Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.1.2008, 01:20   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Artikull Etimologji: Kosovė


Emri Kosovė vjen nga gjuhėt sllave nga rrėnja "kos" - "mėllenjė" dhe dmth pak a shumė "mėllenjishtė", "fushė mėllenjash" dhe pėrcaktonte vetėm njė rajon brenda asaj qė quhet sot Kosovė, "Fushė-Kosovėn".

Emri haset si toponim nė botėn sllave, nė Bjellorusi, Poloni etj.

Ėshtė caktuar nė letra nga kronikanėt turq nė mesjetė duke marrė pėr bazė mėnyrėn se si e thėrrisnin sllavėt fushėn nė fjalė. Ndėrsa emri shqiptar i krejt krahinės qė pėrfshinte dhe fushėn nė fjalė e qė nuk u mor pėr bazė nga turqit, ishte "Dardani".

Emri:  vg-kosova-etimologji.gif
Shikimet: 3874
Madhėsia:  31,6 KB

KOSOWA
E.J. Brill's first encyclopaedia of Islam, 1913-1936
http://books.google.com/books?id=UZU...um=2&ct=result
http://books.google.com/books?id=UZU...ummary_s&cad=0
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2008, 03:11   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
RRETH EMĖRTIMEVE KOSOVA, METOHIA, DARDANIA
Skėnder Gashi

Nė hapėsirėn gjuhėsore tė shqipes, nė Kosovė e nė Maqedoni, ka 4 vendbanime, emrat e tė cilave kanė dalė nga varianti sllav kos i emrit tė shpendit mullenjė/mėllenjė, mullizezė zool. Merops apiaster. Nė kėtė pjesė tė kėtij punimi nuk do tė trajtohet gjerėsisht etimologjia e pakontestueshme sllave e kėsaj fjale. Megjithatė, e do puna tė thuhet shkurtazi se pėr fjalėn kos tė sllavishtes besohet se ėshtė me prejrdhje sllave dhe se dėshmohet nė sllavishten e vj. si kosъ, rus. kosъ, ēek. e pol. kos .

Prejardhja e kėsaj fjale konsiderohet pėr e errėt. Nė gjuhėt sllave tė jugut kjo fjalė gjallon nė trajtat kos, kosovac, kosovica dhe kosović. Fjala kos e emėrton shpendin „merula merula”; trajtė deminutive e kėsaj ėshtė kosov, pėrkatėsisht kosovac e kosović qė shėnojnė tė voglin e mėllenjės „pullus merulae”, pėrkatėsisht zogėzėn e mėllenjės si edhe mėllenjėn e bardhė „Turdus iliacus”.

Ėshtė pėr t’u vėrejtur se toponimet (Kosovo- zgjerim i mbiemrit, pėrkatėsisht gjinorja kosov nga kos) qė janė sajuar nga emri i kėtij shpendi, emėrtojnė gjithandej kryesisht lugina dhe rrjedha uji apo vedbanime tė ngritura buzė rrjedhash tė ujit. Katunde me emrin e kėtij shpendi ka: nė rrethin e Banjallukės (: Kosovo); nė rrethina tė Požega -s nė Sllavoni (: Kosovac); nė Dalmaci (: Kosovo polje) dhe nė rrethina tė Jandėrtesės nė Serbi (: Mirkovo Kosovo).[1]

Nga shembujt e sjellur mė lart sikur lejohet paravendimi se edhe nė rastin e Kosovo Polje pėr emrin e Fushės ku u zhvillua beteja e vitit 1389 mund tė kemi tė bėjmė me njė pėrkthim sllav tė njė emri nė krye tė herės shqip gjė qė e dėshmon rrethana se nė antroponiminė e vajzave tė hapėsirės sė Dardanisė nė periudhėn romake ėshtė dėshmuar dendur emri personal Merula „mėllenjė” dhe rrethana tjetėr qė fjala sllave kos pėr kėtė shpend nuk ka hyrė nė gjuhėn shqipe. Sė kėndejmi edhe ky mund tė merret pėr emėrtim tė imponuar nga administrata e pushtuesve serbė tė shek. 12.

Nė kėtė punim do tė gjurmohet ēėshtja se ēfarė vendesh: katunde, qytet apo regjion tė Kosovės sė sotme ishin emėrtuar me kėtė fjalė tė gurrave sllave. Nė kėtė kontekst mund tė thuhet me plotė gojė se nė asnjėrėn nga shkresa tė sundimtarėve serbė tė shek. 13 dhe nė asnjėrėn nga katėr krisobulat e njohura tė kishės serbe tė shek. 14 qė kanė tė bėjnė me pjesė tė hapėsirės sė sotme tė Kosovės nuk ka ndonjė dėshmi tė ekzistimit tė ndonjė regjioni apo vendbanimi tė quajtur Kosova.

Dėshmitė mė tė vjetra nė tė cilat ndeshen vendbanime qė mbajnė kėsi emri gjenden nė njė regjistėr i borxhlinjve tė qytetarėve tė Novoberės e tė katundeve pėrreth i vitit 1438; nė 3 defterė turko - osmanė tė shek. 15: Defteri i regjistrimit tė kryefamiliarėve tė vilajetit nėn zotėrimin e vazalit Vuk Branković tė vitit 1455; Defteri i regjistrimit tė kryefamiliarėve tė hapėsirės qė sot e zė shteti i Maqedonisė i vitit 1467 - 1468 dhe Defteri i regjistrimit tė kazasė sė Novoberdės tė fundshekullit 15, ndoshta mė 1498/’99.

Kėshtu, mė 1455 dėshmohet njė katund Kosovci - njė vendbanim qė gjendej nė njė timar me dy katundet e zhdukura: Starubica e Vėrtipras tė krahinės sė Llapit. Edhe nė vetė defterėt e regjistrimeve mė 1455, 1477 e 1487 katundi Starubica pėrmendet me tė njėjtin emėr, por deri mė tani nuk ėshtė identifikuar nė terren.

Pėr katundin ende tė paidentifikuar Vėrtipras, qė mė 1455 kishte 7 shtėpi, nė defter ėshtė shėnuar qė mė 1477 se ishte i shkretėruar; se tokėn e tij e punonin banorėt e katundit Starubica dhe se i takonte Llapit. Se vendbanimi Kosovci „banorėt e vendit Kosova” ishte me tė vėrtetė nė regjionin e Llapit e dėshmon edhe rrethana se njė katund Kosofc,[2] pėrkatėsisht Kosovce,[3] qė poashtu i takonte nahijes sė Llapit, dėshmohet edhe nė regjistrimin e kyrefamiliarėve nė vitet 1566 - 1574. Duket se po me kėtė katund ka tė bėjė edhe emri Kosovc, i njė katundi me 19 shtėpi, 9 beqarė 1 e vejė, pėr tė cilin I. Rexha[4] nuk thotė gjė pėr vendndodhjen e tij, konsideron porse se i pėrkishte krahinės sė Gallapit. Ka mjaft arėsye tė besohet se kėtu kemi tė bėjmė me katundin Kosovicė tė kėsaj krahine (sh. mė poshtė).

Sė kėndejmi ka shumė arėsye tė besohet se katundi Kosovci „banorėt e katundit Kosova” i vitit 1455 ishte nė krahinėn e Llapit.[5] Sado qė nė rergjistrimin e v.1477 ky emėr na qenka shėnuar nė trajtėn Košovci, nuk ka arėsye tė dyshohet se trajta e kryeherėshme e kėtij emri ishte Kosovci. Kėtė e tregojnė 2 toponimet e tjera: njėri nė regjionin e Gallapit e tjeri nė krahinėn e Kėrēovės (sh. mė poshtė). Ky emėr ėshtė zgjerim me prapashtesėn sllave -ovci i emrit Kosov(a / o) dhe i emėrton banorėt e njė vendi tė quajtur Kosov(a/o).

Njė emėr tjetėr i kėtij formanti ėshtė edhe emri Kosovicė i katundit tė rrethinave tė Novoberdės, pėrkatėsisht njė lagje e katundit tė sotėm Strezovc. Ky katund pėrmendet - pėr aqė sa dimė deri sot - pėr herė tė parė nė Librin e borxhlinjėve tė tregtarit raguzas Michael de Luchari tė vitit 1438 si Chosouiza[6] (lexo Kosovica) dhe nė fundshekullin 15 nė trajtėn Kosoviēa pėrkatėsisht Kosovica.[7] Njė dėshmi tjetėr e emrit tė kėtij katundi rrjedh nga vitet 1566 - 1574 kur dėshmohet nė trajtėn Kosovic dhe tregohet se aty kishte edhe njė manastir me emrin Kovaē.[8]

Ky emėr ėshtė formuar nga zgjerimi i emrit sllav tö shpendit kos „mėllenjė” me prapashtesėn sllave tė zvogėlisė -ica dhe i emėrton mbase banorėt e njė vendi i cili mund ta ketė marrė emrin nga emri sllav kos i shpendit „mėllenj,ė -a”

Kėtu do tė binte edhe dėshmia e gjysmės sė dytė tė shek. 15 e novoberdasit Martino Segano. Ky kishte qenė njė kohė famullitar vendės nė qytetin e Novberdės, ndėrsa nė vitin 1474 jetonte nė Padovė, ku i dėrgoheshin me njė ndėrmjetės raguzas 100 duketė.[9] Ky kishte qenė edhe ipeshkėv i Ulqinit. Vdiq nė vitin 1485. Nė njė shkrim tė gjatė tė tijin me karakter gjeografik kushtuar vendlindjes sė vet Novoberdės,[10] ky po e pėrmendka njė luginė tė quajtur Kosovica, nėpėr tė cilėn po kaluaka lumi Llap (!) qė po arrika deri nė Fushė tė Kosovės, „qė ėshtė e njohur pėr beteja midis popujsh tė ndryshėm”. Nė njėrėn anė tė kėsaj lugine ėshtė, sipas Seganos, Prishtina e cila, pėr shkak tė pasurive tė saj, ėshtė ēmuar shumė nga sundimtarėt serbė dhe nė anėn tjetėr ėshtė Novoberda, vendlindja e autorit, tė cilėn ky pėr pasurinė e saj me argjend e me metale tė tjera e lavdėron me fjalė tė zgjedhura”.[11]

Unė nuk e kam parė librin e Seganos, por mė duket fort e pabesueshme qė njė i lindur e i rritur nė Novoberdė ta ketė njohur aq keq rrethinėn e qytetit tė tij tė lindjes sa tė pohojė se nėpėr Kosovicė (katundi i sotėm Kosovicė afėr minierės sė magnezitit nė Strezovc, nėpėr tė cilin kalon lumi Krivareka qė derdhet nė lumin Morava) po kaluaka lumi i quajtur Llap. Mua mė duket se njoftimi i Seganos mund tė mos jetė bartur nė mėnyrė korrekte prandaj edhe vėshtirė se mund tė jetė dėshmi pėr ekzistimin e ndonjė mikroregjioni tė mirėfilltė tė quajtur Kosova apo pėr ekzistimin e ndonjė vendbanimi tė madh, porse qė tregon se kishte njė luginė e quajtur Kosovica.

Autorit (tė panėnshkruar ) serb tė punimit pėr Kosovėn gjatė mesjetės, ia ka anda tė besojė se emri i luginės Kosovica, e pėrmendur nga novoberdasi Segano, po u ruajka nė emrin e mikroregjionit Malo Kosovo[12] „Kosova e Vogėl” pėrreth qytetit tė Podievės, tė quajtur kėshtu vetėm nga administrata e nga antropogjeografė serbė, jo porse edhe nga popullsia vendėse shqiptare. Identifikimi i emrit Kosovica tė Seganos me „Malo Kosovo” ėshtė i vėshtirė pėr t’u pranuar sepse nė kėtė pjesė tė Kosovės nuk ka as ndonjė emėr vendi apo vendbanimi Kosovicė dhe as tradita popullore nuk njeh ndonjė mikroregjion tė quajtur „Malo Kosovo”, emri i tė cilit ėshtė padyshim emėr librar, modern, me prapavijė historike, pėrkatėsisht politike. Me qėllim „pėrjetėsmi” tė njė emri tė paqenė, administrata serbe Malo Kosovo e quajti stacionin hekurudhor tė katundit Lluzhan tė Podievės.

