Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.9.2008, 12:41   1

Shkrim i cituar Z2: Lugina kėrkon mbėshtetjen e Shqipėrisė/Z1


Mbulim i zhvillimeve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.9.2008, 12:42   2

Shkrim i cituar Lugina kėrkon mbėshtetjen e Prishtinės


"Pėr tejkalimin e shumė probleme me tė cilat ballafaqohen shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, do tė kėrkojmė nga Qeveria e Kosovės qė, nėse jo ministri pėr Luginėn e Preshevės, atėherė ta themelojmė zyrėn, nė kuadrin e qeverisė, e cila do tė kishte edhe buxhet tė veēantė pėr t’i dhėnė mbėshtetje tejkalimit tė problemeve e krijuara nė kėtė luginė", tha kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, pas takimit tė djeshėm me pėrfaqėsues institucionalė dhe politikė tė Luginės sė Preshevės.

Problemet me tė cilat po ballafaqohen banorė shqiptarė tė Luginės sė Preshevės janė tė shumta. Qeveria e Serbisė nuk po pranon diplomat me vulėn e UNMIK-ut, ka mbyllur tė vetmin medium elektronik nė gjuhėn shqipe, Televizionin e Preshevės dhe nuk bėnė shpronėsimin e tokave tė pronarėve shqiptarė, nėpėrmjet tė cilave kalon Korridori 10.

Qėllimi kėtij takimi ishte nėnshkrimi i njė memorandumi ndėrpartiak, tha Haradinaj dhe shtoi se kėrkojmė ndihmėn nga institucionet dhe partitė politike qė tė tejkalohen shumė probleme, tė shkaktuara nga Qeveria e Serbisė:

Lideri i AAK-sė, nėpėrmjet deputetėve, do t’i propozojė institucioneve qė brenda Qeverisė sė Kosovės tė themelohet njė resor i posaēėm pėr Luginėn e Preshevės.
Nėse Qeveria e Serbisė sė shpejti nuk njehė diplomat e Universitetit tė Prishtinės, do tė kėrkohet qė studentėve tė UP-sė t’iu mundėsohet diplomimi nė Universitetin e Tiranės, apo tė Tetovės, apo tė themelohet universiteti i posaēėm pėr Luginėn e Preshevės, nė gjuhėn shqipe.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=26141
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2008, 19:23   3

Shkrim i cituar Lugina e Preshevės kėrkon vėmendjen e Prishtinės


Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, Nexhat Daci, u ka bėrė thirrje institucioneve tė Kosovės, qė tė janė tė vėmendshėm me situatėn dhe gjendjen e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=2709
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2009, 20:44   4

Shkrim i cituar ASHAK-u kėrkon ndėrhyrje nė Luginė tė Preshevės


Kryesia e Akademisė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės (ASHAK), ka reaguar ndaj arrestimit tė dhjetė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės nga ana e policisė dhe ushtrisė serbe. Akademia shpreh shqetėsimin lidhur me brutalitetin dhe barbarinė e xhandarmėrisė serbe gjatė bastisjeve dhe burgosjeve nė Luginėn e Preshevės, “qė mbajnė vulėn e procesit tė montuar politik dhe si tė tilla rrezikojnė sigurinė e popullatės dhe tė rajonit”.

“Kjo popullatė ėshtė vėnė nė shtrėngesėn e hapėsirės sė mbyllur midis tre kufijve (Bullgari, Maqedoni, Kosovė) dhe nėn trysninė e pėrgjithshme, ekonomike, shoqėrore, kulturore dhe policore-ushtarake, tė shtetit serb ende tė paēliruar nga synimet pėr tė grabitur sa mė shumė territor ku jetojnė shqiptarėt, por pa shqiptarė”, tėrheqin vėrejtjen akademikėt shqiptaroveriorė.

http://gazetaexpress.com/online/home...ory=53&id=2793
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2009, 18:50   5

Shkrim i cituar LB: "Presheva, Bujanoci e Medvegja janė Kosovė"


Mė qėllim tė pėrkrahjes pėr shqiptarėt qė jetojnė nė Shqipėrinė Lindore, nė Luginėn e Preshevės, Lėvizja pėr Bashkim ka filluar aksionin “Presheva ėshtė Kosovė”, duke vendosur kėshtu pankarta nė kryeqytet, qė simbolizonin dėshirėn e shqiptarėve qė jetojnė atje pėr liri dhe pavarėsi.

“Populli shqiptar i cili jeton nė trojet e veta nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė i ka tė gjitha karakteristikat e kombit: ai ėshtė formuar historikisht nė bazė tė gjuhės sė pėrbashkėt, vazhdimėsisė territoriale, formimit tė njėjtė shpirtėror, si dhe kompaktėsisė ekonomike me pjesėt tjetra tė kombit. Prandaj populli shqiptar nė kėto komuna e ka tė drejtėn e patjetėrsueshme tė vetėvendosjes sė kombeve deri nė shkėputje”, thanė drejtuesit e Lėvizjes pėr Bashkim.

Fitor Murati, anėtar i Lėvizjes pėr Bashkim, tha se ky aksion ėshtė marrė duke pasur parasysh se neglizhencėn dhe politikėn pasive qė deri mė sot po ndjekin dy shtetet shqiptare ndaj popullit shqiptar nė ato treva.

“Presheva, Bujanoci e Medvegja aktualisht jetojnė nė kushte pushtimi - nėn dhunė, terror e militarizėm dhe nėn tendencė tė vazhdueshme pėr shpėrngulje e asimilim. Ėshtė mjaftė brengosėse fakti se pėrderisa shqiptarėt atje janė nė rrezik tė shpėrnguljes, politika shqiptare ndjekė njė politikė pasive ndaj tyre”, tha Murati.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=3622
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2009, 14:52   6

Shkrim i cituar Prishtina kėrkon mė shumė tė drejta pėr shqiptarėt e Luginės


Ēėshtja e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės ėshtė njė ēėshtje nė zhvillim e sipėr, por qė nuk ėshtė ende nė gjendjen qė duhet tė jetė nė njė shtet demokratik, ka deklaruar zėvendėskryeministri i shtetit tė Veriut, Hajredin Kuēi, pas takimit qė ka zhvilluar dje me kryetarin e Komunės sė Bujanocit, Shaip Kamberi.

Kuēi ka kėrkuar qė Serbia tė tė ketė njė qasje mė racionale dhe qytetarėt shqiptarė tė Luginės t’i trajtojė si qytetarė tė barabartė tė shtetit serb. Ndėrkaq Kamberi pohoi se forcimi i dy shteteve shqiptare ėshtė ai qė do tė kontribuojė nė forcimin e shqiptarėve nė Luginė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=34061
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2009, 11:08   7

Shkrim i cituar Lugina kėrkon bashkimin me Shqipėrinė e Veriut


Citim:
Presheva, Bujanoci e Medvegja duan bashkim me Kosovėn

Kryetari i Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa, thotė se Presheva, Bujanoci e Medvegja duhet t’i bashkohen Kosovės. Ai mbėshtetet nė vullnetin e shqiptarėve tė shprehur nė vitin 1992.

Ka dy javė qė politika shqiptare nė Preshevė e Bujanoc nuk e lė tė vdesė debatin rreth kėsaj ēėshtjeje.

Liderėt nė Preshevė e shohin kėtė si kohė tė pėrshtatshme pėr t’i hapur letrat.

Nė vitin 1992, liderėt shqiptarė tė Luginės sė Preshevės ftuan popullin nė njė referendum pėr t’u pėrcaktuar nėse duan autonomi kulturore, politike e territoriale tė kėtyre komunave me tė drejtė bashkėngjitjeje Kosovės. Rezultati tregoi njė “PO” plebishitare.

Tani, 17 vjet mė vonė, kryetari i komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa thotė se rezultati i kėtij referendumi e obligon ēdo politikan shqiptar qė tė punojė nė jetėsimin e vullnetit tė popullatės.

“Bashkimi me Kosovėn ėshtė synimi thelbėsor. Gjithēka qė ėndėrron nė jetė popullata shqiptare nė Luginėn e Preshevės ėshtė ėndrra qė t’i bashkohet Republikės sė Kosovės”, thotė kryetari i komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa nė njė intervistė pėr Express.

Ai i bėn thirrje institucioneve tė Kosovės tė mos i bishtnojnė propozimit tė ardhur nga kongresisti amerikan.

Deri mė tani, politika kosovare e ka pritur me kundėrshtime dhe rezerva kėtė propozim. Presidenti Fatmir Sejdiu ka pėrjashtuar mundėsinė qė kjo ide tė realizohet duke e quajtur tė papranueshėm ēdo ndryshim kufijsh.

Nė kėtė frymė, tė premten, sekretari i pėrgjithshėm i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Ramė Manaj u shpreh se njė ide e tillė u shėrben “shpresave tė rrejshme tė opinionit politik serb pėr rikthim tė ēėshtjes sė Kosovės nė tavolinė bisedimesh”.

“Hapja eventuale e ēėshtjes sė kufijve nė kėtė pjesė tė Ballkanit dhe tė Evropės sigurisht se do tė krijonte efektin ‘domino’, do tė rrėnonte arritjet, do tė trandte stabilitetin. Kėshtu siē ėshtė e njohur, ēėshtja e Kosovės ėshtė e mbyllur, dhe me kėtė edhe ajo e kufijve”, ka thėnė Manaj i cili nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe zėvendėskryeministėr i Kosovės.

Ajo qė quhet “Kuti e Pandorės” mund edhe tė hapet, por nė konceptin e Ragmi Mustafės nuk ekziston termi “luftė”. Pėrmes mjeteve politike, sipas tij, do tė bindej edhe bashkėsia ndėrkombėtare .

“Ne do tė donim njė marrėveshje qenėsore e cila do tė sillte paqe dhe stabilitet. Nėse merren vesh pėr kėtė Prishtina dhe Beogradi, kėtė marrėveshje nuk do ta kundėrshtonin as shqiptarėt e Kosovės as serbėt. Kėtė mendoj se do ta mbėshteste edhe vetė bashkėsia ndėrkombėtare”, thotė ai.

Janė rreth 70 mijė shqiptarė qė jetojnė nė tri komunat nė jug tė Serbisė sado qė njė numėr i madh i banorėve janė larguar nga vendbanimet e tyre duke u vendosur nė Kosovė, sidomos pas vitit 1999.

Vlerėsimet e organizatave ndėrkombėtare thonė se shqiptarėt nė jug tė Serbisė janė pakica me mė sė paku tė drejta nė Evropė.

Beogradi, ditėve tė fundit, ka kundėrshtuar kėrkesėn politike tė subjekteve politike shqiptare pėr formimin e ‘rajonit’ tė Luginės sė Preshevės, i cili do tė pėrbėhej nga tri komunat me shumicė shqiptare.

Qė nga dita kur Rohrabacher ka dalė me propozimin e tij, Mustafa thotė tė jetė nė pritje tė njė ftese pėr takim me cilindo lider politik tė Kosovės. Deri tė premten pasdite ai thotė tė mos jetė parė as dėgjuar me asnjė prej tyre.

“Nuk kemi pasur asnjė kontakt as zyrtar as jozyrtar. Sė paku as bisedė telefonike. Ėshtė koha qė tė ulemi e tė bisedojmė. Tė mos vonohemi nė kohė. Tė mos mbesin shqiptarėt ata tė cilėt provojnė t’i zgjidhin problemet me vonesa kohore tė konsiderueshme. Nė politikė edhe vonesa 24 orėsh ėshtė shumė”, shprehet Mustafa.

Nga ana tjetėr, pėrfaqėsuesit e partive politike serbe nė Preshevė nuk janė tė kėnaqur me qėndrimet e partive dhe liderėve shqiptarė tė Luginės.

“Dėshira e shqiptarėve nė Preshevė ėshtė tė bashkohen me Kosovėn”, shprehet i bindur Predrag Petrovic, i Partisė Demokratike serbe nė Preshevė, ka raportuar tė premten radio Deutche Welle.

“Kjo ėshtė keq pėr shtetin, nuk guxon ta lejojė kėtė”, ka thėnė Stojadin Ivanovic, kryetar i kėshillit lokal tė Lėvizjes sė Ripėrtėritjes Serbe, kryetar i tė cilės ėshtė radikali Tomislav Nikolic.

