Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.11.2008, 17:00   1

Shkrim i cituar Shėndet: Mbipeshė mbi 20% e adoleshentėve


«Nė vendin tonė faktet flasin se 20 % e tė rinjve tė shkollave tė mesme janė mbipeshė dhe tek femrat shkon deri 26 % , ose tek studimi nė qytetin e Tiranės pėr mosha mbi 55 vjeē, mbipesha u vu re nė 28,6%”, pohojnė specialistėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė, duke shtuar se ka filluar studimi mė i fundit nė tė gjithė vendin tonė, i cili do tė masė edhe treguesit qė do tė na tregojnė shkallėn e mbipeshės, apo obezitetit tek ne.

http://www.shekulli.com.al/news/50/A...008-11-05.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2009, 22:05   2

Shkrim i cituar Perėndimor: Mbipesha mbėrthen 16% tė fėmijėve


Specialistėt e ISHP-sė kanė pėrfshirė nė vėzhgimin e tyre rreth 4 mijė fėmijė tė klasave tė katėrta nė tė gjitha shkollat shqiptaroperėndimore. Nga vėzhgimi ka rezultuar se rreth 16 pėr qind e fėmijėve janė mbipeshė si dhe tė ekspozuar ndaj obezitetit e problemeve tė tjera qė manifestohen prej tij.

Pėrhapja e kėsaj sėmundjeje ndihmohet shumė gjatė kohės sė qėndrimit nė shkollė, ku fėmijėt konsumojnė produkte pak tė tretshme nga organizmi, duke i dhėnė shkas shtimit tė shpejtė e tė pakontrolluar tė peshės trupore.

Konkretisht pohohet se “rreth 60 pėr qind e nxėnėsve kanė tendencė qė gjatė kohės sė shkollės tė konsumojnė ushqime si hamburgerėt dhe produkte tė tjera tė ėmbla, si biskotat apo karamelet, qė shkaktojnė obezitetin. Tendenca ėshtė qė tė kemi njė rritje shumė tė shpejtė tė kėtij fenomeni”.

Ndonėse studimi ende nuk ka pėrfunduar, pasi tė dhėnat janė nė analizim, tregohet se fėmijėt qė ndjekin arsimin privat janė pak mė shumė tė prirur pėr t’u bėrė pjesė e kėsaj situate problematike.

Pak kohė mė parė ėshtė kryer po i njėjti vėzhgim edhe tek tė rinjtė e shkollave tė mesme, ku ėshtė parė se shifrat e gjimnazistėve qė vuajnė nga mbipesha janė edhe mė tė larta, pėrkatėsisht me 20 pėr qind tė tė prekurve. Ndėrsa kategoria mė problematike ishin femrat, ku ishin prekur 26 pėr qind e tyre.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56677
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 18:33   3

Shkrim i cituar INSTAT: Kontigjenti i parė i derrkucėve nė shkollat private


Fėmijėt qė ndjekin shkollat 9-vjeēare private janė dyfish mbipeshė dhe obezė se moshatarėt e tyre nė shkollat 9-vjeēare publike. Ky ėshtė rezultati i studimit mė tė fundit tė Institutit tė Shėndetit Publik, ku u pėrfshinė 4 mijė nxėnės nė 200 shkolla tė vendit.

"Nga tė dhėnat e studimit rezulton se ata qė ndjekin shkollat private janė mė shumė obezė dhe mbipeshė se moshatarėt e tyre nė shkollat publike. Kjo, sepse ata vijnė nga familje qė kanė tė ardhura mė tė mira dhe nuk i kursejnė paratė pėr t'u blerė fėmijėve tė tyre pije me gaz apo fast-foode", - shpjegoi pėr "Gazetėn shqiptare" specialistja e ISHP-sė, Jolanda Hysa.

http://www.balkanweb.com/sitev4/lajme.php?id=35690
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 22:46   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kokakollizimi dhe Mekdonalldizimi - dy probleme qė nuk na nevojiten, tė paktėn jo tani.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2009, 12:46   5
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Citim:
INSTAT: Kontigjenti i parė i derrkucėve nė shkollat private
Karantinizimi i "elitės" pėrmes konsumerizmit irracional. Buron natyrshėm - si ide.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2009, 08:53   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Edhe ėshtė interesant, posa t'a shohėsh me atė pamje derrkuci e din qė i takon kastės sė derrkucėve tė shenjtė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2011, 13:28   7
Citim:
Alarmi, vaj kancerogjen nė fast-food

