Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.11.2008, 15:54   1
allianz
 

Vė re! Klosi-Shmit kundėr Gjergj Kastriotit e shqiptarėve


Lexojeni pak kėtė peden se ka qyfyre:

Citim:
Mitologjia skėnderbejane dhe tė vėrtetat historike
Nga Ardian Klosi

Ndėrsa deri 20 vjet mė parė mund tė pranohej qė historiografia e prodhuar nė RPSSH ecte nė njė rrugė tjetėr nga ajo qė kishin hapur studimet albanologjike e balkanologjike europiane prej mėse njė shekulli e gjysmė, - se fundja i gjithė vendi ecte nėpėr njė rrugė tė veēantė dhe tė mbrapshtė - sot kjo rrugė kėmbėngulėse e historiografisė zyrtare shqiptare, e cila ka arritur skaje tė paimagjinueshme, tė duket si relikti i fundit kockėfortė i asaj ngrehine absurdi qė ishte ideologjia nacionaliste-komuniste nė Shqipėri.

Absurdi dendėsohet, gjithēka merr trajtat e njė sendėrgjimi tė pashembullt kur kjo historiografi zyrtare trajton Gjergj Kastriotin Skėnderbeun – hero kombėtar nė tė trija shtetet ku ėshtė shpėrndarė trungu kryesor i shqiptarėve: Shqipėri, Kosovė e Maqedoni.

Nė fund tė njė pune tė gjatė, por qė mė dha edhe kėnaqėsi tė veēantė: pėrkthimit nė shqip tė monografisė “Skėnderbeu“ tė historianit zviceran Oliver Jens Schmitt, mora tė shoh, pėr kureshtje, disa tekste historie tė shkollave tona nėntėvjeēare e tė mesme, pikėrisht ata kapituj qė trajtojnė Skėnderbeun.

Ishte e pabesueshme: realiteti qė pėrshkruhej nė 20 faqet e njėrit prej tyre “Historia 4“ (2006) ngjante me realitetin qė kthjellonte mes qindra dokumenteve tė kohės analiza e mprehtė e Schmittit aq sa ngjan Katallani i pėrrallave tona me ushtarėt katalanė tė Alfonsit kur kėta zbrisnin nė bregdetin e Arbėrisė, ose aq sa ngjajnė zanat e malit nė Ciklin e Kreshnikėve me malėsoret e zonės sė Mbishkodrės.

Atėherė kuptova se nė vendin tonė kjo dikotomi ose ky dyrrugėtim i sendėrgjimit me shkencėn, i shajnisė me tė vėrtetėn, ka pėr tė vazhduar edhe pėr shumė kohė, praktikisht aq sa tė kenė jetėn pėrfaqėsuesit e historiografisė zyrtare (e kur plaket njeriu, bėhet edhe mė kokėfortė, kjo dihet), pėrveēse po tė ketė njė ndėrhyrje nga lart, deus ex machina, dmth zyrtarė tė lartė t’ia ndalojnė historiografisė zyrtare qė tė jetė zyrtare dhe nė tė ardhmen.

Prej 1992-shit e kėndej janė botuar me dhjetėra libra tė mirė pėr historinė e Shqipėrisė dhe tė rajonit, sidomos nga Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė, nga “Shtėpia e Librit“, nga “Dituria“, nga “Ēabej“, nga K&B etj., ėshtė krijuar njė bibliotekė e vėrtetė e albanologjisė nė gjuhėn shqipe – megjithatė e gjitha pa dobi kur vjen puna pėr tekstet e shkollave, pėr presidiumet e akademive, pėr kongreset e Skėnderbeut dhe ato tė drejtshkrimit, alles bleibt beim Alten, gjithēka mbetet siē ka qenė dhe bigėzimi i dijeve humane nė Shqipėri, sidomos i albanologjisė, i historiografisė, i skėnderbejadės i ngjan pėrherė e mė shumė njė skizofrenie tė frikshme tė kujtesės kombėtare.

Por le tė shohim mė nga afėr se ēfarė u tregohet nxėnėsve, tė rinjve dhe tė rejave shqiptare lidhur me njė nga personazhet mė tė rėndėsishėm nė historinė e vendit tė tyre.

“Mė 1443... Skėnderbeu iu drejtua Krujės dhe e ēliroi“ (“Historia 4“ f. 58) Skėnderbeu nuk e ēliroi Krujėn, por e mori me njė ferman tė rremė nga arbėri tjetėr qė kishte komandėn mbi kėshtjellė, Hasan beu. Kėtu shpalli pastaj kryengritjen e tij. “Mė 28 nėntor 1443 u shpall zot i principatės sė pavarur tė Kastriotėve me qendėr Krujėn“.

Kastriotėt nuk kanė pasur ndonjėherė ndonjė principatė tė pavarur. Ėshtė gabim i madh historik t’i quash principata sundimet e familjeve tė ndryshme tė Arbėrisė, pasi tė parėt e tyre atėherė do tė quheshin princa. Nė njė kohė kur zotėrit ortodoksė tė Arbėrisė kėrkonin dėbimin e osmanėve, autoriteti i vetėm qė njihnin sė largu ishte Bizanti (prandaj dhe Skėnderbeu zgjodhi pėr flamur shqiponjėn dykrenore tė Perandorisė sė lindjes), vetėm ai i shpėrndante titujt, dhe askush nuk guxonte ta shpallte veten princ etj., siē vėren me saktėsi Schmitti.

Sidoqoftė kėto mund tė quhen lajthitje nomenklature, sepse shumė mė serioz ėshtė rrėfimi mbi Kuvendin e Lezhės. “Kėtu morėn pjesė Skėnderbeu, Gjergj Arianiti, Andrea Topia me dy djemtė, Gjergj Strez Balsa, Nikollė e Pal Dukagjini, Lekė Zaharia, Pjetėr Spani me 4 djem etj.“ (po aty).

Pėrmenden edhe djemtė e fisnikėve mė tė vegjėl, e nuk thuhet qė nė kuvend mori pjesė edhe Stefan Crnojeviēi, zot i Maleve tė Zeza. Bėhet pėrpjekje pėr t’i dhėnė ngjyrime kombėtare njė lidhjeje qė nuk ishte aspak etnike e aspak kombėtare, por thjesht njė bashkim i pėrkohshėm strategjik i disa sundimtarėve qė kėrkonin kthimin e gjendjes sė vjetėr, ku kishin liri tė plotė nė territoret e tyre, ku nuk qenė tė detyruar tė paguanin haraēe, taksa, tė linin peng djemtė etj.

“Vendimet e Kuvendit tė Lezhės shėnuan njė hap tė madh pėrpara drejt bashkimit politik tė vendit“ (f. 59)

Cilit vend? Qytetet e Shqipėrisė ishin ose nė sundim venedik ose, sikurse Berati, Vlora e Gjirokastra, nėn sundim tė konsoliduar osman. Skėnderbeu nė atė kuvend u caktua vetėm komandant i pėrgjithshėm i forcave tė Lidhjes, pa kurrfarė atributi politik. Sidoqoftė fantazia e autorėve vazhdon nė kapitujt pasardhės, ku arrin tė ngrenė pa asnjė vėshtirėsi Shtetin fantazmagorik tė Skėnderbeut: “Shteti i Skėnderbeut kishte territorin e vet.

Nė vitet ’60 ky shtet pėrfshinte krahinat qė shtriheshin nga lumenjtė Devoll e Seman nė jug, deri nė Malėsinė e Dukagjinit nė veri; nga brigjet e Adriatikut nė perėndim, deri nė luginėn e Drinit tė Zi nė lindje“ (shih hartėn e riprodhuar kėtu, krahasojeni atė me hartėn qė boton nė librin e tij Schmitt, ku shėnohen territoret stinore tė Skėnderbeut).

Kurrė asnjė fisnik nga dyert e mėdha tė Arbėrisė nuk pranoi t’i nėnshtrohej Skėnderbeut. Pėrkundrazi: Dukagjinėt, Balshajt, Muzakajt, Araniti, Topiat i shihnin Kastriotėt si mė tė ulėt nė rangun fisnik, pasi ishin zgjeruar vetėm kohėt e vona. Vetėm martesat e zgjuara tė Ivanit, babait tė Gjergjit, si dhe martesa e kėtij me vajzėn e Gjergj Arianitit, Andronikėn, bėnė qė Kastriotėt tė pranoheshin dalėngadalė si tė sėrės.

Kurse autoritetin e tė parit Skėnderbeu e pati vetėm pėr njė kohė tė shkurtėr, sa mund tė quhet se ekzistoi Lidhja e Lezhės, prej 1444 deri e shumta nė dėshtimin e fushatės sė pėrbashkėt me Johan Huniadin nė tetor 1448. Me Dukagjinėt, Muzakėt, Aranitin ka pasur vetėm fėrkime ose dhe konflikte tė hapura.

Edhe gjatė kėsaj periudhe Lidhja humbi energji dhe luftėtarė tė shumtė nė beteja me Venedikun, tė cilat i bėnte mėnjanė pse Skėnderbeu kėrkonte tė zgjerohej drejt fushave tė pasura tė perėndimit, mė anė tjetėr se fisnikėt shqiptarė ishin kthyer nė zgjatime tė konfliktit midis Mbretėrisė sė Napolit dhe Venedikut, sikurse vėren pėrsėri saktė Schmitti.

Por autorėt e librave tanė tė historisė ecin tė papenguar nga njohja historike pėr tė ngritur mė tej shtetin e tyre tė sendėrgjuar skėnderbejan. “Shteti i Skėnderbeut ishte i organizuar nė formėn e monarkisė feudale. Skėnderbeu ishte monarku“. Nė qoftė se ka qenė vėrtet monarku, kush ia vuri kurorėn? Se atėherė kurorė mund tė tė vinte vetėm perandori i Bizantit. Ose papa. Po vasalėt e tij kush ishin? Po oborri, oborrtarėt? Po kryeqyteti? Kruja nėnkuptohet, mirėpo autorėt nuk e thonė gjėkundi qė Skėnderbeu Krujėn ua dorėzoi napolitanėve mė 1451, pasi bėri betimin e vasalit ndaj mbretit Alfons.

Edhe qė ishte vasal i kėtij mbreti nuk pėrmendet me asnjė fjalė. Beteja e Beratit, apo mė mirė katastrofa e Beratit, ku luftėtarėt e Skėnderbeut, Gjergj Aranitit dhe Muzakė Topiajt bashkė me trupat napolitane tė Alfonsit lanė me mijėra tė vrarė, pėrshkruhet kėshtu: “Skėnderbeu iu drejtua Beratit... Por Moisi Golemi nė frontin lindor lejoi njė ushtri prej 40.000 vetash tė kalonte nėpėr fushėn e Korēės...“ etj.

