Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.9.2011, 21:21   21
Citim:
Lambrinidis: Shqipėria tė zbatojė marrėveshjen e detit

Ministri i Jashtėm i Greqisė, Stavros Lambrinidis, i ka bėrė thirrje Shqipėrisė tė respektojė marrėveshjen e nėnshkruar ndėrmjet dy vendeve pėr ndarjen e hapėsirė ujore.

Pas vizitės qė ka pasur me zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės nė Prishtinė, Lambrinidis ka thėnė se po shkon nė Shqipėri pėr t`iu dhėnė pėrkrahje perspektivės sė anėtarėsimit tė vendeve tė rajonit nė BE.

“Ne dėshirojmė qė Shqipėria tė jetė sikur vendet nė rajon, nė njė pozitė qė tė jetė njė vend kandidat. Ne dėshirojmė qė Shqipėria tė ketė perspektivė dhe ardhmėri nė BE. Kemi investuar shumė nė rajon dhe vazhdojmė tė investojmė aty dhe tė kemi marrėdhėnie tė mira me Shqipėrinė”, ka thėnė Lambrinidis.

Kryediplomati grek i ka bėrė thirrje edhe njė herė Tiranės zyrtare qė tė zbatojė marrėveshjen e nėnshkruar pėr ndarjen e ujėrave detare ndėrmjet dy shteteve.

“Kjo marrėveshje ėshtė e nėnshkruar nga dy shtete tė lira, prandaj presim qė kjo marrėveshje tė implementohet”, ka thėnė Lambrinidis.

Shqipėria dhe Greqia patėn arritur marrėveshje pėr ndarjen e ujėrave detare, por Gjykata Kushtetuese shqiptare e kishte quajtur antikushtetues paktin pėr ndarjen e territoreve ujore mes Shqipėrisė dhe Greqisė.

Sipas saj, marrėveshja ka shkelje procedurale dhe substanciale dhe shkelė Kushtetutėn dhe Konventėn e OKB pėr tė Drejtėn e Detit.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,13,62410
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.9.2011, 20:22   22
Citim:
Pakti me Greqinė, Haxhinasto: Gati negociatorėt

Zv/kryeministri dhe ministri i Jashtėm, Edmond Haxhinasto thekson se marrėveshja e ujrave me Greqinė do tė realizohet bazuar nė Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė. Haxhinasto shton se pėr paktin detar do tė ngrihet grupi i punės i cili do tė punojė paralelisht me atė grek.

Sipas tij, Shqipėria nuk ka pranuar dhe nuk do tė pranojė asnjė lloj presioni rreth paktit detar dhe se marrėveshja e ujrave do tė pėrmbyllet nė bazė tė ligjeve dhe interesave tė shqiptarėve.

“Mund tė them qė kemi disenjuar komisionin pėrkatės, pėrbėrjen e tij. Ky komision do tė plotėsohet nga pėrfaqėsues tė institucioneve respektive tė cilat do tė jenė pjesė e ekipit i cili do tė shqyrtojė me palėn greke tė gjithė hapėsirat dhe mundėsitė pėr ta konkluduar marrėveshjen nė fjalė”- tha Haxhinasto.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...ociatoret.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2011, 22:39   23
Citim:
‘Maxhoranca e ka lėnė Shqipėrinė pa kufij zyrtarė’

Kuvendi i Shqipėrisė nuk mundi tė miratonte as nė seancėn e ditės sė sotme ligjet qė kėrkojnė shumicė tė cilėsuar votash. Opozita, pavarėsisht thirrjes sė kryetares sė Kuvendit pėr tė miratuar ligjet, nuk dha votėn e saj.

Nė fjalėn e tij nė emėr tė Grupit Parlamentar tė Partisė Socialiste, mungesėn e votės, deputeti Ilir Gjoni tha se opozita kėrkon ligje tė qėndrueshme dhe jo me arna siē na keni prurė pėr shembulli Kodin detar.

Gjoni akuzoi maxhorancėn se e ka lėnė Shqipėrinė pa kufij, edhe pse po i afrohemi 100 vjetorit tė krijimit tė shtetit shqiptar.

“Kjo maxhorancė qė ta dini, sot qė jemi nė prag tė 100 vjetorit tė krijimit tė shtetit shqiptar e ka lėnė Shqipėrinė pa kufij. Po, po pa kufij pasi me ligjin e miratuar nė 2008 ata jo vetėm kanė shfuqizuar ligjin e 2001 por madje kanė shkuar deri atje sa tė shfuqizojnė edhe Protokollin e Firences tė 27 Janarit 1925.

Nė rendin e ditės tė seancės se sotme tė Kuvendit ishin futur pėr votim projektligjet pėr Kodet, qė u shtynė disa herė pėr shkak tė mungesės sė dakortėsisė nga ana e opozitės, e cila refuzoi votimin e tyre.

Kėshtu sot nė seancė pritej votimi i projektligjit “Pėr disa ndryshime she shtesa nė ligjin nr. 8378, datė 22.7.1998, “Kodi Rrugor i Republikės sė Shqipėrisė” tė ndryshuar”; “Pėr njė ndryshim nė ligjin nr. 9251, datė 8.7.2004 “Kodi Detar i Republikės sė Shqipėrisė” qe kerkojne 84 vota.

Gjithashtu nė rendin e ditės ishin pėrfshire edhe projekligjet qė u mbartėn nga seanca e shkuar dhe nuk gjetėn miratim. Votimi “Pėr gjykimin e Mosmarrėveshjeve Administrative dhe Organizimin e Drejtėsisė Administrative” dhe projektligji “Pėr disa shtesa dhe ndryshime nė ligjin nr. 7895, datė 27.1.1995 “Kodi Penal i Republikės sė Shqipėrisė”, tė ndryshuar”.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...-kufij-zyrtare
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2011, 21:34   24
Citim:
Thėnė nga radio zimbabve

Siē ėshtė tani puna, Turqia i thotė se nuk mund tė caktohet kufiri detar sipas "shelfit kontinental" me pretekstin se ishujt nė diskutim nuk kanė "shelf kontinental". Ky ėshtė problem i madh pėr Greqinė dhe nė fakt i duhet njė pėrcaktim rigoroz i kufirit me Shqipėrinė qė ta ketė si precedent tė fortė pėr tė ushtruar presion mbi turqit nė nivel organizmash ndėrkombėtare pėr tė zgjidhur kėtė problem shumėvjeēar qė ka me ta.

Citim:
“Pakti detar, Turqia i dha ryshfet gjykatėsve”

Marrėveshja detare me Shqipėrinė, ngacmoi Turqinė” Kėto fjalė janė thėnė vetėm pak ditė mė parė nga ish-Ministrja e Jashtme e Greqisė, Dora Bakojani nė njė intervistė pėr emisionin “Dosje tė reja” qė transmetohet nė televizionin e shtetit fqinj, SKAI.

Ish-Ministrja e Jashtme Greke, Dora Bakojani e pyetur nga gazetarja e emisionit “Dosje tė reja” shpreh nė njė farė mėnyrė keqardhje pėr prishjen e kėsaj marrėveshje, e cila sipas saj kishte plotėsuar tė gjitha qėllimet e politikės sė jashtme greke.

“Duhet tė them se kjo marrėveshje ishte “State of the art”. Kishim arritur tė plotėsojmė tė gjitha qėllimet e politikės sė jashtme greke, por njėkohėsisht tė bėjmė edhe njė punė ndėrmarrėse qė ishte tėrėsisht e nevojshme pėr marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve. Atėherė kishte kundėrshti nga Partia Socialiste qė doli me argumentin se i mori tė gjitha Greqia dhe se nuk duhet tė ishte nėnshkruar me tė tilla politika”, – ka deklaruar Bakojani.

“Nuk kisha asnjė dyshim, nuk kisha ndonjė vėrtetim, por nuk kisha dyshime se kjo marrėveshje kishte ngacmuar edhe Turqinė. Mė pas marrėveshja shkoi nė Gjykatėn Kushtetuese dhe aty u rrėzua”, – u shpreh pėr SKAI ish-Ministrja e Jashtme e Greqisė, e cila ishte njė prej firmėtareve tė kėsaj marrėveshje.

Nė emisionin “Dosje tė reja”, i pranishėm ishte dhe njė prej gazetarėve mė tė njohur tė shtetit fqinj, Stavros Lygeros, i cili lėshoi akuza tė rėnda, sipas tė cilave Turqia kishte korruptuar anėtarėt e gjykatės pėr tė rrėzuar marrėveshjen detare mes Shqipėrisė dhe Greqisė.

“Bėhet e njohur, dhe kur e di unė, do me thėnė qė e dinin edhe shėrbimet e Ministrisė sė Jashtme qė turqit ndėrhynė shumė ashpėr, duke dhėnė ryshfet edhe tek gjykatėsit qė krijoi njė klimė qė ēoi aty ku ēoi”, – u shpreh gazetari Lygeros pėr televizionin grek SKAI.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=107975
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2011, 20:09   25
Citim:
Pakti detar, Turqia: Akuzat e grekėve tė pabaza

Turqia reagoi zyrtarisht ndaj pretendimeve tė ish-ministres sė Jashtme greke, Dora Bakojani duke i cilėsuar ato si “tė pabaza”. Me anė tė njė njoftimi pėr shtyp, ambasada Turke nė Tiranė ėshtė shprehur se i ka pritur “me habi dhe keqardhje” deklaratat, duke theksuar se ato “nuk pasqyrojnė tė vėrtetėn”.

Gjuha diplomatike e pėrdorur nė kėtė reagim ishte shumė e kujdesshme. Emri i Bakojanit nuk citohej nė asnjė rresht tė njoftimit. Nė reagimin e saj, ambasada turke fliste vetėm pėr “disa lajme tė pabaza me objekt Turqinė dhe qė u referohen lajmeve me burim nga Greqia”.

http://rtv21.tv/home/?p=48224


Citim:
Berisha u takua me Samarasin

Gjatė Kongresit tė Partisė Popullore Evropiane, kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha zhvilloi njė takim me Antonis Samaras, kreun e partisė sė djathtė opozitare greke, Demokracia e Re.

Kryetari i Partisė Demokracia e Re, Samaras i propozoi kryeministrit shqiptar, Sali Berisha, qė dy vendet tė shqyrtojnė pėrsėri marrėveshjen pėr pėrcaktimin e kufijve tė zonave detare.

Sipas medieve elektronike greke, Berisha e pėrshėndeti propozimin e kryetarit tė Demokracisė sė Re dhe tė dy ranė dakord tė pėrfundojnė njė marrėveshje tė re mes tyre, kur opozita e djathtė tė vijė nė pushtet dhe kreu i saj, Samaras tė bėhet kryeministėr.