Janė ushqime tė preferuara, sidomos nga tė rinjtė. Fast-food-et, veēanėrisht nė Tiranė, i sheh plot e pėrplot.Sufllaqet, donerat sanduiēet apo patatet e skuqura shijojnė. Ndonėse konsiderohen si tė pashėndetshme e si “bomba kalorike”, konsumohen nga qindra persona ēdo ditė.

Nėse pėrgatiten siē duhet, edhe pse tė mbytura nė vaj, zgjedhja i takon secilit prej nesh tė shijojė atė qė i pėlqen. Por, nė rastin kur prej tyre kėrcėnohet rėndė shėndeti, situata ndryshon. Alarmi kėsaj here vjen nga Instituti i Shėndetit Publik.

Specialistėt kanė monitoruar cilėsinė e vajit qė pėrdoret nė fast-food-e. Nė pjesėn mė tė madhe tė tyre ėshtė pėr faqe tė zezė. Vaji ku skuqen patatet, qoftet dhe tė tjera produkte ka raste ku nuk ndėrrohet pėr javė tė tėra. Duke u pėrdorur kėshtu ai pėson reaksione tė tilla kimike qė e shndėrrojnė nė njė lėndė kancerogjene.

Specialistėt e ISHP-sė kanė marrė pak kohė mė parė mostra tė vajit nė 9 fast-food-e nė Tiranė. Nga analizat ka rezultuar se 67% e tyre pėrdorin vaj me pėrmbajtje polare tej normave tė lejuara nga Bashkimi Europian. Ato kanė rezultuar 3-4 herė mė tė larta.

Deri tani, nė kontrollet qė janė bėrė nė fast-food-e, ėshtė monitoruar vetėm ndotja mikrobiologjike e produkteve. Kėtė funksion e kanė kryer specialistėt e Drejtorisė sė Higjienės. Ndėrsa pėr parametrat e vajit matje nuk janė bėrė asnjėherė.

I vetmi institucion qė ngre alarmin ėshtė Instituti i Shėndetit Publik. Pas interesimit nė Drejtorinė e Higjienės se kush ėshtė struktura monitoruese, zbuluam se ky rol tashmė i ngelet Autoritetit tė Kontrollit tė Ushqimit. Burime nga AKU bėjnė me dije se ėshtė nė planin e punės kryerja e kontrolleve nė kėto subjekte, por ende nuk ka nisur.

Gjatė kėtij sezoni, helmimet nga ushqimet e pėrgatitura keq apo tė ndenjura janė nė rritje. Rreziku pėr shėndetin ėshtė disa herė mė i lartė.

Nga sa pohojnė specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik, nė vendin tonė legjislacioni nuk e parashikon sa duhet tė jenė normat e lejuara tė produkteve polare nė vaj. Nė tė gjitha vendet e Bashkimit Europian ato janė tė pėrcaktuara me ligj. Sipas tij, norma e produkteve polare nė vaj duhet tė jetė deri nė 25 pėr qind tė sasisė. Kaq e ka pjesa mė e madhe e vendeve, me pėrjashtim tė disa shteteve qė e lejojnė 30 pėr qind.

“Nė vendin tonė, nga mostrat qė u analizuan, kėto shifra rezultojnė mesatarisht 3-4 herė mė tė larta. Kjo dėshmon qė pėrdoret i njėjti vaj pėr ditė me radhė pėr tė skuqur ushqimet e ndryshme. Duhet tė merren masa urgjente, pasi vaji nė kėtė mėnyrė kthehet nė njė lėndė kancerogjene qė kėrcėnon seriozisht shėndetin e popullatės”, thonė specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik.


Si shndėrrohet vaji

Nga sa shpjegojnė kimistėt, pėr tė pasur parametrat aktualė vaji pėr skuqjen e ushqimeve duhet tė pėrdoret shpesh, deri me javė tė tėra.