Aksioni i Beratit ishte angazhim i mirėfilltė vasalėsh (Alfonsi kėrkonte tė thyente pushtetin osman nė Jug tė Shqipėrisė), i planifikuar dhe i kryer keq. Tė gjitha kėto mund t’i mėsosh me hollėsitė mė tė mėdha nė njė monografi si “Skėnderbeu“ i Oliver Schmittit dhe mund t'i ēmėsosh nė njė nga tekstet tona tė historisė.

Por le tė vazhdojmė me shtetin virtual: “Ai kishte aparatin e vet administrativ, veēanėrisht atė tė financave dhe tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Si komandant i ushtrisė, ai drejtonte vetė operacionet ushtarake, emėronte ose shkarkonte kuadrot e luftės. Skėnderbeu ka ushtruar edhe funksione gjyqėsore. Pranė tij vepronin disa organe: Kuvendi i Princave Shqiptarė, Kėshilli i Lartė dhe Kėshilli i Luftės“.

Mund tė themi pa asnjė ngurrim se ēdo fjalė e ēdo fjali nė 4 kapitujt qė i kushtohen Skėnderbeut dhe luftėrave tė tij (po sigurisht edhe nė kapitujt pararendės e vijues) ėshtė e pasaktė, shpikje, shtrembėruese e tė vėrtetave historike.

Si ka mundėsi tė mblidhen kaq shumė shajni nė kaq pak vend? Shpjegimi i vetėm ėshtė qė Akademia shqiptare me institutet e saj tė historisė etj. ka vepruar prej dhjetėvjeēarėsh praktikisht e pakontrolluar, si nga autoritete tė tjera shkencore, ashtu dhe nga ndonjė autoritet i arsyeshėm shtetėror.

Dhe kėtė liri, qė nė fakt ėshtė anarkia qė sundon prej kohėsh nė shkencat tona, tė ashtuquajturit historianė e kanė keqpėrdorur, duke e pėrdorur Skėnderbeun si syprinė pėr gjithfarėlloj konstruksionesh, dėshirash tė lindura qė nga Rilindja kombėtare e kėndej, historish me mbret e me shtet.

Duket ata kanė vepruar edhe mė fort edhe mė me zemėrim kėshtu, sa mė shumė vepra shkencore qė janė botuar nė kėtė fushė, sa mė shumė pėrkthime qė janė bėrė prej historianėve tė vėrtetė tė ēėshtjeve shqiptare e ballkanase: nga Fallmerayeri te Hahni, nga Bue-ja te Ippeni, nga Shufflay te Babingeri e Schmitti.

Ėshtė e pamundur tė rrėzosh me njė shkrim konstruktet e sendėrgjuara tė historiografisė shqiptare. Ato nuk janė thjesht 40 e 50-vjeēare. Ato janė sė paku 100-vjeēare: Mitologjia pėr Skėnderbeun zuri fill me Rilindjen tonė kombėtare. Tė etur siē ishin patriotėt dhe intelektualėt shqiptarė pėr njė shtet qė do t’i bėnte ballė rrezikut tė aneksimit prej fqinjėve sllavė jugorė e grekė, ata u kapėn fort pas njė figure qė, i humbur siē ishte nė katėr shekuj harresė, pranonte tani tė quhej edhe hero etnik-kombėtar edhe kryetar i njė shteti thjesht shqiptar.

Ai i gjori, qė edhe eshtrat i humbėn, pranonte gjithēka. Oliver Schmitt vėren (pasi ka shtjelluar se nė shek. 19 Skėnderbeu ishte frymėzues edhe pėr lėvizjet kombėtare tė fqinjėve tanė joshqiptarė): “me kthimin e kultit tė heroit nė Ballkanin perėndimor shqipfolės nė fund tė shekullit 19, ai u kthye nė atė dukuri ekskluzive shqiptare, qė aktualisht ėshtė mbizotėruese dhe shumė e larguar nga figura historike“.

Pėr njė mbret ishte i dėshiruar edhe Imzot Noli nė biografinė e tij “Historia e Gjerq Kastriotit Skėnderbeut, mbretit tė shqiptarėve“ (Boston 1921), aq sa iu errėn sytė para sajesės “Anonimi i Tivarit“ tė priftit falsifikator Biemmi dhe e ndėrtoi Skėnderbeun e tij praktikisht mbi kėto fantazi. Por siē e vėren, me shumė detaje, Schmitti, kulti i Skėnderbeut do tė merrte pėrmasat e veta mė irreale nėn pushtetin komunist, si projeksion nė Mesjetė i vetizolimit tė Shqipėrisė dhe simbolit tė kėshtjellės anė Adriatikut qė u bėn ballė gjithė sulmeve tė botės armiqėsore.

Urojmė qė botimi i kėsaj monografie, me vėshtrimin e saj depėrtues dhe shumėplanėsh, me dokumentacionin jashtėzakonisht tė pasur qė sjell (bashkė me njė numėr dokumentesh tė panjohura), me analizėn kritike tė biografėve tė parė dhe atyre modernė tė Skėnderbeut, me zbėrthimin e skėnderbejadės nacionaliste-komuniste, tė sjellė dalėngadalė nė vendin tonė njė Skėnderbe qė hyn e rri brenda figurės reale si shenjė e hapjes sonė tė vėrtetė drejt vetvetes dhe fqinjėve, si vajtje nė vend e kujtesės historike.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-11-10.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 17:38   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Thjesht ndjek modelin e promovimit: zhurmė - shit plehra - maj veten me bukė; po abuzimet psikoemocionale nė artikull tregojnė veē injorancė historike. Rast tipik ku merr Cėrnojeviēin si "joshqiptar" (?! injorancė e frikshme) pėr tė ngrit "interpretimin" se Lidhja nuk ishte kombėtare... Ndaj dhe s'ngrihet njeri ta sqarojė, se ėshtė i mangėt nė elemente bazė, po kushedi ē'i duket se ka zbulu nė atė botėn e tij tė brendshme.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 20:35   3
kalimtar/e
 
Historian ėshtė qy Adrian Klosi? Titull shkencor ka? Po botime?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 20:57   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kėta janė sikur minjtė. Tė vegjėl e tė parėndėsishėm, qė nuk ia vlen tė merresh, kėndej tė hanė nervat me kuisje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2008, 18:36   5
Citim:
Oliver Jens Schmitt paraqiti dje nė sallėn e mbushur me replika historike veprėn “Skėnderbeu” qė pretendohet tė sjellė nė aspektin shkencor edhe njė model kritik tė historiografisė pėr ēėshtje tė rėndėsisė kombėtare pėr shqiptarėt.

(...)

Kjo vepėr me titullin thjesht “Skėnderbeu”, ėshtė herėt tė recensohet dhe pėrtypet nga audienca me gjithė dokumentacionin e pasur arkivor mbi bazė tė cilit ėshtė synuar tė shkruhet jeta e Skėnderbeut pėrtej historive tė shumta dhe kujtesės qė na lidh tash 5 shekuj me tė.

Dy vjet para, ndėrsa Schmitt e kishte pėrfunduar “Skėnderbeun”, gjen dokumentin qė e e vitit 1484 qė e detyron historianin tė rishohė krejt nivelin e jetės personale tė heroit. Dokumenti i zbuluar nė arkivat e Milanos, dėshmonte se cili ėshtė motivi qė ky fisnik renegat i pagėzuar i krishterė, i konvertuar nė mysliman, i rikthet fesė sė tė parė dhe bėhet mbrojtės i krishtėrimit, madje “athleta christi”.

Dhe nė fund tė fundi, kjo figurė qė “edhe sot nuk perceptohet dot pa emocione”, siē shkruan historiani vjenez, qė jetoi nė njė epokė ku shndėrroheshin kohėt, siē u pėrmend shpesh dje pėr Arbėrinė mesjetare, bėhet madhėshtore nė sytė e Schmitt-it sepse: Skėnderbeu nuk kishte pėr qėllim krijimin e njė shteti shqiptar nė periferi tė perandorisė osmane, por shkatėrrimin e perandorisė, pastaj krijimin e njė mbretėrie arbėre, mbretėria e epirit nė Ballkanin perėndimor.

Kjo ėshtė pėr mua me tė vėrtetė themelore. Ideja pėr krijimin e shtetit ishte, por pas shkatėrrimit tė armikut.


Intervista

Zoti Schmitt, nė ē’mėnyrė njė dokument mundi tė ndryshojė rrjedhėn e studimit tuaj tė pėrfunduar tashmė, dokument qė ju detyroi tė rishkruanit gjysmėn e veprės “Skėnderbeu”?

Rėndėsia e dokumentit ėshtė qė tregon pėr herė tė parė shkakun personal tė Skėnderbeut pėr t’u rebeluar: Babai i tij u vra nga sulltani.

I detyruar nga zakoni Skėnderbeu, vendosi tė kryejė hakmarrje, tė marrė gjakun nga familja e Sulltanit. Natyrisht kjo nuk mund tė shpjegojė gjithė kryengritjen qė kishte njė dimension mė tė gjerė dhe mė tė madh.

Unė isha i detyruar ta rishkruaj librin sepse ky dokument ndryshon tė paktėn nė nivel personal veprimtarinė e Skėnderbeut. Kjo ėshtė e qartė. Nė jetėn e historianit ėshtė shumė i bukur ky lloj zbulimi dhe, natyrisht, isha i kėnaqur qė librin s’e kisha botuar dhe mund tė ndryshoja karakterin e tij.

Ndonjė koleg juaji shqiptar e quajti motivin e hakmarrjes si tė “letėrsisė kalorsiake”, si tek Wilhelm Tell-i, njė motiv “i pabesueshėm” pėr tė ēuar tek kryengritjet e mėdha tė heroit. Ky dokument ėshtė mjaft i saktė sepse i tregon njė audience pėr ambasadorin e Skėnderbeut disa muaj pas rėnies sė Kostandinopolit.

Ėshtė e qartė qė njė ambasador i Skėnderbeut ka nevojė pėr njė argument shumė tė fortė pėr tė shpjeguar se pse Arbėria kėrkonte ndihmė dhe mbėshtetje me njė ushtri tė Papės. Dhe papa mund tė reagonte pėr njė argument si ēėshtja fetare, por ambasadori nuk e ka pėrdoror kėtė lloj argumenti.

Mund tė themi qė ishte pak naiv sepse ka treguar historinė siē ishte, sepse nuk kishte motiv tė vepronte ndryshe, e njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr ambasadorėt milanezė: nuk kishin motiv pėr tė ndryshuar historinė. Kanė treguar vetėm atė qė amabsadori i Skėnderbeut i ka prezantuar Papės.

Ju pėrmendėt qė koncepte si besa, apo edhe hakmarrja, kanė qenė koncepte qė Skėnderbeut nuk ia njohėn dhe nuk ia vlerėsuan apo besuan aleatėt.

Shembulli mė i mirė ėshtė ekspedita e Skėnderbeut nė Itali. Mbreti i Napolit Alfonsi V vdiq (1458) dhe biri i tij Mbreti Ferdinand, kishte konflikt me njė pretendent francez.