Ndėrkaq, Dusan Janjic, kryetar i Forumit pėr raporte etnike nė Beograd, po ashtu konsideron se rajoni etnik mund tė ketė pėr bazė bashkimin me Kosovėn. Ky propozim sipas tij, ėshtė kundėrpeshė ndaj deklaratave pėr ndarje tė Kosovės.

“Mendoj se shqiptarėt e jugut tė Serbisė po bėjnė pėrpjekje qė me kėtė kėrkesė, eventualisht, t’i dalin ballė kėrkesės serbe pėr rajon nė veri tė Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė t’u ndihmojnė autoriteteve tė Kosovės. Pa marrė parasysh oportunizmin e bashkėsisė ndėrkombėtare, madje edhe tė Beogradit, bashkėsia shqiptare e cila jeton nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė, nė thelb, nuk ka pranuar tė jetojė nė Serbi. Ajo nuk merr pjesė nė organet qendrore tė pushtetit, ajo nuk e dėshiron kėtė”, ka thėnė Janjic.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../12832/C4/C13/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2009, 11:24   8
Deklarata e kongresmenit amerikan qė u bė shkak pėr diskutimet e javės sė fundit:

Citim:
Rohrabaker: Shkėmbim territoresh mes Kosovės e Serbisė?
Ilir Ikonomi / Zėri i Amerikės / 01-08-2009

Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, Dana Rohrabaker, i cili dikur ka qenė shkrues i fjalimeve tė Presidentit Ronald Regan, kohėt e fundit foli me Zėrin e Amerikės mbi gjendjen nė Ballkan.

Kongresmeni iu referua veēanėrisht rajonit tė Preshevės, nė jug tė Serbisė, i banuar me shumicė shqiptare, ku muajt e fundit ka patur tensione. Ai tha se e vetmja zgjidhje funksionale pėr stabilizimin e rajonit do tė ishte njė shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė.

Me zotin Rohrabaker bisedoi kolegu ynė Ilir Ikonomi.




Dana Rohrabaker pėrfaqėson nė Kongres njėrėn prej zonave mė tė bukura dhe mė tė pasura tė kėtij shteti perėndimor tė Amerikės.

“Raketa Saturn 5 qė ēoi njeriun e parė nė Hėnė, ėshtė ndėrtuar nė distriktin tim. Jemi njė distrikt qė pėrfaqėson atė qė ėshtė vetė thelbi i Amerikės: lirinė, gėzimin, teknologjinė, tregtinė, shpirtin e biznesit, respektin pėr njerėzit e tjerė. Shpresoj qė edhe unė vetė tė jem i tillė.”- thotė ai

Rohrabaker, njėri nga tė paktėt anėtarė tė Kongresit amerikan qė ushtron serfin, sportin e rrėshqitjes mbi dallgė, ėshtė po ashtu ndėr tė paktėt sot nė Kongres qė interesohet pėr ēėshtjet e Ballkanit. Ai mendon se plagėt nė atė pjesė tė Europės nuk janė shėruar:

“Ne kėtu nė Amerikė qė mbėshtetėm pavarėsinė e Kosovės u pėrpoqėm shumė dhe unė jam krenar qė isha pjesė e tyre. Por puna do tė quhet e mbaruar vetėm kur nė rajon tė ketė normalitet, i cili ende nuk ėshtė arritur.”

Kongresmeni thotė se ka ende disa njerėz tė cilėt nuk kanė arritur nė pėrfundimin qė transformimi i ish Jugosllavisė ka marrė fund. Ai i referohet mes tė tjerave edhe tensioneve qė herė pas here acarohen nė Luginėn e Preshevės, njė rajon nė jug tė Serbisė, i banuar kryesisht nga shqiptarėt.

Zgjidhja, sipas kongresmentit Rohrabaker, do tė ishte njė shkėmbim i ndershėm territoresh mes Serbisė dhe Kosovės.

“Ėshtė e nevojshme tė arrihet njė mirėkuptim i pėrgjithshėm, njė marrėveshje mes Serbisė dhe Kosovės qė tė pėrfshijė njė shkėmbim territoresh. Ato rajone qė janė pranė kufirit dhe mbizotėrohen nga njė popullsi shqiptare, tė bėhen pjesė e Kosovės. Ndėrkohė, ato zona nė Kosovė qė ndodhen nė veri tė lumit Ibėr dhe pranė kufirit me Serbinė e qė banohen kryesisht nga serbė tė bėhen pjesė e Serbisė.”

Qeveria amerikane vazhdimisht i ka hedhur poshtė idetė pėr ndryshime kufijsh nė Ballkan, duke thėnė se kjo do tė sillte njė reaksion zinxhir.

Zoti Rohrabaker, i cili ka qenė ndėr tė parėt qė i kėrkoi administratės tė armatoste Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, nuk ėshtė dakord.

“Qeveria amerikane prej kohėsh ka qenė kundėr ēdo ndyshimi nė kufijtė e vendeve. Neve na u desh ta kapėrcejmė kėtė kur u bė mjaft e qartė se populli i Kosovės do tė masakrohej nėse do tė vazhdonim tė mbanim njė qendrim tė tillė.”

Nė zyrėn e kongresmenit sot kanė ardhur edhe dy lobistė tė organizatės Lidhja Civile Shqiptaro-Amerikane, ish anėtari i Kongresit Xho DioGuardi dhe ekspertja juridike Shėrli Kllojs DioGuardi.

Zonja Shėrli Kllojs thotė se sugjerimi i kongresmenit Rohrabaker ėshtė njė ide e guximshme:

“Statuskuoja nuk funksionon. 10 vjet mė parė, ishte kongresmeni Rohrabacher i cili qendronte nė linjėn e parė bashkė me tė tjerė si kongresmenėt Tom Lantosh, Ben Gilman dhe Henry Hyde, mė pas edhe senatori Xho Bajden tė cilėt bėnė thirrje pėr pavarėsinė e Kosovės nė njė kohė kur komuniteti ndėrkombėtar, madje edhe administratat amerikane ishin kundėr. Sot ai ėshtė pėrsėri nė linjėn e parė. Nėqoftėse Beogradi do tė insistojė pėr tė marrė veriun e Kosovės atėhere edhe shqiptarėt duhet tė insistojnė pėr Preshevėn, Medvegjėn dhe Bujanocin.”

Kongresmeni Rohrabaker i referohet njė dokumenti tė rėndėsishėm tė historisė amerikane:

“Njė territor nė vetvete nuk ka tė drejta. Asnjė vend nuk ka tė drejta mbi tokėn. Janė vetėm njerėzit ata qė kanė tė drejta. Dhe nėse shumica e njė populli nė njė terrritor tė caktuar nuk dėshiron tė jetė pjesė e njė qeverie tjetėr ata kanė tė drejtėn qė u jep qenia shumicė pėr tė marrė vendim dhe pėr t'u bėrė tė lirė e tė pavarur. Mos po citoj kėtu Deklaratėn amerikane tė Pavarėsisė apo jam duke shpjeguar njė parim tė qeverisjes? Qė tė dyja. Mendoj se Amerika duhet t'i kthehet pėrsėri kėtij parimi por ne druhemi shumė se mos bėhen ndryshime tė cilat pastaj mund tė dalin jashtė kontrollit.”

Intervista me kongresmenin ndėrpritet nga tingulli i njė zileje qė i kujton atij se duhet tė jetė nė sallėn e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve pėr tė votuar.

Republikani konservator ėshtė anėtar i disa komisioneve tė Kongresit duke pėrfshirė atė tė Marrėdhėnieve me Jashtė dhe Komisionin pėr Shkencėn dhe Teknologjinė.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.8.2009, 21:57   9
Citim:
Xhuda: Shkėmbimi i territoreve - ide e Serbisė

Pragė, 19 gusht - Analisti britanik, Tim Xhuda, ka thėnė se Serbia qėndron para idesė pėr shkėmbim territoresh mes Kosovės e Serbisė dhe se kjo ide ėtė lansuar me qėllim nė prag tė vlerėsimit tė ligjshmėrisė sė shpaljes sė pavėsisė sė Kosovės nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė.

"Mendoj se kjo ide qėndron prapa rastit tė Serbisė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Mendoj se strategėt nė Serbi, tė cilėt e kanė zhvilluar idenė pėr ta ēuar rastin e pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare, e kanė pasur pikėrisht kėtė ide nė mendje, duke imagjinuar skenarin ku Serbia do ta fitonte rastin nė Gjykatė dhe pastaj do tė pėrpiqej ta riabsorbonte Kosvėn", ka thėnė Xhuda pėr Radion Evropa e Lirė.

"Ideja e shkėmbimit territorial ka qenė prapa kėtij procesi gjatė gjithė kohės. Ka pasur shumė njerėz nė Serbi, tė cilėt mund tė parashikonin qė veriu tė merrej, por kurdo qė pėrmendej fakti se kjo do tė ishte e papranueshme pėr Prishtinėn dhe se marrėveshja do tė ishte e pranueshme vetėm nėse Prishtina e merr Preshevėn, ata gjithmonė pėrgjigjeshinnė mėnyrė tė prerė, duke pėrmendur rrugėt strategjike, hekurudhat, etj.", ka shtuar Xhuda.

Por, ai ka thėnė se shkėmbimi i territoreve ėshtė i papranueshėm pėr bashkėsinė ndėrkombėtare.

"Nuk mendoj se ėshtė e pranueshme, tė paktėn pėr njė tė ardhme tė afėrt", ka thėnė Xhuda. Ai kja sqaruar se bashkėsia ndėrkombėtare e mban kėtė qėndrim pėr shkak tė Maqedonisė dhe Bosnjės.

"Problemi nuk ėshtė te Presheva dhe as te veriu. Problemi qėndron nė Maqedoni dhe nė Bosnjė", ka sqaruar ai.

Duke iu pėrgjigjur pyetjes lidhur me gjendjen aktuale ė veri tė Kosovės, Tim Xhuda e sheh tė mundur kapėrcimin e stat-kuosė aktualeatje, nė qoftė se atje bie ndikimi i ekstremistėve.

"Medoj se ėshtė mjaft e mundshme qė tė gjendet njė formė mė e mirė e 'modus vivendit' pas njė viti, veēanėrisht nėse ka rėnie tė ndikimit tė njerėzve siē ėshtė Marko Jakshiq", ka thėnė Xhuda.

Por, ai ka thėnė se nuk ėshtė "aq optimist" lidhur me integrimin e plotė tė veriut nė sistemin e qeverisjes sė Kosovės. "Kjo mė duket se ka pak gjasa tė ndodhė", ka thėnė analisti britanik, Tim Xhuda.

http://www.kosova.com/artikulli/55417
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.8.2009, 22:02   10

Shkrim i cituar Shkup: Shkėmbimi i territoreve dėmton shqiptarėt


Citim:
Ideja e shkėmbimit tė territoreve dėmton shqiptarėt

"Ideja pėr shkėmbimin e territoreve ėshtė ide e cila na ēarmatos para bashkėsisė ndėrkombėtare, dhe shkon nė dėm tė shqiptarėve". Kėshtu vlerėsuan pjesėmarrėsit nė konferencėn e pėrbashkėt tė rrjetit tė organizatave shqiptare, tė mbajtur sot nė Shkup nėn organizim tė lėvizjes qytetare Zgjohu.

Nė kėtė konferencė tė ROSH-it u prezantua raporti 6-mujor i ngjarjeve aktuale nė Maqedoni, Shqipėri, Kosovė dhe Luginė tė Preshevės.

“Unė mendoj se neve po ma matet pulsi me kėtė tezen pėr shkėmbimin e territoreve ndėrmjet veriut tė Kosovės dhe Kosovės lindore, pikėrisht nė kohėn kur ne kur mė pak nuk i kemi kontrolluar kėto dy zona. Nė njėrėn anė s’po na lejojnė me pas ushtri, spo na lejojnė me pas sovranitet, fjalėn e fundit e kanė ndėrkombėtarėt edhe nė anėn tjetėr na qesin kartėn shkėmbeni dy territoret qė nė fakt do tė duhej tė ishin tonat por qė aktualisht se kontrollojmė asnjėrėn.”, vlerėson Albin Kurti, nga Vetėvendosja e Kosovės.

“Ideja e krijimit tė shteteve tė pastra etnike ėshtė njė kuti pandore. Nė rast se neve i pėrshtatemi ose jemi akoma tė frymėzuar nga kėto ide, garant se ēarmatosemi nga mbėshtetja ndėrkombėtare. Apsolutishtė qė nuk do tė ishte e dėshirueshme pėr shqiptarėt njė shkėmbim territoresh dhe shkėmbim popullsie, do tė ishte njė traum e jashtėzakonshme pėr popullsinė civile edhe po tė bėhej kjo gjė”, theksoi Adri Nurellari, nga Instituti liberal i Shqipėrisė.

