Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.11.2008, 17:24   1

Shkrim i cituar Projekte tė gazsjellėsve tranzit nė territor shqiptar


Bashkimi Evropian ka prezantuar planin e vet ambicioz pėr gazsjellėsin jugor, pėrmes tė cilit do tė transportohet energji nga burimet nė Azinė e Mesme pėr vendet e BE-sė dhe vendet tjera perėndimore, qėllimi themelor i sė cilės ėshtė zvogėlimi i varėsisė nga gazi rus.

Sipas mediave londineze, nė 2009, BE-ja do tė krijojė njė konsorcium tė veēantė tė kompanive evropiane, tė cilat do tė blejnė gaz nga rajoni i Detit Kaspik dhe nga Azerbajxhani, pėrmes Turqisė, vendeve tė Ballkanit dhe Austrisė do ta transferojnė nė Evropė.

Transporti i gazit tė mesėm aziatik pėr vendet perėndimore duhet tė fillojė nga viti 2013, ndėrsa BE parashikon dy rrugė kalimi.

E para, kalon pėrmes Rumanisė dhe Hungarisė, ndėrsa e dyta pėrmes Maqedonisė, Kosovės, Shqipėrisė, Malit tė Zi, BeH-sė, Kroacisė dhe Sllovenisė. Vlera e gjithė projektit llogaritet nė 2 trilionė euro.

http://www.telegrafi.com/?id=46&a=1296
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2008, 00:22   2

Shkrim i cituar Rusia ndėrton gazsjellėsin pėrmes Serbisė


Rusia ka premtuar se do tė kompletojė njė linjė strategjike tė transportit tė gazit pėrmes Serbisė drejt Evropės deri nė vitin 2015. Kjo i hap rrugėn vėnies nėn kontrollin e Gazrpomit tė kompanisė shtetėrore serbe tė karburanteve.

http://www.evropaelire.org/Content/News/1356780.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2009, 18:29   3

Shkrim i cituar Two major energy pipelines planned through W.Albania


* AMBO - The 900-km AMBO Trans-Balkan Oil Pipeline is planned to transport Caspian or Russian oil from Bulgaria's Burgas via Macedonia to the Albanian Adriatic sea port of Vlores. AMBO, the Albanian Macedonian Bulgarian Oil Corp. plans to commission the pipeline in 2011 and to transport crude of 750,000 barrels/day or around 40 million tonnes/year.

* TRANS ADRIATIC PIPELINE (TAP) - The 520 km pipeline will transport gas via Greece and Albania across the Adriatic Sea to southern Italy from 2012.

http://www.reuters.com/article/compa...62377220090517
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2009, 04:51   4

Shkrim i cituar Tiranė: METE nėnshkruan me "TEE BV" pėr terminal gazi nė Fier


Burime zyrtare nė Ministrinė e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės bėjnė tė ditur se tashmė ėshtė nėnshkruar kontrata me shoqėrinė “Trans Europian Energy B.V” pėr ndėrtimin dhe pėrdorimin e terminalit tė gazit natyror tė lėngėzuar (GNL) nė parkun energjetik nė bregdetin e qarkut Fier, tė gazsjellėsit nėndetar Shqipėri P. – Itali, si dhe tė rrjetit tė gazit nė territorin shqiptar.

Paralelisht, shteti Perėndimor po pėrfshihet edhe nė projektet rajonale tė gazit. Projekti mė i rėndėsishėm ėshtė ai i gazsjellėsit "Ionian-Adriatic Pipeline" (projekti IAP), pėr lidhjen e Shqipėrisė Perėndimore, Malit tė Zi dhe Kroacisė.

Njė tjetėr projekt rajonal, ku ėshtė pėrfshirė edhe vendi ynė, ėshtė gazsjellėsi Transadriatik.