Nė mendimin politik perėndimor, Skėnderbeu nuk ishte i detyruar tė dėrgojė ushtri ose tė komandojė personalisht njė ushtri nė Itali sepse besa midis mbretit dhe Skėnderbeut mori fund me vdekjen e mbretit. Por sipas mendimit tė Skėnderbeut ideja qė Mbreti Alfons e ka ndihmuar nė njė situatė shumė tė vėshtirė, nė rrethimin e parė tė Krujės, e detyronte qė edhe pa njė besė, tė ndihmojė birin e mbretit.

Pra edhe koncepti politik, edhe koncepti i mentalitetit midis Italisė nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr Arbėrisė mesjetare, ishte shumė i ndryshėm.

Vetmia e tij nė vdekje dhe fama e pėrjetshme pas vdekjes. Ėshtė njė paradoks?

Nuk ėshtė paradoks, sepse flasim pėr nivele tė ndryshme. Niveli i parė ėshtė niveli historik, Skėnderbeu si burrė politik dhe jeta e tij qė pėrfundon me njė disfatė ushtarake. Nė fund tė jetės ai ka krijuar edhe njė kolaps demografik sepse Sulltani dhe ushtritė osmane e kanė shkatėrruar Arbėrinė tė paktėn zonėn e Tumenishtit, zonėn e Krujės, tė Matit, zonėn e Dibrės dhe kanė vrarė ose deportuar afro 65-75% tė banorėve. Ky ėshtė kolapsi demografik.

Kemi si provė dokumentet osmane, dokumentet e Skėnderbeut, dokumentet perėndimore qė tregojnė tė njėjtėn histori.

Nė tjetėr nivel ėshtė miti i Skėnderbeut si ideali i udhėheqėsit tė luftėtarėve nė malėsi jo vetėm pėr shqiptarėt po edhe pėr sllavėt e jugut sepse ai ka pėrjetėsuar idealin e luftėtarit dhe udhėheqėsin karizmatik nė Ballkan, nė tė njėjtėn kohė edhe si “athleta christi” nė perėndim dhe si ideal e burrė shteti nė Venedik.

Pra nuk ėshtė njė paradoks, por ėshtė njė kalim nga njeriu historik tek miti.

Skėnderbeu mbinatyror si tek kjo sallė e mesjetės nė Muzeun Historik Kombėtar e mbushur me replika, a nuk janė dėshmi qė shkenca e historiografisė shqiptare ėshtė nė krizė, sepse ėshtė e pashkėputur nga depolitizimi i djeshėm?

Tė gjithė monumentet qė njohin shqiptarėt nė Shqipėri, por edhe ato qė janė eksportuar nė Kosovė dhe nė Maqedoni, janė prodhime tė realizmit socialist.

Kjo ėshtė njė tendencė, njė trajtim i artit nėn komunizėm. Pėr fat tė keq nė Shqipėri nuk ka njė traditė artistike tė para luftės dhe tė gjithė shqiptarėt njohin vetėm njė traditė. Mendoj qė kėto monumente kanė njė mesazh shumė tė ashpėr dhe jo shumė njerėzor. Skėnderbeu ishte njė njeri i jashtėzakonshėm, por nė radhė tė parė ishte njeri, jo monument.

Edhe historianėt e epokės komuniste kanė krijuar njė Skėnderbe me shembullin e Enver Hoxhės, si paraardhės i Enver Hoxhės. Kanė krijuar edhe idenė e njė vendi tė izoluar, shumė tė vogėl, idenė qė Shqipėria ka mbijetuar vetėm me forcat e veta. Natyrisht qė kjo ishte dhe ideologjia e epokės sė Hoxhės, por nuk ka tė bėjė me realitetin mesjetar.

Historianėt qė tani po diskutojnė pėr interpretimin e historisė duhet tė kuptojnė me ēfarė metodologjie ėshtė operuar. Ėshtė koha pėr njė kritikė historiografike.

Prof. Luan Malltezi tha se pėr tė pėrgatitur historianė qė tė punojnė nė arkivat e botės, apo nė Vatikan ku njė ditė kėrkim ėshtė shumė e kushtueshme, duhen sidomos para. A ėshtė kjo mėnyrė pėr tė kapur kohėn e humbur me deficite tė mėdha nė shkencėn e historisė?

Me tranzicionin, me kalimin nga socializmi nė demokraci, shkenca shqiptare ka humbur njė brez, njė gjeneratė tė tė rinjve. Natyrisht janė edhe shkaqet ekonomike qė mund tė shpjegojnė kėtė fakt. Nga ana tjetėr, historianėt edhe nė Evropė nuk janė si biznesmenėt, anėtarėt mė tė pasur tė njė shoqėrie. Dmth nė situatėn aktuale bursat janė pėr historianėt, pėr shkencėtarėt e rinj, njė rrugė dhe njė gjė e rėndėsishme. Shkenca duhet tė jetė edhe atraktive, sepse duhet tė tėrheqė mė tė mirėt.

Stili juaj i tė rrėfyerit u ēmua nė veēanti. Si mund tė bėhet tėrheqėse historia?

Magjepsja e shkencės, e historisė nė kėtė rast, duhet tė ketė njė nivel intelektual, por duhet tė ketė edhe njė nivel shumė personal. Kjo ėshtė magjia e historisė dhe e tė kaluarės.

Pėr mua, me “Skėnderbeun” ėshtė pėrvoja e dytė. Dikur ajo qė mė kishtetėrhequr nė historinė e shqiptarėve ka qenė izolimi i saj. Kjo ka ngjallur kuriozitetin time pėr kėtė vend.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-11-11.html
Citim:
Historiani thotė se nuk ėshtė qėllimi i tij tė ēmitizojė Skėnderbeun, por tė plotėsojė figurėn e tij me tė tjera dokumente tė pashfrytėzuara mė parė.

Pėrmes njė materiali dokumentar, tė bollshėm, tė qėmtuar nė arkivat e Dubrovnikut, Milanos, Mantovės, Romės, Parisit, Barcelonės, etj., Schmitt na e paraqet Skėnderbeun, jo si njeriun qė bashkoi rreth vetes princėrit shqiptarė e luftoi kundėr turqve, por si udhėheqėsin, qė e kishte tė vėshtirė tė bėnte pakte paqėsore me fisnikėt e tjerė tė Arbrit.

Dokumentet e paraqitura nė libėr dėshmojnė pėr mėrira dhe armiqėsira me familjet mė tė mėdha, duke nisur qė me Aranitėt, nga ku mori gruan e tij Donikėn, Muzakajt, Topiajt, Balshajt. Shumė i internoi, u mori tokat.

Besueshmėria tek Skėnderbeu ishte shumė e brishtė. Shumė e tradhtuan, u bashkuan me turqit, ndėrsa kishte shumė tė pakėnaqur.

Por ajo qė “trondit” mė shumė ėshtė teza e hedhur mbi kryengritjen e Skėnderbeut, arratinė e tij nga Danubi dhe kundėrvėnia ndaj turqve. Nė bazė tė njė dokumenti, Schmitt argumenton se nuk bėhet fjalė pėr “ēlirimin e mėmėdheut”, por pėr hakmarrje personale.


Skėnderbeu sipas Oliver Jens Schmittit
Hakmarrja

“Mė 10 janar tė vitit 1454 dy diplomatėt milanezė Sceva de Curte dhe Jacobo Trivulzio i shkruajnė zotėrisė sė tyre, dukės Francesco Sforza tė Milanos, pėr pritjen qė i kishte bėrė papa Nikollė V njė bajlozi tė Skėnderbeut. Kjo ndodhi pak mė shumė se gjysmė viti pas rėnies sė Kostandinopojės, kur krejt Italia ishte si nė ethe dhe fuqitė, qė si zakonisht veē grindeshin me njėra-tjetrėn tani po punonin pėr njė “ligė italiane”, e cila u realizua me tė vėrtetė nė paqen e Lodit po atė vit.

E pra nė kėto rrethana erdhi para papės i dėrguari i Skėnderbeut dhe njoftoi se “pėr arsye tė urrejtjes personale qė ai (Skėnderbeu) ushqen kundėr turkut, meqė ky Turk ka vrarė babanė e zotėrisė, ky zotėri (Skėnderbeu), ka vėnė tė vrasin njė vėlla tė Turkut (Mehmeti II)”.

Kėshtu zgjidhet edhe rebusi, shpjegohet mosbesimi i sulltanit, kryengritja e Skėnderbeut. Ivan Kastrioti pra, mė 2 maj 1437 nuk pati vdekur nga njė vdekje e natyrshme, por ishte vrarė me urdhėr tė Muratit II.

Si shkak mund tė hamendet qė urėtrazuesi i vjetėr do tė kishte pėrgatitur ndonjė rebelim tė ri, e me tė vėrtetė ai vazhdonte tė mbante lidhje tė ngushta me Venedikun, kishte kėrkuar gjithashtu tė drejtėn e qytetarisė venedikase, pėr tė bijtė Stanisha dhe Gjergj, kėtė qytetari e kishte kėrkuar edhe nė Raguzė. Me mėkėmbėsin venedikas tė Lezhės, Pasquale Gradenigo, ai pak para se tė vdiste kishte pasur marrėdhėnie tejet tė pėrzemėrta; venedikasit e quanin “njė mik tė shkėlqyer”.

Nga kėndvėshtrimi i osmanėve kjo pėrbėnte arsye tė mjaftė pėr ta hequr qafe kėtė njeri tė rrezikshėm njė herė e mirė. I biri, Iskėnderi, i cili nė sy tė osmanėve nuk ishte i ngatėrruar drejtpėrdrejt nė ndonjė pėrbetim, u largua menjėherė nga atdheu i tė parėve.

Ėshtė e paqartė nėse Skėnderbeu e mori vesh vrasjen aty pėr aty, apo ndoshta mė pas. Por sidoqoftė sė shpejti do tė mendonte pėr hakmarrje. Po tė keni parasysh se e drejta zakonore e arbėrve gjallonte qysh nė mesjetė, ai s’kishte tjetėr rrugė pėrveēse tė ruante nderin e tij. I duhej tė merrte gjak nga ajo familje qė kishte derdhur gjak: kjo ishte dera e Osmanėve.

Nė vend qė tė rrėmbehej nė ndonjė veprim tė pamenduar, Skėnderbeu luajti nė mjeshtėrinė e kamuflimit, e cila ishte mjaft e pėrhapur nė oborrin e Osmanėve, me tė krishterėt e shumtė qė ishin shtrėnguar tė ndėrronin fenė e tyre.

Biografė tė mė vonė janė tė njė mendje nė pohimin e tyre, se ai ishte mjeshtėr pėr t’i fshehur mendimet e tij tė vėrteta. Kėshtu Iskėnderi i ashtuquajtur besnik shkoi nė Danub dhe priti me durim derisa tė vinte ēasti i volitshėm....

