Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.11.2008, 18:38   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Letėrkėmbimi mes Kastriotit e Alfonsit V vjen nė Tiranė


Citim:
Alberto Torra ėshtė zėvendėsdrejtori i Arkivit tė Kurorės sė Aragonės. Ai ka ardhur nė Tiranė pėr tė prezantuar njė pjesė tė mirė tė dokumenteve qė ruhen nė kėtė arkiv nė lidhje me Arbėrinė e prijėsin e saj, Gjergj Kastriotin, i ashtuquajtur Skėnderbe.

Ndihet mirė qė vjen nė cilėsinė e arkivistit dhe historianit nė Tiranė, pėr tė folur pėr kujtesėn e heroit tonė kombėtar, nė njė seminar qė u mbajt pėrgjatė ditės sė djeshme nė Muzeun Historik Kombėtar. Alberto Torra i ėshtė kthyer jo vetėm marrėdhėnies sė Mbretit Alfons tė Aragonės dhe Skėnderbeut, por mbi tė gjitha u ėshtė kthyer marrėdhėnieve mes Spanjės dhe Shqipėrisė nė mesin e shekullit XV, duke folur nė bazė tė dokumenteve tė cilat ai i ka nxjerrė nga arkivat e Kurorės sė Aragonės, duke i vėnė ato nė kontekstin historik dhe arkivor.

Pėr tė kuptuar natyrėn e kėtyre dokumenteve, Alberto Torra u ėshtė referuar jo vetėm arkivave tė Kurorės sė Aragonės, por edhe regjistrave tė kancelarisė mbretėrore. Arkivi i Kurorės sė Aragonės akoma edhe sot ėshtė njė nga arkivat mė tė mirė e mė tė vjetėr historikė nė Spanjė.

"Mes materialeve arkivore qė nisin qė nga shekulli IX, deri nė shekullin XX, tė rėndėsishme dhe me mjaft vlerė janė dokumentimet pėr historinė e botės mesdhetare, veēanėrisht pėr Mesjetėn. Vetėm pėr kėtė periudhė nė arkiv gjenden mė shumė se 3500 regjistra. Pėr kohėn kur mbretėroi Alfonsi V, gjenden 848 tė tilla, ku secili pėrmban mesatarisht 400 ose 500 dokumente qė kanė tė bėjnė me tė gjitha aspektet e aktiviteteve qė realizonte mbretėria, duke nisur nga ato mė publiket e deri te mė privatet", shprehet Torra.

Gjurmė nė kėto dokumente tė arkivuara nė Aragonė ka lėnė edhe prijėsi i shqiptarėve, Gjergj Kastrioti. Alberto Torra ka sjellė me vete faksimile tė kėtyre dokumenteve nga Arkivi i Aragonės. Ka studiuar pjesėn mė tė madhe tė tyre, madje edhe nga ato qė nuk janė botuar kurrė mė parė. Pėrmes njė projeksioni, ai ka bėrė njė rrugėtim kronologjik nė kėtė letėrkėmbim, duke nisur nga letra e parė, e datuar mė 1447.

Torra tregon se letrat dėrguar Skėnderbeut dhe dokumente tė tjera nga Shqipėria janė pėrfshirė nė sektorin e quajtur "Exercitium", nė tė cilin pėrfshihen letra dhe ligje tė lidhura me fushatat ushtarake nė Itali dhe kudo tjetėr.

Megjithatė, Alberto Torra, zėvendėsdrejtor i arkivit, ka treguar se pavarėsisht gjendjes sė mirė nė tė cilėn janė tė ruajtura kėto dokumente, ka pasur vėshtirėsi, pasi pavarėsisht se ekzistojnė regjistrat, secili prej serisė sė tyre ka dy, tre, ose mė shumė libra dhe dokumente pėr sa u pėrket subjekteve specifike, qoftė kėto edhe me tė njėjtėn datė.

"Tė gjitha dokumentet qė ne njohim mbi Shqipėrinė dhe Skėnderbeun nė arkivat e Kurorės sė Aragonės gjenden nė regjistrat kancelarikė, veēanėrisht nė ato seri qė lidhen me politikėn e jashtme. Kjo do tė thotė se qė tė gjitha ato janė letra, ligje, ose vendime pėr privilegje nga Mbreti Alfons. Megjithatė, nuk ka kopje origjinale tė dėrguara nė adresa tė caktuara. Ekzistojnė vetėm kopjet e regjistrave bashkėkohore, tė cilat ruajnė tė njėjtėn vlerė legale dhe historike. Nė kėto arkiva mungojnė letrat qė Skėnderbeu i dėrgon mbretit ose zyrtarėve tė tij. Dokumente tė tilla nuk janė ruajtur asnjėherė nė arkivat e Aragonės, as origjinalet e tyre, e as kopje tė tilla", tregon ai.

Kontakti i parė i dokumentuar mes Gjergj Kastriotit dhe Mbretit Alfons V daton nė muajin dhjetor tė vitit 1447. Skėnderbeu i drejton atij njė letėr pėrmes njė ambasadori, ndėrsa Mbreti Alfons i pėrgjigjet nė letrėn e tij nė latinisht, duke iu drejtuar heroit tonė si: "...illustri et potenti viro Georgio castrioto alias Squenderbech, domino Croie provinciarumque Arbanie..."