Pėr njė luginė Kosovica dinte nė shek. 16 edhe Petančić (lat. Petantius). Nė udhėpėrshkrimin e tij ky thoshte se „Po u lėshua pak nė tė majtė udha qė shpie pėr nė Procopia (Prokuplje) e pėr Nisum (Nish), jo largė shtrihet lugina Kosovica pėrmes sė cilės rrjedh lumi Llap.”[13]

I kėsaj kategorie mund tė jetė edhe emri Kosino, mbase i katundit Kosinė tė komunės sė Ferizajt. Sipas rendit tė evidentimit nė Defter, ky katund pėrmendet bashkė me katundet e sotme Busi (lagje e Mramorit); katundit Xhulkova (sot Kilkovė) midis Mramorit e Marecit dhe katundit sot tė panjohur Bojkovci, por pėr tė cilin nė defter ėshtė shėnuar se i takonte nahijes sė Moravės. Po i besuam kėtij rendi do tė mund tė mendohej se emri Kosino do tė jetė variant i emrit Kosovicė tė Strezovcit. Megjithatė, nuk mund tė pėrjashtohet mundėsia se mė parė kemi tė bėjmė me katundin e sotėm Kosinė tė Ferizajt, sepse nė kėtė burim pėrmendet nė vazhdim edhe katundi i njohur Zborc i Ferizajt.[14] Kėtu kemi tė bėjmė me zgjerimin pėrmes prapashtesės sllave -ino tė emrit sllav kos tė mėllenjės.

Pothuaj se e kėsaj kohe ėshtė edhe dėshmia qė gjendet nė pėrkthimin sllavisht nga V. Jagić tė jetėshkrimit tė Stefan Llazarević-it - tė shkruar greqisht nga Konstantin Filozofi nė shek. 15, kur nė kontekstin e Betejės sė Kosovės, pėrkatėsisht tė betejės sė zhvilluar nė fushėn qė sot quhet Gazimestan, pėrmendet dy herė njė vend i quajtur Kosova: Na mĕstĕ* naricajemĕmь Kosovĕ „Nė vendin e quajtur Kosovė” dhe Prišьlь bo na Kosovo[15] „do tė arrinin nė Kosovė”.
Sė fundi, tė sė njėjtės prerjardhje janė edhe: emri Kosovo i njė katundi nė krahinėn Poreēe tė nahijes sė Kėrēovės dhe emri Kosovo i katundit, tė quajtur ndryshe Dushica me 5 shtėpi - katund i zhdukur i cili sigurisht ishte nė lokalitetin homonim midis katundeve Bakoviē e Laskarce nė jugperėndim tė Shkupit, qė pėrmenden nė defterin e regjistrimit tė kryefamiliarėve tė viteve 1467 - 1468[16] dhe ka tė bėjė me katundin e sotėm homonim nė krahinėn Poreēe tė Kėrēovės (Maqedoni). Te ky emėr i katundit, siē e tregon trajta e gjinores sllave me prapashtesėn -ovo, kemi tė bėjmė me pjesėn bazė kos- tė njė emri dypjesėsh tė padėshmuar tė vendit.

Nga emrat qė u sollėn mė lart shihet qartazi se as nė dokumentacionin kishėtar serb e as nė defterė tė hollėsishėm osmanė tė regjistrimit tė kryefamiliarėve e tė pronave tė shekujve 14 - 16 nuk dėshmohet as ndonjė regjion e as ndonjė qytet, kėshtjellė, famulli, ipeshkėvi e aqė mė pak ndonjė regjion i quajtur Kosova, prej nga do tė dilte ndonjė nocion administrativ, shtetėror apo kishėtar Kosova, pėr ta shenjuar me tė njė pjesė apo gjithė territorin qė sot e ngėrthen mė vete shteti nė formim i Kosovės.

Ėshtė katėrcipėrisht e qartė se edhe ndarja administrative serbe e Kosovės sė pushtuar nė shek. 12 mbėshtetet nė ndarje regjionale njėsish tė vogla administrative ashtu sikundėr mbase e kishte gjetur kur kėtė vend e pushtoi principata serbe e Rashės. Ndarja mė e vjetėr bazohej nė organizimin territoral tė pronija -ve bizantine pėrkatėsisht feudeve tė proniarėve, bujarėve vendės shqiptarė apo sish tė serbizuar. Serbėt e ngulitur me dhunė nuk kishin ndonjė emėr as pėr territorin e gjithė Kosovės sė sotme, tė cilin nga Bizanti e pushtoi mė 1198 konti i Madh serb Stepan Nemanja dhe kjo ishte pėr tė grčьska zemlja,[17] e as pėr ndonjė mikroregjion tė saj. Po tė kishte ndonjė krahinėz apo qendėr urbane tė quajtur Kosova midis Prishtinės, Podievės e Vushtrrisė nuk do tė kishte nevojė qė nė vend tė saj tė pėrmendej vetėm Llapi si lum e si regjion.

Kjo shihet mirė nė kėtė burim nė tė cilin thuhet se konti Nemanja e kishte pushtuar „Lab s Lipljanjem”,[18] pėrkatėsisht krahinėn deri tek Lapia e Llabi e cila quhet Rasa,[19] qė tregon shumė qartė se kėtu kemi tė bėjmė me njė krahinėz tė paemėr, pėrkatėsisht qė nuk quhet pra Kosovo, e cila atėherė pėrfundonte aty ku fillon krahina e Llapit dhe lumi Llap, sado qė ka njė mendim se nėn Lapia duhet kuptuar regjioni pėrreth qytetit tė Lypianit. Ky paravendim ėshtė pak i besueshėm sa kohė qė dihet se nė literaturėn kishėtare, sidomos nė atė tė Perėndimit, Lypiani ishte identifikuar me Ulpianėn antike, pėrkatėsisht me rrethinėn e Prishtinės, ndėrsa vetė Lypiani i sotėm - si qendėr kishėtare bizantine - njihej nga administrata bizantine si Lypenion.

E gjithė kjo qė u tha mė lart do tė ishte nė rregull nėse mund tė sqarohet pėrse nė versionin e pėrgatitur pėr botim tė Kronikės sė priftit tė Duklės nga V. Mošin nėn Lapia nėnkuptohet Liqeni i Labeatėve pėrkatėsisht Liqeni i Shkodrės e jo lumi Llap i Kosovės.[20] Me emėr krahine kemi tė bėjmė, nė po kėtė burim, nė vendin nė dokument nė tė cilin konti Nemnja tregon se nga toka e arbanasėve „shqiptarėve” pėrkatėsisht tė principatės sė Arbrit, e kishte pushtuar regjionin e Pultit, asokohe bizantin: „odь Arbanasь Pilot”.[21]

Ėshtė fakt i pamohueshėm se administrata kishėtare serbe e shek. 13 - 15 i pėrdorte emrat qė i kishte pėrkthyer, pėrkatėsisht qė i kishte serbizuar, prandaj edhe qė i njihte tė krahinėzave. Kisha serbe dinte pėr krahinėzat qė ajo i quante: Patkovo (nga emri Patkovo i katundit doli mė vonė emri Patkovo i krahinėzės e cila gjatė pushtimit turk e mori emrin Has, porse qė gjatė shekullit XVII gjėllinte mbase edhe nė popull, edhe emri shqip Shulla), Hvosno* - nga njė emėr, i padėshmuar nėpėr dokumente, *Hosnon[22] i periudhės bizantine (rrethina e Pejės) dhe Kosterc (rrethi i Prizrenit) e Podrime, pėr tė cilat nė kėtė burim thuhet se St. Nemanja „i pushtoi nga grekėt”.[23] Kėtu bie edhe emri i krahinėzės Dėrzhkovina pėr Drenicėn e sotme, krahinėzėn Kujavēa pėrgjatė lumit homonim kah Suhogerlla etj.

Kjo don tė thotė se pushtuesit serbė e gjetėn territorin e sotėm tė Kosovės ose me emrin e vjetėr tė saj Dardania, ose fare tė paemėr. Mundėsia e dytė mė duket fort e pabesueshme sepse do tė ishte vėshtirė tė sqarohej pėrse nė vetė shkrimet kishėtare serbe, pėrkatėsisht nė jetėshkrime e nė gjenealogji tė sundimtarėve serbė pikėrisht pėr atė pjesė tė Kosovės sė sotme ku ardhėsit serbė e vendosėn selinė e tyre kishėtare u pėrdorėn emrat e vendeve Vendi i Dardanėve dhe Dardania. Kėta emra ndeshen psh. nė jetėshkrimin e Stefan Uroš Milutin -it, kur po pėrshkruheshin ngjarjet e vitit 1270, ku e kur thuhet se: „Milutin -i mbret i Banjskės i barti selitė nė Dardani nėn Malin Shar tė quajtur Prizren”.[24]

Po nė kėtė kontekst emri Dardania pėrmendet edhe kur po shkruhej rreth vendosjes sė selisė sė kishės serbe nė Pejė, pėrkatėsisht nė „trevat dardane”.[25] Me emrin e vjetėr Kosovėn e njihte edhe humanisti raguzas Alovsius Cervinus Tubero i cili nė veprėn e vet tė botuar mė 1603 nė Fankfurt, kur po shkruante pėr Betejėn nė Fushė tė Kosovės (tė vitit 1389) tregonte se nė atė betejė kishin marrė pjesė dardanėt, ilirėt dhe maqedonasit,[26] pėrkatėsisht „luftėtarė nga dardanėt e Shqipėisė”.[27] Nė njė kronikė greke tė shek. 16, autor i sė cilės ėshtė Jeraks -i, logotheti i madh i Patrikanės ekumenike tė Stambollit, ėshtė shėnuar se nė Betejėn e Kosovės morėn pjesė arkontė nga Arvanitia,(= Shqipėria) nga viset qė quhen Dardania (=Kosova) etj.[28]

Kjo rrethanė nuk ėshtė, sipas Prof. Kristo Frashėrit,[29] aspak e ēuditshme sepse vetėm tri vite mė vonė se kronisti grek Jeraks, edhe edhe kronisti frėng Philip Mesiere shkruante nė njė letėr tė tij* se Beteja e Kosovės u zhvillua nė „es patrice d’Albanie”, pėrkatėsisht „nė viset e Shqipėrisė”. Nėse mund t'i besohet J. Osmanit,[30]Fusha nė tė cilėn u zhvillua beteja midis koalicionit tė tė krishterėve dhe ushtrisė osmane qenka quajtur, sipas historianit britanik J. Swire, (Albania, London, 1929, 8 Mbi Ilirėt dhe Ilirinė. pa nr. tė faqes) „Campi Dardanici” „Fushat e Dardanėve” (?)

Pėrveē kėsaj, nga vetė burimet shkrimore serbe mėsohet se administrata e Republikės sė Vendikut edhe para shek. 12 e pėrdorte nocionin Ilirik. Kjo shihet qartė nga konteksti: „Nga regjionet serbe, nė tregje tė huaja lėnda e drurit eksportohej kryesisht pėrmes Drinit nga Shqipėria e Veriut, pėrmes Bunės nga Zeta dhe pėrmes Neretvės nga Zahumi. Marini pohon me ngulm se venedikasit nga Dalmacia dhe nga „Iliriku eksportonin dru pėr ndėrtimin e shtėpive. Kemi njė dėshmi tė vitit 1373 pėrkitazi me eksportimin e drurit nga Shqipėria.