Deri mė sot mbetej e panjohur pėr ē’arsye ishte vrarė nė mėnyrė kaq tė llahtarshme, sė bashku me fėmijėt e vet, biri i dashur i Muratit. Bajlozi i Skėnderbeut nė Romė ishte i vetmi njeri, qė ka folur ndonjėherė pėr kėtė gjė: Alaeddin Ali Ēelebiu kishte rėnė viktimė e njė pėrbetimi, ku fijet kryesore i luante Skėnderbeu.

Por a mundej vallė njė mėkėmbės nė Nikopojė ta drejtonte i vetėm vrasjen e njė princi trashėgimtar, i cili pėr mė tepėr ndodhej nė Anatoli, ndėrkohė qė Kara Hidr Pasha pa dyshim ka vepruar pas njė urdhri nga oborri? Kjo ėshtė me pak gjasė e i dėrguari i Skėnderbeut u shpreh edhe qė zoti i tij kishte vėnė tė vrisnin vėllanė e padishahut, e pra komplotin nuk e kishte udhėhequr ai vetė. (fq 58-60)

* * *

Taktikė lufte?

“Atė ēka nuk mund ta siguronin pėrmes tregtisė, njerėzit e Skėnderbeut shpesh e merrnin me dhunė. Shumė prej tyre ishin malėsorė tė mėsuar me mungesat, por qė sipas zakonit tė vjetėr, zbrisnin poshtė nė fusha pėr tė furnizuar familjet e tyre me grabitje. Kėto doke u ruajtėn deri nė fillimet e shekullit 20. Kalorėsit e shpejtė nga malet i kishin qejf shpeditat grabitėse, ku mund tė vinin pėrpara bagėtinė e rrėmbyer.

Grabitjet bėheshin kryesisht kundėr territoreve osmane, por edhe ato venedikase nuk u kursyen.

Pak javė pas fillimit tė kryengritjes banorėt e Lezhės njoftonin se “njėfarė Jeorgius Castriot ka kryer shumė grabitje e vazhdon tė grabitė bagėtitė e tyre e tė marrė rob gratė dhe fėmijėt e tyre” (Acta Albaniae Veneta) (fq 159).

* * *

Marrėdhėniet me fisnikėrinė

“Ai mėtonte tė bėhej zot nė tė gjithė vendin”, ankohej Joan Muzaki.

Shkruante Joan Muzaki: “Ai zuri rob zotin Joan dhe zotin Gojka Balsha dhe i dėrgoi ata te mbreti ferronte Plaku nė Napoli, qė ky t’i mbante robėr, e pastaj ua mori sundimet qė ndodheshin midis Krujės dhe Lezhės, dua tė them tokėn e Misias”

Muzakajt dhe Topiajt, Skėnderbeu i fyeu keqas, pasi e detyroi kreun e Topiajve, Muzakė Topinė, qė tė dėbojė gruan e tij tė parė, nga familja Muzaka, e nė vend tė saj tė martohet me Mamica Kastriotin.

Pėr njė familje e cila, siē njofton Demetrio Franko (Dhimitėr Frėngu) e quan veten Karloviēi, “e cila nė sllavisht do tė thotė lavdiplotė, apo djemtė e Karlit, pasi e kishin prejardhjen nga dera mbretėrore frėnge”, ky ishte njė turp i padėgjuar.

Kronisti fisnik Musachi ankohej: “Ai nuk druhej as para Zotit, as para ndonjė gjėje tjetėr, as para djemve qė kishin ata”. Pėr fisnikėrinė, Skėnderbeu kishte thyer rendin hyjnor, nderin dhe emrin e dyerve tė moēme. E drejta e vjetėr pėrballej me padrejtėsinė e kėtij homo novus tė dhunshėm. (fq 193)

* * *

Tradhtia

Mė 1457 bajli venedikas i Durrėsit njoftonte: “Atė e kanė lėnė tė gjithė komandantėt e vet, tė cilėt kanė kaluar te Turku”. Nėntė vjet mė vonė “Skėnderbeu, kur mori lajmin e nisjes nė marshim tė armiqve, nuk u besonte mė komandantėve tė vet tė kėshtjellave, pasi e dinte se ata do t’i nėnshtroheshin tė nipit; ndaj dhe i shkarkoi, duke i zėvendėsuar me tė tjerė, tė cilėve ua mori pronat e gratė e fėmijėt i dėrgoi si pengje nė Kalabri. Mirėpo komandantėt e kėshtjellave, tė cilėve u ishin marrė kėshtjellat e tyre e siē thuhet pėr shkak tė frikės nga turqit, qė kishin mbėrritur nė vend, ishin arratisur, Turku, kur pa dėshtimin e vet, dha urdhėr t’i ekzekutonin. Nipin e Skėnderbeut, atė qė kishte treguar rrugėn dhe e kishte kėshilluar, ai urdhėroi ta shkonin nė hu...”. Kjo letėr e Agostino Patrizi Piccolominit e vitit 1466 zbulon, se sa e dobėt ishte lidhja e besnikėrisė me Skėnderbeun, sidomos te fisnikėt, mbas mė shumė se dy dhjetėvjeēarėsh luftė. Vetėm marrja peng dhe shantazhet i siguronin ende besnikėri Kastriotit, edhe shpronėsimi qė u bėnte pronave tė rebelėve i shėrbente si shembull tmerrues. Ndėrsa nė familjen e vet ai nuk ishte nė gjendje tė mbante kėtė trysni. Pėrsėri iu desh tė shihte tradhtinė e njė burri nga rrethi mė i ngushtė. Tradhtarėt gjendeshin nė mjedisin mė tė afėrt tė Skėnderbeut. (fq 220-221)

Fati i heroit

Jeta e Skėnderbeut nuk ishte njė marshim triumfal, por njė luftė e vazhdueshme pėr mbijetesė, e mbushur me disfata, situata nė dukje pa rrugėdalje, por shpesh dhe me kthesa tė papritura tė fatit. Pa vullnetin e prijėsit, pasuesit e rraskapitur do t’u ishin nėnshtruar herėt osmanėve. Mirėpo ishte pikėrisht vullneti i Kastriotit pėr fitore ai qė tek e fundit i tėrhoqi malėsorėt drejt rrėnimit.

Sfidės sė padėgjuar tė ish-oficerit tė tyre dezertor sulltanėt i ishin pėrgjigjur me njė ashpėrsi tė panjohur mė parė. Kushtu, jeta dhe kryengritja e Skėnderbeut u bė dhe tragjedia e trevės sė tij tė prejardhjes, e cila si asnjė rajon tjetėr i Ballkanit u shkretua dhe u shpopullua nga osmanėt. Ėshtė gati emblematike vetmia e Skėnderbeut nė ditėt e tij tė fundit: hakmarrėsi i t’et, kundėrshtari i dy sulltanėve, atleti i krishtit, Aleksandri i Ri u ndodh vetėm mbi rrėnojat e veprės sė tij.


Biēoku: Historia e hakmarrjes si molla e Vilhelm Telit

Biēoku, nuk ėshtė dakord me tezat e hedhura nga kolegu i tij i ri, Oliver Jens Schmitt nė librin e tij “Skėnderbeu”. Ai nuk e pranon faktin, qė Skėnderbeu nisi luftėn me turqit, pėr shkak tė njė hakmarrjeje tė ngushtė personale. Pėr tė marrė gjakun e tė atit, tė vrarė nga sulltan Murati.

“Nė tė tilla kushte ėshtė e vėshtirė qė njerėzit tė tė ndjekin pas”, thotė Biēoku.

Sa i pėrket dokumentit, qė Schmitt sjell pėr raportimin e dy ambasadorėve nė Milano, historiani thotė, se jo detyrimisht ai duhet tė jetė i vėrtetė.

“Janė biseda tė dėgjuara dhe nuk ėshtė e thėnė tė jenė tė vėrteta. Unė mendoj se kjo mė sė shumti ėshtė si legjenda e Vilhelm Telit, i cili nisi kryengritjen pėr t’u hakmarrė pėr tė birin”, thotė ai, duke treguar historinė e famshme tė mollės sė Telit.

Megjithatė, drejtori i MHK-sė thotė se vepra e Schmitt-it ėshtė njė kėndvėshtrim i ri mbi Skėnderbeun dhe kjo nuk e dėmton aspak madhėshtinė e figurės sė tij, pėrkundrazi. Ai e vlerėson kėtė prurje, pavarėsisht pikėpamjeve tė kundėrta, pasi kjo vepėr jep mundėsi pėr debat dhe pėr tė kėrkuar tė tjera tė dhėna mbi kėtė figurė.

“Kjo nuk ėshtė njė vepėr shteruese, pas saj do tė vijnė tė tjera”, thotė historiani Kasėm Biēoku, duke shtuar se ka ende shumė pėr t’u thėnė pėr Skėnderbeun. Ai shfrytėzoi prezantimin e djeshėm, pėr tė njoftuar edhe ndryshimet qė do tė bėhen nė ambientet e Muzeut Historik, sidomos nė ato tė lashtėsisė, tė etnologjisė, por edhe nė tė tjerat.


Egro: Burimi mė i mirė latin pėr historinė e Skėnderbeut

Pėr historianin osmanit Dritan Egro, vepra “Skėnderbeu” e Oliver Schmitt-it ėshtė pėrmbledhja mė e mirė e burimeve latine, mbi Heroin Kombėtar.

“Studimet e periudhės sė Mesjetės nė Shqipėri, po nxjerrin me kalimin e kohės probleme tė mėdha. Kjo lidhet me pėrgatitjen e studiuesve tė rinj, sidomos tė latinistėve dhe nė kėtė kuadėr libri i Oliver Schmitt-it plotėson njė boshllėk tė madh”, thotė Egro, i cili duke qenė njė studiues i kėsaj periudhe e quan veten tė “lehtėsuar” nga barra e kėrkimit nė arkivat perėndimore pėr Skėnderbeun.

Duke njohur mentalitetin e kohės qė libri i kushtohet, Egro ka rezervat e veta mbi kėtė vepėr, megjithatė ai thotė se “shekulli i 15-tė ėshtė njė kohė e trazuar, kalimesh, ndryshimesh tė mėdha, ndaj ėshtė e natyrshme qė studiuesit tė hedhin teza tė ndryshme mbi kėtė periudhė”, siē ėshtė nė kėtė rast vepra e Schmitt-it.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21270
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2008, 00:02   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Ai farė qyqja sipėr, harron qė shqiptarėt bėheshin mbretėr pa patur nevojėn tė kurorėzoheshin nga Papa a nga Stambolli. Ishin bėrė tė pavarur me kohė. Ndėrsa shumė sundimtarė ballkanikė merrnin kėtė apo atė titull me "hir tė zotit e sundimtarit" Dhimitėr Progoni u bė sundues vetėm me "hir tė zotit", "sundimtari" s'pėrmendet kund, se nuk i bėnte askujt homazhe Dhimitėr Progoni.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2008, 16:11   7
allianz
 
Mufka e radhės:

Citim:
Ardian Klosi: Babai i Skėnderbeut quhej Ivan, Gjon ėshtė emėr i shpikur

Nė kėtė monografi, babai i Skėnderbeut jepet me emrin Ivan. Shqiptarėt e kanė njohur gjithmonė me emrin Gjon. Pse ėshtė pėrdorur ky emėr?

