Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.11.2008, 16:55   1

TSr/ 1999: Masakra serbe e Krushės


Citim:
Kosovo village's widows and orphans still struggling

Krusha e Vogel, a small village near Prizren, close to the Albanian border, has a population of 700 -- including 82 widows and 145 orphans. On March 26th 1999, Serbian forces rounded up 70% of the village men, 114 in total, and executed them. They burned the bodies; authorities have recovered and identified only 23 of them to date.

Around 2,000 people remain missing since the conflict -- and the 91 males from Krusha e Vogel are among them. Six Albanian males from Krusha e Vogel survived the massacre and managed to escape. One of the survivors, Qamil Shehu, lost his two sons, three brothers and seven nephews. He saw them dying after being shot with machine guns. Two of the survivors from Krusha e Vogel testified before the International Tribunal on the War Crimes in the former Yugoslavia in The Hague against former Yugoslav President Slobodan Milosevic.

Today, Krusha e Vogel is a typical Kosovo village where widows, their children and orphans compose the majority of the population. With 70% of the male population dead or missing, women must support their families and raise their children. They grow tomatoes, potatoes and peppers and sell their produce at the Prizren market. Most families depend on social assistance, which was recently increased from 45 euros a month to 130 euros a month.

Agron Limani, 41, an electrical engineer, is writing a book on the events during the conflict in Krusha e Vogel to publicise the needs of the widows and orphans.

Limani says that life in his village is difficult. People can afford to buy only the basics: flour, cheese, tea, milk and macaroni.

"It happens quite frequently that we remain without any money," says Limani. Recently, a local company sent milk to the children of Krusha e Vogel, but, as Limani points out, "What would really help ... is some type of small business that would offer jobs".

"The war wiped out most of the men and left women and children in poverty," says Limani, who is filling pages with testimonies of one of the worst massacres in Kosovo.

In 2006, the Kosovo National Assembly passed a law allocating special funds to aid veterans and civilian victims of the war. The payments began on March 1st 2008.

In July 2007, the government started drafting a law on behalf of families of missing persons. Local and international institutions, representatives of the families and associations for missing persons' relatives are helping draft the law.

The draft foresees an increase in financial assistance, the right to know and a right to information. It also includes the right of relatives to mark gravesites and memorials as a tribute to the missing.

The families tried hard to make authorities prosecute the murderers. The Institute for War and Peace Reporting (IWPR) reported that the village's bereaved families wanted legal action against 54 Serbs and two Roma they named responsible for their relatives' abduction in late March 1999. Encouraged by a network of local NGOs, they submitted their case, the first of its kind in Kosovo, to the public prosecutor at the Pristina district court.

IWPR also quoted Belgrade-based Humanitarian Law Centre lawyer Teki Bokshi as saying that "until now justice has been sought only for those who died during the war in Kosovo, but it is not fair for the missing to be deprived of justice just because they don't have a body to prove the crime -- massive hostage-taking is a crime too."

The families of the missing and their supporters believe the hope of conviction will ultimately lead to some degree of justice and at the very least discourage Kosovo Serbs implicated in the crime from returning to the region, IWPR said.

War crimes files still need review. The new European mission in Kosovo will have to take care of them with its judges and prosecutors. This will be one of the most difficult tasks, one neglected for almost ten years now.

But what families of the missing men of Krusha e Vogel want above all is a clear sign the killers will not be able to escape unpunished forever. "Justice has not been done yet," Limani says.

http://www.setimes.com/cocoon/setime...0/reportage-01
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2009, 10:25   2

TSr/ 1999: 112 tė zhdukur nė Krushė tė Vogėl


Citim:
Kush dhe pse i rrėmbeu 112 krushianėt gjatė luftės?