Karl Topia i nadaloi barkat e Andrija dhe Graton Dandul-it, sepse kėta nuk e kishin paguar doganėn pėr drutė e ngarkuara nė ato barka”.[31] Pėr ata qė mund tė thonė se pėrmendja e emrit Dardania mund tė jetė rezultat i modės mesjetare pėr t’i pėrdorur emrat antikė, po shtoj vetėm se nė shkrimet kishėtare serbe nuk ndeshet asnjėherė emri Mizia, me tė cilin, nė kuadėr tė „modės mesjetare” tė periudhės sė Humanizmit e tė Renesansės europerėndimore, dijetarė e shkrues mesjetarė tė Perėndimit e quanin herė pas here krijesėn shtetėrore tė Serbisė.

Ndryshe qėndron puna me tė huajėt. Kėshtu, nė njė letėr tė perandorit Friedrich I Barbarossa drejtuar mbretit tė Egjyptit, Saladinit, nė kohėn e kryqėzatės sė dytė thuhet nė vitin 1187 se „Ti do ta pėrjetosh mllefin e Teutonėve, tė cilėt edhe nė kohė tė paqes i rrėmbejnė armėt. Ti do t’i njohėsh banorėt e Rheinland-it dhe rininė e Istrisė, qė cilėve s’u ėshtė parė shpina nė asnjė betejė; bavarėt shatmėdhenj si pirguj, Schwab-ėt krenarė e dinakė, Frankėt e kujdesshėm, Sasėt qė luajnė me shpatat e tyre, Tyringenėt, Westfal-ėt ... malėsorėt e shkathtė tė Alpeve ... Bohemiasit, qė dinė tė vdesin pėrflakshėm, Polakėt qė janė mė tė egjėr se shtazėt e pyllit, Austriakėt, Istrėt, Ilirėt, Toskanėt, Venecianėt, Pizasit...”[32] kur pėr ilirė mbaheshin, pas gjithė gjasėsh, dalmatėt.

Pėr rezultat tė modės mund tė merret edhe emri parasllav Moesia pėr shtetin e Rashkės. Njė shembull konkret pėr kėtė e gjejmė psh. nė njė shkresė qė ka tė bėjė me qytetin mesjetar tė Novobedės i cili, deri nė fillim tė shekullit 16, ishte njė koloni e rėndėsishme e sasėve. Nė kėtė shkresė ėshtė shėnuar: „Novomontana civitias, Germanorum coloniie principio namque Saxones in Mysiae partibus metalla et argendi materiam reeperere ...”,[33] pėrkatėsisht „Qyteti Novomontana, fillimisht njė koloni e germanėve, sepse sasėt gjetėn nė pjesė tė Mizisė metal e argjend”.

Kėtė fenomen e ndeshim psh edhe tek njė kont me mbiemrin Branković, i cili duke u paraqitur pėr kinse pasardhės i dinastisė sė Branković -ėve tė mirėfilltė tė shek. 14 - 15 u shkruante letra kryesisht diplomatėve rusė se ēfarė hapėsire do tė duhej tė zinte shteti i ardhshėm i Serbisė. Nė njė kėsi letre tė vitit 1690 ky shkruante se brenda atij shteti duhej tė hynin edhe Jusitiniania pėrkatėsisht hapėsira e Kosovės dhe e Maqedonisė, Iliria (Kroacia) dhe vetė nėnshkrante „Georgie despot Prvo Justinianskog otačastvii, i vasoi Sloveno - Srbskio Ilirii i Misiam i proč”.[34]

Ka edhe raste kur njė krahinė a krahinėz kinse na e paska marrė emrin (edhe) nga ndonjė qytet. Kėshtu, ka njė supozim se krahina qė mė vonė u quajt Metohia e paska marrė emrin nga njė qytet qė qenka quajtur Metoja ose Metuja qė po u pėrmendka gjatė shek. XIX, si njė mbishtresė toponimike mbi emrin Hosnon tė dėshmuar ndėr shkrime bizantine, ndėrsa nė ato sllave si Hvosno e i ripėrtrirė pas Luftėrave Ballkanike; Krahina Dukagjin u quajt kėshtu mbase nga njė qytet tė cilin Frang Bardhi e pėrmendte mė 1636 si Gjytetja e Re ose Dukagjina,[35] tė cilin kujtoj se duhet kėrkuar nė anė tė Gjakovės; krahina Altin ili u quajt sipas emrit parasllav tė Bjeshkėve tė Junikut; krahina Opoja qenka quajtur kėshtu[36] sipas njė qyteti tė padėshmuar *Opola (emri i tė cilit po rrjedhka nga njė polis e greqishtes sic!) e tė cilin Jastrebov e lokalizonte nė territor tė katundit tė sotėm Kuklibeg tė kėsaj ane; emri Izmornik i krahinės sė Moravės sė Poshtme ėshtė zgjerim i funksionit tė emrit nė pėrmasė regjioni nga emri i qytetit apo qendrės regjionale kishėtare tė periudhės bizantine Preamoron, tė pėrmendur me 1019 nė njė krisobulė tė carit bizantin Vasilit II[37] e ndonjė tjetėr.

Pra, pėr tė dalur njė emėr regjioni Kosova, do tė duhej qė serbėt ta kishin gjetur ndonjė qytet, castrum kėshtjellė, municipium apo statio tė periudhės romake, romane apo bizantine qė do ta mbante njė emėr i cili, kur tė pėrkthehej nė serbisht (siē e kanė zakon sidomos sllavėt e Jugut), tė dlite njė emėr regjioni Kosovo, ose do tė duhej qė pushtuesit serbė ta kishin ngritur vetė njė qytet dhe ta kishin pagėzuar Kosovo.

Nė rastin tonė (shih mė poshtė) nuk ndodhi as njėra e as tjetra. Bile, ngritja nga serbėt e ndonjė qyteti nė Kosovėn e pushtuar as qė mund tė merret me mend aqė mė parė pse nė shkrime tė karakterit gjenealogjik, biografik mėsohet se Stefan Nemanja ka rrėnuar qytete tė „grekėve”. Nemanja e paska marrė pushtetin „nė shtetin serb”*, kėshtu thuhet nė shkrime tė kėsaj natyre, vitin e 24 tė sundimit tė Mihail Komnenit; se i vėllai i tij Miroslavi kishte qenė knez nė shtetin e Zahumit** dhe se Dalmacinė e mbanin „Grekėt”. Pikėrisht nė kėtė kohė 12 bujarė tė mėdhenj (serbė) e paskan nisur pėrndjekjen e bullgarėve e tė grekėve dhe i rrėnuan qytetet e tyre”.[38]

Shėnimi tjetėr, i cili rrjedh nga shek. 15, dėshmon se njė pjesė e Rrafshit tė Kosovės ishte nė mesjetė e mbuluar me pyje, sepse pėr tė shkuar nga Prishtina pėr nė Vushtrri tregtarėt (mbase jo vetėm raguzas) duhej tė kalonin nėpėr pyje ose shkorrete, pėrkatėsisht nėpėr boschi di Cossova.[39] Duket se vetė gjenitivi (di Cossova) i emrit Kosova nė kėtė njoftim lė tė kuptohet se kėtu vėrtetė kemi tė bėjmė me emėr tė njė regjioni ose tė njė pjese tė tij tė quajtur Kosova dhe jo me ndonjė qytet.

Nga kėto dy burime rezulton se as nė luginėn e Llapit e as nė hapėsirėn nga Prishtina deri nė Vushtrri nuk kishte ndonjė qytet Kosova. Sigurisht qė, po tė kishte ndonjė qytet tė quajtur kėshtu, kėtė do tė duhej ta dinte kosovari Segano aq mė parė kur ky e pėrmend njė luginėz tė quajtur Kosovica afėr Podievės, jo porse njė qytet qė do tė quhej Kosova.

Pėrveē kėsaj, sikur midis Prishtinės, Vushtrrisė e (edhe) Podievės tė kishte pasur ndonjė qytet Kosova sigurisht qė tregtarėt raguzas nuk do tė kishin pasur nevojė qė, pėr tė shkuar nga Prishtina nė Vushtrri, tė kalonin nėpėr pyje e shkorrete, pėrkatėsisht vėshtirė se do tė mbetej pa u pas pėrmendur edhe nė dokumente tė Repubikės sė Raguzės apo edhe tė asaj tė Venedikut. Pėrveē kėsaj, sikur tė kishte pasur ndonjė qytet tė quajtur Kosova, sigurisht qė sundimtarėt serbė do ta bėnin pėr seli tė tyren, qoftė edhe tė pėrkohėshme, siē e bėnė herė pas here psh. edhe Prishtinėn, Bellosicėn dhe Krushevcin, i cili sot bie nė tė ashtuquajturėn Serbi e Jugut.

Kjo don tė thotė, nė vija mė tė largėta, se ndonjė qytet Kosova nuk ekzistonte sė pakut as nė kohėn e pushtimit serb tė hapėsirės sė Kosovės sė sotme nė shek. 12. Nga ana tjetėr nėpėr shkrime tė shek. 15 - 17 nuk ka ndonjė shėnim se u ndėrtua ndonjė qytet, fortifikatė apo kėshtjellė e quajtur Kosova. Mbetet e vėshtirė tė besohet ekzistenca e njė qyteti Kosova i papėrmendur kurrnjėherė mė parė deri nė shek. 17 dhe, njėkohėsisht, i zhdukur po gjatė atij shekulli.

Megjithatė, ka bukur shumė shkrime qė e kanė pėr objekt trajtimi vendndodhjen e njė qyteti, pėr mendimin tim tė supozuar, tė quajtur Kosova, sepse pėr ekzistimin e njė qyteti tė quajtur Kosova paska tė dhėna qė nga shek. 17 e njėkohėsisht edhe mendime tė ndryshme mbi vendndodhjen e tij.

Me ēėshtjen e ubikimit e tė identifikimit tė njė qyteti tė zhdukur Kosova, i cili nė veprėn e Haxhi Kallfės - gjeografit turk tė gjysmės se dytė tė shek. XVII -cilėsohej pėr kadillėk, u muarrėn disa dijetarė tė historisė. Kėshtu, Stojan Novaković (pėr mendimin tim me tė drejtė) e mohonte plotėsisht ekzistimin e kėtij qyteti, qoftė si vendbanim qoftė edhe si kadillėk Kosova dhe e identifikonte kėtė me Janjevėn e sotme duke e pasur pėr mbėshtėtje rrethanėn se gjeografi turk thoshte se popullata e kėtij qytetthi ishte kryesisht minatore. Sė kėndejmi, Novaković kujtonte se qyteti i imagjinuar Kosova s'ėshtė tjetėr veēse Janjeva vetė. Mirėpo, Skender Rizaj, i mbėrthyer nga ideja e ekzistimit domosdo tė njė qyteti tė quajtur Kosova, pėr njėrin ndėr argumente nė tė mirė tė tezės sė tij mbėshtetet tek „fakti” se H. Kallfa nuk po i pėrmendka rastėsisht njėrin pas tjetrit tė dy qytetet: Janjevėn e Kosovėn. [40]

Edhe Johann Georg von Hahn ishte marrė me ēėshtjen e ubikimit tė kėtij qyteti. Pėr lokalizimin e kėtij qyteti Hahn mbėshtetej nė njė gojėdhanė qė e kishte shėnuar edhe gjeografi turk, sipas sė cilės gurėt qė janė afėr kishės, sė cilėsuar e Vjetėr, nė Janjevė qenkan sjellur nga gėrmadhat e njė qyteti qė ndodhej nja njė orė udhė kėmbė nė jug tė Janjevės - vend qė po e quajkan Basilovica dhe u gjendka buzė lumit Koznica*. Sė kėndejmi Johann Georg von Hahn propozonte qė qyteti Kosova duhet kėrkuar nė kėto anė, respektivisht njė orė udhė larg nė jug tė Janjevės. Nė tė mirė tė ubikimit kėtu tė lokalitetit tė zhdukur Kosova, Hahn e merrte edhe pėrshkrimin tjetėr tė Haxhi Kallfės, sipas tė cilit „kur vihet nga Kaēaniku, ky qytet pa mure gjendet nė tė sosur tė luginės” - pėrshkrim ky qė po u pėrputhka me atė tė rrafshinės sė rrumbullakėt tė rrethuar nė tė dy anėt me kodrina.[41]

Rrethana se gjatė shek. 17 ekzistonin, pėrveē Janjevės, edhe qendra tė tjera xehetare pėrbrenda kadillėkut tė Prishtinės si dhe pėrshkrimi i Haxhi Kallfės dhe pėrpjekjet e Hahn -it pėr identifikimin, bashkė me praninė e galerive horizontale e vėrtikale nė kėtė anė, nė afėrsi tė Kishnicės, i mjaftonin S. Rizajt pėr ta mbrojtur mendimin se vėrtetė ekzistonte njė qytet i quajtur Kosova dhe se emri i tij qenka shtrirė mė pastaj mbi gjithė krahinėn rrafshinore tė kėsaj ane, porse vetė nuk shfaqte atėherė ndonjė mendim tė prerė se ku do tė duhej tė ishte ai qytetth.

