmjetme, Gjermania ka investuar nė Shqipėri mė shumė se 1 miliard euro. Sektorėt ku jemi fokusuar mė sė tepėrmi kanė qenė energjia elektrike, furnizimi me ujė tė pijshėm, shėndetėsia, si dhe gjithēka qė ka tė bėjė me mirėqeverisjen.

Pėrmendėt sektorin energjetik. Tė ndalemi pak tek linja e interkonjeksionit me Kosovėn, projekt i financuar nga KfW, por mbi tė cilin ka pasur debate me Qeverinė shqiptare nė ēastin kur kjo e fundit vendosi tė njohė fituese tė tenderit njė tjetėr kompani nga ajo e shpallur fituese fillimisht.

Kemi kryer sė fundi negociata biletarale me Qeverinė shqiptare. Negociatat kanė qenė konstruktive dhe dy shtetet kanė treguar vullnet pėr ta zgjidhur mosmarrėveshjen, megjithėse ende nuk kemi arritur nė njė zgjidhje pėrfundimtare.

Ekziston njė mosmarrėveshje mbi tenderin pėr interkonjeksionin?

Po. Dua tė them, nga pala gjermane ėshtė bėrė njė propozim me shkrim ku ėshtė propozuar njė kompromis, si dhe janė nėnvizuar mėnyrat e zgjidhjes sė kėsaj mosmarrėveshjeje, nė mėnyrė qė tė tėra palėt e pėrfshira tė pėrfitojnė sa mė shumė. Tė mos harrojmė sa pėrfiton Kosova nga kjo marrėveshje dhe kjo duhet parė me shumė vėmendje. Ndėrtimi i linjės do t’i japė mundėsi Kosovės tė pėrfitojė nga energjia elektrike e prodhuar nė Shqipėri.

Si e shihni Shqipėrinė nė rolin e prodhuesit tė energjisė elektrike?

Shqipėria zotėron njė potencial tė jashtėzakonshėm, pėr sa i pėrket prodhimit tė energjisė elektrike. Zotėron HEC-et e vjetėr, disa prej tyre janė rikonstruktuar, pėrfshi Bistricėn, disa tė tjerė janė privatizuar, ndėrkohė qė tė tjerė po ndėrtohen. Dua tė them qė ka mundėsi shumė tė mėdha nė kuadrin hidroenergjitik, qė nuk janė shfrytėzuar ende.

Megjithatė janė shumė tė pakta kompanitė gjermane qė kanė investuar nė hidroenergjitikė.

Kjo qė thoni ju ėshtė e vėrtetė, janė shumė tė pakta biznese gjermane private tė pėrfshira nė sektorin hidroenergjitik nė Shqipėri. KfW, siē e dini, ėshtė njė fond qeveritar. Disa kompani gjermane kanė shfaqur interes pėr disa tendera, por kushtet e kėtyre tenderave mesa duket nuk kanė tėrhequr dot vėmendjen e tyre tė plotė.

Si ndihet biznesi gjerman nė Shqipėri?

Para disa muajsh zhvilluam njė konferencė tė pėrbashkėt, ku morėn pjesė rreth 300 pėrfaqėsues nga biznesi shqiptar e gjerman, tė organizuar nga DIHA. Ishte njė sukses nga pikėpamja e pjesėmarrjes dhe interesit, ndėrkohė qė nė realitet shoh pak, nė mos fare kompani tė reja qė afrohen nė Shqipėri kėto kohė. Por dua tė sjell nė vėmendje me kėnaqėsi njė sondazh tė kryer nga ambasada, nga i cili rezultoi se 90% e sipėrmarrėsve tė anketuar u pėrgjigjėn se janė tė kėnaqur qė bėjnė biznes nė Shqipėri. Gjithashtu 90% u pėrgjigj se nėse do kishin rast, do hapnin pėrsėri biznese nė Shqipėri. Nė pėrgjithėsi biznesi gjerman ėshtė shprehur me nota pozitive pėr forcėn e punės. Shqiptarėt konsiderohen punonjės tė mirė, seriozė, tė besueshėm, veēanėrisht femrat, tė cilat kanė shumė dėshirė tė aplikojnė.

