Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.9.2012, 19:25   41
Citim:
Greqi, Avramopulos: Pėr kufirin detar kemi rėnė njė herė dakord

Ministri i Jashtėm grek, Dimitris Avramopulos, deklaroi nė parlament se marrėveshja pėr kufirin detar qė ėshtė arritur me Shqipėrinė, duhet tė zbatohet.

“Tema e marrėveshjes sė vitit 2009, pėr delimitimin e zonės detare duhet tė zgjidhet, duke aplikuar tė gjithė ato, pėr tė cilat ėshtė rėnė dakord”, tha Avramopulos gjatė fjalės sė tij para deputetėve grekė.

Duke folur pėr gazsjellėsin TAP, ministri theksoi se “diskutimi mbi ndėrlidhjen energjetike mes dy vendeve me tubacionin TAP, i jep njė dimension strategjik marrėdhėnieve me Shqipėrinė”, dhe shtoi se nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė javėn e ardhshme, do tė takohet pėr kėtė ēėshtje me Ministrin e Jashtėm tė Shqipėrisė.

Avramopulos vlerėsoi si alarmuese, "forcimin e tendencave ekstreme nacionaliste nė Shqipėri", tė cilat siē u shpreh, “me pretendimet e sajesat antihistorike nė dėm tė Greqisė, apo edhe me presionin mbi minoritetin kombėtar grek, janė duke u pėrpjekur tė rrėmbejnė njė gamė tė gjerė interesash tė pėrbashkėta tė tė dy vendeve”.

Ministri i Jashtėm grek siguroi se marrėdhėniet me Shqipėrinė janė brenda prioriteteve tė Athinės, por sipas tij, kėto marrėdhėnie, edhe pse tė mira, nuk janė nė nivelin e mundėsive reale. Avramopulos tha se ėshtė objektiv, riforcimi i ndjeshėm i marrėdhėnieve dhe nė funksion tė kėtij qėllimi, pėrmendi vizitėn zyrtare qė pritet tė zhvillojė nė 5 tetor nė Athinė, ministri i Jashtėm shqiptar, Edmond Panariti. Avramopulos deklaroi se Greqinė dhe Shqipėrinė i bashkon e ardhmja e pėrbashkėt evropiane.

Ai vėrejti se “nė fushėn ekonomike, Greqia mbetet investitori mė i madh dhe mė i rėndėsishėm i huaj nė Shqipėri dhe pavarėsisht krizės ekonomike, nuk minimizoi pjesėmarrjen nė sektorin privat, pėr zhvillimin dhe progresin e kėtij vendi”.

Kreu i diplomacisė greke pėrfundoi duke thėnė se "njė faktor i rėndėsishėm nė pėrpjekjen pėr forcimin e marrėdhėnieve, ėshtė sigurisht prania e minoritetit kombėtar grek nė Shqipėri, tė drejtat e tė cilit duhet tė respektohen". Edhe perspektiva evropiane e Shqipėrisė ėshtė sipas tij, njė garanci shtesė nė kėtė drejtim.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...rd-103085.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2012, 21:40   42
Citim:
Kufiri detar, Panariti- Avramopulos: Zgjidhja sipas Kushtetutės

Athinė, 3 tetor 2012, NOA- Nė mbyllje tė takimit me homologun grek nė Athinė, Dimitri Avramopulos, Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Edmond Panariti deklaroi se zgjidhja pėr kufirin detar do tė bėhet nė pėrputhje me Kushtetutėn e vendit.

Nė vijim kryediplomati shqiptar ka theksuar se duhet hapur njė faqe e re e marrėdhėnieve mes dy vendeve duke u thelluar dialogu.

Dy bashkėbiseduesit kanė vlerėsuar rėndėsinė e rritjes sė bashkėpunimit, duke veēuar marrėveshjen pėr projektin e gazsjellėsit TAP, si njė shembull tė shkėlqyer bashkėpunimi.

Avramopulos theksoi vullnetin e pėrbashkėt pėr tė nėnshkruar marrėveshjen pėr TAP si dhe pėr tė zgjidhur shpejt ēėshtjet e pazgjidhura pėr zonat detare.

http://noa.al/news/artikull.php?id=236205
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2012, 21:48   43
Citim:
Panariti: Greqia ka ngrirė paktin detar, pret marrėveshje tė re

TIRANĖ- Ministri i Jashtėm, Edmond Panariti, nė njė prononcim pėr mediat komentoi vizitėn e tij nė Greqi. Panariti tha se nė takimin me homologun e tij Dimitris Avramopulos ai adresoi disa ēėshtje tė rėndėsishme, ndėrsa shtoi se takimi u konsiderua produktiv edhe nga pala greke.

“Kjo ishte njė vizitė e suksesshme. Edhe pala greke e cilėsoi kėshtu, produktive dhe qė projekton marrėdhėniet e sė ardhmes mes dy vendeve tona. Pikėrisht nė kėtė frymė adresova problemet qė ka dosja shqiptaro-greke, qė nga ēėshtja ēame dhe pronat e tyre”, tha ai.

Kreu i diplomacisė shqiptare siguroi qė edhe Greqia e ka ngrirė marrėveshjen e parė tė ujėrave me Shqipėrinė, ndėrsa shtoi se edhe homologu i tij kėrkonte njė marrėveshje tė re, tė respektuar nga tė dy vendet.

Pėr marrėveshjen e ujėrave, e sigurova homologun tim se ne respektojmė frymėn e Kushtetutės dhe ligjeve ndėrkombėtare, i thashė qė sipas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese nuk ka mė marrėveshje dhe qė duhet tė punojmė pėr marrėveshje tė re, qė tė mos kontestohet nga asnjėri prej vendeve.

"Marrėveshja e vjetėr ėshtė e ngrirė edhe nga shteti grek. Kjo mė bėn tė shpresoj qė do pranojnė njė marrėveshje tė re. Athina ėshtė e gatshme pėr dialog”, shtoi ai.

Panariti shtoi mė tej se, e ka cilėsuar absurd mbajtjen e ligjit tė luftės mes dy vendeve.

“Kėrkova aborgimin e ligjit tė luftės, ky ligj tėrėsisht jashtė kohe dhe absurd pėr dy vende qė janė anėtare tė NATO-s. Shpresoj qė pala greke tė ketė vullnet dhe tė gjejė mėnyrat pėr ta aborguar”, tha Panariti.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...re-105199.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2013, 21:43   44
Citim:
Greqia dorėzon kufijtė detarė nė OKB pa marrėveshje, provokon Shqipėrinė, Turqinė Italinė, Libinė dhe Egjiptin

Greqia e ka bėrė fakt tė kryer paralajmėrimin e saj tė mėparshėm nė lidhje me shpalljen e njėanshme tė koordinatave qė pėrcaktojnė kufijtė e saj detarė, duke provokuar rėndė Shqipėrinė, Turqinė, Libinė, Italinė etj. Pas presioneve tė shumta tė Turqisė si dhe tė vendeve tė cilat nuk kanė njė marrėveshje me shtetin helen pėr kufijtė detarė, Athina i ka hedhur benzinė zjarrit duke provokuar tension nė rajon me vendimin e saj, duke paraqitur nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara koordinatat detare, tė cilat pėrcaktojnė nė mėnyrė tė njėanshme Zonėn Ekonomike Ekskluzive tė Greqisė.

Ky vendim duket se do tė tensionojė edhe mė tej marrėdhėniet midis shtetit helen dhe Turqisė, e cila vetėm pak ditė mė parė liēensoi kompaninė shtetėrore tė naftės pėr tė nisur kėrkimet pėr kėtė mineral nė jug tė Rodosit dhe nė Kastelorizo, territor i cili sipas Athinės zyrtare i pėrket Greqisė. Kjo lėvizje e Ankarasė duket se influencoi edhe nė reagimin e Athinės, e cila pėrshpejtoi projektin e saj pėr tė shpallur nė mėnyrė tė njėanshme atė qė quhet si Zona Ekonomike Ekskluzive. Pavarėsisht presioneve dhe paralajmėrimit tė Turqisė, si dhe mungesės sė njė marrėveshje detare me Shqipėrinė, Turqinė, Egjiptin dhe Libinė, Athina zyrtare ka pėrparuar nė projektin e saj ndėrsa ditėn e djeshme, ishte vet ministri i Jashtėm grek, Dimitris Avramopulos, ai i cili paraqiti Notėn Verbale nė OKB ku u takua me Sekretarin e Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon. Nė kėtė Notė Verbale, Athina denoncon dhėnien e lejes nga Turqia pėr kėrkime nė zonat greke, nė jug tė Rodosit dhe Kastelorizo. “Ky veprim siguron pozitat greke pėr tė mbrojtur sovranitetin e vendit tonė nė pėrputhje me tė drejtėn konvencionale tė detit, qė parashikohet nė Konventėn e OKB Pėr tė Drejtėn e Detit, 1982”, thuhet midis tė tjerash nė Notėn e Greqisė. Pas kėsaj lėvizjeje tė shtetit helen, i cili paraqiti njėanshmėrisht koordinatat e shelfit kontinental nė OKB, Nota Verbale do tė publikohet nė Buletinin e Ligjit tė Detit. Ky veprim i Athinės zyrtare, konsiderohet si shpallje “de fakto” e Zonave Ekonomike Ekskluzive nga Greqia.