“Nė kėtė vazhdė unė do tė kisha thėnė se neve nuk na mbetet diēka qė tė shkėmbejmė, kemi vetėm ēka tė marrim”, tha Artan Grubi i SH.Q. Zgjohut nga Maqedonia.

Ndėrkohė Grubi u ndal edhe dėshtimin e politikės sė subjekteve politike shqiptare nė drejtim tė raporteve tė autoritete maqedonase kundrejt Kosovės.

“Dėshtimi i faktorizimit tė politikės dhe vullnetit shqiptarė pėrballė partnerėve maqedonas shihet nė vonesėn e pajustifikueshme pėr tė njohur Republikėn e Kosovės ma herėt, skandali me mos ftesėn e presidentit Sejdiu nė inaugurimin e kryetarit Ivanov, kushtėzimin e vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn me vijėzimin e kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės.”, shtoi Artan Grubi.

Ndėrsa pėrfaqėsuesi nga Lugina e Preshevės, pėrmendi shpėrnguljen e popullatės si rezultat i zhvillimeve tė fundit nė kėtė trevė tė banuar me shqiptarė.

“Janė arrestuar disa shqiptarė nga autoritet serbe nė emėr faktikisht tė luftės kundėr terrorizmit apo tė krimit tė organizuar, por ajo qė ėshtė mė keq ėshtė qė kjo ka ndikuar nė shpėrnguljen e mėtejshme tė qytetarėve, diku 500 familje shqiptare kanė lėshuar Preshevėn dhe Bujanovcin pas kėtyre arrestimeve nga frika. Do me thėnė nė kėtė kuptim pėrpos qė nuk kemi kthim tė popullatės sė shpėrngulur gjatė viteve 2000-2001 kemi edhe mė tepėr njė rritje tė shpėrnguljes",tregoi Belgzin Kamberi nga KDLNJ, Preshevė 0451.

Rjeti i Organizatave Shqiptare ROSH pėrbėhet nga 20 organizata tė ndryshme shoqėrore shqiptare nga tė gjitha trevat ku jetojnė shqiptarėt. ROSH ka pėr qėllim qė tė organizoj aktivitete tė pėrbashkėta me karakter kombėtar si dhe tė punoj drejtė vetėdijesimit tė shqiptarėve pėr pozitėn e tyre politike, ekonomike e shoqėrore nė Ballkan.

Nė konferencė ndonėse tė paralajmėruar nuk morėn pjesė pėrfaqėsuesit e Malit tė Zi dhe Ēamėrisė.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/18051.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2009, 12:32   11

Shkrim i cituar Prishtinė: Pėrfaqėsues tė Luginės takojnė Sejdiun


Presidenti i shtetit tė Veriut, Fatmir Sejdiu, priti sot njė delegacion tė Luginės sė Preshevės, tė pėrbėrė nga Riza Halimi, kryetar i PVD-sė dhe deputet nė parlamentin serb, Shaip Kamberi, kryetar i komunės sė Bujanovcit, Ragmi Mustafa, kryetar i PDSH-sė dhe i komunės sė Preshevės, Jonuz Musliu, kryetar i LPD-sė dhe i kuvendit tė komunės sė Bujanocit, Skėnder Destani, kryetar i BDL-sė dhe kuvendit komunal tė Preshevės dhe Fehmi Beha, kryetar i grupit tė kėshilltarėve nė kuvendin e Medvegjės.

Pėrfaqėsuesit nga Lugina kanė vėnė nė dijeni pėr zhvillimet e fundit nė PMB duke theksuar se po hasin njė varg problemesh dhe vėshtirėsish, mes tė tjerash dhe shkallėn e lartė tė militarizimit tė rajonit, aksionet e herėpashershme tė bastisjeve dhe arrestimeve tė shqiptarėve, problemet me diplomat dhe dėftesat e lėshuara nė universitetet dhe shkollat e Shqipėrisė sė Veriut dhe probleme konkrete tė biznesit shqiptar nė rajon.

http://www.kosova.com/artikulli/56047
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 23:17   12

Shkrim i cituar Luginė: "Kur do tė vijnė presidentėt shqiptarė?"


Citim:
Kur presidenti dhe kryeministri i Kosovės do tė vijnė nė Medvegjė?

Nė vizitėn e parafundit tė presidentit serb Tadiē qė ia bėri Kosovės, shumė bashkatdhetarė tė trevave autoktone shqiptare tė Luginės sė Preshevės, qė jetojnė nė pjesė tė ndryshme tė diasporės, reaguan kundėr kėsaj vizite.

Duke ditur dhe duke kujtuar, se ēka ka bėrė regjimi i Millosheviēit ndaj popullatės sė pafajshme shqiptare dhe vjenė, sa herė qė don presidenti serb dhe zyrtarė tė tjerė pėr festat e tyre nė Kosovė dhe mbajnė fjalime kundėr shqiptarėve, kėto ishin reagimet e asaj kohe, por gjithashtu, me t’u kumtuar lajmi, se prap presidenti serb do tė vizitojė Kosovėn, me rastin e festave tė tyre, bashkatdhetarėt reagojnė njėzėri prap kundėr kėsaj vizite.

Kryetari i shoqatės humanitare “Medvegja” me seli nė Fuly tė Valisit Zvicėr, z.Zenel Neziri pėrmes njė prononcimi, qė ia dha agjencisė sonė tė lajmeve kosovaere, ndėr tė tjera tha:

“Kjo vizitė ėshtė provokim pėr tė gjithė shqiptarėt, ėshtė Serbia qė po flet dhe po mundohet me ēdo kusht qė tė flas dhe tė bėjė keq pėr Kosovėn, ėshtė kjo Serbi qė po bėnė edhe sot e kėsaj dite harta tė reja me Kosovėn brenda Serbisė, ėshtė ky Tadiēi, qė ishte nė hapje tė kazermės sė Cepotinit nė afėrsi tė Bujanocit, kur dihet se kjo kazermė e madhe serbe, provokon banorėt e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės.

Ne nga diaspora, kėrkojmė njė mėsim leksioni nga presidenti i Kosovės dhe kryeministri, qė tė mėsojnė me kėto vizita dhe tė kėrkojnė tė paktėn nga faktori ndėrkombėtarė, qė tė vijnė nė Medvegjė, Bujanoc dhe Preshevė. Kur do tė jenė nė Medvegjė?”.

http://www.medvegja.net/web/kur-pres...e-ne-medvegje/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 00:23   13
Citim:
Hajdeni nė Preshevė

Kryetari i Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa, ka kritikuar Qeverinė e Kosovės pėr lejimin ose moskushtėzimin e Presidentin serb Boris Tadic, qė krahas vizitės sė tij nė Kosovė tė bėhet njė gjė e tillė nga autoritetet kosovare nė Luginėn e Preshevės.

Mustafa ka thėnė se duhet tė realizohen vizita tė tilla edhe nga qeveritarėt kosovarė dhe shqiptarė nė Luginė tė Preshevės.

Sipas Kryetarit tė Preshevės, nė kėtė mėnyrė do tė krijohet ndjenja mė e mirė e sigurisė sė shqiptarėve nė kėto treva.

Njėherit, Kryetari i Komunės sė Preshevės, e konsideron tė papranueshėm miratimin e buxhetit republikan tė Serbisė nė vlerėn prej 40 milionė eurosh pėr strukturat paralele serbe nė Kosovė.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind...22470/C4/C13/a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 06:38   14

Shkrim i cituar Lugina kėrkon mbėshtetjen e Tiranės


Citim:
Berisha pret sot njė delegacion nga Lugina e Preshevės

Sot do tė qėndrojė nė Tiranė njė delegacion nga Lugina e Preshevės, i pėrbėrė nga pėrfaqėsues tė institucioneve tė Preshevės dhe Bujanocit, si dhe liderė partiakė.

Delegacioni nga Presheva, i prirė nga profesor Riza Halimi, lider i Kosovės Lindore, pėrbėhet nga pesė anėtarė: dr.Skėnder Destani (kryetar i Kuvendit tė Preshevės), Jonuz Musliu (kryetar i Kuvendit tė Bujanocit), kryetari i Bujanocit dhe Preshevės, Shaip Kamberi dhe Ragmi Mustafa, si dhe Orfan Rexhepi (kryetar i LKSH-sė).

Sot paradite pėrfaqėsuesit e delegacionin nga Lugina e Preshevės do tė priten nė kabinetin e Kryeministrit tė Republikės sė Shqipėrisė, Sali Berisha.

Temė e bisedimeve ėshtė situata aktuale nė tri komunat etnike shqiptare ende nėn administrimin serb (Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė), si dhe bashkėpunimi i ndėrsjellėt mes Tiranės dhe Preshevės.

Gjatė qėndrimit nė Tiranė, delegacioni nga Lugina e Preshevės do tė takohet edhe me pėrfaqėsues tė tjerė tė qeverisė dhe tė opozitės. Njė vizitė e karakterit tė ngjashėm tė pėrfaqėsuesve nga Lugina e Preshevės u zhvillua ditė mė parė nė Prishtinė.

http://216.75.13.41/index/politike/b...c6d31ea8c.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 06:55   15
Citim:
Berisha takim me politikanė tė Preshevės: Mbėshtetje tė vazhdueshme

TIRANE- Pėrfaqėsues tė partive politike tė Luginės sė Preshevės kanė qėnė sot nė Shqipėri ku janė pritur nė njė takim nga kryeministri Berisha. Tema e takimit me pėrfaqėsuesit e forcave tė ndryshme politike nė Preshevė ishte situata ekonomike nė vend.

Ata i kanė shprehur kreut tė qeverisė shqiptare shqetėsimin pėr situatėn nė Preshevė dhe Bujanovc, e cila sipas tyre duket se po shkon drejt degradimit ekonomik, papunėsisė, kufizimit tė aksesit nė arsim, militarizimit dhe si rrjedhojė, edhe e largimit prej saj tė njė pjese tė qytetarėve shqiptarė.

Nga ana e tij, Kryeministri Berisha u shpreh se qeveria shqiptare ndjek me vėmendje zhvillimet dhe problemet nė kėtė Luginė dhe ėshtė gatshme tė kontribuojė nė drejtim tė pėrmirėsimit tė tyre. Dyert e shkollave dhe universiteteve shqiptare, tha Kryeministri, do tė jenė gjithmonė tė hapura pėr tė rinjtė kosovarė, ashtu si pėrpjekja jonė pranė autoriteteve pėrkatėse pėr njohjen e diplomave tė tyre.

Zhvillimet demokratike dhe tendenca europiane qė ka pėrfshirė Ballkanin Perėndimor, theksoi Kryeministri, do tė krijojė klimė gjithnjė e mė demokratike edhe nė Serbi pėr garantimin e tė drejtave humane tė popullsisė shqiptare.

Nė vazhdim, politikanėt e Luginės sė Preshevės e njohėn Kryeministrin lidhur me diskutimin dhe pėrpjekjet e tyre pėr krijimit e Kėshillit Nacional tė Luginės sė Preshevės. E vlerėsuar kjo si njė hap i rėndėsishėm nga kryeministri Berisha si njė forum, i cili bashkon shqiptarėt nė interesa tė pėrbashkėta.

http://bw.balkanweb.com/shqiperi/balkanweb-6991.html

Citim:
Meta takim me kryetarin e Komunės Preshevė

Ministri i Punėve tė Jashtme Ilir Meta ka pritur njė pėrfaqėsi tė deputetėve dhe kryetarėve tė komunave tė Luginės sė Preshevės. Sipas ministrit Meta, shumė e rėndėsishme ėshtė respektimi i tė drejtave tė shqiptarėve faktor ky qė ndikon dhe nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Serbinė.

Kryetari i Komunės sė Preshevės Haki Mustafa, ka njohur Ministrin e Jashtėm Meta, me problemet qė ata kanė si sidomos nė arsim dhe nė pėrdorimin e simboleve kombėtare.

Gjatė takimit ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta ka garantuar palėn kosovare pėr tė gjithė mbėshtetjen e qeverisė shiptare.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9485

Citim:
Meta: Nė Beograd, edhe shqetėsimet e Luginės sė Preshevės

Vizita e pritshme e ministri te Jashtem Ilir Meta ne Serbi do te kete ne fokus te saj edhe ceshtjen e te drejtave te shqiptareve ne Luginen e Presheves.