“Ėshtė punuar nė drejtim tė promovimit tė projektit, tė gjurmės sė kėtij gazsjellėsi dhe pėrfshirjes nė projekt tė idesė sė gazsjellėsit tė Ballkanit Perėndimor (pjesė e "Energy Community Gas Ring"), ku zhvillim pozitiv duhet konsideruar pėrfshirja nė tė e kompanisė norvege "Statoil Hydro", qė tashmė ėshtė 50%/50% me "EGL". Gjithashtu janė realizuar shumė takime dhe diskutime pėr ecurinė e projektit TAP, si pėr sa i pėrket linjės sė gazsjellėsit, ashtu edhe stokimit nėntokėsor tė gazit nė strukturėn e diapirit kripor tė Dumresė.“,- shprehen ekspertėt e Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Nė tregun shqiptar tė gazit tė lėngshėm operojnė rreth pesė subjekte tė importit dhe mė shumė se kaq subjekte tė pakicės. Mesatarisht, ēdo muaj importohet rreth 6 mijė ton gaz GLN, i cili blihet kryesisht nė Greqi, Itali, Kroaci, etj.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=8694&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2009, 18:15   5
Citim:
Projekti: Shqipėria, pjesė e gazsjellėsit strategjik “Rrjedha e Jugut”

Shqipėria do tė jetė pjesė e linjės sė tubacioneve tė gazsjellėsit “Rrjedha e Jugut”, qė do tė furnizojė me gaz vendet e Ballkanit dhe Bashkimit Europian. Lajmi ėshtė dhėnė dy ditė mė parė nga mediat elektronike italiane, tė cilat e rendisnin edhe vendin tonė nė atė grup vendesh ku do tė kalonin tubacionet e gazsjellėsit mė tė madh tė rajonit.

Duke iu referuar takimit mė tė fundit tė kryeministri italian, Silvio Berluskoni, me homologun e tij rus, Vladimir Putin, nė Moskė, ato kanė hedhur dritė mbi projektin mė tė madh qė pritet tė furnizojė Europėn me energji, duke i dhėnė jetė njė gazsjellėsi qė nis nga stepat ruse e pėrfundon nė Europėn Perėndimore.

Mė e papritura e kėtij lajmi, sipas sė pėrditshmes italiane, ėshtė se ky gazsjellės ka njė degėzim nėpėr Shqipėri, duke ardhur nga Greqia, duke pėrdorur si vendkalimi Kanalin e Otrantos, me degėzim nėpėr vendin tonė, pėr tė mbėrritur nė Apenine.

Mediat italiane nuk kanė ngurruar qė ta komentojnė kėtė projekt si “njė zhvillim qė trondit hartėn gjeopolitike tė Europės, pėr arsye se ky gazsjellės ėshtė konkurrent direkt i gazsjellėsit euro-amerikan ‘Nabuco’, qė kalon nėpėr Turqi”.

Mediat italiane e kanė konsideruar dhe kryeministrin e tyre, Silvio Berluskoni, si “politikanin mė filosllav nė Europė”, i cili ka fluturuar drejt Shėn Petėrburgut, ku bashkė me ish-kancelarin gjerman, Gerard Shrėder, po feston nė njė ‘daēa’ (vilė luksoze) nė periferi tė qytetit 57-vjetorin e njeriut tė fortė tė Moskės, Vladimir Putinit, qė prej kohėsh ka miqėsi tė fortė me kreun e qeverisė italiane.

Berluskoni ishte javėn e kaluar nė Sofje dhe arriti ta bindė kryeministrin e ri tė Bullgarisė dhe ish-kryebashkiakun e Sofjes, Boyko Borisov, qė tė mbėshtesė gazsjellėsin italo-rus “South Stream” (Rrjedha e Jugut), i cili ėshtė konkurrent me euro-amerikanin “Nabuco”.


Marrėveshja

Muajin e kaluar, Bullgaria, sė bashku me Turqinė, Rumaninė, Hungarinė dhe Austrinė, nė prezencė tė kreut tė Komisionit Europian, Hoze Manuel Barroso, firmosėn akordin qė parashikonte ndėrtimin e njė gazsjellėsi tė madh qė vinte nga Azerbajxhani, i quajtur “Nabuco”, i cili do tė ulte varėsinė e BE-sė ndaj energjisė ruse.

Ky pakt bėhej pėr tė zbutur pasojat e paktit tė disa viteve mė parė ndėrmjet Putinit dhe ish-kancelarit gjerman, Gerard Shrėder, pėr ndėrtimin e gazsjellėsit nga Shėn Petėrburgu nė Detin Baltik, i quajtur “North Stream” (Rrjedha e Veriut), i cili arrinte brigjet gjermane, duke prerė tė gjitha ish-Republikat Sovjetike baltike dhe Poloninė.