Avramopulos

Pas takimit qė zhvilloi me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, takim nė tė cilin ai paraqiti Notėn Verbale pėr koordinatat e shelfit kontinental, ministri i jashtėm i Greqisė, Dimistris Avramopulos, deklaroi se shteti helen nuk kėrkon asgjė mė shumė veēse zbatimin e tė drejtės ndėrkombėtare. Sipas tij, Athina kėrkon tė shpallė kufijtė e saj detarė nė pėrputhje me tė drejtat e saj ekonomike. “Me Notėn Verbale tė paraqitur nė Kombet e Bashkuara, Greqia kėrkon zbatimin e tė drejtave qė rrjedhin nga ligji konvencional i detit”, tha ministri i jashtėm, Dimitris Avramopulos pas takimit me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB, Ban Ki-Moon nė Nju Jork. Mė tej ai u shpreh se shteti grek nuk kėrkon tė acarojė marrėdhėniet me vendet fqinje, por kėrkon tė shfrytėzojė pasuritė natyrore tė cilat i pėrkasin. Avramopulos u shpreh se Greqia dėshiron marrėdhėnie miqėsore me Turqinė, vend me tė cilin ėshtė pėrplasur ashpėr pėr njė sėrė konfliktesh qė lidhen me kufijtė. “Greqia dėshiron marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me Turqinė dhe me tė gjitha vendet e rajonit, mbi bazėn e respektit reciprok dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare, sidomos kur ėshtė fjala pėr ēėshtjet qė prekin tė drejtat tona sovrane, dhe shfrytėzimin e pasurisė sonė natyrore”, tha Dimistris Avramopulos.

Kufijtė

Nisma e qeverisė greke, e cila u konkludua ditėn e djeshme me paraqitjen pranė OKB tė koordinatave tė kufijve detarė, ka ngjallur nė tė shkuarėn reagimin e vendeve tė cilat ende nuk kanė njė marrėveshje bilaterale me shtetin grek pėr caktimin kufijve detar. Pas dėshtimit tė implementimit tė marrėveshjes se ujėrave tė vitit 2008 me Shqipėrinė, marrėveshje e cila u rrėzua nga gjykata Kushtetuese e Shqipėrisė, Greqia ka probleme edhe me disa shtete tė tjera me tė cilat ka ende pezull ndarjen e kufijve detarė. Shteti helen nuk ka lidhur ende njė marrėveshje me vende si Libia, Egjipti apo Turqia, e cila mė herėt ka reaguar duke u shprehur se nuk do tė rrijė duarkryq nėse Greqia e ndėrmerr kėtė hap.

http://www.sot.com.al/politike/greqi...B-italin%C3%AB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.3.2013, 21:05   45
Citim:
Nė "hijen" e ēėshtjes sė ZEE, Samaras takoi Erdogan sot nė Turqi

Pėr njė ditė tė mirė nė marrėdhėniet greko-turke foli Antonis Samaras, pas pėrfundimit tė Kėshillit tė Lartė tė Bashkėpunimit, Greqi-Turqi qė u zhvillua nė Stamboll.

Kryeministri grek bėri tė ditur se u nėnshkruan 25 marrėveshje bashkėpunimi nė fusha tė ndryshme, si transport, shėndetėsi, emigracioni i paligjshėm, turizmi etj.

“Ne pėrpiqemi pėr marrėdhėnie tė besimit reciprok”, tha kryeministri grek dhe vuri nė dukje se standardi i ri i kėsaj pėrpjekjeje ėshtė respektimi i ligjeve ndėrkombėtare dhe mbrojtja e sovranitetit kombėtar.

Lidhur me ēėshtjen e Shelfit Kontinental, e cila mbetet ende e pazgjidhur mes dy vendeve, Samaras deklaroi se Greqia fokusohet nė ligjin ndėrkombėtar dhe se ėshtė nė shėrbim tė paqes dhe progresit. Nga ana e tij kryeministri turk siguroi se pėr kėtė ēėshtje, do vazhdojnė kontaktet e nisura. Ky diskutim bėhet pas Notės Verbale qė Athina dorėzoi nė OKB, lidhur me lejen e dhėnė nga Ankaraja pėr kėrkime nė zonat pranė ishujve grekė, si dhe pas qėndrimit tė Samaras pėr shpalljen nė mėnyrė tė njėanshme tė kufijve detarė.

Gjithashtu kryeministri grek deklaroi se vendi i tij mbėshtet kursin evropian tė Turqisė, sepse siē u shpreh, “Turqia evropiane do jetė fqinj i mirė pėr Greqinė”. Kryeministri turk Erdogan shtoi se “marrėdhėniet Turqi-Greqi vitet e fundit po bėhen mė tė mira dhe se marrėveshjet e nėnshkruara nė Stamboll, janė shenjė progresi nė bashkėpunimin dypalėsh”.

Erdogan para takimit: Vetėm me vullnet tė mirė do tė zgjidhet ēėshtja e ZEE

Kryeministri turk Erdogan foli para takimit me kryeministrin grek Samaras, pėr Zonat Ekonomike Ekskluzive. Nė njė intervistė, Erdogan deklaroi se duhet tė ndėrmerren hapa pėr tė siguruar qė shekulli 21 tė jetė shekulli i paqes. Ai vuri nė dukje se ka patur gabime nė marrėdhėniet e vendit tė tij me Greqinė dhe shtoi se se “qasja pėr tė kapėrcyer dallimet mes dy vendeve varet nga dy qeveritė pėrkatėse”.

“Gjatė mandatit tim jam pėrpjekur pėr marrėdhėnie tė mira me gjitha qeveritė qė kanė ekzistuar nė Greqi”, tha Erdogan dhe pranoi se ka patur gabime duke shtuar se “ne kemi pėr tė korrigjuar njėri-tjetrin”.

Pėr ēėshtjen e shelfit kontinental kryeministri turk tha se “ne vazhdojmė tė punojmė pėr t’i adresuar tė gjitha problemet me vullnetin e mire”. Ai gjithashtu shprehu gatishmėrinė pėr tė kontribuar nė pėrpjekjet e Greqisė me qėllim daljen nga kriza, nėpėrmjet privatizimeve, ku do tė marrin pjesė edhe sipėrmarrėsit turq.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...qi-122694.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2013, 21:28   46
Citim:
Greqi - Shqipėri, Venizelos: Kam folur me Ramėn dhe Metėn

“Diplomacia e energjitikės pėrbėn prioritetin kryesor pėr Greqinė”, ka deklaruar nė Komisionin e Mbrojtjes dhe tė Jashtėm tė parlamentit , zv/kryeministri dhe Ministri i Jashtėm grek, Evangjelos Venizellos.

Vendin kryesor nė raportin e tij e kanė zėnė referencat pėr kufijtė detarė tė Greqisė, njė cėshtje qė Athina ende nuk ka zgjidhur me shumicėn e fqinjėve tė saj, si Egjipti dhe Libia pėr shkak tė krizės politike nė kėto vende, por edhe me Turqinė pėr pozicionime tė ndryshme nė kėtė aspekt.

Konkretisht pėr sa i pėrket Shqipėrisė, Venizellos ka thėnė se Athina ndjek nga afėr zhvillimet nė Shqiperi,rezultatin e zgjedhjeve, ardhjen nė pushtet tė qeverisė sė re me kryeminstėr Edi Ramėn.

“Kam biseduar nė telefon edhe me z.Rama dhe me z. Meta, qė do tė jetė kryetari i parlamentit shqiptar, ka thėnė Venizellos, dhe midis tė tjerash kemi folur pėr mbrojtjen e tė drejtave tė minoritetit grek nė Shqipėri si dhe pėr gjithė cėshtjet nė marrėdhėniet dypalėshe”.

Baza mbi te cilen do te mbeshtetet nje faze e re e marredhenieve tona me Tiranen, do te jete procesi i ratifikimit dhe sanksionimit tė Marrėveshjes pėr Zonat Detare, pas bllokimit qe i ka bere asaj gjykata kushtetuese-ka theksuar numri dy I qeverise dhe shefi i diplomacies greke .

Nė kontekstin e politikave pėr rajonin e Ballkanit ai ka vlerėsuar marrėveshjen e rėndėsishme midis Beogradit dhe Prishtinės, qė lehtėsoi integrimin e plotė tė Serbisė.

“Jemi gati, ka thėnė Venizellos, tė pranojmė hapjen e zyrave ekonomike dhe tregtare me Kosovėn dhe pėrmirėsimi i marrėdhėnieve dypalėshe midis nesh do tė varet nga zhvillimet midis Prishtinės dhe Beogradit”.