Per kete arsye shefi i diplomacise shqiptare Meta priti ne nje takim te veēante nje delegacion te perfaqesuesve politik shqiptare ne Presheve i kryesuar nga deputeti Riza Halimi dhe kryetari i komunes Ragmi Mustafa.

"Ne kemi pasur nje bisede shume konstruktive dhe besojme qe duke vazhduar kete dialog te gjithe se bashku do te arrijme te permiresojme te drejtat e shqiptareve ne Luginen e Presheves, kushtet ne te cilat ata jetojne me qellim nje integrim sa me te mire te tyre. Me qellim qe Lugina e Presheves te jete nje burim stabiliteti per gjithe rajonin dhe nje burim mireqenie dhe prespektive per banoret e saj, ne menyre te vecante per shqiptaret qe jane ndeshur vazhdimisht me veshtiresi te ndryshme", tha Ilir Meta, zv.kryeminister, dhe Minister i Jashtem.

"Ne presim edhe nga vizita qe besoj do ta kemi ne nivelin me te larte dhe ne Beograd po dhe te perfaqesuesve me te larte te Serbise ne Tirane, qe te drejtat e shqiptareve ne Luginen e Presheves te avancohen te zgjidhen problemet e ndjeshme ekonomike, sociopolitike, ne arsim", u shpreh Riza Halim, deputet ne Parlamentin Serb.

"Natyrisht kemi arritur te shpjegojme te gjitha problemet tona qe i perkasin kryesisht ne sferen e arsimit, po kemi shpjeguar dhe problemet qe i takojne sferes ekonomike, natyrisht dhe problemeve qe i takojne shqiptareve ne pikepamjen e perdorimit te lire te simbolit kombetar", tha Ragmi Mustafa, kryetar i Komunes se Presheves.

Perfaqesuesit politik te shqiptareve ne Presheve shprehen bindjen se problemet e tyre do te trajtohen mese mire ne turin diplomatik te ministrit te Jashtem Meta ne Beograd dhe se shpresojne ne nje zgjidhje qe i sherben permiresimit te jetes se shqiptareve atje.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...presheves.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2010, 05:53   16
Citim:
Shqiptarėve tė Luginės, tu garantohen aq tė drejta sa kanė serbėt e Kosovės
Refik Hasani

Qeveria e Kosovės sa mė parė duhet qė nė kuadėr tė qeverisė sė Kosovės tė jetė njė Ministri pėr diaspor, apo emigrim dhe nė kuadėr tė kėsaj ministrie tė caktojė njė zyrtarė, koordinator pse jo edhe departamentė tė veēantė qė do tė mirret ekskluzivisht me ēėshtjen e Komunės sė Medvegjės, Bujanocit e Preshevės dhe po ashtu njė departament pėr shqiptarėt nė Mal tė Zi

Serbėt nė Kosovė nė parlament tė Kosovės i kanė njėzet deputetė, kurse shqiptarėt nga tri komunat kanė vetėm njė deputet nė parlament nacional tė serbisė. Partitė politike shqiptare, qė veprojnė nė Serbi duhet tė vėnė kushte pėr realizimin e tė drejtave tė njeriut dhe atyre kolektive e tė gjitha ato duhet tė rregullohen me dispozita ligjore dhe me kushtetutė tė Republikės sė Serbisė. Kurse serbėt local, tė gjitha ato tė drejta qė sot i gėzojnė nė Kosovė i kanė fituar duke vėnė kushtėzime.

Por edhe duke ju falėnderuar kėshillimeve tė Republikės sė Serbisė dhe me mbėshtetjen e faktorit ndėrkombėtarė. Rezultati u pa njėzėri si pėrfaqėsues i Shqiptarėve nė Serbi, se nuk i bėnė aspak pėrshtypje askujt, harxhohet mandati, kalon imunitetit dhe asgjė nuk u pėrmirėsohet gjendja e tė drejtave nė hapėsirat e tri komunave tė banuara mė popullatė shumicė shqiptare.

Nėse partitė politike shqiptare tė tri komunave tė banuara me shumicė shqiptare, dėshirojnė qė nė zgjedhjet e ardhshme tė Republikės sė Serbisė, tė shtojnė deputet, kjo do tė bėhet e mundur vetėm atėherė, kur do tė na mundėsohet edhe neve banorėve tė dėbuarve qė tė votojmė.

Nė Kosovė jetojmė mbi 50 mijė banorė si kategori e tė zhvendosurve nga konflikti dhe lufta e armatosur nė mes tė forcave ushtarake tė UĒPMB-sė dhe atyre tė qeverisė Serbe. Shifrat e cekura mė lartė janė tė konfirmuara edhe nga statistikat e UHCR-it pėr Komunėn e Gjilanit.

Pėr zgjedhjet nė parlament nacional tė Republikės sė Serbisė, subjektet politike Shqiptare tė paraqesin kushtėzime sikur se serbėt lokal tė Kosovės! Duke kėrkuar pesė vende nė parlament tė Serbisė, si vende tė rezervuara pėr rajonin e tri Komunave tė pėrmendura mė lartė dhe tri deri nė pesė vende duhet dhe mund t’i fitojmė me vota tė drejtėpėdrejta tė elektoratit shqiptarė. Shqiptarėt e tri komunave duhet tė vėjnė kėto kushte dhe t’i gėzojnė kėto tė drejta, qė serbėt nė Kosovė i gėzojnė qė nga viti 1999:

Neve shqiptarėve duhet tė na lejohet edhe me dispozita ligjore dhe me kushtetutė :

- Republika e Serbisė duhet tė themelojė njė universitet publik nė gjuhėn shqipe;
- Tė ndėrtohet njė Spital i pėrgjthshėm Rajonal nė Preshevė;
- Tė lejohet dhe rregullohet me ligj pėrdorimi i gjuhės shqipe nė tė gjitha nivelet ;
- Tė rregullohet me ligj pėrdorimi i simboleve kombėtare shqiptare;
- Tė ndahen mjete pėr nxitjen e zhvillimit tė Rajonit, ku shqiptarėt jetojnė nėpėr lokalitete;
- Tė paguhen dėmet dhe shkatėrrimet e shtėpive, si pasojė e luftės;
- Policia dhe ushtria tė kthehen nėpėr kazerma dhe mos tė krijojnė psikozė tė frikės sikur qė ėshtė baza ushtarake nė Cepotin 7 km afėr qytetit tė Bujanocit, Malėsi tė Bujanocit, Livadhi i Shehut mbi Preshevė e nė disa pika tė komunės sė Medvegjės;
- Zona e kufirit dhe tė territori i tri komunave tė jetė nėn kontrollėn dhe monitorimin e vazhdueshėm tė forcave ushatarake tė NATO-s sė bashku me policin multi-etnik e jo ushtar e xhandarmėri;
- Tė ketė liri tė plotė tė lėvizjes nėpėr tė gjitha lokalitetet shqiptare veēmas nėpėr brezin kufitar Kosovė –Serbi;
- Tė krijohen kushte pėr kthimin e tė zhvendosurve nė trojet e veta, vetėm pas 10 qershorit 1999 deri nė mė 31 dhjetor 2002 tė ardhur nga tri komunat e cekura mė lartė e qė janė vendosur vetėm nė komunėn e Gjilanit janė 11.783 banor, kėto shifra pranohen edhe nga UNHCR-i ;
- Sa i pėrket Republika e Serbisė duhet t’i pranojė zyrtarisht qė ka patur zhvendosje tė popullatės si pasojė e luftės; Tė ndahen mjete pėr kthimin e tyre nėpėr shtėpitė e veta ;
- Duhet t’ju njifet tė gjithė shqiptarėve qė janė tė lindur nė Republikėn e Serbisė pas vitit 1945 e deri mė sot t’i posedojnė nga dy nėnėshtetėsi, pra tė ruajnė nėnshtetėsinė e Serbisė dhe nėse dėshirojnė mund ta marrin edhe tė Kosovės, kjo tė rregullohet mė ligj ;
- Tė rregullohet ngritja dhe themelimi i Kėshillit Nacional shqiptar me ligj nga tri komunat, e jo pėr ēdo muaj tė riemėrohet dhe komponohet njė grupim i quajtur Trup Koordinues;
- Duhet tė shpallet e vdekur, apo tė plotėsohet marrėveshja e Konēulit nėn prezencėn e faktorit shqiptar, serb dhe ndėrkombėtar si ushtarak edhe politik. Nėse nuk plotėsohen kėto kushte atėherė shqiptarėt nuk kanė nevojė tė marrin pjesė nė zgjedhje pėr parlament nacional tė Republikės sė Serbisė;
- Tė rikonfirmohet edhe njė herė: Referendumi i mbajtur mė 1 e 2 mars 1992;
- Duhet tė ruhen, konzervohen monumentet e trashigimisė kulturore nga e kaluara historike shqiptare;
- Tė lejohet ngritja e shtatores sė heroit tonė kombėtarė Skėnderbeut nė qendėr tė Bujanocit;
- Tė ndalohen kurdisjet, montazhet dhe inskenimet pėr gjykime politike jo vetėm pėr ish-lutėtarėt e UĒPMB-sė, por edhe figura tjera publike me ndikim;
- Shqiptarėt duhet tė pėrfaqėsohen nė polici dhe nė hierarkinė komanduese tė saj;
- Shqiptarėt tė pėrfaqėsohen nė gjykata, ndėrmarrje Publike, sistemin bankar, nė shėrbimin konzulor dhe diplomatic, nėpėr dikastere tė ministrive dhe komisione paralamentare, nėse dėshirojnė pėr pjesėmarrje nė pushtetin qendror .

Kėto tė drejta serbėt lokal tė Kosovės i gėzojnė, kurse shqiptarėt nė Serbi ende ballafaqohen me plotėsimin e tyre.

Nėse faktori relevant ndėrkombėtarė ka filuar tė aplikojė qė nė zgjedhjet e para pas luftės tė vitit 1999 Serbėve tė Kosovės ju ka rezervuar dhjetė vende nė parlament tė Kosovės dhe dhjetė vende po ashtu i ju takojnė mė vota tė serbėve local, si komunitet serb nė Kosovė.

Matematika politike thotė qė Serbėt e Kosovės i kanė 20 ulėse nė pralamantin nacional tė Kosovės. Kurse Shqiptarėt pa llogaritur fare qė kemi tė shpėrndarė nėpėr disa qendra tė Serbisė, por nėse i llogarisim vetėm nga Komuna e Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės nė Republikėn e Serbisė qė janė pėrafėrsisht po aq numerikisht qė e kanė vetėm njė ulėse nė parlament nacional tė Serbisė.

Si mund tė kėrkohet nga elektorati shqiptarė pėr integrim nė rrjedhat e shtetit lokal dhe atij qendror, kur nuk kemi pėrfaqėsim adekuat. Tė drejtat qė i gėzojnė sėrbėt lokal nė Kosovė duhet pa dyshim t’i kėrkojnė shqiptarėt e tri komunave tė cekura mė lartė. Politika Kosovare dhe diplomacia e shtetit shqiptar e mbi tė gjitha faktori relevant ndėrkombėtarė duhet dhe kanė obligim t’i krahasojnė kėto tė drejta.

Faktori ushtarak dhe politika ndėrkombėtare tė kėrėkojnė mė ēdo kusht prej shqiptarėve qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet nacionale serbe pa kushte. Pėr ne ėshtė tepėr absurde qė pėr njė ulėse nė parlamentin e Serbisė tė interevenon edhe faktori ndėrkombėtar .

A ka logjikė tri komuna me mbi 130 mijė banorė dhe afėr 60 mijė banor, njė zė deputeti shqiptarė si pėrfaqėsues i kėtyre tri komunave nuk e ėshtė e prekshme pėr pėrmisimin e tė drejtave tė shqiptarėve nė Serbi .

Efekti mė i madh do tė ndihet kur votuesit shqiptarė janė unik dhe tė kėrkojnė me kėmbėngulėsi qė tė kenė pesė vende tė rezervuara nė parlament tė Serbisė. Tri deri nė pesė vende mund t’i fitojnė me vota tė drejtėpėrdrejta. Vetėm kėshtu shqiptarėt mund tė faktorizohen, kur kėto sė bashku me minoritete tjera nė Serbi mund tė arrijnė diēka kėshtu asgjė prej gjėje.

