Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 1.11.2008, 12:05   1

ISHP/INSTAT: Studim demografik shėndetėsor


Citim:
Brenda njė viti, Ministria e Shėndetėsisė do tė raportojė problemet shėndetėsore tė popullatės sonė. Rreth 13 mijė shqiptarė do tė jenė pjesė e njė studimi tė madh pėr krijimin e njė baze tė dhėnash pėr sėmundjet infektive dhe jo infektive, pėr problemet shėndetėsore nė pėrgjithėsi dhe shqetėsimet mė tė shpeshta tė shqiptarėve. Studimi do tė nisė pėr pak kohė dhe do tė pėrfundojė nė fund tė 2009-ės.

Nė kėtė nismė pritet tė marrin pjesė 8 mijė femra tė moshės 15-49 vjeēe dhe 4500 meshkuj tė po kėsaj moshe nė tė gjithė vendin. Pjesė e depistimit do tė jenė fėmijėt deri nė moshėn 6 vjeē, tė cilėt janė identifikuar nė familjet e pėrzgjedhura. Periudha e zbatimit tė studimit do tė jetė viti 2008 deri nė fund tė 2009-ės.

Realizimi i kėtij projekti konsiderohet i domosdoshėm pėr tė pasur evidenca tė bazuara shkencėrisht, me qėllim orientimin e duhur tė politikave shėndetėsore. Lindjet, vdekshmėria nėn 5 vjeē, pėrdorimi i metodave kontraceptive, mbulesa vaksinale, kujdesi pėr gruan shtatzėnė, fėmijėt, ushqyerja me gji, sėmundjet seksualisht tė transmetueshme, do tė jenė pikat prioritare tė studimit. Po ashtu, ėshtė pėrpunuar njė set indikatorėsh, duke u bazuar edhe nė Studimin e Shėndetit Riprodhues tė vitit 2001.

"Ministria e Shėndetėsisė ėshtė duke punuar pėr ngritjen e njė sistemi informacioni tė integruar nė tė gjitha nivelet e shėrbimit", sqaroi dje zyrtarisht Shėndetėsia. Ministria e Shėndetėsisė ka rolin drejtues dhe mbikėqyrės nė tėrė procesin e zbatimit tė Studimit Demografik Shėndetėsor, ndėrkohė qė agjencitė zbatuese do tė jenė INSTAT-i dhe ISHP-ja.

Studimi i fundit demografik raporton se mosha mesatare e popullsisė sė Shqipėrisė ėshtė 29 vjeē. Statistikat raportohen nga Ministria e Shėndetėsisė. Sipas kėtyre tė dhėnave, rezulton se popullsia vendase ėshtė e re.

"Mosha mesatare e saj ėshtė 29 vjeē, ndėrkohė qė 29.5 pėr qind e saj ėshtė nė moshėn nėn 15 vjeē", thuhet nė statistikat e Shėndetėsisė. Sipas projeksioneve tė popullsisė, jetėgjatėsia mesatare ėshtė 74 vjeē. Ashtu si nė shumicėn e vendeve tė botės, femrat jetojnė mė gjatė sesa meshkujt. Nė Shqipėri, jetėgjatėsia pėr meshkujt ėshtė 72.5 vjeē, ndėrsa jetėgjatėsia pėr femrat ėshtė 77.5 vjeē.

Sipas specialistėve, kėto tregues janė tė njėjtė me vende tė zhvilluara dhe, nga ana tjetėr, tregues si vdekshmėria foshnjore, vdekshmėria amtare dhe treguesi i sėmundjeve akute janė tė krahasueshme me vendet nė zhvillim.

Ndėrkohė qė po sipas kėtyre statistikave rezulton se shifrat e vdekjeve foshnjore, deri 1 vjeē, nuk janė tepėr tė larta, kjo e krahasuar me BE-nė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52632
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2009, 16:48   2
Citim:
Njė nė gjashtė fėmijė prapambetje nė rritje
06/10/2009 - 08:25

Ministria e Shėndetėsisė dhe INSTAT prezantuan dje studimin, i cili mbėshtetet nga USAID, UNICEF, Fondi i Kombeve tė Bashkuara pėr Popullėsinė dhe OBSH. Nė kėtė studim, i cili ėshtė kryer pėr njė periudhė 6-mujore, u intervistuan rreth 9 mijė familje shqiptare. Nė bazė tė tė dhėnave ka rezultuar se:

- Mbulesa vaksinale nė vend, mbetet nė masėn 95 %.
- Mesatarisht njė grua nė Shqipėri do tė lindė 1,6 fėmijė nė jetėn e saj.
- Njė nė gjashtė fėmijė nė vendin tonė paraqet prapambetje gjatė rritjes. Shpesh ata mbeten tė shkurtėr, krahasuar me moshėn e tyre.
- Rreth 7 % rezultojne nėn peshė ose mbi peshė, duke u krahasuar me gjatėsinė.
- 17% e fėmijėve janė anemikė.
- 4% e meshkujve pėrdorin prezervativin, ndėrsa nė plot 58% tė rasteve metoda mė e shpeshtė pėr tė mos mbetur shtatzėnė ėshtė “tėrheqja”.
- Pilulat kontraceptive i pėrdorin 2% e femrave ndėrsa sterilizimin 3% e tyre.
- Vdekshmėria foshnjore nė studimin e fundit mbetet nė nivele tė larta, kjo ndonėse ka njė pėrgjysmim tė saj 15 vitet e fundit. Sėrish nė vendin tonė humbin jetėn 18 foshnje pėr 1000 lindje.
- 1 nė 5 femra tė grupmoshės 15-49 vjeē ėshtė anemike.

Kėto janė njė pjesė e tė dhėnave tė studimit tė parė demografik shėndetėsor nė vendin tonė. Raporti paraprak i prezantuar jep shifra nė lidhje me treguesit e lindshmėrisė nė vend, kujdesin shėndetėsor, pėrdorimin e metodave tė planifikimit familjar, vdekshmėrinė foshnjore, mbulesės sė vaksinimit tė popullėsisė, si dhe parandalimin e infeksionit tė HIV/AIDS.

Tė dhėnat pėrfundimtare tė studimit demografik do tė publikohen nė janar tė vitit 2010.

Kreu i Shėndetėsisė, Petrit Vasili, tha se kėto tė dhėna kaq tė rėndėsishme do tė orientojnė sistemin shėndetėsor nė shumė hallka tė tij. Gjithēka, duke filluar nga menaxhimi mė i mirė i fondeve e deri te shpėrndarja e personelit shėndetėsor, aty ku ėshtė mė e nevojshme.

“Bėhet fjalė pėr njė studim-shtrirje shumė tė lartė nė nivel kombėtar. Ai na shkėput pėrgjithmonė nga empirizmi, qoftė nė shpėrndarjen e investimeve, qoftė nė shpėrndarjen e burimeve njerėzore dhe shėrbimeve shėndetėsore dhe na fut nė rrugėn e planifikimit tė tyre”, tha Vasili.

Sipas tij, kjo bazė indikatorėsh do tė shėrbejė dhe si pika e referimit pėr tė krahasuar efikasitetin e punės dhe impaktin nė shėndet nė tė ardhmen.

“Natyrshėm nėpėrmjet kėtyre rezultateve ne ofrojmė dhe njė bazė shkencore dhe tė besueshme pėr debatin politik/publik/mediatik nė shoqėrinė demokratike shqiptare nė fushėn social-shėndetėsore”, tha Vasili.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=33608

Citim:
Shqipėri, 1 nė 6 fėmijė, prapambetje nė rritje

Ministria e Shėndetėsisė dhe Instituti i Shėndetit Publik, nė bashkėpunim me INSTAT, USAID, UNICEF, AECID, UNFPA, OBSH, kooperacioni zviceran, po shkojnė drejt fundit tė njė studimi demografik, realizuar pėr herė tė parė nė vendin tonė fill pas viteve 1990.

"Tė dhėnat e raportit japin njė informacion tė pėrditėsuar mbi karakteristikat e familjeve, popullatės, migrimit, arsimimit, lindshmėrisė, planifikimit familjar, vdekshmėrisė foshnjore, shėndetit riprodhues, shėndetit tė fėmijėve, sjelljeve seksuale, HIV/AIDS dhe infeksioneve seksualisht tė transmetueshme, praktikave tė ushqyerjes me gji, ēėshtjeve tė gjinisė dhe dhunės nė familje.

Studimi demografik shėndetėsor u zbatua nga INSTAT dhe ISHP. Njė nga problemet tė cilat vėren studimi ėshtė prapambetja nė rritje dhe pesha e vogėl pėr gjatėsi.


Prapambetja

Mbulimi i vaksinave pėr fėmijėt shqiptarė mbetet 95 pėr qind. Shumica e grave marrin kujdes antenatal dhe i lindin fėmijėt e tyre nė maternitet. Megjithatė, njė nė gjashtė fėmijė paraqet prapambetje nė rritje dhe 7 pėr qind kanė tregues tė ulėt tė peshės pėr gjatėsi.