Italia ėshtė vendi i parė qė ka pėrkrahur projektin “South Stream”, qė do tė lidhė brigjet e Detit tė Zi me Bullgarinė dhe mandej me vendet e BE-sė nėpėrmjet Greqisė dhe Shqipėrisė.

Hyrja e Bullgarisė nė “South Stream” do ta ndajė kėtė vend nė dy degėzime: i pari qė kalon nė Greqi dhe nėpėrmjet Kanalit tė Otrantos do tė arrijė Brindisin, duke kaluar nėpėr Shqipėri; dhe i dyti kalon nga Maqedonia, Serbia dhe Hungaria, dhe do tė arrijė Vjenėn nė Veri, duke lėnė jashtė Rumaninė, qė tani po kėrkon tė bėhet pjesė e projektit.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21484
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 11:05   6
Citim:
Shqipėria mund tė bėhet transit i “Nabucco”

Romė - Kryeministri i Turqisė, Rexhep Tajip Erdogan konfirmoi idenė se Shqipėria mund tė marrė rolin e furnizuesit transit tė gazsjellėsit mė tė rėndėsishėm tė kontinentit, “Nabucco”.

Emri:  nabucco3.jpg
Shikimet: 164
Madhėsia:  14,0 KB

Deklarata e Erdoganit erdhi gjatė njė samiti qė po zhvillohet nė Romė pėr sigurinė botėrore dhe ushqimeve, organizuar nga OKB. Ai theksoi se po punohet pėr zgjerimin e rrjetit tė gazit natyror Nabucco drejt Greqisė, Shqipėrisė dhe Italisė.

“Nabucco ėshtė njė nga projektet mė tė rėndėsishme tė BE-sė. Ky projekt ka tre partnerė. Ju e dini se ne furnizojmė me gaz Greqinė, dhe aktualisht po pėrpiqemi ta zgjasim atė drejt Shqipėrisė dhe Italisė. Kėtė projekt ne e konsiderojmė si njė alternativė ndaj ‘Rrymės sė Jugut’. Nėse 'Rryma e Jugut' nuk i plotėson kėrkesat e BE-sė pėr energji, Nabucco do tė jetė njė opsion i rėndėsishėm”, deklaroi kryeministri turk.

Bashkimi Evropian synon tė ndėrtojė gazsjellėsin prej 3 300 kilometrash tė gjatė pėr tė lidhur rajonin e detit Kaspik, Lindjen e Mesme dhe Egjiptin, me Evropėn Qendrore e Perėndimore pėrmes Turqisė, Bullgarisė, Rumanisė dhe Hungarisė. Ideja e BE-sė ėshtė qė tė ndėrtojė njė tubacion tė madh me shumė pika furnizimi dhe shumė degėzime shpėrndarėse.

Nė vendin tonė mund tė ndėrtohet njė regazifikator nė Seman, si dhe njė gazsjellės qė do tė lidhė bregdetin shqiptar me Bullgarinė.

Ndėrkohė, qeveria shqiptare ka hyrė sakaq nė bisedime me Katarin pėr tė siguruar furnizime me gaz tė lėngshėm. Projekti i pėrgatitur nga ASG Power synon tė ndėrtojė njė regazifikator me madhėsi 30 miliardė metėr kub.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=7945
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2009, 12:31   7
Citim:
Czech Republic mulls on AMBO pipeline participation

The Czech Republic received an offer to take part in the construction of a Balkan oil pipeline, which is to be the crucial link in the chain of Europe's supply with Caspian oil, reads Internet edition of weekly "Euro", citing spokesman of the Czech Ministry of Industry and Trade, Tomas Bartovsky.

"Director of company 'Clean Energy Alliance' Armen Agasaryan presented to the Ministry an offer this September on taking part in the realization of AMBO oil pipeline. We required more information about the project, in order to assess the possibility for further cooperation", said Bartovsky.

"Clean Energy Alliance" is one of the daughter-companies of US company AMBO, which is to construct and manage the 894km-long pipeline going through Bulgaria, Macedonia and Albania, transporting 750,000 barrels of Caspian oil from Bulgarian city Burgas to Albanian port Vlore.