“Vaji pėrbėhet nga disa produkte polare qė janė tė dėmshme pėr shėndetin. Kur ai pėrdoret nė mėnyrė tė tillė, kėto produkte shtohen nė maksimum. Nga skuqja e herėpashershme e vajit produktet polare transformohen nė produkte kancerogjene”, thonė specialistėt e ISHP-sė.

Sipas tyre, gjatė konsumimit tė ushqimit ato depozitohen nė trupin e njeriut dhe shkaktojnė sėmundje tė ndryshme, pėrfshi dhe sėmundjet kancerogjene.

“Ēdo lloj vaji ka njė temperaturė tė caktuar tė skuqjes, e cila nuk duhet tė tejkalohet. Prandaj rekomandohet qė tė lexohen etiketat dhe tė ndiqen rregullat e pėrdorimit tė tyre. Vajrat mė tė mira qė rekomandohen pėr t’u pėrdorur janė vajrat me pėrmbajtje vegjetale dhe tė rafinuar”, thonė specialistėt.

Por, qytetarėt nuk janė tė informuar mbi kėtė risk qė u kanoset. Nga tė dhėnat e ISHP-sė rezulton se adoleshentėt dhe tė rinjtė janė ata qė i frekuentojnė mė shumė fast-food-et.


Ēdo ditė nė fast-food, 20% e tė rinjve

Rreth 20 pėr qind e moshave tė reja hanė pothuajse ēdo ditė ushqime tė shpejta, fast-food, me shumė yndyrė, kalori dhe, mbi tė gjitha, pa vlera tė vėrteta ushqyese. Por jo vetėm kaq. Njė pjesė e mirė e nxėnėsve, plot 10 pėr qind prej tyre, shkojnė nė shkollė pa ngrėnė mėngjes, ose dhe kur hanė, mėngjesi i tyre mund tė quhet vetėm njė gotė me qumėsht.

Peshku, zarzavatet, frutat pėr njė pjesė tė familjeve shqiptare janė tė papėrballueshme, ndėrkohė qė produktet e detit mund tė konsumohen deri dhe vetėm njė herė nė vit.

Rreth 20 pėr qind e nxėnėsve tė shkollave tė mesme tė vendit konsumojnė ēdo ditė hamburg dhe sanduiē, kurse 4% e tyre kėto ushqime i pėrdorin tri herė nė ditė.

Tė dhėnat vijnė sėrish nga Instituti i Shėndetit Publik. Janė intervistuar 1040 nxėnės nga gjimnazet e Tiranės, Vlorės dhe Shkodrės. Qėllimi i kėtij studimi ishte evidentimi i stilit tė tė ushqyerit te brezi i ri, si dhe faktorėt socialė dhe ekonomikė qė vetėm ndikojnė nė cilėsinė dhe sasinė e ushqimeve qė ata marrin.

http://www.panorama.com.al/sociale/a...n-ne-fast-food
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2011, 16:18   8
Citim:
Vaji kancerogjen, DSHP: Larg ushqimit tė fast food-ve

Kujdes nga ushimet, qė konsumoni nė fast food-e, pasi nė njė pjesė tė tyre, vaji, qė pėrdoret pėr skuqjen e pėrbėrėsve tė sanduiēėve pėrdoret mė shumė herė se normat e lejuara. Kjo ėshtė porosia e specialistėve tė shėndetėsisė, tė cilėt shtojnė se vaji pėrbėhet nga disa produkte polare, tė cilat janė tė dėmshme pėr shėndetin.

Nga skuqja e herėpashershme e vajit produktet polare transformohen nė elementė kancerogjene. Kėtė verė fast food-et kanė qenė edhe nė fokusin e inspektorėve sanitarė. Janė kontrolluar e rikontrolluar me qindra tė tilla. E vetėm javėn e fundit nga afro 100, 5 rezultonin me probleme higjeno - sanitare.

"Nė 95 % tė rasteve analizat qė ne kemi marrė, kanė qenė negative. Nė rast se vaji ka njė ngarkesė pune tė madhe, qė ėshtė pėrdorur nė shumė raste, padyshim qė mund tė ndėrrohet edhe ēdo ditė. Humbet vetitė fiziko-kimike dhe vlerat ushqyese dhe dėmton shėndetin e konsumatorėve"-tha Mėhill Gecaj, Drejtor i ISHP-sė, Tiranė.