Ivan ėshtė forma e saktė e emrit tė babait tė Skėndėrbeut. Nė tė gjitha dokumentet e botuara mė parė emri i babait tė Gjergj Kastriotit del Ivan ose Juvan. Madje edhe turqit sipas dokumentave, Arbėrisė i thoshin territoret Juvanli dhe jo Arbėri.

Fakti se emri ėshtė Ivan dhe jo Gjon, ėshtė marrė prej ndonjė dokumenti zbuluar prej Shmid-it nė arkiva?

Janė botuar disa herė shkrime ku emri i tė atit ėshtė Ivan. Dhe kjo nga autorė tė ndryshėmm si Radoniē, apo Xhuzepe Valentini kur kanė kanė shkruar pėr skėnderbeun. Emri Gjon ėshtė njė shpikje, dhe nuk ėshtė emri i vėrtetė i babait tė Gjergj Kastriotit.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=47746
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2009, 14:56   8
allianz
 
Qyfyret s'paskan fund:

Citim:
Prezantimi i “Skėnderbeut”, debati monolog i Schmitt-it

“Skėnderbeu” i Shmitt-it prezantohet nė Vjenė. Prezantimi ngjall reagime nė komunitetin shqiptar

Instituti pėr Historinė e Europės Lindore, ku profesor Oliver Schmitt jep mėsim, organizoi mė 15 janar prezantimin e librit “Skėnderbeu”. Falė ndėrhyrjes private tė sekretarit tė Ambasadės sė Shqipėrisė, zotit Engin Ceka kėtij organizimi ju bashkėngjit edhe shoqata e tė rinjve shqiptarė nė Austri “Rinia”. Duke u bazuar nė faktin qė ky libėr i kėtij autori ka ngjallur njė debat nė rrethet akademike nė Shqipėri e mė gjerė, ndaj ftesės sė dėrguar nga shoqata “Rinia”, pati njė reagim jo pozitiv.

Shumė shqiptarė nė Vjenė shtronin pyetjen se perse duhet qė ne shqiptarėt tė mundėsojmė prezantimin e njė “romani shkencor“ tė bazuar nė hulumtime sipėrfaqėsore e hamendje akademike. Megjithatė siē duket Kryetari i Shoqatės Rinia, zoti Erald Vucini (i ngazėlluar qė po kontaktohet nga njė punonjės i Ambasadės Shqiptare kėtu nė Vjenė, duke mos ditur qė veprimi i zotit Ceka qe privat dhe jo linja e shtetit shqiptar) i dha njė rėndėsi tė veēantė kėtij organizimi, i cili ishte komplet ndesh me qėllimet dhe detyrat qė ka kjo shoqate kėtu nė Austri. Shoqata, ndėr tė tjera ėshtė themeluar qė tė promovojė vlerėn dhe kulturėn e popullit shqiptar kėtu nė Austri dhe jo ti shtrojė qilimin e kuq njė autori qė shkruan gjėegjėza historike antishqiptare.

Gjithashtu pėr ne shqiptarėt qe tepėr fyes edhe gjesti qė nė hyrje tė sallės ku do tė mbahej prezantimi i kėtij libri u kontrolluam pėr armė nga security. Shumė pyesnin tė habitur se ēdo me thėnė kjo. Ne si komunitet shqiptar, kemi marrė pjesė nė shumė debate edhe gjatė luftės nė Kosovė e mė pas , por njė gjest i tillė nuk ka ndodhur asnjėherė.

Gjithashtu tepėr qesharak qe fakti qė prof. Schmitt nuk lejoi as njė kamera qė tė filmonte evenimentin nė fjalė. Pas prezantimit nga ana e Schmitt-it, ku tezat e tij tashme dihen, fjalėn e mori pėrkthyesi i librit z. Ardian Klosi ku ju prezantoi tė pranishmeve Odisenė e botimit tė kėtij libri, qė autori nė fjale nuk po e boton dot nė gjuhėn e tij amtare nė gjermanisht.

Zoti Klosi tregoi qė qe shume i surprizuar pėr tė pavėrtetėn qė mėsojnė fėmijėt shqiptarė nė librat shkollorė mbi Skėnderbeun nė Shqipėri. Ai gjithashtu sqaroi qė mė pėrpara nuk ka qenė shumė i interesuar nė kėtė temė, por pasi ka pėrkthyer librat e Schmitt ėshtė bėrė specialist nė kėtė fushė. Sa pak kohė duhet pėr tu bėrė specialist nė Shqipėri. Gjithashtu tė habit fakti qė njė pėrkthyes ja jep tė drejtėn vetes pėr tė diskutuar, apo shkon edhe mė tej pėr tė sugjeruar ndėrrimin e teksteve shkollore, pasi ka studiuar dy libra tė Skėnderbeut, nga 500 tė tillė qė ekzistojnė.

Botimi i monografisė mbi Skėnderbeun i Oliver Shmitt-it (Oliver Schmitt) ka ndezur debatin mbi personazhin dhe mitin e Skėnderbeut. Libri ka shėrbyer si njė katalizator i debatit, si njė ngacmim pėr shpėrthimin e diskutimeve. Ndėrkohė qė shumė prej shqiptarėve qė janė njohur me kėtė botim janė kudėr tij.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ture&Itemid=59
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2009, 14:57   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Ai gjithashtu sqaroi qė mė pėrpara nuk ka qenė shumė i interesuar nė kėtė temė, por pasi ka pėrkthyer librat e Schmitt ėshtė bėrė specialist nė kėtė fushė.
Ja ku ėshtė specializu... Ma pret mendja do marrin dhe kėta ndonjė ofertė publike si puna e Kapllan Resulit. Punė sorrash e laraskash.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2009, 19:10   10
allianz
 
Paralelizėm me sulmet serbe ndaj Kastriotit nė Shqipėri tė Veriut:

Pėrbaltja e Kastriotit - nga Gani Mehmetaj

Mėnyra e veprimit ėshtė e njėjtė dhe e njėjtė duket dhe retorika e "ēmitizuesve" tė sotėm, qė flasin si sakatė mendorė me sistem operativ sllav nė tru...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2009, 23:00   11
Zymtterr
anėtar/e
 
Zymtterr
 
Anėtarėsuar: 6.2008
Citim:
Prezantimi i “Skėnderbeut”, debati monolog i Schmitt-it

“Skėnderbeu” i Shmitt-it prezantohet nė Vjenė. Prezantimi ngjall reagime nė komunitetin shqiptar

Instituti pėr Historinė e Europės Lindore, ku profesor Oliver Schmitt jep mėsim, organizoi mė 15 janar prezantimin e librit “Skėnderbeu”. Falė ndėrhyrjes private tė sekretarit tė Ambasadės sė Shqipėrisė, zotit Engin Ceka kėtij organizimi ju bashkėngjit edhe shoqata e tė rinjve shqiptarė nė Austri “Rinia”. Duke u bazuar nė faktin qė ky libėr i kėtij autori ka ngjallur njė debat nė rrethet akademike nė Shqipėri e mė gjerė, ndaj ftesės sė dėrguar nga shoqata “Rinia”, pati njė reagim jo pozitiv.

Shumė shqiptarė nė Vjenė shtronin pyetjen se perse duhet qė ne shqiptarėt tė mundėsojmė prezantimin e njė “romani shkencor“ tė bazuar nė hulumtime sipėrfaqėsore e hamendje akademike. Megjithatė siē duket Kryetari i Shoqatės Rinia, zoti Erald Vucini (i ngazėlluar qė po kontaktohet nga njė punonjės i Ambasadės Shqiptare kėtu nė Vjenė, duke mos ditur qė veprimi i zotit Ceka qe privat dhe jo linja e shtetit shqiptar) i dha njė rėndėsi tė veēantė kėtij organizimi, i cili ishte komplet ndesh me qėllimet dhe detyrat qė ka kjo shoqate kėtu nė Austri. Shoqata, ndėr tė tjera ėshtė themeluar qė tė promovojė vlerėn dhe kulturėn e popullit shqiptar kėtu nė Austri dhe jo ti shtrojė qilimin e kuq njė autori qė shkruan gjėegjėza historike antishqiptare.
Po,po! Rinia tė shkrijnė fare me 'promovimin'e kulturės shqiptare,pranej kishin shku marsh tė gjith duke duartrokit aty si dele ,u sa bukur ja u kujtua dhe ky austriaku tė shkruajė pėr neve (mentalitet)... Ma tha njona qė kishte qenė e pranishme, pėrveēse mirėpritur si ide dhe 'mbėshtetur rrėnjėsisht' asigjo s'kishin bo... shum bukur
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.1.2009, 13:15   12
allianz
 
Ka dhe kėtu njė pėrmendje tė asaj nate http://www.panorama.com.al/index.php?id=23910.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2009, 14:00   13
Citim:
Debat mbi Skėnderbeun apo biznes me denigrimin e figurave tė shquara?
Nga Sadik BEJKO

Dy gazeta tė pėrditshme (“Shqip” e datės 28 mars dhe “55” e datės 29 mars) sjellin shqetėsimet qė ka ngjallur nė Shqipėri dhe nė Zvicėr financimi prej Konfederatės Zvicerane i pėrkthimit dhe i botimit nė shqip prej Ardian Klosit tė veprės sė historianit O. Shmitt mbi Skėnderbeun.

Njė shkrim i gazetės sė pėrditshme tė Gjenevės, “24 orė”, shkruar nga Laurent Guiraud, mė 26 mars njofton se nga Departamenti i Punėve tė Jashtme tė Zvicrės, nėpėrmjet projektit pėr “demokratizim dhe decentralizim”, A. Klosit i qenkan dhėnė 12 mijė franga (rreth 10 mijė dollarė), pėr pėrkthimin dhe shtypjen e 1000 kopjeve tė para tė veprės sė O. Shmitt-it. Gazetari Laurent Guiraud, jo pa ironi, shkruan se Konfederata del e implikuar: paska marrė pėrsipėr rolin e “mėsueses sė historisė” me njė libėr qė nė Shqipėri ka shkaktuar skandal. Zėdhėnėsi i Departamentit tė Punėve tė Jashtme tė Zvicrės, Andreas Stauffer, pohon se shuma prej 12 mijė frangash ėshtė dhėnė si pjesė e fondit tė Bashkėpunimit Zviceran me Shqipėrinė dhe shton se pėrkthimi i librit, pėrmbajtjen e tė cilit ata nuk e njihnin, nė Shqipėri ka ngjallur njė valė zemėrimi.