Por edhe pse jo nė participim nė njė dikastėr, ministri pėr minoritete tjera qė jetojnė nė Serbi si hungarėzėt, boshnnjakėt, bullgarėt, romėt dhe tė tjerė. Nuk duhet tė kenė hezitim liderėt, sepse faktori ndėrkombėtarė pėr serbėt lokal qė jetojnė nė Kosovė kanė kėrkuar garancion dhe duke ju garantuar 10 vende serbėve lokal tė Kosovės nė parlamente tė Kosovės dhe sot kanė dy ministri vetėm serbėt . Ēfarė kėrkojnė, ju garantohet minoriteti serbė nė Kosovė, nuk mund t’ju mohohet as me kurrfarė konventash as Shqiptarėve tė tri Komunave? .

Tė bėjmė njė krahasim qė pėr parlament tė Kosovės deputet ėshtė edhe z.Mihajlo Shqepanoviē i partisė (origjinal SNS ) me 31 vota ! , apo tjetri Branisllavė Grbiq ish – ministri tani si deputet nė parlament tė Kosovės me 58 vota ( origjinal , Nova Demokratjia ) .

Tė gjitha kėto mund tė verifikohen, shif listėn e Komisionit Qendror tė votimeve pėr zgjedhjet e 17 nėntorin 2008. Sllobodan Samargjigje ėshtė edhe ministėr i qeverisė serbe i caktuar pėr punėt e Kosovės. Kurse sipas statikstikės nė Serbi pėr njė ulėse qė ėshtė ende me imunitet tė deputetit tė parlamentit tė Serbisė z.Riza Halimi nga PVD-ja ka patur 18 mijė e 350 vota dhe mbanė vetėm njė ulėse ! .

Qeveria e Kosovės sa mė parė duhet qė nė kuadėr tė qeverisė sė Kosovės tė jetė njė ministri pėr diaspor, apo emigrim dhe nė kuadėr tė kėsaj ministrie tė caktojė njė zyrtarė, koordinator pse jo edhe departament tė veēantė qė do tė mirret ekskluzivisht me ēėshtjen e Komunės sė Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės dhe po ashtu njė departament pėr shqiptarėt nė Malė tė Zi !

Qeveria e Serbisė nė dhjetor tė vitit 2007 nė qytetin e Mitrovicės ka hapur njė zyrė pėr Serbėt lokal qė jetojnė nė Kosovė. Kurse shteti serbė pėr bashkėkombasit e vet si minoritete qė janė nė Kosovė e ka ngritė deri edhe nė kėshilin e Sigurimit, ku presidenti i Serbisė z.Boris Tadiēi e mashtroi tėrė opinion botėror mė njė letėr tė njė vajze nga fshati Boston Komuna e Novobėrdės.

Tė marrim njė krahasim vetėm nė fshatin Babush i Muhagjirve, komuna e Ferizajit qė ėshtė nė Magjstralen Prishtinė – Ferizaj – Shkup, vetėm nga buxheti i qeverisė sė Kosovės janė investuar 35 milion euro, kurse nė tri komunat nuk janė investuar kėto mjete edhe pas dhjėtė viteve .

Nuk u bė pagimi i dėmeve tė luftės dhe nuk u investua pėr kthim tė tė dėbuarve dhe kategorisė sė tė zhvendosurve. Nė kuadėr tė kėsaj ministrie ekskluzivisht njė departament tė jetė pėr tri komunat e cekura dhe po ashtu njė departament pėr shqiptarėt nė Mal tė Zi.

Partitė politike shqiptare duhet qė tė diskutojnė pėr kėto gjėra, kur kjo ēėshtje ka mundėsi tė ngritet edhe nė nivel tė qeverisė dhe parlamentit tė Serbisė dhe nė instanca mė tė larta si nė Kėshillin Europian dhe mekanizma tjerė botėror.

Elita politike e Kosovės nuk guxon tė heziton tė nxėjė nė gojė ēėshtjen e shqiptarėve nė Serbi, sikur kjo temė ėshtė bėrė temė tabu, ishte kėshtu gati edhe pėr Grupin Negociator, apo tė quajtur edhe si Grupi i Unitetit. Deri mė tani as edhe parlamenti i Kosovės, asnjėherė nuk e ka ngritur ēėshtjen e tė dėbuarve.

Politika e shtetit tė Kosovės nė bashkėpunim edhe me diplomacinė e shtetit shqiptar duhet tė hartojnė njė strategji veprimi dhe duhet tė ngritet nė tė gjitha instancat relevante ndėrkombėtare. Reciprociteti luan rol dominant nė ndėrtimin e marrėdhėnieve nė mes tė dy shteteve fqinje, por edhe qė kanė banorė tė njėri tjetrit, kjo duhet tė jetė formulė edhe nė mes tė Kosovės dhe Serbisė si dy shtete qė pretendojnė tė bėhen pjesė e proceseve Europiane .

http://fakti.mk/2010/03/shqiptareve-...bet-e-kosoves/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2010, 08:25   17
Citim:
Meta, pritje masive nė Preshevė e Bujanovc

Njė pritje me tė vėrtetė madhėshtore i kanė rezervuar ministrit tė Jashtėm shqiptar, Ilir Meta, me mijėra qytetarė tė Luginės sė Preshevės dhe Bujanovcit, tė cilėt kanė dalė nė rrugė pėr ta pritur gjatė vizitės sė organizuar sot prej tij nė kėto zona.

Diplomati shqiptar, pas vizitės sė sotme Preshevės dhe Buajnocit tha, se Lugina e Preshevės do tė jetė nė tė ardhmen burim i njė stabilitet pėr tė gjithė rajonin, e nė radhė tė parė, pėr banorėt e saj dhe njė model bashkėjetese.

Meta ka thėnė se do tė angazhohet me qeverinė serbe pėr njohje e diplomave shqiptarėve tė Luginės, dhe nė fund tė fjalės sė tij, ai ftoi 50 fėmijė shqiptarė, pavarėsisht pėrkatėsisė etnike, tė kalojnė njė javė nė pushime nė Shqipėri.

Ndėrkaq, lidershipi i Luginės sė Preshevės theksoi, se vizita e ministrit shqiptar Ilir Meta Luginės ėshtė historike dhe se nė tė ardhmen do tė vejmė njė urė bashkėpunimi me qeverinė shqiptare.

Prefekti i Preshevės, Ragmi Mustafa vizitėn e Metės e vlerėsoi historike, sepse sipas tij, 87 vite mė parė kurrė Lugina nuk ishte vizituar nga ndonjė burrėshtetasi i Shqipėrisė dhe kėshtu, tani vejmė njė urė tė bashkėpunimit me qeverinė shqiptare.

http://www.ina-online.net/default.as...b37653f3b&ln=3

Citim:
Lugina e Preshevės, model bashkėjetese pėr rajonin

Luginė e Preshevės, 12 mars - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, vizitoi sot Luginėn e Preshevės dhe nė bisedė me pėrfaqėsues politikė e institucionalė tė atyshėm, tha se Lugina e Preshevės do tė jetė nė tė ardhmen burim i njė stabiliteti pėr tė gjithė rajonin, e nė radhė tė parė pėr banorėt e saj, si dhe njė model bashkėjetese.

Pėrfaqėsuesit e Luginės vizitėn e ministrit Meta e vlerėsuan si njė vizitė historike, me shpresėn se nė tė ardhmen do tė vėnė njė urė bashkėpunimi me qeverinė shqiptare. Meta, sė pari ka qėndruar nė Preshevė, ku ėshtė pritur nė mėnyrė madhėshtore nga qytetarė tė shumtė. Duhet theksuar se edhe shkollat kishin ndėrprerė mėsimin pėr ta pėrshėndetur ministrin shqiptar.

I shoqėruar vazhdimisht nga ministri i Pushtetit Lokal tė Serbisė, Milan Markoviē, Meta ėshtė takuar me liderėt politikė tė Luginės sė Preshevės dhe para kėshilltarėve komunalė mbajti njė fjalė rasti. Meta tha se vjen nė Preshevė, pas njė bashkėpunimi tė mirė qė ka Shqipėria me Serbinė, dhe pas njė bashkėpunimi tė mirė tė vendosur me drejtuesit shqiptarė tė komunave tė Luginės sė Preshevės.

Meta, po ashtu, tha se Lugina e Preshevės do tė jetė nė tė ardhmen burim i njė stabiliteti pėr tė gjithė rajonin, e nė radhė tė parė pėr banorėt e saj dhe kėsisoj do tė jetė burim i prosperitetit dhe njė model bashkėjetese pėr shqiptarėt e serbėt kėtu dhe nė Kosovė dhe kudo pėr shqiptarėt e sllavėt, duke pasur parasysh pozicionin e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės.

Meta premtoi angazhim tė Qeverisė Shqiptare pėr njohjen e diplomave tė shqiptarėve tė Luginės, kurse nė fund tė fjalės sė tij, Meta ftoi 50 fėmijė nga Lugina, pavarėsisht pėrkatėsisė etnike, tė kalojnė njė javė pushime nė Shqipėri.

Prefekti i Preshevės, Ragmi Mustafa vizitėn e Metės e vlerėsoi historike, pasi sipas tij, kjo pjesė kurrė nuk ishte vizituar nga ndonjė burrėshtetas i Shqipėrisė dhe kėshtu, tani vendosim njė urė tė bashkėpunimit me Qeverinė Shqiptare.

Pas Preshevės, shefi i diplomacisė dhe zėvendėskryeministėr shqiptar vizitoi edhe Bujanocin, prej nga do tė kthehet pėr nė Shqipėri. Edhe prefekti i Bujanocit, Shaip Kamberi vizitėn e Metės e quajti historike. Sipas tij, kjo vizitė shėnon njė frymė tė re nė marrėdhėniet nė mes dy shteteve, por natyrisht se do tė ketė refleksione pozitive edhe nė pozitėn e shqiptarėve tė Luginės.

Kamberi shfaq besimin se kėto marrėdhėnie do tė intensifikohen nė drejtim tė njė bashkėpunimi tė mirėfilltė me shtetin amė, si nė fushėn e kulturės, ashtu edhe nė fusha tjera, por jo vetėm politike, por edhe atė tė zhvillimit ekonomik.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,24,14411

Citim:
Presheva pritje masive Metės: Ne ju mbėshtesim!

Preshevė – Ministri i Jashtėm, Ilir Meta ka zhvilluar njė vizitė nė Luginėn e Preshevės, e harruar prej kohėsh nga qeveria e Shqipėrisė dhe ajo e Kosovės.

Kjo ėshtė vizita e parė e njė zyrtari tė lartė nga Shqipėria nė kėtė Luginė tė banuar nga shqiptarėt. Meta u prit nė Bujanoc nga qindra-mijėra qytetarė tė Luginės sė Preshevės.

Gjatė vizitės nė Luginėn e Preshevės, Meta , i shoqėruar nga Ministri serb pėr Administratėn Publike dhe Vetė-Qeverisjen Vendore, Milan Markoviē, u takua me pėrfaqėsues tė autoriteteve vendore tė dy komunave tė Preshevės dhe Bujanovcit, Ragmi Mustafa dhe Jonuz Musliu.

Meta u shpreh se takimi me autoritetet dhe qytetarėt e Luginės sė Preshevės ishte pjesa mė emocionuese dhe mė e bukur e vizitės sė tij nė Serbi. “Besoj se me kėtė vizitė ėshtė njė perspektivė e re edhe pėr Luginėn e Preshevės, ashtu siē u hap pėr marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Serbisė nė Beograd”, tha Meta.

Ai theksoi gjithashtu se shqiptarėt e Preshevės dhe Bujanovcit kanė qenė mė jetimėt dhe mė tė diskriminuarit e shqiptarėve tė rajonit dhe shprehu bindjen se “sė bashku me Qeverinė e Serbisė do tė arrijmė nė njė kohė tė shkurtėr tė shėnojmė njė progres tė dukshėm pėr tė drejtat dhe pėr njė integrim sa mė tė begatė tė tyre, nė mėnyrė qė kjo luginė tė kthehet nė njė model tė bashkėjetesės dhe tė prosperitetit pėr tė gjithė Ballkanin.