Na folėt pėr rezultatet pozitive tė sondazhit, po negativet?

Nga sondazhi mėsohet sigurisht se biznesi gjerman has edhe vėshtirėsi nė Shqipėri. Problemi mė i madh i shfaqur nga sondazhi ėshtė rimbursimi i TVSH-sė dhe nė disa raste disa prej tyre kanė akumuluar pėr kohė tė gjatė rimbursimin e munguar. Ndėrkohė qė kompanitė gjermane, por edhe tė tjerat, ndjejnė se nuk trajtohen si kompanitė shqiptare nga ana e autoriteteve fiskale, pra nė mėnyrė tė pabarabartė. Ka gjithashtu shumė rezerva nga ana e tyre edhe mbi kualifikimin e nėpunėsve tė tatimeve. Ka gjithashtu rezerva edhe me ashpėrsinė qė tregojnė shpesh ndaj kompanive tė huaja disa prej nėpunėsve tė fiskut.

Ē’mund tė na thoni pėr gazsjellėsin TAP, cili ėshtė roli i Gjermanisė nė kėtė projekt?

TAP ėshtė njė konsorcium i pėrbėrė nga disa kompani, mes tė cilave gjendet edhe kompania gjermane EON. Qeveria gjermane mbėshtet ēdo sipėrmarrje ku janė tė pėrfshira kompanitė gjermane, pėr rrjedhojė mbėshtet edhe projektin TAP. Ndėrkohė qė politikisht Gjermania ėshtė mbėshtetėse e Nabucco-s.

Nuk ka njė kontradiktė kėtu? EON ėshtė i pėrfshirė nė projektin TAP, ndėrkohė qė Gjermania mbėshtet politikisht Nabucco-n?

Nabucco ėshtė konkurrente e TAP-it, kjo ėshtė e vėrtetė. Por vite mė parė qeveria gjermane u rreshtua si mbėshtetėse e Nabucco-s, dhe pėr motive qė kanė tė bėjnė me konsistencėn politike, do tė vazhdojė ta bėjė kėtė. Por pa lėnė mėnjanė kėtė impenjim, qeveria mbėshtet ēdo lloj sipėrmarrjeje gjermane jashtė kufijve, pėrfshi edhe EON-in. Ajo qė shoh pozitive nė kuadrin e angazhimit tė EON ėshtė kosto e projektit TAP. Gazsjellėsi do tė kalojė nėn Adriatik nė njė zonė relativisht tė ngushtė, gjė qė i ul ndjeshėm kostot nė raport me konkurrentėt e tjerė. Shpenzimet nė infrastrukturė nėn Adriatik premtojnė shumė mė tepėr pėr sa u pėrket kostove krahasuar me projektet e tjera. Njė zhvillim mjaft pozitiv pėr EON dhe pėr projektin TAP nė pėrgjithėsi, tė cilat i japin edhe avantazh tė theksuar nė raport me konkurrentėt.

Shqipėrisė sapo i ėshtė dhėnė nga ana e Bashkimit Evropian statusi i vendit kandidat pėr t’u pėrfshirė nė BE, por me kushte. Si i shihni kushtet e vėna nga BE?

Besoj se kushtet e pėrcaktuara nga Komisioni Evropian mund tė pėrmbushen mė sė miri me pak vullnet tė mirė. Bėhet falė pėr ndryshimin rregullores sė parlamentit, reformėn nė drejtėsi dhe nė shėrbimin publik. Janė tri pika, tė cilat duhen parė me shumė seriozitet nga Shqipėria nė progres-raport kur do tė diskutohet pėrfshirja e saj nė BE, veēanėrisht nė kontekstin e korrupsionit dhe krimit tė organizuar.

Cili do tė jetė qėndrimi i Gjermanisė nė raport me anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE? Si do tė prononcohet Gjermania, pro apo kundėr?

Parlamenti gjerman, pas njė beteje ligjore ka fituar tė drejtėn tė thotė fjalėn e vet mbi dhėnien apo jo tė statusit pėr Shqipėrinė. Ajo qė nuk di t’ju them ėshtė ēfarė do tė vendosė shteti gjerman, do tė thotė po, ose jo, pėr statusin e Shqipėrisė. Kėtė nuk e parashikoj dot.