Po dhe pėr konsumatorėt familjarė, tė cilėt pėrdorin kryesisht friteza pėr skuqjen e produkteve tė ndryshme si patate apo mishra, kėshillohet se ēdo lloj vaji ka njė temperaturė tė caktuar tė skuqjes dhe ajo nuk duhet tė tejkalohet. Prandaj specialistėt rekomandojnė, qė tė lexohen etiketat dhe tė ndiqen rregullat e pėrdorimit tė tyre.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...t-food-ve.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2011, 20:51   9
Citim:
Ministri Tafaj: Edukimi fizik do pėrfshihet nė kurrikulėn e shkollave tė mesme

Ministri i Arsimit Myqerem Tafaj, nė konferencėn kombėtare pėr edukimin fizik u shpreh se lėnda e edukimit fizik do tė pėrfshihet gjerėsisht nė kurrikulat e shkollės sė mesme.

Nė kėtė aktivitet ku morė pjesė pėrfaqėsues tė Bashkisė sė Tiranės dhe personalitete tė njohura tė sportit shqiptar, u pohua se mungesa e theksuar e aktivitetit fizik , po shton personat qė vuajnė nga obeziteti.

Studimet mė tė fundit tė bėra nė vendin tonė, raportojnė se rreth 30% e popullatės vuajnė nga mbipesha, duke u bėrė njė kontigjent nė risk pėr sėmundjet kardiovaskulare e nga ana tjetėr duke ulur jetgjatėsinė mesatare tė popullėsisė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=11702
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2012, 19:31   10
Citim:
ISHP: 4% e fėmijėve nė Shqipėri janė obezė

TIRANĖ- Studimi mė i fundit i Institutit tė Shėndetit Publik thotė se niveli i fėmijėve obezė nė Shqipėri ka arritur nė nivelin 4%.

Kohėt e fundit obeziteti dhe mbipesha tek fėmijėt po kthehen nė njė nga problemet mė shqetėsuese pėr mjekėt pediatėr.

Numri i rasteve tė fėmijėve me probleme mbipeshe qė paraqiten nė QSUT shkon nga 150-200 nė muaj.

Kryesisht fenomeni ėshtė i pėrqendruar nė zonat mė tė pasura siē janė Tirana, Durrėsi apo Elbasani. Numri ėshtė shumė i lartė pėr mjekėt, duke pasur parasysh edhe faktin qė fenomeni po vjen gjithmonė duke u rritur.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.5.2012, 15:24   11
Citim:
Brezi XL nė Shqipėri

Emri:  mbipesha.jpg
Shikimet: 749
Madhėsia:  24,6 KBJo vetėm kequshqyerja por edhe mungesa e aktivitetit fizik kanė alarmuar specialistėt.

Mė shqetėsues, sipas tyre, ėshtė fakti qė gjithnjė e mė shumė po preken fėmijėt, kjo pasi ērregullimet mė tė zakonshme takohen nė fėmijėri.

Tė ecėsh, tė vraposh, tė shėtisėsh me biēikletė.

Studimet e kohėve tė fundit tregojnė se ushtrimet fizike ndikojnė pėr njė jetė tė shėndetshme mė tė gjatė, mė tė mirė dhe mė tė zgjuar.

Por dy dekadat e fundit shohim se brezi i ri ėshtė i prirur drejt mbipeshės dhe obezitetit. Qėndrimi pėr njė kohė tė gjatė ulur, lėvizjet e shpeshta me makina, pėrzgjedhja e telvizorit mė shumė se aktiviteti sportiv kanė alarmuar specialistėt e pėr rreziqet shėndetėsore qė vijnė nga kjo. Mė shqetėsues, sipas tyre, ėshtė fakti qė gjithnjė e mė shumė po preken fėmijėt, kjo pasi ērregullimet mė tė zakonshme takohen nė fėmijėri.