Albania, Macedonia and Bulgaria signed the agreement on the pipeline's construction in 2007, whereas countries' parliaments have ratified the document regulating the construction, operation and maintenance.

http://www.mrt.com.mk/en/index.php?o...7958&Itemid=28
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.5.2012, 22:49   8
Citim:
Gazsjellėsi, Italia pėrkrah Shqipėrisė

Politika energjetike e Italisė ka marrė njė kthesė tė fortė, kur Roma zyrtare deklaroi se ėshtė e interesuar tė pėrfshihet nė gazsjellėsin transadriatik, i cili do tė transportojė gazin e Kaspikut nė Europė pėrmes tokės shqiptare.

Kompania mė e madhe energjetike nė Itali, shtetėrorja Enel, deklaroi njė ditė mė parė se ėshtė e interesuar tė tė jetė pjesė e projektit qė pėrfshin Shqipėrinė nė rrjetin ndėrkombėtar tė gazit.

“Enel ėshtė e interesuar nė tė gjithė projektet qė sjellin gaz nė Itali", deklaroi Fulvio Konti drejtori ekzekutiv i gjigantit italian tė energjisė.

Kjo ėshtė hera e parė kur Roma deklaron zyrtarisht interes pėr t’ju bashkuar gazsjellėsit, qė kalon pėrmes shqipėrisė Deri tani, qeveria italiane ka mbėshtetur fort, projektin rival, atė tė gazsjellėsit Itali-Turqi-Greqi. Por projekti italo-grek doli nga gara dy muaj mė parė, kur aksionerėt qė zotėrojnė fushėn e Shah Denizit deklaruan se nėse do tė zgjedhin Italinė si destinacionin fundor tė gazit, rruga e tyre e preferuar ėshtė ajo e gazsjellėsit transadriatik.

Eliminimi i gazjellėsit italo-grek e linte Italinė jashtė korridoreve tė reja tė gazit, dhe kjo pėr Romėn do tė ishte njė humbje jo e vogėl. Javėn e kaluar ministri italian i energjetikės Korado Pasera tha se ėshtė shumė e rėndėsishme qė njė kompani italiane tė jetė e pėrfshirė nė cilindo nga projektet qė do tė fitojė garėn pėr tė transportuar gazin e kaspikut nė Europė. Agjencia e lajmeve Reuters njoftoi se qeveria italiane i ka kėrkuar Enel qė tė shikojė mundėsinė pėr tė blerė tė paktėn 15 pėr qind tė aksioneve nė projektin transadriatik.

Aktualisht janė tre projekte qė po konkurrojnė pėr tė sjellė gazin e Azerbajxhanit nė Europė. Vec gazjellėsit qė mbėshtet Shqipėria janė dhe dy projekte tė tjera, ai i 'Nabucos' dhe gazjellėsi 'South Stream', qė mbėshtetet nga gjigandi energjetik rus 'Gazprom'.

Por tė dy kėto projekte kalojnė nga Turqia direkt nė Europėn Qendrore duke anashkaluar Italinė dhe Greqinė. Nė kėto kushte Rma dhe Athina duket se nuk kanė rrugė tjetėr pėrvecse tė mbėshtesin projektin qė mbėshtet fort edhe Tirana. Analistėt thonė se pėrfshirja e Italisė nė projektin transadriatik ėshtė njė lajm i mirė, pasi do tė rriste shanset qė ky projekt tė shpallet fitues. Deri tani mungesa e mbėshtetjes italiane ėshtė konsideruar si njė nga pikat mė tė dobėta tė variantit qė kalon pėrmes Shqipėrisė. Gazjellėsi Trans Adriatik ėshtė njė projekt i tre aksionerėve gjigand nė fushėn energjetike, zvicerianes "Egl', gjermanes 'Rurgas' dhe kompanisė norvegjeze 'Shtatoil'.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=166156
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 14:20   9
Citim:
Bushati: Kosova tė pėrfshihet nė projektet e gazit

Nju Jork, 27 shtator 2013, NOA - Ministri i Punėve tė Jashtme, Ditmir Bushati mori pjesė nė aktivitetin e organizuar nga Forumi i Kaspikut tė organizuar nė Nju Jork.

Takimi kishte pėr qėllim njohjen me projektet strategjike tė gazit natyror qė kalojnė nga rajoni Kaspik, drejt Ballkanit dhe Evropės Perėndimore dhe prespektivat e reja qė hapin kėto projekte nė rajonin tonė.

