Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.11.2008, 19:47   1

Shkrim i cituar 1946-57: Instituti Pedagogjik, pararendės i Universitetit tė Tiranės


Citim:
Datėlindja e falsifikuar e Universitetit tė Tiranės
Prof. dr. Zyhdi Dervishi

Kompleksi i “Rozafės” ndoshta shpreh nė mėnyrė tė figurshme thelbin e njėrės prej prirjeve mė problematike tė kulturės shqiptare: prirjen pėr tė vetasgjėsuar edhe vlerat mė pak tė kontestueshme, ose madje tė pakontestueshme, tė cilat nė kulturėn shqiptare, sė paku krahasuar me shtrirjen e saj hapėsinore e numrin e kufizuar tė anėtarėve, janė tė shumta nė rrjedhėn e trazuar tė mijėvjeēarėve, tė shekujve e tė viteve. Si njė metastazė nga mė agresivet e kėsaj prirjeje ėshtė edhe pėrpjekja e ngulėt, e vazhdueshme pėr tė mohuar themelet e vlerave, pėr t’i tėrhequr rrėnjėt e vlerave nga thellėsitė e historisė nė periudha tė mėvonshme dhe qė gabimisht lidhen me emra politikanėsh, mė sė shumti pretenciozė, por tė dėshtuar.

1. Prirje kulturore me kahe kundėrperėndimore

Ėshtė njė prirje nga mė tė emancipuarat dhe mė emancipueset e kulturave tė vendeve mė tė urbanizuara tė Perėndimit pėr tė vlerėsuar e rivlerėsuar me realizėm e pėrgjegjėsi qytetare vlerat e tyre, pėr tė nxjerrė nė dukje evolucionin e tyre nė rrjedhėn e kohės, pėr tė saktėsuar sa herė ėshtė e nevojshme kohėngjizjen e tyre. Nė shumė rrafshe, mishėrimi nė praktikė i njė prirjeje tė tillė shpreh respekt tė perėndimorėve jo vetėm pėr kulturėn e tyre, por edhe pėr kulturat e tė tjerėve, sidomos pėr ato me tė cilat kanė pasur mė shumė bashkėkomunikime tė shumėllojshme e jetėgjata.

Me gjithė dėshirat e pėrpjekjet pėr t’iu afruar Perėndimit, shumica e shqiptarėve tė qindvjeēarit tė fundit nė kėtė aspekt kanė ecur me vetėdashje ose janė detyruar tė ecin nė kahe tė kundėrta tė kėsaj rrjedhe perėndimore. Ndryshimet e shpeshta tė formave tė organizimit politik tė shoqėrisė shqiptare janė shoqėruar me pėrvetėsimin e vlerave tė caktuara sociokulturore e arsimore, pra edhe me zhvendosjen e kohės sė ngjizjes ose tė fillimit tė ngjizjes sė tyre nga periudhat mė tė hershme nė ato mė tė vona.

Viktimė e njė prirjeje tė tillė ėshtė edhe mohimi i themeleve tė Universitetit tė Tiranės, tkurrja e ndjeshme e moshės sė tij.

Nė shumicėn e dokumenteve zyrtare pohohet se Universiteti i Tiranės ėshtė themeluar nė vitin 1957, pra 13 vjet pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė fjalėn e mbajtur nė ceremoninė e pėrurimit mė 16 shtator 1957 nga zėvendėsi i parė i Kryetarit tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė ndėr tė tjera theksohet: “Ne po e hapim Universitetin nė njė datė qė ka njė rėndėsi tė madhe historike pėr popullin tonė, nė datėn e 15-vjetorit tė Konferencės sė Pezės…” (Gazeta “Zėri i popullit”, 17.09.1957, f.2). Gjithashtu nė Fjalorin enciklopedik shqiptar, botuar nga Akademia e Shkencave e RPSSH nė vitin 1985, theksohet se Universiteti i Tiranės “u themelua nė Tiranė mė 16.9.1957 me bashkimin e disa instituteve tė larta tė mėparshme” (f. 1134). Nė ceremoninė pėruruese tė kėsaj dite, nė tė cilėn merrnin pjesė drejtuesit mė tė lartė tė strukturave partiake e shtetėrore tė shtetit shqiptar, pėrshėndetėn edhe rektorė e zėvendėsrektorė tė universiteteve mė prestigjioze tė vendeve ish-socialiste tė Europės Lindore.