Kėtė sensibilizim nė shtypin dhe nė qarqet zyrtare zvicerane e ka nxitur z. Astrit Leka, personalitet qė ka dhėnė njė kontribut tė shėnuar pėr njohjen e vlerave tė Shqipėrisė nė Europė e mė gjerė. Me ndikimin e tij nė Zvicėr ėshtė ngritur njė shtatore e Skėnderbeut dhe po punohet qė shtatore tė tilla tė ngrihen edhe nė sheshe tė qyteteve tė tjera nė botė.

I indinjuar nga vepra e O. Shmitt-it, z. A. Leka do tė ankohet zyrtarisht pranė autoriteteve zvicerane qė financuan njė libėr tė tillė, njė libėr pėrēmues pėr Skėnderbeun. Me botimin e kėtyre shkrimeve nė gazetat shqiptare dhe zvicerane debati mbi Skėnderbeun po merr njė drejtim tjetėr. Po dalin gjėra tė shėmtuara. Shumė personalitete shqiptare, shkrimtarė dhe historianė, si: I. Kadare, prof K. Frashėri, Ardian Ndreca, Sandėr Lleshi, Mira Meksi etj iu kundėrvunė me argumente shkencore botimit tė O. Shmitt-it mbi Skėnderbeun.

Tani na del diēka krejt tjetėr, del se Ardian Klosi na e paska kthyer nė biznes pėrēmimin e figurave kombėtare. Ėshtė normale qė gjithkush tė paguhet pėr punėn qė bėn, por tė marrėsh para pėr tė botuar njė libėr denigrues pėr vendin tėnd, ėshtė e rėndė.

Revoltat e njerėzve nė shtyp dhe nė internet, me kėtė rast, kanė folur se nė Shqipėri ka njerėz qė paguhen pėr tė poshtėruar figurat kombėtare, madje kanė dhėnė tė kuptojnė se rrjeti sekret i pagesave, i financimeve tė tilla, nuk dihet e mbase kurrė nuk do ta dimė.

Pa u mbajtur nė njė argument tė tillė, fryt mbase dhe i indinjimit tė lexuesve, pranimi i kėtij financimi nga vetė pala zvicerane, flet hapur pėr atė qė sot ka njerėz, qė nė emėr tė pėrhapjes sė tė rejave shkencore (siē), pranojnė tė vėnė fitimin mbi ēdo skrupull moral a shkencor. Klosi madje nė tė mirė tė biznesit, qė t’i shitej sa mė shumė libri, i dha flakė skandalit: futi nė valle njerėz qė mendojnė si ai, qė mendojnė se nuk kemi nevojė pėr figura si Skėnderbeu, dhe ndėrmori fushata skandaloze nė gazeta e nė TV.

Opinioni i lartė letrar dhe shkencor, u fye qoftė nga libri, qoftė nga fushata mediatike, dhe reagoi ashpėr. Edhe opinioni i gjerė reagoi me mėnyrėn e tij. Por A. Klosi paska pasur synime tė tjera, tė mbledhė para nė arkėn e tij e jo llafe. Mund ta justifikonim me dashurinė pėr paranė, kėtė ndėrmarrje tė fundit tė Klosit, sado e pahijshme qė tė jetė, por ngjan se nuk ėshtė krejtėsisht kėshtu. Sulmet e herėpashershme tė tij ndaj figurave kombėtare, flasin pėr vijimėsinė e njė sjelljeje denigruese nga ana e tij. Madje pėr njė prirje, do tė thoshim, me burim nga trashėgimia familjare e tij.

Qė prej njė jave nė njė tė pėrditshme po botohen dosierė me faksimile dokumentesh arkivore tė gjyqeve tė viteve tė para tė vendosjes sė komunizmit nė Shqipėri.

Sipas dokumenteve tė botuara, babai i tij, nėnkoloneli Bilbil Klosi, kryetar i gjykatės ushtarake komuniste jepte dėnime kriminale pėr nacionalistė shqiptarė. Dėnonte me burgje tė rėnda adoleshentė, njerėz familjarė, krimi i vetėm i tė cilėve ka qenė ai qė gjatė luftės janė ndodhur nė radhėt e ballit a tė legalitetit. Kėtė punė Bilbil Klosi, mė pas Prokuror i Pėrgjithshėm dhe ministėr i Drejtėsisė (i krimit), e vazhdoi pėr gati tridhjetė vjet: ka dhėnė dėnime tė rėnda e pushkatime me gjyq e pa gjyq pėr qindra njerėz tė pafajshėm. Sipas kėtyre dokumenteve, nė tė njėjtėn tryezė me Biblil Klosin, si gjykatės i gjykatave ndėshkimore ushtarake, del dhe njė figurė tjetėr, kapiteni i sigurimit, Kasėm Trebeshina.

Nga kėta dosierė nxjerr krye njė klan (B. Klosi, K. Trebeshina, A. Klosi), njė klan i pėrfshirė nė njė vorbull antishqiptare. Ardian Klosi me njė at tė tillė i sulet atit tė Skėnderbeut, Gjon Kastriotit, hero shqiptar i rezistencės antiosmane, dhe e bėn serb. Parimisht ėshtė e padrejtė qė t’ia pėrmendim A. Klosit krimet e tė atit, por rregulli moral e kėrkon qė i biri tė distancohet nga i ati, tė prononcohet verbalisht, sė paku. Nuk dimė ta ketė bėrė A. Klosi njė deklarim tė tillė. Pėrkundrazi, fushatat pėrēmuese ndaj figurave dhe vlerave shqiptare e bashkojnė me frymėn e tė atit. Ndėr tė tjera, ai ėshtė glorifikues i Kasėm Trebeshinės, kapiten i sigurimit, i pėrfshirė nė pisllėqe politike, i cili tani na del dhe gjykatės i gjyqeve ushtarake komuniste.

Edhe Kasėm Trebeshina, mik familjar e bashkėpunėtor i Bilbil Klosit, njihet si denigrues i figurave kombėtare gjithashtu. Nė librin “Mekami”, nė tregimin “Pse fshati ynė s’u bė qytet” e nė disa tregime tė tjera ai nxin figurėn e shqiptarit, denigron Naim Frashėrin, Skėnderbeun e quan hajdut kuajsh, veten e shpall turk. Njė antishqiptarizėm i rrėnjosur e bashkon kėtė klan. Dhe kėta e duan bujėn mediatike pėr tė vazhduar mė tej me veprimtarinė e tyre rrėnuese.

Lexuesi mund tė pyesė: pse tolerohet njė klan i tillė? Nuk flitet qė atyre t’u bėhen gjyqe linēuese tė tipit tė gjykatave ushtarake komuniste, siē ua bėnė ata dikur nacionalistėve shqiptarė, por edhe tė huajve, bujtėsve tė pafajshėm nė vendin tonė. Jo, kurrsesi pėr diēka tė tillė. Jemi nė njė shoqėri demokratike. E prapė edhe kėtu ndėshkimi moral nuk duhet tė mungojė.

Vepra pėrēmuese ndaj vlerave tė njė vendi, paguhet me tė njėjtėn monedhė: me pėrēmim. Mos vallė Shqipėria do tė ndjekė njė rregull tjetėr moral? Mos vallė duam ta thyejmė moralisht kėtė popull, duke promovuar njerėz qė e kanė pėr parim antishqiptarizmin, qė paguhen pėr tė denigruar vlerat kombėtare?

Njė shkrimtari si Milan Kundera pėr njė denoncim nė moshė tė re iu bė gjyqi moral nė gjithė median botėrore dhe figura e tij u dėmtua rėndė, gati pariparueshėm. Ardian Klosit i janė botuar nė shtyp, nė gazetėn “Panorama” dhe nė revistėn “Klan”, pastaj nė librin “Disidentėt e rremė” dokumente arkivore ku provohet se ka spiunuar shokėt e tij, se ka dėshmuar nė gjyq kundėr tyre dhe prapė moralisht atij nuk i hyn gjemb nė kėmbė.

Shokėt e spiunuar prej A. Klosit u kalbėn burgjeve, ndėrsa denoncuesi i tyre mori shpėrblimin: shkoi katėr vjet pėr studime pasuniversitare nė Austri. Mė pas ai ka mashtruar publikun duke glorifikuar njė mik tė familjes, Kasėm Trebeshinėn, duke e paraqitur atė si disident antikomunist. Pėr Kasėm Trebeshinėn dokumentet arkivore vazhdojnė tė sjellin prova se ka qenė ndėr themeluesit e Sigurimit tė shtetit, denoncues i shokėve, gjyqtar i gjykatave komuniste. Mashtrimi publik shtrihet dhe mė tej kur nga Ardian Klosi mbrohet njė e ashtuquajtur promemorje antikomuniste e shkruar nga Kasėm Trebeshina.

Shtypi ka shkruar se njė promemorje e tillė nuk provohet me dokumente arkivore dhe se nuk i qėndron as analizės logjike tė rrethanave kur pretendohet se u shkrua. Por kjo promemorje - fantazmė, e mbrojtur me zell mediatik prej A. Klosit e tė tjerėve, vazhdon t’u shitet si e vėrtetė nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė librat shkollorė dhe universitarė. Kėshtu nxėnėsit shqiptarė dhe opinionin e gjerė vazhdojmė ta ushqejmė me gėnjeshtra, me denigrime tė figurave tė shquara, me falsifikimin e biografive e tė veprave tė disa tė implikuarve nė krime tė rėnda. Me tė vėrtetė, pse tolerohet njė klan i tillė?

Nė se dikush flirton ende me Ardian Klosit, kjo ėshtė punė e tij. Nė njė shoqėri demokratike nuk i mbyllet goja askujt, por institucionet e shtetit duhet t’i vėnė gjėrat nė vendin e duhur. Ministria e Arsimit, hartuesit e teksteve, qarqet zyrtare universitare dhe akademike duhet tė ndalen dhe ta vėnė gishtin mbi plagė: t’i shqitin nxėnėsit dhe studentėt shqiptarė nga cilėsimi si disidentė i njerėzve qė kanė dėnuar njerėz tė pafajshėm, i themeluesve tė sigurimit shqiptar, t’i pastrojnė tekstet nga mashtrimet e promemorieve-fantazmė qė nuk i gjen nė asnjė dokument shtetėror.