Nė tė mirė tė vendndodhjes sė qytetit Kosova nė rrethina tė Janjevės do tė shkonte edhe njoftimi qė pėrmbahet nė njė relacion tė kryeipeshkėvit tė ipeshkėvisė se Shkupit, Don Mihal Sumės, dėrguar Kongregacionit mė 1632, lidhur me vizitėn nė dioēezėn e Janjevės. Sipas ketij raporti, vendbanimi Kosova i pėrkiste famullisė sė Janjevės.[42] Kėshtu do tė formohej bindja se kjo e dhėnė po mjaftuaka pėr ta lokalizuar qytetin e kontestueshėm Kosova nė rrethina tė Janjevės, mė pėrafėrsisht te vendi Bazilovica tė periferisė sė Janjevės - ashtu siē e propozonte Johann Georg von Hahn. Ky lokalizim do tė bėhej aqė mė i pranueshėm sikur tė kishte arėsye tė shtihej nė punė shėnimi i Haxhi Kallfės sipas se cilit popullata e qytetit Kosova ishte kryesisht minatore.

Me ēėshtjen e ubikimit tė kėtij qyteti ishte marrė mė heret edhe antropogjeografi serb A. Urošević. Pėrkundėr mendimeve qė u paraqitėn mė lart, Urošević, duke e pasur edhe ky pėr mbėshtėtje pėrshkrimin e Haxhi Kallfės, kujtonte se kadillėku Kosova, i cili, sipas H. Kallfės, qenka quajtur ndryshe edhe Pallashima, do tė duhej kėrkuar nė anė tė Ferizajt. Nė tė vėrtėtė, Urošević kujtonte se rrethana qė nė periferi tė Ferizajt ėshtė katundi i quajtur Varosh - vetė emri i tė cilit po e dėshmuaka ekzistimin e njė qyteti apo tė njė qytetthi - dhe identifikimi i drejtė i Pallashima me katundin e sotėm Pleshinė, qė s’ėshtė shumė largė nga Ferizaj, bėjnė qė qyteti, respektivisht kadillėku Kosova tė kėrkohet nė rrethina tė Ferizajt, mė pėrafėrsisht nė katundin e sotėm Pleshinė, meqė Urošević qytetin e zhdukur e merr mė shumė si tė jetė quajtur Pallashima.[43]


Duke e pasur pėr mbėshtėtje rrethanėn se nė periferi tė Prishtinės, nė Kizhnicė e nė Prelinė, qenkan gjetur galeri tė vjetra, tė cilėsuara pėr mesjetare, S. Rizaj,[44] kujtonte se kėto na qenkan indicje se kėndej ekzistonte njė vendbanim xehetarėsh i cili, sipas kėtij, mund tė lokalizohej nė vendin Kosoviē, pėr tė cilin edhe paska shėnime se ishte njė repart minere. Mua mė duket se S. Rizaj do ta ketė ngatėrruar emrin Kosoviē qė, nė tė vėrtetė, ka tė bėjė me katundin Kosovicė, lagje e katundit - minierės sė Strezovcit, me emrin Kosova tė qytetit tė supozuar, i cili s'mund tė ketė kurrfarė lidhje (pėrveē asaj etimologjike) me Kosovicėn e Strezovcit, tė dėshmuar shumė kohė para qytetit tė pandehur Kosova.

S. Rizaj e shtronte pastaj mendimin, sipas tė cilit, nė mbėshtėtje tė rrethanės se gjeografi turk Haxhi Kallfa s'ishte mjaft i qartė kur fliste pėrkitazi me kadillėkun Kosova, tė cilin ky e vendoste midis Prishtinės e Kurshumlisė dhe thoshte se e quajnė edhe Pallashima, paska vend t'i dilet zot mendimit se Pallashima s'ėshtė tjetėr veēse katundi Bellosicė i sotėm nė vendburimin e lumit Llap, prandaj e lejon mundėsinė qė vendbanimi Kosova tė jetė katundi i sotėm Bellosicė i krahinės sė Llapit.

Ēėshtjes sė identifikimit rishtas tė kėtij qyteti S. Rizaj iu rikthye nė vitin 2004,[45] pėr ta shfaqur mendimin e prerė se „ ... qyteti Kosova gjendej nė krye tė lumit Allb (Llab) tė Allbanikut, kurse Podujeva ėshtė trashigimtarja e qytetit Kosova, sepse kjo gjendet nė luginėn e lumit Lab (Alb) tė Allbanikut (Allbanisė)”.[46] Ky autor sjell nė versionin mė tė ri tė identifikimit tė tij tė kėtij qyteti dėshmi pėr pėrmendjen, pėrkatėsisht pėr ekzistimin e njė qyteti Kosova.

Kėshtu, S. Rizaj na mėson se lokaliteti xhetar Kosova po u dėshmuaka, sipas njė dijetari gjerman[47] nė defterin osman tė regjistrimit tė kryefamiliarėve tė vitit 1498, ndėrsa duke u mbėshtetur nė burimet kartografike tė botuara nga M. Carrabregu, sjell edhe dėshmi tė fundit tė shek. 15 kur ky vend po u pėrmendka si Cassova; mė 1507 si Cascova dhe mė 1548 si Cossovia.[48] Sipas kėtij interpretimi do tė rezultonte se qyteti Kosova qenka nė tė vėrtetė qyteti mesjetar i njohur me emrin Belosica e, nė vija mė tė largėta, mbase edhe me emrin e dėshmuar nė lokativin serb u Vrьhlabi - i shkruar edhe si Vrьhь - Labь.[49] (sh. mė poshtė).

Ka shumė arėsye tė besohet se vendi Belasnica qė mė 1566 - 1574 ishte qendėr e nahijes homonime[50] ka tė bėjė me vendbanimin e njohur sot me emrin Bellosica. Sikur nė kėtė vend tė ekzistonte njė qytet Kosova, sigurisht qė nuk do tė kishte nevojė qė qendra e nahijes tė quhej nė emėr tė njė mali, pėrkatėsisht miniere Bellosica e cila gjatė kohės sė sundimit serb ėshtė quajtur edhe Vėrhllab.

Me kėtė emėr ky vend pėrmendet nė njė kartė tė mbretit serb Milutin tė vitit 1302, pėrmes sė cilės ky u jepte beneficione tregtarėve raguzas. Vetė tematika e shkresės (raportet me Republikėn e Raguzės) do tė tregonte se kėtu kemi tė bėjmė me njė vendbanim - minierė qė s'ka si tė mos ketė tė bėjė me vendbanimin, pėrkatėsisht me minierėn e njohur mė vonė me emrin Bellosica.[51] Pėr si koloni e kėtillė, qė nėkupton pra edhe praninė domosdo tė minatorėve sasė e tė tregtarėve raguzas bashkė me gjyqtarė e me njė konzul, ky vend pėrmendet pėr herė tė parė nė vitin 1423. Nė kėtė qytet raguzasit instaluan mė 8 korrik tė vitit 1424 njė konzulatė tė pėrkohėshme tė tyre. Se Bellosica ishte qendėr me rėndėsi, sė pakut sa edhe Trepēa, e dėshmon rrethana se nė krye tė kėtij qyteti kishte nė vitin 1426 njė qefali.127

Karakterin prej njė vendbanimi minierė tė Bellosicės e tregon rrethana se nė vitin 1438 pėrmendet psh. ndėr borxhlinjtė tė tregtarit raguzas Michael de Luchari edhe njėfarė „Milos Chratovac foxer in Bilasiza”114 qė ishte minator nė minierėn e Bellosicės. Gjykuar mbi bazėn e mbiemrit tė tij rezulton se ky nuk ishte kosovar, porse njė i ardhur nga Kratova. Pėrveē kėsaj edhe pėrroi, vendburimi i lumit Llap qenka quajtur *Lumi i minatorėve dhe njė udhė e prishur qė nė drejtim tė jugut shpie pėr nė Trepēe qenka quajtur *Udha e minatorėve.115

Se ky vend do tė ketė qenė njė minierė-qytet do ta dėshmonte rrethana se edhe ky, si edhe psh. Novoberda, Janjeva e qytete tė tjera, ishte i ndarė nė mahallė: khs. mahallėt Pop Cvetko e Pop Damajan tė dėshmuara nė defterin e viteve 1566 - 1574 qė e vulos paravendimin se nė kėtė vend ka pasur njė koloni sasėsh e raguzasish. Duket se kjo minierė nuk do ta ketė humbur rėndėsinė e vet deri vonė, sepse ndonjėri nga udhėpėrshkrues italianė tė shek. 16 e 17. e quante kėtė vendbanim ende „Montana dell’ argento”, [52] kurrnjėherė porse nuk ėshtė thėnė se ky qytet do tė jetė quajtur Kosova. Ndryshe, vetė vendi Bellosica si qendėr administrative e nahijes, qė pėrfshinte 32 katunde, me emrin homonim dėshmohet po nė shek. 16.[53]

Se Bellosica kishte qenė, si vazhduese e njė rregullimi paraosman, qendėr administrative pėr disa katunde malore tė vendburimit tė lumit Llap do ta tregonte edhe rretana se nė shek. 18[54] njė krahinėz (e cila pėrfshinte mė vete katundet e sotme Tėrnovicė, Marincė, Murgull, Brecė, Sylevicė, Pakashticė, Pollatė, Dvorishtė, Besolicė (= Bellosica e sotme?), Tėrmkė e Sllatinė) e mbante emrin Vėrhovina. E gjithė kjo do tė ishte e pranueshme sikur tė mund tė dėshmohej se emri Vėrhllab u zėvendėsua mė vonė me emrin Bellosica ose se emri Vėrhlab ėshtė vetėm njė emėr librar, deskriptiv pėr vendbanimin me emrin e kryehershėm Bellosica. Mirėpo, edhe sikur tė ishte kėshtu, mbetet e vėshtirė pėr t'u besuar se pėr njė tė vetmin vend do tė jenė pėrdorur tri emėrtime: Vėrhllab, Bellosica, Kosovo.