Nė shumicėn e kėtyre pėrshėndetjeve rilevohet qartė krenaria e ligjshme e kėtyre pėrfaqėsuesve tė shkencės e tė arsimit tė lartė pėr vjetėrsinė e universiteteve tė tyre. Nė pėrshėndetjen e tij prorektori i Universitetit tė Karlit tė Pragės (Ēekosllovakia e atyre viteve) veē tė tjerash theksoi: “Universiteti i Karlit nė Pragė, mė i vjetri universitet nė Europėn Qendrore, pėrshėndet vėllanė e vet mė tė ri, Universitetin Shtetėror tė Tiranės…” (Gazeta “Zėri i popullit), 17.09.1957, f.2).

Ndėrkohė, pasi lexoi pėrshėndetjen e rektorit tė Universitetit tė Moskės, akademikut I.C. Petrovski, prorektori prof. dr. Gallkin veēoi: “Unė erdha kėtu nga universiteti mė i vjetėr i atdheut tim dhe jam i lumtur qė mund t’i dorėzoj personalisht rektorit tė Universitetit tė Tiranės historinė e Universitetit tė Moskės nė dy vėllime dhe medaljen qė doli pėr nder tė 200-vjeēarit tė universitetit tonė” (po aty).

Nė kėtė ceremoni festive tė 16 shtatorit 1957 me siguri ka pasur specialistė me arsim tė lartė tė diplomuar nė Shqipėri, tė cilėt nuk mund tė mos habiteshin pasi kanė marrė pjesė nė pėrurimin e fillimeve tė universitetit pas diplomimit tė tyre, ka pasur pedagogė mjaft tė nderuar, tė cilėt nuk mund tė mos ndienin dhimbje ndėrkohė qė njė ceremoni e tillė formalisht u mohonte njė punė shumė tė mundimshme mė se dhjetėvjeēare pėr ngritjen e konsolidimin e arsimit universitar.

2. Koha pėr njė korrigjim: 20 dhjetor 1946 data e themelimit tė Universitetit tė Tiranės

Nė mjediset universitare, sipas njė tradite tashmė tė konsoliduar, ka filluar tė ndihet atmosfera e pėrgatitjeve, ose mė saktė e parapėrgatitjeve pėr festimin e 50-vjetorit tė Universitetit tė Tiranės nė vitin 2007. Mendoj se, sė paku, nė kėtė klimė psikokulturore veēanėrisht bota akademike mund e duhet tė reflektojė thellė, me racionalizėm e larg pasioneve vetjake, mund e duhet tė tejkalojė kornizat politike e ideologjike pėr tė korrigjuar njė padrejtėsi historike.

Duke iu referuar pėrvojave tė vendeve tė tjera me traditė mė tė hershme nė arsimimin universitar, si datė e themelimit tė Universitetit tė Tiranės duhet tė konsolidohet pa kurrfarė mėdyshje 20 dhjetori i vitit 1946, data e themelimit tė Institutit Pedagogjik tė Tiranės. Nė ceremoninė e pėrurimit tė kėtij institucioni, ministri i Arsimit Sejfulla Malėshova, njė nga njerėzit mė tė ditur, mė tė mirarsimuar nė Shqipėrinė e atyre viteve, mes tė tjerash, tha: “Iniciativa e organizimit tė shkollave tė larta nė Shqipėri ka pėr qėllim tė krijojė kuadro tė lartė nė fushėn e teknikės dhe tė shkencės, tė domosdoshėm pėr realizimin e problemeve tė mėdha ekonomike e sociale, qė qeveria e Republikės Popullore ka shtruar nė rend tė ditės. Por pėr tė arrirė kėtė qėllim kuadrot tonė duhet tė jenė kuadro tė njė tipi tė ri, kuadro qė tė vėnė tėrė zotėsinė dhe diturinė e tyre nė shėrbim tė interesave tė masave punonjėse tė vendit tonė… Me pėrpjekjet e pėrbashkėta tė profesorėve, tė studentėve dhe tė personelit administrativ… ne do ta bėjmė Institutin Pedagogjik njė vatėr kulturore pėrparimi nė shėrbim tė interesave tė larta tė Shqipėrisė sė re. Shkolla jonė duhet tė jetė njė institucion avangardė, ku nxėnėsit dhe studentėt duhet t’edukohen me frymėn revolucionare tė kohės sonė nė tė gjithė fushat e aktivitetit shoqėror. Kuadro tė tillė duhet tė formohen nė tė gjithė shkollat tona, kuadro tė tillė duhet tė formohen edhe nė kėtė bėrthamė tė parė tė shkollave tė larta qė po inaugurojmė sot” (revista “Arsimi popullor”, 1947, nr. 1, f. 56-57). Qė nė ato vite tė pastabilizuara tė periudhės pas Luftės sė Dytė Botėrore ministri Malėshova ishte i vetėdijshėm se po mbante fjalėn e rastit nė promovimin e bėrthamės sė parė tė shkollave tė larta, pra nė promovimin e themelimit tė Universitetit tė Tiranės.