Ushqyerja ekskluzive me gji haset nė rreth 39 pėr qind tė fėmijėve nėn gjashtė muaj dhe ushqimi shtesė te foshnjat fillon nė muajt e parė tė jetės. Rreth dy tė tretat e grave tė martuara pėrdorin njė metodė tė planifikimit familjar dhe treēereku i grave janė nė dijeni tė tre metodave mė tė zakonshme se si parandalohet HIV/AIDS.


Raporti paraprak

Nė studimin demografik janė intervistuar 7999 familje, gra tė moshės 15-49 vjeē dhe meshkuj tė moshės 15-49 vjeē.

Nga tė dhėnat e tjera tė studimit mėsohet se mesatarisht 1 nė 10 fėmijė janė tė kequshqyer. Njė nė 6 fėmijė tė moshės 6-59 muajsh, sidomos femrat, kanė anemi. "Prevalenca e anemisė tenton tė jetė mė e lartė nė zonat rurale, se sa nė zonat urbane dhe veēanėrisht te gratė", nėnvizohet nė studim.

Ndėrkohė qė, sipas raportit paraprak, studimi ėshtė pėrqendruar gjithashtu dhe te lindjet mesatare, ku rezultoi se nė vend njė grua shqiptare lind mesatarisht 1 deri nė 6 fėmijė nė jetėn e saj. Nga tė dhėnat e ADHS, pėr zonat rurale njė grua lind 1 deri nė 8 fėmijė, kurse nė ato urbane 1 deri nė 3 fėmijė.

Tė dhėnat janė shėnuar nė drejtimin e planifikimit familjar, ku sipas tė intervistuarve dy tė tretat e grave tė martuara janė duke pėrdorur njė metodė tė planifikimit familjar, por vetėm njė nė nėntė gra pėrdor metoda moderne tė planifikimit familjar.


Vdekja foshnjore

Nė Shqipėri, vdekja foshnjore ėshtė ende nė shifra alarmante, 18 vdekje pėr 1000 lindje, kjo sipas Studimit Demografik dhe Shėndetėsor 2008/2009.

"Te vdekshmėria foshnjore vėrehet rėnie, megjithatė pėr vdekshmėrinė foshnjore duhet tė theksoj se ka ende pėr tė bėrė. Vdekshmėria nė foshnjat 1-muajshe ėshtė shumė rezistente. Janė 10-11 foshnja njėmuajshe nė 1 mijė qė vdesin", theksoi Alban Ylli, drejtor i Institutit tė Shėndetit Publik.

Vdekshmėria foshnjore nė vendin tonė rezultonte tri herė mė e lartė krahasuar kjo me normat e BE-sė, dhe krahasuar me raportin e publikuar pak kohė mė parė nga organizata ndėrkombėtare "World Vision".

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=72584
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2009, 20:49   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
- Mesatarisht njė grua nė Shqipėri do tė lindė 1,6 fėmijė nė jetėn e saj.
Kjo ėshtė vdekje e kombit. Shpresoj tė jetė gabim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.10.2009, 08:21   4
kalimtar/e
 
Nė shumicėn e rasteve ndikon ekonomia e rrėnuar familjare, por nuk duhet tė harrojmė edhe faktorin social, telenovelat e flliqura latino-amerikane e helmojnė mendjen femėrore deri nė intoksikim tė plotė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2010, 10:57   5
Citim:
Sėmundjet infektive, Shqipėria nė njė nivel me Afrikėn e Ukrainėn

Sėmundjet infektive nė vendin tonė kanė bėrė qė Shqipėria tė renditet pėrkrah Afrikės dhe Ukrainės pėrsa i pėrket klasifikimit tė bėrė sė fundi pėr pėrhapjen e kėtyre sėmundjeve nė botė.

Sėmundjet gastroenterite, siē njihet nė terminologjinė mjekėsore diarreja, sėmundje infektive e lidhur me ērregullimet e aparatit tė tretjes, vazhdojnė tė mbetet problem i pariparueshėm pėr Shqipėrinė. Ēdo vit, Shqipėria raporton probleme tė diarresė, e cila fillesėn e ka te mungesa e higjienės personale, por dhe mjedisit pėrreth.

Drejtori i Institutit tė Shėndetit Publik, Alban Ylli, bėn tė ditur se ky fakt u vėrtetua dhe gjatė anketimit nė rang kombėtar qė u bė nė lidhje me sėmundshmėrinė nė popullatėn shqiptare.

