Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.10.2008, 18:09   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Iliria e Jugut dhe Epiri diskutohen tre ditė nė Francė


Citim:
Iliria e Jugut dhe Epiri nė antikitet diskutohen nė Francė. Pėr tri ditė mė radhė, nė Grenoble ėshtė zhvilluar kolokiumi i pestė ndėrkombėtar ku merrnin pjesė rreth 92 studiues, nga rreth 13 vende tė botės nga Shqipėria, Kosova, Italia, Franca, Greqia, Kroacia, Sllovenia, Bullgaria, Rumania, SHBA, Anglia, Zvicra, Mali i Zi.

Duke e cilėsuar kėtė aktivitet si njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare shkencore pėr Ilirinė e Jugut dhe Epirin nė antikitet, Prof.as.dr.Bashkim Vrekaj ėshtė shprehur se gjatė ditėve tė kolokiumit ėshtė bėrė bilanci i studimeve dhe kėrkimeve arkeologjike pėr Ilirinė e Jugut dhe Epirin gjatė periudhės 2002-2008, ndėrkohė qė referimet u grupuan nė studimet dhe gėrmimet arkeologjike.

Nė kumtesat e prehistorisė interes tė veēantė paraqitėn ato qė trajtuan vendbanimin prehistorik tė Grunas, me autor Michael Galaty, Olsi Lafe dhe Zamir Tafilica, “Vendbanimet prehistorike nė territorin e Kaonisė”, me autor Ilir Gjipalin, si dhe “Vendbanimi prehistorik i Sovjanit( Korēė)”, me autor Gilles Touchais, Cecile Oberweiler dhe Petrika Lera.

Sipas profesor Vrekės, nė fushėn e epigrafisė u ndoqėn me interes kumtesat “Kufijtė iliro-epirotė nė shek V-II p.e.s.”, me autor Pierre Cabanes dhe “Konsiderata tė reja pėr origjinėn dhe rolin e poliatrikut nė Iliri”, me autor Faik Drini.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=20182
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2008, 10:31   2
zenel gjoleka
 
kushedi se per cfare kane folur greket
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 14:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.