Gjatė vitit tė parė akademik 1946-1947 nė Institutin Pedagogjik tė Tiranės studionin 53 studentė, prej tė cilėve 15 ishin vajza. Sipas tė dhėnave statistikore zyrtare, 24 studentė i vazhdonin studimet nė sistemin me shkėputje nga puna dhe 29 studentė nė sistemin pa shkėputje nga puna (Vjetari statistikor i RPSH – 1963, f. 335).

Nė kėtė institut jepnin mėsim 13 pedagogė nga mė tė shquarit e atyre viteve, si Aleksandėr Xhuvani, Eqrem Ēabej, Mahir Domi, Dhimitėr Shuteriqi, Kostaq Cipo, Mark Ndoja, Aleks Buda, Kolė Paparisto, Islam Zeko, Sotir Kuneshka, Kolė Popa, Pandi Geēi dhe Pashko Geci. Si pedagog i jashtėm jepte leksione edhe Sejfulla Malėshova. Njėri nga studentėt e brezit tė parė qė kanė studiuar nė kėtė institut, akademiku i shquar Shaban Demiraj, kujton me nostalgji e krenari tė ligjshme fjalėt e pedagogut tė shquar atdhetar Kostaq Cipo (1892-1952) nė fillimin e orės sė parė tė mėsimit: “Ngritja e arsimit tė lartė mė ngjall tė njėjtat emocione tė forta e tė papėrshkruara si ngritja e flamurit tė pavarėsisė sė vendit tonė 34 vjet mė parė, mė 28 nėntor 1912”. Qoftė dhe vetėm pėr faktin se nga auditorėt e Institutit Pedagogjik tė Tiranės doli gjuhėtari i shquar shqiptar me format europian e botėror prof. Shaban Demiraj, ky institut e meriton plotėsisht statusin e tė qenit themelvėnės i Universitetit tė Tiranės.

3. Pse janė zhvendosur nė kohė themelet e Universitetit tė Tiranės?

Nė literaturėn shqiptare veprimtaria e Institutit Pedagogjik tė Tiranės ėshtė rrethuar me njė komplot heshtjeje tė shumėfishuar. Natyrshėm lind pyetja: pse?

Mendojmė se njė sfond heshtjeje i tillė ėshtė bazuar mbi kėto paterica kryesore motivimi.

1. Nė veprėn “Socializmi qė erdhi nga tė ftohtėt” Zhan-Pol Sartri ka argumentuar se komunistėt nuk kanė histori, sepse ata e mohojnė historinė herė pas here. Ndėr tė tjera ai theksonte: “S’ka histori, jo. S’ka kujtesė. Partia e ka edhe njėrėn, edhe tjetrėn, por tė falsifikuar” (Situatat, 1986, f. 203-204). Mjaft fakte e dokumente tė shumėllojshme provojnė se gjatė periudhės sė regjimit socialist totalitar (1945-1990) herė pas here nė Shqipėri u mohuan, u nxinė e u falsifikuan deri nė trajta absurde aspekte e momente tė rėndėsishme jo vetėm tė historisė politike, ekonomike e sociale, por edhe tė historisė arsimore e artistike sipas interesave pragmatike tė grupimeve tė caktuara politike brenda strukturave partiako-shtetėrore. Viktimė e njė prirje tė tillė ėshtė zhvendosja nė kohė rreth 11 vjet e datės sė themelimit tė Universitetit tė Tiranės, tė institucionit tė parė tė arsimit tė lartė nė hapėsirat shqiptare.