Nė prill tė vitit 2009, ish-kryeministri grek, Kostas Karamanlis, nėnshkroi marrėveshje me Berishėn Berisha pėr caktimin e kufijve tė zonave detare.

Marrėveshja shkaktoi reagime nga partitė politike nė Shqipėri, tė cilat e akuzuan qeverinė se i ka "shitur" Greqisė zonat detare shqiptare.

Partia Socialiste shqiptare apeloi kundėr marrėveshjes nė Gjykatėn Kushtetuese tė Shqipėrisė, e cila e anuloi atė.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,69323
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2011, 20:11   26
Citim:
Parlamenti grek, debat pėr marrėveshjen e Ujėrave me Shqipėrinė

Athinė, 17 dhjetor, NOA – Ndėrsa nė Shqipėri, duket sikur u spostua disi nga pėrditshmėria e zhvillimeve politike tė ditės, nė Greqi ende po debatohet mbi tė pėrfolurėn “Marrėveshje tė Ujėrave” mes dy vendeve tona. Siē bėjnė me dije mediat greke, ēėshtja ėshtė rihapur gjatė njė diskutimi nė parlamentin grek, ku ministrit tė Jashtėm Stavros Dimas, i ėshtė dashur t’i pėrgjigjet pyetjes lidhur me tė, ngritur nga deputeti grek i Laos, Y.Korantis.

“Unė dua tė theksoj se politika e Greqisė ėshtė pėr caktimin e tė gjitha zonave detare me tė gjithė fqinjėt e saj”, theksoi nė parim kryedioplomati grek. Duke shtuar mbi kėtė koncept se pėrcaktimi i zonave detare midis vendeve tė Mesdheut Lindor, pėrtej mundėsive tė rėndėsishme ekonomike qė ai krijon, funksionon si njė katalizator pėr paqen dhe sigurinė rajonale.

“Konventa e OKB-sė pėr tė Drejtėn e Detit ėshtė pjesė e acquis tė Komunitetit Evropian, dhe nė kėtė mėnyrė, respektimi apo nėnshkrimi i kėsaj Konvente ėshtė njė element themelor i perspektivave evropiane tė vendeve qė janė kandidatė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian”, tha ai duke nėnkuptuar edhe Shqipėrinė.

“Unė dua tė pėrsėris atė qė z. Korantis tha mė parė: Se si njė shtet bregdetar dhe njė anėtar i BE-sė, Greqia nuk heq dorė nga ndonjėra prej tė drejtave ligjore tė saj sovrane dhe zona ekonomike ekskluzive nuk ėshtė pėrjashtim nė kėtė parim themelor dhe pozitėn apo politikėn tonė tė jashtme. Nė kėtė kuadėr, unė ju kujtoj se marrėveshja shqiptaro-greke e 27 prillit 2009 pėr delimitimin e zonave detare cakton njė kufi me shumė qėllime nė kufijtė e dy zonave ekzistuese juridike, si dhe ato tė ardhshme, duke pėrfshirė ekskluzivitetin e zonės ekonomike. Nė takimet tona me vendet fqinje, ne pėrpiqemi pėr ta nxitur kėtė politikė”, theksoi ai. Ndėrkaq, Dimas solli nė vėmendje edhe faktin se pikėrisht, ēėshtja e zonės ekskluzive ekonomike, nuk ėshtė konsideruar mė vete, por nė kuadrin e gjerė tė krijimit dhe caktimit tė kufijve tė zonave detare nė pėrputhje me dispozitat e sė drejtės ndėrkombėtare, dhe konkretisht Konventės sė vitit 1982 pėr tė Drejtėn e Detit.

Ministri i Jashtėm grek pėrmendi gjithashtu edhe faktin sesi Greqia lidhur me kėtė ka nisur edhe negociatat me Egjiptin dhe Libinė, dhe do t’i rifillojė ato negociata sa mė shpejt nėse situata do ta lejojė njė gjė tė tillė. Duke nėnkuptuar se synon njė rihapje tė negociatave edhe me palėn shqiptare, pasi kjo e fundit e pezulloi marrėveshjen e lartpėrmendur mes dy palėve. Lidhur me zonat ekonomike ekskluzive mesdhetare, ai tha se ajo ngre ēėshtjen e kufirit nė mes tė shteteve fqinje bregdetare.

“Zona ekonomike ekskluzive ofron pėrfitime tė rėndėsishme, dhe ėshtė vetė evidente se vendi ynė do tė pėrfitojė prej tyre, nė kuadėr tė strategjisė sonė tė gjerė”, e pėrfundoi kryediplomati Dimas argumentin e tij.

http://www.noa.al/2011/12/parlamenti...me-shqiperine/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2012, 20:11   27
Citim:
Kriza, Greqia mbyll doganėn e Rripsit e Sajadhės

ATHINĖ- Kriza detyron shtetin grek tė mbyllė edhe doganat nė pikat kufitare me Shqipėrinė. Me urdhėr tė Ministrisė sė Ekonomisė Greke, prej 1 shkurtit nė gjithė Greqinė do tė pushojnė sė funksionuari disa pika kufitare e dogana. Urdhri i ministrit grek tė ekonomisė prek edhe dy pika doganore qė ndodhen nė kufirin shqiptaro-grek, qė lidh Sarandėn me gjithė rajonin e Thesprotisė.

Kėtu bėhet fjalė pėr pikėn e kalimit kufitar tė hapur sė fundmi, atė tė Abelonės, nė afėrsi tė fshatrave Karroq e Zminec e njohur nga ana shqiptare si pika e kalimit kufitar tė Rripsit, e hapur katėr vite mė parė,dhe qė ka funksionuar vetėm pėr kėmbėsorė, kjo pėr arsye se pala shqiptare nuk ka qenė ende e pėrgatitur pėr tė kryer shėrbime edhe pėr automjetet.

Ndėrkohė mėsohet se do tė pushojė sė funksionuari dhe dogana e Sajadhės, ku mjaft shtetas kryenin zhdoganimet pas kalimit tė kufirit shqiptaro-grek. Sipas mediave greke, mbyllja e pikave doganore, kryhet me qėllim zvogėlimin e kostove operative duke lėnė tė funksionojnė vetėm doganat e mėdha.

Me urdhrin e fundit tė ministrisė greke tė ekonomisė, e vetmja pikė kufitare dhe doganore qė do tė funksionojė mes Shqipėrisė jugore, Sarandės me Thesprotinė dhe Igumenicėn, do jetė ajo e Qafė-Botės nga pala shqiptare dhe Mavromatit nga pala greke.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...-dhe-sajadhes/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2012, 19:57   28
Citim:
Greqia shet pjesė tė Korfuzit

Fondi i Privatizimit i Greqisė ka hapur njė tender pėr privatizimin e njė pjesė tė madhe nė ishullin e Korfuzit.

Fondi i Privatizimit ėshtė duke kėrkuar qė tė shesė “tė drejtat e sipėrfaqes” tė njė prone prej 120 akrėsh, deri nė 100 vjet.

Tenderi ėshtė pjesė e pėrpjekjeve tė Greqisė pėr tė siguruar 19 miliardė euro deri nė vitin 2015 pėrmes privatizimit dhe shitjeve me koncesion.

Greqia tash pesė vjet gjenden nė recesion tė thellė, dhe ėshtė BE dhe FMN, qė i kanė dhėnė shtetit helenik dy pako shpėtuese prej qindra miliarda eurove nė pėrpjekje pėr t’ia rimėkėmbur ekonominė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=9924
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2012, 21:51   29
Citim:
Incidentet, peshkatarėt e Sarandės: Grekėt na cenojnė nė ujėrat tona

SARANDĖ- Peshkatarėt e Sarandės, ndihen tė kėrcėnuar nga rojat kufitare detare greke, cka i pengon qė tė ushtrojnė aktivitetin nė ujėrat territoriale shqiptare pranė kufirit ujor me Greqinė.

Frika qė i ka pushtuar ata nga penalizimet pėr sekuestro tė mjeteve lundruese apo arrestime, i ka shtyrė tė kėrkojnė mbrojtje nga autoritetet e policisė kufitare tė Sarandės, ndėrsa kanė bėrė tė ditur se incidentet kanė qėnė tė shumta.

“Ka ardhur greku 200 metra nė ujėrat tona. Dua tė di ku e kam zonėn e gjuetisė, sic po paguaj taksat dua tė kėrkoj edhe ndihmė tek shteti”, shprehet njė peshkatar

“Tė gjithė peshkatarėt do pajisen me hartėn kufitare. Do kėrkoj me insistim qė nė kapitenerinė e portit tė Sarandės tė vihet njė sistem noterimi si ajo e Durrėsit me punonjės mė efektivė pėr lėvizjet e trafikut detar”, u shpreh Shefi i Kapitenerisė sė Portit tė Sarandės Gjin Nikollaj.

Sipas peshkatarėve, sistemi identifikues grek pėrmes radarėve, penalizon mjetet lundruese shqiptare me gjobė deri nė 20 mijė euro ose sekuestrim tė mjetit lundrues. Shqetėsimi i peshkatarėve, ka alarmuar ndėrkohė Policinė e Shtetit e cila planifikon qė sė shpejti, tė dėrgojė nė Sarandė njė grup ekspertėsh pėr tė parė nga afėr gjendjen.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Konflikt pėr kufirin detar

Policia kufitare nė Sarandė ka marrė njė takim me drejtuesit e anijeve tė peshkimit, pas shqetėsimeve qė kėta tė fundit kanė pėrcjellė pak ditė mė parė.

Kryekomisar Kastriot Skėnderaj shef i Komisariatit tė Kufirit nė Sarandė tha se ishte vėnė nė dijeni tė shqetėsimeve tė peshkatarėve, qė janė akuzuar nga pala greke krejt papritur se po peshkojnė jashtė ujėrave territoriale shqiptare dhe po merren masa pėr t'i mbėshtetur ata me ēdo dokumentacion zyrtar qė saktėson koordinatat e lundrimit nė rast pėrballjeje me autoritetet greke.

Vetė peshkatarėt kanė kėrkuar prej kapitenerisė sė Portit qė t'i pajisė ata me harta detare tė pėrditėsuara.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...rin-detar.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2012, 19:46   30
Citim:
Ministri grek: Nuk e rinegociojmė marrėveshjen pėr kufirin detar, Shqipėria tė reflektojė

Ministri i Jashtėm grek, Stavros Dimas, gjatė raportimit nė Komisionin pėr Politikėn e Jashtme dhe Mbrojtjes, ka deklaruar se Greqia nuk do tė rinegociojė marrėveshjen pėr kufirin detar me Shqipėrinė. Kryediplomati Dimas ka bėrė tė ditur se sė shpejti Athina zyrtare do t’i parashtrojė qeverisė shqiptare kėrkesat e saj pėr legalizimin e marrėveshjes sė ujėrave dhe respektimin e tė drejtave tė minoritetit.