” Nė kėtė kuadėr, Meta shprehu optimizmin qė tė drejtat e shqiptarėve do tė pėrparojnė edhe pėr sa I pėrket ēėshtjes sė njohjes sė diplomave tė tyre nga autoritetet. Ministri serb Markovic tha e siguroi z. Meta se Qeveria e Serbisė do tė bėjė mė shumė pėr prosperitetin e banorėve dhe tė drejtat e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. Duke shprehur kėnaqėsinė e madhe pėr vizitėn e z. Meta, Kryetari i Komunės sė Bujanovcit, Ragmi Mustafa tha se “kemi 97 vjet qė e presim njė vizitė tė tillė”.

Ndėrsa Kryetari i Komunės sė Preshevės, Jonuz Musliu, duke vlerėsuar domethėnien e kėsaj vizite historike, tha se “marrėdhėniet qė Shqipėria po ndėrton me Serbinė, u shton shpresat shqiptarėve kėtu pėr tė ardhme mė tė mirė e mė tė begatė”.

“Kohėt nė Ballkan kanė ndryshuar dhe fakti qė unė realizoj njė vizitė zyrtare nė Serbi dhe njėkohėsisht edhe nė Preshevė e Bujanovc, me mirėkuptimin e plotė tė Presidentit Tadiē dhe Qeverisė serbe, I shoqėruar edhe nga Ministri Markoviē, tregon se njė erė e re po fryn realisht nė marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Serbisė, midis serbėve dhe shqiptarėve”, tha Meta nė fund tė takimit.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=12527

Citim:
Vizita e ministrit tė jashtėm Meta nė Preshevė

I shoqėruar nga duartrokitjet dhe ovacionet e qytetarėve tė shumtė, zėvendėskryeministri shqiptar dhe ministri i punėve tė jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, ka arritur sot pasdite nė Bujanoc. Diplomati shqiptar me tė zbritur nga automobili i tij, nuk ka fshehur emocionet pėr vizitėn e parė nė zonat e banuara me shqiptarė nė kėtė pjesė tė Serbisė.

"Jam shumė i lumtur qė jam nė Bujanovc, qė isha nė Preshevė dhe jam absolutisht i bindur qė Lugina e Preshevės do tė jetė njė burim stabiliteti," tha ai.

Zv/kryeministri Meta ka shafqur bindjen nė pėrmirėsimin e pozitės sė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, si rrjedhojė e pėrmirėsimit tė marėdhėnieve diplomatike midis Shqipėrisė dhe Serbisė, me orientim tė pėrbashkėt hyrjen nė BE.

"Koha e konflikteve dhe e diskriminimeve mbi baza etnike besoj se ėshtė lėnė pas njėherė e pėrgjithmonė dhe tė gjithė do tė punojmė tė angazhohemi nė mėnyrė qė tė gjithė qytetarėt e Bujanocit, tė Preshevės, tė Medvegjės dhe kudo tjetėr tė jenė qytetarė tė lirė. Jo vetėm kaq, por edhe tė jenė qytetarė qė tė gėzojnė njė jetė tė standardeve evropiane edhe nga aspekti ekonomik dhe social dhe njėkohėsisht tė ruajnė dhe tė zhvillojnė identitetin e tyre kombėtar dhe kulturor," u shpreh Meta.

Kryetari i komunės sė Bujanocit, Shaip Kamberi, vizitėn e Ilir Metės e ka quajtur si historike, duke e cilėsuar si njė mbėshtetje pėr bashkėkombasit nga shteti amė.

"Ėshtė pra kėnaqėsi e veēantė qė pėr herė tė parė nė komunėn e Bujanocit, nė pėrgjithėsi nė Luginėn e Preshevės sot kemi vizitėn e zėvendėskryeministrit shqiptar qė shėnon njė frymė tė re sė pari nė marrėdhėniet midis dy shteteve, por natyrisht qė do tė ketė refleksione pozitive edhe nė pozitėn e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Ne besojmė se kjo nuk do tė jetė vizita e parė dhe e fundit dhe se kėto marrėdhėnie do tė intensifikohen nė drejtim tė njė bashkėpunimi mė tė mirėfilltė me shtetin amė, si nė sferėn e kulturės por edhe nė sfera tė tjera, jo vetėm politike por natyrisht edhe tė zhvillimit ekonomik," tha Kamberi.

Ministri serb i pushtetit lokal, njėkohėsisht dhe kryetar i Trupit Koordinues tė qeverisė serbe, Milan Markoviē, ka shfaqur optimizmin se klima e re e marrėdhėnieve midis dy shteteve do tė reflektohet pozitivisht nė Luginėn e Preshevės.

“Bashkėpunimi midis dy vendeve tona nė shumė sfera do tė ndihet edhe pėr popullatėn e jugut tė Serbisė,“ ėshtė shprehur Markoviē.

Gjatė qėndrimit dy ditor nė Serbi, pėrveē takimeve nė Luginėn e Preshevės, zv.kryeministri dhe ministri i punėve tė jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, kishte qėndruar edhe nė Beograd, ku kishte takuar krerėt mė tė lartė tė shtetit serb, me ē'rast ishin nėnshkruar edhe disa marrėveshje bilaterale.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,...-4280-xml-mrss
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 14:15   18
Citim:
Ja ēfarė harroi tė thoshte Ilir Meta pėr shqiptarėt e Preshevės, nė vizitėn e tij “historike” tė Beogradit
Refik Hasani

Nėse kryediplomati shqiptar z. Ilir Meta nuk ka njohuri pėr shqiptarėt nė krahinėn e mbetur nėn administrimin e Serbisė, tė marrė mėsime sė paku nga reciprociteti.

Ēfarė tė drejtash gėzojnė serbėt lokalė tė Kosovės, minimumi t’u garantohen edhe banorėve shqiptarė nė Komunat Medvegjė, Bujanoc dhe Preshevė. Por edhe ēfarė bėn dhe u ndihmon Republika e Serbisė, serbėve lokalė tė Kosovės, po ashtu Shqipėria ti mbėshtesė shqiptarėt nė Republikėn e Serbisė.

Kjo vizitė e zv/kryeministrit dhe ministrit tė Punėve tė Jashtme z. Ilir Meta ėshtė jo nė nivelin e duhur. Gati gati pa informata tė nevojshme, kjo sjellje dhe kėto veprime nuk ndihmojnė nė realizimin e aspiratave dhe synimeve tė popullatės shumicė tė tri Komunave.

Kjo vizitė kaloi pa asnjė kritikė apo kėrkesė sė paku gojore drejtuar pushtetit tė Serbisė dhe pa asnjė kėshillė pėr shqiptarėt autoktonė. Nuk u mendua fare qė sė paku, z. Meta t’u premtojė se do tė kenė pėrkrahjen e Shtetit Shqiptar.

Me kėtė vizitė, z. Meta sė paku, pse nuk u premtoi studentėve shqiptarė qė do tė kenė kuotėn e rritur nė shkollimin e kuadrove tė kėsaj krahine, apo nė ēėshtje tjera shumė tė nevojshme?!



****

Deri mė tash janė tri elemente, veprime qė kanė peshė edhe me aktet mė tė larta ndėrkombėtare qė Komuna e Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės si njė tėrėsi rajonale kanė bėrė dhe po bėjnė pėrpjekje tė vazhdueshme qė tė dallohet, tė formojė njė identitet tė vetin si me:
I- Referendumin mė 1992
II- Formimin e UĒPMB
IIII- Marrėveshjen e Konēulit
Vizita e kryediplomatit tė Republikės sė Shqipėrisė nė Beograd, Preshevė dhe Bujanoc ishte njė vizitė simbolike, shumė domethėnėse dhe qė ngjalli emocione tek shqiptarėt autoktonė tė kėsaj krahine.

Por kjo vizitė pėrfundoi vetėm me kaq dhe nė tė vėrtetė u tregua vetėm se duhej tė kishte qenė mė e pėrgatitur, pasi ishte e para e kėtij niveli tė lartė pas pėrfundimit tė luftės sė fundit.

Kjo vizitė sė pari ėshtė tepėr e vonuar, nė momentin kur u arrit tė kuptohej qė vėrtetė shteti shqiptar duhet tė kujdeset pėr krahinėn e mbetur nėn administrimin e Serbisė, tė banuar me popullatė shumicė shqiptare.

Para se tė bėhej kjo vizitė, duhej tė merreshin parasysh shumė rrethana, ngjarje tė tjera qė kanė ndodhur qė nga fillimi i prishjes se ngrehinės artificiale tė quajtur Jugosllavi.

Z. Meta ka harruar se shqiptarėt nė kėtė pjesė kanė organizuar dhe mbajtur mė 1 e 2 mars tė vitit 1992 referendumin ku pjesa e popullit tonė qė jeton nė Komunėn e Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės shpalli dhe organizoi referendumin, duke e shpallur kėtė krahinė si Autonome.

Gjithashtu, ėshtė themeluar edhe Kuvendi pėr Autonomi territoriale - Politike tė Shqiptarėve tė tė tri komunave tė cekura mė lart, me tė drejtė bashkimi me Kosovėn, ku pėr herė tė parė shqiptarė nė kėto troje jashtė kufijve administrativė tė Kosovės e ngritėn problemin nė nivelin mė tė lartė tė organizimit duke organizuar dhe mbajtur referendumin, duke matur vullnetin dhe verdiktin e popullit nė mėnyrėn mė plebishitare, ku votuan njė pėrqindje prej 98,43%.

Ky ishte njė akt sublim i kėsaj krahine shqiptare. Megjithatė, mungon finalizimi dhe konkretizimi, vėnia nė jetė e rezultateve tė Referendumit pėr njė Autonomi Territoriale - Politike dhe me tė drejtė bashkėngjitje me Kosovėn amė.

Nuk duhet harruar pėr asnjė ēast qė pas referendumit u bėnė pėrpjekje tė shumta qė Shqiptarėt e kėsaj zone tė mos pajtohen me gjendjen e tyre nė shumė sfera, kur edhe organizuan luftėn e armatosur nga pėrfaqėsuesit mė tė mirė tė popullit.

Pra, kjo krahinė ka ngritur dhe formuar edhe formacionin ushtarak UĒPMB, ku mendojmė se ka krijuar njė identitet si krahinė me shenja dalluese edhe nė nivelin politik dhe ushtarak ndėrkombėtar.

Pas shumė betejave dhe luftėrave heroike, u arrit qė shqiptarėt tė faktorizohen nė nivelin mė tė lartė dhe tė ulen tė tryezėn e bisedimeve. Marrėveshja e Konqulit ishte bisedim nė mes tė tri palėve. Lufta e armatosur ėshtė ndalur, duke u nėnshkruar kjo marrėveshje nėn prezencėn e faktorit politik dhe ushtarak ndėrkombėtar.

Prandaj duhej qė z. Meta ta posedonte informacionin e saktė, se ka pasur luftė tė armatosur pėr realizimin e tė drejtave. Duhej kėrkuar demilitarizimi i kėsaj krahine. Ku kėto ishin edhe kushte konkrete tė marrėveshjes lidhur me ndėrprerjen e luftimeve.

Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes sė Konqulit dolėn nė shesh shumė ēėshtje, si shkatėrrimet qė bėri shteti Serb pėr dėbimin dhe zhvendosjen e shumė lokaliteteve shqiptare si tė infrastrukturės dhe tė qindra shtėpive, tė mijėra banorėve tė dėbuar qė lėshuan trojet e tyre.

Si pasojė e luftės, vetėm pas qershorit tė vitit 1999 deri mė 31 dhjetor 2002 vetėm nė Komunėn e Gjilanit tė ardhur prej tri komunave janė 1742 familje me 11.783 banorė, kurse nė tėrė Kosovėn mbi 50 mijė banorė.

Kėto shifra pranohen edhe nga UNHCR-i. Kategoria e tė zhvendosurve nė veēanti nga Komuna e Medvegjės, Malėsia e Bujanocit dhe Karadaku i Preshevės janė problem shumė i mprehtė qė asnjėherė qeveria Serbe nuk dėshiroi, as tė dėgjojė jo mė tė pėrgatitė dhe t’ua afrojė apo bėjė njė ofertė serioze dhe tė interesohet, tė investojė pėr rikthimin e tyre nė shtėpitė dhe pronat e veta.

Nga kėshilltarėt e tij politikė, z. Meta duhej tė kishte kėrkuar informata shtesė se janė mbajtur disa seanca tė pėrbashkėta tė tė gjithė Kėshilltarėve Komunalė Shqiptarė, tė zgjedhurit e popullit, ku kanė miratuar edhe platforma tė pėrbashkėta politike.