Kėtė dilemė S. Rizaj e „zgjidh” nė stilin e vet duke supozuar se „kėto dy emėrtime - Kosova dhe Bellasica - ishin sinonime, (gjė qė) na dėshmojnė shtatė fermane nga gjysma e dytė e shekullit XVI ... ” tė lėshuara midis viteve 1570 - 1595.[55] Kėto tė dhėna qė i sjell S. Rizaj tregojnė se kishte njė vendbanim-minierė tė quajtur Bellosica, por nuk tregojnė se pėr emėr tė kryehershėm apo pėr emėr tė dytė ky vend do ta kishte emrin Kosova. Varianti Kosova pėr Bellosicė i dhėnė (nė kllapa) nga autori nė pėrkthimin shqip tė Kanunnames sė Bellosicės[56] tė vitit 1488 sjell mė shumė huti se sa sqarim.

Unė nuk mund ta kuptoj pėrse mund tė flitet pėr njė sinonimi tė dy emrave krejt tė ndryshėm qė emėrtojnė vendbanime tė ndryshme. Sikur qyteti-minierė i Bellosicės tė ishte sinonim i emrit Kosova nuk do tė kishte pasur nevojė tė regjistrohej gjithmonė me emrn e vet pa u pas sqaruar kurrnjėherė se ky vend quhej edhe Kosova. Le tė pėrkujtojmė se emri i kėtij vedbanimi pėrmendet mė 1428 - 1429 nė trajtėn Belasica, pėrkatėsisht nė lokativin serb konь Belasice;[57] nė gjysmėn e parė tė shek. 15 pėrkatėsisht mė 1438 nė ratėn Bilasiza[58] (lexo Blasica) dhe nė njė dokment raguzas tė vitit 1630 nė trajtat Bielasiza e Bolasica[59]

Njė gjė e sigurt nė kėtė mes ėshtė rrethana se identifikimi i hershėm i S. Rizajt i qytetit Kosova, respektivisht i emrit Pallashima me katundin Bellosicė tė Llapit nuk mund tė qėndrojė, sado qė ky identifikim ka pėr mbėshtetje tė dhėna nga Haxhi Kallfa i cili thoshte se kadillėku (pėr S. Rizajn: qyteti) Kosova ndodhej nė rrugėn midis Prishtinės e Kushumlisė. Kjo nė rend tė parė pse emri i shėnuar nga Kallfa si Pallashima mund tė identifikohet mė lehtė me emrin Pleshina tė katundit tė Ferizajt e jo me katundin e sotėm Bellosicė tė Llapit, sepse ka shumė gjasė qė varianti Bellosicė tė jetė mbishtresė e emrit tė zhdukur Vėrhllab tė shek. 14.

Pėrveē kėsaj, njoftimi i Haxhi Kallfės, i marrė shkėputur nga pjesa tjetėr e tekstit, flet mė shumė nė tė mirė tė ubikimit tė vendbanimit midis katundeve Besi e Lluzhan. Fundja, nė tė mirė tė identifikimit tė propozuar nga ky vetė, S. Rizaj e sjell njė shėnim nga burime angleze, sipas tė cilit „Kosova, qytet nė Rumeli, gjendej 7 mila ... nė verilindje tė Prishtinės ... ”,[60] gjė qė, pėrsėri, do tė shkonte nė tė mirė tė ubikimit tė qytetit tė supozuar, tė paqenė nė rrethina tė Podievės.

Ekzistimin e njė mikroregjioni, qyteti (?) apo tė njė vendbanimi mė tė vogėl tė quajtur Kosova qė nuk do tė ketė qenė larg nga Prishtina, do ta dėshmonte ndoshta edhe ruajtja deri nė ditė tonat e mbiemrit Kosova, kryesisht ndėr banorė tė Prishtinės - qė ėshtė mbase njė atribut ēfare e mbajnė rėndom ardhėsit. Kėshtu, si edhe mbiemri Pustina qė e ruan mė vete njė variant tė shek. 17 tė emrit tė qytetit Prishtina, ose mbiemri Glloboderi qė e ruan emrin mė tė vjetėr (tė dėshmuar nė gjysmėn I tė shek. 15) tė Obiliqit tė sotėm e tė tjera raste, mbiemrin Kosova e kanė mbase ata qė nė Prishtinė do kenė zėnė vend si ardhės nga ndonjė mikroregjion apo katund tė quajtur Kosova.

Ēėshtja e ubikimit tė kėtij qyteti, sa u pa nga mendimet e shfaqura nga tė tjerė, mbetet pezull. Pėr mendimin tim bile mund edhe tė mos ketė pasur ndonjėherė njė qytet konkret Kosova. Mė parė kemi tė bėjmė me bartjen e emrit tė mikroregjionit Kosova mbi vendbaime tė tjera si : Janjeva, Bellosica, Podieva, se sa me njė vendbanim konkret e aqė mė pak ndonjė qytet tė quajtur Kosova. Unė mendoj se besimi pėr ekzistimin e njė qyteti Kosova ėshtė mė shumė besim e mbėshtetje verbėrisht mbi tė thėna tė tė huajėve tė cilat jo domosdo, sidomos kur kemi tė bėjmė me udhėpėrshkrime, edhe duhet tė jenė absolutisht tė besueshme. Nuk e di si do tė mund tė sqarohej zhdukja e njė qyteti nė shek. 17 pa pas lėnė gjurmė nė kujtesėn kolektive tė shqiptarėve dhe pa u pas shėnuar asnjėherė nė ndonjė dokument relevant.

Pa pretendime se do ta zgjidh njėherė e mirė ēėshtjen e ubikimit tė qytetit tė pandehur Kosova, do tė pėrpiqem tė inkuadrohem nė kėtė problem, pėr tė hedhur pak dritė mbi kėtė ēėshtje, qoftė edhe vetėm pėr ta nxitur rishtrimin e ēshtjes nėse kishte njė qytet tė quajtur Kosova.

Nė kėtė mes do thėnė sė pari se ėshtė e pakontestueshme se njė vend, njė katund qė mbante emėr homonim me emrin e Kosovės ndodhej nė rrethina tė Vushtrrisė. Jo larg kėtij qyteti antik (Vicianum), mesjetar e tė sotėm shtrihet Fusha e Kosovės, pėrkatėsisht Gazimestani, vendi i Betejės sė vitit 1389. Mė 1455 pėr nė kėtė hapėsirė dėshmohet edhe katundi Kosovci (sh. mė lart), emri i tė cilit mund t’i ketė shėnuar banorėt qė jetojnė nė apo qė kanė ardhur nga njė vend i quajtur Kosova. Nė pozicion tė tillė e lokalizon vendbanimin Kosova autori i njė harte gjermane tė shek. 18.

Sipas njė harte tjetėr, vendbanimi Kosova (i shėnuar kėtu si Kosovo) ndodhej pikėrisht nė mes tė rrugės Prishtinė - Podievė, aty dikund midis katundeve tė sotme Besi e Lluzhan. Ėshtė dėshmuar nga historianė tė lashtėsisė e nga arkeologė se nė kėtė hapėsirė, po shėnojmė vetėm sa pėr ilustrim, ndodheshin kėshtjella e pėrmendur nė shek. VI tė erės sonė nga Prokopi. (De aedificis IV, 4) e quajtur Besiana dhe statio antike Vendenis / Vindenis - qė kanė tė bėjnė me katundet e sotme Besi dhe Gllamnik/Gllamnikė tė rrethinave tė Podievės. Sikur tė kishte pasur njė qytet apo kėshtjellė tjetėr nė trekėndėshin Prishtinė - Podievė - Vushtrri kujtimi pėr tė do tė ruhej sė pakut nė mikrotoponime si Gjyteti ose Gradina.

Nė kėtė hapėsirė nuk ndodhi as fenomeni i konstauar nga K. Jireček-u sips tė cilit „Duke qenė tė ardhur, sllavėt nuk deshtėn t’i vazhdojnė, nė disa raste, emrat e vjetėr por i riemėrtuan emrat e qyteteve antike. Kėshtu ndodhi psh. edhe me emrin e qytetit parasallav Byllis nė lindjen tė Vlorės, tė cilin sllavėt pushtues e quajtėn thjesht Gradьcь, gėrmadhat e tė cilit ndodhen afėr katundit tė sotėm Gradec tė Vlorės”.[61]

E vetmja dėshmi e tėrthortė pėr ekzistimin e ndonjė kėshtjelle nė regjionin e Llapit, mė afėr Bellosicės ėshtė emri Pollatė i katundit qė nuk ėshtė larg nga Bellosica. Dihet porse qė polat? e kishte nė serbishten mesjetare kuptimin „pallat”, pėrkatėsisht „rezidencė” e Bellosica edhe dėshmohet tė ketė qenė sė pakut njė herė rezidencė e sundimtarit serb Milutin (sh. mė lart). Kėtu bėn tė shtohet edhe dėshmimi i njė vendi, qė i bartur nė njė rekonstruksion tė njė harte tė vitit 1546 tė M. Gastaldi-t, tė quajtur Cascoua e Casove (!), ndėrsa nė njė rekonstruksionin e v. 1560 mbase tė po kėsaj harte tė Gastaldi -t qenka shėnuar si Scascoua. [62]

Njė gjė qė menjėherė bie nė sy nga kėto dy harta ėshtė rrethana qė vendi i quajtur Cascoua, Casove Scascoua ėshtė lokalizuar nga kartografi midis vendeve M(onte) Argenato (sic!) e Vendenis, pėrkatėsisht midis malit (tė quajtur nga udhėpėrshkrues e kartografė tė mesjetės sė vonė „Montana dell’ argento”[63]), pėrkatėsisht kolonisė raguzase - sase tė Bellosicės dhe katundit tė sotėm Gllamnik pėr nė territor tė tė cilit paravendohet tė ketė qenė statio romake Venedenis /Vindenis. Pozita nė tė cilėn Gastaldi e vendos vendin e mėsipėrm, i pėrgjigjet plotėsisht rrafshinės brenda trekėndėshit Podievė - Prishtinė - Vushtrri.

Kėtu kemi tė bėjmė, sipas mendimit tim, me zgjerimin nė shek. 17 tė emrit tė katundit Kosovci (tė dėshmuar mė 1455) i cili nė mos e pastė shėnuar pikėrisht Fushėn ku u zhvillua Beteja midis koalicionit tė principatave tė krishtera (kryesisht katolike) tė Europės Juglindore dhe ushtrisė osmane, do tė ketė qenė krejt afėr kėsaj Fushe dhe qė do tė ketė shėnuar njė rryp toke rrafshinore midis Prishtinės, Podievės dhe Graēanicės e Vushtrisė e deri nė Zveēan.

Burimet qė e dėshmojnė kėtė tė vėrtetė janė tė shumta e kryesisht kartografike tė shekujve 17-18. Kėtė rryp toke e gjejmė tė pėrmendur nė trajtat: Pianura di Cosouo ot Campus Merula „Fusha e Kosovės ose Fusha e mėllenjave” (mė 1689); Cossauo (mė 1750), Campus Merlinus „Fusha e mėllenjave“ (mė 1775); Cassovo oder Amsel Feld „Kosova ose Fusha e mėllenjave” (mė 1793 dhe mė 1788); Kosovo Polie „Fusha e Kosovės“ (shek. 18); Kossypjopédion „Fusha e mėllenjave” (1840) khs. greq. ???? ??a? „mėllenjė e zezė” etj.