“Tirana zyrtare duhet tė gjejė mėnyrėn pėr t’i dhėnė fuqi juridike marrėveshjes sė arritur mes dy qeverive nė vitin 2008. Marrėdhėniet mes dy vendeve do tė varen nga predispozita e palės shqiptare pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje kruciale pėr Greqinė, duke mos lėnė jashtė vėmendjes edhe raportet e qeverisė shqiptare me minoritetin grek”, theksoi Dimas.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ike&Itemid=466
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2012, 18:55   31
Citim:
Ligji, Shqipėria rikthen kufirin detar me Greqinė

Shqipėria pėrcakton kufirin detar me Greqinė, tre vjet pas rrėzimit nė Gjykatėn Kushtetuese tė Marrėveshjes mes dy vendeve. Komisioni i Ligjeve pranoi dje me konsensus njė propozim tė Grupit Parlamentar tė PS-sė pėr caktimin e koordinatave nė njė gjerėsi prej 12 miljesh detare tė kufirit.

Pas diskutimit deputetėt ranė dakord me njė variant tė ofruar gjatė mbledhjes nga ministri i Brendshėm Bujar Nishani, pėr rikthimin nė fuqi tė nenit 3 tė ligjit tė vitit 2001, i cili ishte shfuqizuar nė vitin 2008. Nė nenin qė merr sėrish fuqi thuhet:
“Ujėrat territoriale tė Republikės sė Shqipėrisė shtrihen gjatė gjithė bregut tė saj, nė njė gjerėsi prej 12 miljesh detare, duke filluar nga vija e drejtė bazė qė shkon nga Kepi i Rodonit (Muzhit), Kepi i Pallės, i Lagjit (Kalasė sė Turrės), derdhja e Semanit, derdhja e Vjosės, bregu perėndimor i Ishullit tė Sazanit, Kepi i Gjuhėzės dhe i Gjirit tė Gramės, dhe mandej midis bregdetit shqiptar dhe ishujve tė Republikės Greke deri pėrmes kanalit tė Korfuzit. Gjerėsia e ujėrave territoriale nga derdhja e Bunės nė det deri te Kepi i Rodonit shtrihet deri nė vijėn e kufirit shqiptaro-jugosllav (Mali i Zi)”.
Gjatė mbledhjes sė Komisionit, nismėtari i kėtij drafti, Ilir Gjoni, tha se “ky ligj i propozuar nga qeveria nuk ka asnjė nen qė tė lidhet me ujėrat territoriale. Ndėrsa pėr kufirin nė tėrėsi ka vetėm njė nen, sipas tė cilit ai vendoset nė bazė tė traktateve mes dy vendeve. Duke shfuqizuar ligjin e vitit 2001, Shqipėria ka shfuqizuar vijėn e drejtė bazė tė Republikės sė Shqipėrisė, ka shfuqizuar gjerėsinė e detit territorial prej 12 miljesh detare tė Shqipėrisė. Ne gjykojmė qė tė bėhet amendimi i nenit 3 ashtu siē e kemi propozuar ne, qė vendi ynė tė mos ngelė me kufij tė papėrcaktuar, sidomos pas njė periudhe 100-vjeēare qė ne jemi si shtet”.

Nga ana e tij, ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, theksoi se megjithėse marrėveshja mes Shqipėrisė dhe Greqisė u rrėzua nga Gjykata Kushtetuese, kufiri tokėsor mes dy vendeve ėshtė pėrcaktuar nė bazė tė piramidave, pėr tė cilat ka takime tė shpeshta.

Sa i takon kufirit tokėsor me Greqinė, megjithėse nuk ka njė marrėveshje tė nėnshkruar mes dy vendeve, nisur nga protokolli i nėnshkruar nė vitin 1985, kemi njė regjim tė njohjes sė kufirit pėrmes piramidave. Parimisht nuk jemi kundėr propozimit tė PS-sė. Paragrafi i parė i propozimit tė PS-sė ėshtė i reflektuar plotėsisht nė ligjin aktual pėr kontrollin e kufirit”, u shpreh Nishani.

Megjithėse ligji kaloi me konsensus, kryetari i Komisionit, Ilir Rusmali, u pėrplas me deputetin Sajmir Tahiri, lidhur me njė pyetje qė ky i fundit bėri pėr kanalin e Korfuzit. Pas debatit mes tyre mbledhja u ndėrpre pėr 15 minuta, kohė gjatė sė cilės Rusmali, Gjoni dhe Nishani gjetėn edhe formulimin konsensual tė ligjit.


Debati nė Komisionin e Ligjeve

Ilir Gjoni: Duke shfuqizuar ligjin e vitit 2001, Shqipėria ka shfuqizuar vijėn e drejtė bazė tė Republikės sė Shqipėrisė, ka shfuqizuar gjerėsinė e detit territorial prej 12 miljesh detare tė Shqipėrisė. Ne gjykojmė qė tė bėhet amendimi i nenit 3, ashtu siē e kemi propozuar ne, qė vendi ynė tė mos ngelė me kufij tė papėrcaktuar, sidomos pas njė periudhe 100-vjeēare qė ne jemi si shtet.

Bujar Nishani: Pas rrėzimit tė Marrėveshjes nga Gjykata Kushtetuese krijohet njė situatė e cila duhet ta qartėsojmė pjesėn e asaj qė zoti Gjoni paraqiti, vijėn bazė tė bregdetit. Sa i takon kufirit tokėsor me Greqinė, megjithėse nuk ka njė marrėveshje tė nėnshkruar mes dy vendeve, nisur nga protokolli i nėnshkruar mė 1985-n, kemi njė regjim tė njohjes sė kufirit pėrmes piramidave. Parimisht nuk jemi kundėr propozimit tė PS-sė. Paragrafi i dytė ėshtė pjesa mė e rėndėsishme. Duke pasur parasysh qė kėrkohet njė specifikim mė i detajuar i vijės bazė, pavarėsisht se te ligji pėr rojėn bregdetare thuhet se ‘vija bazė kuptohet tėrėsia e vija tė drejta qė bashkon kepet dhe pikat mė tė dala tė bregdetit shqiptar’ dhe kėrkohet mė e detajuar, jam dakord qė ky propozim tė reflektohet nė legjislacionin tonė. Por ne propozojmė dy mėnyra pėr ta bėrė kėtė: ose tė firormulohet duke u ndryshuar neni 53 i shfuqizimeve te ligji pėr kontrollin dhe mbikėqyrjen e kufirit, ose ky paragraf tė futet te ligji pėr rojėn bregdetare.

Sajmir Tahiri: Pėrtej dakordėsisė nė parim pėr projektin e propozuar, kam disa pyetje qė mė ndihmojnė mua ta kuptoj pak mė mirė situatėn sot, veēanėrisht pas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese, qė hodhi poshtė njė marrėveshje tė negociuar nga shteti shqiptar me njė shtet fqinj. Sot qė flasim, nga autoritetet shqiptare a njihet zyrtarisht kjo e bashkėndarė me palėn tjetėr njė vijė kufitare detare nė kanalin e Korfuzit? A ka sot njė vijė kufitare tė bashkėpranuar nga tė dyja palėt, veēanėrisht pėr kanalin e Korfuzit? Mund tė vazhdoj me tė gjitha pyetjet, kryetar?

Ilir Rusmali: Pyetjet qė lidhen me projektligjin, apo jo?

Sajmir Tahiri: Po, tė gjitha qė lidhen me projektligjin.

Ilir Rusmali: Nėse ti do tė bėsh pyetje pėr kulturė tė pėrgjithshme mbrapa, tė garantoj unė njė kafe me ministrin dhe ulemi e diskutojmė ēdo gjė tė kulturės sė pėrgjithshme. Nismėn e ka marrė Grupi socialist. Qė Grupi socialist tė ketė pyetje pėr nismėn, ėshtė habi mė vete, por megjithatė, pyetjet kanė lidhje me nismėn jo nė tėrėsi, jo vendimi i Gjykatės, jo si ėshtė situata kėtu dhe atje, jo gjeopolitika, jo zgjedhjet nė Greqi! Nuk na duhen. Na duhen pyetje nė lidhje me nismėn. Nė qoftė se i ke nė lidhje me nismėn, bujrėm.

Sajmir Tahiri: Tani ėshtė mirė qė tė mos paragjykoni pyetjet e mia. Unė me shumė dashamirėsi jam duke pyetur ministrin dhe pėrfaqėsuesit e Ekzekutivit, dhe nuk kam asnjė shqetėsim nė lidhje me kėto qė po pyes. Nėse ministri e ndien qė ėshtė pyetje qė nuk i pėrket ēėshtjes, mund edhe tė mos pėrgjigjeni.

Ilir Rusmali: Pyetja e parė s’ka lidhje me nismėn dhe nuk ka mundėsi ta marrė fjalėn ministri, se nuk e lė unė ta marrė. Ke lidhur me nismėn, bujrėm 100 pyetje, ja ku e ke, se pėr kėtė punė jemi. Ose ndryshe organizohemi, mor vėlla, seancė dėgjimore pėr ēdo problem qė tė intereson pėr zbatimin e legjislacionit. Por sot kemi rend dite.

Sajmir Tahiri: Tani, a ka mundėsi tė heshtėsh dhe tė flas unė, se po flet shumė?

Ilir Rusmali: Po, ka mundėsi.

Sajmir Tahiri: Mos na e acaro kot kėtė mbledhje.

Ilir Rusmali: Si kryetar i Komisionit…

Sajmir Tahiri: Mė lėr tė mbaroj.

Ilir Rusmali: Dhjetė minuta pushim, tė dalin kamerat pėrjashta. Debil.

Sajmir Tahiri: Mos mė fol mua ashtu.

Mbledhja rifillon pas 15 minutash, ku Rusmali sė bashku me Gjonin dhe Nishanin negociuan propozimin e paraqitur nga Grupi i PS-sė.

Bujar Nishani: Propozimi ynė ėshtė ky, qė neni 53 ndryshohet si mė poshtė: “Neni 53 shfuqizime: ligji nr. 8771 datė 19.4.2001 pėr kufirin shtetėror tė Republikės sė Shqipėrisė, pėrveē nenit 3 tė tij, ligji nr. 8772 datė 19.4.2001 pėr ruajtjen e kufirit shtetėror tė Republikės sė Shqipėrisė, si dhe ēdo dispozitė tjetėr qė bie nė kundėrshtim me kėtė ligj shfuqizohet”.