Si prisni tė reagojė Shqipėria nė lidhje me kushtet. Folėt pėr vullnet, mendon se ekziston vullneti i duhur pėr t’i pėrmbushur?

Politika shqiptare ėshtė e angazhuar nė kėtė kuadėr. Qė tė tria nė ndryshime tė rėndėsishme legjislative. Nė kėndvėshtrimin tonė, por edhe tė tė tjerėve, pėrveē miratimit nė nivel ligjor, Shqipėria duhet tė tregojė se do t’i implementojė kėto ndryshime nė realitetin politik shqiptar.

Ju jeni shumė pranė politikės shqiptare. Mendoni se klima politike nė Shqipėri krijon kushtet e nevojshme pėr pėrmbushjen e kėtyre kushteve?

Politika shqiptare ėshtė mjaft e polarizuar. Nėse Shqipėria kėrkon tė afrohet mė shumė me Bashkimin Evropian, duhet tė ndėrtojė njė shoqėri mė gjithėpėrfshirėse, njė shoqėri ku t’i jepet pesha e duhur ekonomisė, kulturės, e elementeve tė tjerė tė rėndėsishėm pėr shoqėrinė.

Sė fundmi Shqipėria po bėhet dėshmitare e njė ngjarjeje qė ka kaluar pėrmasat e tragjikes, me grevėn e urisė e tė etjes sė ish-tė pėrndjekurve e kohės sė komunizmit, ndėrkohė qė dy prej tyre nė shenjė proteste edhe i vunė flakėn vetes.

Bėhet fjalė pėr njė shtresė tė shoqėrisė, e cila ka vuajtur mė shumė se tė gjitha tė tjerat anėn mė tė keqe tė komunizmit dhe qė me tė drejtė kėrkojnė atė dėmshpėrblim financiar qė u ėshtė premtuar nga shteti. Mendoj se qeveria duhet tė ulet e tė bisedojė me ta pėr t’u ofruar njė zgjidhje.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=123039
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2013, 20:15   11
Citim:
Kėtė muaj fillon ndėrtimi i interkoneksionit Shqipėri-Kosovė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jhsdy87sd.jpg
Shikimet:	163
Madhėsia:	166,7 KB
NNJ:	4141Tiranė, 31 janar - Mė nė fund hapet drita jeshile pėr linjėn e interkoneksionit me Kosovėn. Kėtė e ka thėnė ambasadorja gjermane, Karola Myler Holtkemper sot, pas ankesave tė saj tė shpeshta pėr bllokimin e kėtij projekti. Por sot, sipas diplomates gjermane, shumė shpejt do tė gjendet njė zgjidhje pėr linjėn e interkoneksionit Shqipėri- Kosovė.

“Sapo fola me ministrin e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikes, Edmond Haxhinasto, i cili mė siguroi se shumė shpejt do tė gjendet njė zgjidhje pėr kėtė linjė tė transmetimit tė energjisė Kosovė-Shqipėri”, u shpreh ambasadorja gjermane pėr Ora News. Sipas saj, ndėrtimi i linjės unazore do tė nisė nė shkurt dhe kjo do tė lehtėsojė furnizimin me energji pėr jugun e Shqipėrisė.

Qeveria gjermane dhe KFW do tė japin 49 milionė euro pėr ndėrtimin e linjės unazore tė shpėrndarjes sė energjisė nė pjesėn jugore tė Shqipėrisė. Projekti ėshtė i ndarė nė dy lote; i pari parashikon ndėrtimin e linjės qė fillon nga Vlora deri nė Sarandė, dhe pjesa e dytė parashikon rehabilitimin e linjės nga Korēa, Erseka, Pėrmeti deri nė Tepelenė.

http://koha.net/?page=1,3,133183
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2013, 17:36   12
Citim:
Linja energjetike me Kosovėn, nė Qershor tenderi

Tenderi pėr ndėrtimin e linjės sė interkoneksionit 400 kv Shqipėri – Kosovė do tė zhvillohet gjatė javės sė parė tė muajit Qershor. Ka qenė vetė drejtori i OST, Arben Ibro, qė ka bėrė tė ditur se, fuqizimi i linjave ndėrlidhėse me rajonin ėshtė njė domosdoshmėri pėr zhvillimin e sektorit energjetik nė vend.