E kėtillė del gjendja edhe nėpėr shkrime serbe tė shek. XVIII (pėrkatėsisht tė vitit 1737) tė cilat kanė tė bėjnė ekskluzivisht me Betejėn nė Fushėn Kosovės. Sipas kėtyre shkrimeve, nė mikroregjionin Kosova binin, midis tė tjerash, edhe qyteti Zveēan „qyteti Zveēan nė Fushė tė Kosovės”, Graēanica „Nė Graēanicė nė Kosovė”, Prishtina „Nė Prishtinė nė Kosovė”; Lypiani „Nė Lypian nė Kosovė e nė Sitnicė” dhe lumi Sitnica „Sitnica nė Kosovė”.[64]

Nė kėtė frymė duhet parė edhe rrethana qė as nė relacione kishėtare tė Vatikanit, qė janė tė shek. 16 - 18 nuk flitet pėr ndonjė qytet Kosova, por pėr njė fushė qė e mban atributin e Kosovės. Kėshtu, nė njė dorėshkrim tė viteve 1599/60 tė njė udhėpėrshkruesi anonim ėshtė shėnuar se „Mė 3 korrik u nisėm dhe arritėm nė njė vend qė quhej Vila Nigra (SG: Carraleva e sotme apo katundi Negrovc i Drenicės ?) … Lugina ėshtė e rrethuar nga tė gjitha anėt me kodra. … Kėtu ujėrat rrjedhin nė veri, megjithėse gjer atėherė kanė rrjedhur nė jugperėndim …

Pastaj u nisėm rrugės juglindore dhe kaluam fushėn e mrekullusme qė quhej Kosovė, e gjatė mbi 30 milja, kurse e gjerė mė se 12 milja. Fusha ėshtė e punuar dhe e pasur me ujėra, qė rrjedhin nė mėnyrė tė kėndshme prej maleve … ”,[65] ndėrsa nė njė relacion tė Marin Bicit -arqipeshkvit tė Tivarit, tė vitit 1610 del tė shkruhet se nė tė udhėtuar nga Prizreni „tue na udhėheqė shėndosh jashta atyne pyjeve nė Fushėn e Kosovės. Kjo asht nji fushė e bukur me ma shumė se 80 mil gjatėsi e 20 gjanėsi, e famėshme pėr luftimet e zhvillueme me turqit prej Janko vojvodės* dhe pėr rasėn e vendimit qė mori Milosh Kobiliqi ...”.[66]

Nga sa u tha mė lart lejohet t`i dilet zot mendimit se emri Kosovė - qė nė krye tė herės do ta ketė emėrtuar vetėm njė mikroregjion midis qyteteve tė sotme tė Prishtinės, Vushtrrisė e tė Podievės - ka dalė nga emri i ndonjė vendbanimi tė quajtur Kosovci pėrkatėsisht Kosova. Ky vendbanim, siē na e tregon emri i dėshmuar i katundit Kosovci mė 1455, qė nuk duhet tė jetė domosdo dėshmia mė e vjetėr, ishte nė kahinėn e Llapit, ndoshta jo larg nga fusha qė i takonte atij katundi e nė tė cilėn ishte zhvilluar Beteja midis forcave tė koalicionit tė tė krishterėve ballkanas e europerėndimorė dhe tė ushtrisė osmane, e njohur nė histori me emrin Beteja e Kosovės.

Gjithashtu ka shumė arėsye tė besohet se nė pėrhapjen e kėtij emri ka luajtur njė rol edhe folklori serb i shekujve 17 - 18, kėngėt pėr betejėn e mitizuar tė vitit 1389 qė u zhvillua nė kėtė fushė apo qė, sipas mendimit tė historianit serb,[67] pėrhapjes sė kėtij emri i paska ndihmuar administrata turke me tė formuar tė vilajetit tė Kosovės.

Se nė emrin Kosova tė njė pjese tė hapėsirės qė sot e pėrbėn Dardaninė e cunguar parasllave kemi tė bėjmė me zgjerimin e emrit tė njė vendbanimi do ta tregonte mbase edhe ekzistimi edhe sot e gjithė ditėn i mikrotoponimit *Rrafshi i Kosovės i shėnuar serbisht si Kosovski ravan, rrafsh nė bjeshkėn e Ruselisė qė i takon katundit Sigė tė komunės sė Gjakovės.[68]

Nė dritėn e kėsaj qė u tha mė lart duket se kėmbėngulja ortodokse e „shkencės” sė politizuar serbe qė territorin e quajtur sot Kosovė ta quajė Kosovo i Metohija ėshtė synim sa tendencioz aqė edhe i pambėshtetur, sidomos pėr sa i bie ndajshtesės Metohija. Kjo e fundit nuk ėshtė dėshmuar ndonjėherė pėr emėr tė regjionit qė shqiptarėt e quajnė Rrafsh i Dukagjinit. Emri Metohija iu vu kėsaj krahine pas pushtimit mė 1912 tė Kosovės nga Serbia. Kėshtu e quajti pėr kohė tė gjatė administrata serbe edhe stacionin hekurudhor tė Klinės.

Pėr gjuhėtarėt ballkanologė ėshtė e njohur se emri Metohija ėshtė sajuar nga fjala greke ?? pėrkatėsisht ?? qė, si term kishėtar e administrativ bizantin nė serbishten mesjetare, kishėtare e kishte kuptimin „bashhkėsi, pronė e pėrbashkėt; tokė, pronė e manastirit qė murgjėt e punonin bashkarisht”.[69]

Me njė term kishėtar, gjeografik grek qė ka hyrė nė serbishten kishėtare do tė mund tė emėrtoheshin shumė katunde e regjione, pėrkatėsisht aqė feude, vende e vendbanime tė veēanta sa kishte edhe manastire e metohi, feude tė tyre. Sipas kėsaj logjike, do tė duhej psh. qė edhe territori qė i pėrkiste metohut, feudit tė Deēanit tė quhet Metohi.

Ky nuk u quajt kėshtu as nga kisha serbe e shek. 14 sepse kjo e njihte kėtė regjion me emrin e vjetėr, parasllav Altin; Kėtė na e dėshmon mbase mjaft mirė kuptimi „pronė e kishės” i fjalės metohi qė e gjejmė nė njė dokument tė hartuar midis viteve 1309 - 1313 nga mbreti serb Milutin ku thuhet se ky ia falte pirgut tė vet nė Malin e Shenjt manastirin e shėn Nikitės nė rrethina tė Shkupit si dhe disa manastire e kisha tė territorit tė sotėm tė Kosovės: khs.: „Dhe nė Prizren Kishėn e Shmitrit me tė gjitha metohitė („pronat”) e me njerėzit (e saj) nė Prizren. Manastirin e Shmitrit nė Bilushė bashkė me katundin e me lagjet e tij dhe me tė gjitha tė drejtat e tij.”[70]

As nė Krisobulat e Deēanit tė viteve 1330 nuk ėshtė nryshe. Kur po pėrcaktohshin detyrimet e deēanasve qė jetonin jashtė mureve (tė manastirit?) dhe tė banorėve tė lagjeve tė tij (ēfare ishin katundet e sotme Lėbushė, Beleg dhe lagjja me emrin e zhdukur Bohoriq),[71] thuhet ndėr tė tjera se ata duhet „tė korrin nga njė duek nga ēdo lloj drithi e nga tė korrat... ditėn e kremtes tė vinė me peshqeshe dhe tė ulen nėn tryezėn e ēelnikut. ndėrsa lagjet (e Deēanit) tė korrin si edhe metohitė e tjera”[72].

Nga citati i mėsipėrm shihet mjaft qartazi se termi bizantin metohia kishte tė bėnte me njė metohi qė mė 1330 pėrfshinte mė vete vetėm Deēanin me tri lagjet e tij tė atėhershme. Nė kėtė dokument e nė kėtė kohė me fjalėn metohi nuk nėnkuptohej i gjithė feudi i manastirit tė Deēanit, pėrkatėsisht tė gjitha pronat e tij, sado qė, sipas njė llogarie tė A. Budės, [73] manastiri kishte pėrvetėsuar nė ndėrkohė shumė toka buke, bjeshkė e kullota pėrkatėsisht 151 katunde e 18 bjeshkė me rreth 20 000 hektarė e me 15 550 banorė, porse pėr si metohi, nė kėtė dokument janė shėnuar shprehimisht vetėm Deēani me tri lagjet e tij tė atėherėshme. Njė metohi mė vete pėrbėnin edhe pronat e katundit Dobrushtė afėr Zhurit tė Prizrenit qė pėrmendet nė njė kartėdhuratė tė sundimtarit serb S. Dušan tė vitit 1355. Nė atė shkresė thuhet ndėr tė tjera: „Dhe nga metohia e Dobrushtės tė jenė 3 vojnikė ... (SG: midis tyre edhe) Gin Beli ”.[74]

Sado qė nuk sjell dėshmi tė dokumentimit, C. Jirec(ek tregon se pronat e manastirit tė Hilandarit ndaheshin nė grupe, tė cilat njėkohėsisht quheshin edhe metohi si psh. katundet nė lindje tė Pejės e pėrbėnin „Metohinė e Krushevcit” me qendėr katundin Krushevc nė vendderdhjen e lumenjve tė Drinit tė Bardhė e atij tė Klinės; ndėrsa katundet nė rrafshinėn e Prizrenit e pėrbėnin „Metohinė e Hoēės” me qendėr nė Hoēėn e Epėrme e tė Poshtme nė lindje tė Gjakovės. [75]

Metohi do tė duhej tė quheshin edhe pronat e Manastirit tė shenjtorėve Mėhill e Gabriel tė Prizrenit. Ky regjion nuk u quajt nga kisha serbe Metohi, porse njihej pėrgjithėsisht me emrin Pilot, njė variant sllav i emrit tė vjetėr tė Pultit, lat. mesjetare Polatum. As Drenica nuk u quajt Metohi, sado qė aty ishte e ėshtė manastiri i Deviēit i cili do tė ketė pasur prona, metohi tė vetat. Kjo ndodhi pse regjioni i Drenicės e kishte emrin e vet Drenica qė nė shek. 14. Pronat, metohet e manastireve tė Graēanicės e tė Banjskės nuk morėn kurrfarė emėrtimesh tė veēanta, pėrkatėsisht as kėto nuk u quajtėn Metohija.

Nė asnjė dokument kishėtar serb nuk ka ndnjė vend, apo regjion tė quajtur Metohija. Kjo pėr shkak se ndarja territoriale e Kosovės nė krahinėza (shih mė lart) ishte kryer para se fjala greke tė kishte hyrė nė shqipen e nė serbishten, pėrkatėsisht para pushtimit nė shek. 12 tė Kosovės nga shteti serb i Rashės. Unė kujtoj se gjithė kėto tė dhėna e tregojnė tendenciozitetin dhe karakterin politik tė emėrtimit tė imponuar Metohija, pėrafėrsisht ashtu siē vepron Komisioni i Stanardizimit tė toponimeve i cili vendin Leposaviē e pagėzoi me emrin Albanik pse njėherė dhe, vetėm njė herė, njė dijetar francez paska thėnė se Beteja e Kosovės qenka zhvilluar rrėnzė maleve tė quajtura Albanik.

Mė ėshtė mbushur menda se kryeneēia e kishės dhe e politikės aktuale serbe qė a pėrdor termin Metohija ka tė bėjė ndoshta me synimin qė ta dėshmojė pėrkatėsinė e Kosovės sferės ortodokse serbe. Nė vija mė tė largėta kjo tendencė mund tė lidhet edhe me synimin qė shqiptarėt, duke qenė sot tė besimit islam, tė paraqiten pėr si mish dhie nė Europė ndėrsa serbėt si vazhdues e mbrojtės tė krishterimit ortodoks, qė nga shek. 12, nė kėtė hapėsirė.