Ilir Gjoni: Parimisht jam dakord, siē diskutuam edhe mė parė.

---

Neni 3

Ujėrat territoriale dhe ujėrat e brendshme

1. Ujėrat territoriale tė Republikės sė Shqipėrisė shtrihen gjatė gjithė bregut tė saj, nė njė gjerėsi prej 12 miljesh detare, duke filluar nga vija e drejtė bazė qė shkon nga Kepi i Rodonit (Muzhit), Kepi i Pallės, i Lagjit (Kalasė sė Turrės), derdhja e Semanit, derdhja e Vjosės, bregu perėndimor i Ishullit tė Sazanit, Kepi i Gjuhėzės dhe i Gjirit tė Gramės, dhe mandej midis bregdetit shqiptar dhe ishujve tė Republikės Greke deri pėrmes kanalit tė Korfuzit. Gjerėsia e ujėrave territoriale nga derdhja e Bunės nė det deri te Kepi i Rodonit shtrihet deri nė vijėn e kufirit shqiptaro-jugosllav (Mali i Zi).

2. Janė ujėra tė brendshme tė Republikės sė Shqipėrisė ujėrat e detit Adriatik dhe tė detit Jon, qė shtrihen brenda vijės sė drejtė bazė qė pėrshkon derdhjen e lumit tė Bunės, kepat e pėrmendur nė pikėn 1 tė kėtij neni dhe vijės sė drejtė bazė qė pėrshkon Kepin e Gjirit tė Gramės, Kepin e Gjirit tė Palermos, Kepin e Qefalit, Kepin e Sarandės, si dhe ujėrat kėtej vijės kufitare tė liqeneve dhe lumenjve kufitarė.

http://www.panorama.com.al/politike/...ar-me-greqine/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2012, 21:25   32
Citim:
Cenimi i kufijve, ministrat kundėrshtojnė opozitėn

Komisioni i Sigurisė miratoi dje nė unanimitet projektligjin pėr caktimin e kufijve detarė. Nisma e socialistėve rikthen nė fuqi ligjin e vitit 2001 ku pėrcaktohet qartė vija kufitare mes vendit tonė dhe fqinjėve. Edhe pse nė mendje pėr draftin mbledhja e Komisionit tė Sigurisė nuk kaloi pa debate.

Shkak u bė shqetėsimi i ngritur nga socialistėt se mungesa e kėtij kufiri tė pėrcaktuar ligjėrisht ka cenuar integritetin territorial tė vendit. Por ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, i pranishėm nė mbledhje, theksoi se nė asnjė moment nuk ka qenė i cenuar integriteti territorial. Nė kėtė takim ishin tė pranishėm dhe ministri i Jashtėm, Edmond Haxhinasto, dhe ministri i Mbrojtjes, Arben Imami.

Deputeti socialist, Pirro Lutaj, nė mbrojtje tė nismės sė PS-sė pėr ligjin e kufitar deklaroi se kjo ėshtė e domosdoshme, pasi zgjidh ngėrēin e ujėrave territoriale nė tė cilin vendi ynė ka pasur probleme. Propozimet e socialistėve kanė nė thelb pėrcaktimin e kufijve nė bazė, pasi, sipas tyre, ato nuk kanė nevojė pėr marrėveshje ndėrkombėtare si nė ligjin e vitit 2008.

“Ne mendojmė dhe e kemi shprehur disa herė se ndryshimet qė i janė bėrė ligjit kanė cenuar integritetin realisht. Pra, nuk e ka pasur tė pėrcaktuar qartė se deri ku i kemi ne ujėrat tona dhe unė po them njė gjė qė ėshtė pak e dhimbshme por e vėrtetė qė njerėzit tanė kur futin kėmbėt nė ujėrat e detit Adriatik dhe Jon nuk kanė pėrcaktuar asnjė nga parametrat e pėrcaktimit ligjor qė ka hapėsira ujore. Po njerėzit tanė futen dhe notojnė nė hapėsirat ujore ndėrkombėtare”, - tha Pirro Lutaj.

Nga ana tjetėr, ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, tha se nė asnjė rast nuk ka pasur cenim tė kufijve detare.

“Pėr sa u takon aspekteve tė tjera qė ka pasur hyrje apo dėnime tė peshkatarėve tanė mė lejoni tė qartėsoj se nuk ka pasur asnjė rast tė tillė ku peshkarexha nga vendet fqinje, tė kenė hyrė dhe tė kenė ushtruar aktivitetin e tyre tregtar nė ujėrat tona dhe tė mos jenė ndėshkuar. Nė rastet tė anijeve tė peshkimit tonė, qė mund tė jenė gjobitur nga autoritetet greke nuk ka pasur”, - tha Nishani.

Nė relacionin e grupit parlamentar socialist thuhet se nė ligjin e miratuar katėr vjet mė parė nuk ka asnjė nen qė lidhet me ujėrat territorialė. Sipas PS-sė, me shfuqizimin e ligjit tė vitit 2001 nė tėrėsi dhe nė mėnyrė tė veēantė shfuqizimin e nenit 3 tė tij, Shqipėria ka humbur vijėn ndarėse tė ujėrave territoriale, koordinatat e sė cilės pėrcaktoheshin qartė.

Kjo nismė e ndėrmarrė nga PS-ja u votua unanimisht dhe nė Komisionin e Ligjeve pas njė konsulte mes nismėtarit Ilir Gjoni dhe ministrit tė Brendshėm, Bujar Nishani. Ishte pikėrisht propozimi i kėtij tė fundit i cili bėri tė mundur qė nisma tė miratohet jo si njė amendim nė ligjin pėr kufirin tė vitit 2008, por tė vitit 2001 duke lėnė nė fuqi nenin 53 tė tij ku pėrcaktohet se ujėrat territoriale tė Shqipėrisė shtrihen gjatė gjithė bregut nė gjerėsi 12 milje detare, duke filluar nga vija e drejtė qė shkon nga Kepi i Rodonit, Kepi i Pallės, i Lagjit, derdhja e Semanit, e Vjosės, bregu perėndimor i ishullit tė Sazanit, Kepi i Gjuhėzės dhe i Gjirit tė Gramės dhe mandej midis bregut shqiptar dhe ishujve tė republikės greke deri nė kanalin e Korfuzit.

http://www.standard.al/index.php/joo...tojne-opoziten
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2012, 19:37   33
Citim:
Qeveria tė mos fshihet si struci, la Shqipėrinė pa sovranitet territorial
Piro Lutaj (Deputet i PS, anėtar i Komisionit pėr Sigurinė Kombėtare)

Mė nė fund, mazhoranca po e kupton se ēfarė dėmi i ka shkaktuar vendit, me shfuqizimin e ligjit 8771, datė 19.4.2001, “Pėr kufirin shtetėror tė RSH”, i cili lejoi negocimin nė dėm tė interesave kombėtare tė RSH me Greqinė. Opozita dhe tė tjerė aktorė tė fuqishėm tė shoqėrisė civile e kanė denoncuar kėtė marrėveshje, si njė akt tė rėndė nė dėm tė integritetit dhe interesave kombėtare tė Shqipėrisė. Iniciativa e Partisė Socialiste pėr ta ēuar nė Gjykatėn Kushtetuese kėtė marrėveshje, rezultoi e drejtė dhe vendimi i Gjykatės Kushtetuese i mbylli derėn njė akti tė paprecedentė. Edhe sot ėshtė po Partia Socialiste dhe shoqėria civile, tė cilėt po i kėrkojnė qeverisė tė bėjė riparimet e nevojshme tė legjislacionit qė i parapriu kėsaj marrėveshjeje.

Njė ligj i plotė pėr kufirin detar ėshtė i domosdoshėm pėr rivendosjen e sovranitetit tė humbur tė Shqipėrisė nė det. Nisma e marrė nga Partia Socialiste ėshtė nė kushtet e errėsirės sė plotė qė institucionet e shtetit tonė, si Ministria e Jashtme, e Brendshme dhe ajo e Mbrojtjes e kanė lėnė jo vetėm opinionin publik, por edhe Komisionin e Sigurisė Kombėtare, pėr kėtė ēėshtje. Iniciativa e Partisė Socialiste pėr rikthimin nė fuqi tė neneve 3 dhe 4 tė ligjit 8771, datė 19.4.2001, “Pėr kufirin shtetėror tė RSH” ėshtė pėr t’u pėrshėndetur, sepse ajo rivendos situatėn juridike detare, e cila ėshtė cenuar nėpėrmjet ndryshimit tė ligjit nė vitin 2008.

Hartimi i njė ligji tė plotė, pėrveē iniciativės legjislative, kėrkon njė punė tė mirėfilltė shkencore, sidomos nė skicimin e njė vije tė drejtė, bazė ligjore dhe tė pranueshme, por edhe tė njė ligji bashkėkohor. Kjo duhet tė jetė objekt i punės i institucioneve kėrkimore dhe shkencore, si dhe njohėsve tė sė drejtės detare. Me sa jam nė dijeni, Forcat Detare e kanė bėrė njė punė tė tillė, por projekti qė ato kanė paraqitur nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme, ėshtė mbajtur nė sirtar.

Ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, nė Komisionin e Sigurisė dhe Mbrojtjes, u shpreh se “Republika e Shqipėrisė i ka tė identifikuar kufijtė e saj dhe tė gjitha institucionet, qė janė tė ngarkuara me ligj pėr tė kontrolluar, monitoruar dhe menaxhuar kufijtė veprojnė mbi bazėn e kėsaj vije kufitare”. Neni 15, 76 dhe 83 i UNCLOS 1982 pėrcaktojnė qartė se kufijtė detarė midis shteteve bregdetare realizohen me marrėveshje nė pėrputhje me nenin 38 tė Statutit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Shqipėria deri sot ka vetėm njė marrėveshje me Italinė pėr delimitimin e Shelfit Kontinental dhe asnjė marrėveshje pėr delimitimin e kufijve tė detit territorial.