Pėrfitojmė nga rasti pėr t’iu drejtuar drejtpėrdrejt ministrit tė Arsimit, zotit Fatos Beja, pėr tė ndėrhyrė energjikisht nė zgjidhjen e kėtij problem kaq serioz e tė rėndėsishėm. Nėse nė disa instanca tė shtetit shqiptar tolerohen gjithfarė figurash qė kanė cene tė rėnda nė tė kaluarėn e tyre, opinioni, nxėnėsit dhe studentėt shqiptarė nuk do t’na e falin qė po i mashtrojmė me vetėdije dhe pa asnjė kriter shkencor dhe moral.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ione&Itemid=66
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2009, 11:51   14
allianz
 
Po lexoja vėrdallė nė internet pėr kėtė ēiftin e lumtur dhe pashė qė paska qenė dje njėri te kanali rom:

Citim:
Thėnė nga medaur

E Ndoqa sidomos me kujdes fjalen e Ardian Klosit qe ka tendencen gjoja per te qene ndryshe bashke me Vehbiun e disa te tjere qe i permendi ai vete.Kam pershtypjen se ky zoteri i perbuz shqiptaret sidomos kur tha se trevat e Skenderbeut banoheshin nga NJEREZ QE FLISNIN SHQIP? Cdo te thote kjo?.

Pastaj duke kritikuar punen e historianeve Shqiptare tha se ata flisnin me mitizime e vete tha se Vojsava ishte serbe nga Brancovicet POR nuk dha asnje fakt ,kjo eshte e rende pasi ti nuk mund te akuzosh te tjeret se flasin pa fakte e pastaj te thuash se duka i Milanos kish degjuar nga nje njeri i tij se nje Shqiptar ne pazar i kishte thene dikujt qe historia e Skenderbeut nisi per hakmarrje.Histori eshte kjo?

Mesa di une Historia eshte shkence ekzakte(bile ai vete mundohet te marre flamurin e njeriut qe perdor fakte e pastaj po vete sjell fakte qe nuk jane fakte por llafe pazari).Por me qesharake mu duk mbrojtja e Shmitit me lot ne sy nga ana e tij si ai femija vogel kur i shajne shokun ,,,,Pastaj tha se Shmiti eshte nje historian i madh pasi eshte profesor ne universitetin e Vjenes .Cdo te thote kjo ?Historia eshte shkence ekzakte dhe nuk ka absolutisht pike rendesi se je profesor ne Vjene apo Tirane apo Uashington.Kjo eshte tipike te njerezit me komplekse inferioriteti per te cilet i huaji eshte me i mire se yni.

Dhe me forta eshte kur i tha Pellumb Xhufit se librat tuaj nuk blehen kurse te Shmitit po.Po kjo eshte normale o njeri i shquar do ti thosha se njerezit jane kurioze te lexojne pikpamjet e nje te huaji per heroin tone kombetar dhe kjo ska te beje fare me ate qe atij qe i shiten librat e domethene qe eshte i pazevendesueshem e me i madhi pasi edhe 10 milion kopje te shese Shmiti kjo nuk e ben ate historianin perfekt pasi ky eshte marketing e ska lidhje me historine.

Jam i befasuar me Klosin pasi prita prej tij dicka ndryshe dhe u tregua i nje niveli shume shume me te dobet nga ce kisha menduar.Ai tha se nuk eshte

http://forumishqiptar.com/showthread...29#post2238929
Kaq naivė sa ky komentuesi janė robt?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.4.2009, 00:26   15
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
"Nė njė kohė kur zotėrit ortodoksė tė Arbėrisė kėrkonin dėbimin e osmanėve, autoriteti i vetėm qė njihnin sė largu ishte Bizanti (prandaj dhe Skėnderbeu zgjodhi pėr flamur shqiponjėn dykrenore tė Perandorisė sė lindjes), vetėm ai i shpėrndante titujt, dhe askush nuk guxonte ta shpallte veten princ etj., siē vėren me saktėsi Schmitti."
Hahahahahah. Si ore askush nuk e shpallte veten princ ne mesjetė?! Ėshtė fakt qė princat e mesjetės, sidomos, i tepronin titujt nė shkresat zyrtare... Ore kto palla paguhen... Ky Schmėtt m'u duk shumė i ri pėr tė qenė historian, por ēfarė ėshtė mė interesante ėshtė se karrierėn si historian pikėrisht e nis me njė libėr pėr Skėnderbeun, hmmm.

Me sa duket, shkollėn ia paskan paguar kush e di kush, me porosinė qė tė shkruajė pėr Skėnderbeun... Mė duhet tė uroj klanet antishqiptare kėsaj radhe qė nuk zgjodhėn njė emėr sllav, por njė emėr gjerman si Schmitt pėr tė "ēmitizuar" shqiptarėt. Pse nuk "ēmitizojnė" rusėt kėta nga Pjetri i Madh apo ku di unė? Apo gjermanėt nga Bismarku? Edhe Bismarku si mit duhet tė hiqet nga mendja e gjermanėve, e tė tjerė e tė tjerė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2010, 22:35   16
Citim:
Oliver Shmit ligjėron pėr Skėnderbeun nė Universitetin e Tetovės

Tetovė, 14 qershor - Fakulteti Filologjik dhe Filozofik tė Universitetit tė Tetovės organizuan ligjėratė dhe bashkėbisedim nė temėn "Histografia shqiptare nė Maqedoni” me historianin dhe albanologun zviceran, prof. dr. Oliver Shmit, profesor nė Universitetin e Vjenės, Austri, i cili shoqėrohej nga disa profesorė tė Universitetit tė Vjenės, si dhe njė grup studentėsh nga i njėjti universitet, njoftoi Zyra pėr informim e USHT-sė.

Dekani i Fakultetit Filozofik tė USHT-sė, doc. dr. Fehari Ramadani, para mysafirėve nga Austria prezantoi historikun e USHT-sė, si dhe planet pėr zhvillimin e mėtutjeshėm tė universitetit tonė.

Pėr veprėn e prof. dr. Oliver Shmit, foli doc. dr. Nuri Bexheti, i cili ka qenė edhe shok studimesh me profesor Shmitin, raporton agjencia MIA.
Prof. dr. Oliver Shmit, nė fjalimin e tij para auditorit theksoi se ardhja e tij nė USHT nuk ka pėr qėllim qė tė debatohet vetėm pėr librin qė ia ka kushtuar Skėnderbeut, por nė tėrėsi pėr ēėshtjen shqiptare.

"Qėllimi i vizitės sonė kėtu ėshtė qė tė bėjmė krahasimin e historiografisė greke, maqedonase dhe asaj shqiptare pėr kėtė rajon. Ideja themelore ėshtė qė tė diskutojmė pėr perspektivat e ndryshme. Qėllimi i ardhjes sė studentėve me ne ėshtė qė tė njihen me kompleksitetin historik tė kėtij rajoni, edhe pse kuptohet se jam i vetėdijshėm se ka interes tė theksuar qė tė bisedoni me mua pėr librin e Skėnderbeut", theksoi profesori Oliver Shmit.

Lidhur me librin e tij pėr Skėnderbeun, profesori Shmit, theksoi:

"Mendoj se ka pasur shumė reagime tė ndryshme nė mes tė atyre qė e kanė lexuar librin dhe reagimet e tyre kanė qenė tė ndryshme nė krahasim me ato qė nuk e kanė lexuar librin tim pėr Skėnderbeun. Problemi i parė mė duket se ishte origjina etnike e Gjergj Kastriotit. Ka disa qė kanė botuar shkrime me karakter publicistik dhe tė cilėt kanė theksuar se unė paskam thėnė se Skėnderbeu nuk qenka shqiptar ose arbėr? Kjo fare nuk ėshtė e vėrtetė.

Skėnderbeu ishte arbėr, dhe unė mendoj se ky ishte burimi kryesor i debateve. Pra, pėr atė qė unė kam shkruar nuk ka vend dhe hapėsirė dyshimi tė pėrkatėsisė etnike tė Gjergj Kastriotit Skėnderbeut. Pra, edhe ekskursioni ynė ka pėr qėllim tė nxit debatin pėr historiografinė shqiptare. Ēfarė edhe ėshtė qėllimi i historiografisė qė bėhet kėtu nė Tetovė dhe nė rajon, nė kontakt me kolegėt maqedonas dhe nė rajonin shqipfolės dhe tė rajonin tė Evropės Juglindore.
"

Ligjėrata e prof. dr. Oliver Shmitit zgjoi interesim mjaft tė madh tek studentėt dhe stafi akademik i USHT-sė.

Profesor Shmiti,dhe ligjerata e tij pėr Skenderbeun, janė larg njėra me tjetrėn, sepse nė librin e tij ka shumė tė pavėrteta.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,25006
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2012, 21:40   17
Citim:
“Bashkimi Shqipėri-Kosovė pa program, bashkim problemesh”

Prishtinė - Kosova e Shqipėria ndodhen nė situatė tė vėshtirė dhe kėrkesa pėr bashkim duhet tė ketė arsye, ka deklaruar historiani zviceran Oliver Jens Shmit, ligjėrues i historisė sė Evropės Juglindore nė Universitetin e Vjenės, nė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore”.

Sipas tij, ēėshtja e bashkimit midis Kosovės e Shqipėrisė “varet nga shqiptarėt, por unė kam gjithmonė njė pyetje. Flitet shumė pėr bashkimin, por ēfarė do tė jetė pėrmbajtja, ēfarė do tė jetė pėr shembull Kushtetuta e njė shteti shqiptar? Ku do tė jetė kryeqyteti, pėr shembull? Do tė jetė njė konfederatė, njė shtet centralist? Kėto janė pyetjet mė kryesore. Natyrisht tė gjithė mund tė flasin dhe kombėtaristėt qė mund tė ėndėrrojnė pėr Shqipėrinė e Madhe. Por njė Shqipėri e madhe, njė kombinim i Shqipėrisė me Kosovėn a do tė funksionojė si shteti mė i mirė, ēfarė mund t’u ofrojė qytetarėve tė tij? Kjo ėshtė ēėshtja kryesore dhe mendoj qė as Aleanca Kuqezi dhe as ‘Vetėvendosja’ deri mė tani nuk i kanė pėrcaktuar detajet nė realitetin politik tė njė shteti shqiptar”.

Historiani zviceran vijoi: “Nuk kam frikė se njė Shqipėri a shtet shqiptar demokratik pluralist nė tė cilin respektohen edhe tė drejtat e njeriut, vlerat demokratike, do tė pasurojė pa dyshim edhe Evropėn. Por njė shtet i cili do tė bashkonte vetėm disa tradita tė kahershme tė politikės shqiptare, natyrisht do tė bashkonte vetėm problemet e deritanishme dhe mendoj qė nacionalizmi pa pėrmbajtje, pa njė program tė zhvillimit se ēfarė janė problemet kryesore, nuk ėshtė Shqipėria e Madhe. Ėshtė ekonomia, arsimi, puna pėr tė gjithė, perspektiva edhe pėr brezat e rinj”.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/52433/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.4.2012, 13:57   18
Citim:
Buxhovi: Schmitt sulmon historinė shqiptare

Emri:  buxhovi-300x175.jpg
Shikimet: 681
Madhėsia:  16,9 KBHistoriani Jusuf Buxhovi, i pranishėm nė njė debat tė organizuar nga Forumi Rinor i Lidhjes Demokratike tė Kosovės sė bashku me forumet rinore tė partive politike shqiptare, ka qenė i ashpėr nė vlerėsimin e tij pėr historianin zviceran, Oliver Jens Schmitt. Ai u ka thėnė tė rinjve nė politikė se shqiptarėt nuk kanė nevojė tė frikėsohen prej madhėshtisė sė historisė sė tyre.