Tashmė ėshtė fakt i njohur se njerėzit qė merren rregullisht me sport jetojnė deri nė 4 vjet mė gjatė se njerėzit qė bėjnė pak, ose asnjė lloj ushtrimi fizik si dhe bėjnė njė jetė mė cilėsore. Ushtrimet e rregullta fizike i ndihmojnė njerėzit qė vuajnė nga tensioni, diabeti dhe mbipesha trupore. Kohėt e fundit vihet re njė ndėrgjegjėsim tė njerėzve jo vetėm pėr kujdesin estetik, por veēanėrisht pėr atė shėndetėsor ndaj dhe i janė drejtuar palestarve apo vrapimeve nė natyrė.

Mungesa e specialistėve ėshtė njė problem mė vete, sepse vetėm vitet e fundit ėshtė hapur fakulteti pėrkatės nė universitetin e sporteve qė do tė diplomojė sė shpejti instruktorėt qė do tė japin kėshilla tė specializuara pėr njerėzit nė nevojė.

Por pėr tė gjithė ata qė duan njė kėshillė emergjente pėr tu kujdesur pėr trupin e tyre, mjafton qė 3 herė nė javė pėr 20 minuta ti pėrkushtohen aktivitetit fizik sepse nė fund tė fundit ēfarė tjetėr ėshtė mė i rėndėsishėm se shėndeti.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=24003
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2012, 21:14   12
Citim:
Ushqimet, Qytetarėt tė kujdesen vetė, pasi higjiena si kontrollon dot tė gjitha pikat

Rritja e temperaturave ka rikthyer frikėn e komplikacioneve shėndetėsore qė mund tė shkaktojė nė popullatė konsumi i produkteve ushqimore qė nuk pėrmbushin standardet e higjienės.

Pranė spitalit infektiv kanė mbėrritur rastet e para, tė cilat kanė manifestuar simptoma tė helmimit pėr shkak tė ngrėnies sė ushqimeve tė pasigurta, ku ndėr mė problematiket klasifikohet tė jenė produktet ushqimore qė shiten nė ambiente tė hapura, nė anė tė rrugės nėn rrezet e dėmshme tė diellit dhe pluhurave, si dhe ato tė fastfudeve e restoranteve, qė jo vetėm pėrdorin produkte tė ndenjura, por kanė edhe probleme me kushtet e higjienės.

Duke u vėnė pėrballė kėtyre risqeve, qė shpėrthejnė masivisht gjatė sezonit tė verės, ekspertėt e autoritetit rajonal shėndetėsor u kanė kėrkuar qytetarėve qė tė tregohen vetė tė kujdesshėm nė marrjen e masave pėr konsumin e produkteve tė sigurta. Gjatė vitit tė shkuar janė organizuar me dhjetėra aksione monitoruese nėpėr pikat e shitjes sė produkteve ushqimore e veēanėrisht atyre tė ėmbėlsirave pėr tė ndėshkuar subjektet qė nuk plotėsonin kriteret e higjienės, ku janė konstatuar mangėsi tė shumta.

Por pavarėsisht kėsaj, shumė prej tyre kanė shpėtuar pa u pėrfshirė nė sitėn e kontrollit, duke u bėrė shkak pėr shtimin e helmimeve. Kundrejt kėsaj situate problematike, duke vėnė theksin te parandalimi, ekspertėt e higjienės kanė apeluar pėr mė shumė kujdes nga vetė qytetarėt pėr konsumin e produkteve qė u krijojnė siguri dhe nuk mbartin rrezikun e helmimit.

Specialistet bėjnė thirrje qė qytetarėt tė tregojnė kujdes maksimal ndaj konsumit tė ushqimeve dhe lėngjeve, duke pėrfshirė kėtu jo vetėm ato qė blejnė pėr tė konsumuar nė shtėpitė e tyre, por dhe ato tė qė ofrojnė fastufdet dhe restorantet.

Kėshillohet qė tė mos blihen produkte qė nuk tregtohen nė ambiente tė mbyllura, qė tė mos kenė kontakt me tymin e rrugės, tė mbahen nė frigorifer dhe larg mizave apo mushkonjave.