Qeveria e Shqipėrisė duhej tė mbante qėndrime tė prera dhe tė kėrkonte kushte pėr pjesėmarrjen e shqiptarėve pėr zgjedhjet nacionale pėr Parlamentin e Serbisė.

Ėshtė miratuar njė platformė politike nė tri pika themelore: Parimet ku ka edhe kėrkesa tė veēanta dhe dispozita pėrfundimtare ku nga Kėshilltarė Komunalė ėshtė miratuar. Kjo mbledhje e kėshilltarėve shqiptarė ėshtė pėrsėritur edhe mė 25.01.2009.

Z. Meta, duhej ti shtronte ngricė Beogradit dhe ti parashtronte problematikėn para qeveritarėve tė Republikės sė Serbisė se:

- Nuk ėshtė investuar fare nė kthimin e tė zhvendosurve, nė investime por edhe nuk po i ndalen arrestimet dhe burgosjet politike.
- Ende mbetėt pėr t’u dėshiruar rritja e tė punėsuarve nė administratėn komunale tė tri komunave si nė policinė multietnike, ku numri i policėve shqiptarė duhet tė pėrfaqėsohen edhe nė hierarkinė komanduese tė saj. Kuadri komandues nuk pėrputhet me numrin e popullatės shumicė tė kėsaj krahine. Po i detyrojnė policėt shqiptarė tė shėrbejnė jashtė komunave tė veta.
- Nė gjykata ka numėr shumė tė paktė shqiptarėsh.
- Nė shėndetėsi po ashtu duhet tė shkohet pėr njė kontroll tė rėndomtė nė Prishtinė, Vranjė, Leskoc apo Beograd. Kėrkesat gati sa nuk kanė ndėrruar qė nga ajo kohė pėr ndėrtimin e materniteti apo tė njė spitali tė pėrgjithshėm rajonal.

I kujtojmė z. Meta, se ekziston njė psikozė e mbėshtetur dhe e arsyeshme, pėr shkak qė nė kėtė rajon kemi 30 baza ushtarake me njė arsenal tė madh armatimi tė pėrqendruar krejt afėr kufirit me Kosovėn.

Cepotini, njė bazė ushtarake afėr qendrės sė Bujanocit, po pėrhap njė psikozė tė frikės dhe tė pa sigurisė. Demilitarizimi i kėsaj zone dhe kontrollimi i kėtij rajoni nė bazė tė marrėveshjes sė Konqulit nuk ėshtė duke u respektuar.

Z. Meta duhet tė kishte ditur se: mungon shkollimi i lartė nė gjuhėn amtare.
Pse shqiptarėt tė mos kenė njė universitet publik nė gjuhėn shqipe?

Neve shqiptarėve duhet tė na lejohet edhe me dispozita ligjore dhe me kushtetutė, pėrdorimi i simboleve kombėtare shqiptare.

Ēfarė kėrkojnė shqiptarėt?

- Tė ndėrtohet njė Spital i Pėrgjithshėm Rajonal nė Preshevė.
- Tė lejohet dhe rregullohet me ligj pėrdorimi i gjuhės shqipe nė tė gjitha nivelet.
- Tė ndahen mjete pėr nxitjen e zhvillimit tė rajonit ku shqiptarėt jetojnė nėpėr lokalitete.
- Tė paguhen dėmet dhe shkatėrrimet e shtėpive si pasojė e luftės.
- Policia dhe ushtria tė kthehen nėpėr kazerma dhe mos tė krijojnė psikozė tė frikės sikurse ėshtė baza ushtarake nė Cepotin, 7 km afėr qytetit tė Bujanocit, Malėsi tė Bujanocit, livadhi tė Shehut mbi Preshevė e nė disa pika tė Komunės sė Medvegjės.
- Zona e kufirit dhe tėrė territori i tri komunave tė jetė nėn kontrollin dhe monitorimin e vazhdueshėm tė forcave ushtarake tė NATO-s apo OKB-sė sė bashku me policinė multi-etnike e jo ushtarė e xhandarmėri.
- Tė ketė liri tė plotė lėvizjeje nėpėr tė gjitha lokalitetet shqiptare veēanėrisht nėpėr brezin kufitar Kosovė-Serbi.
- Tė krijohen kushte pėr kthimin e tė zhvendosurve nė trojet e veta.
- Republika e Serbisė duhet tė pranojė zyrtarisht qė ka patur zhvendosje tė popullatės si pasojė e luftės.
- Tė ndahen mjete pėr kthimin e tyre nėpėr shtėpitė e veta.
- Tė gjithė shqiptarėt qė janė tė lindur nė Republikėn e Serbisė pas vitit 1945 e deri mė sot, duhet tė posedojnė dy nėnshtetėsi, pra tė ruajnė nėnshtetėsinė e Serbisė dhe nėse dėshirojnė, tė mund tė marrin edhe atė tė Kosovės, Shqipėrisė, Maqedonisė apo Malit tė Zi. Dhe kjo tė rregullohet me ligj.
- Tė rregullohet ngritja dhe themelimi i Kėshillit Nacional Shqiptar me ligj, nga tri komunat, e jo pėr ēdo muaj tė riemėrohet dhe komponohet njė grupim i quajtur “Trup Koordinues”.
Kryediplomati shqiptar z. Ilir Meta duhet tė kishte ngritur me tė madhe se:
- Duhet tė shpallet e vdekur apo tė plotėsohet marrėveshja e Konqulit nėn prezencėn e faktorit shqiptar, serb dhe ndėrkombėtar si ushtarak edhe politik. Nėse nuk plotėsohen kėto kushte, atėherė shqiptarėt nuk kanė nevojė tė marrin pjesė nė zgjedhje pėr Parlament Nacional tė Republikė sė Serbisė.
- Tė rikonfirmohet edhe njė herė referendumi i mbajtur mė 1 e 2 mars 1992.
- Duhet tė ruhen dhe konservohen monumentet e trashėgimisė kulturore nga e kaluara historike shqiptare.
- Tė lejohet ngritja e shtatores sė heroit tonė kombėtar Skėnderbeut nė qendėr tė Bujanocit.
- Tė ndalohen kurdisjet, montazhet dhe inskenimet pėr gjykime politike jo vetėm pėr ish-luftėtarėt e UĒPMB-sė, por edhe figura tjera publike me ndikim .
- Shqiptarėt tė pėrfaqėsohen nė ndėrmarrjet publike, sistemin bankar, nė shėrbimin konsullor dhe diplomatik nėpėr dikastere tė ministrive dhe komisione parlamentare nėse dėshirojnė pėr pjesėmarrje nė pushtetin qendror.

Kėto tė drejta i gėzojnė serbėt lokalė tė Kosovės, kurse shqiptarėt nė Serbi ende kėrkojnė plotėsimin e tyre.

Kjo vizitė nuk e ka patur kuptimin dhe ndikimin qė tė jetė pėr Kosovėn sepse tashmė Kosova ėshtė shtet i pavarur dhe i njohur nga 65 shtete mė tė fuqishme tė botės.

Kjo vizitė duhej bėrė ekskluzivisht pėr hir tė pozitės tejet tė palakueshme tė shqiptarėve nė Komunėn e Medvegjės, Bujanocit dhe Preshevės dhe nė pjesėt tjera tė Republikės sė Serbisė.

Gjendja e tė drejtave tė shqiptarėve nė kėtė krahinė ėshtė tejet alarmante dhe e vėshtirė, prandaj duhej kėrkuar qė sa mė parė tė plotėsohen kėto kushte pse jo edhe standarde.

Z. Meta duhej pėrgatitur shumė mė mirė me njohuri dhe informacione tė mjaftueshme pėr mos investimet dhe shpėrnguljet e heshtura tė shqiptarėve nėpėr Europė.

Shpesh ka vizita tė diplomatėve dhe konsujve tė ndryshėm sidomos evropianė nė kėto tri Komuna, por gjendja e tyre nuk ėshtė aspak e pėrmirėsuar. Prandaj edhe kjo vizitė e z. Meta, nuk ka sjellė asgjė pėr shqiptarėt e kėsaj krahine.

Z. Meta ėshtė dashur tė kėrkoj nga Kryetarėt e tri Komunave, kėshilltarėt Komunalė shqiptarė dhe nga njerėzit tjerė me ndikim dhe subjektet e tjera politike qė:

- Tė unifikohen qėndrimet dhe kėrkesat e faktorit politik dhe ish-ushtarak i shqiptarėve tė tri Komunave. Tė ndėrtojnė njė strategji veprimi.
- Tė kėmbėngulin nė kėrkesėn e tyre qė tė ftojnė bashkėsinė ndėrkombėtare pėr monitorim dhe pranim tė tyre duke ftuar forcat ushtarake tė OKB-sė ose tė NATO-s pėr njė prezencė tė pėrhershme nė kėtė krahinė.

Qeveria e Shqipėrisė shumė mė shumė bėri pėr serbėt lokalė tė Kosovės, se sa pėr shqiptarėt nga krahina e mbetur nėn administrimin e Serbisė.

Tė kujtojmė se nė Tiranė, nė fillim tė kėtij viti ishte njė delegacion i lartė i serbėve lokalė tė Kosovės nė krye me dy ministra aktualė serbė nė qeverinė e Kosovės ku u pritėn nė nivelin mė tė lartė edhe nga Kryeministri Shqiptar z. Sali Berisha dhe Presidenti z. Bamir Topi, ku ju premtuan njė donacion prej 400 mijė euro pėr Komunėn e Graqanicės.

Herė tė tjera, para se tė merret vendim pėr ta vizituar kėtė krahinė tė banuar me shumicė shqiptare, tė merren informacionet e duhura, e pastaj tė merret vendimi qė tė vizitohet kjo krahinė shqiptare. Mbesim me shpresėn se nė vizitėn e ardhshme tė Presidentit tė Shqipėrisė nė Beograd, tė parashtrojė dhe kėrkojė qė ēėshtja e shqiptarėve ende nuk ėshtė zgjidhur dhe kėrkon njė zgjidhje.

Po ashtu, edhe nėse vizita e paralajmėruar e presidentit tė Serbisė nė Shqipėri realizohet, shteti shqiptar ti parashtrojė Serbisė se shqiptarėt qė kanė mbetur nėn administrimi e Serbisė, ende nuk gėzojnė kurrfarė tė drejte!

****

Le tė jetė njė mėsim pėr herėt e tjera. Krerėt e shtetit shqiptar mė mirė tė mos vijnė pėr vizitė nė Beograd, Mesdvegja, Bujanoc dhe Preshevė, se sa tė vijnė dhe kjo vizitė mos tė jetė nė interes tė tė drejtave tė shqiptarėve tė kėsaj krahine!

*Autori ėshtė prof. i Ekonomisė nga kjo krahinė e mbetur nėn administrimin e Serbisė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=24846
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 14:24   19
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kėto ankesa do tė kishin kuptim sikur shteti shqiptar tė kishte Ministri tė Jashtme, sikur Ministria e Jashtme tė kishte ministėr nė krye tė saj dhe sikur ky ministėr tė ishte shqiptar. E asnjė nga pikat nuk plotėsohet, se ne Ministri tė Jashtme nuk kemi e Sllobodan Metoviēi nuk ėshtė as ministėr e as shqiptar. (Flisni me mjek ligjor t'ju japė pėrcaktim profesional pėr kėtė tė fundit.)

Dhe qė ta kuptoni mė mirė Sllobodanin, lexojani dhe deklaratat tė cilat i ka pėrsėritur dhe formuluar nė disa mėnyra qė tė mos keqkuptojė njeri se ēfarė thotė:

Citim:
Meta: Pajtimi serbo-shqiptar, i arritshėm

Pėr ministrin e Jashtėm Ilir Meta, njė pajtim mes shqiptarėve dhe serbėve nė rajon ėshtė njė proces i gjatė, por jo i paarritshėm. Natyrisht, sipas tij, do tė thotė njė proces i gjatė bashkėpunimi, mirėkuptimi, bashkėjetese dhe harmonie, ku sigurisht ėshtė mė e lehtė pėr tė nisur sot me raportet midis Shqipėrisė dhe Serbisė, por nė tė ardhmen patjetėr edhe midis vetė Kosovės dhe Serbisė.