Me ardhjen e 26 marsit tė vitit 2009, do tė mbushen plotė dhjetė vjetė, qyshse falangat militare e paramilitare sėrbe, i rrėmbyen 112 meshkuj tė tė gjitha grupmoshave nga fshati Krushė e Vogėl, pėr t'i degdisur nė drejtim tė paditur, pėr tė cilin edhe sot e kėsaj dite nuk dihet asgjė. Kėshtu, pėrkudėr ardhjeve sporadike tė kufomave tė shqiptarėve, tė cilėt u morėn peng nga forcat militare e paramilitare sėrbe gjatė ditėve apokaliptike tė luftės nė pranverėn e vitit 1999, anė e kėnd Kosovės, tė cilėn e imponoi regjimi i Beogradit, deri mė sot, janė identifikuar dhe rivarrosur vetėm njė numėr simbolik i pengjeve, konform numrit tė lartė tė tė zhdukurve nga ky lokalitet i komunės sė Prizrenit.

Nėse do tė duhej qė familjarėt me persona tė zhdukur nga gjiri i tyre, tė kenė mllef pėr shkak tė mungesės sė efektivitetit tė mekanizmave kompetentė rreth identifikimit tė fatit tė pengjeve tė luftės sė fundit nė Kosovė, atėherė mė sė tepėrmi nė kėtė gjendje shpirtėrore "kanė tė drejtė" tė jenė familjarėt e fshatit Krushė e Vogėl tė Prizrenit. Pėrkundėr faktit se atje, subjektet e shumta humanitare, veēmas nga spektri ndėrkombėtar, po dėrgojnė ndihma humanitare, ndėrkohė qė edhe qeveria komunale e Prizrenit, prore nė fokus tė interesimit e ka ofrimin e ndihmave tė caktuara pėr kėtė lokalitet, megjithatė, nėnave, grave dhe motrave krushjane, ankthi nuk iu hoq nga shpirti pėr mė tė dashurit e tyre, tė cilėt ende s'po gjenden dot.

Kėshtu, nė mesin e mbi 500 personave, sa ėshtė konstatuar se gjatė lufėts u kidnapuan nga meset e ndryshme tė rajonit jugor tė vendit, vetėm nga Krusha e Vogėl u rrėmbyen 112 njerėz, nė mesin e tė cilėve pati edhe pleqė tė moshės sė thellė, por edhe fėmijė tė mitur.

Nė kėtė kontekst, pėr shumė familje tė Anadrinisė, ditėt kobėzeza tė rrėmbimit tė mė tė dashurve tė tyre nga ana e ēetnikėve, do tė mbesin si njė kujtim lemerie, tė cilin dinė ta sajojnė vetėm njerėzit me mentalitet barbar, tė cilėt edhe i karakterizon shpirti i shprishur i tejmesjetės. Dhe, qė nga 25 dhe 26 marsi i vitit 1999, asgjė nuk dihet pėr fatin e afro 100 meshkujve tė rrėmbyer krushjanė, ndėrkohė qė gjendja e kėtillė, doemos paraqet plagėt e rrėnqethshme shpirtėrore, tė cilat krushjanėve, deri mėsot askush nuk ua shėroi.

Me kėtė rast, vlen tė theksohet e dhėna se fshati Krushė e Vogėl bėnė pjesė nė mozaikun e lokaliteteve tė Anadrinisė dhe se ėshtė i populluar me mbi 850 banorė, ndėrkaq qė gjatė ditvėve tė luftės, llogaritet tė jetė njėri ndėr lokalitetet mė tė dėmtuara nė Kosovė. Aktualisht, krushjanėt, shumė herė nė format publike kanė akuzuar sėrbėt lokalė se nė marsin e vitit 1999 u ndihmuan hordhive sėrbe dhe fare tė pashqetėsuar pėr llahtarinė, ata sot jetojnė diku nėpėr Sėrbi. Kurse, duke e parė amullinė e mekanizmave kompetentė rreth identifikimit tė personave tė pagjetur, nė fshatin Krushė e Vogėl, qė para tri jetėsh, nė veprim e sipėr ėshtė shoqata "Marsi- 99", nė suazat e sė cilės tanimė ekzistojnė shumė tė dhėna dhe dėshmi pėr format e rrėmbimit tė mė tė dyshurve tė tyre. Dhe, familjarėt e kėtij lokaliteti, aktualisht frymojnė me shpresėn mė tė madhe se pėr tė dhėnat, me tė cilat posedon ky mekanizėm nė Krushė tė Vogėl, do tė interesohen edhe prokurorėt e EULEX-it, me synimin e ndrēimit tė plotė tė shkaqeve tė pengmarrjes dhe pėrballjes me ligjin tė udhėheqėsve tė fallangave sėrbo- ēetnike, pėr zhdukjen e civilėve krushjanė gjatė pranvetės sė vitit 1999.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=4520
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2009, 10:50   3