Kėto deklarata, z. Ibro i bėri gjatė forumit “Pėr zhvillimin e modelit ekonomik, bazuar nė sektorin e energjisė dhe tė hidrokarbureve.” I pranishėm nė kėtė aktivitet, kryeministri Berisha, tha se, investimet private nė sektorin energjetik do tė mbėshteten mė tej me tė tjera lehtėsi fiskale. Gjatė viteve tė fundit ėshtė treguar njė interes i madh nga investitorėt e huaj pėr ndėrtimin e veprave energjetike nė Shqipėri.

Deri tani janė lėshuar 127 leje pėr ndėrtimin e 363 hidrocentraleve tė vogla dhe tė mesme. Ndėrkohė, nė javėt nė vijim pritet tė nisė zbatimi i investimit mė tė madh nė gjenerimin e energjisė, ndėrtimi i tre hidrocentraleve nė kaskadėn e Devollit. Ndėrtimi i kėsaj vepre kap njė vlerė prej 800 milionė euro dhe punimet pritet tė pėrfundojnė brenda 6 vitesh.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...r-tenderi.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2013, 08:07   13
Citim:
14 kompani nė garė pėr linjėn 400 kw, fituesi pas 35 ditėsh

Tenderi pėr ndėrtimin e linjės sė interkonjeksionit 400 kw, Shqipėri-Kosovė pritet tė zhvillohet gjatė ditės sė sotme nė Frankfurt tė Gjermanisė.

Burime zyrtare nga Operatori i Sistemit tė Transmetimit (OST) bėjnė tė ditur pėr gazetėn "RD" se, po gjatė kėsaj dite do tė dorėzohen ofertat zyrtare nga kompanitė qė kanė shfaqur interes pėr ndėrtimin e kėsaj linje.

Deri tani mėsohet se, janė 14 kompani tė huaja qė do tė marrin pjesė nė tender dhe pas shqyrtimit tė ofertave nga komisioni vlerėsues, pas rreth 35 ditėsh do tė shpallet fituesi.

Ky do tė jetė tenderi i dytė qė zhvillohet pėr ndėrtimin e kėsaj linje, e cila pritet tė ulė ndjeshėm varėsinė e Shqipėrisė dhe tė Kosovės nga linjat serbe tė transmetimit.

Tė dyja vendet do tė mund tė shkėmbejnė sasi energjie mė tė mėdha, me ēmime mė tė ulėta, gjė qė do tė pasqyrohej edhe te konsumatori final nė mėnyrė indirekte, pasi ēmimet e larta tė transmetimit qė paguhen nė periudha krize pėrballohen nga buxheti i shtetit.

Pėr mė tepėr, kur prodhimi vendas i energjisė ėshtė nė vlera maksimale, Shqipėria arrin tė depozitojė nė Kosovė vetėm 3 milionė kWh nė ditė, duke shfrytėzuar kapacitetet e transmetimit nė maksimum dhe pjesėn tjetėr, KESH detyrohet ta shesė nė treg me ēmim tė lirė.

Tenderi i parė pėr ndėrtimin e kėsaj linje u zhvillua gjatė muajit mars tė vitit 2011 dhe ishte kompania kroate "Dalekovod" qė u shpall fituese me 75 milionė euro tė ofertuara.

Megjithatė, qeveria nuk njohu procedurat e kėtij tenderi, duke e anuluar pėr faktin se, kompania fituese kishte prezantuar njė ēmim 24% mė tė lartė se kompania qė ishte renditur e dyta, apo rreth 8 milionė euro mė shumė.

Linja e transmetimit 400 KW do tė jetė e ndarė nė dy pjesė dhe ofertat do tė jenė pėr dy lote, fillimisht pjesa nga Tirana nė Vaun e Dejės dhe mė pas, Vau i Dejės Morinė.