Pėr tė garantuar konsumatorėt pėr ushqime sa mė tė sigurta, ėshtė pohuar se krahas fushatave qė do tė ndėrmarrin ekspertė e shėndetėsisė edhe Bashkia e Tiranės do tė ndėrhyjė nė zhvillimin e aksioneve ndaj subjekteve tegtare qė paraqesin rrezikshmėri me mosplotėsimin e kushteve tė higjienės.

http://www.gazetametropol.com/ushqim...-gjitha-pikat/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2012, 21:49   13
Citim:
Tiranė, kontroll nė 200 fast-foode, patatet me ngarkesė bakteriale

Njė kontroll i imtėsishėm i kryer nė 200 fast-foode nė kryeqytet, konkretisht pėr patatet e gatshme, kanė rezultuar me ngarkesė tė lartė bakteriale. Ushqimi i gatshėm e i ambalazhuar nė qese kanė rezultuar me myk e stafilokok, njė mikrob jo vetėm i rrezikshėm pėr shėndetin e njeriut, por madje edhe rezistent ndaj antibiotikėve.

“Nė fast fond-et qė ne kontrolluam dhe u bėmė analizat doli qė lėnda e parė qė i furnizonte ishte me ngarkesė tė lartė bakteriale. U bė gjithė hetimi ynė epidemiologjik nga rezultoi se infeksioni vinte nga patatet qė prodhoheshin nė kushte jo standarde. Nė patatet e ngrira nė qese u gjet njė ngarkesė e lartė bakteriale siē ėshtė e.coli apo stafilokoku qė padiskutim pastaj bėhen shkak pėr ēregullime gastro-intesinale, por edhe pėr sėmundje tė tjera qė ndonjėherė kanė tė bėjnė me shpėrthime epidemike. Kreu i drejtorisė sė Shėndetit Publik pėr Tiranėn, Mhill Geca, ka bėrė tė ditur se janė marė masa tė menjėhershme pėr bllokimin e sasisė sė patates.

Drejtuesit e Shėndetit Publik kanė kėrkuar ndėrhyrjen e Autoritetit Kombėtar tė Ushqimit pėr tė mos licencuar tė tilla produkte pa kaluar mė parė nė analiza laboratorike.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ome&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2012, 21:31   14
Citim:
Korēė, kequshqyerja e fėmijėve, shtohen rastet e tė sėmurėve

Korēė - Kequshqyerja e fėmijėve ka shtuar numrin e distrofėve apo obezėve nė qarkun e Korēės. Mjekėt pediatėr kėshillojnė nė vazhdimėsi nėnat pėr ushqimin e shėndetshėm tė fėmijėve tė tyre, por nė shumė raste neglizhenca dhe jo nė pak raste pamundėsia ekonomike, i bėjnė tė pashmangshme sėmundjet qė vijnė nga kequshqyerja.

Konsumimi i patatinave, lėngjeve tė gazuara si dhe ushqimit tė fast "food-eve" kanė bėrė qė njė nėnė nga fshati Koritė i Korēės tė rrisė tashmė njė fėmijė distrofik.

Njė shqetėsim i fundit pėr mjekėt pediatėr janė adoleshentėt qė stimulojnė anoreksinė duke e bėrė atė kėrcėnim pėr shėndetin.

Si pasojė e kequshqyerjes, sipas ministrisė sė Shėndetėsisė, rreth 28 pėrqind e fėmijėve 0 deri nė 5 vjeē nė veri tė vendit, si edhe 18 pėrqind e tyre nė Shqipėrinė e mesme dhe atė tė jugut, nuk kanė parametrat normale tė zhvillimit.

Ky fenomen ėshtė mė i prekshėm nė zonat e thella malore.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/41284
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.7.2012, 19:04   15
Citim:
Autoriteti Kombėtar i Ushqimit asgjėson 32 ton produkte ushqimore

TIRANĖ- Me nisjen e sezonit veror, Autoriteti Kombėtar i Ushqimit ka nisur inspektimet nė stabilimentet prodhuese dhe tregtuese tė produkteve me origjinė joshtazore dhe shtazore, markete, baret, restorante, fast food-et, stabilimentet e prodhimit e pėrpunimit tė qumėshtit, mishit, thertoret si dhe pasticerite e furrat e bukės.