Shkrim i cituar Hagė: Policėt vranė 103 shqiptarė nė Krushė tė Vogėl


Nė vazhdim tė procesit gjyqėsor kundėr ish zyrtarit tė lartė tė policisė sė Serbisė, Vlastimir Gjorgjeviē, dėshmitari Lutfi Ramadani tha nė Gjykatėn Pėr Krime tė Luftės nė Hagė se policėt serbė kishin vrarė 103 tė rinj dhe burra shqiptarė, nė fund tė muajit mars tė vitit 1999 nė fshatin Krushė tė Vogėl.

Ramadani dėshmoi se nė mesin e tė vrarėve ishin edhe dy djemtė e tij, vėllau dhe djali i vėllaut.

Ai mėtutje ka thėnė se policėt serbė, prej tė cilėve disa i ka njohur dhe emrat e tė cilėve i ka paraqitur, mė 26 mars tė vitit 1999, i kanė detyruar 109 shqiptarė nga ky fshat, pėrfshirė edhe atė vetė, qė tė futen nė njė stallė.

"Policėt kanė hapur zjarr kundėr nesh dhe zjarri nuk ėshtė ndalur derisa ata e kanė shpenzuar municionin...Pastaj e kanė ndezur stallėn dhe njerėzit kanė filluar tė digjen. Zjarri mė pėrfshiu edhe mua, por unė ia dola tė shpėtoj", ka treguar Lutfi Ramadani.

Ai tha se vrasjen masive nė kėtė stallė e kanė mbijetuar ai dhe pesė vetė tė tjerė. Sipas tij, trupat e tė vrarėve nuk janė gjetur, sepse pas krimit, stalla ėshtė shkatėrruar me eksploziv.

Vlastimir Gjorgjeviē nga Gjykata pėr Krime tė Luftės nė Hagė akuzohet pėr shpėrngulje tė dhunshme, dėbim dhe vrasje tė civilėve shqiptarė nė Kosovė, nė vitin 1999.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3515
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2012, 22:49   4
Citim:
Fqinjėt serbė e romė tė dyshuar pėr vrasjen e shqiptarėve

Prishtinė, 22 qershor – Shqiptarė, serbė e romė kishin jetuar nė paqe nė fshatin Krushė e Vogėl deri mė 23 mars 1999. Atė ditė serbėt pakicė do tė merrnin nė dorė fatin e shqiptarėve shumicė. Pak orė para se tė nisnin bombardimet e NATO-s mbi forcat ushtarake e policore tė ish-Jugosllavisė, pothuajse tė gjithė serbėt e fshatit do tė visheshin me uniforma tė milicisė sė Serbisė dhe do tė armatoseshin me “Kallashnikovė”. Dy ditė mė vonė ata do tė nisnin njė fushatė pėrndjekjesh e vrasjesh tė shqiptarėve. Nuk do t’u shpėtonin as meshkujt 13 vjeē e pleqtė mbi 70 vjet.

54 serbė kryesisht tė kėtij fshati dhe dy romė dyshohen se janė pėrfshirė nė vrasjen dhe djegien e trupave tė 110 meshkujve tė fshatit Krushė e Vogėl, e cila konsiderohet si njėra prej masakrave mė tė mėdha nė Kosovė.

Prokurori i EULEX-it, Cezary Michalczuk, qė punon nė Prokurorinė e Qarkut tė Prizrenit, ka identifikuar tė dyshuarit tė cilėt i pėrshkruan si kriminelė mizorė qė kanė vrarė fqinjėt e tyre tė pafajshėm.

http://koha.net/?page=1,13,104325
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:14.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.