2. Gjatė viteve 1945-1960 nė Republikėn e Shqipėrisė u formėsua e u konsolidua njė traditė servile, pėr tė realizuar njė analogji formale ndėrmjet dukurive e ngjarjeve kryesore nė shoqėrinė shqiptare dhe atyre pėrkatėse nė ish-Bashkimin Sovjetik, sidomos me pėrvjetorėt jubilarė tė Revolucionit Socialist tė Tetorit tė vitit 1917. Nė fjalėn pėrshėndetėse tė zėvendėskryetarit tė Kėshillit tė Ministrave Manush Myftiu theksohej: “Ne po e hapim Universitetin nė njė kohė kur populli ynė, bashkė me gjithė punonjėsit e botės po pėrgatitet tė festojė me madhėshti 40-vjetorin e Revolucionit tė Tetorit…” (Gazeta “Zėri i popullit” 17 shtator 1957, f. 2). Vetėkuptohet se data 20 dhjetor 1946, kur u pėrurua realisht themelimi i Universitetit tė Tiranės, nuk pėrkonte me ndonjė pėrvjetor jubilar tė Revolucionit tė Tetorit. Pėrvjetorė tė tillė tė njė shoqėrie tė largėt nė aspektin gjeografik e psikokulturor, si tė thuash, shėrbenin si shtrati i Prokrustit, qė gjymtonte, bymente, por mė sė shumti tkurrte rrjedhėn normale tė ngjarjeve nė vendin tonė, i zhvendoste ato nė kohė, i zhvlerėsonte duke i paraqitur si kopje tė zbehta e nė pėrmasa tė zvogėluara tė ngjarjeve tė njė populli tjetėr, me tė cilin tradicionalisht populli shqiptar nuk ka pasur marrėdhėnie tė qėndrueshme e afatgjata.

3. Nė periudhėn e regjimit socialist totalitar pėrgjithėsisht ngjarjeve historike u akordohej zyrtarisht njė shkallė e caktuar rėndėsie, vartėsisht nga niveli i drejtuesve tė strukturave partiako-shtetėrore, qė prisnin shiritin e pėrurimit tė tyre. Pėrgjithėsisht ishin tė privilegjuara ato ngjarje historike qė pėruroheshin nga Enver Hoxha, shpesh atyre u akordoheshin mė shumė vlera se ē’kishin nė tė vėrtetė. Mirėpo, kur drejtuesit partiako-shtetėror tė niveleve tė larta ndėshkoheshin si armiq tė Partisė ose tė popullit, bashkė me fshirjen e emrit tė tyre bėheshin pėrpjekje pėr tė fshirė nga kujtesa historike edhe ato ngjarje qė ishin pėruruar prej drejtuesve fatkeq. Njė fat i tillė i keq ka goditur edhe themelimin e Universitetit tė Tiranės, i cili u pėrurua nga Sejfulla Malėshova, anėtar i Byrosė Politikė tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Shqiptare dhe ministėr i Arsimit nė vitin 1946. Bashkė me ndėshkimin e Sejfulla Malėshovės si “element oportunist antiparti” u zhvleftėsua zyrtarisht edhe data e themelimit tė Universitetit tė Tiranės, u zhvendos ajo rreth 11 vjet mė vonė nė kohė, u zėvendėsua me datėn 16 shtator 1957, e cila pėrfaqėson njė hap cilėsor nė zgjerimin e konsolidimin e Universitetit tė Tiranės, por jo vetė themelimin e kėtij Universiteti. Nė vitin 1957 Universiteti i Tiranės kishte 6 fakultete, 15 specialitete dhe 45 katedra, nė tė cilin vazhdonin studimet me dhe pa shkėputje nga puna rreth 5000 studentė (revista “Arsimi popullor”, 1957, nr. 6. f. 55). Pra, ai ekzistonte realisht dhe funksiononte vite mė parė, pavarėsisht se dikush u kujtua ta “pėruronte” me rastin e 40-vjetorit tė Revolucionit tė Tetorit.

4. Themelet e Universitetit tė Tiranės tė rivlerėsohen sipas standardeve perėndimore

Pėrvoja historike tregon se nė asnjė vend tjetėr tė Europės ose tė botės, shumė mė tė madh se Shqipėria, asnjė universitet nuk ėshtė pėruruar me kaq shumė specialitete e studentė. Pėr shembull, Universiteti i Oksfordit, i themeluar nė vitin 1187 ose 1188, fillimisht funksiononte si fakultet drejtėsie. Deri tani dihet se vetėm tre profesorė jepnin mėsim tė Drejtėn kishtare nė kėtė Universitet nė vitin 1190.