Sė fundi ėshtė mirė tė shtohet se termi grek ?? ka hyrė edhe nė shqipen, mė konkretisht pikėrisht nė tė folmen e regjionit tė Llapit ku jo vetėm ekziston kaundi i quajtur Metehia, i dėshmuar qė mė 1455,[76] dhe mė 1566 -1574 nė tė dyja burimet nė trajtėn Metohija,[77] porse kjo fjalė ėshtė edhe pjesė e leksikut aktiv tė shqipes dhe i ka atje dy kuptime 1. „kufi” dhe 2. „territori i njė katundi”. Bile, nė kontekstin e emėrtimit arbitrar Metohija pėr Rrafshin e Dukagjinit, duhet pėrmendur se katundi Metehi,-a ndodhet pra nė atė zonė pėr ku ėshtė dėshmuar katundi i paidentifikuar Kosovci i vitit 1455 (shih mė lart) e madje edhe i njė selie tė sundimtarėve lokalė serbė, siē do ta tregonte varianti Pollatė i emrit tė njė katundi tė kėsaj krahine.

Jo krejt shkėputur nga ē’u tha mė lart, e konsideroj pėr kuptimplote vėrejtjen qė nestorit tonė tė gjuhėsisė prof. E. Ēabejt pėrkatėsisht tezės sė mbrojtur me kompetencė nga ky tė autoktonisė sė shqiptarėve nė hapėsirėn e sotme etnolinguistike tė shqiparėve me pikėrisht Dadaninė si vend i formimit tė gjuhės shqipe dhe mbi bazėn e toponimeve tė para pushtimit romak tė kėsaj hapėsre ia bėnte Wolfgang Zeitler,[78] i cili thoshte se „E vetmja dėshmi bindėse qė toponomastika do tė mund ta sillte pėr autoktoninė do tė ishte sjellja e dėshmive tė njė emri tė protoshqipes, i cili do tė jetė marrė nga romakėt dhe qė pėrsėri do t’i jetė kthyer gjuhės sė vendit”- sikundėr mund tė ketė ndodhur psh. (pėrsėri sipas Zeitler) me emrin Mat tė lumit, nga fjala shqipe mat „buzė lumi”, tė cilin romakėt e morėn si Mathis (fluvius), por qė emri Mat,-i vazhdoi nė popull deri nė ditė tonat.

Po ky fenomen, sipas mendimit tim, do t’i ketė pėrfshirė edhe emrat Ulcinium - Ulqin; Ulciana - Ulpiana tė formuara nga fjala ilire ulk e ruajtur edhe nė shqipen po si ulk, ujk; Dimal, i dėshmuar nė njė mbishkrim mbi njė tullė nė trajtėn Dimalitan i zbėrthyeshėm me fjalėt shqipe di, dy dhe mal e i ruajtur edhe sot si Dimal. Kėtu do tė mund tė inkuadroheshin, vetėm sa pėr ilustrim tė korrektėsisė sė sqarimeve etimologjike tė toponimeve, edhe mikrotoponimet Shkodra, Tarabosh, Drishtėza (ky i fundit nė katundin Petreshticė tė Drenicės)[79] qė i kam shėnuar vetė nėpėr Kosovė para mė shumė se 30 vitesh. Po shkuam gjurmėve tė kėtij postulati, do tė ishte shumė i arsyeshėm rikthimi institucional i emrit Dardania pėr Republikėn e Kosovės, sepse edhe kėtu e kemi po atė fenomen si edhe tek emri Mat i lumit. Presidenti filolog i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova i dha emrit tė kryehershėm shqip (Dardania) tė Kosovės gjak tė ri; e lansoi kėtė emėr (njėherė) si dubletė tė emrit Kosova duke e vėnė kėtė emėr edhe nė flamurin (e quajtur vetėm nė gjuhėn e diplomacisė si flamur „i presidentit” [tė cilit disa „patriotė” tė kuq kosovarė ia dhanė zjarrin dhe e poshtėruan], por qė do tė duhej tė ishte, dhe shpresoj se do tė jetė, flamuri i shtetit sovran tė Kosovės.

Pėrveē tė drejtės historike tė rehabilitimit qėe ka emri i kryehershėm, rikthimi institucional i emrit Dardania pėr Kosovėn e ka edhe mbėshtetjen filologjike, etimologjike. Kjo sepse edhe sqarimi mė i besueshėm deri tani i emrit Dardania, qė nuk ėshtė kontestuar kurrė ndonjėherė madje as edhe nga pala kundėrshtare e prejardhjes dardane, ilire tė kosovarve, ėshtė, sikundėr dihet, tek fjala e shqipes dardhė,-a pėrkatėsisht ai sipas tė cilit emri Dardania e ka kuptimin „Vend i Dardhave”.

Edhe kėtė emėr pushtuesit romakė e gjetėn nė vend, e pėrdorėn dhe ua lanė pėrsėri vendėsve nė trashėgim. Fundja, emri Dardania ėshtė pėrdorur edhe nė vetė shkrimet kishėtare serbe. (sh. mė lart).