Mbreti Alfons vlerėsoi pėrpjekjet e Skėnderbeut kundėr turqve, por fillimisht ai refuzoi tė dėrgonte ushtrinė e tij sikundėr Skėnderbeu, ky i fundit, i kėrkoi. Mes dokumenteve tė nxjerra nga arkiva e Aragonės, Alberto Torra sjell edhe njė dokument tė pabotuar mė parė, ku Mbreti Alfons i drejtohet djalit tė tij, Dukės sė Kalabrisė, duke iu lutur atij tė mbronte familjen e Skėnderbeut nė rast se ai vdiste nė luftė kundėr turqve.

Pas kėsaj, pėr tri vitet nė vazhdim nuk ka letėrkėmbim tė regjistruar rreth Shqipėrisė apo Skėnderbeut nė kėto arkiva. Pjesa mė e madhe e tyre janė tė shkruara nė latinisht. Ka edhe nė italisht. Torra ka sjellė disa qė i ka gjykuar si mė tė rėndėsishmet.

Pas kėsaj, shfaqet njė dokument i njė rėndėsie tė veēantė, i nėnshkruar nė mars tė vitit 1451. Ėshtė traktati i nėnshkruar mes Mbretit Alfons dhe ambasadorit tė dėrguar nė Napoli nga Skėnderbeu. Marrėveshja ėshtė e shkruar nė latinisht. Nė sajė tė kėsaj marrėveshjeje, Alfonsi i premton Skėnderbeut ndihmė ushtarake dhe nė kthim Skėnderbeu do tė njihte pushtetin e Mbretit Alfons mbi tokat, qytetet dhe tė gjitha vendet qė do tė pushtonte. Ky traktat i rėndėsishėm dokumentohet edhe nga njė numėr tjetėr dokumentesh.

Dy muaj mė vonė Alfonsi lajmėron Skėnderbeun se ai kishte dėrguar 100 ushtarė dhe njė mbikėqyrės tė quajtur Berndart Vaquer, i cili do tė sigurohej nėse po respektohej apo jo traktati, si dhe ligjet e vendosura nė qytetin e Krujės sipas instruksioneve tė detajuara.

Njė vit mė vonė, nė prill tė vitit 1952, po nė bazė tė dokumenteve tė gjetura nė regjistra, mėsohet se Mbreti Alfons kishte dėrguar njė guvernator tė ri katalanas nė Krujė, me emrin Ramon D‘Ortafa. Ai ka lėnė njė takim zyrtar bashkėngjitur me njė letėr qė i drejtohej Skėnderbeut, nė tė cilėn lajmėrohej mbėrritja e kėtij guvernatori tė ri dhe i ofrohej njė dhuratė e shtrenjtė nė shenjė tė miqėsisė.

Disa muaj mė vonė Alfonsi refuzon t‘i pėrgjigjet ndihmės sė kėrkuar edhe pse pranon t‘i shkruajė Venedikut nė favor tė Skėnderbeut. Pas rėnies sė Kostandinopojės, Alfonsi i pėrgjigjet njė letre tė dėrguar nga Skėnderbeu pėrmes ambasadorit tė tij, ku i shpreh kėnaqėsinė pėr fitoret e arritura dhe e lajmėron emėrimin e Ramon D‘Ortafės mėkėmbės tė Shqipėrisė. Por nė fakt ky emėrim nuk u zbatua deri gjashtė muaj mė vonė.

Pas kėsaj, rreth njė vit mė vonė, nė bazė tė dokumenteve tė prezantuara dje nga Alberto Torra, Mbreti Alfons garanton mbrojtjen e tė gjithė turqve dhe kristianėve tė cilėt duan tė hyjnė nė territorin e tij nė emėr tė Skėnderbeut.

Dokumentet tregojnė se nė vitin 1456 Alfonsi ndihmon pėr herė tė fundit ushtarakisht Skėnderbeun, duke dėrguar komandantin e tij Johan Claver, bashkė me ushtarė e ndihma monetare.

"Dokumenti i fundit qė shohim nė regjistrat e Aragonės pėr marrėdhėnien Spanjė-Shqipėri, daton njė vit para vdekjes sė Mbretit Alfons. Ky dokument ėshtė gjithashtu rrjedhojė e traktatit tė vitit 1451", vazhdon mė tej Alberto Torra.

Kur Mbreti Alfons V vdiq mė 27 korrik tė vitit 1458, mori fund edhe marrėdhėnia mes Spanjės e Shqipėrisė. Politika e jashtme e nisur prej tij u vazhdua prej trashėgimtarit tė tij tė jashtėligjshėm, Ferrantes. Nė arkivat e Aragonės, edhe pėr kėtė periudhė ekzistojnė njė numėr i konsiderueshėm dokumentesh tė Shqipėrisė. Alberto Torra tregon se ato janė tė ruajtura nė tė ashtuquajturin regjistėr aragonez pėr arkivat napolitane.

Sipas spanjollit Alberto Torra, kujtesa e Gjergj Kastriotit ėshtė ende e gjallė nė dokumentet e Mbretit Alfons, nė Arkivat e Kurorės sė Aragonės.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=53887
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.