Kėshtu, Republika e Shqipėrisė nuk ka kufij detarė tė delimituar, pra nuk ka kufij detarė tė pėrcaktuar me marrėveshje, por nuk ka mė as vijė tė drejtė bazė dhe det tė brendshėm, det territorial, zonė ekonomike ekskluzive, shelf kontinental, hapėsirė ajrore etj. Me shfuqizimin e ligjit 8771, datė 19.4.2001, “Pėr kufirin shtetėror tė RSH”, Republika e Shqipėrisė ka hequr dorė nga ushtrimi i sovranitetit dhe tė drejtave sovrane nė tė gjitha hapėsirat detare qė i takojnė sipas sė drejtės ndėrkombėtare. Shfuqizimi i ligjit 8771, datė 19.4.2001 “Pėr kufirin shtetėror tė RSH” ka bėrė qė Shqipėria tė hyjė pa njė bazė ligjore pėr negocimin e Marrėveshjes me Greqinė dhe tė delimitojė hapėsirat detare ku ajo nuk ushtron sovranitet.

Me miratimin e ligjit 9861, datė 24.1.2008, “Pėr kontrollin dhe monitorimin e kufirit”, autoritetet e shtetit shqiptar, nė mėnyrė tė vullnetshme, kanė hequr dorė nga integriteti territorial detar nė njė sipėrfaqe prej rreth 10.000 km² dhe njė sipėrfaqe ku ushtron tė drejta sovrane rreth 6.000 km², tė cilat pėrbėjnė rreth 60% tė territorit tokėsor. Ky veprim i parapriu marrėveshjes negociuese nė dėm tė interesave kombėtare.

Kur Saliu thyente rekordet e notit nė Detin Jon, kishte kaluar kufirin shtetėror dhe notonte nė hapėsirė ndėrkombėtare. Ēdo shqiptar duhet ta dijė se kur fut kėmbėt nė det ka kaluar kufirin dhe ėshtė duke u larė nė ujėrat ndėrkombėtare.

Ministria e Jashtme, e Brendshme dhe ajo e Mbrojtjes janė nė dijeni tė asaj se ēfarė i kanė shkaktuar Shqipėrisė me shfuqizimin e ligjit 8771, datė 24.1.2001, “Pėr kufirin shtetėror tė RSH” dhe Marrėveshjen Detare me Greqinė. Ekspertėt mė tė mirė qė ka Shqipėria dhe qė nuk kanė qenė pjesė e negociatave, apo ekspertė tė shoqėrisė civile, kanė folur hapur dhe zyrtarisht pėr situatėn detare qė ėshtė krijuar. Mungesa e vullnetit pėr tė pranuar kėtė situatė nga qeveria po krijon njė precedent tė ri pėr tė bėrė arnime dhe jo pėr tė rivendosur situatėn juridike detare tė humbur pas vitit 2008.


E drejta ndėrkombėtare e detit dhe Shqipėria

Konventa e OKB-sė mbi tė Drejtėn e Detit (UNCLOS III) u negociua pėr gati 14 vjetėsh rresht. Shqipėria ka qenė pothuajse palė gjatė fazės fillestare tė negocimit, por Shqipėria nuk mori pjesė nė Montego Bay tė Xhamajkės pėr tė firmosur konventėn. UNCLOS 1982 hyri nė fuqi nė nėntor tė 1994-s dhe sot ėshtė e firmosur nga mė shumė se 150 shtete tė botės. RSH e ratifikoi kėtė konventė me ligjin nr. 9055, datė 24.04.2003, “Pėr aderimin e Republikės sė Shqipėrisė nė Konventėn e OKB-sė mbi tė Drejtėn e Detit”. RSH nuk ka dorėzuar ende instrumentin e ratifikimit te Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė dhe nė aktin e ratifikimit nuk ka deklaruar asnjė objeksion mbi UNCLOS 1982. SHBA-ja ka qenė njė nga kontribuuesit dhe investuesit kryesorė tė Konventės sė OKB-sė mbi tė Drejtėn e Detit (UNCLOS III) duke e firmosur atė mė 10 dhjetor 1982, nė Montego Bay tė Xhamajkės. Por SHBA-ja nuk e ka ratifikuar ende konventėn, pėr shkak tė pakėnaqėsive qė lidhen me shfrytėzimin e burimeve minerare tė nėntokės sė fundit tė detit. Megjithatė, UNCLOS 1982 ėshtė pranuar nga qeveria e SHBA-ja gjatė qeverisjes sė Presidentit Klinton. Konventa e OKB-sė mbi tė Drejtėn e Detit (UNCLOS 1982) nuk ėshtė akti ndėrkombėtar, i cili pėrcakton kufijtė detarė tė shteteve, por ajo pėrcakton parimet bazė mbi tė cilat shtetet, nėpėrmjet legjislacionit kombėtar dhe marrėveshjeve tė veēanta midis tyre bashkėpunojnė nė mėnyrė aplikative dhe nė frymėn e kėsaj konvente. Nė hyrjen e saj, UNCLOS 1982 shprehet se “Konventa ėshtė shumėdimensionale dhe pėrfaqėson njė moment tė rėndėsishėm nė bashkėpunimin ndėrkombėtar, nė procesin e hartimit tė traktateve”.

UNCLOS 1982 pėrcakton se shteti bregdetar ushtron sovranitet dhe tė drejta sovrane nė disa hapėsira detare. Pra, nė vartėsi tė hapėsirave detare nė tė cilat shteti bregdetar ushtron juridiksionin e tij, kufijtė e kėtyre hapėsirave pėrcaktojnė edhe kufijtė shtetėrorė tė shtetit bregdetar. Hapėsirat detare mė tė rėndėsishme janė hapėsirat nė tė cilat shteti bregdetar ushtron sovranitet tė plotė: deti i brendshėm, deti territorial, deti arkipelag dhe hapėsira ajrore mbi to.

Njė nga konceptet bazė qė pėrcakton UNCLOS 1982 ėshtė vija bazė, e cila mund tė jetė normale, e drejtė ose e kombinuar. Vija bazė ėshtė ajo vijė nga fillon matja e tė gjithė detit territorial dhe hapėsirave tė tjera detare tė shtetit bregdetar. Neni 7, 9 dhe 10 i UNCLOS 1982 jep parimet mbi tė cilat shteti bregdetar pėrcakton vijėn e drejtė bazė. Nėse njė shtet bregdetar nuk e shpall me ligj kombėtar vijėn e drejtė bazė, atėherė automatikisht matja e hapėsirave detare tė shtetit bregdetar nis nga vija bazė normale, ose siē quhet zakonisht, nga buza e ujit.

Neni 7, 9 dhe 10 i UNCLOS 1982 japin parimet mbi tė cilat ndėrtohet vija e drejtė bazė, ndėrsa neni 16 pėrcakton rregullat se si publikohet kjo vijė e drejtė bazė. Neni 16 shprehet se “shteti bregdetar duhet tė publikojė kėto skema ose lista tė koordinatave gjeografike dhe duhet tė depozitojė njė kopje tė secilės prej tyre te Sekretari i Pėrgjithshėm i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara”.

Nė Adriatikun Jugor dhe Detin Jon, vetėm Italia, Mali i Zi dhe Shqipėria, deri mė 1 mars 2008, kanė pasur tė shpallura me ligj vijėn e drejtė bazė. Greqia nuk ka pasur tė shpallur me ligj njė vijė e drejtė bazė, fakt i cili nėnkupton se hapėsirat detare tė Greqisė maten nga vija bazė normale ose buza e ujit. Greqia, me marrėveshje pėr delimitimin e kufijve tė saj detarė nuk mund tė ketė komoditetin e delimitimit nga njė vijė e drejtė bazė, pra nuk mund t’i mbyllė gjiret e saj, si Gjiri i Korfuzit, me vijė tė drejtė bazė.

Nė pėrputhje me UNCLOS III, hapėsirat detare tė njė shteti bregdetar tė pėrcaktuara nga kjo konventė janė:

a) Ujėrat e brendshme detare (midis bregdetit dhe vijės sė drejtė bazė);

b) Deti territorial (deri 12 milje detare nga vija bazė normale ose vija e drejtė bazė, kur e ke tė shpallur me ligj);

c) Deti arkipelag (Shqipėria nuk ėshtė vend arkipelag dhe nuk mund tė ketė det arkipelag) ;

d) Hapėsira ajrore (deri nė kufijtė e detit territorial);

e) Zona fqinje (nė vazhdim) deri 24 milje detare nga vija bazė normale ose vija e drejtė bazė kur e ke tė shpallur me ligj;

f) Zona ekskluzive ekonomike (deri 200 milje detare nga vija bazė normale ose vija e drejtė bazė kur e ke tė shpallur me ligj;

g) Shelfi kontinental (deri nė 350 milje detare do tė varet nga metodologjia e matur nga vija bazė ose sistemi batimetrik);

h) Zona e kėrkimit dhe shpėtimit nė det (me marrėveshje ndėrkombėtare jashtė detit territorial);


Ndryshimi i hapėsirave detare

Nė pėrputhje me UNCLOS 1982, hapėsirat detare tė RSH kanė evoluar si mė poshtė:

A) Ujėrat e brendshme detare tė RSH (njė shtet bregdetar mund tė ketė det tė brendshėm, vetėm nėse ka njė vijė tė drejtė bazė). Neni 8 i UNCLOS 1982, “ujėrat nga vija bazė e detit territorial nė drejtin tė tokės, formojnė detin e brendshėm tė njė shteti”. RSH ka pasur det tė brendshėm nga viti 1970 deri mė 1 mars 2008. Kur me vendim tė Kuvendit u shfuqizua ligji 8771, datė 24.1.2001 “Pėr kufirin shtetėror tė RSH”, automatikisht u shfuqizua vija e drejtė bazė.

Vija e drejtė bazė mund tė pėrcaktohet nė pėrputhje me nenin 10 (gjiret juridikė), nenin 9 ose nenin 7 (kur bregdeti ėshtė i thyer). Shqipėria, Italia dhe Mali i Zi e kanė ndėrtuar vijėn e drejtė bazė nė pėrputhje me nenin 7. SHBA-tė kanė kontestuar vijėn e drejtė bazė tė RSH (nga Lumi Buna deri nė Kepin e Gjuhėzės), pasi sipas tyre nuk ėshtė nė pėrputhje me nenin 10 tė UNCLOS. Vija e drejtė bazė e RSH ka ekzistuar pėr 38 vite, nuk ėshtė kontestuar nga asnjė fqinj detar i Shqipėrisė, nuk e kufizon lirinė e lundrimit nė matjen e detit territorial dhe, mbi tė gjitha, ajo ka marrė legjitimitet, pasi ėshtė pėrdorur pėr arritjen e Marrėveshjes pėr Delimitimin e Shelfit Kontinental me Italinė, nė vitin 1992.