________________
[1] sipas Rjec(nik hrvatskoga ili srpskoga jezika V, JAZU, Zagreb 1898 - 1903, fq. 367.
[2] khs. Selami Pulaha, Popullsia ..., fq. 704.
[3] khs. Muhamet Tėrnava, Popullsia e Kosovės gjatė shekujve 14 - 16, Prishtinė, 1995, fq. 78.
[4] Prof. Dr. Iljaz Rexha, Disa vendbanime mesjetare tė Kosovės ..., fq. 63.
[5] khs. Oblast Brankovic'a, ..., fq. 295, 296.
[6] Khs. M. Dinic', Iz Dubrovac(kog Arhiva I, fq. 28, 29.
[7] khs. I. Rexha, Regjistrimi …, fq. 82.
[8] Prof. Dr. Iljaz Rexha, Disa vendbanime mesjetare tė Kosovės ..., fq. 38.
[9] khs. Mih. Dinic', Za istioriju rudarstva u srednjovekovnoj Srbiji i Bosni, I, Beograd, 1955, fq. 7.
[10] Shkrimi i tij ėshtė botuar vėllim mė vete me titullin Martino Segano di Novo Berdo vescovo di Dulcigno. Un umanista serbodalmata del tardo Quattrocento. Vita e opere; Roma 1981 nėn pėrkujdesjen e botuesit A. Pertusi.
[11] Cituar sipas N.N. Kosovo und Metochien im Mittelater, nė librin Kosovo und Metochien in der serbischen Geschichte, Lausanne, 1989, (Grup autorėsh: Radovan Samardžic', Sima M. C'irkovic', Olga Zirojevic', Radmila Tric(kovic', Dušan T. Batakovic', Veselin ?uretic', Kosta C(avoški, Atanasije Jevtic') fq. 23.
[12] Poaty, fq. 25.
[13] sipas Rjecnik hrvatskoga ili srpskoga jezika V, JAZU, Zagreb 1898 – 1903, fq. 367. Kėtu thuhet edhe se „gjurmė tė emrit Kosovica nuk ka as tek autorėt e vjetėr e as tek ata bashkėkohorė.”.
[14] khs. Oblast Brankovic'a ..., fq. 169 -171.
* Fjala me(sto e ka nė serbishten mesjetare ndonjėherė edhe kuptimin e „treg, shesh” pėrkatėsisht qytezė, pjesė jashtė mureve tė qytetit „varosh”.
[15] sh. punimin e tij Život Stefana Lazarevic'a, nė Glasnik Srpskog Uc(enog Društva XLII, 1875, fq. 261, 281.
[16] sh. Turski dokumenti za istorijata na makedonskiot narod …, fq. 251, 559, referenca 32.
[17] F. Miklosich, Monumenta serbica ..., fq. 4.
[18] Poai, poaty, fq. 4.
[19] khs.: Relja Novakovic': O granicama Srbije i srpske države u X veku, Zbornik folozofskog fakulteta 11/ Beograd, fq. 155: „ ... plagaam usque ad Lapiam et lab, quam Rassam vocavit”
[20] khs. tekstin origjinal tė priftit tė Duklės: „Surbiam (lexo Serbiam) autem, quae et Transmonana dicitur, in duas divisit provincias: unam a magno flumine Drina contra occidenem plagam usque ad montem Pini, quam et Bosnam vocavit, alteram vero ab eodem flumine Drina contra orientalem plagiam usque ad Lapiam et [ad paludem Labeatidem], quam Rassam vocavit” dhe pėrkthimin shqip mbi bazėn e pėrkthimit kroat „Serbinė, nga ana tjetėr, e cila quhet edhe Zagorje, e ndanė nė dy regjione: njėrin nga lumi madh i Drinės nė drejtim tė perėndimit e deri tek mali Pina (Borove), tė cilin e quan edhe Bosne, ndėrsa tjetrin po nga lumi i Drinės nė drejtim tė lindjes e deri tek Lapia (Laba) dhe Liqeni i Labias (Liqeni i Shkodrės), tė cilin e quan Rashka.” sipas V. Mošin, Ljetopis popa Dukljanina, Zagreb, 1950, fq. 55.
[21] khs. F. Miklosich, Monumenta serbica ..., fq. 4; khs. edhe Pamatky drevniho pisemnctivi jihoslovanov, Dil predechazi serbal i vydal Pavel Josef Šafarik, v Praze, 1873, fq. 3.
* i shėnuar ndonjėherė edhe si Fosno.
[22] Ēėshtje mė vete mbetet ajo nėse me tė vėrtetė ekzistonte ndonjė qytet i quajtur Hosnon aqė sa edhe, sikur tė ekzistonte, cili qytet parabizantin do tė mund tė jetė quajtur kėshtu dhe ēfarė i lidh etimologjikisht emrin e supozuar Hosnon me emrin e pėrdorur Hvosno nga serbėt. Nė kėtė mes do tė duhej dėshmuar nėse, sikundėr thotė I. Jastrebov:[ Podaci za istoriju crkve u Staroj Srbiji, Glasnik Srpskog Uc(enog Drustva XLII, Beograd 1875, fq. 362, referenca 1] mund tė pranohet mendimi se „nė ipeshkėvinė (autori e pėrdor fjalėn dioklitija) e Hvosnos, sikundėr thotė hartuesi i jetėskrimit tė Pjetrit tė Korishės: Ipeshkėvisė sė Hvosnos i takonin nė kohė tė lashta tė gjitha viset ku sot ndodhet manastiri i Deviēit, tė cilat u takojnė bajraqeve tė Ostrozubit e tė Drenicės. A mos ka ndodhur kėshtu sepse tė gjitha kėto vende janė tė mbuluara me dru lisi? sepse nė ēekishten, siē mė duket, Hvosna don tė thotė Dubovika” SG.: „Lisnajė”
[23] sh. I. Jastrebov, Stara Serbija i Arbanija,…, fq. 71.
[24] khs. Ljub. Stojanovic', Stari srpski rodoslovi i ljetopisi, Beograd 1883 fq. 57: „prijet? krale(v?stvo (ose: v?krali se) Stefan? peti,, Ouroš? v?tor?? Milutin? kral? ban?sk?e. Prenese stole( v? Dardaniju pod? Šar? planinou zovimi Prizre(n? ... ” dhe versionin e redaktuar po nga Lj. Stojanovic' nė Stari srpski rodoslovi i ljetopisi, nė Zbornik za istoriju, jezik i književnost srpskog naroda, vėll. XVI, SKA, Sremski Karlovci 1927, fq. 195: „Malo b?ist?, priimi krale(vstvo; Milutin?, Stefan? Uroš? vtori. Prenese stole( u Dardaniju pod? Šar?'planinou, zovomi Prizren?, i carstvova 48 let?”
[25] khs. Lj. Stojanovic' nė Stari srpski rodoslovi i ljetopisi, nė Zornik za istoriju, jezik i književnost srpskog naroda, vėll. XVI, SKA, Sremski Karlovci 1927, fq. 194: «posležde i hram? vaznesenie gospodne vtori arhiepiskopiju, prenese stolicu u Dardanske predele va ždrelo hvostanskoe Pec'?».
[26] Sipas Luan Malltezi: Mbi pjesėmarrjen e shqiptarėve tė Kosovės nė betejėn e vitit 1389 dhe pėrkatėsinė etnike shqiptare tė Milosh Kopiliqit, nė Beteja e Kosovės 1389 (Pėrmbledhje studimesh), Tiranė, 2005, fq. 87.
[27] Sh. Luan Malltezi , Mbi jesėmarrjen ..., fq. 88.
[28] Sipas Kristo Frashėri: Kush ėshtė Musa Arbanasi? nė Beteja e Kosovės 1389 (Pėrmbledhje studimesh), Tiranė, 2005, fq.148.
[29] sh. Kush ėshtė Musa Arbanasi ? ..., fq. 118.
* tė botuar nga S. Ljubic(ic'. K. Frashėri nuk jep shėnime pėr vendin e pėr vitin e botimit tė kėtij njoftimi.
[30] Nė vėllimin 1: Prishtina, Kastrioti dhe Fushė-Kosova, Prishtinė, 2003, fq. 177 tė projektit tė tij madhor, deri tani, nė trembėdhjetė vėllime nė tė cilin ka aqė shumė pasaktėsi nė bartjen, pėrkatėsisht citimin e burimeve tė shfrytėzuara nga ai, sa qė lexuesit tė etshėm pėr dije tė pranueshme ia diktojnė njė rezervė tė madhe, pėr tė mos thėnė se shumė nga tė dhėnat e sjellura prej burimesh tė ndryshme nga autori i kėtij projekti do tė duhej t’i verifikonte vetė edhe njė herė. Ky na e sjell psh. emrin, tė shkruar gabimisht, si Campi Dardanci (sic !)
[31] C(ed. Mijatovic', Studije za istoriju srpske trgovine ..., fq. 197.
[32] Robert Payne, Die Kreuzzüge, Zweihundert Jahre Kampf um das Heilige Grab, Patmos Verlag, GmbH & Co. KG; Albatros Verlag, Düsseldorf, 2001, fq. 227.
[33] K. Jirec(ek, Trgovac(ki drumovi i rudnici Srbije i Bosne u srednjem veku, Zbornik Konstantina Jirec(eka I; Belgrad 1957, fq. 71, referenca 89
[34] khs. Südost - Forschungen, Bd. XXII, München, 1973, fq. 317, 322.
[35] khs. Relacione mbi gjendjen e Shqipėrisė Veriore e tė Mesme gjatė shekujve XVII - XVIII, Tiranė, 1963.
[36] sipas Jastrebov: Stara Serbija i Arbanija, Beograd, 1904, fq. 71.
[37] khs. Stojan Novakovic': Ohridska arhiepiskopija u poc(etku XI veka, Hrisovulje cara Vasilija II od 1019 i 1020 god. , Zasebice štampano iz Glasnika LXXVI SKA, Beograd 1908. fq. 46.
* nė origjinal: «u srpskoj zemlji».
** nė origjinal:: „u zahumskoj zemlji”. Ky regjion ka tė bėjė me Hercegovinėn e sotme.
[38] khs. Ljub. Stojanovic', Stari srpski rodoslovi i ljetopisi, Beograd 1883, fq. 18.
[39] Poaty, fq. 24.
[40] sh. Politic(ko - upravni sistem na Kosovu i Metohiji od XV do XVII veka, Gjurmime Albanologjike, 2/1965.
* Koznica quhen malet e thata midis lagjes Vitia tė Marecit dhe katundit Mramuer mespėrmes tė cilave kalon Reka e Marecit, e quajtur nga antropogjeopgrafė serbė Kriva Reka.
[41] sipas Atanasije Uroševic', Uroševac, Varošica na Kosovu, Glasnik Skopskog Nauc(nog Društva, XV- XVI, 1936, fq. 265-266.
[42] sh. Jovan Radonic', Rimska kurija i južnoslovenske zemlje, ..., fq. 560.
[43] sh. Atanasije Uroševic', poaty.
[44] sh. Politic(ko-upravni sistem na Kosovu i Metohiji od XV do XVII veka, Gjurmime Albanologjike, 2/1965, fq. 302.
[45] nė punimin e tij Allbaniku (Llabi)- Kosova – Podujeva (shek. XIII-tė (1389) nė VJETAR XXIX - XXX, i Arkivit tė Kosovės, Prishtinė, 2003.
[46] Poaty, fq. 162, referenca 13.
[47] Ky e citon autorin gjerman R. Anhegger, Beiträge zur Geschichte des Bergbaus im osmanischen Reich I, Europäisches Türkei, Bd. I., 1943 - 1945, Istanbul - Zürich - New York, fq. 59.
[48] Allbaniku (Llabi)- Kosova ..., fq. 175.
[49] Zakonski spomenici, 163, 813.
[50] sh. S. Pulaha, Popullsia ..., fq. 703.
[51] Mė gjerėsisht pėr kėtė khs. J. Dranēolli, Raguzanėt nė Kosovė .., fq. 59.
127 J. Dranēolli, Raguzanėt nė Kosovė …, fq. 59.
114 khs. te M. Dinic', Iz Dubrovac(kog Arhiva I, fq. 58.
115 khs. : „Der Quellenbach des Lab oberhalb Belosica heißt noch immer Rupnic(ka reka „der Fluß der Grubenarbeiter”; ein alter verfallener Weg südwärts nach Trepc(a Rupnic(ki put „der Weg der Grubenarbeiter” [autori citon Evans, Antiquarian reserches in Illyricum III-IV, 70] sh. Constantin Jirec(ek: Staat und Gesellschaft im mittelalterlichen Serbien, Studien zur Kulturgschichte des 13 – 15 Jahrhunderts, III, Denkschriften des Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften in Wien, Philosophisch- Historische Klasse, Band LVI, Wien 1912, fq. 45.; khs. edhe J. Dranēolli, Raguzanėt nė Kosovė ..., fq. 63.
[52] K. Jirec(ek, Trgovac(ki drumovi i rudnici ..., 286; 258.
[53] khs. S. Pulaha, Popullsia …, fq. 703 dhe Prof. Dr. Iljaz Rexha, Disa vendbanime mesjetare tė Kosovės ..., fq. 52.
[54] sipas Gliša Elezovic', Rec(nik kosovsko - metohijskog dijalekta, I, fq. 88.
[55] S. Rizaj, poaty, fq. 175.
[56] Poaty, fq. 181 - 188.
[57] khs. St. Novakovic', Zakonski spomenici ..., fq. 325.
[58] khs. M. Dinic'. Iz Dubrovac(kogg Arhiva I, fq. 66.
[59] sh. Fond Branimira Truhelke, Državni Arhiv Dubrovnika: Ėshtė njė listė e borxhlnjėve kosovarė tė njė tregtari raguzas tė vitit 1630 ?.
[60] Poaty, fq. 177.
[61] sipas Konstantin Jirec(ek, Shkodra e krahina e saj nė mesjetė, nė Vėzhgime iliro - shqiptare, Shkodėr, 2004, fq. 68 - 69.
[62] E cila ėshtė shtuar nė fund tė punimit tė disertacionit tė Mr. Begzad Baliut: Onomastika e Gallapit, Prishtinė 2004, fq. 277 - 278 (dorėshkrim)
[63] khs. psh. K. Jirec(ek, Trgovac(ki drumovi i rudnici ..., fq. 286; 258
[64] sh. Ljub. Stojanovic', Stari srpski rodoslovi i ljetopisi, Beograd -Sremski Karlovci, 1927, fq. 47, 58, 62, 78, 91 : „”grad Zvec(an na polju Kosovu...; „... u Grac(anici na Kosovu ...” „... u Prištino na Kosovu...”; „Sitnica na Kosovu”; Grad? Lipljan? na Kosovou i Sitnicou”. Kėtu bie edhe dėshmia nė versionin zagrebas tė jetėshkrimit tė knez Lazarit, nė tė cilin thuhet se „vdiq knezi i shenjt Lazar nė Kosovė, nė muajin qershor …” „pogibe( knez? Lazar? na Kosovou meseca ?un?a”.
[65] cit. sipas Dr. Jusuf Osmani: Vendbanimet e Kosovės 9 (Ferizaj, Shtimja dhe Shtėrpca), Prishtinė 2004, fq. 64.
* Ėshtė fjala pėr princin hungarez Janosh Huniadi.
[66] Relacione mbi gjendjen e Shqipėrisė Veriore e tė Mesme nė shekullin XVII, Tiranė, 1963, I, fq. 173.
[67] Grup autorėsh: Kosovo und Metochien im Mittelater, nė librin Kosovo und Metochien in der serbischen Geschichte, Lausanne, 1989, fq. 25.
[68] Tė cilin nė terren e ka shėnuar Mileta Bukumirovic', Onomastika Prekoruplja II, Onomatološki prillozi III, SANU. Beograd 1982 , fq. 328.
[69] khs. Max Vasmer, Die griechischen Elemente im serbokroatischen, Berlin 1944, fq. 98.
[70] Ljub. Stojanovic', Stari srpski hrisovulji, ..., fq.14. : I u Prizre(ne( cr?kv? svetago Dimitrija s? metohijami i s? ljudmu u Prizre(ne(. Manast?r? u svetago Dimitrija u Biluši i s? selom? i s? zaselijami i s? vse(mi pravinami.” Mua nuk mė ėshtė e qartė nėse kėtu kemi tė bėjmė me njė pėrsėritje tė padėshirueshme apo me dy manastire: njėri nė qytetin e Prizrenit e tjetri nė Bilushė.
[71] Njerėzit qė jetonin ngjitur me oborin quheshin p r i d v o r c i, ndėrsa vendibanimi i tyre Pridvorica. P r i d v o r c i -tė Deēanit ishin mė pak tė ngarkuar se sa katundarėt e tjerė tė manastirit dhe kishin si tė thuash disa tė drejta tė rezervuara; dtėve tė kremteve ata uleshin menjėherė pas „tryezės sė ēelnikut” - sqaron Constantin Jirec(ek: Staat und Gesellschaft im mittelalterlichen Serbien Studien zur Kulturgschichte des 13 – 15 Jahrhunderts, III, Denkschriften des Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften in Wien, Philosophisch- Historische Klasse, Band LVI, Wien 1912, fq. 32.
[72] khs. Dec(anske hrisovulje ..., 71: „ I de(c(ane pridvorci da ?rou po jednoi m?ti vsakomou žitou i be(dbou ... da prihode ?t prazdnice( s poklonom? da sedajo pod c(el’nikovom? tr?p?zom?. a zasel’ci da ?rou kako i druga metohija.”.
[73] khs. Shkrime Historike, 3, bot. Toena, Tiranė, 2002, fq. 117.
[74] „I ot? dobroušt?ke metohi? da sou monasitrou .s. voinik? na ime: Negomir?, Gin? B?li, Vasil?... ” sh. St. Novakovic', Zakonski spomenici ..., fq. 719.
[75] Staat und Gesellschaft im mittelalterlichen Serbien Studien zur Kulturgschichte des 13 - 15 Jahrhunderts, III, Denkschriften des Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften in Wien, Philosophisch- Historische Klasse, Band LVI, Wien 1912, fq. 37.
[76] khs Oblast Brankovic'a,..., fq. 300.
[77] sipas M. Tėrnava, Popullsia e Kosovės gjatė shekujve 14 - 16, Prishtinė, 1995, fq. 78.
[78] khs. Das lateinische Erbe im Albanischen, nė Zeitschrift für Balkanologie XIV, Wiesbaden 1978, f. 204.
[79] khs. punimin nė bashkautorėsi me kolegun tim Mehmet Halimi: Nga leksiku i pasivizuar i shqipes nė tė folmet popullore, Gjurmime albanologjike - Seria e shkencave filologjike, IV, Prishtinė, 1974, fq. 128.



http://www.trepca.net/2006/04/060404...dania_sg .htm
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:45.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.