Sipas Yllit, njė tjetėr arsye e shfaqjes sė diarresė akoma nė popullatė ėshtė cilėsia e ujit tė pijshėm qė konsumojnė shqiptarėt, e cila shpesh lė pėr tė dėshiruar.

“Diarreja ėshtė mė shumė e shfaqur tek fėmijėt, kryesisht gjatė stinės sė verės dhe njė prej arsyeve qė e shkakton atė ėshtė kequshqyerja. Edhe studimi na tregoi tė njėjtėn gjė, ndaj mendojmė se puna jonė do tė fokusohet pikėrisht nė kėto shkaqe me qėllim reduktimin e tyre”,- tha Ylli.

Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė (OBSH), ēdo vit, nė botė vdesin rreth 2 milionė fėmijė si pasojė e diarresė. Tė dhėnat mė tė fundit tė publikuara prej saj, thonė se kjo sėmundje ėshtė pėrgjegjėse pėr rreth 20 pėr qind tė vdekjeve tek fėmijėt nė tė gjithė botėn.

Gjithashtu, OBSH-ja ka theksuar se kėrkimet pėr kurimin e diarresė janė ndėrprerė dhe ky ėshtė njė sinjal jo pozitiv. Rastet mė tė mėdha tė vdekjeve janė individualizuar nė Afrikė, ku kushtet e jetesės janė shumė tė ulėta. Kjo bėn qė qindra-mijėra fėmijė tė humbasin jetėn ēdo vit nė kėtė kontinent.

Aktualisht nė vendin tonė, pranė Institutit tė Shėndetit Publik (ISHP), ekzistojnė laboratorė pėr ekzaminimet e sėmundjeve infektive, por sipas specialistėve, ky sistem, nuk duhet tė pėrqendrohet vetėm nė Tiranė, por duhet tė shtrihet nė tė gjithė vendin.

Informacioni i ISHP-sė mbi gastroenteritet sigurohet nga survejanca sindromike ALERT, pėr tė cilėn ky institucion pėrgatit njė raport javor. Survejanca bazuar nė sėmundjet ėshtė njė raportim mujor i sėmundjeve infektive bazuar edhe nė tė dhėnat laboratorike.

Gjithashtu, ISHP-ja merr informacion tė menjėhershėm nė mnėyrė qė tė ndėrhyjė pėr ēdo grumbullim tė pazakontė tė rasteve nė kohė dhe hapėsirė. Ndėrsa pėr tė identifikuar shkaktarėt qarkullues, ISHP-ja organizon ekipe sezonale duke mbledhur mostra nė Tiranė dhe qytete tė tjera.

Sipas ISHP-sė, gastroenteritet nė Shqipėri ēdo vit rriten duke arritur maksimumin vjetor nė muajt korrik, gusht e shtator. Nė kėtė periudhė raportohen mbi 2000 raste nė javė.

Shumica e rasteve vėrehen nė fėmijėt nėn 5 vjeē. Faktor risku ėshtė temperatura e lartė qė favorizon rritjen e agjenteve infektive nė ushqime dhe mjedis shtėpiak.

Shkaktarėt pėrfshijnė rotaviruset (deri nė 25% tė tė gjitha rasteve me diarre), E.coli, shigela dhe mė pak salmonela jotifoide, kampilobakter, apo kriptosporidium. Por, deri mė sot, ISHP-ja ka sqaruar se ka vėrejtur vetėm rritjen sezonale tė pritshme tė gastroenteriteve.

Sipas kėtij institucioni, nėse do tė ishte vėrejtur njė rritje e pazakontė apo grumbullime me natyrė tė rrezikshme ISHP-ja do tė raportonte menjėherė nė Ministri dhe do tė niste njė hetim epidemiologjik specifik.

Situata e gastroenteriteve nė vend, sipas ISHP-sė, ėshtė se nė Shqipėri vėrehet vetėm rritja e pritshme sezonale e gastroenteriteve dhe nuk ka grumbullime jo-normale tė rasteve nė spitale.


Shkaktarėt e sėmundjeve diarreike dhe helmimeve ushqimore

Sėmundjet diarreike akute shkaktohen nga agjentė patogjenė, si baktere, viruse ose protozoarė dhe mund tė zhvillohen si shqetėsime tė lehta tė zorrėve e deri nė sėmundje tė rrufeshme, qė vėnė nė rrezik jetėn.