Pėr sa i pėrket Ish-Republikės Jugosllave tė Maqedonisė, Venizelos ka vėnė nė dukje se irredentizmi, shkelja dhe fyerja e trashėgimisė kulturore greke, si dhe prishja e marrėdhėnieve tė mira fqinjėsore, janė pjesė e sferės sė detyrimeve te pėrgjithshme tė cdo vendi kandidat per anėtarėsim nė organizmat europiane.

http://www.botasot.info/shqiperia/23...men-dhe-meten/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.8.2013, 22:33   47
Citim:
“Pakti detar, biseda me Venizellosin”

Ēėshtja e toponimeve dhe ajo e detit kanė qenė pikat kryesore nė axhendėn e takimit mes ambasadorit shqiptar nė Greqi, Dashnor Dervishi dhe ministrit tė Jashtėm grek, Evangelos Venizelos.

(...)

Cilat ishin ēėshtjet e tjera qė u diskutuan nė kėtė takim?

Njė ēėshtje tjetėr, mjaft delikate qė u trajtua ėshtė edhe ēėshtja e detit, e cila ėshtė ēėshtje e ndjeshme pėr palėn greke. Nė kėtė takim u shpreh edhe njė herė interesimi i palės greke pėr tė gjetur zgjidhje kjo ēėshtje, interes qė e ka edhe pala shqiptare pėr ta zgjidhur. Pra, tė dyja palėt janė tė interesuara.

Problemi ėshtė qė tė ulemi nė tavolinė, sepse deri tani ėshtė thėnė zgjidheni, por pa u ulur nė tavolinė dhe tė shohim axhendėn e problemeve apo ēėshtjeve qė mbajnė pezull marrėdhėniet mes dy vendeve pėr kėto 2-3 vitet e fundit, siē ėshtė ēėshtja e detit, toponimeve.

Mendoni se do marrin zgjidhje vėrtet kėto probleme?

Unė mendoj se ka njė vullnet nga tė dyja palėt pėr t`u dhėnė zgjidhje kėtyre problemeve. Greqia ėshtė e interesuar qė tė ketė marrėdhėnie tė mira me vendet fqinje, veēanėrisht me Shqipėrinė, pėr shkak se shteti grek do qė tė marrė rolin e faktorit nė rajon.

U arrit ndonjė gjė konkrete nė kėtė takim?

Nė takimin qė kryem unė dhe ministri i Jashtėm grek, nuk mund tė prisnim qė tė ndanim detin dhe tė zgjidhnim ēėshtjen. Kjo ėshtė pjesė e uljes nė tavolinė, e grupeve, e ekspertėve. Detaje tė tilla janė pjesė e takimeve nė ditėt nė vijim.

Ndėrkohė qė nė fillim tė nėntorit ėshtė planifikuar njė vizitė zyrtare e presidentit tė Greqisė Papulias nė Shqipėri, ku ministri Venizelos do tė jetė pjesė e kėtij delegacioni. Dhe gjatė kėsaj kohe, ne do tė pėrgatitemi qė gjatė vizitės sė tij nė Shqipėri tė marrin rrugė kėto probleme.

Ndėrkohė, ministri Venizelos nė emėr tė kryeministrit Samaras i bėri ftesė z.Edi Rama, nė atributet e kryeministrit tė zgjedhur dhe si lideri i sė majtės, pėr tė shkuar nė ēdo moment ne Greqi, edhe pa nisur punėn e tij.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=136469
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2013, 10:15   48
Citim:
Vizita e Venizelos, Pirro Dhima sot nė Tiranė si deputet i Parlamentit grek

TIRANE - Ministri i Jashtėm dhe zv/kryeministri grek, Evangelos Venizelos, tė vizitojė sot zyrtarisht Shqipėrinė. Burime zyrtare nga qeveria greke konfirmuan dje pėr “Gazeta Shqiptare” se pjesė e delegacionit pritet tė jetė edhe deputeti i PASOK-ut me orgjinė shqiptare, Pirro Dhima.

Ndėrkohė sipas njoftimit tė Ministrisė greke tė Punėve tė Jashtme, zyrtari i lartė grek do tė pritet nga Presidenti i Shqipėrisė, Bujar Nishani, mė pas do tė ketė takime me kryeministrin Edi Rama, kryeparlamentarin, Ilir Meta dhe ministrin e Jashtėm, Ditmir Bushati. Ai do tė takojė edhe kreun e PD-sė, Lulzim Basha dhe atė tė PBDNJ, Vangjel Dule. Venizelos do tė vizitojė gjithashtu edhe selinė e Kishės Ortodokse, ku do tė takojė Kryepeshkopin e Tiranės, Durrėsit dhe gjithė Shqipėrisė, Anastas Janullatos.

Vizita e Venizelos nė Shqipėri zhvillohet disa ditė para asaj tė Presidentit grek, Karolos Papulias, i cili do tė mbėrrijė nė Tiranė mė 4 dhe 5 nėntor. Vizita bėhet edhe nė kuadrin e Presidencės sė BE-sė, qė Greqia do ta marrė nė janar tė vitit 2014. Sipas medias greke, nė takime do tė trajtohen ēėshtje dypalėshe si procesi i ratifikimit tė Marrėveshjes sė Ujėrave detare, etj.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2013, 21:52   49
Citim:
Shqipėri -Greqi, hiqni ligjin e luftės pranoni ēamėt

Emri:  525bb44cdb349.jpg
Shikimet: 98
Madhėsia:  11,5 KBTiranė - Ligji i luftės, ēėshtja ēame, kufijtė detare, artikulohen qartė si ēėshtje tė hapura nga shefi i diplomacise shqiptare pėrballe numrit dy tė qeverisė greke Evangelos Venizellos. Ministri i Jashtėm Ditmir Bushati deklaroi se heqja e ligjit tė luftės do tė krijonte mirėbesim e do i hapė rrugė tė drejtave pronėsore pasi ai ligj nuk pasqyron realitetin e sotėm tė fqinjėsisė sė mirė. Por Ministri i Jashtėm i Greqisė Evangelos Venizelos tha se qeveria greke e ka mbyllur kėtė ēėshtje me Traktatin e Miqėsisė sė vitit 1987 dhe kushdo qė mendon se cėnohet nga ligjet greke t'i drejtohet Gjykatės Ndėrkombėtare tė Strasburgut.

''Besojmė se riaktivizimi i mekanizmave tė parashikuar nga traktati i miqėsisė dhe bashkėpunimit, shoqėruar me heqjen e ligjit tė luftės nga ana e Greqisė, i cili nė vetvete nuk pasqyron realitetin e sotėm tė miqėsisė sė mirė, rrugėtimit evropian dhe miqėsisė sė hershme mes dy popujve tanė, do tė krijonte njė mjedis tė ri besimi tė ndėrsjellė dhe njėkohėsish do tė mundėsonte fitimin e tė drejtave pronėsore tė mohuara nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.''- deklaroi ministri Bushati.

"Jemi dy vende qė ne besojmė nė nevojėn e stabilitetit nė rajonin tonė edhe mė gjerė. Jemi dy vende qė kemi rėnė dakort se nuk ka elemente e sė drejtės nė vendet tona": tha Venizellos.

Pėr ēėshtjen ēame, Ministri Bushati tha se duhet tė tejkalohen pegesat e sė shkuarės njė mė njė, e tė mos lejojmė qė mungesa e adresimit tė kėsaj ēėshtjeje tė mbajė peng marrėdhėniet mes dy vendeve.

"Ēėshtja ēame ėshtė pjesė e dosjes sonė dipllomatike mė Greqinė. dhe sot sipas pikė pamjes tonė ėshtė momenti qė realiteti tė shihet nė sy, tė tejkalohen pengesat e sė shkuarės qė njihen si pengesa historike njė nga njė sepse ne duam tė pasurojmė gamėn e bashkėpunimit dypalėsh rajonal e evropian dhe jo ti lemė terren nacionalizmit folklorik, qė mungesa adresimit tė kėsaj ēėshtje apo ēėshtje tė tjera tenton tė mbajė peng marrėdhėniet dhe nuk i shėrben marrėdhėnieve tė konsoliduara. Kemi vullnetin politik si qeveri shqiptare pėr tė trajtuar tė gjitha ēėshtjet, asgjė nuk pėrbėn tabu. Memorandumi i bashkėpunimit tė proēesit tė integrimit evropian, tė cilin do ta formalizojmė shumė shpejt, mendojmė se do tė jetė rruga mė e mirė pėr tė instrumentalizuar bashkėpunimin dypalėsh evropian.''- u shpreh ministri Bushati.

Ai tha se nuk ka me tabu, ndėrsa kėrkon nga pala greke tė njėjtėn gadishmėri siē po bėn qeveria shqiptare me varrezat e ushtarave grekė pėr tė cilėt dy ministrant ranė dakort pėr ngrirtje komisioni tė pėrbashkėt.

Venizellos kujtoi sėrish Strasburgun pėr aneksat e ēamėve nė lidhje me pronat. Kufiri detar mes dy shteteve njė ndėr ēėshtjet me tė ndjeshme me interes kombetar, pritet tė zgjidhet sipas dy ministrave nė bazė tė parimeve ndėrkombėtare tė sė drejtės sė detit. Venizellos foli pėr kriteret e Kopenhagenit dhe delimtim tė shetit kontinentar.