B) Deti territorial i RSH-sė

Deti territorial (neni 3 i UNCLOS 1982 “Ēdo shtet ka tė drejtėn tė vendosė brezin e detit tė tij territorial deri nė kufijtė e jo mė shumė se 12 miljeve detare, tė matura nga vija bazė, e pėrcaktuar nė pėrputhje me kėtė konventė”. Duke nisur nga viti 1946, RSH ka pasur tė shpallur me ligj gjerėsinė e detit territorial: VKM 168, datė 9.12.1946 – 6 milje detare; ligji nr. 1535, shtator 1952 – 10 milje detare; dekreti nr. 3321, datė 1.9.1961 – 10 milje detare; nr. 4650, datė 9.3.1970 – 12 milje detare; dekreti nr. 5384, datė 23.2. 1976 – 15 milje detare; ligji nr. 7366, datė 24.03.1990 – 12 milje detare – ligji 9861 datė 24.1.2008 – 0 milje detare.

Metodologjia e pėrcaktimit tė kufirit tė detit territorial bėhet me deklarim, kur shteti bregdetar mė i afėrt ėshtė mė shumė se 24 milje detare larg, ose e kombinuar edhe me marrėveshje kur ka shtete qė duhet tė arrihen marrėveshje delimituese. Pra, ėshtė detyrim i konventės tė deklarosh pretendimin e gjerėsisė sė detit territorial dhe tė drejtėn e ushtrimit tė sovranitetit. Nė rajonin tonė gjerėsia e detit territorial tė shteteve ėshtė: Italia 12 milje detare, Greqia 6 milje detare (e detyruar nga Fuqitė e Mėdha nė vitin 1936), Mali i Zi 12 milje detare dhe Shqipėria 0 milje detare.

RSH sot nuk ka tė deklaruar kufij tė detit territorial dhe nuk ka marrėveshje me fqinjėt. Me Italinė nuk mund tė ketė marrėveshje, pasi distanca minimale me Italinė ėshtė 41 milje detare (Kanali i Otrantos). Me Malin e Zi nuk ka marrėveshje. Nė vitin 1977 ėshtė bėrė njė tentativė, por nuk u arrit marrėveshja pėr metodologjinė e delimitimit. Me Greqinė u arrit njė marrėveshje nė vitin 2009, por u rrėzua nga Gjykata Kushtetuese, nė vitin 2010.

C) Deti arkipelag

Shqipėria nuk ėshtė vend arkipelag dhe nuk mund tė ketė det arkipelag. Po ashtu, asnjė vend detar fqinj nuk i plotėson kriteret e tė qenėt shtet arkipelag.

D) Hapėsira ajrore

Hapėsira ajrore e RSH ėshtė hapėsira ajrore mbi detin e brendshėm dhe detin territorial deri nė kufijtė e detit territorial. UNCLOS, neni 2.2 “Ky sovranitet shtrihet edhe nė hapėsirėn ajrore mbi detin territorial”. Sipėrfaqja e hapėsirės ajrore tė RSH pėrtej territorit tokėsor ėshtė e barabartė me sipėrfaqen e detit tė brendshėm dhe detit territorial dhe shkon deri nė 10.000 km².

E) Zona fqinje

Zona fqinje (nė vazhdim) e RSH ėshtė hapėsira detare pėrtej detit territorial dhe mund tė shtrihet deri 24 milje detare nga vija bazė normale ose vija e drejtė bazė kur e ke tė shpallur me ligj. Neni 33 UNCLOS 1982 “Nė njė zonė nė vazhdim tė detit territorial tė pėrshkruar si zona nė vazhdim” dhe “Zona nė vazhdim mund tė shtrihet deri nė 24 milje detare nga vijat bazė e gjerėsisė sė detit territorial”. RSH asnjėherė nuk ka deklaruar tė drejta sovrane mbi kėtė hapėsirė detare dhe nuk ka bėrė deklarimin mbi gjerėsinė e saj tė pretenduar. Po ashtu, RSH nuk ka marrėveshje delimituese me fqinjėt pėr kėtė hapėsirė.

F) Zona ekskluzive ekonomike

Zona ekskluzive ekonomike e RSH ėshtė hapėsira detare pėrtej detit territorial deri nė 200 milje detare nga vija bazė normale ose vija e drejtė bazė kur e ke tė shpallur me ligj. Neni 57 UNCLOS 1982 “Zona ekonomike ekskluzive nuk do tė shtrihet pėrtej 200 miljeve detare nga vijat bazė prej tė cilave matet gjerėsia e detit territorial”. RSH asnjėherė nuk ka deklaruar tė drejta sovrane mbi kėtė hapėsirė detare dhe nuk ka bėrė deklarimin mbi gjerėsinė e saj tė pretenduar. Po ashtu, RSH nuk ka marrėveshje delimituese me fqinjėt pėr kėtė hapėsirė nė pėrputhje me nenin 74 dhe 75 tė UNCLOS 1982. Nė Detin Mesdhe, asnjė nga shtetet nuk ka marrėveshje delimituese pėr zonėn ekonomike ekskluzive, pasi Italia me pozicion dominues nuk e njeh kėtė term tė UNCLOS 1982.

G) Shelfi kontinental

Shelfi kontinental i RSH ėshtė tabani i fundit i detit dhe nėntokė pėrtej detit territorial. Neni 76 i UNCLOS 1982 shprehet “Shelfi kontinental i njė shteti bregdetar pėrfshin fundin e detit dhe nėnburimet e zonės nėnujore qė shtrihet pėrtej detit tė tij territorial nėpėrmjet njė zgjatimi natyral tė territorit tė tij tokėsor nė qoshen e jashtme tė kornizės kontinentale ose nė njė distancė prej 200 milje nga vijat bazė nga tė cilat matet gjerėsia e detit territorial”. Por nė varėsi tė metodologjisė, ai mund tė shtrihet deri 350 milje detare.

Republika e Shqipėrisė, pėr shkak tė distancave me vendet fqinje duhet tė ketė marrėveshje delimitimi me to. Aktualisht, Shqipėria ka njė marrėveshje tė tillė vetėm me Italinė. Marrėveshja pėr Delimitimin e Shelfit Kontinental midis Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė Italisė ėshtė ratifikuar nga Parlamenti italian me ligjin nr. 147, datė 12 prill 1995 dhe ka hyrė nė fuqi mė 26 shkurt 1999. Po ashtu, Parlamenti shqiptar e ka ratifikuar marrėveshjen me ligjin nr. 7685, datė 15 mars 1993 dhe ėshtė dekretuar nga Presidenti i Republikės me dekretin nr. 500, datė 26 mars 1993. Pėr palėn shqiptare, marrėveshja ka hyrė nė fuqi mė 15 mars 1993. Marrėveshja e arritur me Greqinė nė vitin 2009 u rrėzua nga Gjykata Kushtetuese nė vitin 2010. Me Malin e Zi nuk ka pasur asnjėherė tentativa delimituese.


Zona e kėrkimit dhe shpėtimit nė det i RSH.

Zona e Kėrkimit dhe Shpėtimit nė Det tė RSH ėshtė e papėrcaktuar. Kjo zonė, jashtė detit tė brendshėm dhe atij territorial pėrcaktohet me marrėveshje. Zona e kėrkimit dhe shpėtimit nė det pėrcaktohet mbėshtetur nė nenin 98/2 tė UNCLOS 1982 dhe tė Konventės sė Hamburgut mbi kėrkimin dhe shpėtimin nė det 1979 (SAR 1979) Neni 2.1.4. “Ēdo rajon kėrkim-shpėtimi krijohet nė marrėveshje ndėrmjet vendeve aleate tė pėrfshira nė rajon”. Aktualisht, Republika e Shqipėrisė nė Detin Adriatik dhe Detin Jon ligjėrisht nuk ka realizuar krijimin e zonės sė saj tė pėrgjegjėsisė pėr kėrkimin dhe shpėtimin detar, zonė e cila duhet tė krijohet me marrėveshje me tre fqinjėt tanė, Malit tė Zi, Italinė dhe Greqinė. Mė 19 maj 2000, Ministria e Transportit dhe Telekomunikacioneve ka nėnshkruar nė datėn 19 maj 2000, nė Ankona, Itali, njė Memorandum Mirėkuptimi midis Qeverisė sė Republikės sė Italisė dhe Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė mbi Bashkėpunimin pėr Operacionet e Kėrkimit dhe Shpėtimit nė Detin Adriatik. Kjo marrėveshje ende nuk ėshtė ratifikuar nga Parlamenti i Republikės sė Shqipėrisė. Marrėveshja nė fjalė ėshtė ratifikuar nga Parlamenti i Republikės sė Italisė dhe ka hyrė nė fuqi mė 27 dhjetor 2001. Marrėveshja duhet tė rinegociohet, pasi nga pikėpamja e kufirit tė zonės sė pėrgjegjėsisė tė dy vendeve nuk ėshtė e saktė, pasi kufiri i zonės nuk kalon nė vijėn e mesme ndėrmjet vijave bazė tė dy vendeve dhe bie nė kundėrshtim me parimet e tė Drejtės Ndėrkombėtare pėr marrėveshjet dhe traktatet.

Nėse RSH do tė bėjė deklarimet e nevojshme dhe do tė kishte marrėveshje delimituese pėr ushtrimin e sovranitetit dhe tė drejtave tė saj sovrane nė pėrputhje me UNCLOS, nenet 16, 3, 33, 57, 74, 75, 76 dhe 83, hapėsira detare e RSH do tė ishte rreth 16.000 km² ose 60% e territorit tokėsor, nga tė cilat 10.000 km² hapėsirė me sovranitet tė plotė dhe pjesė e integritetit territorial tė RSH dhe rreth 6.000 km² sipėrfaqe me tė drejta sovrane pėr shfrytėzimin e burimeve natyrore (detare dhe nėndetare).


Vijon...

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...t-territorial/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2012, 18:51   34
Citim:
Marrėveshja pėr kufirin, Beja korrigjon Komisionin e Ligjeve

Komisioni i Jashtėm miratoi me konsensus amendimin e propozuar nga socialistėt, i cili kthen nė fuqi ligjin e vitit 2001 pėr kufijtė. Vendimi erdhi pas ndryshimeve tė bėra nga kreu i Komisionit, Fatos Beja, sipas tė cilit, formulimi i bėrė nga Komisioni i Ligjeve ishte ligjėrisht i pasaktė.

Sipas tij, nuk mund tė qėndrojė nė fuqi njė nen i njė ligji tė shfuqizuar pėr kėtė arsye propozohet njė amendim, sipas tė cilit, shfuqizohen tė gjitha nenet e ligjit tė vitit 2001 “Pėr kufirin shtetėror tė Republikės sė Shqipėrisė” me pėrjashtim tė nenit 3.