Ose Universiteti i Sienės, njė nga mė tė vjetrit e mė prestigjiozėt e Italisė dhe tė Europės, ėshtė themeluar nė vitin 1240 si shkollė e sė Drejtės Civile me njė numėr tė kufizuar studentėsh. Mė vonė kėtij universiteti iu shtua edhe dega e mjekėsisė dhe akoma mė vonė degė tė tjera (Charters of Foundations and Early Document of the Universities of Coimbra Groups, Groningen 1994, f. 20, 24). Edhe nė kohėt e mėvonshme universitetet e reja kanė pasur nė fazėn e parė njė, dy, pra pėrgjithėsisht pak degė dhe pak pedagogė e studentė. Pėr shembull, Universiteti Kenterberit, i themeluar nė qytetin Krajstēerēe tė Zelandės sė Re rreth mesit tė viteve ’80 tė shekullit XIX, kishte 7 pedagogė dhe 150 studentė. Ndėr brezat e parė tė studentėve ka qenė edhe fizikani i shquar Ernest Radhėford (libri “Ernest Radhėford” 1970, f. 10).

Duke u shmangur nga kriteri perėndimor, sipas tė cilit vit themelimi i Universitetit konsiderohet ai i fillimit tė veprimtarisė sė njėrit prej fakulteteve tė tij, ne shqiptarėt nuk mund tė mos zhytemi nė njė shtjellė kontradiktash absurde, prej tė cilave dy rilevohen mė qartė:

1. Fakultetet qė formojnė Universitetin e Tiranės janė themeluar disa vjet mė parė se data e themelimit tė kėtij universiteti e propaganduar zyrtarisht. Pėr shembull, Fakulteti i Drejtėsisė ėshtė themeluar nė vitin 1952, Fakulteti i Inxhinierisė Mekanike ėshtė themeluar nė vitin 1951 etj.

2. Nė korrik tė vitit 1991 nga Universiteti i Tiranės u veēuan fakultetet inxhinierike, tė cilėt formuan Universitetin Politeknik tė Tiranės. Nėse do tė zbatohej kriteri shqiptar i politizuar nė kohėn e regjimit socialist totalitar, si vit themelimi i kėtij universiteti do tė ishte viti 1991. Nė Udhėzuesin e Universitetit Politeknik tė Tiranės tė botuar nė vitin 2003, ndėr tė tjera shkruhet edhe pėr kohėn e themelimit tė fakulteteve. Po citojmė kėtė udhėzues: “Fakulteti i Inxhinierisė Mekanike daton qė nga viti 1951, si pjesė pėrbėrėse e Institutit tė Lartė Politeknik (f. 315); viti akademik 1951-1952, kur u krijua Instituti i Lartė Politeknik nė vendin tonė shėnoi njėkohėsisht edhe krijimin e Fakultetit tė Inxhinierisė sė Ndėrtimit (f. 418); Fakulteti Elektroteknik, si pararendės i Fakultetit tė Inxhinierisė Elektrike, u pėrurua mė 1 nėntor 1951 nė pėrbėrje tė Institutit Politeknik (f. 222); Fakulteti i Gjeologjisė dhe i Minierave fillimin e ka nė Institutin e Lartė Politeknik tė Tiranės, i cili u hap nė vitin 1951 (f. 25)”. Nė vitin 1990 nė Shqipėri punonin rreth 15300 inxhinierė tė profileve tė ndryshme tė arsimuar gjatė 40 viteve (1951-1990) nė fakultetet inxhinierike tė vendit tonė (Vjetari stastikor i RPSSH-1990, f. 42, 212; pėrllogaritje e autorit).

Nėse do tė bazoheshim nė kriteret shqiptare, do tė mohonim njė histori rreth 40-vjeēare tė Universitetit Politeknik tė Tiranės, do t’u mohonin diplomat mijėra inxhinierėve qė u arsimuan, madje mjaft prej tyre kryen edhe specializime pasuniversitare nė fakultetet inxhinierike, tė cilat gjatė viteve 1951-1991 kanė qenė pjesė e Universitetit tė Tiranės dhe nga viti 1991 deri nė ditėt tona formojnė Universitetin Politeknik tė Tiranės. Mendojmė se riorganizime tė tilla, sikurse edhe nė vendet e tjera tė qytetėruara tė Perėndimit, nuk duhet tė shoqėrohen me mohimin e dhjetėra vjetve tė historisė sė veprimtarisė sė kėtyre institucioneve.