"Dhe kushdo qė mendon qė ka interesa tė cilat i cėnohen nga ligjet greke qė nga viti 1986 ai ka mundėsi qė t'i drejtohet edhe Gjykatės sė Strasburgut pėr tė drejtėn e tij. Sot nuk shtrohet mė pyetja nė qeverinė shqiptare nė rastė se si e lexon vendimin e Gjykatės Kushtetuese, vendimi i kėsaj gjykate ėshtė i qartė si kristali. Qė duam ti adresojmė tė gjitha ēėshtjet qė konsiderohen si pengesa historike por edhe ato qė kanė nisur rishtazi. Me kurajo dhe me politik bazuar nė legjislacionet e vendeve respektive parimet e themeluara tė sė drejtės kombėtare nė kushtet e sė drejtės sė detit nė rastin nė fjalė, natyrishtė eksperienca mė tė mira mes dy vendeve.": tha Bushati.

Shefat e diplomacise sė dy vendeve, kanė rėnė dakort pėr komision dypalėsh pėr ēeshtjen e varrezave tė ushtarakėve grekė ndėrsa do tė riaktivizojmė tė gjitha komisionet ndėrqeveritare qė janė nė interes tė dy vendeve. Ata folėn pėr njė dimension tė ri mardhėniesh ekonomike duke iu referuar gazesjelleit TAP, investimeve greke si dhe pėr njė memorandum bashkėpunimi pėr anėtarėsimin e shqipėrisė nė BE.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/69692/ALB

Citim:
Bushati-Venizelos: Greqia tė heqė ligjin e luftės mė Shqipėrinė

Zv.kryeministri dhe ministri i Jashtėm i Greqisė, Evangelos Venizelos e ka nisur sot axhendėn zyrtare nė Tiranė me njė takim me ministin e jashtėm Ditmir Bushati.

Dy ministrat kanė zhvilluar njė takim mes tyre dhe pas takimit kanė dhėnė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp.

Gjatė kėsaj konference ministri Bushati kėrkoi qė Greqia tė heqė ligjin e luftės mė Shqipėrinė. Ai tha se ky ligj nuk garanton mirėbesim mes palėve, dhe se nuk pasqyron realitetin e marrėdhėnieve tė sotme mes dy vendeve.

Po kėshtu Bushati tha se heqja e ligjit tė luftės do t’i hapė mundėsinė e njohjes sė tė drejtave pronėsore tė shqiptarėve nė Greqi.

Bushati ka vlerėsuar rolin e minoritetit grek nė Shqipėri.

Ndėrsa Venizelos nga ana e tij ka premtuar se Greqia do tė mbėshtesė proceset integruese tė Shqipėrisė.

Gjithashtu Venizelos do tė takohet me presidentin e Shqipėrisė Bujar Nishani, me kryeministrin Edi Rama dhe me kryeparlamentarin Ilir Meta.

Zyrtari i lartė grek do tė ketė takime edhe me kreun e PD Lulzim Basha, kreun e PBDNJ, Vangjel Dule, ndėrsa do tė vizitojė gjithashtu edhe selinė e Kishės Ortodokse, ku do tė takojė edhe Kryepeshkopin Anatastas.

Sipas medias greke, nė takimet do tė trajtohen ēėshtje dypalėshe si procesi i ratifikimit tė Marrėveshjes pėr zonat detare e cila ka mbetur e “ngrirė”, ēėshtja e pėrcaktimit tė zonave ekonomike ekskluzive, bashkėpunimi pėr TAP, por dhe ēėshtjet e migracionit, si ēėshtja e pasaportave tė fėmijėve tė emigrantėve shqiptare, ku emrat e toponimeve greke janė shkruar vetėm nė gjuhėn shqipe.

Vizita e Venizelos nė Shqipėri, zhvillohet disa ditė para asaj tė presidentit grek Karolos Papulias, mė 4 dhe 5 nėntor. Kjo vizite bėhet gjithashtu edhe nė kuadrin e Presidencės sė BE-sė, qė Greqia do ta marrė nė Janar tė vitit 2014.

http://www.gazetarepublika.al/2013/1...me-shqiperine/

Citim:
Bushati: Hiqni ligjin e luftės, Venizelos: Paqe qė nė ‘87, pėr pronat shkoni nė Strasburg

TIRANE - Ministri i Jashtėm grek nė Tiranė, Bushati: Ēėshtja ēame? Koha qė realiteti tė shihet nė sy. Tu kthehen tė drejtat pronėsore tė mohuara. Greqia tė heqė ligjin e luftės. Venizelos: Qeveria greke ka shpallur gjendjen e paqes qė nė vitin ‘87. Ēėshtjen ēame nuk e njoh. Pakti detar, sipas ligjit ndėrkombėtar. Rama pret Venizelos: Dimension tė ri bashkėpunimit midis dy vendeve. Pjesė e delegacionit grek ėshtė edhe deputeti i PASOK-ut, i lindur dhe rritur nė Shqipėri, Pirro Dhima.

CESHTJA CAME? BUSHATI: KOHA QE REALITETI TE SHIHET NE SY, VENIZELOS: NUK E NJOH

Ministri i Jashtėm dhe zv/kryeministri grek, Evangelos Venizelos e ka nisur vizitėn e tij nė Tiranė me njė takim me homologun e tij shqiptar Ditmir Bushati. Pjesė e delegacionit grek ėshtė edhe deputeti i PASOK-ut, i lindur dhe rritur nė Shqipėri, Pirro Dhima.

Nė pėrfundim tė takimit, dy homologėt dolėn nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp, ku u theksua rėndėsia e intensifikimit tė bashkėpunimit dypalėsh.

Duke e falėnderuar ministrin Venizelos pėr ndihmėn qė Greqia i ka dhėnė vendit tonė, kryediplomati Bushati theksoi domosdoshmėrinė qė Greqia tė heqė ligjin e luftės dhe tė njohė tė drejtat pronėsore tė mohuara, nė mėnyrė qė siē tha ai, marrėdhėniet mes dy vendeve tė njohin njė hap mė cilėsor.

“Ndėrmjet dy vendeve tona ekziston njė traktat miqėsie dhe bashkėpunimi, i cili pėr nė pėrbėn gurin e themelit tė intensifikimit tė marrėdhėnieve dypalėshe dhe adresimit brenda kėtij akti ligjor dhe institucional tė tė gjitha ēėshtjeve qė kėrkojnė zgjidhje, larg ēdo lloj ndikimi nacionalist. Besojmė se riaktivizimi i mekanizmave tė parashikuar nga traktati i miqėsisė dhe bashkėpunimit, shoqėruar me heqjen e ligjit tė luftės nga ana e Greqisė, i cili nė vetvete nuk pasqyron realitetin e sotėm tė miqėsisė sė mirė, rrugėtimit evropian dhe miqėsisė sė hershme mes dy popujve tanė, do tė krijonte njė mjedis tė ri besimi tė ndėrsjellė dhe njėkohėsish do tė mundėsonte fitimin e tė drejtave pronėsore tė mohuara nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.”- deklaroi ministri Bushati.

Ministri Bushati theksoi vullnetin e qeverisė pėr adresimin e ēėshtjeve tė mbartura dhe ato qė kanė lindur rishtazi, “pėr tė hapur njė kapitull tė ri mes dy vendeve qė orientohet nga e ardhmja europiane.” Nė lidhje me ēėshtjen ēame, ministri Bushati tha se tashmė ka ardhur koha qė realiteti tė shihet nė sy dhe tė kapėrcehen pengesat e sė kaluarės.

“Tė tejkalohen pengesat e shkuara historike, sepse ne duam tė pasurojmė gamėn e bashkėpunimit dypalėsh rajonal e evropian dhe jo ti lemė terren nacionalizmit folklorik, qė mungesa adresimit tė kėsaj ēėshtje apo ēėshtje tė tjera tenton tė mbajė peng marrėdhėniet dhe nuk i shėrben marrėdhėnieve tė konsoliduara. Kemi vullnetin politik si qeveri shqiptare pėr tė trajtuar tė gjitha ēėshtjet, asgjė nuk pėrbėn tabu. Memorandumi i bashkėpunimit tė procesit tė integrimit evropian, tė cilin do ta formalizojmė shumė shpejt, mendojmė se do tė jetė rruga mė e mirė pėr tė instrumentalizuar bashkėpunimin dypalėsh evropian.”- u shpreh ministri Bushati.

Nė lidhje me minoritetin grek nė Shqipėri, ministri Bushati tha se “Shqipėria ka pjesė tė traditės sė saj mė tė mirė respektimin e lirive tė pakicave kombėtare.”

VENIZELOS: GREQIA NUK KA FRIKĖ NGA ASGJĖ

Ministri i Jashtėm njekohesisht zv/kryeministri grek theksoi gatishmėrinė e Athinės zyrtare pėr tė mbėshtetur Shqipėrinė nė rrugėn drejt integrimit evropian.

Kryediplomati grek iu pėrgjigj disa prej shqetėsimeve tė ngritura nga homologu i tij Bushati. Lidhur me ligjin e luftės Venizelos theksoi se Greqia nuk ka frikė nga asgjė dhe e ka shpallur gjendjen e paqes me Shqipėrinė me vendim tė Kėshillit tė Ministrave qė nė vitin 1987.

