Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.11.2008, 11:31   1

Shkrim i cituar Gafat nė atlasin e ri Gjeografik tė Shqipėrisė P.


Citim:
Departamenti i Gjeografisė nė Universitetin e Tiranės sė fundmi ka botuar Atlasin Gjeografik tė Popullsisė sė Shqipėrisė. Drejtuesit e projektit pėr realizimin e kėtij botimi janė: Eqerem Yzeiri e Gjovalin Gruda, profesorė tė njohur nė Fakultetin e Histori-Filologjisė. Njė pėrmbledhje voluminoze dyqindfaqėshe, qė tė grish kuriozitetin ta shfletosh e tė marrėsh informacion. Kjo dėshirė tė vjen sapo nė faqen e parė tė tij sheh tė shkruar pėrkatėsisht: “Se atlasi ka si mision “t’u pėrgjigjet me vėrtetėsi dhe saktėsi kėrkesave tė shumta tė shoqėrise”. Deri kėtu gjithēka nė rregull.

Por teksa e shfleton kėtė botim pėrballesh me disa tė dhėna qė nuk i pėrkojnė aspak realitetit tė sotėm.

Nė hartėn fizike tė Shqipėrisė (faqe 35) lexon se Tirana ka 150 mijė banorė, Durrėsi mbi 30 mijė, Berati mbi 10 mijė, Kruja mbi 5 mijė. Janė ende tė dhėnat e vitit 1985, ndonėse gjithkush e di qė popullsia e sotshme nė kėto qytete nuk ėshtė kjo.

Njė fakt qė tingėllon i ēuditshėm e gjen nė rreshtat e para tė faqes 52. “Lindshmėria e pėrgjithshme, shėnoi rritje tė shpejtė gjatė viteve ’50 tė shekullit tė kaluar, por kulmin e arriti nė vitin 1960, kur ēdo grua nė moshė riprodhimi kishte lindur rreth 7 fėmijė. Ky tregues ra nė 5 fėmijė nė vitin 1970, nė mė pak se 4 fėmijė nė vitin 1980 dhe nė 3,3 fėmijė nė vitin 1990", thuhet nė atlas. Sipas kėsaj logjike, nė vitin 1960 nė Shqipėri kanė lindur mbi 488 mijė fėmijė, ndėrkohė qė vjetarėt e kohės shkruajnė pėr rreth 70 mijė tė lindur gjallė.

“Tirana dhe Durrėsi kanė pasur ndryshime tė dukshme nė rritjen e popullsisė: 4 herė mė shpejt nė rrethin e kryeqytetit se sa nė atė fqinj (plus 41 % kundrejt plus 10 %),kjo sepse emigrimi i jashtėm goditi mė fort Durrėsin se Tiranėn”.(f.60). Por nė f.61 e 63, legjenda e hartės i ka tė gjithė tregues negativ. Pra i bie qė nė intervalin kohor 1989-2001 rrethi i Tiranės tė ketė pasur emigrim neto minus 37598 persona nė vit. Por nėse e merr pėr tė mirėqenė kėtė shpjegim, sot nė Tiranė nuk do tė kishte kėmbė njeriu.

Nė pasthėnėsin e atlasit, nė faqe 187, shkruhet: “Me vlerė tė veēantė nė kėtė atlas janė hartat historike..., tė cilat tregojnė tė vėrtetėn”. Pra mund t’i referohesh atyre pa frikė.

Sakaq nė faqen 103 jepet harta e “Strukturės fetare e popullsisė sipas prefekturave, 1927”. Informacioni i bie t’i pėrkasė kohės sė Baba Qemos. Por edhe kėtu kemi tė bėjmė me njė harresė tė madhe. Nė shpjeguesin e hartės thuhet: myslimanė, ortodoksė, katolikė. Mungon komuniteti bektashi. Por nė fakt nė Shqipėri qysh prej njė shekulli ka pasur dhe ka selinė Kryegjyshata Botėrore Bektashiane.

Ndėrkaq nė hartėn “Struktura etnike e popullsisė, 1989”atlasi nuk jep asnjė tė dhėnė tė “certifikuar”, qė lexuesi i shkretė tė mėsojė diēka reale. “Harta e strukturės etnike tė Shqipėrisė ėshtė bazuar nė tė dhėnat zyrtare tė vitit 1989, tė cilat janė nė koherencė me shumė tė dhėna tė tjera tė Arkivit Qendror tė Shtetit pėr njė periudhe kohore gati njėshekullore”... Por nė fakt, se cilat janė kėto tė dhėna nuk ke shans t’i gjesh kurrkund brenda nė atlas.

Pėrpos kėsaj, edhe pėrsa i pėrket pakicave kombėtare dhe atyre etno-kulturore ka paqartėsi. “Nė Shqipėri hasen edhe pakica gjuhėsore, si vllehtė e romėt. Kėto pakica, pas njė procesi tė gjatė historik, kushtėzuar nga faktorė tė ndryshėm gjeografikė e socialė, tashmė janė pjesė e kombit shqiptar”. (f.104). Ndėrkohė qė sipas raporteve tė dėrguara nė OKB, pakicat kombėtare janė: greke, maqedonase, malazeze, si dhe pėr pakicat etno-kulturore: arumunėt e romėt.

Botimi konkludon me fjalėt: “Atlasi Gjeografik i Popullsisė sė Shqipėrisė ėshtė njė vepėr me interes tė gjerė e vlera tė shumėfishta”. Pa diskutim janė tė tilla. Por nė vitin 2008 tė kesh vetėm tė dhėnat e “freskėta” tė 20 a mė shumė viteve mė parė, me shumė pak prurje tė reja, vlerat humbin shpejt.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21630
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:36.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.