Dekadat e fundit ėshtė arritur veēimi i agjentėve etiologjikė specifikė dhe numri i tyre vjen duke u shtuar. Disa nga shkaktarėt e sėmundjeve diarreike dhe helmimeve ushqimore janė disa mikrobe dhe viruse (Tė tilla janė escherichia coli enterotoksigjene, clostridium perfingensm staphylococus aureusm. Viruset coxsackie, viruset echo dhe rotaviruset, etj).

Shkaktarėt ndodhen nė ajėr, ujė dhe ushqime tė kontaminuara, kafshė shtėpiake dhe tė egra bartėse tė kėtyre mikrobeve, njerėz tė sėmurė, ose bartės tė tyre. Insektet mund tė jetė transportues pasivė, sidomos pėr viruset.

Periudha mė e favorshme pėr pėrhapjen e tyre ėshtė stina e verės dhe sidomos periudha korrik-tetor. Kėto lloj infeksionesh gati gjithmonė merren nga goja, zakonisht nga gėlltitja e ushqimit ose pijeve tė helmuara. Ēdo prodhim ushqimor ėshtė njė burim potencial pėr infektimin e njeriut.

Burim pėr helmimin e ushqimit ose pijes mund tė jenė njerėz mbartės pa klinikė, por burimi kryesor i infeksionit tė njeriut ėshtė rezervuari i gjerė i salmonelave nė kafshėt e ulėta. Incidenca e lartė e infeksionit tė pėrpunimit tė ushqimeve dhe tė prodhimit tė tyre nė sasi tė mėdha shtojnė rrezikun e infektimit tė njerėzve.

Mishi kontaminohet me shumė rrugė, por mė tė zakonshmet janė infeksioni natyror i vetė kafshėve tė pėrdorura si mish dhe i gjithė pajisjeve qė pėrdoren gjatė therjes ose pėrpunimit. Vezėt ose produktet e vezėve duke pėrfshirė vezėt e thata ose tė ngrira janė gjithashtu burim i zakonshėm infeksioni.

Nga speciet e ndryshme tė kafshėve, shpezėt shtėpiake duke pėrfshirė pulat, gjelat e detit, rosat dhe vezėt e produktet e vezėve pėrbėjnė njė rezervuar tė gjerė tė infeksionit dhe burimin mė tė shpeshtė pėr infektimin e njerėzve.

Ėshtė e rėndėsishme tė shėnohet qė temperaturat e larta shkatėrrojnė shumicėn e mikrobeve, por temperaturat e ulėta mund tė mos pengojnė zhvillimin e tyre. Disa nga mikrobet mund tė qėndrojnė shumė gjatė dhe nė pluhur. Gjithashtu ushqimi ose pijet mund tė kontaminohen nga minjtė, macet, insektet ose parazitė tė tjerė, qė strehojnė kėto mikroorganizma.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=25113
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2010, 11:01   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Artikulli harron tė pėrmendė statistikat, se ėshtė e ditur qė numrat fryhen kur kėrkohen fonde, apo kur duhen harmonizuar me pritshmėritė e OBSH-sė dhe organizmash tė tjerė. Shkurtimisht nuk i ka mė kush besim institucioneve shqiptare qė pėr pak desh nisėn tė infektonin popullatėn me tamiflutė e OBSH-sė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2012, 17:40   7
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga Rojtari i Pyllit

Nė shumicėn e rasteve ndikon ekonomia e rrėnuar familjare, por nuk duhet tė harrojmė edhe faktorin social, telenovelat e flliqura latino-amerikane e helmojnė mendjen femėrore deri nė intoksikim tė plotė.
Citim:
Psikologja: Telenovelat, kjo jetė ėndrrash qė po tjetėrson gratė shqiptare

Fenomeni “telenovele”, prej disa vitesh dhe sidomos kėto vitet e fundit, ėshtė kthyer nė njė “kalim kohe” perfekt pėr shumė nėna dhe gra shqiptare. Por sa e mirė apo e keqe ėshtė diēka e tillė? Sipas njė studimi qė ėshtė bėrė nė Brazil, telenovelat kanė ndihmuar shumė gra tė ndryshojnė pikėpamjet e tyre rreth divorcit apo lindjes sė fėmijėve. Dhe nga pėrgjigjet ka rezultuar se ėshtė rritur numri i divorceve dhe ėshtė ulur numri i lindjeve. Jo rrallė herė kemi parė dhe dėgjuar qė shumė prindėr i kanė quajtur fėmijėt e tyre me emrat e personazheve tė ndryshėm tė telenovelave. Ku shkoi fantazia?
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.