Vetėkuptohet se mohimi i rrėnjėve tė universiteteve tė ndėshkon me qorollepsjen nė kontradikta tė shumėfishta me rrjedhoja tragjikomike. Vlen tė theksohet se nė Udhėzuesin e Universitetit Politeknik tė Tiranės ka njė pohim qė i kapėrcen kontradikta tė tilla dhe hedh dritė deri nė thellėsi tė themeleve tė kėtij institucioni. Historiku i departamentit tė fizikės tė Universitetit Politeknik tė Tiranės fillon me njė refleksion korrekt pėr tė kaluarėn: “Departamenti i fizikės e ka zanafillėn nė vitin 1946 me ngritjen e Institutit Pedagogjik… Sotir Kuneshka, Petrit Velaj dhe mė vonė Kleanthi Qendro janė pionierėt e parė tė fizikės sė shkollės sė lartė nė Shqipėri” (f. 10).

Madje edhe kur ka ndodhur qė data e themelimit tė ndonjė universiteti tė vjetėr tė Europės tė jetė mjegulluar nė rrjedhėn e trazuar tė disa shekujve mė parė dhe tė jetė bėrė objekt debatimi, gjithnjė ėshtė fiksuar data mė e hershme nė diskutim. Nuk ėshtė gjendur ende ndonjė dokument zyrtar qė provon me saktėsi vitin e themelimit tė Universitetit tė Bolonjės. Megjithėkėtė, viti 1088 konsiderohet si viti kur tė mėsuarit e nivelit mė tė lartė tė kohės nė kėtė qytet u bė i pavarur nga shkollat kishtare. (Charters of Foundations and Early Document of the Universities of Coimbra Groups, Groningen 1994, f. 18). Pėrgjithėsisht diskutantėt priren t’i gjejnė rrėnjėt e themelimit tė universiteteve nė thellėsi tė kohės e jo t’i shkulin ose t’i nxjerrin ato dhunshėm nė sipėrfaqe, duke i bėrė kėshtu mė anemike. Vetėm nė Shqipėri ndodh e kundėrta, ndėrkohė qė ka dokumente tė pakundėrshtueshme, tė cilat provojnė vitin e themelimit tė Universitetit tė Tiranės. Nė situata tė tilla latini i lashtė do tė shprehej me habi e pezėm: “O tempora, o mores”.

Vėshtruar edhe nga pėrvoja e universiteteve mė tė vjetra tė Europės, pėrurimi i 16 shtatorit 1957 shėnoi simbolikisht njė fazė rritjeje tė shumanshme sasiore e cilėsore tė Universitetit tė Tiranės, fryt i pėrpjekjeve tė mėparshme gati 11-vjeēare tė pedagogėve, studentėve dhe tė personelit ndihmės. Ristrukturime tė Universitetit tė Tiranės janė realizuar edhe nė vitet e mėvonshme dhe do tė realizohen edhe nė tė ardhmen, por themelet e kėsaj ngrehine tė madhe tė dijes e tė pėrparimit nė vendin tonė janė pėruruar mė 20 dhjetor 1946. Mendoj se mė 20 dhjetor 2006 Universiteti i Tiranės mund e duhet tė festojė me krenari tė ligjshme 60-vjetorin e themelimit. Besoj, ose sė paku shpresoj, qė pedagogėt e Universitetit tė Tiranės do tė pėrkrahin pa mėdyshje kėtė fakt, qė vėrtetohet nga gjithė praktika botėrore e pėrcaktimit tė datės sė themelimit tė universiteteve. Falėnderojmė pėrkthyesin dhe profesorin e shquar Edmond Tupja, i cili ėshtė shprehur publikisht nė shtyp dhe me argumente plotėsuese pro kėtij korrigjimi. Njė korrigjim i tillė nė historinė e zhvillimit tė arsimit shqiptar do tė ishte shprehje e respektit jo vetėm pėr punėn me pėrkushtim e aftėsi profesionale tė pedagogėve qė hodhėn themelet e arsimit tė lartė, por edhe pėr aspiratat e zjarrta tė shqiptarėve, pėr pėrpjekjet e shumanshme pėr ta ngritur sa mė shpejt, fill pas Luftės sė Dytė Botėrore, universitetin ose gjithėmėsonjėtoren, siē e quante eruditi shqiptar Sami Frashėri.

Shpresoj qė ky shqetėsim qytetar tė mos atrofizohet brenda horizontit tė kufizuar tė shprehjes sė latinėve tė lashtė: Dixi et animam salvavi (“E thashė dhe shpėtova shpirtin tim”).

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=55470
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.