“Para disa ditėsh Schmitt ishte kėtu, njė historian shumė i kontestuar, i cili e sulmon historinė tonė aty ku ėshtė gjėja mė e shenjtė – Skėnderbeun”, ka thėnė Buxhovi.

Sipas tij, ėshtė turp i madh qė njė historian si Schmitt ftohet tė ligjėrojė para studentėve shqiptarė, deputetėve tė Parlamentit tė Kosovės e zėvendėsministrave kosovarė.

“Schmitt fyen edhe shkon aq larg sa thotė se as teoria ilire nuk ekziston dhe se historia shqiptare duhet tė shikohet nė kontekstin ballkanik. Kjo do tė thotė se duhet tė kthehemi nė njė ēorbė ballkanike”, ka thėnė Buxhovi.

http://rtv21.tv/home/?p=71731&utm_so...rine-shqiptare
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2012, 21:13   19
Citim:
Ndaloni vendimet skandaloze tė akademikėve tė Kosovės!
Jusuf Buxhovi

Letėr e hapur Kryetarit tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės

Ndėrgjegjja si shkrimtar, historian dhe qytetar i Kosovės mė shtyri tė reagoj nė kėtė mėnyrė, ngaqė Ju dhe institucioni qė pėrfaqėsoni jeni tė vetmit qė mund tė pengoni vendimin skandaloz tė akademikėve tė Kosovės tė marrė nė kuvendin zgjedhor kur Akademia e Shkencave dhe e Arteve tė Kosovės zgjodhi anėtar me korrespondencė sllavistin Oliver Jens Schmitt, tė njohur pėr qėndrimet rrėnuese pa kurrfarė bazash shkencore ndaj historiografisė shqiptare, tė cilat ai prej kohėsh po mundohet t’i promovojė nė emėr “tė rishqyrtimeve” historike, qėndrime kėto qė kanė marrė pėrgjigje tė merituar nga shumė historianė akademikė nė Tiranė, por qė pėr fat tė keq, nė Kosovė, pos ndonjė reagimi individual, jo vetėm qė nuk janė pėrfillur, por si po shihet, ato janė nė rrugė tė gjejnė miratim “akademik”, gjė qė nuk ėshtė pėr t’u habitur nėse kihet parasysh sjellja e deritanishme tepėr pasive e akademikėve tė Kosovės ndaj tė gjitha ēėshtjeve madhore.

Pa kontestuar tė drejtėn qė Akademia jonė tė ketė anėtarė me korrespondencė dhe pa kontestuar tė drejtėn qė dyert e saj tė jenė tė hapura pėr nivelet e jashtme shkencore, megjithatė propozimi dhe zgjedhja e Schmittit nė kėto rrethana hap dyshimin se rruga e futjes sė tij nė kėtė Akademi ėshtė pjesė e manipulimeve politike, pikėrisht e atyre qarqeve qė dėshirojnė Kosovėn ta shohin pa histori shumėshekullore, ku dominon identiteti i saj shqiptar me rrėnjė tė thella qysh nė antikitet.

Se ėshtė kėshtu, kėtė mė sė miri e tregon profili prej sllavisti i kėtij historiani si dhe veprimtaria e tij e deritanishme, e cila kryesisht ėshtė mbėshtetur nė rrėnimin e historiografisė shqiptare si e drejtė historike dhe etnike.

Mjafton me kėtė rast tė pėrmendet qėndrimi i tij fyes ndaj Skėnderbeut, kur ai shihet si “kaēak” dhe ēmos tjetėr, dhe assesi si personalitet historik evropian dhe botėror, ndėr mė tė mėdhenjtė e kohės.

Qėndrime tė ngjashme ndaj Kosovės dhe historisė sė saj mund tė shihen edhe nė librin “Kosova – histori e shkurtėr e njė treve qendrore ballkanike”, doracak ky qė mė shumė i pėrngjanė njė pamfleti qė ka pėr qėllim tė delegjetimojė rolin historik tė shqiptarėve nė trojet e tyre etnike nė dobi tė tezave hegjemoniste serbomėdha, qė edhe sot e gjithėditėn i mbrojnė akademikėt e Beogradit, se sa, si thotė nė parathėnie, te njė “kontributi” qė do ta baraspeshonte historinė “me tė vėrteta” pėr “hir tė bashkėjetesės”!

Schmitt dhe tė tjerėt kanė tė drejtė tė shprehin qėndrime e tyre, por kur ato reklamohen nė njė pjesė tė shtypit tė Kosovės, “nė emėr tė rishqyrtimeve objektive historike”, ndėrkohė qė anatemohen “nacionalistė” historianėt qė pėrpiqen qė rishqyrtimet historike dhe ikjen nga klishetė e njohura ideologjike t’i shohin nė pėrputhje me tė vėrtetėn nga e cila shqiptarėt janė privuar dhe vazhdojnė tė privohen, atėherė ēėshtja fiton dimensionet e njė fushate, qė ka pėr qėllim qė Kosovės t’i imponohet historia e kurdisur, pra mjegullimi historik e tė ngjashme, gjė qė hap dyshimin e arsyeshėm se edhe veprimet e fundit tė akademikėve tė Kosovės janė nė pėrputhje me qėndrimet e atyre qė atė dėshirojnė atė ta shohin jashtė historisė sė njėmendtė, ku e drejta historike u njihet serbėve, por assesi shqiptarėve!

Pėr tė qenė e keqja edhe mė e madhe, ky “argumentim shkencor” i sllavistit Schmitt kryekreje kalon nėpėr filtrat e historiografisė hegjemoniste serbomadhe, tė kurdisur nė shekullin e kaluar me shumė e shumė tė pavėrteta, tė njohur pėr projektet e saj gjenocidiale ndaj shqiptarėve. Nė kėtė mėnyrė, duke e parė Kosovėn si “qendėr shpirtėrore dhe shtetėrore tė Serbisė mesjetare”, duke ia atribuar asaj gjithė trashėgiminė historike tė krishterimit dhe falsifikime tė ngjashme qė mund tė gjenden vetėm nė kuzhinat e akademikėve serbė dhe falsifikime tė tjera tė ngjashme, historiani nga Vjena, jo vetė qė bie ndesh me rezultatet e albanologėve gjermanė dhe austriakė (Laibnicit, Hanit, Majerit e tė tjerėve) aq tė merituar pėr pėrhapjen e tė vėrtetės pėr lashtėsinė antike tė shqiptarėve, por ai bie ndesh edhe me rezultatet e albanologėve shqiptarė dhe tė historianėve shqiptarė, tė cilėt ka mė shumė se njė gjysmė shekulli qė bėjnė luftė tė ashpėr me akademikėt hegjemonistė tė Beogradit dhe qendrave tė tjera antishqiptare, pėr ta pėrhapur tė vėrtetėn shkencore pėr shqiptarėt!

Ndaj, pranimi i Schmitit si anėtarė me korrespondencė nga Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, krahas hendikepimit qė mund t’u bėhet historianėve tė Kosovės nė rrugėn e tyre pėr tė studiuar tė vėrtetėn historike, gjithsesi se do fuste njė hendek tė papėrballueshėm me Akademinė e Shqipėrisė dhe institucionet tjera shkencore, tė cilave mė shumė se kurrė u duhet uniteti dhe gjuha e pėrbashkėt pikėrisht nė luftė kundėr gėnjeshtrave serbomėdha tė Beogradit, tė cilat po vazhdojnė me tė madhe pėr ta kontestuar legjitimitetin e lashtėsisė shqiptare nė pėrputhje me tė vėrtetėn historike, si popull-themel i antikitetit, por edhe tė shtetit tė Kosovės si pjesė e kėtij realiteti historik dhe politik.

Sigurisht se mund tė thuhen edhe shumė e shumė gjėra tė tjera rreth asaj pse Schmitt nuk duhet tė jetė anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, dhe se njė debat i hapur shkencor, qė pėr fat tė keq te ne mungon, do ta pengonte anėtarėsimin e tij nė kėtė institucion.

Por, nė mungesė tė tyre apeloj te organi mė i lartė i Republikės sė Kosovės, qė si themelues i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, ta pengojė kėtė gjė, duke pėrdorur autoritetin ligjor, aq mė tepėr kur dihet se nė procedurė e sipėr ėshtė ligji i ri pėr Akademinė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, aprovimi i tė cilit, pas njė debati tė gjerė tė tė gjithė faktorėve relevantė, me siguri se do tė krijojė bazėn e mirė qė nė zgjedhjet e ardhshme tė gjejnė vend shkencėtarė dhe akademikė tė mirėfilltė nga brenda dhe jashtė, por jo ata qė vinė me projekte pėr ta rrėnuar identitetin tonė historik!

I nderuar Kryetar i Kuvendit tė Kosovės,

Jam i vetėdijshėm se kapja pėr masat e ligjshme, nuk do t’u pėlqejė atyre qė thirren “nė autonominė akademike”, ndėrkohė qė me qėndrimet e tyre kanė treguar se u mungon jo vetėm vullneti pėr punė tė mirėfilltė shkencore dhe, si po shihet me njė zgjedhje tė tillė, u mungon edhe morali shkencor ndaj ēėshtjeve madhore tė historisė shqiptare nė pėrgjithėsi dhe asaj tė Kosovės, si pjesė e saj, nė veēanti. Por, kjo ėshtė e domosdoshme, qė sė paku “shkencėrisht” tė mos pėrligjen dėmet e mėdha qė i janė bėrė Kosovės deri mė tani nga shumė veprime tė papėrgjegjshme tė Klasės politike, e cila me pranimin e Pakos sė Ahtisarit, trashėgiminė tonė historike, qė ka tė bėjė me krishterimin, ia ka dhuruar Beogradit.

Me kėtė rast, njėherėsh apeloj edhe te institucionet shkencore tė Kosovės, tė studiuesit dhe intelektualet, tė cilėt, pėr arsye tė ndryshme, rreth kėtyre ēėshtje kanė heshtur, tė ngritin zėrin e tyre, nėse nuk dėshirojnė tė bėhen bashkėpjesėmarrės nė kėtė komplot historik!

http://gazetaexpress.com/?cid=1%2C91%2C98605
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.12.2012, 14:09   20
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Po nuk u parandalua nga institucionet duhet bashkėvepruar qė nė "mėsimdhėniet" e kti barsoletisti mos tė shkeli kėmbė njeriu.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.