Si rezultat i kontrolleve, janė bllokuar dhe asgjesuar rreth 34 ton produkte ushqimore qė nuk plotėsonin standardet pėr t’u konsumuar dhe qe iu kishte kaluar afati i skandencės. Autoriteti Kombėtar i Ushqimit iu ka bėrė thirrje qytetarėve qė tė tregojnė kujdes pėr produktet qė konsumojnė sidomos gjatė stinės sė nxehtė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2013, 22:22   16
Citim:
ISHP: 4% e fėmijėve nė Shqipėri obezė qė 9 vjeē

Fėmijė obezė qė nė moshėn 9-vjeēare. Mėnyra e tė ushqyerit, jeta sedentare, mungesa e aktivitetit fizik dhe dėshira pėr tė qėndruar pėr orė tė tėra pėrpara kompjuterit ose TV, janė shkaqet kryesore. Nė kėtė konkluzion kanė arritur specialistėt e nutricionit nė Institutin e Shėndetit Publik. Nė studimin e fundit qė kanė kryer me 4000 fėmijė nė tė gjithė vendin, jepen tė dhėna mjaft interesante qė dėshmojnė se shpesh tė kesh nuk do tė thotė edhe tė dish tė rrisėsh shėndetshėm njė fėmijė.

Shifrat tregojnė pėr raportin e mbipeshės sė fėmijėve nė qytet dhe nė fshat. Duket se ka njė lidhje tė drejtpėrdrejtė mes mirėqenies dhe shėndetit tė tepėrt tė fėmijėve edhe nga njė tregues tjetėr. Nė shkollat private ka 2 herė mė shumė fėmijė obezė se nė ato publike.

“Prevalenca kombėtare e mbipeshės te fėmijėt 9-10 vjeē nė vend ėshtė nė vlerėn e 15.2% dhe prevalenca e obezitetit 3.8%. Nga tė dhėnat rezultoi gjithashtu prevalencė mė e lartė e peshės trupore nė zonat urbane, nė raport me ato rurale, pasi pėr ēdo fėmijė obez nė fshat gjenden 4 fėmijė obezė nė qytet”, sqarojnė specialistėt e ISHP-sė. Sipas tyre, numri i fėmijėve mbipeshė nė shkollat private rezulton 2 herė mė i lartė se nė shkollat shtetėrore, ku rreth 2.5 herė mė e lartė ėshtė diferenca e fėmijėve obezė nė shkollat respektive.

“Tė dhėnat tona evidentojnė se 15.2% e fėmijėve janė mbipeshė dhe 3.8 pėr qind janė obezė dhe, sipas grupmoshave tė marra nė studim, pėr fėmijėt 10 vjeē rezultojnė 13.5% mbipeshė dhe 3.5% obezė, ndėrsa pėr fėmijėt 9 vjeē rezultojnė 16.3% mbipeshė dhe 4% obezė”, thuhet nė raport. Prevalenca e mbipeshės ėshtė dukshėm mė e lartė nė qytet sesa nė fshat, te meshkujt nė raport me femrat dhe nė shkollat private nė raport me ato publike. Duke e krahasuar me prevalencėn e 25 shteteve tė Bashkimit Europian, 16-22% mbipeshė dhe 4-6% obezė, si dhe duke marrė parasysh trendin e prevalencės sė mbipeshės nė vite nė Europė, tendenca e obezitetit ėshtė e pėrafėrt edhe nė vendin tonė.

Sipas studimit, fėmijėt, ndonėse nė moshė tė vogėl, kanė njė perceptim tė saktė tė imazhit tė tyre trupor. Kėshtu, tė gjithė fėmijėt qė ndihen nėn peshė, duan ta ruajnė kėtė imazh. “Gjithashtu, vihet re se ka nga ata tė cilėt nuk ndihen mirė me pamjen e tyre dhe do tė dėshironin ta pėrmirėsonin atė. E dukshme ėshtė kjo dėshirė veēanėrisht te fėmijėt obezė, nga ku rreth 72% e obezėve, vetėm 13.7% e tyre janė tė kėnaqur me imazhin e tyre trupor, kurse pjesa tjetėr dėshirojnė tė jenė nė peshė normale, ose nėnpeshė”, raportojnė specialistėt.