“Greqia nuk ka frikė nga asgjė, e kemi kapėrcyer pengesat e kaluara historike dhe futjen e marrėdhėnieve tė tė dyjave vendeve nė njė periudhė bashkėpunimi. Gjendjen e paqes e ka shpallur qė nė vitin 1987 Kėshilli i Ministrave tė Greqisė, qė nė vitin 1986 gjithkush qė ka diēka pėr tė kėrkuar te kuadri ligjor grek ka tė drejtėn t’i drejtohet edhe Strasburgut, kemi njė kuadėr shumė tė sigurt bashkėpunimi, qė pėrforcohet nga marrėdhėniet dhe po hedhim edhe hapat pasardhės.”- tha Venizelos.

Nė lidhje me ēėshtjen e shumėpėrfolur pėr kufirin detar, kryediplomati Venizelos thekoi se Greqia pret tė zbatohet e drejta ndėrkombėtare e detit, ndėrsa pėr ēeshtjen came tha se nuk e njihte aspak.

“Dimensioni detar dhe mesdhetar i BE-sė ka njė rėndėsi shumė tė madhe. Si Greqia dhe Italia qė do kenė presidencėn e BE-sė vitin qė vjen na lidh njė marrėveshje detare qė nga vitit ‘77. Ato parime dhe objektiva qė ne zbatojmė janė tė thjeshta, zbatimi i sė drejtės ndėrkombėtare detare nė atė formė qė ekziston dhe zbatohet sot. Ashtu siē i kemi realizuar marrėdhėniet tona me vendet e BE pėr kėtė problem, ashtu duam tė vazhdojmė dhe me Shqipėrinė, pasi do tė bėhet pas pak anėtare e BE-sė”- deklaroi ministri grek.

Lidhur me ēėshtjen e varrezave tė ushtarėve grekė, Venizelos tha se me ministrin Bushati kanė ranė dakord qė tė mblidhet njė komision dypalėsh pėr tė gjetur zgjidhje. Duke theksuar rėndėsinė e gazsjellėsit TAP, kryediplomati grek tha se pėrmes kėtij projekti marrėdhėniet mes dy vendeve fitojnė njė dimension tė ri.

PYETJE NGA GAZETARET

Pyetjes sė gazetarėve nėse do tė marrė zgjidhje ēėshtja e kufijve detarė gjatė presidencės greke, Venizelos ju pėrgjigj: "Baza e pėrbashkėt e Detit Mesdhetar qė pėrbėhet nga presidencat e njė pasnjėshme tė Greqisė dhe Italisė nė BE ėshtė politika e integruar detare qė nė epiqendėr ka Mesdheun. Komisioni Evropian ka dhėnė nė publik njė studim tė rėndėsishėm qė tregon se zbatimi i sė drejtės ndėrkombėtare tė detit dhe demilitimit i zonėve ndėrkontinentale ka shumė rėndėsi pėr BE dhe vendet qė lagen nga Mesdheu. Tė gjitha vendet e BE-sė pranojnė tė drejtėn ndėrkombėtare mbi detin dhe konventėn e OKB-sė mbi zbatimin e tė drejtės. Kjo ėshtė e qartė se kriteret e Copenhagenit vlejnė edhe pėr vendet kandidate nė BE. Ka njė praktike evropiane , shembull ėshtė Italia dhe Greqia. Gjatė vizitės sime ne Romė ramė dakord ta shtrijmė nė zonat detare nė zonat ekskluzive detare si dhe nė Mesdhe dhe Adreatik. Nuk ka asnjė ndryshim midis delimitimit tė zonės ekonomike dhe kontinentale. Ekziston njė praktike dhe njė shembull greko- italian dhe nė tė njėtin drejtim do lėvizim edhe me Shqipėrinė sepse kemi pranuar tė njėtjat rregullat.”

Ministri Bushati: “Pyetja nuk shtrohet si e mendon Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė. Ministri me tė drejtė pėrmendi kriteret e Copenhagenit. Njė nga motivet kryesore ėshtė krijimi i shtetit tė sė drejtės dhe respekti pėr rregullat qė imponon shteti i sė drejtės. Sot nuk shtrohet mė pyetja se si e shikon qėvėria vendimin e gjykatės kushtetuese, por si do ecim ne pėrpara pėr ti dhėnė njė zgjidhje. E cila siē e shpjegoi ministri ėshtė e rėndėsishme pėr Shqipėrinė, Greqinė dhe Mesdheun. Pėrgjigjja imė ėshtė shumė e drejtėpėrdrejtė. Duam ti adresojmė tė gjitha ēėshtjet me kurajo dhe me politik bazuar nė legjislacionet e vendeve respektive , parimet e themeluara tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe eksperiencave mė tė mira. Synimi ynė ėshtė BE.”

LIGJI I LUFTES

Ministri Venizelos: “Nė pėrgjithėsi dua tju them se Greqia nuk ka frikė nga asnjė gjė. Dua tju them se asaj qė unė ju referova nė deklaratė ėshtė njė komunikatė , vendim i Kėshillit tė Ministrave i vitit 1987, pėr kapėrcimin e pengesave historike dhe futjen e marėdhėnieve Shqipėri- Greqi nė bashkėpunim. Mes dy vendeve ekziston aleancė dhe detyrime pėr ndihmė pėr ēėshtje mbrojtje. OSBE, ku dy vendet tona janė anėtare mbėshtet mbi parimin e mos ndryshimit tė kufijve dhe bashkėpunimit tė vendeve anetare. Kushqo qė mendon se ka interesa qė i cėnohen nga ligjet greke qė nga 1986 ka mundėsi ti drejtohet Gjykatės sė Strasburgut. Por jemi tė gatshėm qė ta ēojmė mė parė frymėn e traktatit tė miqėsisė duke nėnshtruar memorandumin se ēfarė pėrpjekjesh i duhen Shqipėrisė pėr tu antarėsuar nė BE.”

CESHTJA CAME

Ministri Bushati:” Pyetja ėshtė paksa e tejkaluar. Pėr faktin se si na duket ne ēėshtja Ēame. Sot sipas pikėpamjes sonė ėshtė momenti qė realiteti tė shikohet nė sy. Tė tejkalohen pengesat e tė shkuarės sepse ne duam tė pasurojmė gamėn e bashkėpunimit jo vetėm rajonal por edhe mė gjerė dhe jo ti lemė terren nacionalizmit qė nė mungesė tė adresimit tė kėsaj ēėshtje apo ēėshtje tė tjera nė pėrputhje me prktitkat ndėrkombėtare tenton ta mbaj peng marėdhėnien e dy popujve miq dhe nė disa raste shkon nė ekzagjerim. Kemi vullnetin politik si qeveri shqiptare pėr tė trajtuar tė gjitha ēėshtjet. Edhe ato qė shtron pala greke, si ajo e varrezave greke, nuk pėrbėn tabu. Struktura mė e mire qė do shėronte plagėt e sė shkuarės.”

NISHANI: TĖ RIFILLOJNĖ BISEDIMET ME GREQINĖ PĖR PAKTIN DETAR

Kreu i shtetit shqiptar Bujar Nishani u shpreh nė favor tė rifillimit tė bisedimeve me Greqinė pėr Paktin Detar, bazuar nė frymėn e mirėkuptimit dhe respektimin e vendimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Shqipėrisė

Kėshtu u shpreh sot Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bujar Nishani pas njė takimi qė pati me Zv.Kryeministrin dhe Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Greqisė, Evangelos Venizelos dhe delegacionin qė e shoqėron.

Tė dy palėt gjatė takimit, shkėmbyen mendime pėr nivelin e bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve dhe popujve tanė dhe mundėsitė e zhvillimit tė tyre tė mėtejshėm, nė fusha me interes tė ndėrsjellė, nė planin dy dhe shumėpalėsh si edhe nė kuadėr tė forcimit tė bashkėpunimit rajonal.

Duke e falenderuar Ministrin Venizelos pėr mbėshtetjen qė Greqia i ka dhėnė Shqipėrisė nė procesin e shndėrrimeve demokratike, mikpritjen e emigrantėve tė shumtė dhe integrimin euroatlantik, Presidenti Nishani theksoi se, nė kushtet kur dy vendet tona janė anėtare nė NATO, bashkėjetojnė nė fqinjėsi tė mirė dhe ndėrmjet tyre ekziston edhe njė traktat miqėsie dhe bashkėpunimi, ėshtė e domosdoshme qė Parlamenti Grek tė heqė ligjin e luftės dhe tė njihet e drejta e mohuar e pronave nė vendin fqinj pėr qytetarėt shqiptarė

Kryediplomati grek Venizelos u shpreh se Greqia e ka shpallur gjendjen e paqes me Shqipėrinė me vendim tė Kėshillit tė Ministrave qė nė vitin 1987 dhe se qytetarėt shqiptarė mund tu drejtohen gjykatave greke, ose atyre evropiane pėr tė drejtėn e pronės, ndėrsa kėrkoi qė tė zgjidhet ēėshtja e Paktit Detar mes Greqisė dhe Shqipėrisė bazuar nė tė drejtėn ndėrkombėtare tė detit.