Ky argument i Bejės u pranua dhe nga anėtarėt e tjerė tė Komisionit. Por nė mbledhje nuk munguan as shqetėsimet e Kastriot Islamit lidhur me nismėn e PS-sė. Sipas tij, kthimi nė fuqi i njė ligji tė shfuqizuar nė 2008-ėn tregon se ėshtė gabuar 4 vite mė parė.

Po ashtu, sipas Islamit, duhet tė dihet edhe reagimi i Greqisė pėr kėtė ndryshim nė ligj qė vjen pas rrėzimit tė marrėveshjes me vendin fqinj pėr detin, por Beja pohoi se dy draftet nuk kanė lidhje me njėri-tjetrin.

Pas kėtyre diskutimeve ligjvėnėsit e mazhorancės dhe tė opozitės miratuan nismėn me mendimin e propozuar nga kreu i Komisionit.

Sipas kėtij amendimi, parashikohet qė ujėrat territoriale tė Republikės sė Shqipėrisė shtrihen gjatė gjithė bregut tė saj, nė njė gjerėsi prej 12 miljesh detare, duke filluar nga vija e drejtė bazė qė shkon nga Kepi i Rodonit (Muzhit), Kepi i Pallės, i Lagjit (Kalasė sė Turrės), derdhja e Semanit, derdhja e Vjosės, bregu perėndimor i Ishullit tė Sazanit, Kepi i Gjuhėzės dhe i Gjirit tė Gramės, dhe mandej midis bregdetit shqiptar dhe ishujve tė Republikės Greke deri pėrmes kanalit tė Korfuzit.

Drafti ka marrė tashmė miratimin e Komisionit tė Ligjeve dhe Komisionit tė Sigurisė kjo dhe pas akordimit tė arritur mes nismėtarit Ilir Gjoni dhe ministrit tė Brendshėm, Bujar Nishani pėr mėnyrėn e pėrfshirjes sė kėtij amendimi nė ligjin pėr kufirin.

Po dje, Komisioni i Jashtėm miratoi projektligjin “Pėr ratifikimin e Konventės sė Hagės “Pėr rivendosjen ndėrkombėtare tė detyrimit ushqimor ndaj fėmijėve dhe formave tė tjera tė mbėshtetjes pėr anėtarėt e tjerė tė familjes”.



Diskutimet nė Komisionin e Jashtėm

Qemal Minxhozi: Nė kėtė marrėveshje qė u rrėzua edhe nga Gjykata Kushtetuese, vija kufitare bregdetare mbetet e paqartė, sepse ligji i vjetėr kishte emra tė pėrcaktuar pėr vijėn kufitare, kurse ligji i sotėm e i 2008-ės nuk e ka tė pėrcaktuar nė mėnyrė tė plotė. Atėherė, pėr ta thėnė shumė thjeshtė, pėr t’i mbyllur rrugė ēdo sensibiliteti, ėshtė rėnė dakord qė tė rifuqizohet ai nen i ligjit tė vjetėr tė 2001-shit, qė u shfuqizua nė 2008-ėn

Kastriot Islami: Kemi pėrdorur njė logjikė nė 2008-ėn qė ligji i 2001-shit nė kushtet e reja duhesh amenduar. Dhe nė kėtė rast amendimi do tė thotė ‘tė shfuqizohet’. Tani vijmė nė 2012-ėn dhe themi meqenėse bėmė njė marrėveshje, ku ka njė vendim tė Gjykatės Kushtetuese dhe na rezultoi njė debat me njė ēėshtje delikate, atėherė le t’i kthehemi dhe njėherė dhe ta pasqyrojmė atė qė ishte nė 2001-shin?

Qemal Minxhozi: Pėr sensibilitet mė tepėr, se nė thelb nuk ndryshon asgjė

Kastriot Islami: Pyetja ime ėshtė kjo: kur tė negociohet prapė marrėveshja …

Fatos Beja: Ujėrat e brendshme deklarohen nga shteti, kanė njė procedurė tė pėrcaktuar nė Konventė tė cilėn vetė e kemi nėnshkruar vite mė pėrpara. Dhe ne kėtė kemi bėrė edhe nė ’70-ėn, ku i kemi kufijtė e pėrcaktuar.

Kastriot Islami: Pyetja ime ėshtė, kur tė negociohet marrėveshja tjetėr, e cila tė shpresojmė se s’do tė ketė kėtė sensibilitet, ky nen do tė ketė atė farsė qė kishte nė 2008-ėn apo ky nen do jetė sėrish nė fuqi.

Fatos Beja: Jo, ky nen ėshtė i dobishėm.

Kastriot Islami: Atėherė ne duhet tė pranojmė qė ne nė 2008-ėn kemi bėrė gabim…

Fatos Beja: Kemi disa ligje qė lidhen me ēėshtjet qė shkojnė deri te marrėveshja bilaterale. Ėshtė njė ligj I rojeve bregdetare, nė tė cilin pėrcaktohen ato terma tė kufizuara me Konventė e Detit, domethėnė ēfarė janė ujėrat e brendshme, ēfarė ėshtė vija bazė, etj. Kjo pėrcakton kuadrin rregullues. Dhe pėrveē kėsaj, kėto nuk ėshtė se kanė qenė marrėveshje inekzistente, apo qė mungonin si marrėveshje. Tani marrėveshja ėshtė njė ēėshtje bilaterale, ku tė dyja palėt bien dakord pėr kufirin. Kjo ka qenė linja e re e mandatuar edhe nė Evropė, dhe pėr dijeninė tuaj ne pasur dhe probleme tė tjera qė i kemi diskutuar dhe me ata tė ministrisė, qė Greqia nuk ka dashur tė hiqte ligjin e luftės, dhe ajo qė u argumentua dhe qė ne mbėshtetėm, tė dyja palėt dhe pastaj edhe Komitetit Ndėrkombėtar ekspertėt qė na mbėshtesnin, ne na thanė qė ėshtė Helsinki dhe ėshtė Helsinki ajo qė e garanton kėtė.

Kastriot Islami: Ti pyesim njėherė kėta tė ministrisė si ndihet pala greke me kėtė nismė?

Fatos Beja: Zoti Islami pėrfaqėsuesit e ministrisė nuk mund tė tė pėrgjigjen pėr pyetje qė kanė tė bėjnė me marrėdhėnie diplomatike, pasi nuk mund tė tė pėrgjigjen kėta se si ndihet pala greke me kėtė qė po bėjmė ne sot.

Kastriot Islami: Nuk po i pyes kėta se ēfarė kėta duhet tė bėjnė qė pala greke tė ndjehet mirė. Por po i pyes me njė veprim qė ka tė bėjė me marrėdhėniet me Shqipėrinė. Dhe nėse ne ndjehemi mirė se gjėrat po i bėjmė mirė, unė duhet tė kuptoj a po i prishim marrėdhėniet me Greqinė apo jo me kėtė qė po bėjmė kėtu?

Ekspertėt e MJ-sė: Jo, nuk kemi asnjė informacion, sepse ligji ėshtė nė fazėn e diskutimit dhe akoma nuk ėshtė miratuar, pra ne mund t’ia vėmė nė dispozicion materialet e akteve tė brendshme ligjore. Kėshtu qė pėrderisa nuk ėshtė shpallur ky ligj, nuk kemi asnjė reagim zyrtar apo nėpėrmjet shtypit pėr kėtė nismė ligjore qė ėshtė bėrė publike tashmė.

Fatos Beja: Unė e gjykoj qė formulimi nga pikėpamja e teknikės ligjore nuk ėshtė i saktė.

Kastriot Islami: Ėshtė shumė e rėndė kjo pėr komisionin e ligjeve.

Fatos Beja: Ne jemi deputetė dhe ēokush ka tė drejtė tė arsyetojė. Nėse ti shfuqizon nė ligj si mund tė ngelet njė nen nė fuqi. Ku tė kapet ai. Ndaj unė propozoj nė qė propozimin tonė nė vend tė shfuqizimit tė ligjit tė shprehemi pėr shfuqizim tė tė gjithė neneve tė ligjit tė 2001 me pėrjashtim tė nenit 3. Nuk mund tė shfuqizosh ligjin dhe tė mbash njė nen. Por do shfuqizosh ato nene qė janė pėr tu shfuqizuar dhe do lėsh nė fuqi ligjin me gjithė nenin. Ata kanė pasur njė debat pėr thelbin. Ideja e tyre ėshtė qė e kemi shfuqizuar ligjin. E vėrteta ėshtė qė ėshtė njė gabim i stafit dhe jo e deputetėve nė kuptimin e shkrimit ligjor. Ne kemi tė drejtė qė tė shprehemi pėr tė korrigjuar. Nuk ėshtė gabim qėndrimi, por shkrimi.

http://www.standard.al/index.php/joo...onin-e-ligjeve
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2012, 21:39   35
Citim:
Pakti detar me Greqinė, Beja: Kufiri ėshtė i mirėpėrcaktuar, marrėveshja vetėm pėr detaje

Kufiri i Shqipėrisė mbetet i pandryshuar dhe i mirėpėrcaktuar, pasi ai nuk ka qenė dhe nuk ėshtė i varur nga marrėveshja detare me Greqinė. Kėshtu ka deklaruar dje kreu i Komisionit tė Jashtėm Fatos Beja, duke nėnvizuar pėr “AS”-nė se marrėveshja me shtetin fqinj lidhet vetėm me detajet pėr shfrytėzimin e detit dhe jo me kufirin detar.

“Kufiri ekziston nė bazė tė akteve ndėrkombėtare tė njohura, e legjislacionit tė secilit vend dhe nuk shtrohet fare ēėshtja e njohjes, mosnjohjes sė kufirit pėr tė cilin ka pasur pėr fat tė keq edhe abuzime", - tha Beja.

Pėr kreun e Komisionit tė Jashtėm Beja marrėveshja me shtetin grek thjesht do tė pėrcaktojė detaje pėr shfrytėzimin e detit dhe nuk ka asnjė lidhje me pėrcaktimin e kufirit, i cili, sipas tij, ka pothuajse njė shekull qė ėshtė i mirėpėrcaktuar sė bashku me atė tokėsor.

"Asnjėherė nuk vihen nė dyshim kėta kufij. Ėshtė njė ēėshtje pėr t'u shtjelluar nė tė ardhmen, por nuk lidhet me kuptimin e njohjes sė kufirit pėr tė cilin flitet sot, sepse tė dy shtetet kanė nėnshkruar Kartėn e Helsinkit, qė pėrcakton qartė qė shtetet nėnshkruese njohin kufijtė ekzistues nė Evropė. " - u shpreh ai.