http://www.panorama.com.al/2013/04/1...eze-qe-9-vjec/

Citim:
ISHP: 3% e adoleshentėve marrin ilaēe pėr dobėsim

Edhe pse shumė prej adoleshentėve dėshi rojnė tė kenė njė trup tė bukur e nė formė, shumė pak prej tyre zgjedhin aktivitetin fizik apo ushtrimet si formė pėr tė hequr kilet e tepėrta. Madje ka nga ata qė kanė filluar tė pėrdorin pilula apo ilaēe, tė cilat kanė si funksion rrėzimin nė peshė. Kėshtu, sipas studimit “Sistemi i Mbikėqyrjes sė Sjelljeve tė Rrezikshme tė Adoleshentėve”, tė realizuar nga Instituti i Shėndetit Publik e ku morėn pjesė 3200 nxėnės, 2.7 pėr qind e tė anketuarve kanė pranuar se marrin nga kėto ilaēe pėr t’u dobėsuar, edhe pse ato nuk janė tė pėrshkruara nga mjeku specialist. Gjithashtu, 3.7 pėr qind e tė rinjve pėrdornin laksativė, substanca kėto qė shėrbejnė pėr stimulimin e jashtėqitjes. Njė tjetėr formė qė pėrdornin tė rinjtė e sotėm pėr t’i thėnė “jo” mbipeshės ėshtė agjėrimi, pasi 18.3 pėr qind e atyre qė dėshironin tė humbnin nė peshė pėrdornin kėtė “metodė”. Megjithatė, pėrtej kėtyre tė dhėnave, 45.4% pranuan se bėnin ushtrime, ndėrkohė qė 48.9% hanin mė pak ose hanin ushqime me pak kalori. Nė total, numri i adoleshentėve qė dėshironin tė humbnin nė peshė ishte 31.4% e pjesėmarrėsve nė studim.

Sa u takon pyetjeve qė lidheshin me aktivitetin fizik, 37.7% e nxėnėsve pranuan se nuk bėjnė asnjė aktivitet fizik gjatė javės, ndėrsa 36.8% raportuan se kryejnė ushtime pėr 30 minuta, 1-2 ditė nė javė, por pa djersitje. Gjithashtu, 23 pėr qind raportuan se ishin tė pėrfshirė nė 20 minuta aktivitet fizik e qė i kishte bėrė ata tė djersitnin, nė 3 ditė tė javės. Nga kėta, 37.5% ishin meshkuj dhe 12.9% femra. Sa u takon orėve tė edukimit fizik nė shkolla, 71 pėr qind e tė anketuarve deklaruan se kishin marrė pjesė nė njė orė tė edukimit fizik, ndėrsa 8% e tyre nė 2 orė. Mesatarisht 36.7% e nxėnėsve shikonin 3-4 orė nė ditė televizor, ndėrkohė qė 23.7% e konsideronin veten mbi peshė dhe obezė. Kjo konsideratė vihej re mė tepėr tek femrat. Kjo, pasi 30.6% qė mendonin se ishin mbi peshė i pėrkisnin seksit femėr, ndėrsa 13.9% ishin meshkuj.

Nė studimin e ISHP-sė morėn pjesė 3200 nxėnės tė moshave 15-18 vjeē, nė 12 qarqe tė vendit, duke pėrfshirė kėtu edhe rrethin e Tiranės, ndėrkohė qė ai u bazua nė pyetėsorė tė hartuar nga specialistėt pėrkatės. Qėllimi i tij ishte monitorimi i gjashtė kategorive tė sjelljeve shėndetėsore prioritare tė rrezikut tek adoleshentėt e tė rinjtė. Nė kėtė kuadėr, dy prej kėtyre kategorive ishin pjesėmarrja e adoleshentėve nė aktivitetin fizik, si dhe mbipesha e obeziteti.

Sipas specialistėve tė ISHP-sė tė cilėt realizuan studimin e mėsipėrm, ekziston nevoja pėr promovimin aktiv tė efekteve qė ka aktiviteti fizik nė shėndet apo mbipeshė, si dhe arsimi efikas shėndetėsor. Gjithashtu, sipas tyre, duhet njė fokus mė i madh i shėndetit nėpėr kurrikula, si dhe pėrfshirja e profesionistėve nė fushata promovuese, qė lidhen me pjesėmarrjen e tė rinjve nė aktivitete tė ndryshme fizike, si dhe me ushqyerjen e tyre tė shėndetshme.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=131382
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:50.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.