Presidenti u shpreh nė favor tė rifillimit tė bisedimeve pėr Paktin Detar, bazuar nė frymėn e mirėkuptimit dhe respektimin e vendimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Shqipėrisė.

Kreu i Shtetit, pasi kėrkoi nga bashkėbiseduesi qė Greqia tė vazhdojė ta mbėshtesė Shqipėrinė nė rrugėtimin evropian, shtoi se Shqipėria do tė vazhdojė t`i kontribuojė paqes dhe stabilitetit tė qėndrueshėm rajonal, duke vėnė nė dukje gjithashtu se Kosova e pavarur ka provuar tė jetė faktor stabiliteti pėr rajonin dhe mė gjerė.

Nga ana e tij, Zv.Kryeministri dhe Ministri i Jashtėm Venizelos nėnvizoi se mbėshtetja e zgjerimit tė Bashkimit Evropian nė drejtim tė rajonit tė Ballkanit do tė jetė njė nga prioritetet e Greqisė gjatė Presidencės sė saj evropiane nė gjysmėn e parė tė vitit 2014

RAMA PRET VENIZELOS: DIMENSION TE RI BASHKEPUNIMI MES DY VENDEVE

Kryeministri Edi Rama thekson vullnetin e qeverisė sė tij pėr ti dhėnė njė dimension tė ri bashkėpunimi mes Shqipėrisė dhe Greqisė, nė frymėn e miqėsisė dhe interesit mė tė mirė tė dy vendeve. Deklarata e kryeministrit Rama u bė gjatė takimit qė zhvilloi sot me kryediplomatin grek Evangelos Venizelos.

Siē bėn tė ditur zyra e shtypit e kryeministrisė, gjatė takimit Rama-Venizelos u vlerėsua ecuria e deritanishme e marrėdhėnieve dypalėshe, si dhe u trajtuan problematikat qė ekzistojnė, tė tashme, apo tė trashėguara nga e kaluara.

Kryeministri Rama theksoi se qeveria shqiptare mbetet e vendosur pėr tė forcuar, gjithashtu bashkėpunimin rajonal. Sipas Ramės, marrėveshja Kosovė-Serbi ka hapur njė kapitull tė ri nė marrėdhėniet e bashkėpunimin midis vendeve tė rajonit.

Kryeministri Edi Rama ka falenderuar ministrin Venizelos edhe pėr mbėshtetjen qė Greqia ka dhėnė dhe vazhdon t’i japė Shqipėrisė nė procesin e integrimit edhe nė kuadėr tė Presidencės sė ardhshme greke tė BE-sė .

Nga ana e tij, ministri Venizelos e uroi Kryeministrin Rama pėr detyrėn e re dhe i shprehu gatishmėrinė e qeverisė sė tij pėr t’i vendosur marrėdhėniet mes dy vendeve nė njė stad tė ri bashkėpunimi.

META TAKON VENIZELOS

Kryetari i Kuvendit z. Ilir Meta priti sot nė Kuvend Zv. Kryeministrin dhe Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Greqisė z. Evangelos Venizelos.

Z. Venizelos e uroi z. Meta pėr marrjen e detyrės sė re tė Kryetarit tė Kuvendit dhe shprehu mbėshtetjen e Greqisė pėr avancimin e procesit tė integrimit evropian tė Shqipėrisė.

Kryetari i Kuvendit, z. Meta shprehu kėnaqėsinė pėr vizitėn e Zv. Kryeministrit dhe Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, z. Venizelos nė Tiranė dhe shprehu besimin se Greqia do tė japė njė kontribut tė veēantė gjatė Presidencės sė Kėshillit tė Bashkimit Evropian nė 2014, veēanėrisht nė kuadėr tė integrimit evropian tė Shqipėrisė dhe vendeve tė tjera tė rajonit.

Z. Meta dhe z. Venizelos ndanė bindjen e pėrbashkėt se Shqipėria dhe Greqia duhet tė intensifikojnė pėrpjekjet bilaterale pėr tė rritur bashkėpunimin rajonal, si mėnyra mė e mirė pėr tė siguruar njė rajon tė stabilizuar qė ofron mundėsi prosperiteti pėr qytetarėt e tė gjithė vendeve fqinje.

Z. Meta shprehu gjithashtu vullnetin e plotė pėr tė zgjeruar shkėmbimet ndėr-parlamentare si njė kontribut nė zgjerimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve tė shkėlqyera qė ekzistojnė mes Shqipėrisė dhe Greqisė, duke nėnvizuar se prioriteti i Shqipėrisė mbetet integrimi evropian i saj dhe i tė gjithė vendeve tė Ballkanit Perėndimor.

BASHA TAKON VENIZELOS

Cėshtja e toponimeve, anulimi i ligjit tė luftės, pronat e camėve ishin disa nga cėshtjet qė kryetari i PD, Lulzim Basha ngriti nė takimin qė pati me zv/kryeministrin dhe ministrin e Jashtėm tė Greqisė, z Evangelos Venizellos.

Gjatė takimit u vunė nė dukje arritjet nė marrėdhėniet dypalėshe mes vendeve tona gjatė viteve tė fundit, rritjen e shkėmbimeve tregtare dhe ekonomike, mbėshtetjen qė Greqia i ka dhėnė integrimit euro-atlantik tė Shqipėrisė dhe bashkėpunimit strategjik pėr suksesin e projektit tė Gazsjellėsit Trans-Adriatik, TAP.

Z. Basha vlerėsoi shumė tė rėndėsishme marrėdhėniet me shtetin fqinj dhe theksoi angazhimin e Partisė Demokratike pėr tė mbėshtetur dhe nxitur mė tej kėto marrėdhėnie, duke theksuar, qė pėr tė arritur nivele edhe mė tė larta dhe pėr tė shfrytėzuar plotėsisht potencialin qė ekziston nė marrėdhėniet Shqiptaro-Greke, ne duhet tė trajtojmė nė frymėn e bashkėpunimit dhe fqinjėsisė sė mirė tė gjitha ēėshtjet e mbartura dhe t’i zgjidhim duke demonstruar vullnet tė pėrbashkėt dhe vizion europian, si dy nga popujt mė tė vjetėr tė rajonit.

Nė kėtė kuadėr, z. Basha ngriti ēėshtjen e anulimit tė ligjit tė luftės, si ēėshtje e rėndėsishme jo vetėm pėr shkak tė pėrceptimit, por sidomos edhe tė problemeve nė lidhje me sekuestron konservative pėr pronat e qytetarėve shqiptare, veēanėrisht atyre Ēame.

Ndėrsa z. Basha vlerėsoi hapat e marra nga shteti Grek nė ndėrtimin e marrėdhėnieve me shtetin e ri tė Kosovės, ai theksoi rėndėsinė e veēantė qė ka pėr ēdo qytetar shqiptar njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga shteti Helen.

Z. Basha kėrkoi angazhimin pėr zgjidhjen e problemit tė toponimeve qė ka vėshtirėsuar lėvizjen nė kufi tė qytetarėve shqiptarė tė lindur nė Greqi.

Kryetari i Partisė Demokratike vlerėsoi si bazė shumė tė mirė dhe solide traktatin e vitit 1996 tė "Miqėsisė, Bashkėpunimit, Fqinjėsisė sė Mirė dhe Sigurisė" mes dy vendeve dhe inkurajoi ngritjen e komisioneve tė pėrbashkėta sipas parashikimeve tė kėtij traktati pėr tė nxitur dhe forcuar bashkėpunimin e mėtejshėm.

Z. Basha pėrshėndeti Zv.Kryeministrin dhe Ministrin e Punėve tė Jashtme z. Venizellos pėr vizionin e Qeverisė greke pėr Presidencėn e radhės tė Bashkimit Europian dhe angazhimin pėr tė nxitur dimensionin mesdhetar dhe adriatiko-jonian sė bashku me Italinė nė vitin 2014.

AXHENDA E MINISTRIT VENIZELOS

Ndėrkohė sipas njoftimit tė Ministrisė greke tė Punėve tė Jashtme, zyrtari i lartė grek do tė pritet nga Presidenti i Shqipėrisė, Bujar Nishani, mė pas do tė ketė takime me kryeministrin Edi Rama, kryeparlamentarin, Ilir Meta dhe ministrin e Jashtėm, Ditmir Bushati. Ai do tė takojė edhe kreun e PD-sė, Lulzim Basha dhe atė tė PBDNJ, Vangjel Dule. Venizelos do tė vizitojė gjithashtu edhe selinė e Kishės Ortodokse, ku do tė takojė Kryepeshkopin e Tiranės, Durrėsit dhe gjithė Shqipėrisė, Anastas Janullatos.