Nė kėtė forum, ku morėn pjesė ministra dhe krerė shtetesh nga i gjithė rajoni dhe mė gjere, Ministri Bushati theksoi nė fjalėn e tij rėndėsinė strategjike tė projektit TAP pėr vendin tonė, qė e bėn Shqipėrinė njė pikė tė rėndėsishme pėr gazifikimin e mėtejshėm tėgjithė rajonit.

Ministri Bushati kėrkoi pėrfshirjen e Kosovės nė degėzimet e kėtij projekti, sikundėr shprehu besimin se lidhja e TAP-it (Trans Adriatic Pipeline) me IAP-in (Ionian Adriatic Pipeline) qė kalon nga Shqipėria, Mali i Zi, Bosnja dhe nė Kroaci, do tė mundėsojė jo vetėm shpėrndarjen e gazit pėr gjithė rajonin por edhe njė ndėrlidhje mė tė mirė ekonomike tė rajonit, shoqėruar me efektet e mėtejshme tėzgjerimit nė fushat e tjera.

http://www.noa.al/news/artikull.php?id=368287
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2015, 23:35   10
Citim:
IAP, projekti i Shqipėrisė qė do i dėrgohet BE-sė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	iap.jpg
Shikimet:	36
Madhėsia:	119,9 KB
NNJ:	7326Gazsjellėsi Joniano-Adriatik ėshtė njė zgjatim i projektit Transadriatik drejt vendeve tė rajonit. Ai nis nė Fier dhe duke pėrshkuar vijėn bregdetare drejt veriut, arrin nė Malin e Zi e mė pas pėrfundon nė Split tė Kroacisė.

Sipas studimit tė fizibilitetit, gazsjellėsi do tė jetė rreth 511 kilometėr i gjatė dhe do tė kushtojė 617.6 milionė euro. Nė pjesėn shqiptare shuma e investimit ėshtė parashikuar tė jetė rreth 170 milionė euro dhe do tė realizohet pėrgjatė periudhės 2017-2020.

Njė ditė mė parė, ministrat e Energjisė sė katėr vendeve tė rajonit, ai Shqipėrisė, Bosnjės, Malit tė Zi dhe Kroacisė, ranė dakord ta kualifikojnė projektin nė listėn e prioriteteve qė do t’i propozohen Bashkimit Europian pėr financim.

Arsyeja lidhet me pėrfitimet qė projekti ka pėr ekonomitė respektive. Pėr Malin e Zi dhe Bosnjėn, gazsjellėsi krijon akses nė rrjetet e gazit.

Pėr Shqipėrinė, veē investimeve nė masėn 170 milionė euro dhe krijimit tė 250 vendeve tė reja tė punės, ai mundėson shtrirjen e rrjetit tė gazit nė zonat mė tė populluara tė vendit. Gazsjellėsi Transadriatik ndalon nė Fier duke vazhduar drejt Italisė, ndėrsa linja Joniano-Adriatike bėn tė mundur qė tubacioni tė shtrihet edhe nė qytetin e Durrėsit, atė tė Tiranės dhe Shkodrės.

Paralelisht, ndėrtimi i kėtij gazsjellėsi rrit edhe mė shumė pozitat gjeostrategjike tė Shqipėrisė nė rajon, duke e shndėrruar atė nė nyje tė rrjetit rajonal tė gazit. Sipas studimit, gazsjellėsi do tė transportojė 5 miliardė metėr kub gaz nė vit, prej tė cilave 1 miliardė metėr kub do tė konsumohen nė Shqipėri, 0.5 miliardė nė Mal tė Zi dhe pjesa tjetėr nė Bosnjė e Kroaci.

Linja ėshtė projektuar tė funksionojė nė dy drejtime, qė do tė thotė se mund tė transportojė gaz si nga Shqipėria drejt Kroacisė, ashtu dhe anasjelltas.

Sė bashku me autorrugėn Durrės-Nish, gazsjellėsi Joniano-Adriatik ėshtė projekti mė i rėndėsishėm qė vendet e rajonit do i propozojnė Bashkimit Europian. Tė dy kėto vepra vijnė pas nismės sė Berlinit, e cila kanalizon fondet e BE-sė pėr tė mbėshtetur zhvillimin e ekonomive tė Ballkanit.

http://www.mapo.al/2015/06/iap-proje...dergohet-be-se
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:19.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.