Sipas studimit tė fizibilitetit, punimet pėr ndėrtimin e kėsaj linje do tė zgjasin 24 muaj me njė vlerė totale prej rreth 70 milionė euro.

Fuqizimi i linjave nė fushėn e energjisė

OST bėn gjithashtu tė ditur se, fuqizimi i linjave ndėrlidhėse me rajonin ėshtė njė domosdoshmėri pėr zhvillimin e sektorit energjetik nė vend.

Projekti i interkoneksionit Shqipėri-Kosovė kushton rreth 75 milionė euro, ku kostot paguhen nga dy shtetet. Nė mars tė 2011-ės, OST dhe KOSTT (operatori i transmetimit tė Kosovės) hapėn tenderin pėr ndėrtimin e linjės dhe sė bashku me KfW shpallin fituese edhe njė kompani kroate. Mė pas, OST nuk lidhi kontratė me kroatėt, me argumentin se oferta e tyre ėshtė 8.2 milionė euro mė e lartė, te segmenti shqiptar i linjės, kurse pala kosovare ishte shprehur dakord me procedurat e ndjekura.

Ndėrkohė njė tjetėr operator i rėndėsishėm financiar ėshtė ofruar pėr konsulencė pėr financimin e projekteve energjetike.

Korporata Financiare Ndėrkombėtare (IFC) ofron konsulencė teknike pėr bankat tregtare mė qėllim nxitjen e financimit pėr ndėrtimin e hidrocentraleve tė vogla nė vend. Duke qenė se prodhimi i energjisė sė rinovueshme nė kėtė formė ka kosto mė tė ulėt, IFC nė bashkėpunim me Shoqatėn Shqiptare tė Bankave synon pikėrisht zhvillimin e kėtij sektori.

http://www.rilindjademokratike.com/R...imi_i_ofertave
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2013, 21:58   14
Citim:
Gjiknuri takim me delegacionin gjerman: Interkonjeksioni me Kosovėn, prioriteti ynė

Ministri i Energjisė dhe Industrisė , Damian Gjiknuri, priti sot nė takim njė delegacion gjerman tė kryesuar nga Sekretari Parlamentar i Shtetit nė Ministrinė Federale Gjermane pėr Ekonominė dhe Teknologjinė Ernst Burgbacher dhe ambasadori gjerman nė Tiranė Hellmut Hoffmann.

Ministri Gjiknuri prezantoi prioritetet e punės sė dikasterit qė drejton ashtu sikurse problematikat me tė cilat ndeshet sektori energjetik dhe industria. Ai ka vlerėsuar veēanėrisht rolin qė ka luajtur Banka Gjermane pėr Zhvillim (KfĖ) nė projektet e sektorit energjetik, ndėrsa shprehu angazhimin qė tė pėrmbyllet sa mė shpejt linja e interkonjeksionit mes Shqipėrisė dhe Kosovės.

“Nė vlerėsimin tonė, kjo linjė interkonjeksioni mbetet njė prioritet dhe do tė bėjmė gjithēka pėr tė realizuar atė duke shfrytėzuar efektet pozitive qė sjell pėr tė dyja vendet”, u shpreh ai.

Nė kėtė linjė, ministri shprehu dėshirėn qė Banka Gjermane pėr Zhvillim (KfĖ) dhe kompani tė tjera gjermane tė angazhohen pėrmes projekteve nė sistemin energjetik shqiptar.

“Personalisht do tė bėj gjithēka pėr tė siguruar transparencėn dhe pėr tė nxitur investitorėt e huaj qė tė vijnė tė jenė pjesė e projekteve nė energjetike dhe industri”,- garantoi ministri.

Sakaq, Burgbacher vlerėsoi se shteti ligjor mbetet me rėndėsi themelore. Sipas tij, investitori duhet qė tė jetė i garantuar dhe se kjo sigurohet pėrmes njė shteti tė fortė ligjor dhe lufte ndaj korrupsionit.

Z.Burgbacher tha se Shqipėria ka njė potencial tė madh dhe se qeveria e sipėrmarrėsit gjermanė dėshirojnė qė tė punojnė sėbashku me qeverinė shqiptare

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/1...rioriteti-yne/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.