Vizita e Venizelos nė Shqipėri zhvillohet disa ditė para asaj tė Presidentit grek, Karolos Papulias, i cili do tė mbėrrijė nė Tiranė mė 4 dhe 5 nėntor. Vizita bėhet edhe nė kuadrin e Presidencės sė BE-sė, qė Greqia do ta marrė nė janar tė vitit 2014. Sipas medias greke, nė takime do tė trajtohen ēėshtje dypalėshe si procesi i ratifikimit tė Marrėveshjes sė Ujėrave detare, etj.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Kufiri detar dhe ēamėt/ Bushati-Venizelos, Shqipėria e Greqia shfaqen mė tė ndara se kurrė

Shqipėria dhe Greqia janė shfaqur mė tė ndara se kurrė nė pikpamjet e tyre pėr ēėshtje tė ndjeshme pėr tė dyja vendet fqinje, siē janė pronat ēame dhe kufiri detar. Ministri i Jashtėm dhe zv/kryeministri grek, Evangelos Venizelos ėshtė sot nė Tiranė ku u takua fillimisht me mininistrin e Jashtėm Ditmir Bushati pėr tė diskutuar mbi tė gjitha ēėshtjet qė dy vendet i kanė pezull. Nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp sot paradite pavarėsisht fjalės bashkėpunim dhe miqėsi tė pėrmendur disa herė, dy ministrat u shfaqėn krejtėsisht tė ndarė nė qėndrimin e tyre ndaj ēėshtjeve tė ndjeshme, siē ėshtė rimarrja e pronave tė popullsisė ēame tė dėbuar nga Greqia nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore si dhe pėr pėrcaktimin e kufirit detar, njė marrėveshje e firmosur nga qeveria e mėparshme dhe e hedhur poshtė nga Gjykata Kushtetuese. Ministri shqiptar tha se ēėshtja ēame duhet parė drejt nė sy dhe tė shtrohet pėr zgjidhje pėr tė mos mbetur mė pengesė e misqėsisė mes vendeve, ndėrsa hologu grek e cilėsoi njė ēėshtje personale tė personave qė kanė probleme me pronat nė Greqi dhe iu tregoi ēamėve rrugėn pėr nė Gjykatėn e Strasburgut. Ishte e vėshtirė tė gjeje pak dakordėsi nė deklaratat e dy ministrave.

Ligji i Luftės dhe ēamėt

Ministri shqiptar qė nė nisje tė konferencėn bėri me dije se i kishte kėrkuar homologut grek heqjen e Ligjit tė Luftės me anė tė njė votimit nė parlamentin grek duke i hapur kėshtu rrugė zgjidhjes sė ēėshtjes ēame.

Bushati: “Besojmė se riaktivizimi i mekanizmave tė parashikuar nga traktati i miqėsisė shoqėruar me heqjen e ligjit tė luftės sė 1940, nga Greqia i cili nė vendet tona nuk pasqyron realitetin e sotėm tė miqėsisė sė mirė, rrugėtimin euriopian dhe miqėsinė e hershme tė dy vendeve do tė krijonte njė mjedis besimi tė ndėrsjelltė dhe njėkohėsisht do tė mundėsonte fitimin e tė drejtave pronėsore tė mohuara nė pėrputhje me tė drejtat ndėrkombėtare. Kemi tė gjithė vullnetin politik dhe do tė investojmė kapacitetin tonė njerėzor e profesional pėr adresimin e ēėshtjeve tė mbartura nė tė shkuarėn dhe ato qė kanė lindur rishtazi”.

Pėrgjigja e homologut grek ishte e tillė qė nuk lindte vend pėr njė marrėveshje mes dy vendeve. Ai tha se Ligji i Luftės ėshtė hequr me njė vendim tė qeverisė greke nė vitin 1997, ndėrkohė qė ai e sheh ēėshtjen e popullsisė ēame si njė ēėshtje individuale. Ai tha se ēdo individ qė ka pretendime pėr prona nė shtetin grek mund ta zgjidhė kėtė nė Gjykatėn e Strasburgut.

Venizelos: “Gjendjen e paqes mes Greqisė e Shqipėrisė, Greqia e ka shpallur qė nė vitin 1987, me vendim tė Kėshillit tė Ministrave. Qė nė vitin 1986 gjithkush qė ka diēka pėr tė kėrkuar tek kuadri ligjor grek ka tė drejtėn tu drejohet edhe Gjykatės Ndėrkombėtare tė Strasburgut”.

Ministri Bushati ka qenė ndoshta pak mė i drejpėrdrejtė se tė gjithė paraardhėsit e tij nė kėtė detyrė pėrsa i pėrket ēėshtjes ēame duke thėnė se kjo ēėshtje duhet parė drejt nė sy dhe e ka cilėsuar si njė problem qė mban peng marrėdhėniet mes dy vendeve. Nė kėtė kuadėr Bushati duket se ka ofruar njė pakt pa e pėrmendur fjalėn pakt duke i ofruar Greqisė qė komisionet e pėrbashkėta mes dy vendeve duhet tė kenė si objekt diskutimi edhe ēėshtjen ēame.

Bushati: “Sot sipas pikėpamjes sonė ėshtė momenti qė realiteti tė shikohet nė sy. Tė tejkalohen pengesat e tė shkuarės sepse ne duam tė pasurojmė gamėn e bashkėpunimit jo vetėm rajonal por edhe mė gjerė dhe jo ti lemė terren nacionalizmit qė nė mungesė tė adresimit tė kėsaj ēėshtje apo ēėshtje tė tjera nė pėrputhje me praktitkat ndėrkombėtare tenton ta mbaj peng marėdhėnien e dy popujve miq dhe nė disa raste shkon nė ekzagjerim. Kemi vullnetin politik si qeveri shqiptare pėr tė trajtuar tė gjitha ēėshtjet. Edhe ato qė shtron pala greke, si ajo e varrezave greke, nuk pėrbėn tabu. Struktura mė e mirė qė do shėronte plagėt e sė shkuarės.”

Ndėrkohė pėrsa i pėrket kufirit detar, ministri shqiptar tha se “vendimi i Gjykatės Kushtetuese ėshtė i pastėr si kristali” duke nėnkuptuar se marrėveshja mes qeverisė sė mėparshme shqiptare tė drejtuar nga Sali Berisha me qeverinė greke pėr pėrcaktimin e kufirit detar me Greqinė ėshtė hedhur poshtė. Ndėrkohė Bushati tha se do i referohet konventave ndėrkombėtare pėr kėtė ēėshtje dhe pėrmendi si shembull zgjidhjen qė i kanė dhėnė kufirit detar Greqia dhe Italia.

Bushati: “Pėrgjigjen pėr paktin e ka dhėnė Gjykata Kushtetuese. Ministri me tė drejtė pėrmendi kriteret e Kopenhgenit, respektin pėr lojėn qė imponon shteti i sė drejtės. Sot nuk shtrohet mė pyetja pėr qeverinė shqiptare si e lexon vendimin e Gjykatės Kushtetuese, pasi ėshtė i qartė si kristali. Pėr qeverinė shqiptare shtrohet pyetja si do ecet pėrpara pėr ti dhėnė njė zgjidhje kėsaj ēėshtje e cila ėshtė e rėndėsishme pėr Shqipėrinė, Greqinė dhe propjektet e pėrbashkėta pėr rajonin e Mesdheut. Dhe pėrgjigja ime ėshtė shumė e drejtėpėrdrejtė: Duam tė adresojmė tė gjitha ēėshtjet si ato qė konsdirojmė pengesa historike dhe ato qė janė krijuar rishtazi me kurajo e vullnet politik, bazuar nė legjislacionet e vendeve respektive, parimet e themeluara tė sė drejtės ndėrkombėtare”

Ministri grek gjithashtu kėrkoi qė kjo ēėshtje tė merrte zgjidhje sipas konventave ndėrkombėtare.

Venizelos: “Ka njė praktikė europiane, dhe njė shembull ėshtė rasti i Italisė e Greqisė. Kemi delimituar shelfin tonė kontinental qė nga viti 1977 dhe gjatė vizitės sė tanimshme nė Romė ramė dakord qė tė shtrijmė dhe nė zonat tona detare, psh nė zonat ekskluzive ekonomike detare, gjithashtu nė Mesdhe, nė Adriatik e Jon, nuk ka asnjė ndryshim. Ekziston njė praktikė europiane dhe shembull greko-italian dhe jam i sigurtė se nė tė njėjtėn drejtim do tė lėvizim nė Shqipėri sepse kemi pranuar tė njėjtat rregulla e parime”

Komisioni pėr varrezat greke nė Shqipėri

Ministri grek ka rihapur ēėshtjen e varrezave tė ushtarėve grekė rėnė nė Shqipėri, njė ēėshtje pėr tė cilėn ka pasur shumė kundėrshtarė nė vendin tonė. Homologu shqiptar i kthehu njė pėrgjigje tipike diplomatike duke thėnė se rihapja e komisioneve tė pėrbashkėta nuk ėshtė tabu, por historia nuk mund tė ndryshohet dhe as tė rishkruhet.

http://mapo.al/2013/10/14/kufiri-det...dara-se-kurre/

Citim:
Venizelos: Nuk e njoh ēėshtjen ēame

Edhe pse vizita e ministrit tė Jashtėm grek, Evangjelos Venizelos vjen nė Tiranė pėr tė zgjidhur problemet mes dy vendeve, nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp me homologun e tij shqiptar, Ditmir Bushati u pa qartė se, ēėshtja ēame dhe ajo e kufirit detar do tė vazhdojnė tė mbetet tė pazgjidhura.