Pėr “Tribuna” ministri Meta deklaroi: “Ashtu sikurse njė proces shumė pozitiv mendoj se tashmė ka nisur pėr tė gjithė qytetarėt e Luginės sė Preshevės, e cila ka qenė dhe mė problematike nė tė kaluarėn”.

http://www.standard.al/index.php/abi/3913.html
Shqiptarė tė Preshevės, Medvegjės e Bujanocit, nėse e dini ju se pėr ēfarė "procesi pozitiv" me ushtrinė serbe nė derėn e shtėpisė dhe shqiptarėt nė burgjet e Beogradit e ka fjalėn derri i kuq Metoviē... pėrveē qė s'njeh as marrėveshjet qė ka nėnshkruar Serbia pėr Luginėn e tė cilat i shkel nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe demonstrative.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.3.2010, 10:58   20
Citim:
Rexhepi: Vizita e Metės u kthye nė zhgėnjim

Intervistė ekskluzive me presidentin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė Preshevė, z.Orhan Rexhepi.


Z.Rexhepi cila ėshtė situata aktuale nė Preshevė?

Situata aktuale politike dhe e sigurisė nė Luginė tė Preshevės ėshtė e rėndė me tendencė tė pėrkeqėsimit tė mėtutjeshėm. Forcat e njėsive speciale serbe si ato tė xhandarmėrisė e tė ushtrisė sė rregullt pėrpos qė janė tė vendosura mbi malet e Preshevės dhe Bujanocit tashmė kanė “shtėpinė” e tyre, bazėn ushtarake” Cepotin” mes kėtyre dyja qyteteve.

Shėtitjet e kėtyre forcave mespėrmes qyteteve dhe fshatrave nėpėr tėrė Luginėn me tytat e armėve tė drejtuara kah fėmijėt shqiptarė, arrestimet e shumta tė njėpasnjėshme, pazhvillueshmėria ekstreme, largimi i gjykatave komunale tė Preshevės dhe Bujanocit nė Vranjė, vrasja e njė shqiptari tė Gostivarit nga ana e njė polici serb pėr pike tė qejfit me hiq mė pak se dyzet e pesė plumba nė trupin e tij flasin vėrtetė shumė, kjo pra ėshtė situate aktuale nė Preshevė e mėtej nė Luginė.


Si e pritėt zv.kryeministrin shqiptar Meta?

Ishte vėrtetė vizitė historike sepse pėr herė tė parė pas nėntėdhjetė e shtatė vjetėsh, qėkurė ėshtė krijuar Shqipėria si shtet erdhi njė Diplomat i kėtij rangu nė Luginė tė Preshevės por qė atė ditė nė mbrėmje kjo vizitė u kthye nė zhgėnjim te popullata shqiptare e kėsaj treve.

Deklaratat e tija si “Periudha e diskriminimt etnik ka pėrfunduar” ose shėdrrimi i disfavorit tė pazhvillueshmėrisė nga 15-1 apo 7-1 nė 1-1 pėr shembull mes Beogradit dhe Preshevės apo heshtja e tij para Jeremiēit se tė drejtat e shqiptarėve tė Luginės do tė krahasohen me tė drejtat e minoritetit serb nė Shqipėri kur ky minoritet nuk ekziston fare nė shtetin tonė Amė nuk duan asnjė koment.

Ndoshta mundė tė gaboj por mendimi im ėshtė se e tėra kjo nuk ka tė bėjė fare me ndonjė lloj diplomacie. Ia rikujtoj Ilir Metės, se ne jemi autokton dhe jo si “serbėt” e shpikur nė shtetin tonė Amė.


A do ishte me interes mė tė gjerė kombėtarė, sikurse tė vizitohet Medvegja?

Pas asaj qė bėri e tha nė Preshevė e Bujanoc mė mirė qė nuk shkoi nė Medvegjė sepse nuk kishte ēka tė thoshte nga se atje diskriminimi etnik ndaj shqiptarėve vėrtetė ka pėrfunduar sepse tashmė shqiptarė atje nuk ka mė.


Cilat janė tė rejat nė lidhje me Kėshillin Nacional?Do ta pėrkrahni kėtė kėshill?Nėse duhet pėrkrahur, na thoni pse dhe nėse jo, cila ėshtė arsyeja?

Duhet patjetėr tė deklaroj atė tė cilėn edhe konstant po e them pėr mediat lokale nė Luginė. Kushdo qė nuk e pranon se rreth 70% tė nėshkrimeve janė tė vjedhura ose tė falsifikuara e gėnjen vetveten sepse qeveria serbe ka lejuar qė kėto nėshkrime mund tė mblidhen edhe pėrmes personave tė tretė pa ndonjė autorizim tė veēantė.

Pa asnjė dilemė po e them se kėto nėnshkrimet i duhen Serbisė pėr ti pėrdorur si njė referendum nė hije karshi referendumit tė 1 e 2 Marsit 1992 mu atėherė kur tė bėhet demarkacioni i kufirit mes saj dhe Kosovės, qė kur tė kėrkojė ta mbajė veriun e Kosovės me ēdo kusht, ta mbajė edhe Luginėn e Preshevės poashtu me ēdo kusht.

Prandaj kushdo qė i thotė vetes shqiptar nuk do ta pėrkrah kėtė lloj kėshilli nacional sepse ai ėshtė i drejtuar pro Serbisė e kundėr Luginės sė Preshevės.


Me liberalizimin e vizave, Presheva po shterrohet. Tek kush e gjeni fajin?

Faji ėshtė nė radhė tė parė te pushteti serb por nė masė tė madhe edhe tė politika shqiptare e Luginės sė Preshevės sepse nuk kanė marrė asnjė hap konkret nė pėrmirėsimin e gjendjes ekonomike , politike e mbi tė gjitha tė sigurisė.

Ēfar tė thuhet pėr shembull kur deputeti nė parlamentin serb Riza Halimi me votėn e tij pėr buxhetin republikan tė kėtij shteti shpėton qeverinė e tyre nga rrėzimi.


Pse po mungojnė nė Preshevė, aktivitetet rinore dhe rifreskimi me projekte tė ndryshme nė tė mirė tė rinisė?

Tė gjitha ato qė i pėmenda pas pyetjes sė parė janė shkaqet kryesore, mungon vullneti mungon investimi adekuat, mungon strategjia e gjithėmbarshme, mungojnė institucionet pėrkatėse, thjeshtė mungon shteti.


Si duket politika shqiptare po flenė nė lidhje me djemtė qė u arrestuan nė Preshevė nga xhandarmėria serbe. Komenti juaj?

Gjatė takimit me Kryeministrin shqiptarė Sali Berisha vėrejta se shumė mė tepėr u interesua ai gjatė dy orėve sa ishim me tė se politika shqiptare e Luginės gjatė kėtyre pesėmbėdhjetė muajve, por megjithatė, edhe nė kėtė rast partitė politike janė tė ndara mu ashtu si edhe rreth kėshillit nacional, PVD-sė dhe UDSH-sė nuk u intereson fare se ēfar po ndodhė dhe ēfarė do tė ndodhė me ata djemtė tanė nė Beograd.

Kėto dy subjekte as edhe njė cent nuk e kanė dhėnė pėr ēėshtjen e tyre derisa Kryetari Komunės sė Bujanocit Shaip Kamberi nuk e ka nė plan tė japė gjė edhepse i ka premtuar 2500 euro para gjashtė muajėve.

Nga ana tjetėr pos LKSH-sė qė e udhėheq unė edhe PDSH dhe BDL edhepse jo sa duhet kanė ndihmuar dhe po ndihmojnė vazhdimisht. Tė gjithė duhet ta kemi tė qartė edhe nė Kosovė edhe nė Luginė tė Preshevės se para gjyqit serb ndodhet dhe po tenton tė gjykohet e tėrė UĒK-ja gjithashtu edhe e tėrė Lugina e Preshevės.


Cila ėshtė mė e reja nė lidhje me djemtė qė po gjykohen nė Beograd?

Pas pesmbėdhjetė dėshmitarėve, trembėdhjetė tė prokurorisė dhe dy tė mbrojtjes, i ka ardhur radha dėshmitarit kryesor i cili ėshtė i definuar si dėshmitarė bashkėpuntor me shifrėn mbrojtėse “Bozhuri 50” e qė fatkeqėsisht ėshtė shqiptar nga komuna e Preshevės.

Gjatė tetė ditėve tė dėshmisė sė tij ai ėshtė ngatėrruar plotėsisht, here ka bėrtitur herė ka sharė e herė ka qarė derisa ėshtė munduar edhe tė sulmojė fizikisht ndonjė nė sallėn e gjyqit. Dėshmitė e tė gjithė dėshmitarėve tė deritashėm si edhe dokumentacionet e paraqitura e nxjerrin nė shesh faktin se gjithēka ėshtė e montuar politikisht, arsyeja, faktet janė qindpėrqind nė favor tė djemėve tanė derisa gjykimi po vazhdon.


A i keni vizituar?Ju keni informata tė drejta, cila ėshtė gjendja e djemėve nė burgjet serbe?

I kam vizituar pesė herė dhe do ti vizitoj pėrsėri, me mua ēdoherė kanė qenė edhe pėrfaqėsues tė Kėshillit pėr tė Drejtat e Njeriut nė Preshevė por ndonjėherė edhe pėrfaqėsues tė partive tė ndryshme politike. Pėr dallim nga vizita e parė, pas vizitės sė fundit kam vėrejtur njė moral tė fortė tek ta.


A ėshtė njoftuar nga pozita shqiptare dhe opozita, zv,kryeministri shqiptar Ilir Meta, qė djemtė e Preshevės, po qėndrojnė nė burgjet serbe?

Nuk e di por dua tė besoj se po, por unė qė nga fillimi deri nė kėto momente nė detajet mė tė imėta kam njoftuar Ambasadėn e Republikės sė Shqipėrisė nė Beograd.

Nė tė njejtėn mėnyrė pėrmes Ambasadės sė Belgjikės po nė Beograd kam njoftuar edhe Brukselin e ēka ėshtė mė e rėndėsishme pėrmes Zonjės Shirly Klouz Dioguardi edhe Vashingtonin.


Bashkėpunimi juaj me partitė tjera nė Preshevė?

Me PDSH-nė dhe BDL-nė kemi pak bashkėpunim por do tė duhet tė intensifikojmė kėtė bashkėpunim patjetėr sepse momentet vendimtare pėr Luginėn e Preshevės patjetėr do tė vijnė.

PVD-ja dhe UDSH-ja me veprimet e tyre gjithnjė e mė tepėr po dėshmojnė se janė parti pro-serbe dhe si pasojė bashkėpunimi me to nuk vie nė konsiderim.


Po me ata tė Shqipėrisė dhe Kosovės?

Me Partitė nė Shqipėri nuk mbajmė kontakte pėrpos atyre zyrtare derisa nė Kosovė dhe Maqedoni pak mė tepėr me partite e krahut tė Luftės dhe mė duhet tė pranoj se kjo mėnyrė e komunikimit nuk ėshtė nė rregull fare.


Sipas jush, a do tė duhej tė ngritet zėri mė i organizuar rreth padrejtėsive tė mundshme?

Sigurisht dhe patjetėr, zėrin e kemi ngritur dhe parakushtet i kemi krijuar, kemi Kuvendin e delegatėve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, kemi Platformėn Politike e cila duhet tė ndryshohet e mbi tė gjitha kemi Referendumin dhe Luftėn e Armatosur.

Njė sekondė e mė parė duhet tė drejtohemi kah Kosova dhe Shqipėria, vetėm atėherė padrejtėsitė do tė pėrfundojnė.


Kur nyja gordiane do tė prishet pėr Preshevė, Medvegjė dhe Bujanoc?

Nyja Gordiane duhet patjetėr tė shthurret pėr tu rregulluar gjėrat qė jemi duke i pritur me shekuj tė tėrė. Historia na mėson se ēdo njė shekull ndodhin gjėrat e mėdha dhe mė nė fund edhepse me njė vonesė tė madhe ĒĖSHTJA SHQIPTARE duhet patjetėr tė rregullohet njėherė e pėrgjithmonė dhe do tė rregullohet se jemi tė pozicionuar kah duhet.

Bashkimi Europian nuk don brenda vehtes sė tij shtetet e Ballkanit perendimorė sė bashku me problemet e tyre, sepse automatikisht kėto probleme do tė bėhen tė saja prandaj edhe ēėshtja shqiptare si mė kryesorja nė Ballkan duhet dhe do tė zgjidhet pėrfundimisht drejtė.

http://www.medvegja.net/web/intervis...orhan-rexhepi/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.