Mė tej, Beja bėri tė ditur arsyet e paktit detar me Greqinė, ku pohoi: "Ēfarė janė ujėrat e brendshme? Ēfarė ėshtė vija bazė? Ēfarė ėshtė deti territorial? Ēfarė ėshtė zona fqinje e kėshtu me radhė dhe qė lidhet me tė drejtėn e shfrytėzimit tė detit, tė shfrytėzimit tė nėntokės sė detit, e shfrytėzimit tė ujėrave territoriale. Tė gjitha kėto ėshtė mirė tė rregullohen nė njė akt bilateral, pėrtej akteve ndėrkombėtare. Njė akt bilateral shmang interpretimet e ndryshme nė momente tė caktuara".

http://www.standard.al/index.php/joo...tem-per-detaje
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2012, 20:48   36
Citim:
Panariti: Greqia nuk e kushtėzon TAP me marrėveshjen e ujėrave

TIRANE- Ministri i Jashtėm Edmond Panariti nė njė konferencė pėr mediat, nė prag tė vizitės sė tij nė Greqi, deklaron se nuk ka asnjė lidhje mes projektit tė gazsjellėsit transadriatik TAP dhe marrėveshjes sė ujėrave me Greqinė. Panariti u shpreh se kėto janė dy projekte tė ndara dhe Greqia nuk kushtėzon realizimin e njėrės me tjetrėn.

“Jam i njohur me interpretimin qė i kanė bėrė mediat projektit TAP. Dua tė them qė nuk ka varėsi mes kėtij projekti dhe marrėveshjes sė ujėrave. Progresi i njėrės nuk do kushtėzohet nga regresi i tjetrės prej palės greke”, tha ai.

Panariti shtoi se ka marrė mbėshtetjen e pakushtėzuar tė homologut italian dhe atij grek.

“Ėshtė e rėndėsishme qė tė tre vendet tė nėnshkruajnė njė marrėveshje pėr kėtė projekt, ėshtė e domosdoshme dhe kjo do arrihet. Jemi nė rrugė tė mbarė”, tha ai.

Panariti sqaroi se, “ Marrėveshja e ujėrave ėshtė ēėshtje e ndarė nga projekti TAP, do adresohet nė momentin e duhur, vendimi i Gjykatės Kushtetuese do jetė pikė referuese. Nė bazė tė tij do shohim si do avancojmė”.

Ndėrsa vizitėn e tij nė Greqi, kryediplomati e cilėsoi si njė vizitė normale nė kuadėr tė vizitave qė ai ka ndėrmarrė nė rajon.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.8.2012, 21:43   37
Citim:
Panariti: Gati grupet e punės pėr kufirin detar

Ēėshtja e marrėveshjes sė kufijve detare mes Shqipėrisė dhe Greqisė ėshtė ende pezull, ndėrkohė qė opozita po synon ta pėrfshijė zgjidhjen e saj pėrmes referendumit popullor. Por pėr ministrin e Punėve tė Jashtme, Edmond Panariti mundėsitė e finalizimit tė saj janė ende tė hapura. "Me urdhėr tė kryeministrit janė krijuar dy grupe pune qė po punojnė pėr prodhimin e opsioneve sa mė solide pėr adresimin e kėtij problemi. Pika e referimit nė hapat e mėtejshme do tė jetė vendimi i Gjykatės Kushtetuese, po pėr tė mos qenė i nxituar do tė mė lejoni qė unė tė pres rezultatin e grupeve tė punės pėr ta bėrė pastaj publik dhe pėr tė pėrcaktuar mė pas edhe strategjinė qė ne do tė ndjekim nė raport me Greqinė pėr rinegocimin apo pėr opsione tė tjera padyshim edhe pėr tė mos lejuar spekulime tė ndryshme nga aktorė apo faktorė sepse pėr ministrinė e Punėve tė Jashtme mbrojtja e interesave kombėtare ėshtė prioriteti mė madhor", - tha Panariti.

Dy ditė mė parė, Sekretari i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Jashtme, njėherazi kreu i grupit tė negociatorėve pėr marrėveshjen e ujėrave me Greqinė, Gazmend Turdiu mbrojti bisedimet me palėn tjetėr, duke hedhur poshtė akuzat e opozitės pėr shitje tė kufijve. "Nuk shoh asnjė shqetėsim tė bazuar, e them fare sinqerisht kėtė gjė, e them me pėrgjegjėsi nga pozicioni i kryetarit tė grupit tė punės. Ne po bėjmė njė punė qė ėshtė absolutisht legjitime, nė bazė tė njė grupi tė formuar sipas urdhrit tė kryeministrit pėr tė bėrė njė analizė tė brendshme pėr tė pėrfunduar me propozime tė cilat u paraqiten institucioneve shqiptare pėr vendimmarrje. Nuk ka negociata", - theksoi Turdiu. Sipas tij, "ėshtė shumė shpejt pėr tė folur pėr hartė pėrfundimtare tė kufirit. Aktualisht po flasim pėr analizė tė situatės dhe marrjen parasysh tė interesave tė Republikės sė Shqipėrisė nga gjithė pikėvėshtrimet e mundshme", - deklaroi Turdiu. Padyshim, shtoi ai, qė vendimi i Gjykatės Kushtetuese ėshtė i padiskutueshėm, i paapelueshėm dhe ėshtė pikėnisja e punės pėr vazhdimin e procesit deri nė arritjen e pėrfundimit tė legjitimit tė kufirit detar me Greqinė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=182396
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2012, 21:27   38
Citim:
MPJ: Nuk ka negociata me Greqinė

Midis Shqipėrisė dhe Greqisė nuk janė duke u zhvilluar negociata tė reja pėr tė riformulimin e marrėveshjes pėr ndarjen e kufijve ujore mes dy shteteve. Kjo ėshtė konfirmuar nga sekretari i pėrgjithshėm i Ministrisė se Jashtme Gazmend Turdiu, i cili kryeson dhe grupin e punės qė ėshtė ngritur pėr tė analizuar dhe pėrgatitur marrėveshjen e re qė do te jetė gati pėr qeverinė shqiptare nė njė rinegocim te dytė.

Ai sqaron se ėshtė ngritur njė grup punė me eksperte nga ministritė kryesore ndėrsa shpjegon dallimin mes grupit te punės dhe atij negociator. Turdiu ka dashur tė bėjė tė qartė se kjo tryezė funksionon vetėm nė shėrbim tė qeverisė shqiptare dhe se ajo nuk ka tagėr negociues me Greqinė.

Gjithashtu ai ka bėrė tė ditur se baza e gjithė punės qė po kryen ky grup ėshtė shqyrtimi I vendimit te Gjykatės Kushtetuese. Turdiu nuk thotė nėse ka njė date pėr nisjen e negociatave ashtu siē dhe pohon se marrėveshja mes dy shteteve pėr ujėrat do te ishte e rėndėsishme

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ret&Itemid=135
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2012, 17:27   39
Citim:
Panariti: Nuk jemi nė negociata me Greqinė pėr kufirin

Tiranė, 27 gusht 2012 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Edmond Panariti ka sqaruar ēėshtjen e marrėveshjes pėr kufirin detar me Greqinė. Nė nė njė konferencė pėr shtyp Panaritit theksoi se Shqipėria aktualisht nuk po zhvillon asnjė lloj negociate me vendin fqinj. Negociatat, tha ministri, do tė nisin nė momentin qė Shqipėria do tė jetė gati.

“Nuk ka as negociata, as grupe pune pėr negociata me Greqinė sa i pėrket marrėveshjes sė kufirit ujor. Ministria e Punėve tė Jashtme po merret me kėtė punė. Nėse do tė na duhet tė bisedojmė nė tė ardhmen me autoritetet greke kjo do tė bėhet nė respekt tė Kushtetutės, ligjeve tė vendit dhe konventave ndėrkombėtare”, u shpreh Panarit.

Nga ana tjetėr ministrin nėnvizoi se Ministria e Jashtme po pėrgatitet pėr tė qenė e gatshme pėr negociata me palėn greke dhe garantoi se ato do tė jenė transparente.

“Ėshtė mėse normale qė Ministria e Jashtme tė trajtojė dhe tė jetė e pėrgatitur pėr opsionet teknike pėr trajtimin e kėtij problemi”, tha Panariti. “Do tė jetė transparente nė ēdo hap. Negociata do tė fillojnė kur ne tė jemi gati me opsionet tona teknike”.

Ndėrkohė grupi parlamentar i Partisė Socialiste i ka drejtuar njė letėr Presidentit tė Republikės, Bujar Nishanit. PS i kėrkon kreu tė shtetit tė garantojė mbrojtjen e Kushtetutės dhe tė mos lejojė marrėveshje nė dėm tė interesit kombėtar tė Shqipėrisė.

http://www.kosova.com/artikulli/85454
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2012, 21:48   40
Citim:
Pakti detar me Greqinė, Panariti: Vendimi i Kushtetueses i prerė

TIRANE- Nė lidhje me ēėshtjen aq tė pėrfolur tė paktit detar mes Shqipėrisė e Greqisė, ministri i Jashtėm Edmond Panariti ka dhėnė sot sqarime nė Komisionin e Politikės sė Jashtme.

I akuzuar nga opozita se ka nisur negociatat pėr njė marrėveshje tė re pėr kufirin detar, ministri Panariti ka sqaruar nė komision se vendimi i Gjykatės Kushtetuese pėr kėtė ēėshtje ėshtė i prerė.

“Kemi vėnė nė dijeni Greqinė pėr kėtė vendim tė Gjykatės Kushtetuese. Pala shqiptare s’do bėjė hapa tė mėtejshme, pasi udhėrrėfyes pėr ne mbetet ky vendim”, tha ai.

Kreu i diplomacisė shqiptare theksoi edhe njėherė se pala shqiptare nuk ka nisur negociata tė reja me grekėt.

“Nuk ka negociata dhe as grupe negociatorėsh. Ka vetėm trajtesė teknike brenda ministrisė. Ėshtė ngritur njė grup pune pėr tė pėrfunduar marrėveshjen. Ky grup ėshtė ngritur me urdhėr tė Berishės mė 4 korrik”, tha Panariti.

Ai sqaroi mė tej se ky grup po punon pėr hartimin e njė marrėveshje tė re, porse deri mė tani nuk ka asnjė negociatė me palėn tjetėr.

Panariti tha ndėr tė tjera se, “Ky grup vijon punėn pėr eventualitetin e njė marrėveshje te re. Ka patur disa takime dhe me ekspert tė huaj. Punimet e grupit do i bėhen publike instancave pėrktėse”, sqaroi ai.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:40.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.