Ministri grek u shpreh se, shteti qė ai pėrfaqėson nuk e njeh ēėshtjen ēame, ndėrsa lidhur me kufirin detar tha se, duhet ndjekur njė praktikė siē kanė vepruar Greqia dhe Italia.

Kurse, Bushati ka kėrkuar nga Greqia qė tė pranojė ekzistencėn e ēėshtjes ēame ndėrsa pėr kufirin detar pėrsėriti vendimin e Gjykatės Kushtetuese qė rrėzon marrėveshjen mes dy vendeve.

Bushati ka bėrė tė qartė vullnetin e Shqipėrisė pėr adresimin e tė gjitha ēėshtjeve qė konsiderohen si “pengesa historike” dhe ato qė janė krijuar rishtazi, me kurajė e vullnet politik, bazuar nė legjislacionet e vendeve respektove dhe parimet themelore tė sė drejtės ndėrkombėtare.

Ēėshtja ēame

“Kjo ėshtė ēėshtja qė s’e njoh po tė dojė le tė pėrgjigjet ministri”- tha Venizelos duke iu drejtuar homologut tė tij shqiptar. “Pyetja qė shtrohet ėshtė paksa e tejkaluar, pėr faktin se sa na pėrket ne ajo qė njihet si ēėshtja ēame ėshtė pjesė e dosjes tonė me diplomacinė dhe sot sipas pikėpamjes tonė ėshtė momenti qė realiteti tė shihet nė sy”, tha Bushati.

Kufiri detar

“Ekziston njė praktikė europiane dhe shembull greko-italian dhe jam i sigurt se nė tė njėjtėn drejtim do tė lėvizim nė Shqipėri sepse kemi pranuar tė njėjta rregulla e parime”, tha Venizelos.

“Pėrgjigjen pėr paktin e ka dhėnė Gjykata Kushtetuese. Sot nuk shtrohet mė pyetja pėr qeverinė shqiptare si e lexon vendimin e gjykatės Kushtetuese, pasi ėshtė i qartė si kristali. Pėr qeverinė shqiptare shtrohet pyetja si do ecet pėrpara pėr t'i dhėnė njė zgjidhje kėsaj ēėshtje e cila ėshtė e rėndėsishme pėr Shqipėrinė, Greqinė dhe projektet e pėrbashkėta pėr rajonin e Mesdheut”, u shpreh Bushati.

Venizelos: Pėr ēdo ankesė drejtohuni Gjykatės sė Strasburgut

Ministri i Jashtėm dhe zv/kryeministri grek, Evangelos Venizelos takoi sot nė Tiranė, homologun e tij shqiptar, Ditmir Bushatin.

Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr median, kryediplomati Bushati, duke e falėnderuar ministrin Venizelos pėr ndihmėn qė Greqia i ka dhėnė vendit tonė, theksoi domosdoshmėrinė qė Greqia tė heqė ligjin e luftės dhe tė njohė tė drejtat pronėsore tė mohuara, nė mėnyrė qė marrėdhėniet mes dy vendeve tė njohin njė hap mė cilėsor.

“Ndėrmjet dy vendeve tona ekziston njė traktat miqėsie dhe bashkėpunimi, i cili pėr ne pėrbėn gurin e themelit tė intensifikimit tė marrėdhėnieve dypalėshe dhe adresimit brenda kėtij akti ligjor dhe institucional tė tė gjitha ēėshtjeve qė kėrkojnė zgjidhje, larg ēdo lloj ndikimi nacionalist.

Besojmė se riaktivizimi i mekanizmave tė parashikuar nga traktati i miqėsisė dhe bashkėpunimit, shoqėruar me heqjen e ligjit tė luftės nga ana e Greqisė, i cili nė vetvete nuk pasqyron realitetin e sotėm tė miqėsisė sė mirė, rrugėtimit evropian dhe miqėsisė sė hershme mes dy popujve tanė, do tė krijonte njė mjedis tė ri besimi tė ndėrsjellė dhe njėkohėsish do tė mundėsonte fitimin e tė drejtave pronėsore tė mohuara nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.”- deklaroi ministri Bushati.

Ministri grek ka i ka kėrkuar homologut tė tij shqiptar, njė komision tė pėrbashkėt pėr ēėshtjen e varrezave greke nė Shqipėri. Ai ka cilėsuar se marrėveshja detare qė dy vendet kanė, ėshtė qė nė vitin 1974, dhe ēdo lloj ankese qė shqiptarėt kanė pėr kėtė marrėveshje t’i drejtohen Gjykatės sė Strasburgut.

“Pėr ankesat e kuadrit ligjor grek, drejtohuni Gjykatės sė Strasburgut. Pėr ne ka shumė rėndėsi zbatimi i tė Drejtės Ndėrkombėtare pėr kufijtė detarė. Kufijtė duhen vendosur sipas ligjit dhe eksperiencave tė vendeve fqinje dhe sipas ligjeve ndėrkombėtare”, -ka thėnė Ministri i Jashtėm grek dhe njėherazi zv.kryeministėr i Greqisė.

http://alsat-m.tv/lajme/nga_vendi/10...tjen-came.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2015, 22:57   50
Citim:
Marrėveshja me Greqinė pėr detin, Rama: Nuk e dorėzojmė territorin

Marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Greqisė duket se nuk janė shtendosur sa pritej, pas vizitės sė ministrit tė Jashtėm grek Nikos Kotzias dhe marrėveshja pėr ndarjen e kufijve detarė pritet tė kalojė nė arbitrazh.

Kryeministri shqiptar Edi Rama, iu pėrgjigj sot agjencisė IBNA nė pyetjet se si janė raportet aktuale mes dy vendeve.

Pyetjes se a pritet tė ketė takime tė nivelit tė lartė tė dy vendeve gjatė vitit nė vazhdim, ashtu sikurse ėshtė folur nė mediat e Tiranės dhe Athinės, z.Rama iu pėrgjigj se ai nuk ka ndėrmend ta vizitojė Athinėn.

Kurse tha se e ka ftuar homologun grek, por mesa duket nuk ka asnjė konfirmim pėr tė pranuar kėtė ftesė.

“Unė e kam ftuar kryeministrin e Greqisė dhe e mirėpres nė ēdo moment kur ta ketė tė pėrshtatshme. Nuk kam nė plan tė vizitoj Greqinė kėtė vit”, - tha prerė z.Rama.

Ēėshtja e kufijve detarė, po mban prej tė paktėn gjashtė vjetėsh tė tensionuara marrėdhėniet mes dy vendeve. Njėkohėsisht, asnjėra nga palėt, Shqipėria dhe Greqia, nuk po mundet tė kryejnė shpime pėr tė gjetur lėndė hidrokarbure.

Tė dyja palėt pretendojnė pronėsinė nė zonėn e njohur si A5 dhe njė vendim i qeverisė shqiptare disa vite mė parė, ia njohu Greqisė atė zonė.

Marrėveshja u ankimua mė pas nga opozita e atėhershme e kryesocialistit Edi Rama nė Gykatėn Kushtetuese e cila e shpalli paktin e dy shteteve si tė pavlefshėm.

Nė kėtė pikė, ēdo gjė duket se do tė bėhet nga e para. Por njėkohėsisht, si qeveria greke dhe ajo shqiptare kanė shpallur tenderė ndėrkombėtarė pėr kėrkime nė det, pikėrisht nė “zonėn e nxehtė”.

Deri sot, asnjė kėrkim nuk ka nisur dhe kjo sipas ekspertėve ėshtė humbje e madhe ekonomike.

Kėtė e pranon edhe z.Rama, por ai paralajmėron se qeveria nuk ka ndėrmend ta lėshojė zonėn e kontestuar.

“Ėshtė njė humbje qė nuk bėjmė dot kėrkime nė atė zonė, sepse ėshtė njė zonė e kontestuar, qė nė kėndvėshtrimin tonė i pėrket ujėrave territoriale tė Republikės sė Shqipėrisė, po nuk besoj se ne mund ta dorėzojmė atė pjesė tė territorit tonė pėr shkak se duhen bėrė kėrkime”, - thotė z.Rama duke iu pėrgjigjur pyetjes sė IBNA.

Ai thekson se ai territor detar i pėrket Shqipėrisė. “Kėrkime do tė bėhen aty, vetėm kur tė sqarohet se kujt i pėrket ai territor. Ai territor i pėrket Republikės sė Shqipėrisė”.

Por si do tė dilet nga ky rreth vicioz? Z.Rama tregon: “Ne kemi rėnė dakord me palėn greke qė nė rast se nuk e gjejmė gjuhėn e pėrbashkėt me negociata, do ta vendosi njė palė e tretė. Nė arbitrazh apo njė palė e tretė pėr tė cilėn bien dakord dy palėt”. /ibna/

http://www.noa.al/artikull/marrevesh...in/507118.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.